ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) tikslas ir uždaviniai – nustatant naują specialų mokestį įstatymo projekte nustatytiems finansų rinkos dalyviams būtų sudarytos sąlygos didinti šių finansų rinkos dalyvių įnašą užtikrinant valstybės biudžeto pajamas, reikalingas viešosioms paslaugoms finansuoti ir valstybės įsipareigojimams vykdyti. Siekiant papildyti šiuo mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių sąrašą, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
projektus parengė
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, šiuo metu bankams ir kitoms kredito įstaigoms taikomos bendrosios pelno apmokestinimo taisyklės, pagal kurias pelno mokestis mokamas nuo apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Pelno mokesčio įstatymas nustato baigtinį ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų (maksimalius atskaitomus dydžius, neatsižvelgiant į faktiškai patirtų išlaidų dydį) sąrašą, kartu numatant kredito įstaigoms papildomas galimybes iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius abejotiniems aktyvams padengti. Iš esmės finansinės paslaugos, atsižvelgiant į sunkumus nustatyti jų apmokestinamąją vertę, pagal 2006 m. lapkričio 28 d.
Direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos yra PVM neapmokestinamos. Šios nuostatos įgyvendintos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Pažymėtina, kad Lietuva yra pasinaudojusi minėtos direktyvos nuostata, kuri leidžia valstybėms narėms suteikti teisę ūkio subjektams pasirinkti tokias paslaugas apmokestinti PVM, tačiau šios nuostatos taikymas yra ribotas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti specialų naują mokestį, kurį mokėtų tik kredito įstaigos ir nustatytą reguliuojamą skolinimo veiklą vykdantys subjektai. Įstatymo projekte numatoma, kad mokesčio objektas – Įstatymo projekte apibrėžtų finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija atitinkamą Įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu. Kartu Įstatymo projektu siūloma nustatyti atvejus, kada šis mokestis nemokamas. Kredito įstaigų ir nustatytą reguliuojamą skolinimo veiklą vykdančių subjektų apmokestinimas naujuoju mokesčiu didintų įplaukas į valstybės biudžetą, reikalingas viešosioms paslaugoms finansuoti ir valstybės įsipareigojimams vykdyti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimtas įstatymas padidintų nustatytų finansų rinkos dalyvių mokestinę naštą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas įstatymas padidintų nustatytų finansų rinkos dalyvių mokestinę naštą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Centrinis mokesčių administratorius turės patvirtinti finansų rinkos dalyvių mokesčio deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir užpildymo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti apie 60 milijonų eurų metinių pajamų iš šio mokesčio. 13.
vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: Finansų rinkų dalyvių mokestis, bankai, kredito unijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Zbignev Jedinskij
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybėse licencijuotus užsienio bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, kitose negu Europos Sąjungos valstybėse licencijuotus užsienio bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, kredito unijas, centrines kredito unijas, vartojimo kredito davėjus ir kredito davėjus apmokestinti nauju finansų rinkos dalyvių mokesčiu (toliau – mokestis). Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jų atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Pirma, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Pastebėtina, jog Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje yra įvardinta kur kas daugiau Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, nei yra įtraukta į projektu siūlomus mokesčio mokėtojus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar yra tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Antra, Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo
apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai ypač svarbūs nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas. Vertinant viso projekto normų turinį, pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas. Jame vartojamos sąvokos yra neapibrėžtos ir neaiškios, tad gali būti įvairiai ir plačiai interpretuojamos. Tai sudaro prielaidas kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui, t. y. nesudaromos prielaidos teisinių santykių subjektams savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto normų atitiktis Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. 2. Projekto
dalyvių apmokestinimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūloma nustatyti finansų rinkos dalyvių apmokestinimo tik vienu mokesčiu, t.y. finansų rinkos dalyvių mokesčiu, tvarką. Kitus mokesčius finansų rinkos dalyviai moka kituose mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje nereikėtų nurodyti mokesčio pavadinimą. Projekto 1 straipsnyje nurodžius pilną mokesčio pavadinimą, kituose projekto straipsniuose galėtų būti vartojamas mokesčio trumpinys. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, projekto 3, 4, 7, 8, 10 straipsniuose, įvardinant finansų rinkos dalyvio mokestį vartojama sąvoka ,,mokestis“ arba ,,šis mokestis“, o 5 ir 11 straipsniuose - ,,finansų rinkos dalyvių mokestis“. 3. Atsižvelgiant į visą projektą, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 ir 3 punktus nevertėtų apjungti į vieną „užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje“. 4. Projekto 4 straipsnyje vartojamos sąvokos „vidutinis metinis turtas“, „kalendorinių metų keturių ketvirčių pabaiga“, „paprastasis vidurkis“, „vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų vartojimo kreditų suma“,
„vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų kreditų suma“, kurių turinys nėra
aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias sąvoką apibrėžti arba atskleisti jų turinį. Be to, šis straipsnis koreguotinas lingvistiškai, tad jo vertinti negalime. 5. Projekto 7 straipsnyje nustatomas atleidimas nuo mokesčio. Pastebėtina, kad dalis šio straipsnio nuostatų kartojasi, tad siūlytina jas apjungti (pavyzdžiui, 1 ir 2 dalys, 3 ir 4 dalys, 5 ir 6 dalys, 7 ir 8 dalys).
Be to, iš projekto 7 straipsnio 1-4 dalių nuostatų nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti vienerių metų atleidimo nuo pareigos mokėti mokestį laikotarpis. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6. Projekto 7 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio mokėtojai atleidžiami ,,nuo šio mokesčio“ mokėjimo, jeigu pagal teisės aktų nuostatas jiems yra pradėtos bankroto ir restruktūrizavimo procedūros. Nėra aišku, nuo kurio konkrečiai mokesčio mokėjimo būtų atleidžiami mokesčio mokėtojai, nes nuostata ,,šis mokestis“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo II dalies I skyriuje yra reglamentuojama nemokumo proceso, bet ne atitinkamų bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų pradžia. Todėl nėra pakankamai aišku, nuo kada būtų laikoma, kad atitinkamam mokesčio mokėtojui yra pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Kartu svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 7 dalyje nereikėtų nurodyti, iki kada trunka mokesčio atidėjimo laikotarpis, kai mokesčio mokėtojams yra pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros. 7. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į 5 šio įstatymo straipsnį, keistina nuoroda į 4 šio įstatymo straipsnį, o nuoroda į 6 šio įstatymo straipsnį keistina nuoroda į 5 šio įstatymo straipsnį. Be to, siekiant teisinio aiškumo, nuostata pildytina, nurodant subjektą, kuriam turi būti pateikta mokesčio deklaracija. 8. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje po žodžio
„užpildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“. 9.
administravimą, mokesčio permokos grąžinimą, mokesčio išieškojimą ir pan. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kodėl pasirinktas siūlomas apmokestinimo modelis, ar buvo atliktas siūlomo naujo teisinio reguliavimo vertinimas. Pastebėtina, kad Europos Centrinis Bankas 2016 m. sausio 12 d. nuomonėje dėl atitinkamų finansų institucijų apmokestinimo (CON/2016/1), išnagrinėjęs Lenkijos parlamento prašymą pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto, kuriame siūlomas teisinis reguliavimas panašus į siūlomą vertinamuoju projektu, atkreipė dėmesį į galimas neigiamas pasekmes ir grėsmes finansiniam stabilumui bei pasiūlė atlikti išsamų siūlomo mokesčio poveikio vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas išsamus siūlomo naujo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje, bei naujo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 16¹ straipsnyje. 11. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, bei į teikiamo projekto galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė. 12. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nacionalinės valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų Europos centrinio banko kompetencijai priklausančiais klausimais. Pažymėtina, kad 1998 m. birželio 29 d.
Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl konsultavimosi su Europos centriniu banku nacionalinių valdžios institucijų iniciatyva teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, ypač dėl: valiutos klausimų; mokėjimo priemonių; nacionalinių centrinių bankų; pinigų, finansų, bankininkystės, mokėjimo sistemų ir mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimo, rengimo ir paskirstymo; mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų; taisyklių, taikomų finansų institucijoms tiek, kiek jos daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog dėl teikiamų projekto nuostatų turėtų būti kreipiamasi į Europos centrinį banką dėl konsultacijos, kaip tai numatyta aukščiau išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. 13. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 14.1. atsižvelgiant projekto turinį ir apimtį, manytina, kad jo skirstymas į skyrius yra nereikalingas, nes tai apsunkina įstatymo formą ir struktūrą;
straipsnis tikslintinas aiškiai nurodant įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir mokesčių apskaičiavimo bei deklaravimo datas;
į 11 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
TEISĖTVARKOS komitetas
Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Zbignev Jedinskij, Seimo narys Valius Ąžuolas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė, vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-213 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma bankus, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotus užsienio bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, kitose negu Europos Sąjungos valstybėse licencijuotus užsienio bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, kredito unijas, centrines kredito unijas, vartojimo kredito davėjus ir kredito davėjus apmokestinti nauju finansų rinkos dalyvių mokesčiu (toliau – mokestis).
Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jų atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Pirma, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio
principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario
reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Pastebėtina, jog Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje yra įvardinta kur kas daugiau Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, nei yra įtraukta į projektu siūlomus mokesčio mokėtojus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar yra tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Antra, Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d.,
Teismas yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo ir tai, kad teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai ypač svarbūs nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas. Vertinant viso projekto normų turinį, pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas. Jame vartojamos sąvokos yra neapibrėžtos ir neaiškios, tad gali būti įvairiai ir plačiai interpretuojamos. Tai sudaro prielaidas kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui, t. y. nesudaromos prielaidos teisinių santykių subjektams savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto normų atitiktis Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Nepritarti Įstatymo projekte mokesčių mokėtojų sąrašas apibrėžtas vadovaujantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į:
sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948
nuostatos neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 1, susilaikė – 9, prieš – nėra (Balsavimui teikta formuluotė: „kas už tai, kad Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė