Projekto lyginamasis variantas
akcizų įstatymo NR. IX-569
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 56 146 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatyto gazolių kiekio. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo NR. IX-569 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktas įstatymų iniciatyvas Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rudens sesijai. Šis įstatymo projektas, kartu su Respublikos Prezidento teikiamais Seimo rudens sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18² ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo projektais, sudaro pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotą ir teikiamą Seimui svarstyti visuomenės gerovės didinimo įstatymų projektų paketą. Lietuvoje 2018 m. didžiausias skurdo lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – sudarė 37,7 proc. Palyginti su 2017 m. – padidėjo 4,3 proc. punkto. Skurdo lygis tarp senatvės pensininkų dar didesnis – sudarė 41,7 proc. Vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Pensijų pakeitimo norma 2018 m. sudarė 0,4 (2017 m. – 0,43). Palyginimui Skandinavijos šalyse (Švedija, Suomija, Norvegija) pakeitimo norma sudarė 0,54–0,58. Priėmus 2016 m. socialinio modelio reformą, senatvės pensijų pokyčiai buvo depolitizuoti įtvirtinant įstatymu pensijų (bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės) indeksavimo mechanizmą, pastarąjį susiejant su darbo užmokesčio fondo septynerių metų vidurkiu. Priėmus
biudžeto į valstybės biudžetą. Tai sudarė, be kita ko, platesnes galimybes finansuoti bazinę pensiją iš valstybės biudžete surenkamų pajamų.
Remiantis
ekonominės raidos scenarijumi, užimtųjų skaičius 2021 ir 2020 m. nebeaugs (prognozuojamas neigiamas augimas 0,2–0,3 proc.). Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, pateiktomis visuomenės senėjimo ataskaitoje (2018 m.), Lietuvoje užimtųjų skaičius, nesiimant svarių papildomų priemonių, gali mažėti bent dešimtmetį. Atitinkamai pensijų pakeitimo norma (o kartu ir pensininkų gerovė) negerėtų dėl mažėjančio užimtųjų skaičiaus, kuris slopintų pensijų didinimą pensijas indeksuojant pagal esamą tvarką. Dėl to yra būtina išnaudoti galimybes, kurias sąlygojo bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, ir didinti pensininkų gerovę (didinti pensijų pakeitimo normą) tobulinant bazinės pensijos indeksavimo mechanizmą ir numatant koregavimo koeficientą indeksavimo koeficientui, tokiu būdu užtikrinant, kad pensijos nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis. Užtikrinant spartesnio bazinės pensijos didinimo tvarumą, laikantis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių fiskalinės drausmės taisykles, būtina užtikrinti finansiškai subalansuotą senyvo amžiaus žmonių skurdo mažinimo paketą, t. y., siūlant sparčiau didinti bazines pensijas, būtina lygiagrečiai pateikti valstybės biudžeto pajamas didinančias priemones, laikant siūlomą pajamų ir socialinių išlaidų priemonių paketą vientisu sprendiniu. Valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti sumažinant skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pajamų mokesčių srityje tarp darbo jėgos apmokestinimo ir kitų pajamų apmokestinimo, peržiūrint mokestines lengvatas.
Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymai apima mokestinės lengvatos iškastiniam kurui (gazoliui) pokytį, kapitalo prieaugio pajamų, aukštų apmokestinamųjų pajamų (daugiau nei 35 000 eurų per metus) iš individualios veiklos ir dividendų apmokestinimo pokyčius, kurie sąlygotų galimybes tvariai didinti bazinę pensiją, užtikrinant sąžiningesnę ir teisingesnę pajamų apmokestinimo sistemą (pajamų mokesčio tarifai būtų skirtingi ne atskiroms pajamų rūšims, bet priklausytų nuo pajamų dydžio). Mokestiniai pasiūlymai parengti įvertinus tarptautinį kontekstą (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Sąjungos šalių narių atitinkamų mokesčių tarifų ir mokestinių pajamų vidurkius), vidaus ir užsienio ekspertų tyrimus viešųjų finansų srityje. Įstatymo projektas parengtas kompleksiškai įvertinus įvairių sektorių galimybes labiau prisidėti prie gerovės išlaidų finansavimo. Įstatymo projektas – tik viena iš priemonių, prisidėsiančių prie šio tikslo. Projekto tikslas – dalinai – 20 procentų – sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams, siekiant surinkti daugiau biudžeto pajamų, kurios bus naudojamos senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti (sparčiau didinant bazinę pensiją). Lengvatos gazoliui išlaikymas (nepanaikinimas) yra kritiškai svarbus atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką, kuri susijusi su veikla žemės ūkyje bei įvertinant žemės ūkio sektoriaus istorinę svarbą Lietuvos vystymuisi, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Šiuo metu skirtumas tarp standartinio ir lengvatinio akcizo tarifo dyzeliui – daugiau kaip 6 kartai. Tarifas žemės ūkio veikloje 1000 litrų gazolino nuo standartinio tarifo skiriasi 291 euru, valstybės biudžeto netekimai dėl lengvatos siekia 85 mln. eurų.
Be to, ši mokestinė lengvata yra orientuota į iškastinio kuro subsidijavimą, o tai nedera su aplinkosauginiais tikslais. Rengiant šį projektą, atsižvelgiama į tai, kad mokestinės lengvatos peržiūra būtų efektyvesnė ir labiau socialiai orientuota, jeigu papildomai būtų įgyvendinta planuojama kvotų, susijusių su lengvatiniu akcizu (poįstatyminio akto reglamentavimas), peržiūra. Šiuo įstatymo projektu siūloma viena iš Prezidento 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktų iniciatyvų – dalinis akcizo tarifo keitimas. Siūlomas keitimas parengtas atsižvelgiant į spalio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą derinti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo, be kita ko, siūloma standartinį tarifą gazoliams ir tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, didinti 25 eurais už 1000 litrų. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtu įstatymo projektu siūloma didinti visų tipų kurui akcizo tarifą, nepakeičiant lengvatos dydžio (skirtumo tarp standartinio ir lengvatinio tarifo) gazoliui, taikomam žemės ūkio veikloje. Atitinkamai šiame įstatymo projekte siūloma sumažinti mokestinės lengvatos apimtį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Įstatymo projektą rengė Prezidento kanceliarijos Aplinkos ir infrastruktūros grupė ir Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3.
santykiai Pagal šiuo metu galiojančias Akcizų įstatymo nuostatas, gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 56 eurų už
nustatyto gazolių kiekio. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos spalio 7 d. pateiktą derinti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą horizontaliai siūloma gazoliams padidinti tarifą 25 eurais už 1000 litrų – nustatant standartinį tarifą gazoliams 372 eurus už
veikloje, 81 eurą už 1000 litrų. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, siūloma nustatyti 146 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifą. Toks tarifas sąlygotų 20 procentų mažesnę mokestinę lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje. Tam tikros lengvatos gazoliui išlaikymas (nepanaikinimas) yra svarbus atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką, kuri susijusi su veikla žemės ūkyje, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Rengiant įstatymo projektą, atsižvelgiama į tai, kad mokestinės lengvatos peržiūra būtų efektyvesnė ir labiau socialiai orientuota, jeigu ši mokestinė lengvata būtų peržiūrėta tiek akcizo tarifo dydžio (įstatymo reglamentavimas), tiek kvotų, susijusių su lengvatiniu akcizu (poįstatyminio akto reglamentavimas), atžvilgiu.
Rengiant įstatymo projektą, taip pat atsižvelgiama į faktorių, kad veiklai žemės ūkyje galioja kitos išskirtinės lengvatos, taikomos apmokestinant pajamas. Ūkininko iš žemės ūkio veiklos gautos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu jis mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju (t. y. pardavimo pajamos neviršija 45 000 eurų per metus). Taip pat egzistuoja kitos lengvatinės nuostatos veiklai žemės ūkyje. Palyginimui, remiantis mokesčių deklaracijų duomenimis, asmenų, dirbančių žemės ūkyje, apmokestinamosios pajamos 2018 m. sudarė 20 proc. nuo visų pajamų, kai kitų individualiai dirbančių asmenų apmokestinamosios pajamos sudarė 36,7 proc. nuo visų pajamų. Siūlomi pakeitimai padidins valstybės biudžeto pajamas, kurias siūloma skirti spartesniam ir ekonomiškai pagrįstam bazinės pensijos didinimui siekiant sumažinti senyvo amžiaus žmonių skurdą (pensininkų dalis skurdo rizikoje – 41,7 proc.). Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) tyrimu (2017 m.)[1], Lietuva turi didelį potencialią padidinti mokestinių pajamų ir BVP santykį, kuris nuo ES vidurkio skiriasi apie 10 proc. punktų. Remiantis
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2017 m. šis santykis – 29,8 proc. BVP, ES
vidurkis – 40,1 proc. BVP. Palyginimui – panašus atotrūkis yra tarp Lietuvos ir ES vidutinių valdžios sektoriaus išlaidų socialinei apsaugai (Lietuvoje – 11,2 proc. BVP, ES vidurkis – 19,9 proc. BVP), didžiąją šio atotrūkio dalį sudaro išlaidų pensijoms atotrūkis (Lietuvoje šios išlaidos – 5,7 proc., ES – 10,1 proc.).
Minėtame TVF tyrime, vertinant priežastis, kurios lemia Lietuvos ir ES vidutinių mokestinių pajamų atotrūkį, konstatuojamos šios pagrindinės priežastys: 54 proc. atotrūkio paaiškinama didesne šešėline ekonomika Lietuvoje, 35 proc. atotrūkio paaiškinama mokestinės politikos veiksniais ir 11 proc. – ekonomikos struktūros ypatumais. Kartu TVF pabrėžia, kad, sprendžiant pensijų ir sveikatos sistemos problemas, kilsiančias ateityje dėl demografinių tendencijų, vien tik geresnio mokesčio administravimo rezultatai gali būti nepakankami, sprendžiant socialinius iššūkius, ir mokestinės sistemos pakeitimai gali būti neišvengiami. Anot TVF, jeigu Lietuva turėtų identišką mokesčių politiką kaip ir vidutiniškai ES, papildomos pajamos gali siekti 3,8 proc. BVP. Rengiant įstatymo projektą, atsižvelgiama į tai, kad šešėlinės ekonomikos mažinimo srityje Vyriausybė yra inicijavusi ir suplanavusi Seimo rudens sesijoje pateikti teisės aktų projektus, orientuotus į šešėlinės ekonomikos mažinimą sektorinėse srityse – statybų sektoriuje, prekyboje automobiliais, prekyboje automobilių dalimis, taip pat įvertinama, kad Vyriausybė planuoja veiksmus, siekdama sumažinti šešėlinę ekonomiką prekyboje mėsos produktais, siekia efektyviai įgyvendinti priemones pagal priimtus teisės aktus prekybos naftos produktais, pavėžėjimo paslaugų ir kitose srityse. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikslas užtikrinti didesnę visuomenės grupių gerovę nėra suderinamas su aukštais skurdo (ir pajamų nelygybės) rodikliais.
Tarptautiniai ir šalies ekspertai indikuoja, tarptautinė praktika kitose valstybėse rodo, kad mažinant mokestines išimtis ir netolygumus yra potencialo didinti viešąsias pajamas, siekiant Lietuvoje sukurti sistemą (sparčiau, nei numatyta, didinant bazinę pensiją), kuri per ilgesnį laikotarpį leistų ištrūkti iš senyvo amžiaus žmonių skurdo spąstų ir reikšmingai sumažintų skurstančių asmenų skaičių Lietuvoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Valstybės biudžete 2020 m. bus papildomai gauta 17 mln. eurų pajamų. Apskaičiuojant pajamų didėjimo įvertį atsižvelgiama, kad spalio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė derinti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr.
IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo, be kita ko, siūloma standartinį tarifą gazoliams ir tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, didinti 25 eurais už 1000 litrų. Papildomų pajamų įvertis apskaičiuotas neįtraukiant pajamų efekto, kurį sąlygotų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos registruotas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo projektas. Vertinant tiesioginius valstybės ir savivaldybių biudžetų papildymus, svarbu įvertinti ir netiesioginę Įstatymo projekto naudą, kuri pasireikš sumažėjus senyvo amžiaus žmonių skurdui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teisėkūros iniciatyvos konceptualiai buvo aptartos su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio taryba (Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija ir kt.), asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesine sąjunga
„Sandrauga“, kitomis asociacijomis, iniciatyvos plačiai pristatytos viešojoje
erdvėje. Siūloma tęsti diskusijas ir svarstymą Lietuvos Respublikos Seime. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Akcizai, gazoliai, žemės ūkio produktų gamyba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 6, 18² ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo ir 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais. Respublikos Prezidentas [1] TVF tyrimas „Republic of Lithuania Selected Issues“ (2017 m. birželis).
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš akcizų jau yra suplanuotos, turi būti pateiktas Seimui svarstyti iki 2019 m. spalio 17 d., todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2019-10-23
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Augustė Matulevičienė, komiteto biuro padėjėja – Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras – Andrius Palionis, Energetikos viceministras – Egidijus Purlys, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas – Vaidas Augustinavičius, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja – Asta Zelo, Žemės ūkio rūmų pirmininkas – Arūnas Svitojus, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas – Aušrys Macijauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo
Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-14 2.
Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš akcizų jau yra suplanuotos, turi būti pateiktas Seimui svarstyti iki 2019 m. spalio 17 d., todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti
Respublikos Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-10-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3954 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3954 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymą, kuriam Kaimo reikalų komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2019-10-23 1(37)
Manytina, kad įstatymo projektu siūlomas akcizų tarifo gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, nėra proporcingas. Todėl siūloma padidinti akcizų tarifą iki 60 eurų už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams.
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio
veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 14660 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatyto gazolių kiekio. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
7Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto
pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
Biudžeto ir finansų komitetas
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Rasa Budbergytė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-10-14) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. Nepritarti Projektas apjungtas ir svarstytas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktu Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37(1), 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4018, kuris yra pateiktas kartu su 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4014.
XIIIP-4014. Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 4 dalyje numatyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-10-14)
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš akcizų jau yra suplanuotos, turi būti pateiktas Seimui svarstyti iki 2019 m. spalio 17 d., todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4014 yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37(1), 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4018, kuriame be kita ko, taip pat siūloma padidinti akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, iki 81 euro (nuo 56 eurų, t. y. 44,6 proc.) už 1000 litrų produkto. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau yra pateikusi savo poziciją dėl analogiškų siūlymų. 2. Europos teisės departamentas Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3954 atitiktį
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2019-10-23 Nr. 19-227IR)1 Pritariame siūlymui siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems gazoliams 20 proc. bei manome, jog derėtų šią lengvatą siaurinti ryžtingiau (bent 50 proc.) bei svarstyti galimybę ateityje tokios lengvatos apkritai atsisakyti, nes dabartinė padėtis diskriminuoja kitus verslus žemės ūkio verslo atžvilgiu. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui didinti padidinti akcizų tarifą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, iki 60 euro už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2019-10-231 Argumentai: Manytina, kad įstatymo projektu siūlomas akcizų tarifo gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, nėra proporcingas. Todėl siūloma padidinti akcizų tarifą iki 60 eurų už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant
akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 14660 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatyto gazolių kiekio. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai.
Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3954 apsvarstytas, sujungtas su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4018, įstatymo projekto Nr. XIIIP-3954 nuostatos perkeltos į įstatymo projektą Nr. XIIIP-4018(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0; susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė