Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XIIIP-3951 · 2019-10-11 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2019-10-11
  2. Aiškinamasis raštas · 2019-10-11
  3. Teisės departamento išvada · 2019-10-11

Lyginamasis variantas

2019-10-11 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Papildyti 13 straipsnį 29 punktu: „29) stambios prekybos mokestis.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja 2020 sausio 1 d. . 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas LR Seimo nariai: Tomas Tomilinas Virgilijus Poderys Jonas Jarutis

Aiškinamasis raštas

2019-10-11 · oficialus registras ↗

Lietuvos Respublikos STAMBIOS PREKYBOS MOKESČIO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų

projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos prekybos mokesčio įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas), nustatant naują mokestį, siekiama perskirstyti apmokestinamąją naštą tarp mokesčių mokėtojų, veikiančių mažmeninės prekybos sektoriuje. Rengiant projektą buvo nagrinėjama Lenkijos Respublikos patirtis rengiant panašų įstatymą ir Lenkijos laimėta byla Europos Teisingumo teisme. Mokesčio poreikis grindžiamas mažmeninės prekybos rinkos specifika Lietuvoje, susijusia su ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo. Preliminariai skaičiuojama, kad 86,21 proc. gautų pajamų iš planuojamo mokesčio valstybė gaus iš ūkio subjektų, besiverčiančių mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Prekybos sektoriuje būtų perskirstyta apmokestinamoji našta, nes dideles apyvartas šiame sektoriuje generuojantys asmenys paprastai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei mažesnes apyvartas generuojantys asmenys. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu galioja specializuotas teisinis reguliavimas pagal Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kurio tikslas riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą. Taip pat siekiant papildyti šiuo mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių sąrašą, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti

atstovai) ir rengėjai LR Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Virgilijus Poderys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu prekybos mokestis Lietuvoje netaikomas. 4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Lietuvoje taikyti naują mokestį – stambios prekybos mokestį, kuris būtų taikomas atlygiui, gautam už prekes, parduotas fiziniams asmenims, kai šie prekes įsigytų vartojimo tikslais, t.y. tikslais, kurie nesusiję su jų verslu, amatu ar profesija. Stambios prekybos mokesčio nereikėtų mokėti tais atvejais, kai vartotojams būtų parduodami vaistai (vaistiniai preparatai), energiniai produktai bei komunaliniais inžineriniais tinklais tiekiamos dujos, vanduo ir visų rūšių energija. Prievolė mokėti stambios prekybos mokestį tektų bet kokiems asmenims (fiziniams asmenims, juridiniams asmenims arba bet kokiems kitiems subjektams), kurie savo verslo, amato arba profesijos tikslais savo vardu parduoda prekes vartotojams. Stambios prekybos mokestį mokėtų tik tie prekių pardavėjai, kurie Lietuvos Respublikoje yra įregistruoti mokesčių mokėtojais ir parduoda prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prekių pardavimo vietą siūloma nustatyti vadovaujantis prekių tiekimo vietos nustatymo kriterijais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, t.y. laikoma, kad prekių pardavimas įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu:

  • prekės buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo momentu, kai įvyko jų tiekimas (jei prekių nereikėjo gabenti);
  • jeigu prekių gabenimas vartotojui prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje (jei prekes reikėjo gabenti);
  • prekės vartotojui yra atgabentos į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės, o kitos valstybės narės pardavėjui yra atsiradusi prievolė registruotis Lietuvos

Respublikoje mokesčių mokėtoju.

Prekių pardavimo momentą siūloma nustatyti pagal prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už šių prekių tiekimą atsiradimo momentą, t.y. prekė būtų laikoma parduota, kai:

  • išduodamas kasos aparato kvitas arba išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuriais įforminamas prekės tiekimas (šie dokumentai privalo būti išduoti nedelsiant patiekus prekes);
  • jei minėti dokumentai neišduoti ‑ arba kai prekė perduodama, arba kai gaunamas atlygis už ją, priklausomai nuo to, kuris iš nurodytų įvykių įvyksta anksčiau. Pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos Respublikos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą taikydamas 1 procento mokesčio tarifą. Jei vartotojas atsisakytų prekės ar ją grąžintų arba pardavėjas suteiktų nuolaidų, siūloma stambios prekybos mokesčio bazę atitinkamai mažinti tą mokestinį laikotarpį, kurį paaiškėjo tokios aplinkybės. Stambios prekybos mokesčio deklaracija turėtų būti pateikta ir prekybos mokestis sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito kalendorinio mėnesio 25 dienos. Jei kalendorinį mėnesį mažmeninėje prekyboje gauta bendra atlygio (išskyrus PVM) suma neviršytų 2 mln. eurų ribos, pateikti prekybos mokesčio deklaracijos nereikėtų. 5.

kad tokių pasekmių būtų išvengta Padidėtų dideles apyvartas generuojančių asmenų, kurie užsiima prekių pardavimu fiziniams asmenims, mokestinė našta. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Prekybos sektoriuje būtų perskirstyta apmokestinamoji našta, nes dideles apyvartas šiame sektoriuje generuojantys asmenys paprastai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei mažesnes apyvartas generuojantys asmenys. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11. Jeigu įstatymų įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Centrinis mokesčių administratorius turės patvirtinti stambios prekybos mokesčio deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir užpildymo tvarką. 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų

prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti apie 31,9 mln. eurų metinių pajamų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymą buvo nagrinėjama Lenkijos Respublikos patirtis rengiant panašų įstatymą, taip pat buvo įvertintas ginčas su Europos Komisija dėl jo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai (įskaitant Europos žodyną Eurovoc) yra šie: prekybos mokestis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

LR Seimo nariai: Tomas Tomilinas Virgilijus Poderys Jonas Jarutis

Teisės departamento išvada

2019-10-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO

NR. IX-2112 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-10-22 Nr. XIIIP-3951

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytina formuluotė „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S.

Švedas, tel. (8 5)

239 6165, el. p. [email protected]