Projekto lyginamasis variantas
1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25,
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
taip: „3. Šio įstatymo, išskyrus
netaikomos:“. 2. Papildyti 1 straipsnį 6 dalimi: „6. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 6 ir 7 dalis. 6. Jūrų laivo avarija – vienas ar keli įvykiai
eksploatuojant jūrų laivą, dėl kurių miršta, yra sužeidžiami ar dingsta tame laive buvę žmonės, užteršiama aplinka ar sugadinama jūrų laivo konstrukcija ar jo sistemos. 7. Jūrų laivo incidentas (toliau – incidentas) – įvykis, kai jūrų laivui arba jame esantiems žmonėms kyla pavojus arba kai nesiėmus tinkamų veiksmų jūrų laivo veikla gali kelti pavojų aplinkai, kitiems laivams ir žmonėms. 2. Papildyti 2 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Labai sunki laivo avarija – laivo avarija, kai
pražūsta laivas, žūsta žmogus arba padaroma didelė žala aplinkai.“
dalimis. 4. Papildyti 2 straipsnį nauja 16 dalimi: „16.
Laivo avarija – vienas ar keli įvykiai eksploatuojant laivą, sukėlę bet kurį iš šių padarinių:
sukėlusiam ar kitam laivui arba asmenims;
laivų pažeidimų. Laivo avarija nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų laivo saugai, asmeniui ar aplinkai.“
straipsnį nauja 17 dalimi:
„17. Laivo incidentas (toliau – incidentas) – laivo avarija
nelaikomi vienas ar keli įvykiai eksploatuojant laivą, sukėlę arba nesiėmus taisomųjų veiksmų galėję sukelti pavojų laivo saugai, jame esantiems žmonėms ar bet kuriam kitam asmeniui arba aplinkai. Laivo incidentu nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų laivo saugai, asmeniui ar aplinkai.“
straipsnio 16–40 dalis laikyti atitinkamai 18–42 dalimis. 7. Papildyti 2 straipsnį nauja 26 dalimi:
„26. Nesunki laivo avarija – laivo avarija, kuri
neklasifikuojama kaip labai sunki arba kaip sunki avarija.“
dalimis. 9. Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi: „32.
Sunki laivo avarija – prie labai sunkių avarijų nepriskiriama laivo avarija, kurios metu įvyko gaisras, sprogimas, susidūrimas, laivas užplaukė ant seklumos, atsitrenkė į kitą objektą, patyrė apgadinimų dėl blogų oro sąlygų, patyrė korpuso pažeidimų dėl susidūrimo su ledais, atsirado laivo korpuso įtrūkimų ar numanomų laivo korpuso defektų ir panašiai ir dėl to atsirado bet kuris iš šių padarinių:
patalpos, konstrukcijos, pavyzdžiui, korpuso povandeninė dalis pasidarė nesandari ir panašiai ir dėl to laivas prarado savo jūrines savybes ir nėra tinkamas plaukioti;
laikyti atitinkamai 33–44 dalimis. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teisingumo ministras priima teisės aktus jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šių teisės aktų vykdymą.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės
priežiūrą, apžiūras, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę tik Administracijos sprendimu įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės. 2.
2Nustatomos šios įgaliojimų suteikimo laivų klasifikavimo bendrovėms sąlygos:
organizacijų sąrašą;
Lietuvos Respublikos įstatymus. Jeigu tokios atstovybės nėra, ji turi būti įsteigta per 12 mėnesių nuo Administracijos sutarties dėl laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninės priežiūros, apžiūrų atlikimo ir atitinkamų tai patvirtinančių dokumentų išdavimo (toliau šiame straipsnyje – sutartis) su įgaliotąja laivų klasifikavimo bendrove sudarymo dienos. 3.
3Jeigu įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė siekia Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems
laivams išduoti elektroninius liudijimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse konvencijose nustatytus reikalavimus (toliau – elektroninis liudijimas), ir pratęsti jų galiojimą, ji papildomai turi įrodyti, kad:
1) išduodami elektroniniai liudijimai atitiks tarptautinėse konvencijose nustatytus turinio ir formos reikalavimus;
2) išduodami elektroniniai liudijimai yra apsaugoti nuo redagavimo ar kitokio duomenų pakeitimo, išskyrus Administracijos ar įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės sankcionuotus pakeitimus, ir yra pasirašyti elektroniniu parašu arba patvirtinti elektroniniu spaudu;
3) išduodamiems elektroniniams liudijimams suteikiamas unikalus kontrolinis numeris (skaičių, raidžių ar simbolių seka), pagal kurį galima patikrinti liudijimo autentiškumą ir atskirti liudijimą nuo kito tos pačios ar kitos pripažintosios organizacijos išduoto liudijimo;
4) išduodamų elektroninių liudijimų išspausdintose kopijose yra matomi simboliai, leidžiantys nustatyti išdavimo šaltinį;
5) elektroninėje erdvėje užtikrinamas patikimas, saugus ir nenutrūkstamas elektroninio liudijimo autentiškumo ir galiojimo pavirtinimo mechanizmas naudojant unikalų kontrolinį numerį;
6) laivuose, kuriems išduodami elektroniniai liudijimai, turi būti instrukcijos dėl elektroniniuose liudijimuose esančios informacijos, įskaitant elektroninio liudijimo periodinius patvirtinimus, patikrinimo elektroninėje erdvėje. 34. Administracija išnagrinėja laivų klasifikavimo bendrovės pateiktą prašymą dėl įgaliojimų jai suteikimo suteikti įgaliojimus ir įsitikinusi, kad ši bendrovė atitinka 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 11) (toliau – Reglamentas (EB) Nr.
391/2009) I priede nustatytus kriterijus, 2004 m. kovo
laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,
darbo organizacijos konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje nustatytus reikalavimus, jos veiklos organizavimas atitinka saugios laivybos reikalavimus, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Administracijoje dienos pateikia siūlymą sudaryti sutartį. 45. Sutartyse, kurias sudaro Administracija ir laivų klasifikavimo bendrovės, nustatomos įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių teisės ir pareigos atliekant laivų techninę priežiūrą, apžiūras ir Lietuvos Respublikos vardu išduodant atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus, taip pat įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių ir Administracijos bendradarbiavimo, bei keitimosi informacija sąlygos ir tvarka bei esminės sutarties pažeidimo sąlygos. Įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė turi teisę pradėti vykdyti sutartyje nustatytas veiklas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. 6. Įgaliojimų Lietuvos Respublikos vardu vykdyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų ir turinčių teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava laivų techninę priežiūrą, apžiūras ir išduoti dokumentus (liudijimus), kuriais patvirtinama, kad laivai atitinka jiems taikomų Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus dėl laivybos saugumo, taršos iš laivų prevencijos ir gyvenimo ir darbo laivuose (toliau – įgaliojimai), suteikimo, suteiktų įgaliojimų laikino sustabdymo, panaikinimo ar sustabdymo panaikinimo pripažintosioms organizacijoms tvarką nustato susisiekimo ministras. 7.
klasifikavimo bendrovei suteikti įgaliojimai laikinai sustabdomi, jeigu:
1) Administracija, įvertinusi informaciją, gautą vykdant įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės veiklos priežiūrą, nustato, jog įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė netinkamai vykdo sutartį arba bendrovės veikla neatitinka saugios laivybos reikalavimų, įtvirtintų tarptautinėse konvencijose, Lietuvos Respublikos teisės aktuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose;
laivų klasifikavimo bendrovės įgaliojimus. 8. Laikinai sustabdžius įgaliotajai laivų klasifikavimo bendrovei suteiktus įgaliojimus, Administracija per 1 darbo dieną nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos raštu informuoja įgaliotąją laivų klasifikavimo bendrovę ir nurodo jos veiklos trūkumus ir terminą, per kurį šiuos trūkumus įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė privalo pašalinti. Pašalinusi trūkumus, įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė raštu apie tai praneša Administracijai, kuri patikrina informaciją ir per 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą panaikinti įgaliojimų sustabdymą arba panaikinti suteiktus įgaliojimus, jeigu trūkumai per nustatytą terminą nepašalinti. 9. Įgaliojimų sustabdymas panaikinamas Administracijos sprendimu, įgaliotajai laivų klasifikavimo bendrovei per nustatytą terminą pašalinus veiklos trūkumus arba gavus Europos Komisijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad įgaliojimai laikinai sustabdyti nepagrįstai, ir reikalaujama, kad sprendimas laikinai sustabdyti įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės įgaliojimus būtų panaikintas. 10. Įgaliotajai laivų klasifikavimo bendrovei suteikti įgaliojimai panaikinami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–3 punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:
1) Europos Komisija pagal Reglamento (EB) Nr.
391/2009 7 straipsnio nuostatas priėmė sprendimą dėl pripažintosios organizacijos pripažinimo panaikinimo;
2) įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė padarė esminį sutarties pažeidimą ir per sutartyje nurodytą arba Administracijos nustatytą terminą nepašalino pažeidimą sudarančių aplinkybių;
3) įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė per Administracijos nustatytą terminą nepašalino veiklos trūkumų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas laikinai sustabdyti įgaliojimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Reikalavimai laivo įgulai ir privalomų dokumentų išdavimas
kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus jūrinio laipsnio diplomus ir jų išdavimo arba pripažinimo patvirtinimus, kvalifikacijos liudijimus ar kitus dokumentus, kurie suteikia teisę eiti atitinkamas pareigas laive, ir įrašytiems į laivo įgulos sąrašą. 2. Jūrinio laipsnio suteikimo ir privalomų dokumentų išdavimo tvarką nustato susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į tarptautinius jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo standartus. 3. Į uostą įplaukiančio ar iš uosto išplaukiančio laivo, kurio kapitonas turi leidimą Lietuvos Respublikos jūrų uostuose plaukti be locmano, vairinėje turi būti laivavedys, kuris moka valstybinę kalbą. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu laivą veda locmanas. 4. Privalomus dokumentus jūrininkams išduoda Administracija. 45. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui draudžiama išplaukti į jūrą, jeigu laivas neturi Administracijos išduoto minimalios laivo įgulos sudėties minimumo liudijimo.
Minimalios laivo įgulos sudėties reikalavimus nustato susisiekimo ministras arba jo įgaliota institucija, atsižvelgdami į tarptautinius saugios laivybos reikalavimus vadovaudamasis
nustatytais reikalavimais dėl minimalios laivo įgulos sudėties. Administracija išnagrinėja laivybos bendrovės pateiktą prašymą išduoti minimalios laivo įgulos sudėties minimumo liudijimą ir dokumentus, numatytus susisiekimo ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatytuose minimalios laivo įgulos sudėties reikalavimuose, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro, ir per 10 3 darbo dienų dienas nuo prašymo gavimo Administracijoje dienos išduoda minimalios laivo įgulos sudėties minimumo liudijimą. 56. Nė vienas laivo įgulos narys negali būti paskirtas į laivą be laivo kapitono sutikimo. 67. Laivo įgulos nariai gali dėvėti civilinio jūrų laivyno uniformą.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, kuriems išduoti Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio
diplomai, kvalifikacijos liudijimai ir jūrininko knygelės, registruojami Lietuvos Respublikos jūrininkų registre. Lietuvos Respublikos jūrininkų registre registruojami asmenys, kuriems įforminti ir
(arba) išduoti jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai, globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomai, jų išdavimo patvirtinimai, kompetencijos liudijimų pripažinimo patvirtinimai, specialieji liudijimai, lengvatiniai leidimai ir jūrininko knygelės.“
2Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Lietuvos Respublikos jūrininkų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija, šio registro tvarkytoja – Administracija. tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
3Papildyti 16 straipsnį 4 dalimi:
„4. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Locmanas
1Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip 68 metų asmuo,
mokantis valstybinę ir anglų kalbas, ir turintis ne žemesnį kaip laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, budinčio kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį ir dvejų metų budinčio kapitono padėjėjo darbo stažą, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintus jūrininkų sveikatos reikalavimus, susisiekimo ministro įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius ir stažuočių reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis locmano praktika, ir susisiekimo ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išlaikęs kvalifikacijos įvertinimo egzaminą atlikęs 6 mėnesių stažuotę locmano kvalifikacijai įgyti, pateikęs teigiamą stažuotės rekomendaciją ir išlaikęs egzaminą. Locmanų egzaminavimo ir stažuočių tvarką, kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos atitinkantys asmenys įgyja teisę vesti tam tikrų dydžių laivus, nustato Administracija. Egzaminą leidžiama laikyti, jei asmuo atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus. 2. Locmanų veiklą, laivų vedimo su locmanu tvarką reglamentuoja Locmanų veiklos nuostatai. Šiuos nuostatus tvirtina Administracija. šis įstatymas ir uostų laivybos taisyklės. 3. Locmano liudijimą išduoda Administracija susisiekimo ministro įgaliota institucija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
Locmano liudijimas išduodamas per 3 darbo dienas nuo kvalifikacijos įvertinimo egzamino išlaikymo dienos ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskutinio išlaikyto kvalifikacijos įvertinimo egzamino. Kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir (ar) neišlaiko kvalifikacijos įvertinimo egzamino, locmano liudijimas neišduodamas ir apie tai susisiekimo ministro įgaliota institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja asmenį, siekiantį gauti locmano liudijimą. Pasibaigus locmano liudijimo galiojimui, naujas locmano liudijimas išduodamas, jei asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir išlaiko kvalifikacijos įvertinimo egzaminą. Jeigu nuo visų locmano liudijimui gauti reikalingų dokumentų pateikimo neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, atsakymo dėl locmano liudijimo išdavimo nepateikimas nelaikomas liudijimo išdavimu. 4. Locmano liudijimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą, pateikė dokumentus, kuriuose yra tikrovės neatitinkančios informacijos;
2) įvyko laivo avarija dėl locmano kaltės;
3) paaiškėja, kad locmanas neatitinka jūrininkams keliamų sveikatos reikalavimų;
4) locmanui sukanka 68 metai;
5) locmanas miršta;
6) locmanas pateikia prašymą panaikinti locmano liudijimo galiojimą. 5. Susisiekimo ministro įgaliota institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos panaikina locmano liudijimo galiojimą. Šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytu atveju locmano liudijimo galiojimas panaikinamas nuo locmano prašyme nurodytos dienos. Apie locmano liudijimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytais atvejais susisiekimo ministro įgaliota institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną informuoja locmaną.
locmano liudijimo galiojimas panaikintas dėl šio straipsnio 4 dalies 1–3 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių, naujas locmano liudijimas išduodamas arba atsisakoma jį išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.“
Pakeisti 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Locmano ir vedamo laivo kapitono
sąveika santykiai“. 9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) laivo įgula neatitinka minimalios laivo įgulos sudėties kriterijų,
nurodytų minimalios laivo įgulos minimumo sudėties liudijime, arba laivo įgulos narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai jūrinio laipsnio diplomai ar kvalifikacijos liudijimai yra negaliojantys ar nesuteikia teisės eiti atitinkamų pareigų laive;“. 10 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Reikalavimai Llaivybos inspektoriai, atliekantys laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir užsienio valstybių laivų kontrolę inspektoriams, atliekantiems užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę
inspektoriai, siekiantys atlikti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir užsienio valstybių laivų kontrolę, privalo atitikti jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir įgyti kvalifikacijos patvirtinimą susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 2. Kvalifikacinius reikalavimus laivybos inspektoriams, atliekantiems laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir užsienio valstybių laivų kontrolę, laivybos inspektorių kvalifikacijos patvirtinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 1.
inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę, privalo turėti reikiamų teorinių žinių apie laivus ir jų eksploatavimą ir praktinės patirties šioje srityje. Jie privalo būti kompetentingi tarptautinių konvencijų reikalavimų įgyvendinimo ir atitinkamų uosto valstybės kontrolės procedūrų atlikimo srityse. Šios žinios ir kompetencija tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų vykdymo srityje privalo būti įgytos pagal mokymo programas, parengtas atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ar Europos Sąjungos institucijų nustatytas rekomendacijas. Jie turi mokėti anglų kalbą ir išmanyti jūrų terminologiją anglų kalba. 2.
inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų kontrolę, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir laivo, kurio bendroji talpa yra 3 000 ir daugiau, kapitono ar vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia yra 3 000 kW ir daugiau, vyresniojo mechaniko ar antrojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip penkerių metų darbo einant vadovaujančio laivo įgulos nario pareigas stažą arba
2) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip penkerių metų darbo patirtį einant pareigas, tiesiogiai susijusias su laivų statyba, laivų projektavimu, laivų jėgainių inžinerija ar jūrų laivavedyba, laivų technine eksploatacija ar su laivų apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal tarptautinių sutarčių nuostatas, arba
3) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir būti baigę specializuotus mokymus pagal mokymo programas, parengtas atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ar Europos Sąjungos institucijų nustatytas rekomendacijas, laivų saugos inspektorių rengimo įstaigoje ir joje įgiję atitinkamą kvalifikaciją. 3. Laivybos inspektorius, prieš skiriant jį vykdyti užsienio valstybių laivų kontrolę, turi būti bent vienus metus vykdęs laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ar ėjęs kitas pareigas, susijusias su apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo, 1978 m.
Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, 1972 m. Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti susidūrimų jūroje, 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo, 1976 m. Tarptautinės konvencijos dėl prekybinės laivybos minimalių standartų, 1992 m. Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą nuostatas arba su įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių veiklos priežiūra, arba įgijęs atitinkamo lygio kompetenciją per mažiausiai vienų metų trukmės mokymą vietoje, dalyvaudamas vykdant užsienio valstybių laivų kontrolę vadovaujant patyrusiems laivybos inspektoriams. 4.
inspektoriai, atliekantys laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, kapitono ar vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia yra 3 000 kW ir daugiau, vyresniojo mechaniko ar antrojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip penkerių metų darbo einant vadovaujančio laivo įgulos nario pareigas stažą arba
2) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip penkerių metų darbo patirtį einant pareigas, tiesiogiai susijusias su laivų statyba, laivų projektavimu, laivų jėgainių inžinerija, jūrų laivavedyba, laivų technine eksploatacija ar su laivų apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal tarptautinių sutarčių nuostatas, arba
3) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip penkerių metų darbo patirtį einant pareigas, tiesiogiai susijusias su saugios laivybos užtikrinimu, valstybės institucijose. 5. Jeigu laivybos inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę, vertina ir laivų apsaugos sistemų atitiktį Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso reikalavimams, jie papildomai turi turėti žinių apie laivybos apsaugos principus ir kaip šie principai taikomi tikrinamai veiklai, žinių apie saugumo technologijas ir metodus, išmanyti inspektavimo principus, procedūras ir metodus bei turėti praktinių žinių apie tikrinamą veiklą. 63.
laivą ir jo patalpas laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ar užsienio valstybių laivų kontrolę ar laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę atliekantį laivybos inspektorių įleisti į laivą ir jo patalpas, taip pat pateikti jam reikiamus dokumentus ir informaciją.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Saugaus pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimo reikalavimus, vadovaudamasis 1973 m. Tarptautine konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso, Tarptautinio laivų, vežančių nesupakuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodekso, Tarptautinio jūra gabenamų kietų supiltinių krovinių kodekso, Tarptautinio laivų, vežančių nesupakuotas suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, įtvirtinančių tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, nuostatomis, nustato susisiekimo ministras.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 39 straipsnio 8 dalį 6 punktu: „6) užtikrinti, kad terminalai, kuriuose vykdomi biriųjų krovinių, išskyrus grūdus, pakrovimo į sausakrūvius laivus ir iškrovimo iš jų darbai, atitiktų susisiekimo ministro tvirtinamose Saugaus sausakrūvio laivo pakrovimo ir iškrovimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.“13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Administracija, atsisakiusi atestuoti įmonę, panaikinusi įmonės veiklos ar
jos dalies atestacijos galiojimą, sustabdžiusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimą, panaikinusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimo sustabdymą, panaikinusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimą, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, raštu informuoja įmonę.“
40¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 40¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40¹ straipsnis. Reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje
turėti:
(IMCA) priimtas Nardymo gaires (D 014) patvirtintas narų darbų saugos taisykles, kuriose turi būti nustatyta narų darbų planavimo, vykdymo ir vadovavimo jiems tvarka, įrangos techninės priežiūros kontrolės, saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo, darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo tvarka, veiksmų nenumatytomis, avarinėmis situacijomis ir pagalbos suteikimo tvarka;
2) narų komandą (komandas) arba narų stotį (stotis), aprūpintas reikalinga įranga narų darbams saugiai atlikti, o narų povandeninių techninių darbų kvalifikacija turi būti įgyta bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje. 2. Povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje draudžiama atlikti narams mėgėjams. 3. Įmonių, vykdančių povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams atlieka Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 4. Įmonei vykdyti povandeninius techninius darbus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir jūroje uždraudžiama, jeigu įmonė neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 5.
darbus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir jūroje priima Administracija ir apie priimtą sprendimą ir tokio sprendimo priėmimo priežastis informuoja įmonę tiesiogiai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įmonės patikrinimo atlikimo dienos. 6. Sprendimą panaikinti įmonei draudimą vykdyti povandeninius techninius darbus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir jūroje priima Administracija ir apie priimtą sprendimą informuoja įmonę tiesiogiai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įmonės pateiktų dokumentų, kuriais įmonė įrodo, kad atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, gavimo Administracijoje dienos. 7. Sprendimą atsisakyti panaikinti įmonei draudimą vykdyti povandeninius techninius darbus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir jūroje Administracija priima ir apie priimtą sprendimą informuoja įmonę tiesiogiai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo įmonės pateiktų dokumentų, kuriais įmonė nepatvirtino atitikties šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, gavimo Administracijoje dienos.“15 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslai ir tvarka
ar incidento aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta jūrų laivų avarijų ar incidentų. Tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės. 2. Jūrų laivų avarijas ir incidentus tiria teisingumo ministro paskirtas (paskirti) jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (vadovai) (toliau – tyrimų vadovas).
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų. 3.
būti nepriklausomas nuo bet kokių kontrolės funkcijas jūrų transporte atliekančių institucijų ir įstaigų, jūrų uostus valdančių įmonių, jūrų krovinių krovos įmonių, laivybos bendrovių, kitų, vykdančių veiklą jūrų transporto sektoriuje, įmonių ir organizacijų, institucijų ir asmenų, kurių interesai gali nesutapti su tyrimų vadovo uždaviniais. 4. Tyrimų vadovas turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimu. 5. Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo ir pranešimų teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato teisingumo ministras. Asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti. 6. Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo kitose valstybėse įregistruoti laivai, ar kitų valstybių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti laivai, tyrimuose šalių atstovai dalyvauja tarptautiniuose susitarimuose nustatyta tvarka. 48 straipsnis. Laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslai ir tvarka
incidento aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta laivų avarijų ar incidentų. Tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės, tokių tyrimų nestabdo ikiteisminiai arba kiti lygiagretūs tyrimai, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę. Tyrimai yra nepriklausomi nuo ikiteisminių arba kitų lygiagrečių tyrimų. 2.
kuriai iš šių aplinkybių:
kaip apibrėžta 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (Lietuvos Respublikos jūrų uostų akvatorijos priskiriamos jūros vidaus vandenims);
yra susiję tik su:
Lietuvos Respublikai priklausančiais ar jos valdomais laivais, kurie naudojami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nekomerciniais tikslais;
mažaisiais laivais, kuriais nevykdoma prekyba, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais;
laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (vadovai) (toliau – tyrimų vadovas). 5. Įvykus labai sunkiai laivo avarijai, tyrimų vadovas privalo atlikti jos tyrimą, jeigu:
vietos;
vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos;
vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos. 6.
vertinimą, kurio metu įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl sunkios laivo avarijos tyrimo atlikimo. Priėmęs sprendimą neatlikti sunkios laivo avarijos tyrimo, tyrimų vadovas informuoja Europos Komisiją. Įvykus nesunkiai laivo avarijai arba incidentui, tyrimų vadovas sprendžia, ar tikslinga atlikti tyrimą. 7. Priimdamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus, tyrimų vadovas atsižvelgia į laivo avarijos ar incidento sunkumą, su avarija ar incidentu susijusio laivo tipą ir (arba) krovinio rūšį, taip pat į galimybes išvengti panašių avarijų ar incidentų ateityje atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Nusprendus tirti laivo avariją ar incidentą, jų tyrimas turi būti pradėtas iš karto, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo dienos, kai įvyko laivo avarija ar incidentas. 8. Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių laivų avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo kitose valstybėse įregistruoti laivai, ar kitų valstybių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių laivų avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo Lietuvos Respublikoje įregistruoti laivai, tyrimuose šalių atstovai dalyvauja tarptautinėse sutartyse ir susitarimuose nustatyta tvarka. 9. Tyrimų vadovas savo organizacine, teisine ir sprendimų priėmimo forma turi būti nepriklausomas nuo bet kokių kontrolės funkcijas jūrų transporte atliekančių institucijų ir įstaigų, jūrų uostus valdančių įmonių, jūrų krovinių krovos įmonių, laivybos bendrovių, kitų jūrų transporto sektoriuje veiklą vykdančių įmonių ir organizacijų, institucijų ir asmenų ir apskritai nuo bet kurios kitos šalies ar subjekto, kurių interesai gali nesutapti su tyrimų vadovo uždaviniais. 10. Tyrimų vadovas turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su laivų avarijų ir incidentų tyrimu. 11.
11Tyrimų vadovas turi šias teises:
ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
mėginių tyrimų rezultatais;
ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
to asmens interesai kertasi su laivo avarijos tyrimu;
bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
tikslais;
kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;
pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.
Tyrimų vadovas turi šias teises:
ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
mėginių tyrimų rezultatais;
ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
to asmens interesai kertasi su laivo avarijos tyrimu;
bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
tikslais;
kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;
pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų. 12.
parodymai, kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai, dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus tyrimo metu, tapatybę, taip pat informacija apie laivo avarijos ar incidento metu nukentėjusius asmenis, kuri yra neskelbtina arba asmeninio pobūdžio, įskaitant informaciją apie jų sveikatą, turi būti naudojami tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui įgyvendinti. 13. Pranešimų apie laivų avarijas ir incidentus teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato teisingumo ministras. Organizacijos ar asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti. Saugos rekomendacijomis nesiekiama nustatyti atsakomybės ir kaltės. 14. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje ir 16 dalies 7 punkte minima žala aplinkai laikoma didele, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu nustatoma, kad aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis.“16 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvykus bet kokio jūrų laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai
priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, jūrų laivo kapitonas nedelsdamas privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir Teisingumo ministerijai tyrimų vadovui susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
laivų klasifikavimo bendrovės ir Administracijos iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta sutartis dėl laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninės priežiūros, apžiūrų atlikimo ir atitinkamų tai patvirtinančių dokumentų išdavimo iki 2020 m. gegužės 31 d. turi būti papildyta nuostatomis dėl elektroninių liudijimų išdavimo ir jų galiojimo pratęsimo. 4. Locmanų liudijimai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25,
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
taip: „3. Šio įstatymo, išskyrus
netaikomos:“. 2. Papildyti 1 straipsnį 6 dalimi: „6. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 6 ir 7 dalis. 6. Jūrų laivo avarija – vienas ar keli įvykiai
eksploatuojant jūrų laivą, dėl kurių miršta, yra sužeidžiami ar dingsta tame laive buvę žmonės, užteršiama aplinka ar sugadinama jūrų laivo konstrukcija ar jo sistemos. 7. Jūrų laivo incidentas (toliau – incidentas) – įvykis, kai jūrų laivui arba jame esantiems žmonėms kyla pavojus arba kai nesiėmus tinkamų veiksmų jūrų laivo veikla gali kelti pavojų aplinkai, kitiems laivams ir žmonėms. 2. Papildyti 2 straipsnį nauja 9¹ dalimi: „9¹. Labai sunki laivo avarija – laivo avarija, kai pražūsta laivas, žūsta žmogus arba padaroma didelė žala aplinkai.“
dalimis. 4. Papildyti 2 straipsnį nauja 14¹ dalimi: „14¹.
Laivo avarija – vienas ar keli įvykiai eksploatuojant laivą, sukėlę bet kurį iš šių padarinių:
sukėlusiam ar kitam laivui arba asmenims;
laivų pažeidimų. Laivo avarija nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų laivo saugai, asmeniui ar aplinkai.“
straipsnį nauja 15¹ dalimi:
„15¹. Laivo incidentas (toliau – incidentas) – įvykis ar jų seka, išskyrus laivo
avariją, kuris (kurie) įvyko tiesiogiai eksploatuojant laivą, sukėlęs arba nesiėmus taisomųjų veiksmų galėjęs sukelti pavojų laivo saugai, jame esantiems žmonėms ar bet kuriam kitam asmeniui arba aplinkai. Laivo incidentu nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų laivo saugai, asmeniui ar aplinkai.“
straipsnio 16–40 dalis laikyti atitinkamai 18–42 dalimis. 7. Papildyti 2 straipsnį nauja 22¹ dalimi:
„22¹. Nesunki laivo avarija – laivo avarija,
kuri neklasifikuojama kaip labai sunki arba kaip sunki avarija.“
dalimis. 9. Papildyti 2 straipsnį nauja 24¹ dalimi: „24¹. Pripažintoji organizacija – laivų klasifikavimo bendrovė ar kita įstaiga, vėliavos valstybės administracijos vardu atliekanti teisės aktų nustatytas užduotis.“
dalimis. 11. Papildyti 2 straipsnį nauja 27¹ dalimi: „27¹.
Sunki laivo avarija – prie labai sunkių avarijų nepriskiriama laivo avarija, kurios metu įvyko gaisras, sprogimas, susidūrimas, laivas užplaukė ant seklumos, atsitrenkė į kitą objektą, patyrė apgadinimų dėl blogų oro sąlygų, patyrė korpuso pažeidimų dėl susidūrimo su ledais, atsirado laivo korpuso įtrūkimų ar numanomų laivo korpuso defektų ir panašiai ir dėl to atsirado bet kuris iš šių padarinių:
patalpos, konstrukcijos, pavyzdžiui, korpuso povandeninė dalis pasidarė nesandari ir panašiai ir dėl to laivas prarado savo jūrines savybes ir nėra tinkamas plaukioti;
laikyti atitinkamai 34–45 dalimis. 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teisingumo ministras priima teisės aktus jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šiųuose teisės aktųuose nustatytų reikalavimų vykdymą.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės
priežiūrą, apžiūras, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę tik Administracijos sprendimu įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės. 2.
2Nustatomos šios įgaliojimų suteikimo laivų klasifikavimo bendrovėms sąlygos:
organizacijų sąrašą;
Lietuvos Respublikos įstatymus. Jeigu tokios atstovybės nėra, ji turi būti įsteigta per 12 mėnesių nuo Administracijos sutarties dėl laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninės priežiūros, apžiūrų atlikimo ir atitinkamų tai patvirtinančių dokumentų išdavimo (toliau šiame straipsnyje – sutartis) su įgaliotąja laivų klasifikavimo bendrove sudarymo dienos. 3.
3Jeigu įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė siekia Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems
laivams išduoti elektroninius liudijimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse konvencijose nustatytus reikalavimus (toliau – elektroninis liudijimas), ir pratęsti jų galiojimą, ji papildomai turi įrodyti, kad:
1) išduodami elektroniniai liudijimai atitiks tarptautinėse konvencijose nustatytus turinio ir formos reikalavimus;
2) išduodami elektroniniai liudijimai yra apsaugoti nuo redagavimo ar kitokio duomenų pakeitimo, išskyrus Administracijos ar įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės sankcionuotus pakeitimus, ir yra pasirašyti elektroniniu parašu arba patvirtinti elektroniniu spaudu;
3) išduodamiems elektroniniams liudijimams suteikiamas unikalus kontrolinis numeris (skaičių, raidžių ar simbolių seka), pagal kurį galima patikrinti liudijimo autentiškumą ir atskirti liudijimą nuo kito tos pačios ar kitos pripažintosios organizacijos išduoto liudijimo;
4) išduodamų elektroninių liudijimų išspausdintose kopijose yra matomi simboliai, leidžiantys nustatyti išdavimo šaltinį;
5) elektroninėje erdvėje užtikrinamas patikimas, saugus ir nenutrūkstamas elektroninio liudijimo autentiškumo ir galiojimo patvirtinimo mechanizmas naudojant unikalų kontrolinį numerį;
6) laivuose, kuriems išduodami elektroniniai liudijimai, turi būti instrukcijos dėl elektroniniuose liudijimuose esančios informacijos, įskaitant elektroninio liudijimo periodinius patvirtinimus, patikrinimo elektroninėje erdvėje. 34. Administracija išnagrinėja laivų klasifikavimo bendrovės pateiktą prašymą dėl įgaliojimų jai suteikimo suteikti įgaliojimus ir įsitikinusi, kad ši bendrovė atitinka 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 11) (toliau – Reglamentas (EB) Nr.
391/2009) I priede nustatytus kriterijus, 2004 m. kovo
laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,
darbo organizacijos konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje nustatytus reikalavimus, jos veiklos organizavimas atitinka saugios laivybos reikalavimus, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Administracijoje dienos pateikia siūlymą sudaryti sutartį. 45. Sutartyse, kurias sudaro Administracija ir laivų klasifikavimo bendrovės, nustatomos įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių teisės ir pareigos atliekant laivų techninę priežiūrą, apžiūras ir Lietuvos Respublikos vardu išduodant atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus, taip pat įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių ir Administracijos bendradarbiavimo, bei keitimosi informacija sąlygos ir tvarka bei esminės sutarties pažeidimo sąlygos. Įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė turi teisę pradėti vykdyti sutartyje nustatytas veiklas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. 6. Įgaliojimų Lietuvos Respublikos vardu vykdyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų ir turinčių teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava laivų techninę priežiūrą, apžiūras ir išduoti dokumentus (liudijimus), kuriais patvirtinama, kad laivai atitinka jiems taikomus saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse (toliau – įgaliojimai), suteikimo, suteiktų įgaliojimų laikino sustabdymo, panaikinimo ar sustabdymo panaikinimo pripažintosioms organizacijoms tvarką nustato susisiekimo ministras. 7.
klasifikavimo bendrovei suteikti įgaliojimai laikinai sustabdomi, jeigu:
1) Administracija, įvertinusi informaciją, gautą vykdant įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės veiklos priežiūrą, nustato, kad įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė netinkamai vykdo sutartį arba bendrovės veikla neatitinka saugios laivybos reikalavimų, įtvirtintų tarptautinėse konvencijose, Lietuvos Respublikos teisės aktuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose;
laivų klasifikavimo bendrovės įgaliojimus. 8. Laikinai sustabdžius įgaliotajai laivų klasifikavimo bendrovei suteiktus įgaliojimus, Administracija per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio
sustabdymą raštu informuoja įgaliotąją laivų klasifikavimo bendrovę ir nurodo jos veiklos trūkumus ir terminą, per kurį šiuos trūkumus įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė privalo pašalinti. Pašalinusi trūkumus, įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė raštu apie tai praneša Administracijai, kuri patikrina informaciją ir per 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą panaikinti įgaliojimų sustabdymą arba panaikinti suteiktus įgaliojimus, jeigu trūkumai per nustatytą terminą nepašalinti. 9. Įgaliojimų sustabdymas panaikinamas Administracijos sprendimu, kai įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė per nustatytą terminą pašalina veiklos trūkumus arba gauna Europos Komisijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad įgaliojimai laikinai sustabdyti nepagrįstai, ir reikalaujama, kad sprendimas laikinai sustabdyti įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės įgaliojimus būtų panaikintas. 10. Įgaliotajai laivų klasifikavimo bendrovei suteikti įgaliojimai panaikinami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:
1) Europos Komisija pagal Reglamento (EB) Nr.
391/2009 7 straipsnio nuostatas priėmė sprendimą dėl pripažintosios organizacijos pripažinimo panaikinimo;
2) įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė padarė esminį sutarties pažeidimą ir per sutartyje nurodytą arba Administracijos nustatytą terminą nepašalino pažeidimą sudarančių aplinkybių;
3) įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė per Administracijos nustatytą terminą nepašalino veiklos trūkumų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas laikinai sustabdyti įgaliojimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Reikalavimai laivo įgulai ir privalomų dokumentų išdavimas
kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus jūrinio laipsnio diplomus ir jų išdavimo arba pripažinimo patvirtinimus, kvalifikacijos liudijimus ar kitus dokumentus, kurie suteikia teisę eiti atitinkamas pareigas laive, ir įrašytiems į laivo įgulos sąrašą. 2. Jūrinio laipsnio suteikimo ir privalomų dokumentų išdavimo tvarką nustato susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į tarptautinius jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo standartus. 3. Į uostą įplaukiančio ar iš uosto išplaukiančio laivo, kurio kapitonas turi leidimą Lietuvos Respublikos jūrų uostuose plaukti be locmano, vairinėje turi būti laivavedys, kuris mokantis valstybinę kalbą. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu laivą veda locmanas. 4. Privalomus dokumentus jūrininkams išduoda Administracija. 45. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui draudžiama išplaukti į jūrą, jeigu laivas neturi Administracijos išduoto minimalios laivo įgulos sudėties minimumo liudijimo.
Minimalios laivo įgulos sudėties reikalavimus nustato susisiekimo ministras arba jo įgaliota institucija, atsižvelgdami į tarptautinius saugios laivybos reikalavimus vadovaudamasis
nustatytais reikalavimais dėl minimalios laivo įgulos sudėties. Administracija išnagrinėja laivybos bendrovės pateiktą prašymą išduoti minimalios laivo įgulos sudėties minimumo liudijimą ir dokumentus, numatytus susisiekimo ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatytų minimalios laivo įgulos sudėties reikalavimų apraše, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro, ir per 10 3 darbo dienų dienas nuo prašymo gavimo Administracijoje dienos išduoda minimalios laivo įgulos sudėties minimumo liudijimą. 56. Nė vienas laivo įgulos narys negali būti paskirtas į laivą be laivo kapitono sutikimo. 67. Laivo įgulos nariai gali dėvėti civilinio jūrų laivyno uniformą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Lietuvos Respublikos jūrininkų registras
liudijimai ir jūrininko knygelės, registruojami Lietuvos Respublikos jūrininkų registre. 2. Lietuvos Respublikos jūrininkų registras veikia Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija, registro tvarkytoja – Administracija. 1.
1Lietuvos Respublikos jūrininkų registre registruojami asmenys,
kuriems įforminti ir (arba) išduoti jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai, globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomai, jų išdavimo patvirtinimai, kompetencijos liudijimų pripažinimo patvirtinimai, specialieji liudijimai, lengvatiniai leidimai ir jūrininko knygelės. 2. Lietuvos Respublikos jūrininkų registras veikia Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija, šio registro tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Locmanas
1Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip 68 metų asmuo,
mokantis valstybinę ir anglų kalbas, ir turintis ne žemesnį kaip laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, budinčio kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį ir dvejų metų budinčio kapitono padėjėjo darbo stažą, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintus nustatytus jūrininkų sveikatos reikalavimus, susisiekimo ministro įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius ir stažuočių reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis locmano praktika, ir susisiekimo ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išlaikęs kvalifikacijos įvertinimo egzaminą atlikęs 6 mėnesių stažuotę locmano kvalifikacijai įgyti, pateikęs teigiamą stažuotės rekomendaciją ir išlaikęs egzaminą. Locmanų egzaminavimo ir stažuočių tvarką, kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos atitinkantys asmenys įgyja teisę vesti tam tikrų dydžių laivus, nustato Administracija. Egzaminą leidžiama laikyti, jei asmuo atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus. 2.
2Locmanų veiklą, laivų vedimo su locmanu tvarką reglamentuoja Locmanų veiklos nuostatai. Šiuos nuostatus tvirtina
Administracija. šis įstatymas ir uostų laivybos taisyklės. 3. Locmano liudijimą išduoda Administracija susisiekimo ministro įgaliota institucija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Locmano liudijimas išduodamas per 3 darbo dienas nuo kvalifikacijos įvertinimo egzamino išlaikymo dienos ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskutinio išlaikyto kvalifikacijos įvertinimo egzamino dienos. Kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir (ar) neišlaiko kvalifikacijos įvertinimo egzamino, locmano liudijimas neišduodamas ir apie tai susisiekimo ministro įgaliota institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja asmenį, siekiantį gauti locmano liudijimą. Pasibaigus locmano liudijimo galiojimui, naujas locmano liudijimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir išlaiko kvalifikacijos įvertinimo egzaminą. Jeigu pateikus visus locmano liudijimui gauti reikalingus dokumentus neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, atsakymo dėl locmano liudijimo išdavimo nepateikimas nelaikomas liudijimo išdavimu. 4. Locmano liudijimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą, pateikė dokumentus, kuriuose yra tikrovės neatitinkančios informacijos;
2) įvyko laivo avarija dėl locmano kaltės;
3) paaiškėja, kad locmanas neatitinka jūrininkams keliamų sveikatos reikalavimų;
4) locmanui sukanka 68 metai;
5) locmanas miršta;
6) locmanas pateikia prašymą panaikinti locmano liudijimo galiojimą. 5. Susisiekimo ministro įgaliota institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos, panaikina locmano liudijimo galiojimą. Šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytu atveju locmano liudijimo galiojimas panaikinamas nuo locmano prašyme nurodytos dienos.
Apie locmano liudijimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytais atvejais susisiekimo ministro įgaliota institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, informuoja locmaną. 6. Asmeniui, kuriam locmano liudijimo galiojimas panaikintas dėl šio straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 ir
atsisakoma jį išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.“
Pakeisti 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Locmano ir vedamo laivo kapitono
sąveika santykiai“. 9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) laivo įgula neatitinka minimalios laivo įgulos sudėties kriterijų,
nurodytų minimalios laivo įgulos minimumo sudėties liudijime, arba laivo įgulos narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai jūrinio laipsnio diplomai ar kvalifikacijos liudijimai yra negaliojantys ar nesuteikia teisės eiti atitinkamų pareigų laive;“. 10 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Reikalavimai Llaivybos inspektoriai, atliekantys laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir užsienio valstybių laivų kontrolę inspektoriams, atliekantiems užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę
inspektoriai, siekiantys atlikti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir užsienio valstybių laivų kontrolę, privalo atitikti jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir įgyti kvalifikacijos patvirtinimą susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 2.
2Kvalifikacinius reikalavimus, keliamus laivybos inspektoriams,
atliekantiems laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir užsienio valstybių laivų kontrolę, ir laivybos inspektorių kvalifikacijos patvirtinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 1. Laivybos inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę, privalo turėti reikiamų teorinių žinių apie laivus ir jų eksploatavimą ir praktinės patirties šioje srityje. Jie privalo būti kompetentingi tarptautinių konvencijų reikalavimų įgyvendinimo ir atitinkamų uosto valstybės kontrolės procedūrų atlikimo srityse. Šios žinios ir kompetencija tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų vykdymo srityje privalo būti įgytos pagal mokymo programas, parengtas atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ar Europos Sąjungos institucijų nustatytas rekomendacijas. Jie turi mokėti anglų kalbą ir išmanyti jūrų terminologiją anglų kalba. 2.
inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų kontrolę, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir laivo, kurio bendroji talpa yra 3 000 ir daugiau, kapitono ar vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia yra 3 000 kW ir daugiau, vyresniojo mechaniko ar antrojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip penkerių metų darbo einant vadovaujančio laivo įgulos nario pareigas stažą arba
2) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip penkerių metų darbo patirtį einant pareigas, tiesiogiai susijusias su laivų statyba, laivų projektavimu, laivų jėgainių inžinerija ar jūrų laivavedyba, laivų technine eksploatacija ar su laivų apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal tarptautinių sutarčių nuostatas, arba
3) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir būti baigę specializuotus mokymus pagal mokymo programas, parengtas atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ar Europos Sąjungos institucijų nustatytas rekomendacijas, laivų saugos inspektorių rengimo įstaigoje ir joje įgiję atitinkamą kvalifikaciją. 3. Laivybos inspektorius, prieš skiriant jį vykdyti užsienio valstybių laivų kontrolę, turi būti bent vienus metus vykdęs laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ar ėjęs kitas pareigas, susijusias su apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo, 1978 m.
Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, 1972 m. Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti susidūrimų jūroje, 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo, 1976 m. Tarptautinės konvencijos dėl prekybinės laivybos minimalių standartų, 1992 m. Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą nuostatas arba su įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių veiklos priežiūra, arba įgijęs atitinkamo lygio kompetenciją per mažiausiai vienų metų trukmės mokymą vietoje, dalyvaudamas vykdant užsienio valstybių laivų kontrolę vadovaujant patyrusiems laivybos inspektoriams. 4.
inspektoriai, atliekantys laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, kapitono ar vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia yra 3 000 kW ir daugiau, vyresniojo mechaniko ar antrojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip penkerių metų darbo einant vadovaujančio laivo įgulos nario pareigas stažą arba
2) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip penkerių metų darbo patirtį einant pareigas, tiesiogiai susijusias su laivų statyba, laivų projektavimu, laivų jėgainių inžinerija, jūrų laivavedyba, laivų technine eksploatacija ar su laivų apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal tarptautinių sutarčių nuostatas, arba
3) turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip penkerių metų darbo patirtį einant pareigas, tiesiogiai susijusias su saugios laivybos užtikrinimu, valstybės institucijose. 5. Jeigu laivybos inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę, vertina ir laivų apsaugos sistemų atitiktį Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso reikalavimams, jie papildomai turi turėti žinių apie laivybos apsaugos principus ir kaip šie principai taikomi tikrinamai veiklai, žinių apie saugumo technologijas ir metodus, išmanyti inspektavimo principus, procedūras ir metodus bei turėti praktinių žinių apie tikrinamą veiklą. 63.
laivą ir jo patalpas laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ar užsienio valstybių laivų kontrolę ar laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę atliekantį laivybos inspektorių įleisti į laivą ir jo patalpas, taip pat pateikti jam reikiamus dokumentus ir informaciją.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nedelsdamas pranešti Administracijai apie laivo sulaikymą užsienio uoste dėl tarptautinių saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų pažeidimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Saugaus pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimo reikalavimus, vadovaudamasis 1973 m. Tarptautine konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso, Tarptautinio laivų, vežančių nesupakuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodekso, Tarptautinio jūra gabenamų kietų supiltinių krovinių kodekso, Tarptautinio laivų, vežančių nesupakuotas suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, įtvirtinančių tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, nuostatomis, nustato susisiekimo ministras.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti gamintojo išduotus sertifikatus, leidžiančius atlikti atitinkamos gelbėjimosi laivų priešgaisrinių priemonių įrangos patikrą ar remontą.“
straipsnio 8 dalį 6 punktu: „6) užtikrinti, kad terminalai, kuriuose vykdomi biriųjų krovinių, išskyrus grūdus, pakrovimo į sausakrūvius laivus ir iškrovimo iš jų darbai, atitiktų susisiekimo ministro tvirtinamose Saugaus sausakrūvio laivo pakrovimo ir iškrovimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 40 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Administracija, atsisakiusi atestuoti įmonę, panaikinusi įmonės veiklos ar
jos dalies atestacijos galiojimą, sustabdžiusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimą, panaikinusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimo sustabdymą, panaikinusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimą, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, raštu informuoja įmonę.“15 straipsnis. 40¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 40¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40¹ straipsnis. Reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje
turėti:
(IMCA) priimtas Nardymo gaires (D 014) patvirtintas narų darbų saugos taisykles, kuriose turi būti nustatyta narų darbų planavimo, vykdymo ir vadovavimo jiems tvarka, įrangos techninės priežiūros kontrolės, saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo, darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo tvarka, veiksmų nenumatytomis, avarinėmis situacijomis ir pagalbos suteikimo tvarka;
2) narų komandą (komandas) arba narų stotį (stotis), aprūpintas reikalinga įranga narų darbams saugiai atlikti, o narų povandeninių techninių darbų kvalifikacija turi būti įgyta bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje. 2. Povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje draudžiama atlikti narams mėgėjams. 3.
3Įmonių, vykdančių povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje,
atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams atlieka prižiūri Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 4. Įmonei vykdyti povandeninius techninius darbus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir jūroje uždraudžiama, jeigu įmonė neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 5. Sprendimą uždrausti įmonei vykdyti povandeninius techninius darbus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir jūroje priima Administracija ir apie priimtą sprendimą ir tokio sprendimo priėmimo priežastis informuoja įmonę tiesiogiai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įmonės patikrinimo atlikimo dienos. 6. Sprendimą panaikinti įmonei draudimą vykdyti povandeninius techninius darbus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir jūroje priima Administracija ir apie priimtą sprendimą informuoja įmonę tiesiogiai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įmonės pateiktų dokumentų, kuriais įmonė įrodo, kad atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, gavimo Administracijoje dienos. 7. Sprendimą atsisakyti panaikinti įmonei draudimą vykdyti povandeninius techninius darbus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir jūroje priima Administracija ir apie priimtą sprendimą informuoja įmonę tiesiogiai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įmonės pateiktų dokumentų, kuriais įmonė nepatvirtino atitikties šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, gavimo Administracijoje dienos.“16 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslai ir tvarka 1.
Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslas – nustatyti jūrų laivo avarijos ar incidento aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta jūrų laivų avarijų ar incidentų. Tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės. 2. Jūrų laivų avarijas ir incidentus tiria teisingumo ministro paskirtas (paskirti) jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (vadovai) (toliau – tyrimų vadovas).
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.
Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
1) teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su jūrų laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) teisę reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie jūrų laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su jūrų laivo avarijos tyrimu;
arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, jūrų laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) pareigą bet kuriuo laiku gavęs pranešimą apie jūrų laivo avariją nedelsdamas pradėti tyrimą;
11) teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
12) teisę rengti ir teikti saugos rekomendacijas;
informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų. 3.
būti nepriklausomas nuo bet kokių kontrolės funkcijas jūrų transporte atliekančių institucijų ir įstaigų, jūrų uostus valdančių įmonių, jūrų krovinių krovos įmonių, laivybos bendrovių, kitų, vykdančių veiklą jūrų transporto sektoriuje, įmonių ir organizacijų, institucijų ir asmenų, kurių interesai gali nesutapti su tyrimų vadovo uždaviniais. 4. Tyrimų vadovas turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimu. 5. Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo ir pranešimų teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato teisingumo ministras. Asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti. 6. Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo kitose valstybėse įregistruoti laivai, ar kitų valstybių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti laivai, tyrimuose šalių atstovai dalyvauja tarptautiniuose susitarimuose nustatyta tvarka. 48 straipsnis. Laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslai ir tvarka
incidento aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta laivų avarijų ar incidentų. Tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės, tokių tyrimų nestabdo ikiteisminiai arba kiti lygiagretūs tyrimai, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę. Tyrimai yra nepriklausomi nuo ikiteisminių arba kitų lygiagrečių tyrimų. 2.
2Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi laivų avarijoms ir incidentams,
kurie:
kaip apibrėžta 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (Lietuvos Respublikos jūrų uostų akvatorijos priskiriamos jūros vidaus vandenims);
incidentams, kurie yra susiję tik su:
Lietuvos Respublikai priklausančiais ar jos valdomais laivais, kurie naudojami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nekomerciniais tikslais;
mažaisiais laivais, kuriais nevykdoma prekyba, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais;
laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (vadovai) (toliau – tyrimų vadovas). 5. Įvykus labai sunkiai laivo avarijai, tyrimų vadovas privalo atlikti jos tyrimą, jeigu:
vietos;
vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos;
vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos. 6.
vertinimą, kurio metu įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl sunkios laivo avarijos tyrimo atlikimo. Priėmęs sprendimą neatlikti sunkios laivo avarijos tyrimo, tyrimų vadovas informuoja Europos Komisiją. Įvykus nesunkiai laivo avarijai arba incidentui, tyrimų vadovas sprendžia, ar tikslinga atlikti tyrimą. 7. Priimdamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus, tyrimų vadovas atsižvelgia į laivo avarijos ar incidento sunkumą, su avarija ar incidentu susijusio laivo tipą ir (arba) krovinio rūšį, taip pat į galimybes išvengti panašių avarijų ar incidentų ateityje atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Nusprendus tirti laivo avariją ar incidentą, jų tyrimas turi būti pradėtas iš karto, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo dienos, kai įvyko laivo avarija ar incidentas. 8. Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių laivų avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo kitose valstybėse įregistruoti laivai, ar kitų valstybių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių laivų avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo Lietuvos Respublikoje įregistruoti laivai, tyrimuose šalių atstovai dalyvauja tarptautinėse sutartyse ir susitarimuose nustatyta tvarka. 9. Tyrimų vadovas savo organizacine, teisine ir sprendimų priėmimo forma turi būti nepriklausomas nuo bet kokių kontrolės funkcijas jūrų transporte atliekančių institucijų ir įstaigų, jūrų uostus valdančių įmonių, jūrų krovinių krovos įmonių, laivybos bendrovių, kitų jūrų transporto sektoriuje veiklą vykdančių įmonių ir organizacijų, institucijų ir asmenų ir apskritai nuo bet kurios kitos šalies ar subjekto, kurių interesai gali nesutapti su tyrimų vadovo uždaviniais. 10. Tyrimų vadovas turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su laivų avarijų ir incidentų tyrimu. 11.
11Tyrimų vadovas turi šias teises:
ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
mėginių tyrimų rezultatais;
ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
incidentu, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su laivo avarijos tyrimu;
bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
tikslais;
kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;
pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.
Tyrimų vadovas turi šias teises:
ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
daiktai, ir teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
mėginių tyrimų rezultatais;
ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
incidentu, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su laivo avarijos tyrimu;
bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
tikslais;
kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;
pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų. 12.
12Visi laivo avarijos ar incidento tyrimo metu paimti ar gauti liudytojų parodymai,
kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai, dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus tyrimo metu, tapatybę, taip pat informacija apie laivo avarijos ar incidento metu nukentėjusius asmenis, kuri yra neskelbtina arba asmeninio pobūdžio, įskaitant informaciją apie jų sveikatą, turi būti naudojami tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui įgyvendinti. 13. Pranešimų apie laivų avarijas ir incidentus teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato teisingumo ministras. Organizacijos ar asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų joms įgyvendinti. Saugos rekomendacijomis nesiekiama nustatyti atsakomybės ir kaltės. 14. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje ir 16 dalies 7 punkte nurodyta žala aplinkai laikoma didele, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu nustatoma, kad aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis.“
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvykus bet kokio jūrų laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai
priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, jūrų laivo kapitonas nedelsdamas privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir Teisingumo ministerijai tyrimų vadovui susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
laivų klasifikavimo bendrovės ir Administracijos iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta sutartis dėl laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninės priežiūros, apžiūrų atlikimo ir atitinkamų tai patvirtinančių dokumentų išdavimo iki 2020 m. gegužės 31 d. turi būti papildyta nuostatomis dėl elektroninių liudijimų išdavimo ir jų galiojimo pratęsimo. 4. Locmanų liudijimai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Ekonomikos komiteto pirmininkas R.Sinkevičius, 2019-11-21:
1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25, 26, 33, 39, 40, 40¹, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant sukonkretinti ir patikslinti teisinį reglamentavimą, susijusį su laivų avarijų tyrimo tvarka, taip pat įstatymo lygmeniu įtvirtinti galimybę įgaliotosioms laivų klasifikavimo bendrovėms išduoti elektroninio formato liudijimus laivams, taip pat patikslinti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, susijusias su Lietuvos Respublikos jūrininkų registro (toliau
Licencijavimo pagrindų aprašas). Taip pat Įstatymo pakeitimo projektu siekiama patikslinti nuostatas, susijusias su locmano liudijimo išdavimu, atsisakyti laivybos inspektoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų detalizavimo Įstatyme ir patikslinti reikalavimus, keliamus įmonėms, siekiančioms vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje. Atsižvelgiant į Europos jūrų saugumo agentūros vizito, vykusio 2018 m. gegužės 21–25 d., metu nustatytus trūkumus, siekiama papildyti Įstatymą nuostata dėl papildomų reikalavimų įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms biriųjų krovinių, išskyrus grūdus, pakrovimo į sausakrūvius laivus ir iškrovimo iš jų darbus.
Rengiant Įstatymo pakeitimo projektą, atsižvelgta ir į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama aiškesnio, nuoseklesnio ir sistemiškesnio teisinio reglamentavimo bei efektyvesnio saugios laivybos reikalavimų laikymosi užtikrinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo pakeitimo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (vadovas Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected], vyresnioji patarėja Gintarė Vizbaraitė, tel. 239 3982, el. p. [email protected]) patarėja Giedrė Kaunė (tel. (8 5) 239 3897, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje nėra nuostatų, kurios nustatytų, kokias laivų avarijas tyrimų vadovas privalo tirti, kokia tvarka priimami sprendimai dėl avarijų ir incidentų tyrimo, nenustatytas įpareigojimas tyrimų vadovui atlikti preliminarų vertinimą įvykus sunkiai avarijai. Taip pat Įstatyme esančios nuostatos dėl Įstatymo taikymo atskiroms laivų grupėms skiriasi nuo 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB, nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (toliau – Direktyva 2009/18/EB), nustatytų atitinkamų nuostatų. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje nėra įtvirtintos laivų avarijų kategorijų sąvokos. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje nenumatyta galimybė įgaliotosioms laivų klasifikavimo bendrovėms išduoti elektroninio formato liudijimus laivams. Įstatymas nenumato teisės Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – Administracija) nustatyti minimalios laivo įgulos sudėties reikalavimų. Įstatymas nustato, kad Registre registruojami tik asmenys, kuriems išduoti Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai ir jūrininko knygelės. Taip pat Įstatymas numato, kad Registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, registro tvarkytoja – Administracija. Įstatyme neįtvirtinta, kad Registro duomenys teikiami neatlygintinai. Laivybos inspektoriui keliami kvalifikaciniai reikalavimai detalizuoti Įstatyme. Esminį poveikį locmano veiklai darantys draudimai ir ribojimai nėra įtvirtinti įstatymo lygmeniu. Nenustatytas locmano liudijimo galiojimo laikotarpis. Įstatyme neįtvirtinta nuostata, numatanti terminalų, kuriuose vykdomi biriųjų krovinių, išskyrus grūdus, pakrovimo į sausakrūvius laivus ir iškrovimo iš jų darbai, atitiktį susisiekimo ministro nustatytiems reikalavimams. Įstatyme nenumatyti draudimo įmonei vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje pagrindai ir tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma: 1.
Įstatymą papildyti nuostatomis, patikslinančiomis ir papildančiomis Įstatymo nuostatas, perkeliančias Direktyvos 2009/18/EB nuostatas į nacionalinę teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Įstatyme esančios nuostatos dėl Įstatymo taikymo atskiroms laivų grupėms skiriasi nuo Direktyvoje 2009/18/EB nustatytų atitinkamų nuostatų; patikslinti laivo avarijos bei incidento sąvokas, kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą pastarosios neatitinka Direktyvoje 2009/18/EB įtvirtintų sąvokų. Taip pat Įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo tvarką nustato susisiekimo ministras, ir siūloma įtvirtinti Įstatyme su laivų avarijų klasifikavimu susijusias sąvokas; įtvirtinti, kokių rūšių laivų avarijas privalo tirti laivų avarijų tyrimų vadovas, kokia tvarka priimami sprendimai dėl avarijų ir incidentų tyrimo; kaip numatyta Direktyvoje 2009/18/EB, nustatyti įpareigojimą laivų avarijų tyrimų vadovui atlikti preliminarų vertinimą įvykus sunkiai avarijai, taip pat papildyti Įstatymą nuostatomis dėl laivų avarijų tyrimo metu surinktos informacijos naudojimo tik saugos tyrimo tikslais. Priėmus Įstatymo 48 straipsnio pakeitimus būtų sudaryta galimybė efektyviau įgyvendinti Direktyvoje 2009/18/EB nustatytą laivų avarijų tyrimų pagrindinį tikslą – pagerinti laivybos saugą jūroje ir efektyviau paskirstyti turimus ribotus išteklius šiam tikslui įgyvendinti tiriant laivų avarijas ar incidentus. Laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas, įvertinęs aplinkybes, turėtų galimybę priimti sprendimą tirti tas avarijas ar incidentus, kurių tyrimais būtų sukuriama didžiausia pridėtinė vertė laivybos saugai stiprinti, ir netirti avarijų, kurių tyrimai tokios vertės nesukurtų. Ši nuostata nebūtų taikoma labai sunkioms avarijoms, kurių tyrimai visais atvejais yra privalomi.
Priėmus Įstatymo pakeitimus būtų užtikrintas Direktyvoje 2009/18/EB nustatytas reikalavimas, kad visi laivo avarijos ar incidento tyrimo metu paimti ar gauti liudytojų parodymai, kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai, dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus tyrimo metu, tapatybę, taip pat informacija apie laivo avarijos ar incidento metu nukentėjusius asmenis, kuri yra neskelbtina arba asmeninio pobūdžio, įskaitant informaciją apie jų sveikatą, būtų naudojami tik laivo avarijos ar incidento aplinkybėms, priežastims ir padariniams nustatyti, išvadoms ir pasiūlymams dėl prevencinių veiksmų taikymo pateikti, kad ateityje būtų išvengta laivų avarijų ar incidentų. 2. Atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos Procedūrų supaprastinimo komitete priimtas rekomendacijas dėl elektroninių liudijimų laivams naudojimo, numatyti galimybę įgaliotosioms laivų klasifikavimo bendrovėms išduoti elektroninio formato liudijimus laivams. Įteisinus galimybę išduoti elektroninio formato liudijimus, pastarieji būtų gaunami greičiau bei praktiškesniu būdu. Taip pat paminėtina, kad Administracija iki šiol yra gavusi ne vieną įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių paklausimą dėl galimybės naudoti elektroninio formato liudijimus. Taip pat Įstatymo pakeitimo projektu siūloma Įstatyme įtvirtinti įgaliojimų pripažintosioms organizacijoms suteikimo, suteiktų įgaliojimų laikino sustabdymo, panaikinimo ar sustabdymo panaikinimo pagrindus. 3. Pakeisti Įstatymo
Administracija turi teisę nustatyti minimalios laivo įgulos sudėties reikalavimus. Šiuo siūlymu siekiama ištaisyti prieštaravimą, kuomet Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 3-84 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymo Nr.
3-301 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ išimtinai Administracijai buvo pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruojamų laivų įgulos minimalios sudėties reikalavimus. Taip pat siūloma atsisakyti jūrininkams išduodamų dokumentų rūšių detalizavimo įstatymo lygmeniu, terminą „laivo įgulos minimumo liudijimas“ pakeisti į „minimalios laivo įgulos sudėties liudijimas“ ir sutrumpinti minimalios laivo įgulos sudėties liudijimo išdavimo terminą. 4. Pakeisti Įstatymo 16 straipsnį. Įstatymas nustato, kad Registre registruojami tik asmenys, kuriems išduoti Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai ir jūrininko knygelės. Siūloma papildyti ir patikslinti 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašą visais jūrininkams išduodamais dokumentais. Taip pat, atsižvelgiant į 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų I/2 taisyklės 14 punkto nuostatą, įpareigojančią tvarkyti Registrą (-us), nustatyti, kad Registre registruojami ne tik išduoti, bet ir įforminti ir neišduoti dokumentai. Taip bus nustatytas teisinis pagrindas patikslinti Registro objektą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose gali būti nustatyti tik įgaliojimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskirti Registro tvarkytoją, pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad Registro tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. posėdžio protokole Nr. 48 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai išdėstytą pavedimą, Įstatymo 16 straipsnį papildyti 4 dalimi, nustatančia, kad Registro duomenys teikiami neatlygintinai. 5. Atsižvelgiant į tai, kad locmano liudijimo galiojimas yra terminuotas (tai numatyta ir Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos 2004 m. kovo 5 d. rezoliucijos Nr.
A.960(23) 6 straipsnio 1.6 papunktyje), siūloma papildyti Įstatymo 19 straipsnį ir nustatyti terminą, kuriam išduodamas locmano liudijimas. Locmano liudijimo galiojimo termino įtvirtinimas Įstatyme suteiktų aiškumo, kadangi locmano liudijimas praktikoje yra išduodamas 5 metų laikotarpiui, o suėjus minimam terminui locmanas, norėdamas gauti naują liudijimą, privalo įrodyti atitiktį susisiekimo ministro ir susisiekimo ministro įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Taip pat, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo 18.3 papunkčiu, siūloma įtvirtinti Įstatyme esminį poveikį locmano veiklai darančius draudimus ir ribojimus. 6. Pakeisti Įstatymo 26 straipsnį – atsisakyti laivybos inspektoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų detalizavimo Įstatyme, įtvirtinti įgaliojimą juos nustatyti susisiekimo ministrui. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje nustatyti laivybos inspektoriui keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir susisiekimo ministro patvirtinti analogiški reikalavimai iš dalies skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad laivybos inspektorius yra Administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas, o bendrieji reikalavimai valstybės tarnautojams yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, manytina, kad specialieji kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti nustatyti tik įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. 7. Papildyti Įstatymo 39 straipsnį 8 dalimi, siekiant užtikrinti 2001 m. gruodžio 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/96/EB nustatančios sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo suderintus reikalavimus ir tvarką (toliau – Direktyva 2001/96/EB) reikalavimų įgyvendinimą, atsižvelgiant į Europos jūrų saugumo agentūros vizito, vykusio 2018 m. gegužės 21–25 d., metu nustatytus trūkumus (vizito metu nustatyta, kad „Lietuva neužtikrino, kad specialiai nepritaikytuose sausakrūviuose terminaluose nebūtų pakraunami ar iškraunami sausi birieji kroviniai, taip pat nebuvo jokių prieinamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad į Lietuvos jūrų laivybos institucijų atliktas pradines ir reguliarias sausakrūvių terminalų patikras buvo įtraukti visi Direktyvos 2001/96/EB 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio reikalavimai“). 8. Patikslinti reikalavimus, keliamus įmonėms, siekiančioms vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje. Taip pat įstatymo lygmeniu siūloma įtvirtinti draudimo įmonei vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje pagrindus ir tvarką. Įstatymo projekte numatyta, kad įstatymas įsigalios 2020 m. gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo pakeitimo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo pakeitimo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymo pakeitimo projektą į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti naujas sąvokas ir jas įvardijančius terminus. Minimos sąvokos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymu, buvo aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo pakeitimo projektą, tikslinga keisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 3-314 „Dėl Įgaliojimų Lietuvos Respublikos vardu vykdyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą, apžiūras ir išduoti tai patvirtinančius dokumentus (liudijimus) suteikimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymą Nr.
3-301 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių ir Laivo įgulos minimalios sudėties nustatymo ir laivo įgulos minimumo liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 3-24 „Dėl Saugaus sausakrūvių laivų pakrovimo ir iškrovimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 3-461 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo ir pranešimų apie jūrų laivų avarijas ir incidentus teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 3-160 „Dėl Įmonių, vykdančių povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 3-249 „Dėl Locmano liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 1R-386 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais. Įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo pakeitimo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Laivo avarija“,
„elektroninis liudijimas“, „locmano liudijimas“, „registras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies paskutinė pastraipa nesunumeruota. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies struktūrinių dalių numeracija tikslintina. 2. Projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje yra įtvirtinama laivo incidento sąvoka, pažymėtina, kad teikiama nuostata apibrėžia tik sąlygas, kurios nėra laikomos laivo avarija, tačiau nėra apibrėžiama kas yra laikoma pačiu laivo incidentu. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina šią nuostatą tikslinti. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra vartojamas terminas „pripažintoms organizacijoms“, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku kas yra laikoma pripažintąja organizacija. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant aiškumo, svarstytina ar sąvokos „pripažintojo organizacija“ nereikėtų apibrėžti projekto
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies 1 punkto. 4.
straipsnio 6 dalyje yra vartojamas terminas „laivybos saugumo“, o kituose projekto
nuostatose yra vartojami terminai „saugi laivyba“, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje vartojamą terminą suvienodinti. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje yra nurodoma, kad „Laikinai sustabdžius įgaliotajai laivų klasifikavimo bendrovei suteiktus įgaliojimus, Administracija per 1 darbo dieną nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos raštu informuoja įgaliotąją laivų klasifikavimo bendrovę ir nurodo jos veiklos trūkumus“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku apie ką Administracija privalo informuoti įgaliotąją laivų klasifikavimo bendrovę. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalį tikslinti. 6. Projekto
1-3 punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos“ išbraukti kaip perteklinius. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 83 punktu, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. 8. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad numatoma, kad registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.
Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl registro tvarkytojas turėtų neatlygintinai teikti duomenis registro duomenų gavėjams naudodamas savo intelektinius bei finansinius resursus, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato atvejus kuomet registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami neatlygintinai, t. y. duomenys teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą; duomenys perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį; teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti tikslinama. 9. Projekto
sunkiai laivo avarijai, tyrimų vadovas privalo atlikti preliminarų vertinimą, o įvykus nesunkiai laivo avarijai ar incidentui, sprendžia ar tikslinga atlikti tyrimą. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar tyrimo vadovas privalo imti kokių nors veiksmų įvykus laivo avarijai (kaip ji apibrėžta projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje). Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (toliau – Direktyva), 5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa numato, kad tyrimo įstaiga sprendžia, ar atlikti saugumo tyrimą visų kitų jūrų laivų avarijų ar incidentų atveju. Atsižvelgiant į tai manytina, kad direktyvos 5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos nuostatos nėra tinkamai perkeltos, todėl siūlytina projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo
tyrimų vadovo teisė reikalauti pagalbos iš atitinkamų valstybių su laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies i punktas numato teisę tyrėjams prašyti pagalbos iš šiame punkte nurodytų asmenų, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 10 dalies 9 punktą tikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected];
E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
3, 8, 13, 16, 19, 21, 25, 26, 31, 33, 39, 40, 40¹, 48 IR 49
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad projekto 2 straipsnis turi dvi 10 dalis. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio dalių numeracija tikslintina. 2. Projekto
atitinkamai 11-40 dalimis“. Pabrėžtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildant galiojantį įstatymą nauja 9¹ dalimi, keičiamo įstatymo 2 straipsnio tolimesnė dalių numeracija nesikeičia, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalies atsisakyti. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14¹ dalies paskutinė pastraipa nesunumeruota. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14¹ dalies struktūrinių dalių numeracija tikslintina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected];
E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, B. Bradauskas, E. Gentvilas, A. Kupčinskas, B. Matelis, V.Poderys, J. Razma, R.Žemaitaitis. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras G.Mažeika, Susisiekimo ministerijos atstovės E.Vyšniauskaitė ir G.Kaunė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-242
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies paskutinė pastraipa nesunumeruota. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies struktūrinių dalių numeracija tikslintina. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-242
nuostata apibrėžia tik sąlygas, kurios nėra laikomos laivo avarija, tačiau nėra apibrėžiama kas yra laikoma pačiu laivo incidentu. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina šią nuostatą tikslinti. Pritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB, nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB, 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šioje dalyje minimos sąvokos, įskaitant laivo incidento sąvoką, suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekse[1]. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte pasiūlyta laivo incidento sąvoka yra tikslus TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekse esančios laivo incidento apibrėžties (angl.: a marine incident means an event, or sequence of events, other than a marine casualty, which has occurred directly in connection with the operations of a ship that endangered, or, if not corrected, would endanger the safety of the ship, its occupants or any other person or the environment. <...>.) vertimas į lietuvių kalbą. Patikslinti nuostatą taip:
„17. Laivo incidentas (toliau – incidentas) – įvykis ar jų seka,
išskyrus laivo avariją, kuris (kurie) įvyko tiesiogiai nelaikomi vienas ar keli įvykiai eksploatuojant laivą, sukėlę arba nesiėmus taisomųjų veiksmų galėję sukelti pavojų laivo saugai, jame esantiems žmonėms ar bet kuriam kitam asmeniui arba aplinkai. Laivo incidentu nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų laivo saugai, asmeniui ar aplinkai.“ Paminėtina, kad laivo incidento sąvoka yra teisės aktų nustatyta tvarka suderinta su valstybine lietuvių kalbos komisija ir jos apibrėžtis skelbiama Lietuvos Respublikos terminų banke. Tačiau tai nesudaro kliūčių patikslinti sąvoką suprantamai ir teisiškai tiksliai, kaip ir yra išdėstyta patikslinime. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-244 3.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra vartojamas terminas „pripažintoms organizacijoms“, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku kas yra laikoma pripažintąja organizacija. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant aiškumo, svarstytina ar sąvokos „pripažintojo organizacija“ nereikėtų apibrėžti projekto 2 straipsnio nuostatose. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies 1 punkto. Pritarti. Siūloma papildyti 2 straipsnį nauja 24¹ dalimi: „24¹. Pripažintoji organizacija – laivų klasifikavimo bendrovė ar kita įstaiga, vėliavos valstybės administracijos vardu atliekanti teisės aktų nustatytas užduotis.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-244
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra vartojamas terminas „laivybos saugumo“, o kituose projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatose bei galiojančio įstatymo nuostatose yra vartojami terminai „saugi laivyba“, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje vartojamą terminą suvienodinti. Pritarti. 8 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip: „6.
Įgaliojimų Lietuvos Respublikos vardu vykdyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų ir turinčių teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava laivų techninę priežiūrą, apžiūras ir išduoti dokumentus (liudijimus), kuriais patvirtinama, kad laivai atitinka jiems taikomus saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse taikomų Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus dėl laivybos saugumo, taršos iš laivų prevencijos ir gyvenimo ir darbo laivuose (toliau – įgaliojimai), suteikimo, suteiktų įgaliojimų laikino sustabdymo, panaikinimo ar sustabdymo panaikinimo pripažintosioms organizacijoms tvarką nustato susisiekimo ministras.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-244
dalyje yra nurodoma, kad „Laikinai sustabdžius įgaliotajai laivų klasifikavimo bendrovei suteiktus įgaliojimus, Administracija per 1 darbo dieną nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos raštu informuoja įgaliotąją laivų klasifikavimo bendrovę ir nurodo jos veiklos trūkumus“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku apie ką Administracija privalo informuoti įgaliotąją laivų klasifikavimo bendrovę. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalį tikslinti. Pritarti. 8 straipsnio 8 dalį siūloma išdėstyti taip: „8.
Laikinai sustabdžius įgaliotajai laivų klasifikavimo bendrovei suteiktus įgaliojimus, Administracija per 1 darbo dieną nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos apie laikiną įgaliojimų sustabdymą raštu informuoja įgaliotąją laivų klasifikavimo bendrovę ir nurodo jos veiklos trūkumus ir terminą, per kurį šiuos trūkumus įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė privalo pašalinti. Pašalinusi trūkumus, įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė raštu apie tai praneša Administracijai, kuri patikrina informaciją ir per 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą panaikinti įgaliojimų sustabdymą arba panaikinti suteiktus įgaliojimus, jeigu trūkumai per nustatytą terminą nepašalinti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-244
šios dalies 1-3 punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos“ išbraukti kaip perteklinius. Nepritarti. Siekiant teisinio aiškumo, nuo kokio konkretaus momento pradedamas skaičiuoti 3 darbo dienų terminas, siūlytina palikti nuorodą į 1–3 punktus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-246
rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 83 punktu, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. Pritarti. 16 straipsnį išdėstyti nauja redakcija:
„Lietuvos Respublikos jūrininkų registras
1.
Lietuvos Respublikos jūrininkų registre registruojami asmenys, kuriems įforminti ir
(arba) išduoti jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai, globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomai, jų išdavimo patvirtinimai, kompetencijos liudijimų pripažinimo patvirtinimai, specialieji liudijimai, lengvatiniai leidimai ir jūrininko knygelės.“
Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija, šio registro tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-246
nustatyti, kad numatoma, kad registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.
Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl registro tvarkytojas turėtų neatlygintinai teikti duomenis registro duomenų gavėjams naudodamas savo intelektinius bei finansinius resursus, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato atvejus kuomet registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami neatlygintinai, t. y. duomenys teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą; duomenys perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį; teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti tikslinama. Nepritarti 2018 m. patvirtinus Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, institucijos įpareigotos su audito įmone sudaryti apskaičiuotų atlyginimo dydžių patikrinimo sutartį, audituoti registrų atlyginimo dydžiai turėtų būti suderinti su Ryšių reguliavimo tarnyba, be to, tikėtina, jeigu bus nustatyta, kad sąnaudos teikiant registro duomenis yra mažesnės, reikės keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintus atlyginimo už registro duomenų teikimą dydžius. Taigi, sąnaudos gali siekti ir 5 tūkst.
Eurų, o pajamos už registro duomenų teikimą nesiekia nei 100 eurų per metus (nuo Jūrininkų registro įsteigimo pajamų už šio registrų duomenų teikimą nebuvo gauta). Analogiškos nuostatos dėl Registro duomenų teikimo neatlygintinai, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. Nr. 48 posėdžio protokole išdėstytą pavedimą, buvo įtvirtintos Prekybinės laivybos įstatyme, taip pat Vidaus vandenų transporto kodekse. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-2415
įvykus sunkiai laivo avarijai, tyrimų vadovas privalo atlikti preliminarų vertinimą, o įvykus nesunkiai laivo avarijai ar incidentui, sprendžia ar tikslinga atlikti tyrimą. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar tyrimo vadovas privalo imti kokių nors veiksmų įvykus laivo avarijai (kaip ji apibrėžta projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje). Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (toliau – Direktyva), 5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa numato, kad tyrimo įstaiga sprendžia, ar atlikti saugumo tyrimą visų kitų jūrų laivų avarijų ar incidentų atveju. Atsižvelgiant į tai manytina, kad direktyvos 5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos nuostatos nėra tinkamai perkeltos, todėl siūlytina projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 6 dalį tikslinti. Pritarti iš dalies. Direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma valstybės narės pareiga labai sunkios laivo avarijos atveju, 2 dalies 1 pastraipoje – sunkios laivo avarijos atveju, o 2 dalies 2 pastraipoje - visų kitų laivų avarijų atveju.
Paminėtina, kad nei Direktyvoje, nei kituose tarptautiniuose dokumentuose nėra apibrėžta kas yra visos kitos laivo avarijos. Vadovaujantis Direktyvos 2 straipsnio 3 dalimi bei šioje dalyje nurodyto 2008 m. gruodžio 18 d. TJO Jūrų saugumo komiteto ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto aplinkraščio MSC-MEPC.3/Circ.3[²]
avarijas, (2) sunkias laivų avarijas ir (3) nesunkias laivų avarijas. Projekte pateiktos šių sąvokų apibrėžtys. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą laivų avarijų klasifikaciją, Direktyvos
būtent nesunkias laivų avarijas. Todėl siekiant aiškumo, Direktyvos 5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipą siūloma perkelti vietoje konstrukcijos visos kitos laivų avarijos naudojant projekte apibrėžtą nesunkios laivo avarijos sąvoką. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-2415
keičiamo įstatymo 48 straipsnio 10 dalies 9 punkte įtvirtinama tyrimų vadovo teisė reikalauti pagalbos iš atitinkamų valstybių su laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies i punktas numato teisę tyrėjams prašyti pagalbos iš šiame punkte nurodytų asmenų, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 10 dalies 9 punktą tikslinti. Pritarti. 48 straipsnio 10 dalies 9 punktą siūloma išdėstyti taip: „9) prašyti atitinkamų valstybių su laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2019-11-2012 Argumentai: Redakcinio pobūdžio patikslinimas. Pasiūlymas: Suvienodinti 39 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas su šios dalies apibrėžtimi ir šį punktą išdėstyti taip: „3. Papildomi reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą:
1) turėti gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuotos, patikrintos ir išbandytos priešgaisrinės priemonės;
2) turėti gamintojo išduotus sertifikatus, leidžiančius atlikti atitinkamos gelbėjimosi laivų priešgaisrinių priemonių įrangos patikrą ar remontą.“ Pritarti. 2. Ekonomikos komitetas, 2019-11-20 11N Argumentai:
saugia laivyba, tačiau laivas gali būti sulaikytas dėl joje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo. Pasiūlymas:
dalies 3 punktą išdėstyti taip: „1.
Už saugią laivybą ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygas laivo plaukiojimo metu atsako laivo kapitonas. Jis privalo: (...)
3) nedelsdamas pranešti Administracijai apie laivo sulaikymą užsienio uoste dėl tarptautinių saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų pažeidimo.“
9Komiteto paskirti pranešėjai: E.Gentvilas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Patobulintas įstatymo projektas ir
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] http://www.imo.org/en/OurWork/MSAS/Casualties/Documents/Res.%20MSC.255(84)%20Casualty%20Iinvestigation%20Code.pdf [2] http://www.imo.org/en/OurWork/MSAS/Casualties/Documents/MSC-MEPC.3-Circ.3.pdf