Projekto lyginamasis variantas
6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo
straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia iniciatyvinių grupių narių vardus ir pavardes. Šie iniciatyvinių grupių narių duomenys skelbiami 10 metų nuo iniciatyvinės grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančiame elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape per šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus terminus piliečiai turi teisę pasirašyti elektroninio ryšio priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija turi užtikrinti piliečių, pasirašančių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą. ŠiePiliečių duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu ir kitais teisės aktais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Piliečių parašai, užtikrinant piliečių, pasirašančių piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą, gali būti renkami viešose vietose, piliečių sutikimu – jų gyvenamosiose patalpose. Draudžiama klastoti piliečių parašus.“
įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d 3.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-3945(2) lyginamasis variantas
6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo
straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia iniciatyvinių grupių narių vardus ir pavardes. Šie iniciatyvinių grupių narių duomenys skelbiami 10 metų nuo iniciatyvinės grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančiame elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape per šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus terminus piliečiai turi teisę pasirašyti elektroninio ryšio priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija turi užtikrinti piliečių, pasirašančių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą. ŠiePiliečių duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu ir kitais teisės aktais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Piliečių parašai, užtikrinant piliečių, pasirašančių piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą, gali būti renkami viešose vietose, piliečių sutikimu – jų gyvenamosiose patalpose. Draudžiama klastoti piliečių parašus.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį,
įsigalioja 2020 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d 3.
Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 procentų. Siūloma visuose rinkimų įstatymuose suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie nepriklauso partijoms ir rinkimų komitetams ir atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali. Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, formuluotė
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ keistina formuluote „išskyrus šio įstatymo 1
straipsnį“; antra, išimtis turėtų apimti ir 4 straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto
teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 4 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam įstatymo 1 straipsniui įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 2.
teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio
pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje formuluotė „įgyvendinimui reikalingus“ keistina žodžiu „įgyvendinamuosius“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovas Armen Airapetian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali.
Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ keistina formuluote „išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį“; antra, išimtis turėtų apimti ir 4 straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, taisytina į „2019 gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam įstatymo 1 straipsniui įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Pritarti Pasiūlymas: „Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį 1 straipsnį įsigalioja
įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinimui reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2019-11-08 2.
Pagal teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 3 dalyje prieš
ministerijos Europos teisės departamentas 2019-10-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3945 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Guoda Burokienė 2019-10-221 Argumentai: Siekiant padidinti galimybes visuomenei žinoti informaciją apie piliečių iniciatyvinių grupių narius, siūloma iki 10 metų prailginti terminą, kiek Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami iniciatyvinių grupių narių duomenys (vardai ir pavardės). Pasibaigus šiam terminui minėta informacija ir toliau bus vieša, su ja bus galima susipažinti pateikus tokį prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia iniciatyvinių
grupių narių vardus ir pavardes. Šie iniciatyvinių grupių narių duomenys skelbiami 5 metus 10 metų nuo iniciatyvinės grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.“ Pritarti 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3945(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3945(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė