1374 Įstatymo projektas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Prezidentas XIIIP-3953 2019-10-11 Registruotas

Lyginamasis variantas

2019-10-11 · oficialus registras ↗

Projekto Lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ

PAJAMŲ MOKESČIO

ĮSTATYMO NR. IX-1007 6, 18² ir

27 straipsnių PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir

ją išdėstyti taip: „1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 20 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“

2. Pakeisti 6 straipsnio 1²dalį ir išdėstyti ją

taip:

„1². Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių

(išskyrus individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą Gyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

3Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne

individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. Gyventojo ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

2 straipsnis. 18² straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18² straipsnio

2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x0,1 0,15.“

2. Pakeisti

18² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų

mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,10,15–21,8/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).“

3 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1. 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „6 straipsnio 1¹ ir

1² dalių“ įrašyti žodžius „6 straipsnio 1¹ ir 2 dalių“ ir 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

“2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei

priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ir 1² 2 dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“ 2.

27 straipsnio 9 dalies 2 punkte vietoj žodžių „6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių“

įrašyti žodžius „6 straipsnio 1¹ ir 2 dalių“ ir 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) jam atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų

mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ir 1² 2 dalių nuostatas.“

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio

įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2019-10-11 · oficialus registras ↗

1

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ

MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-1007 6, 18² ir

27 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18² ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktas įstatymų iniciatyvas Lietuvos Respublikos Seimo

2019 m. rudens sesijai. Šis įstatymo projektas, kartu su Respublikos

Prezidento teikiamais Seimo rudens sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo projektais, sudaro pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotą ir teikiamą Seimui svarstyti visuomenės gerovės didinimo įstatymų projektų paketą, kuriuo siekiama mažinti vieną didžiausių šalies problemų – socialinę atskirtį ir senyvo amžiaus žmonių skurdą. Lietuvoje 2018 m. didžiausias skurdo lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – sudarė 37,7 proc. Palyginti su 2017 m. – padidėjo 4,3 proc. punkto. Skurdo lygis tarp senatvės pensininkų dar didesnis – sudarė 41,7 proc. Vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Pensijų pakeitimo norma 2018 m. sudarė 0,4 (2017 m. – 0,43). Palyginimui Skandinavijos šalyse (Švedija, Suomija, Norvegija) pakeitimo norma sudarė 0,54–0,58. Priėmus 2016 m. socialinio modelio reformą, senatvės pensijų pokyčiai buvo depolitizuoti įtvirtinant įstatymu pensijų (bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės) indeksavimo mechanizmą, pastarąjį susiejant su darbo užmokesčio fondo septynerių metų vidurkiu. Priėmus 2018 m. pensijų kaupimo reformą, bazinė pensija buvo perkelta iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą.

Tai sudarė, be kita ko, platesnes galimybes finansuoti bazinę pensiją iš valstybės biudžete surenkamų pajamų. Remiantis 2019 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytu ekonominės raidos scenarijumi, užimtųjų skaičius 2021 ir 2020 m. nebeaugs (prognozuojamas neigiamas augimas 0,2–0,3 proc.). Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, pateiktomis visuomenės senėjimo ataskaitoje (2018 m.), Lietuvoje užimtųjų skaičius, nesiimant svarių papildomų priemonių, gali mažėti bent dešimtmetį. Atitinkamai pensijų pakeitimo norma (o kartu ir pensininkų gerovė) negerėtų dėl mažėjančio užimtųjų skaičiaus, kuris slopintų pensijų didinimą pensijas indeksuojant pagal esamą tvarką. Dėl to yra būtina išnaudoti galimybes, kurias sąlygojo bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, ir didinti pensininkų gerovę (didinti pensijų pakeitimo normą) tobulinant bazinės pensijos indeksavimo mechanizmą ir numatant koregavimo koeficientą indeksavimo koeficientui, tokiu būdu užtikrinant, kad pensijos nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis. Užtikrinant spartesnio bazinės pensijos didinimo tvarumą, laikantis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių fiskalinės drausmės taisykles, būtina užtikrinti finansiškai subalansuotą senyvo amžiaus žmonių skurdo mažinimo paketą, t. y., siūlant keisti bazinės pensijos indeksavimo mechanizmą (kitaip – sparčiau didinti bazines pensijas), būtina lygiagrečiai pateikti valstybės biudžeto pajamas didinančias priemones, laikant siūlomą pajamų ir socialinių išlaidų priemonių paketą vientisu sprendiniu. Valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti sumažinant skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pajamų mokesčių srityje tarp darbo jėgos apmokestinimo ir kitų pajamų apmokestinimo, peržiūrint mokestines lengvatas.

Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymai apima mokestinės lengvatos iškastiniam kurui (gazoliui) pokytį, kapitalo prieaugio pajamų, aukštų apmokestinamųjų pajamų (daugiau nei 35 000 eurų per metus) iš individualios veiklos ir dividendų apmokestinimo pokyčius, kurie sąlygotų galimybes tvariai didinti bazinę pensiją, užtikrinant sąžiningesnę ir teisingesnę pajamų apmokestinimo sistemą (pajamų mokesčio tarifai būtų skirtingi ne atskiroms pajamų rūšims, bet priklausytų nuo pajamų dydžio). Mokestiniai pasiūlymai parengti įvertinus tarptautinį kontekstą (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), Europos Sąjungos šalių narių atitinkamų mokesčių tarifų ir mokestinių pajamų vidurkius), vidaus ir užsienio ekspertų tyrimus viešųjų finansų srityje. Šio Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – užtikrinti finansiškai subalansuotą pensininkų skurdo sumažinimo priemonių paketą (sparčiau, nei numatyta, didinant bazinę pensiją) ir papildyti valstybės biudžeto pajamas priartinant mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų ir aukštoms apmokestinamosioms pajamoms (daugiau nei

35 000 eurų per metus) iš individualios veiklos, prie gyventojo pajamų

mokesčio tarifo (toliau – GPM tarifas), taikomo darbo santykiuose, tokiu būdu sumažinant mokestinių tarifų skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pagal skirtingas pajamų rūšis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3.

3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių

reglamentavimas Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas šiuo metu pajamoms iš dividendų taikomas 15 proc. tarifas. Apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, siekiančioms per metus 35 000 eurų ir daugiau, efektyvusis GPM tarifas sudaro 15 proc. (t. y. atitinka nominalų 15 proc. tarifą), mažesnėms apmokestinamosioms pajamoms taikomas mažesnis efektyvusis GPM tarifas (nuo 5 iki 15 proc.) pritaikius pajamų mokesčio kreditą. Kitų nesusijusių su darbo santykiais apmokestinamųjų pajamų (išskyrus iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų (kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai) pagal civilinę (paslaugų) sutartį) dalis, neviršijanti per metus 120 vidutinių šalies atlyginimų (toliau – VDU) sumos, apmokestinama 15 proc. tarifu, o dalis, viršijanti 120 VDU, – 20 proc. tarifu. Į šią – kitų nesusijusių su darbo santykiais apmokestinamųjų pajamų – grupę priskiriamos autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamos. Palyginimui

• su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų, taip pat tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų autorinių atlyginimų, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų dalis, neviršijanti 120 VDU 2019 m. (84 VDU 2020 m., 60 VDU 2021 m.), apmokestinama taikant 20 proc. GPM tarifą, o pajamų dalis, viršijanti minėtas ribas (120–60 VDU 2019–2021 m.) – taikant 27 proc. GPM tarifą.

GPM tarifą. Esamų pagrindinių pajamų mokesčių tarifų vizualizacija: Pagrindiniai pajamų mokesčių tarifų atotrūkiai tarp skirtingų pajamų rūšių: * Pagal priimtus įstatymus, progresinis GPM tarifas metinei pajamų daliai virš 120 VDU – 27 proc.; iki 2021 m. progresinis tarifas bus pritaikomas metinei pajamų daliai virš 60 VDU. ** Pagal priimtus įstatymus, progresinis GPM tarifas metinei pajamų daliai virš 120 VDU – 20 proc. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma sumažinti nepagrįstus atotrūkius tarp skirtingų gyventojo pajamų rūšių apmokestinimo ir padidinti valstybės biudžeto pajamas, reikalingas senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti (sparčiau, nei numatyta, didinant bazinę pensiją). Prognozuojama, kad siūlomi mokesčių pakeitimai sumažins paskatas aukštesnes pajamas uždirbantiesiems selektyviai rinktis pajamų išmokėjimo formą siekiant minimizuoti mokesčius dėl šiuo metu egzistuojančių pajamų mokesčių tarifų atotrūkių. Siūlomi pakeitimai padidins valstybės biudžeto pajamas, kurias siūloma skirti spartesniam ir ekonomiškai pagrįstam bazinės pensijos didinimui siekiant sumažinti senyvo amžiaus žmonių skurdą (pensininkų dalis skurdo rizikoje – 41,7 proc.).

Naujos nuostatos:

• 1) siūloma kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas (iš turto

pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. pajamas) apmokestinti 20 proc. tarifu (šiuo metu – 15 proc.);

• 2) siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą (šiuo metu 15 proc.),

tokiu būdu iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui (-ams) generuojant asmens pajamas;

3) siūloma apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 000 eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15–20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 000 eurų per metus (šiuo metu metinėms apmokestinamosioms pajamos nuo 35 000 eurų – efektyvusis tarifas 15 proc.). Tuo tarpu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 000 eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu (keičiant Įstatymo projektu pajamų mokesčio kredito apskaičiavimo tvarką), o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų (palyginti su esama tvarka). Nesiūloma keisti galiojančio lengvatinio tarifo – 5 proc. – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.

Nesiūloma keisti galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, nes suvienodinant mokesčių tarifą su tarifu, taikomu pajamoms iš darbo santykių, reikėtų keisti ir atitinkamus šias išmokas reglamentuojančius įstatymus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos asmeniui nesumažėtų. Manytina, kad buhalterinio pobūdžio keitimas be ekonominio efekto būtų perteklinis administracinis pokytis. Siūlomų mokestinių pokyčių vizualizacija:

Siūlomų mokestinių pakeitimų dėl pajamų vykdant individualią veiklą detalizavimas atskirais metinių apmokestinamųjų pajamų lygiais: Apmokestinamosios metinės pajamos (pelnas) vykdant individualią veiklą, eurais

* Įvertinus pajamų mokesčio kreditą. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (toliau –TVF) tyrimu (2017 m.)[1], Lietuva turi didelį potencialią padidinti mokestinių pajamų ir BVP santykį, kuris nuo ES vidurkio skiriasi apie 10 proc. punktų. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2017 m. šis santykis – 29,8 proc. BVP, ES vidurkis – 40,1 proc. BVP). Palyginimui – panašus atotrūkis yra tarp Lietuvos ir ES vidutinių valdžios sektoriaus išlaidų socialinei apsaugai (Lietuvoje – 11,2 proc. BVP, ES vidurkis – 19,9 proc. BVP), didžiąją šio atotrūkio dalį sudaro išlaidų pensijoms atotrūkis (Lietuvoje šios išlaidos – 5,7 proc., ES – 10,1 proc.).

Minėtame TVF tyrime, vertinant priežastis, kurios lemia Lietuvos ir ES vidutinių mokestinių pajamų atotrūkį, konstatuojama šios pagrindinės priežastys: 54 proc. atotrūkio paaiškinama didesne šešėline ekonomika Lietuvoje, 35 proc. atotrūkio paaiškinama mokestinės politikos veiksniais ir 11 proc.

• ekonomikos struktūros ypatumais. Kartu TVF pabrėžia, kad sprendžiant pensijų ir sveikatos sistemos problemas, kilsiančias ateityje dėl demografinių tendencijų, vien tik geresnio mokesčio administravimo rezultatai gali būti nepakankami sprendžiant socialinius iššūkius ir mokestinės sistemos pakeitimai gali būti neišvengiami. Anot TVF, jeigu Lietuva turėtų identišką mokesčių

politiką kaip ir vidutiniškai ES – papildomos pajamos gali siekti 3,8 proc. BVP. Taip pat TVF reziumuoja, kad didžiausias mokestinis atotrūkis (5,5 proc. BVP) yra gyventojų pajamų mokesčio srityje (apie pusė to – 2,5 proc. BVP – dėl mokesčių tarifų skirtumų), antroje vietoje – atotrūkis socialinio draudimo srityje, ir tai labiau susiję su ekonomikos struktūra (Pastaba. TVF tyrimas atliktas iki mokesčių konsolidacijos, įsigaliojusios priėmus mokesčių struktūrinę reformą Lietuvoje 2018 m.). Rengiant įstatymo projektą, atsižvelgiama į tai, kad šešėlinės ekonomikos mažinimo srityje Vyriausybė yra inicijavusi ir suplanavusi Seimo rudens sesijoje pateikti teisės aktų projektus, orientuotus į šešėlinės ekonomikos mažinimą sektorinėse srityse – statybų sektoriuje, prekyboje automobiliais, prekyboje automobilių dalimis, taip pat įvertinama, kad Vyriausybė planuoja veiksmus, siekdama sumažinti šešėlinę ekonomiką prekyboje mėsos produktais, siekia efektyviai įgyvendinti priemones pagal priimtus teisės aktus prekybos naftos produktais, pavėžėjimo paslaugų ir kitose srityse.

Remiantis Europos Komisijos mokesčių duomenų bazės informacija (2017 m.)[2], Lietuvoje mokesčių iš gyventojų kapitalo pajamų (iš nuomos, dividendų ir kitų turto pajamų) ir iš individualios veiklos pajamų, lyginant santykiu su BVP, surenkama mažiau nei vidutiniškai ES: Pajamų rūšis Lietuvoje Mokesčių pajamos ES Mokesčių pajamos Gyventojo pajamos iš kapitalo ir individualios veiklos 1,85 proc. BVP 2,97 proc. BVP Vertinant EBPO šalių kontekste, atlyginimo apmokestinimas (išlaidos pajamų mokesčiams ir socialinio draudimo įmokoms darbo kaštų struktūroje) Lietuvoje (2018 m.) yra didesnis už EBPO šalių vidurkį[3]. Vertinant atskirai pajamas iš palūkanų, EBPO[4] vidutiniškai šios apmokestinamos 27–28 proc. tarifu, kai Lietuvoje – 15 proc. nominaliu tarifu. Vertinant pajamas iš dividendų (kombinuotai kartu su pelno mokesčiu) – šios pajamos EBPO vidutiniškai apmokestinamos 40 proc. tarifu, kai Lietuvoje – 27,75 proc. (atskirai: pelno mokestis – 15 proc., dividendų – 15 proc.). Faktiškai išmokėti dividendai fiziniams asmenims 2018 m. sudarė 909 mln. eurų (iš jų 884 mln. eurų Lietuvos rezidentams). Mokesčių tarifai pajamoms iš dividendų atskirose EBPO šalyse (pagal EBPO duomenų bazės informaciją):

EBPO narė Pelno mokestis paskirstytajam pelnui, proc. Gyventojo neto mokestis pajamoms iš dividendų (įvertinus iki to taikomas lengvatines sąlygas), proc. Kombinuotas pelno ir pajamų mokestis, proc.

Austrija 25,00 27,50 45,63 Belgija 29,58 30,00 50,71 Čekija 19,00 15,00 31,15 Danija 22,00 42,00 54,76 Estija 20,00 0,00 20,00 Suomija 20,00 28,90 43,12 Prancūzija 32,02 34,00 55,14 Vokietija 29,89 26,38 48,38 Airija 12,50 51,00 57,13 Italija 24,00 26,00 43,76 Latvija 20,00 0,00 20,00 Lietuva 15,00 15,00 27,75 Olandija 25,00 25,00 43,75 N. Zelandija 28,00 6,94 33,00 Norvegija 22,00 31,68 46,71 Lenkija 19,00 19,00 34,39 Portugalija 31,50 28,00 50,68 Slovakija 21,00 7,00 26,53 Slovėnija 19,00 25,00 39,25 Ispanija 25,00 23,00 42,25 Švedija 21,40 30,00 44,98 EBPO narė Pelno mokestis paskirstytajam pelnui, proc. Gyventojo neto mokestis pajamoms iš dividendų (įvertinus iki to taikomas lengvatines sąlygas), proc. Kombinuotas pelno ir pajamų mokestis, proc. D. Britanija 19,00 38,10 .. JAV 25,89 29,28 47,58 Taigi, siūlomas pajamų iš kapitalo apmokestinimo lygio atotrūkio, lyginant su pajamomis iš darbo santykių, panaikinimas (standartinį GPM tarifą pajamoms ne iš darbo santykių prilyginant standartiniam darbo santykių GPM tarifui – 20 proc.) leistų Lietuvai išlaikyti tarptautinį konkurencingumą ir kartu padidinti viešąsias pajamas, reikalingas senyvo amžiau žmonių skurdui sumažinti (sparčiau, nei numatyta didinant bazinę pensiją). Be to, pajamos iš ne darbo santykių (joms pritaikius standartinį 20 proc. pajamų mokesčio tarifo dydį) ir toliau išliktų mažiau apmokestintos nei atlyginimai, įskaičius soc. draudimo mokesčius (suminis mokesčių ir soc. draudimo tarifas darbo santykiuose 2019 m. – 41 proc., taikant standartinį 20 proc. GPM). Europos Komisija kaip teigiamus pavyzdžius išskiria dvi šalis: Belgiją[5] ir Austriją[6]. Abiejose valstybėse 2015–2016 m. įvyko darbo mokesčių reformavimas.

Pastebima tokia apibendrinta tendencija: siekiant minėtose šalyse sumažinti darbo užmokesčio apmokestinimą, ypač mažiau uždirbantiesiems, ir tai padaryti finansiškai subalansuotai, didelis dėmesys šalyse skirtas kovai su šešėliu, didintas aukštų darbo pajamų apmokestinimas ir kapitalo pajamų apmokestinimas (pastarasis – abiejose šalyse). Taip pat buvo mažinamos netiesioginių mokesčių lengvatos, kelti akcizai, siekiant finansiškai subalansuotų paketų. Remiantis Lietuvos akademikų vertinimais[7], pajamų apmokestinimo netolygumas (tarifų skirtumai pagal formą, bet ne pagal pajamų dydį) skatina išvengti darbo užmokesčio formos ir skatina išmokėjimus kita forma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikslas užtikrinti didesnę visuomenės grupių gerovę nėra suderinamas su aukštais skurdo (ir pajamų nelygybės) rodikliais. Tarptautiniai ir šalies ekspertai indikuoja, tarptautinė praktika kitose valstybės rodo, kad mažinant nepagrįstas mokestines išimtis ir netolygumus yra potencialo didinti viešąsias pajamas, reikalingas socialinės atskirties ir skurdo rodiklių mažinimui, peržiūrint ir ne darbo pajamų apmokestinimą ir tokiu būdu artinant prie mokesčių, taikomų darbo santykiuose. Kapitalo mokesčių pakeitimas, išlaikant tarifus konkurencingus, palyginti su ES/EBPO vidutiniais tarifais, yra racionalus sprendimas siekiant Lietuvoje sukurti sistemą (sparčiau, nei numatyta, didinant bazinę pensiją), kuri per ilgesnį laikotarpį leistų ištrūkti iš senyvo amžiaus žmonių skurdo spąstų ir reikšmingai sumažintų skurstančių asmenų skaičių Lietuvoje. 8.

8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai,

kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti jo įgyvendinamieji teisės aktai (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m.

• 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių). Vertinant tiesioginius valstybės ir savivaldybių biudžetų papildymus, svarbu įvertinti ir netiesioginę Įstatymo projekto naudą, kuri pasireikš per didesnį vartojimą šalyje, nes iš mokesčių surinktos pajamos bus skiriamos senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti. 13.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti

specialistų vertinimai ir išvados Teisėkūros iniciatyvos konceptualiai buvo aptartos su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“, kitomis asociacijomis, iniciatyvos plačiai pristatytos viešojoje erdvėje. Siūloma tęsti diskusijas ir svarstymą Lietuvos Respublikos Seime. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Tarifas, pajamos, gyventojo. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo ir 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais. Respublikos Prezidentas [1] TVF tyrimas „Republic of Lithuania Selected Issues“ (2017 m. birželis). [2] https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/economic-analysis-taxation/data-taxation_en [3] https://www.oecd.org/ctp/tax-policy/taxing-wages-20725124.htm [4] https://read.oecd-ilibrary.org/taxation/statutory-tax-rates-on-dividends-interest-and-capital-gains_1aa2825f-en#page1 [5] https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/tax_policies_survey_2016.pdf [6] https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/tax_policies_survey_2016.pdf [7] https://naujienos.vu.lt/lietuvos-viesuju-finansu-paradoksas/

Teisės departamento išvada

2019-10-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ

MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-1007 6, 18² IR 27 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2019-10-15 Nr. XIIIP-3953

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Siekiant

teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nurodant, koks konkrečiai pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas viršijus 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į šia dalimi siūlomus pakeitimus, turi būti keičiama ir įstatymo 20 straipsnio 7 dalis. 2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 4 straipsnį taikymo nuostatomis dėl pajamų, kurios būtų apskaičiuotos 2019 metų (ar ankstesniu) mokestiniu laikotarpiu, o išmokėtos 2020 metais ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, apmokestinimui taikomo pajamų mokesčio tarifo. 3. Atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos įsigalios 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. 4.

4. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos, turi būti pateiktas Seimui svarstyti iki 2019 m. spalio 17 d., todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:

5.1. projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiama įstatymo 6

straipsnio 1² dalis sunumeruotina;

5.2. projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6

straipsnio 2 dalis sunumeruotina;

5.3. projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“

įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;

5.4. projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse pakeitimo esmė

dėstytina taip: „Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies/ 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2019-10-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO

KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-1007 6, 18² IR 27 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3953

2019 m. lapkričio 18 d. Nr. 103-P-48

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė –

Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, V. Petrylaitė – Respublikos Prezidento patarėja, R. Andziukevičiūtė – Ministro Pirmininko patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos patarėja, A. Čingienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus patarėja, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorės pavaduotoja, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja, A. Bakšinskas – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, I. Rizgelė – Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė, R. Elijošaitytė-Kaikarė – Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė, A. Augustauskaitė-Keršienė – Lietuvos leidėjų asociacijos narė, L. Varanavičienė – Lietuvos leidėjų asociacijos narė. 2.

2Ekspertų, konsultantų,

specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-10-15) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Siekiant

teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nurodant, koks konkrečiai pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas viršijus 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į šia dalimi siūlomus pakeitimus, turi būti keičiama ir įstatymo 20 straipsnio 7 dalis. Pritarti

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2019-10-15)

2. Siekiant

teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 4 straipsnį taikymo nuostatomis dėl pajamų, kurios būtų apskaičiuotos 2019 metų (ar ankstesniu) mokestiniu laikotarpiu, o išmokėtos 2020 metais ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, apmokestinimui taikomo pajamų mokesčio tarifo. Pritarti

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2019-10-15)

3. Atkreipiame

dėmesį, kad projekto nuostatos įsigalios 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos.

Pritarti

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2019-10-15)

4. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų

valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos, turi būti pateiktas Seimui svarstyti iki 2019 m. spalio 17 d., todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti

5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2019-10-15)

5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo

rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas: 5.1. projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiama įstatymo 6 straipsnio 1² dalis sunumeruotina; 5.2. projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis sunumeruotina; 5.3. projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;

5.4. projekto

3 straipsnio 1 ir 2 dalyse pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 27

straipsnio 2 dalies/ 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti

2. Europos teisės departamentas prie

Teisingumo ministerijos, 2019-07-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18² ir

27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3953 atitiktį

Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų

neturime. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų

asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1. Lietuvos buhalterių ir auditorių

asociacija (2019-10-21) Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo keitimo projekto XIIIP-3953 Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo keitimo projekto XIIIP-3953. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija nepritaria gyventojų pajamų mokesčio tarifo didinimui nuo 15% iki 20% dėl dviejų dalykų: 1. Netinkamai įvertinti vidiniai ir išoriniai šalies ekonomikos veiksniai. Mokesčių didinimas nereiškia, kad bus daugiau surinkta lėšų. Siūlomi pokyčiai neįvertina tai, kad aplinkinėse šalyse mokestinė sistema taps ženkliai patrauklesnė. Nėra įvertinamas ekonomikos lėtėjimas. Siūlome papildomus biudžeto finansavimo resursus ieškoti pagal profesionalias Valstybės kontrolės rekomendacijas. Siūlome peržiūrėti tvirtinamus asignavimus ir atsisakyti išlaidų finansavimo, kurios nėra būtinos. Pavyzdžiui, Lietuvoje pelno apmokestinimas (15%+20%) bus pats didžiausias jei jį lyginti su kaimyninėmis šalimis Latvija (20%), Estija (20%). Siūlome ieškoti būdų, ne kaip didinti, bet kaip sumažinti paskirstytino pelno apmokestinimą taip, kad renkantis, kurioje Baltijos šalyje investuoti būtų pasirenkama Lietuva, o ne Latvija ar Estija. Analogiška situacija dėl turto perleidimo ir kt. gyventojų pajamų. 20% GPM tarifas yra per didelis, kad būtų surenkamas taip, kaip 15% tarifas. Tai rodo Lietuvos mokesčių istorija ir faktai, kaip didėjo GPM surinkimas, kai buvo sumažintas tarifas ir verslo liudijimų kainos. Dalis gyventojų nemoka mokesčių, nes siekia patenkinti būtinuosius poreikius ir jiems nebelieka lėšų dėl mokesčių sumokėjimo. Taip pat siūlome įvertinti globalizacijos įtaką, kuri suteikia lengvai prieinamas galimybės pasirinkti kitą šalį rezidavimui (mokesčių mokėjimui), jei gimtoje šalyje mokesčiai pasirodo per dideli. 2. Diskriminacinė senatvės pensijos sistema.

5% GPM didinimas pajamoms, kurių mokestinės bazės dėl Sodros mokesčių yra nelygios, sukuria disbalansą biudžete ir diskriminacinę senatvės pensijos sistemą: vieni turės sumokėti 5 kartus didesnius GPM mokesčius, kad gauti tokio pačio dydžio bendrąją pensiją. Siūlomas pokytis neturi tinkamo tvarumo potencialo ir tai stipriai matysis, kai reikės mokėti pensijas iš biudžeto lėšų. Rekomenduojame peržiūrėti visas pajamų rūšis ir subalansuoti socialines garantijas su mokamais mokesčiais. Rekomenduojame mokesčių keitimus ilgai (mažiausiai 1-2 metus) išdiskutuoti su visuomene, nekeisti gyventojus liečiančių mokesčių greičiau nei per 6 mėnesius po įstatymo pakeitimo. Žemiau pateikiame argumentuotus skaičiavimus, kurie parodo visos mokestinės sistemos disbalansą ir likusias 2019m. mokestinės reformos klaidas. Yra žinoma, kad: ü Bendroji pensijos dalis finansuojama iš 5% GPM (biudžeto lėšos). ü Papildoma pensijos dalis finansuojama iš 8,72% VSD (Sodros lėšos) mokesčio. ü Taikoma taisyklė: jei gyventojas sumokėjo 8,72% pensijų socialiniam draudimui nuo MMA , jis įgijo 1 mėnesio stažą bendrąjai pensijai, visai nesvarbu, kiek jis sumokėjo GPM dėl bendrosios pensijos dalies gavimo. Bendroji pensijos dalis visiems vienoda ir priklauso nuo stažo. Pagal tokį GPM keitimo projektą išlieka mokesčių reformos sukurtas disbalansas. Lentelėje nr. 1 pateikiami skaičiavimai, kurie parodo, jog tokio pačio dydžio pensijos gavimui autoriai turės sumokėti net 5 kartus daugiau mokesčių nei kitokių pajamų gavėjai. Lentelė Nr. 1 Pajamų rūšis, kai sumokamas 5% GPM dėl bendrosios pensijos dalies gavimo Mėnesio GPM suma, EUR už 1 mėn. stažą Metinė GPM suma, eur už 12 mėn. stažą GPM suma eur, už 35 metų stažą Kiek reikia daugiau sumokėti, kad gauti tokia pačią pensiją, lyginant GPM, kai dirbama pagal darbo sutartį%

1. Autorinis atlyginimas

61⁷²⁸

25‘494

486%

2. Individuali veikla pagal pažymą

8¹⁰¹ 3‘549 -18% 3.

Darbo užmokestis

10¹²⁴ 4‘347 0% Skaičiavimai atlikti, kai yra nagrinėjama hipotetinė situacija: Trys gyventojai 35 metus gauna skirtingas pajamas: -darbo užmokestis,

• individuali veikla pagal pažymą
• autorinis atlyginimas ne iš darbdavio. Skaičiavimuose taikomas 20% GPM tarifas, kad įsivertinti kiek lėšų atitinka į biudžetą dėl bendrosios pensijos dalies mokėjimų. Per tuos 35 metus gyventojai sumokėtų skirtingas GPM sumas dėl bendrosios pensijos dalies gavimo, tačiau gautų tokio pačios dydžio bendrąją pensiją, nes įgytų tokio pačio dydžio pensijinį stažą. Gyventojas gaunantis darbo užmokestį dėl tokio pačio dydžio bendrosios pensijos dalies susimokės 4 tūkst. eur GPM; autorinio atlyginimo gavėjas – 25 tūkst. eur GPM; o individualią veiklą vykdantis 3 tūkst. eur GPM. Tokia pensijinio draudimo sistema yra išbalansuota ir nestabili. Gaunasi, kad viena gyventojų grupė moka 5 kartus didesnį GPM mokestį, kitą mažesnį, bet gauna vienodo dydžio socialinį draudimą. Siūlomi pokyčiai nėra tvarūs ir ateityje dėl nesubalansuoto biudžeto reikalaus pokyčių, dėl ko nukentės gyventojai. Sumokėtos didesnės, nei kitose veiklose GPM sumos dėl bendrosios pensijos dalies nebus grąžinamos, o tie gyventojai, kurie bus sumokėję daugiau, negaus didesnės bendrosios dalies pensijos. Šiuo atveju labiausiai nukentės autorinio atlyginimo ne iš darbdavio pajamų gavėjai. Lentelė Nr. 2

GPM 15% →20% projektas, pajamos, kad įgyti 1 mėnesio pensijinį stažą, tikslumas (sveiki skaičiai) Visi GPM,

VSD mokesčiai

Pensijos mokesčiai

1. Autorinis

atlyginimas ne iš darbdavio

atlyginimo mokesčiai dėl pensijos gavimo:¹¹⁴

4. Individuali

veikla pagal pažymą

Gyventojo pajamos

mokesčiai mokami nuo (įvertinus mokesčio kreditą)¹⁶⁹³⁴⁸ viso indiv.

Veiklos mokesčiai dėl pensijos 1 mėn. stažo gavimo:⁶¹

3. Darbuotojo

darbo užmokestis, taikomas NPD

Gyventojo pajamos

mokesčiai mokami nuo, NPD taikomas^2074110 viso darbo užmokesčio mokesčiai dėl pensijos 1 mėn. stažo gavimo: 63

Nepritarti

2. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių

asociacija (2019-10-31) Dėl Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktu Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3953 (toliau – Projektas), kuris šiuo metu svarstomos Seimo komitetuose. Išanalizavę numatomus pakeitimus, norime pateikti savo pastebėjimus. Projektu numatoma nuo 2020 m. sausio 1 d. gyventojo pajamas apmokestinti bendruoju 20 proc. pajamų mokesčio tarifu (toliau – GPM), išskyrus pajamas iš ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų, kurios būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu bei ne individualios veiklos pajamas iš atliekų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, kurioms neviršijus 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU), būtų taikomas 5 proc. GPM tarifas. 1. Nepritariame Projektu siūlomam GPM tarifo didinimui iki 20 proc. dėl šių priežasčių:

1.1. Gyventojų pajamų

apmokestinimas buvo padidintas nuo 2019 m. sausio 1 d. Kasmetinis mokesčių naštos didinimas pažeis gyventojų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 1.2.

1.2. Gyventojų pajamų

apmokestinimo didinimas prieštarauja 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslams ir 2017 m. spalio 16 d. vyriausybės, verslo konfederacijų atstovų, profesinių sąjungų vadovų pasirašytame Nacionaliniame susitarime įtvirtintiems valdžios institucijų įsipareigojimams nedidinti bendros mokestinės naštos bei užtikrinti prognozuojamą ir stabilią mokesčių aplinką. 1.3. Projekto įgyvendinimo terminas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Įvertinę tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome nepritarti Projektui ir nekeisti šiuo metu galiojančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. 2. Kaip matyti, tarp Projekte numatytų išimčių, kurioms taikomas 15 proc. GPM tarifas, neįvardintos gyvybės draudimo išmokos ir išmokos iš pensijų fondų. Jeigu nebūtų atsižvelgta į prašymą nepritarti Projektui, prašome išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis nustatyti 15 proc. GPM tarifą dėl šių priežasčių:

2.1. Gyvybės draudimo įmonių

esami klientai pasinaudojo 15 proc. dydžio valstybės skatinimu nuo ankstesniame cikle tokiu tarifu jau apmokestintų savo pajamų, dėl to išmokant išmokas tokie klientai į biudžetą ir turėtų grąžinti 15 proc. dydžio skatinimą, o ne 20 proc. Antraip būtų iškreiptas apmokestinimo režimas ir pažeisti draudėjų teisėti lūkesčiai – didesniu tarifu būtų dar kartą apmokestintos tos pačios pajamos, kurios jau buvo apmokestintos, kai šios pajamos buvo uždirbtos. 2.2.

2.2. Lietuvos banko 2018 m. balandžio 18 d. paskelbtame pranešime teigiama, kad daugiau kaip pusė dirbančiųjų šiuo metu nesirūpina senatvės pensija. GPM tarifo išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis padidinimas tik dar labiau mažintų gyventojų taupymą pensijai per gyvybės draudimą. 2.3. Lietuvos gyvybės draudimo ir visa taupymo senatvei rinka nėra išsivysčiusi, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. 1 gyventojui Lietuvoje tenkanti gyvybės draudimo įmoka yra apie 17 kartų mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvoje gyventojai į savarankiško ilgalaikio taupymo sistemą įsijungė palyginti neseniai, todėl sutaupytos sumos yra sąlyginai mažos. Būtina skatinti gyventojų kaupimą, o ne riboti didinant apmokestinimą. 2.4. Gyvybės draudimas padeda spręsti valstybės socialinius klausimus, susijusius su sunkių ligų, negalios, nelaimių atvejais bei kaupimu studijoms, būsto įsigijimui. Gyvybės draudimo dėka plėtojama šalies finansų rinka, į finansų sistemą įtraukiamos žmonių santaupos, ypač tų visuomenės sluoksnių, kurie mažiau naudojasi bankinėmis paslaugomis. Valstybės interesas yra ir turi būti toliau skatinti, o ne riboti šio sektoriaus plėtrą didinat apmokestinimą. Įvertinę tai, kas išdėstyta aukščiau, teikiame pasiūlymą dėl Projektu siūlomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1²dalies pakeitimo: „1². Gyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gautos išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat išmokos nutraukus tokią gyvybės draudimo sutartį ar paliekant ją toliau galioti, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Nepritarti

3. Lietuvos verslo konfederacija

(2019-10-24)

<…>

2. Dėl gyventojų pajamų

mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6,18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3953 2.1.

XIIIP-3953

2.1. Dėl siūlymo didinti

gyventojų pajamų mokesčio tarifą pajamoms iš dividendų LVK nepritaria Įstatymo projekto siūlymui didinti gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) tarifą nuo 15 proc. iki 20 proc. pajamoms iš paskirstytojo pelno. LVK nuomone, šie pasiūlymai prieštarauja susitarimams, pasiektiems svarstant 2018 m. priimtą mokesčių reformą, bei 2017 m. spalio 16 d. LVK kartu su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu bei kitais socialiniais partneriais pasirašytam Nacionaliniam susitarimui dėl šalies pažangai būtinų reformų, kurio 4.1. punktas numato

„užtikrinti prognozuojamų, kuo paprastesnę, aiškių, sųžiningų ir

konkurencingų mokestinę aplinkų"; 4.2. punktas numato „ Nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su Susitarimų pasirašiusių organizacijų atstovais"; 5.1. punktas numato „remti sprendimus, leidžiančius įtvirtinti šalies verslo bei investicinę aplinkų kaip konkurencingiausių regione ". Siūlant suvienodinti GPM tarifą pajamoms iš paskirstytojo pelno su GPM tarifu pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, akivaizdžiai neatsižvelgta j 2018 m. priimtą mokesčių reformą, kuomet buvo sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o mokestinė našta perkelta darbuotojui, bei jos įtaką su darbo santykiais susijusioms pajamoms tenkančiai mokestinei naštai. Nors 2018 m. priėmus mokesčių reformą GPM tarifas pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, išaugo nuo 15% iki 20%, dėl padidinto neapmokestinamųjų pajamų dydžio (toliau - NPD) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau - „Sodros") įmokų sumos sumažėjimo, bendra nuo darbo užmokesčio sumokamų GPM ir „Sodros" mokesčių suma po mokesčių reformos sumažėjo.

Pavyzdžiui, asmens, iki reformos gavusio 1000 Eur „į rankas" atlyginimas po 2018 m. mokesčių reformos (nekaupiant pensijai papildomai) padidėjo 51,88 Eur, nors darbdavio išlaidos nepasikeitė (prieš reformą jos sudarė 1726,05 Eur, po reformos 1726,07). Taigi, bendra mokestinė našta pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, po 2018 m. mokesčių reformos sumažėjo, o darbuotojų pajamos „į rankas" padidėjo. Svarstant pajamų mokesčių tarifus dividendams svarbu įvertinti ir tai, jog šio tipo pajamas gaunantys įmonių akcininkai neturi darbo kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose darbuotojams numatytų garantijų ir teisių (darbo sutartyje fiksuoto pastovaus atlyginimo, sveikatos ir socialinio draudimo, užtikrinančio socialinį saugumą; teisės į apmokamas atostogas - kasmetines, tikslines, papildomas, pailgintas; papildomų garantijų auginant vaikus; teisės jungtis į profesines sąjungas; teisės streikuoti įstatymų nustatyta tvarka ir t.t.). Priešingai, dėl kasdieninėje verslo įmonių veikloje kylančių rizikų, įmonių akcininkai negali būti užtikrinti, jog jų investicijų vertė ir iš jų gaunamos pajamos bus pastovios, be to, nesėkmės atveju investuotojai apskritai gali nesusigrąžinti pradinės investuotos sumos. Dėl šių akivaizdžių garantijų ir rizikų skirtumų tarp pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir pajamų iš paskirstytojo pelno, LVK nuomone, nebūtų teisinga suvienodinti GPM tarifą šioms pajamoms.

Svarbu ir tai, jog vienas pagrindinių pernai priimtos mokesčių reformos tikslų buvo padaryti Lietuvos mokestinę sistemą patraukliausia verslui Baltijos šalyse, tačiau turime pabrėžti, kad jau šiandien Lietuvos mokestinėje sistemoje nustatytas pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas nėra konkurencingas Latvijos ir Estijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei Latvijoje ir Estijoje akcininkas ketina išsiimti lėšas iš įmonės, tada jo mokestinė našta sudarys 20 proc. (pelno mokestis + dividendų mokestis). Tuo pat metu Lietuvoje jau dabar ši mokestinė našta sudaro 27,5 proc., o 5 proc. punktų padidėjimas dividendų apmokestinime šj rodiklį kilstels iki 32 proc. Nuo konkurencingos mokesčių sistemos priklauso aplinkos verslui patrauklumas, tad siekdami skatinti Lietuvos žmones kurti gerai apmokamas darbo vietas kuriančius verslus neturėtume dar labiau nutolti nuo kitose Baltijos šalyse taikomų tarifų pajamoms iš paskirstytojo pelno. 2.2. Dėl siūlymo didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą kitoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. pajamų) LVK nepritaria Įstatymo projekto siūlymui didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 15 proc. iki 20 proc. kitoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, ir kt. pajamų). Visų pirma šios pajamos, lyginant su pajamomis iš darbo santykių, savo prigimtimi yra skirtingo rizikingumo, nėra užtikrintas jų pastovumas kaip pvz. pajamų, susijusių su darbo santykiais, todėl ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas šioms pajamoms neturėtų būti vienodas.

Taip pat pvz. turtas, kuris yra parduodamas, prieš tai buvo įgytas iš lėšų, nuo kurių jau sumokėti visi privalomi mokesčiai (pavyzdžiui, pajamų, susijusių su darbo santykiais atveju: GPM, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos; „Sodros" įmokos; įmokos į Garantinį fondą; įmokos į Ilgalaikio darbo išmokų fondą), tad parduoto turto pajamos, kurioms pritaikomas gyventojų pajamų mokestis, ir taip yra apmokestinamos du kartus. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo šioms pajamoms didinimas tik dar labiau didins šią mokestinę naštą ir socialinį neteisingumą, kai tam tikra dalis žmonių yra baudžiami dvigubu apmokestinimu. Be to, nesiūloma taikyti išimčių gyvybės draudimo išmokoms ir išmokoms iš pensijų fondų. Atkreipiame dėmesį, kad gyvybės draudimo įmonių esami klientai pasinaudojo 15 proc. dydžio valstybės skatinimu nuo ankstesniame cikle tokiu tarifu jau apmokestintų savo pajamų, dėl to išmokant išmokas tokie klientai į biudžetą ir turėtų grąžinti 15 proc. dydžio skatinimą, o ne 20 proc. Antraip būtų iškreiptas apmokestinimo režimas ir pažeisti draudėjų teisėti lūkesčiai

• didesniu tarifu būtų dar kartą apmokestintos tos pačios pajamos, kurios jau buvo apmokestintos, kai šios pajamos buvo uždirbtos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, LVK nuomone, siūlomas gyventojų pajamų mokesčio mechaninis suvienodinimas nėra priimtinas. 2.3. Dėl siūlymo didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 000 eurų per metus Įstatymo projektu gyventojo apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos pagal pažymą, kurios viršija 35 000 eurų per metus, numatoma nustatyti 15-20 proc.

GPM tarifą, nustatant, kad 20 proc. tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 45 000 eurų per metus. Įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte teigiama, jog siūlomų įstatymo pakeitimų tikslas - priartinti GPM tarifą, taikomą gyventojo pajamoms iš individualios veiklos prie GPM tarifo, taikomo darbo santykių pajamoms. Nepritariame tokioms įstatymo pataisoms dėl šių priežasčių:

1. Individualios veiklos pagal

pažymą apmokestinimas buvo keičiamas 2018 m. sausio 1 d., kai 35 000 eurų ir didesnes apmokestinamąsias pajamas per metus uždirbusiems gyventojams GPM tarifas išaugo nuo 5 proc. iki 15 proc. Vos ne kasmetinis mokestinės naštos didinimas pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2. Dar kartą atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII1335 nuo

2019 m. sausio 1 d. darbo santykių pajamoms taikomas GPM tarifas buvo

padidintas nuo 15 proc. iki 20 proc., kadangi prie GPM tarifo buvo prijungta pagrindinę pensiją užtikrinanti valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, tokiu būdu pagrindinės pensijos dalies finansavimą perkeliant į valstybės biudžetą. Po reformos nominalaus GPM tarifo padidėjimas darbo užmokesčio „į rankas" dydžio savaime nepakeitė, priešingai, bendra mokestinė našta pajamoms, susijusioms su darbo santykiai po mokesčių reformos net sumažėjo. Tuo tarpu pajamos „į rankas" iš individualios veiklos jau buvo sumažintos nuo 2018 m. sausio 1 d.

Taigi GPM tarifo pajamoms iš individualios veiklos prilyginimas darbo santykių pajamoms taikomam tarifui nėra tikslingas. 3. Individualios veiklos apmokestinimo didinimas skatins slėpti uždirbtą pelną, taigi ne tik neturės teigiamo efekto biudžetui, bet priešingai - didins šešėlinę ekonomiką, kuri pagal skaičiavimus sudaro apie ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto. Patys įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte pripažįsta, kad 2017 m. Tarptautinio valiutos fondo tyrime konstatuota, jog net 54 proc. Lietuvos ir ES vidutinių mokestinių pajamų atotrūkio lemia didesnė šešėlinė ekonomika Lietuvoje. Taigi mažesnį mokesčių surinkimą lemia ne mokesčių tarifai, bet mokesčių surinkimo problemos. 4. Individuali veikla yra tarpinė veiklos forma tarp darbo santykių ir verslo santykių, turinti specifinį apmokestinimo ir išlaidų atskaitymo režimą, kurio negalima lyginti su darbo santykių pajamų apmokestinimu. Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla pagal pažymą, patys organizuoja savo verslą, prisiima verslo steigimo, vykdymo rizikas, neribotą atsakomybę, papildomai turi atsidėti tokioms išlaidoms, kurias iš darbdavio gauna dirbantieji pagal darbo sutartį: apmokamoms atostogoms, laisvoms dienoms vaikams, sveikatos patikrinimui, sukaupti lėšų laikino darbo netekimo atveju ir kt.

Pastebėtina ir tai, kad darbo santykių pajamoms numatytos lengvatos, kurias individualios veiklos pajamoms netaikomos (pvz. lengvatos prizams ir dovanos iš darbdavio, darbdavio apmokėtiems kelių viešojo transporto bilietams, skirtiems darbuotojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, dienpinigiams, pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio neatlygintinai ar už lengvatinę kainą gautoms akcijoms). įvertinę tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome tinkamai sureguliuoti gyvybės draudimo išmokų apmokestinimą ir nedidinti individualios veiklos pajamų apmokestinimo, paliekant dabar taikomą bendrąjį 15 proc. GPM tarifą bei pajamų mokesčio kreditą, kai 15 proc. GPM tarifas taikomas apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 000 eurų per metus. 3. Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo termino LVK nuomone, svarstant mokestinių įstatymų pakeitimus, svarbu užtikrinti jų priėmimo, įsigaliojimo ir taikymo konstitucingumą, t. y. priimant mokesčių įstatymų pakeitimus, kiekvienu atveju turėtų būti labai aiškiai motyvuojama, kodėl jų įsigaliojimas anksčiau kaip po 6 mėn. yra kritiškai būtinas, nes tai ne tik atsiliepia teisinio reguliavimo stabilumui investuotojų pasitikėjimui valstybe, bet programuoja ir galimus ginčus dėl tokių pakeitimų konstitucingumo.

Šiuo atveju, siūlymas nustatyti, jog gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., prieštarauja Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytam reikalavimui, pagal kurį „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkų ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Šiame įstatyme yra numatyta išlyga, jog ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams'', tačiau, kadangi projektas Nr. XIIIP-3953 nėra teikiamas kartu su biudžetu, ši išimtis negali būti taikoma. Pabrėžiame, jog priimtų mokestinių pakeitimų įsigaliojimas anksčiau negu po 6 mėn. daro didelę žalą visuomenės pasitikėjimui valstybe ir institucijomis bei mažina Lietuvos patrauklumą investuotojams.

Svarbu paminėti ir tai, jog įsipareigojimas užtikrinti netrumpesnį nei 6 mėnesių pataisų įsigaliojimo terminas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje ir galiojančioje XVII-osios Vyriausybės programoje1: „195.3. sieksime, kad svarbiausiais mokesčių politikos principais liktų aiškumas ir skaidrumas. Keičiamų įstatymų pataisų įsigaliojimas bus nustatomas vadovaujantis „dviejų datų" taisykle ir bus siekiama, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis negu 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo " bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos

2016 m. LR Seimo rinkimų programoje „Darnios Lietuvos Vyriausybės programa"

,,,2: Taikysime reikalavimą bet kokius mokestinio reguliavimo pakeitimus priimti likus ne mažiau kaip finansiniams metams iki jų įsigaliojimo". LVK skatina konkurencingų ir verslui palankių, įskaitant mokestinės aplinkos, sąlygų kūrimą. Teisinis tikrumas - vienas iš kertinių elementų palankių verslo sąlygų kūrimui. Taigi, reguliaciniai sprendimai, kurie priimami skubotai, nenuosekliai, nediskutuojant ir nevertinant jų poveikio verslo aplinkai vertintini ypač kritiškai. Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos, kurios narė yra LVK, nuostatai numato, jog Trišalės tarybos veiklos tikslai yra „9.1. dalyvauti formuojant Lietuvos socialinę, ekonominę ir darbo politiką „9.2. pagal kompetenciją užtikrinti nuolatinį darbuotojų, darbdavių ir valstybinės valdžios institucijų dialogą", o atliekamos funkcijos „10.1. vykdo nuolatinę socialinių, ekonominių ir darbo klausimų stebėseną, jų analizę bei teikia siūlymus dėl šių klausimų sprendimo „10.2. savo iniciatyva ar Seimo ir Vyriausybės prašymu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų projektus socialinėje, ekonominėje bei darbo srityse, teikia išvadas ir rekomendacijas".

Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašome teikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. 1X-1007 6, 18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3953 svarstyti Trišalei tarybai. Nepritarti

4. Lietuvos leidėjų asociacija

(2019-11-15) LR Seime užregistruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį priėmus didės mokesčiai pagal autorines sutartis dirbantiems kūrėjams. Šis pakeitimas paliestų daugelį kultūros srityje dirbančių žmonių: rašytojus, vertėjus, mokslininių straipsnių autorius, scenaristus. Pateiktame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte siūloma pajamų mokesčių tarifą padidinti nuo 15 procentų iki 20 procentų. Aiškinamajame rašte rašoma, jog tokiu būdu būtų sumažinami mokestinių tarifų skirtumai, egzistuojantys pagal pajamų rūšis; taip pat tai padėtų sumažinti senyvo amžiaus žmonių skurdą. Tačiau susidaro įspūdis, kad nesuprantama, kas yra pajamos, gautos pagal autorines sutartis (autoriniai atlyginimai, honorarai). Vienas seniausių mokesčio didinimo argumentų yra tas, kad tokiomis sutartimis piktnaudžiaujama: jomis naudojasi lėktuvų pilotai, cechų viršininkai ir t.t.

Užuot užkirtus kelią tokiems piktnaudžiavimams, šias pajamas siekiama prilyginti su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir tokiu būdu atimti iš autorių, menininkų, žmonių, kurių atlygis už darbą yra ne tik mažas, bet ir nepastovus. Menininkų (autorių) veikla pagal savo esmę yra savarankiška veikla (jei jie gauna pajamas ne iš darbdavio). Autoriai, sudarydami įvairių rūšių autorines sutartis (autorines kūrinio užsakymo sutartis, autorines sutartis dėl teisių perdavimo, autorines licencines sutartis) gauna pajamas honoraro arba autorinio atlyginimo forma. Reikėtų pažymėti, kad visais šiais atvejais mokestinė našta tenka autoriui. Priėmus siūlomą pakeitimą ir padidinus pajamų mokesčio tarifą nuo 15 procentų iki 20 procentų, šių asmenų ir taip nedidelės pajamos dar labiau sumažėtų. Dirbančiųjų pagal darbo sutartis pajamos yra „grynos44: jiems nereikia mokėti už darbo įrankius, sunaudotas medžiagas ir t.t. Autoriai visa tai turi apmokėti savais pinigais. Dirbantiesiems pagal darbo sutartis yra taikomas NPD, todėl mažoms pajamoms pajamų mokesčio beveik nėra. Autoriams gi apmokestinamas jau pirmasis uždirbtas euras. Autorių pajamos yra nereguliarios, nėra jokių apmokamų atostogų. Jeigu VMI ir Sodra pateiktų duomenis apie kultūros srityje dirbančiųjų pajamas, gaunamas vien pagal autorines sutartis, būtų akivaizdu, kad jos tikrai yra nedidelės. Nepaisant to, jas norima dar sumažinti didinant mokesčius, tokiu atveju didinant atskirtį ir surenkant lėšas į biudžetą ir taip mažai uždirbančių sąskaita. Šio įstatymo projektas kūrėjams yra labiausiai nepalankus.

Pažymėtina, kad pakeitus pajamų, gautų pagal autorines sutartis apmokestinimo dydį, pasekmių neišvengsime: brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigys mažiau naujų ir populiarių knygų; prastės tautos skaitymo įgūdžiai ir raštingumas; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo, honoraro dalis; lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome įtraukti pajamas, gaunamas pagal autorines sutartis, į numatytą išimtį ir straipsnį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,1. Pajamų mokesčio tarifas yra 20 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Pakeisti 6 straipsnio l² dalį ir išdėstyti ją taip:

„. l². Gautos pajamos pagal autorines sutartis ir honorarus, gyventojo

ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Pritarti

5. Lietuvos laisvosios rinkos institutas

(2019-11-18) Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3953) Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3953) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Projektu siūloma:

• 1) padidinti gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) tarifą

nesusijusioms su darbo santykiais pajamoms (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. pajamas) 5 p.p. (nuo 15 proc. iki 20 proc.);

• 2) padidinti GPM tarifą taikomą pajamoms iš dividendų 5 p.p. (nuo 15

proc. iki 20 proc.);

3) sumažinti apmokestinamųjų pajamų (pelno) iš individualios veiklos, neviršijančių 35 tūkst. eurų. apmokestinimą ir padidinti 35 tūkst. eurų viršijančių pajamų apmokestinimą. Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Siūlomi pakeitimai – neįvertinus mokesčių reformos rezultatų ir galimų pasekmių Remiantis 2018 m. duomenimis, Projektu siūlomas GPM didinimas paveiktų apie 50 tūkst. asmenų, gaunančių dividendų pajamas bei apie 1,8 tūkst. asmenų, gaunančių didesnes nei 35 tūkst. eurų pajamas (pelną) iš individualios veiklos. Pakeitimai siūlomi nepraėjus nė metams nuo mokesčių reformos įsigaliojimo. Šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių įvertinti mokesčių reformos rezultatus (Sodros

„lubų“ ir progresinio GPM tarifo įvedimo bei NPD padidinimo poveikį biudžeto

pajamoms, pajamų nelygybei šalyje ir pan.). Nauji pakeitimai dar labiau prisidėtų prie ir taip didelio mokesčių sistemos nestabilumo. Per pastaruosius penkerius metus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ) siūlyta keisti 75 kartus, buvo priimta 18 GPMĮ pakeitimų. Pagrindiniai mokesčius nustatantys įstatymai (GPMĮ, MAĮ, PMĮ, VSDĮ, PVMĮ, AĮ, SDĮ) per tą patį laikotarpį buvo pakeisti daugiau nei 120 kartų.

Svarbu pažymėti, kad 2019 m. atlikus mokesčių reformą, sujungus darbdavio ir darbuotojo Sodros įmokas, GPM mokesčių tarifas pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, buvo padidintas mažinant Socialinio draudimo įmokas – t.y. dalis GPM pajamų buvo skirta bazinei pensijai finansuoti. Dėl šios priežasties didinant GPM tarifą dividendams ir kitoms pajamoms būtų nukrypstama nuo reformos esmės – bazinę pensiją finansuojant iš GPM, mokesčių tarifų pertvarka nepažeidė gaunančių su darbo santykiais susijusias pajamas interesų (nes šiems gyventojams mokestinė našta nepasikeitė ir gaudami darbo pajamas jie įgijo teisę gauti bazinę pensiją, finansuojamą GPM pajamomis). Tačiau asmenys, gaunantys dividendų pajamas neįgyja teisės gauti senatvės pensiją, todėl siūlomo pakeitimo negalima traktuoti kaip mokesčių naštos suvienodinimo

• jiems mokesčių našta yra tiesiog padidinama. Priėmus Projektą tikėtinos papildomos biudžeto pajamos gali būti mažesnės, nei vertina projekto autoriai

Projekto rengėjų vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių). Vis dėlto, GPM didinimas nebūtinai atneš papildomų pajamų biudžetui dėl išaugsiančio mokesčių vengimo, mažėjančių paskatų užsidirbti daugiau ar gauti pajamas Lietuvoje. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni, o pajutę staigų ir didelį mokesčių naštos padidėjimą, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti. Mokesčių naštos padidinimas dividendams gali lemti bandymus išvengti mokesčių naštos didinant veiklos sąnaudas.

Atkreipiame dėmesį, kad dividendų, išmokėtų fiziniams asmenims, mokesčio tarifas nuo 20 proc. iki 15 proc. buvo sumažintas 2014 m. siekiant pritraukti investicijų į Lietuvą ir sukurti tokias dividendų apmokestinimo sąlygas, kaip ir kaimyninėse valstybėse. Mokesčių naštos sumažinimas prisidėjo prie dividendų išmokėjimo augimo:

Metai Dividendai, išmokėti fiziniams asmenims, tūkst. eurų GPM tarifas suma 2008 15%

456 152 2009 20% 95 576 2010 20% 170 945 2011 20% 248 612 2012 20% 368 410 2013 20% 334 192 2014 15%⁵¹¹

603 2015 15%

561

697 2016 15%

666

675 2017 15%

781

845 2018 15%

850 320 Siūlomi pakeitimai didintų mokestinę naštą gyventojams Atkreipiame dėmesį, kad 77 proc. asmenų, gavusių dividendų pajamas, 2018 m. gavo vidutiniškai 506 eurus per metus siekusias dividendų pajamas. Tai rodo, kad dividendų pajamas galima traktuoti kaip papildomą ir nedidelį gyventojų pajamų šaltinį – retais atveju dividendų pajamos yra vienintelis ir pakankamas pragyvenimo šaltinis. Šaltinis: VMI, LLRI skaičiavimai Vertinant siūlymus papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančiuosius, atkreipiame dėmesį, kad mokesčių naštą jiems taipogi siūloma didinti keliant Sodros „lubas“ nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4042). Bendrai šis mokesčių naštos padidėjimas gali paskatinti gyventojus pasitraukti į „šešėlį“ arba dalį pajamų gauti kitais būdais. Poveikis investicinei aplinkai ir darbo vietų kūrimui būtų neigiamas GPM tarifo dividendams ir savarankiškos veiklos apmokestinimo didinimas mažintų motyvaciją siekti didesnio veiklos pelno ir turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui.

Naujausi tyrimai rodo, kad tiek gyventojų pajamų, tiek įmonių pelno mokesčiai turi reikšmingą poveikį registruojamų patentų, mokslinių publikacijų, išradėjų šalyje ir mokslo darbuotojų, dirbančių privačiose tyrimų ir plėtros laboratorijose skaičiui ir t.t. Mokesčių dydis neigiamai veikia tiek inovacijų kokybę, tiek kiekį. Pajamų mokesčio augimas vienu p.p sumažina tikimybę, kad mokslininkas per ateinančius 3 metus sukurs patentą 0.63 p.p. [¹] Latvijoje ir Estijoje kombinuotas pelno ir pajamų mokestis yra 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 27,75 proc. Didesnio pajamų mokesčio tarifo nustatymas mobilioms pajamoms galėtų neigiamai paveikti investicinę aplinką ir, kaip jau minėta, efektas galėtų būti priešingas nei siekiama – valstybės biudžeto pajamos galėtų ir mažėti verslui pasirenkant palankesnio mokestinio režimo valstybę. Ypatingai žalingas GPM didinimas pajamoms iš dividendų būtų tuo atveju, būtų pritarta užregistruotam siūlymui nuo 15 iki 20 proc. didinti pelno mokestį (Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4116). Tai galėtų lemti dvigubai didesnę mokesčių naštą papildomai uždirbtam pelnui nei kaimyninėse šalyse. LT, 2018 LT 2020, jei GPM dividendams būtų padidintas nuo 15 iki 20 % LT 2020, Jei GPM dividendams ir pelno mokestis būtų padidinti nuo 15 iki 20 % LV EE Pelnas prieš mokesčius

117.65 EUR

117.65 EUR

125 EUR

125 EUR

125 EUR

Paskirstytasis pelnas

100 EUR

100 EUR

100 EUR

100 EUR

100 EUR

Bendra pelno mokesčio ir GPM našta

Mokesčių didinimas pažeistų mokesčių mokėtojų interesus, o alternatyvūs būdai finansuoti pensijų didinimą nėra svarstomi Atkreipiame dėmesį, kad jei Projektas galiausiai būtų priimti kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus. LR Teisėkūros pagrindų įstatyme (20 str. 3 d.) numatyta, kad mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką [...] įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma tik su biudžetu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimo ar papildymo įstatymams. Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime pasisakė, kad mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo taisyklės išimtis negali būti vertinama kaip leidžianti priimant kiekvienų metų valstybės biudžeto įstatymą nesilaikyti šešių mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino. Taip pat pažymėtina, kad šis teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

Konstitucinis Teismas pateikė itin reikšmingą paaiškinimą, kad darant mokesčių įstatymų pakeitimus toks nukrypimas konstituciškai pateisinamas tik siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Tačiau siūlomo Projekto pateikimo ir svarstymo metu neegzistuoja minėtame teismo nutarime nurodytos svarbų viešąjį interesą sudarančios aplinkybės, pateisinančios nukrypimą nuo 6 mėnesių taisyklės. Projekto rengėjai nevertina galimybės finansuoti pensijų didinimą peržiūrint valstybės išlaidas, didinant jų efektyvumą įvertinant alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra ir turto privatizavimas leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų. Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Nepritarti

4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1146, TAR, 2019-11-18, Nr. 18402) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.

728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento

patvirtinimo“, 13 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1445 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18²ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3953, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3954 tikslui subalansuotai gerinti senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų finansinę padėtį, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant numatytas minėto tikslo pasiekimo priemones įvertinti šias aplinkybes:

1. Šiuo metu taikomo 15 procentų gyventojų

pajamų mokesčio tarifo didinimas iki 20 procentų padidintų šio mokesčio naštą mažesnes nei 120 vidutinių darbo užmokesčių dydžio per metus pajamas ne iš darbo santykių gaunantiems gyventojams. 2. Bendra nominali mokesčių našta gyventojų pajamoms, gautoms iš investicijų į nuosavą kapitalą, kuri vertinama atsižvelgiant į uždirbto pelno apmokestinimą įmonės lygiu ir skirstomo pelno apmokestinimą įmonės savininkų – gyventojų lygiu, jau dabar yra didesnė nei gyventojo pajamoms iš kitų investicijų (pavyzdžiui, palūkanoms, turto vertės padidėjimo, nuomos pajamoms) tenkantis apmokestinimas. Dėl to kyla rizika, kad dividendų apmokestinimo didinimas sumažintų neutralų mokesčių poveikį investiciniams sprendimams ir galėtų paskatinti gyventojus rinktis alternatyvias investicijų kryptis (pavyzdžiui, skolinimą, investicijas į nekilnojamąjį ar kitokį turtą).

Biudžeto pajamų statistika, rodanti reikšmingą pajamų iš dividendų padidėjimą iki 15 procentų sumažinus dividendams 2009–2013 metais taikytą 20 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą, patvirtina, kad dividendai yra elastingos pajamos ir jautriai reaguoja į jiems taikomo gyventojų pajamų mokesčio tarifo pasikeitimus. 3. Individualios veiklos pajamų apmokestinimo pokyčiai turėtų būti vertinami kompleksiškai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1032 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4039 nuostatomis, kuriomis siūloma padidinti maksimalią individualią veiklą vykdančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazę nuo 43 vidutinių darbo užmokesčių sumos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių sumos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 37¹, 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.

XIIIP-4018 numatomas nuosaikus akcizų gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, didinimas, užtikrinantis vienodą tokių gazolių ir gazolių, kuriems būtų didinamas standartinis akcizų tarifas, kainų padidėjimą. Pritarti

2. Seimo narys A. Anušauskas

(2019-10-18) Argumentai: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 pakeitimo įstatymo projekto (toliau

• Projekto) Nr. XIIIP-3953 naujomis nuostatomis siūloma kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas (taip pat ir autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų) apmokestinti 20 proc. tarifu (šiuo metu – 15 proc.). Padidinus autorinių sutarčių (honorarų) apmokestinimą autorių, kūrėjų pajamos dar labiau sumažės (juk tokias pajamas gauna ir vyresnio amžiaus žmonės). Tokia nuostata galimai prieštarauja esminiam Projekto principui, kuriuo siekiama mažinti vieną didžiausių šalies problemų – socialinę atskirtį ir senyvo amžiaus žmonių skurdą. Dabar asmuo, sudaręs autorinę sutartį, turi sumokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tai pat 15proc. pajamų mokestį nuo nereguliaraus pobūdžio pajamų. Priėmus įstatymą apmokestinimas išaugs. Todėl tikslinga yra keisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį (keičiamą 6 straipsnio 1² dalies nuostatą) ir įtvirtinti, kad pajamos gautos pagal autorines sutartis apmokestinamos 15 proc. tarifu. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 6 straipsnio 1²dalį ir išdėstyti ją taip:

1². Gautos pajamos pagal autorines sutartis, Gyventojo gyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Pritarti

3Seimo nariai K. Glaveckas, S.

Glaveckas, S. Gentvilas (2019-10-28) Argumentai: Dividendų, išmokėtų fiziniams asmenims, mokesčio tarifas nuo 20 proc. iki 15 proc. buvo sumažintas nuo 2014 m. siekiant pritraukti investicijas į Lietuvą ir sukurti tokias pat dividendų apmokestinimo sąlygas, kaip ir kaimyninėse valstybėse. Taip pat ir tam, kad nebūtų pasirenkamas dividendų išmokėjimo per juridinį asmenį būdas. Palyginimui, pavyzdžiui Latvijoje ir Estijoje kombinuotas pelno ir pajamų mokestis yra 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje jau pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pelno ir pajamų iš paskirstytojo pelno bendras tarifas yra 27,75 proc. Didesnio pajamų mokesčio tarifo nustatymas mobilioms pajamoms galėtų neigiamai paveikti investicinę aplinką ir efektas galėtų būti priešingas nei siekiama Įstatymo projektu - padidinti valstybės biudžeto pajamas, t. y. valstybės biudžeto pajamos galėtų ir mažėti verslui pasirenkant palankesnio mokestinio režimo valstybę. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 6 straipsnio 1²dalį ir išdėstyti

ją taip: 1². Gyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Nepritarti

4. Seimo narys M. Majauskas

(2019-10-31) Argumentai: Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIIIP-3953 siekiama, tarp kitų tikslų, padidinti gyventojų pajamų, gaunamų iš perskirstyto pelno, apmokestinimą nuo 15 iki 20 procentų, remiantis sąlyginiu tokio mokesčio žemumu Lietuvoje lyginant su kitomis Europos ir pasaulio šalimis. Yra pagrindo manyti, jog tokia argumentacija nėra visiškai tiksli, neatspindi visų dividendų apmokestinimo aspektų ir nepakankamai pagrindžia dividendų apmokestinimo didinimo būtinybę Lietuvoje.

Remiantis toliau išdėstytais argumentais, siūlome atitinkamai koreguoti Prezidento pateiktą įstatymo pakeitimo projektą, atsisakant planuojamo kai kurių rūšių pasyviųjų pajamų ir dividendų apmokestinimo didinimo:

• Įstatymo projekte argumentuojama, jog vertinant pajamas iš dividendų (kombinuotai kartu su pelno mokesčiu)

Lietuva stipriai atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) šalių vidurkio: EBPO šalyse tokios pajamos vidutiniškai apmokestinamos 40 proc. tarifu, kai tuo tarpu Lietuvoje – 27,5 proc. (atskirai: pelno mokestis – 15 proc., dividendų – 15 proc.). Tačiau projekte neatsižvelgiama, jog kitose šalyse dažniausiai egzistuoja progresinis dividendų apmokestinimo tarifas, kai tuo tarpu Lietuvoje jis yra fiksuotas. Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte nurodoma, jog Didžiojoje Britanijoje mokesčio tarifas pajamoms iš dividendų yra 38,1 proc., tačiau pamirštama paminėti, jog tarifas kinta priklausomai nuo asmens uždirbamų pajamų dydžio. Pavyzdžiui, dividendai iki 2 000 svarų apskritai nėra apmokestinami. Viršijus 2 000 svarų ribą, priklausomai nuo asmens pajamų lygio, dividendų apmokestinimui gali būti taikomas bazinis 7,5 proc., aukštesnis 32,5 proc. arba didžiausias 38,1 proc. tarifas. Vadinasi, kintantį dividendų apmokestinimo tarifą taikančių šalių palyginimas su fiksuotą tarifą turinčia Lietuva nėra visiškai teisingas.

• Mokestinių tarifų padidinimas pajamoms iš perskirstytojo pelno ir pasyvių

pajamų gali paskatinti tokias pajamas gaunančius gyventojus aktyviau ieškoti būdų šias pajamas gauti ir išsimokėti užsienio šalyse, kuriose iš tokių veiklų gaunamos pajamos yra apmokestinamos mažesniu tarifu.

Jau dabar tokios šalys kaip Kipras ar Bulgarija gali pasirodyti patraukliomis kryptimis siekiant išvengti didesnių dividendams numatytų mokesčių. Lietuvoje tarifą padidinus iki 20 proc., sąrašas valstybių, kuriose išsimokėti dividendus atrodys patraukliau, išsiplės dar labiau (būsime aplenkę Olandiją, Latviją, Estiją, Slovakiją, Vengriją, Graikiją, Čekiją, Turkiją, Lenkiją, Bulgariją). Tarifų padidinimas galimai paskatins įvairių mokesčių vengimo schemų plitimą ir biudžetui duos kur kas mažiau pajamų, nei šia priemone planuojama surinkti. Ir nors Valstybinė mokesčių inspekcija stengiasi užkirsti kelią mokesčių vengimo schemų plitimui, institucija, tirdama pinigų srautų nutekėjimą į užsienio šalis, ne visuomet gali greitai gauti reikiamą informaciją, o tai trukdo efektyviai susigrąžinti nesumokėtus mokesčius.

• Tas pats pasakytina ir apie užsienio investicijas. Vienas iš daugelio

Lietuvos patrauklumo užsienio investicijoms faktorių yra potencialiai didesnė investicinė grąža, nemaža dalimi priklausanti ir nuo dividendams ar iš kapitalo prieaugio gaunamoms pajamoms taikomų tarifų dydžių. Jų kėlimas šį patrauklumą mažins ir paskatins potencialius užsienio investuotojus savo investicijoms rinktis kitas, mažesnius tarifus taikančias šalis, o jau gaunančius tokias pajamas Lietuvoje - ieškoti būdų, kaip minėtas pajamas išsimokėti užsienio valstybėse.

Jau dabar kaimyninės Latvija ir Estija taiko tik 20 proc. kombinuotą tarifą pajamoms iš dividendų (20 proc. pelno mokestis ir 0 proc. dividendų mokestis) ir šiuo požiūriu investuotojams gali būti patrauklesnės už Lietuvą, kurioje taikomas tarifas įsigaliojus įstatymo projekto nuostatoms tik dar labiau padidės.

• Dividendų apmokestinimo tarifo padidinimas neigiamai paveiktų ir ne pačias didžiausias pajamas gaunančių asmenų finansinę situaciją, paskatas kaupti bei investuoti. 2018 m. dividendai buvo išmokėti 50 668 fizinių asmenų, tačiau daugiau kaip 82 proc. visų išmokėtų dividendų buvo iki 10,000 eurų. Tai rodo, kad dividendai kaip pajamų rūšis nėra naudojama tik pačias didžiausias pajamas gaunančių asmenų.
• Statistika rodo, jog nuo 2014 m. dividendų mokesčio tarifą sumažinus nuo 20 iki 15 proc., išsimokamų dividendų (atitinkamai ir sumokamų mokesčių) suma smarkiai išaugo. Pavyzdžiui, 2013 m., kai buvo taikomas 20 proc. tarifas, fiziniams asmenims išmokėta dividendų suma siekė 334 mln. eurų. Tuo tarpu 2014 m. pradėjus taikyti 15 proc. tarifą, fiziniams asmenims išmokamų dividendų suma nuosekliai augo: 2014 m. - 511 mln., 2015 m. – 562 mln., 2016

m. – 666 mln., 2017 m. – 781 mln., 2018 m. – 850 mln. eurų dividendų. Sumažinus apmokestinimo tarifą, atsirado daugiau paskatų išsimokėti dividendus (vadinasi, ir susimokėti mokesčius), todėl jei tarifas būtų gražintas į 2013 m. lygį, motyvacija išsimokėti dividendus ir su jais susijusius mokesčius gali vėl sumažėti, o tai neleistų pasiekti Prezidento siūlyme keliamų tikslų.

• Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome įvesti progresinį dividendų apmokestinimo tarifą.

Kaip ir minėta, daugelyje EBPO šalių egzistuoja ne fiksuotas (kaip Lietuvoje), o progresinis dividendų mokesčio tarifas, kintantis priklausomai nuo asmens gaunamų pajamų ir (ar) išsimokamų dividendų sumos. Lietuvoje riba, nuo kurios dividendų apmokestinimas padidėtų nuo 15 iki 20 proc., galėtų būti 120 VDU (2019 m. tai – 136344 eurai). Iki šios sumos išmokamiems dividendams toliau galiotų standartinis 15 proc. apmokestinimo tarifas. Toks progresinis apmokestinimas jau galioja turto pardavimo, turto nuomos pajamoms, taip pat pajamoms iš palūkanų, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų. Šios tvarkos siūlome nekeisti ir ją papildomai pritaikyti dividendų apmokestinimui. Toks sprendimas padėtų lengviau pasiekti Prezidento aiškinamajame rašte deklaruojamus tikslus ir kartu išsaugotų Lietuvos investicinį patrauklumą. Pasiūlymas:

„1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pajamų mokesčio tarifas yra 20 15 procentų, jeigu

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“

2Pakeisti 6 straipsnio 1²dalį ir ją išdėstyti taip:

„1². Gyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko

priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

3. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip Papildyti

6 straipsnį nauja 2 dalimi, ir ją išdėstyti taip:

„Gyventojo ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar

kitaip perleidus nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą. Gyventojų pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Nepritarti

5. Seimo narys M. Majauskas

(2019-11-11) Argumentai: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projekto) Nr. XIIIP-3953 naujomis nuostatomis siūloma pajamas apmokestinti 20 proc. tarifu, įskaitant ir pajamas, gautas iš autorinių sutarčių ir honorarų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, vidutinė išmoka, gauta fizinių asmenų už autorines sutartis 2018 m. siekė 1198 eurus, o vidutinis honorarų dydis tesiekė 871 eurą.

Pagal veiklų rūšis, tokias pajamas gavo ir rašytojai, radijo ir televizijos laidų kūrėjai, vertėjai, kiti išsilavinimo, vaizduotės ir inovatyvumo reikalaujančių profesijų atstovai. Akivaizdu, jog tokias pajamas gaunantys asmenys niekaip nepatenka į aukštas pajamas gaunančių ar iš pasyvių pajamų gyvenančių asmenų apibrėžimą, ir didesnis jų apmokestinimas labai menkai, jei išvis, prisidės prie deklaruojamos gerovės valstybės kūrimo. Taip pat svarbu išskirti, jog ne visos pajamos, gaunamos pagal autorines sutartis, yra vienodai pastovios, yra tikslinga kai kurioms jų rūšims (pvz. gautų iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais) nustatyti žemesnį, 15 proc. apmokestinimą. Svarbu pabrėžti, jog pajamos, gautos kaip honorarai ar pagal autorines sutartis yra dažnai susijusios su kūrybine, švietėjiška, intelektualine ir idėjų sklaidos veikla, prisidedančia prie valstybės ir visuomenės kultūrinės savimonės ugdymo ir formavimo. Papildomas tokių pajamų apmokestinimas prisidėtų ne prie minėtų dalykų skatinimo, bet slopinimo, būtų netikslingas ir kontrproduktyvus. Todėl yra tikslinga pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį (keičiamą 6 straipsnio 1² dalies nuostatą) ir palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, pagal kurį metinė pajamų, gaunamų kaip honorarai ar pagal autorines sutartis iš darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, dalis, neviršijanti 120 VDU būtų apmokestinama 15 procentų pajamų mokesčio tarifu, viršijanti – 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti

6 straipsnio 1² dalį

ir išdėstyti ją taip: 1².

Gautos pajamos pagal autorines sutartis iš darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, honorarai, Ggyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos apmokestinamos 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. taip:

• 1) gyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo

išmokos – 15 procentų pajamų mokesčio tarifu;

• 2) metinė pajamų, gautų kaip honorarai, ar pagal autorines sutartis iš darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, dalis, neviršijanti 120 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti - 15 procentų pajamų mokesčio tarifu;

• 3) metinė pajamų, gautų kaip honorarai, ar pagal autorines sutartis iš darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti – 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“

Pritarti

6. Komiteto sprendimas: įstatymo projektui

pritarti ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarta Socialinių reikalų ir darbo komitete. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2 . 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė [¹] Taxation and Innovation in the 20th Century Ufuk Akcigit, John Grigsby, Tom Nicholas, and Stefanie Stantcheva NBER Working Paper No. 24982 Rugsėjis 2018, 29-30 p., <https://www.nber.org/papers/w24982.pdf>.