Projekto lyginamasis variantas
56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR
pakeitimo
straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 10 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Grupė, remdamasi grupės įregistravimo akto nuorašu, turi teisę daryti pranešimus visuomenės informavimo priemonėse ir organizuoti piliečių parašų rinkimą. Grupės įgalioti atstovai, užtikrindami piliečių, pasirašančių piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą, turi teisę rinkti piliečių parašus viešose vietose, piliečių sutikimu – jų gyvenamosiose patalpose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Referendumo ir rinkimų vykdymas tą pačią dieną arba praėjus ne daugiau kaip 60 dienų po rinkimų
1Tuo atveju,
kai referendumas vykdomas tą pačią dieną su Seimo rinkimais arba su Respublikos Prezidento rinkimais, arba su savivaldybių tarybų rinkimais, arba su rinkimais į Europos Parlamentą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas komisijas ir paveda atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. 2. Referendumui ir rinkimams organizuoti ir vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sudaromas rinkėjų sąrašas, turintis atskiras skiltis, kad būtų užtikrinta piliečių teisė dalyvauti ir balsuoti atskirai dėl referendumui piliečiams pateikto sprendimo ir rinkimuose.
Šiuo atveju įteikiamas platinamas ir balsuojant naudojama viena rinkėjo kortelė naudojamas vienas pranešimas apie rinkimus; rinkėjo kortelėje pranešime apie rinkimus nurodoma informacija apie tą pačią dieną vykstančius referendumą ir rinkimus bei rinkėjų teisę juose dalyvauti. 3. Tuo atveju, kai referendumas vykdomas praėjus ne daugiau kaip 60 dienų po Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, savivaldybių tarybų rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą:
1) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl atitinkamų rinkimų komisijų įgaliojimų pratęsimo ir paveda joms atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas;
2) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl atitinkamuose rinkimuose naudotų rinkėjo kortelės pranešimų apie rinkimus, antspaudų pavyzdžių ir formų, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžių, jų antspaudavimo tvarkos, balsavimo organizavimo ir vykdymo tvarkos, duomenų perdavimo iš apylinkių rinkimų komisijų tvarkos, elektroninių ryšių priemonių naudojimo ir balsavimo kitoje referendumo apylinkėje tvarkos aprašų naudojimo bei balsavimo patalpų įrengimo reikalavimų taikymo referendumui organizuoti ir vykdyti;
3) į atitinkamiems rinkimams sudarytą rinkėjų sąrašą referendumui organizuoti ir vykdyti įrašomi piliečiai, kuriems referendumo dieną bus sukakę 18 metų, ir iš jo išbraukiami mirę piliečiai ir asmenys, kurie neturi teisės dalyvauti referendume.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Grupės atstovams, Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, ministrams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir piliečiams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko, iš kurių – ne mažiau kaip 1/4 visuomeninės (nacionalinės) televizijos eterio laiko tarpusavio debatams. Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. Jeigu grupė tuo pačiu metu siūlo du arba daugiau skirtingus klausimus referendumui, papildomas radijo ir televizijos eterio laikas atskiriems klausimams neskiriamas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie referendumo komisijos posėdžius visuomenei skelbiama pastate, kuriame yra šios komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje, o ir referendumo komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys savivaldybės referendumo komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybės referendumo komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų asmenų.
Jeigu šių asmenų yra mažiau, savivaldybės referendumo komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. 2. Papildyti 23 straipsnį 6 dalimi: „6. Asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai ir kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti referendumo komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs savivaldybės rinkimų komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti savivaldybės referendumo komisijos nariai negali tapti politinių partijų nariais.“
23 straipsnį 9 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašus (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).
Savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės referendumo komisijoje atsirado laisva vieta ir nauja kandidatūra nesiūloma, savivaldybės referendumo komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės referendumo komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės referendumo komisiją trūkstamą kandidatūrą. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti politinių partijų nariais ar jais tapti iki referendumo komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip
posėdyje, kuriame skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės referendumo komisijos narys, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės referendumo komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu trūkstamus apylinkės referendumo komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs apylinkės referendumo komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apylinkių referendumo komisijos nariai negali tapti politinių partijų nariais.
Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės referendumo komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės referendumo komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės referendumo komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės referendumo komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių.“
26 straipsnį 9 dalimi: „9. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Apylinkių referendumo komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbo dieną referendumo komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių referendumo komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių referendumo komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
35 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) referendumo apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, adresas (nurodomas tik referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priede)ir rinkėjo kortelėje.“
straipsnio 5 dalį. „5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjams įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki referendumo dienos, apylinkės referendumo komisija, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas piliečiams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami piliečiams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais piliečiai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui platinti pranešimus apie referendumą, apylinkės referendumo komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas (papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai piliečių teisei įgyvendinti.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Rinkėjo kortelė Pranešimas apie referendumą
kortelė Pranešimas apie referendumą yra piliečiui skirta informacinėis pažyma apie referendumą, vardinis pakvietimas dalyvauti referendume. Rinkėjo korteles Pranešimų apie referendumą platinimą piliečiams perduoda ar organizuoja jų perdavimą referendumo komisijos.
Savo rinkėjo kortelę Su informacija apie referendumą gali susipažinti išsispausdinti ar užsipildyti ir pats pilietis arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninio ryšio priemonėmis (internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute (SMS). Šiuo atveju rinkėjo kortelę pasirašo pats pilietis, išskyrus atvejus, kai dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių pilietis pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas piliečio pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos piliečiai gali užsipildyti, platina referendumo komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai pilietis balsuoja ne referendumo dieną ne referendumo apylinkėje. 2. Rinkėjo kortelėje Pranešime apie referendumą nurodoma:
1) piliečio vardas ir pavardė;
2) piliečio gimimo data;
3) piliečio gyvenamosios vietos adresas;
4) 1) referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
5) piliečio eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše;
6) 2) referendumo data, balsavimo referendumo apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti referendume, kita piliečiui ar organizuojant referendumą svarbi informacija. 3. Jeigu pilietis prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik yra nustatomi piliečio duomenys, kurie turi būti įrašyti į rinkėjo kortelę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas Pranešimų apie referendumą platinimas
kortelių įteikimą Pranešimų apie referendumą platinimą piliečiams organizuoja apylinkių referendumo komisijos.
Rinkėjo kortelių Pranešimų apie referendumą įteikimo platinimo piliečiams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta šio įstatymo 57, 59, 60, 61, 62 straipsniuose. 2. Apie rinkėjo kortelės įteikimą pažymima referendumo apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo kortelė įteikiama piliečiui asmeniškai arba kitam kartu su juo gyvenančiam asmeniui. Jeigu rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu piliečio ar kartu su juo gyvenančio asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės referendumo komisijai, apie tai pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o piliečiui paliekamas nevardinis kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba perduotas piliečio kaimynui, kuris pažįsta pilietį ir įsipareigoja jam perduoti. Rinkėjo kortelės Pranešimų apie referendumą platinimas piliečiams turi būti įteiktos baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki referendumo dienos. 3. Pilietis, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su netiksliais duomenimis, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės referendumo komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu pilietis yra įrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės referendumo komisija turi jam išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją išduoti.
Jeigu pilietis neįrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, bet jo piliečio gyvenamosios vietos adresas pagal Gyventojų registro duomenis yra priskirtas šios referendumo apylinkės teritorijai arba pilietis pateikia kitųus įrodymųus, kad jis gyvena šios referendumo apylinkės teritorijoje, apylinkės referendumo komisija pateikia piliečiui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti pilietį į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės referendumo komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės referendumo komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą pilietis būtų įrašytas į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo kortelė Pranešimas apie referendumą išrašoma ir įteikiama išplatinamas piliečiui tada, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.“
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės referendumo komisiją, patvirtinus po galutiniuso rinkėjų sąrašusų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki referendumo dienos 18 valandos (jeigu referendumas vyksta ne vieną dieną – iki balsavimo referendume paskutinės dienos 18 valandos), kreipiasi neįrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą pilietis, kuris raštu patvirtina, kad nėra balsavęs kitoje referendumo apylinkėje, ir pateikia piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios referendumo apylinkės teritorijai arba pilietis turi pateikti kitųus įrodymųus, kad jis yra apsistojęs šiai referendumo apylinkei priskirtu adresu), apylinkės referendumo komisija įrašo šį pilietį į papildomą referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o jo vardą, pavardę, asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės referendumo komisijai. Savivaldybės referendumo komisija patikrina, ar pilietis yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad pilietis jis negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu pilietis yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į referendumo apylinkės balsadėžę. Kitas šio piliečio balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Referendumo apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta referendumui ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios.
Iki šio laiko apylinkės referendumo komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės referendumo komisijos gautus referendumo biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Referendumo apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje piliečiai galėtų slaptai užpildyti referendumo biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista referendumo agitacijos ar piliečių informavimo medžiaga. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje referendumo apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta referendumo agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos referendumo komisijos nariams ir referendumo stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, užantspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės referendumo komisijos pirmininkas praneša savivaldybės referendumo komisijai bei policijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Referendumo stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, grupės ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų referendumo stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia referendumo stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė referendumo stebėtoju, referendumo apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį). Referendumo stebėtojų duomenys nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip 3 mėnesius po galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“16 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Referendumo dieną balsavimo patalpa atidaroma, kai joje yra susirinkę ne mažiau kaip 3/5 apylinkės referendumo komisijos narių. Tada apylinkės referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją užantspauduoja arba užplombuoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas visą referendumo apylinkės gautų referendumo biuletenių skaičių įrašo į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, antspauduoja referendumo biuletenius, išdalina komisijos nariams referendumo biuletenius ir rinkėjų sąrašus, kiekvienam komisijos nariui duotų referendumo biuletenių skaičių įrašo į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą tuo taip paskelbdamas balsavimo referendume pradžią.“17 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Piliečio asmens tapatybės nustatymas
įėjimo į balsavimo patalpą pilietis pateikia apylinkės referendumo komisijos nariui pasą ar asmens tapatybės kortelę, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Referendumo apylinkėse, kurios elektroninioų ryšioų priemonėmis prisijungtusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad pilietis atvyko balsuoti. Apylinkės referendumo komisijos narys, nustatęs, kad pilietis atvyko į tą referendumo apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia piliečiui referendumo apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas pilietis atvyko balsuoti, ir parodo, į kurį komisijos narį kreiptis dėl referendumo biuletenio. Vienam piliečiui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam piliečiui skirtą lapelį draudžiama.
Jeigu pilietis, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo. 2. Apylinkės referendumo komisijos narys, kuriam pavesta išduoti referendumo biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba jeigu referendumo komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti piliečiai, rinkėjų sąraše suranda piliečio pavardę, paima iš jo atvykimo lapelį. Kai pilietis ir referendumo biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, piliečiui išduodamas referendumo biuletenis. Atvykimo lapelis piliečiui negrąžinamas. Balsuojant rinkėjo kortelėje pažymima, kad biuletenis išduotas, ir rinkėjo kortelė grąžinama piliečiui. 3. Išduoti piliečiui kito piliečio referendumo biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“18 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime
balsavimo vokais (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) balsavusių piliečių elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį piliečiui, balsuojančiam ne referendumo dieną, atišspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne referendumo dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas.
Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie pilietį ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas piliečiui, kai jis pateikia po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė informacinis rinkėjo lapelis, kuriame nurodoma piliečio vardas ir pavardė, piliečio gyvenamosios vietos adresas, savivaldybės referendumo komisijos, kurios teritorijai priskirta referendumo apylinkė, pavadinimas ir numeris, referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, piliečio eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše. Informacinis rinkėjo lapelis kartu su balsavimo dokumentais atiduodama atiduodamas piliečiui, ją balsuodamas pilietis įdeda į išorinį balsavimo voką.“
2Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apylinkės referendumo komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti
specialiame balsavimo punkte, referendumo dokumentus piliečiams išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su referendumo biuleteniu piliečiui išduodami balsavimo vokai. Išorinį balsavimo voką apylinkės referendumo komisijos narys adresuoja tai apylinkės referendumo komisijai, kuri nurodyta rinkėjo kortelėje informaciniame rinkėjo lapelyje.“
3Pakeisti 56 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele informaciniu rinkėjo lapeliu įdeda į išorinį balsavimo voką;“. 4. Pakeisti 56 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančia rinkėjo kortele esančiais
informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės referendumo komisijos nariui.
Šis, gavęs piliečio įteiktą išorinį balsavimo voką, piliečio akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.“19 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 3 dalį. „3. Laivuose balsuojantiems piliečiams rinkėjo kortelės neįteikiamos.“20 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės
algos bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą.“21 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo
punktuose balsuojančių piliečių sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės referendumo komisija (pavadinimas ir numeris), ar pilietis turi rinkėjo kortelę. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina informacinius rinkėjo lapelius pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą išplatinimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“22 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių
piliečių sąrašus.
Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, ar pilietis turi rinkėjo kortelę. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų balsavimo punktą arba užtikrinti, kad piliečiai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas piliečiams parvykti balsavimo referendume dieną į referendumo apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“23 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
„1. Balsuoti namuose gali tik šie piliečiai: neįgalieji, dėl ligos laikinai
nedarbingi piliečiai, sukakę 70 metų ir vyresni piliečiai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali referendumo dieną atvykti į referendumo apylinkę balsuoti, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos piliečio prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių piliečių sąrašus.
Namuose balsuojančių piliečių sąrašus sudarančios ir tikslinančios referendumo komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų referendumo komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių piliečių sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais. Referendumo komisijų nariai, platindami pranešimus apie referendumą, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose.“
2Pakeisti 63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Piliečių prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių referendumo komisijoms. Piliečių, gyvenančių referendumo apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti
namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant prašymą pradedami priimti, kai įteikiant jiems įteikiami rinkėjo korteles pranešimai apie referendumą, ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki referendumo dienos. Piliečių, kurie laikinai apsistojo referendumo apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki referendumo dienos.
Pilietis, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali pats užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės referendumo komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie piliečio prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
3Pakeisti 63 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančia rinkėjo kortele esančiais
informaciniu pranešimu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės (savivaldybės) referendumo komisijos nariui. Šis, gavęs piliečio įteiktą išorinį balsavimo voką, išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 3punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė išimamas informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o referendumo apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidiniai balsavimo vokai antspauduojami referendumo apylinkės antspaudu.
Jeigu išoriniame balsavimo voke esančioje rinkėjo kortelėje esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra piliečio parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo referendumo apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio piliečio balsavimo kitoje referendumo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties piliečio balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės informacinio rinkėjo lapelio ar jos jie yra kelios keli, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, ant jo užrašoma „Negalioja“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažintas netinkamu. Tokiame vidiniame voke esantis referendumo biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas. Netinkamais pripažintų vokų turinys referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;“. 25 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Negaliojančiais laikomi biuleteniai:
1) nenustatyto pavyzdžio;
3) tie, kuriuose pilietis pažymėjo abu atsakymus – ir „TAIP“, ir „NE“ arba ir „UŽ“, ir „PRIEŠ“, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios;
4) tie, kuriuose pilietis nepažymėjo nė vieno atsakymo – nei „TAIP“, nei „NE“ arba nei „UŽ“, nei
„PRIEŠ“, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.“
straipsnio pakeitimas
80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Iš valstybės biudžeto apmokamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir referendumo komisijų patirtos referendumo organizavimo ir vykdymo, balsavimo biuletenių ir kitos referendumui skirtos medžiagos pritaikymo neįgaliųjų rinkėjų poreikiams, išlaidos ir atlyginti už referendumo komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą skirtos lėšos.“
80 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų būstinių išlaikymą, įsigytą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą ir patvirtintą balsavimo patalpų įrengimo inventorių ir jo išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ar apylinkės referendumo komisijos būstinei ar balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu naudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po referendumo Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės administracijos.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-3944(2) lyginamasis variantas
56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR
pakeitimo
straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 10 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Grupė, remdamasi grupės įregistravimo akto nuorašu, turi teisę daryti pranešimus visuomenės informavimo priemonėse ir organizuoti piliečių parašų rinkimą. Grupės įgalioti atstovai, užtikrindami piliečių, pasirašančių piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą, turi teisę rinkti piliečių parašus viešose vietose, piliečių sutikimu – jų gyvenamosiose patalpose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Referendumo ir rinkimų vykdymas tą pačią dieną arba praėjus ne daugiau kaip 60 dienų po rinkimų
1Tuo atveju,
kai referendumas vykdomas tą pačią dieną su Seimo rinkimais arba su Respublikos Prezidento rinkimais, arba su savivaldybių tarybų rinkimais, arba su rinkimais į Europos Parlamentą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas komisijas ir paveda atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. 2. Referendumui ir rinkimams organizuoti ir vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sudaromas rinkėjų sąrašas, turintis atskiras skiltis, kad būtų užtikrinta piliečių teisė dalyvauti ir balsuoti atskirai dėl referendumui piliečiams pateikto sprendimo ir rinkimuose.
Šiuo atveju įteikiamas platinamas ir balsuojant naudojama viena rinkėjo kortelė naudojamas vienas pranešimas apie rinkimus; rinkėjo kortelėje pranešime apie rinkimus nurodoma informacija apie tą pačią dieną vykstančius referendumą ir rinkimus bei rinkėjų teisę juose dalyvauti. 3. Tuo atveju, kai referendumas vykdomas praėjus ne daugiau kaip 60 dienų po Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, savivaldybių tarybų rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą:
1) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl atitinkamų rinkimų komisijų įgaliojimų pratęsimo ir paveda joms atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas;
2) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl atitinkamuose rinkimuose naudotų rinkėjo kortelės pranešimų apie rinkimus, antspaudų pavyzdžių ir formų, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžių, jų antspaudavimo tvarkos, balsavimo organizavimo ir vykdymo tvarkos, duomenų perdavimo iš apylinkių rinkimų komisijų tvarkos, elektroninių ryšių priemonių naudojimo ir balsavimo kitoje referendumo apylinkėje tvarkos aprašų naudojimo bei balsavimo patalpų įrengimo reikalavimų taikymo referendumui organizuoti ir vykdyti;
3) į atitinkamiems rinkimams sudarytą rinkėjų sąrašą referendumui organizuoti ir vykdyti įrašomi piliečiai, kuriems referendumo dieną bus sukakę 18 metų, ir iš jo išbraukiami mirę piliečiai ir asmenys, kurie neturi teisės dalyvauti referendume.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Grupės atstovams, Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, ministrams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir piliečiams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko, iš kurių – ne mažiau kaip 1/4 visuomeninės (nacionalinės) televizijos eterio laiko tarpusavio debatams. Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. Jeigu grupė tuo pačiu metu siūlo du arba daugiau skirtingus klausimus referendumui, papildomas radijo ir televizijos eterio laikas atskiriems klausimams neskiriamas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie referendumo komisijos posėdžius visuomenei skelbiama pastate, kuriame yra šios komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje, o ir referendumo komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys savivaldybės referendumo komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybės referendumo komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų asmenų.
Jeigu šių asmenų yra mažiau, savivaldybės referendumo komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju savivaldybės referendumo komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
23 straipsnį 6 dalimi: „6. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti referendumo komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo..“
23 straipsnį 9 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašus (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas 1.
26 straipsnio pakeitimas
26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės referendumo komisijoje atsirado laisva vieta ir nauja kandidatūra nesiūloma, savivaldybės referendumo komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės referendumo komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės referendumo komisiją trūkstamą kandidatūrą. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti politinių partijų nariais ar jais tapti iki referendumo komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip
posėdyje, kuriame skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės referendumo komisijos narys, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės referendumo komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu trūkstamus apylinkės referendumo komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės referendumo komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės referendumo komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės referendumo komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės referendumo komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės referendumo komisijos narių skaičių. Visais atvejais apylinkės referendumo komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
26 straipsnį 9 dalimi: „9.
Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Apylinkių referendumo komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už darbo dieną referendumo komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių referendumo komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių referendumo komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
35 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) referendumo apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, adresas (nurodomas tik referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priede)ir rinkėjo kortelėje.“
straipsnio 5 dalį. „5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše.
Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjams įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki referendumo dienos, apylinkės referendumo komisija, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas piliečiams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami piliečiams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais piliečiai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui platinti pranešimus apie referendumą, apylinkės referendumo komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas (papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai piliečių teisei įgyvendinti.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Rinkėjo kortelė Pranešimas apie referendumą
kortelė Pranešimas apie referendumą yra piliečiui skirta informacinėis pažyma apie referendumą, vardinis pakvietimas dalyvauti referendume.
Rinkėjo korteles Pranešimų apie referendumą platinimą piliečiams perduoda ar organizuoja jų perdavimą referendumo komisijos. Savo rinkėjo kortelę Su informacija apie referendumą gali susipažinti išsispausdinti ar užsipildyti ir pats pilietis arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninio ryšio priemonėmis (internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute (SMS). Šiuo atveju rinkėjo kortelę pasirašo pats pilietis, išskyrus atvejus, kai dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių pilietis pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas piliečio pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos piliečiai gali užsipildyti, platina referendumo komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai pilietis balsuoja ne referendumo dieną ne referendumo apylinkėje. 2. Rinkėjo kortelėje Pranešime apie referendumą nurodoma:
1) piliečio vardas ir pavardė;
2) piliečio gimimo data;
3) piliečio gyvenamosios vietos adresas;
4) 1) referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
5) piliečio eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše;
6) 2) referendumo data, balsavimo referendumo apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti referendume, kita piliečiui ar organizuojant referendumą svarbi informacija. 3. Jeigu pilietis prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik yra nustatomi piliečio duomenys, kurie turi būti įrašyti į rinkėjo kortelę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas Pranešimų apie referendumą platinimas 1.
Rinkėjo kortelių įteikimą Pranešimų apie referendumą platinimą piliečiams organizuoja apylinkių referendumo komisijos. Rinkėjo kortelių Pranešimų apie referendumą įteikimo platinimo piliečiams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta šio įstatymo 57, 59, 60, 61, 62 straipsniuose. 2. Apie rinkėjo kortelės įteikimą pažymima referendumo apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo kortelė įteikiama piliečiui asmeniškai arba kitam kartu su juo gyvenančiam asmeniui. Jeigu rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu piliečio ar kartu su juo gyvenančio asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės referendumo komisijai, apie tai pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o piliečiui paliekamas nevardinis kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba perduotas piliečio kaimynui, kuris pažįsta pilietį ir įsipareigoja jam perduoti. Rinkėjo kortelės Pranešimų apie referendumą platinimas piliečiams turi būti įteiktos baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki referendumo dienos. 3. Pilietis, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su netiksliais duomenimis, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės referendumo komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu pilietis yra įrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės referendumo komisija turi jam išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją išduoti.
Jeigu pilietis neįrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, bet jo piliečio gyvenamosios vietos adresas pagal Gyventojų registro duomenis yra priskirtas šios referendumo apylinkės teritorijai arba pilietis pateikia kitųus įrodymųus, kad jis gyvena šios referendumo apylinkės teritorijoje, apylinkės referendumo komisija pateikia piliečiui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti pilietį į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės referendumo komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės referendumo komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą pilietis būtų įrašytas į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo kortelė Pranešimas apie referendumą išrašoma ir įteikiama išplatinamas piliečiui tada, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.“
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės referendumo komisiją, patvirtinus po galutiniuso rinkėjų sąrašusų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki referendumo dienos 18 valandos (jeigu referendumas vyksta ne vieną dieną – iki balsavimo referendume paskutinės dienos 18 valandos), kreipiasi neįrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą pilietis, kuris raštu patvirtina, kad nėra balsavęs kitoje referendumo apylinkėje, ir pateikia piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios referendumo apylinkės teritorijai arba pilietis turi pateikti kitųus įrodymųus, kad jis yra apsistojęs šiai referendumo apylinkei priskirtu adresu), apylinkės referendumo komisija įrašo šį pilietį į papildomą referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o jo vardą, pavardę, asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės referendumo komisijai. Savivaldybės referendumo komisija patikrina, ar pilietis yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad pilietis jis negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu pilietis yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į referendumo apylinkės balsadėžę. Kitas šio piliečio balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Referendumo apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta referendumui ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios.
Iki šio laiko apylinkės referendumo komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės referendumo komisijos gautus referendumo biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Referendumo apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje piliečiai galėtų slaptai užpildyti referendumo biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista referendumo agitacijos ar piliečių informavimo medžiaga. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje referendumo apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta referendumo agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos referendumo komisijos nariams ir referendumo stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, užantspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės referendumo komisijos pirmininkas praneša savivaldybės referendumo komisijai bei policijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Referendumo stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, grupės ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų referendumo stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia referendumo stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė referendumo stebėtoju, referendumo apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį). Referendumo stebėtojų duomenys nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip 3 mėnesius po galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“16 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Referendumo dieną balsavimo patalpa atidaroma, kai joje yra susirinkę ne mažiau kaip 3/5 apylinkės referendumo komisijos narių. Tada apylinkės referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją užantspauduoja arba užplombuoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas visą referendumo apylinkės gautų referendumo biuletenių skaičių įrašo į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, antspauduoja referendumo biuletenius, išdalina komisijos nariams referendumo biuletenius ir rinkėjų sąrašus, kiekvienam komisijos nariui duotų referendumo biuletenių skaičių įrašo į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą tuo taip paskelbdamas balsavimo referendume pradžią.“17 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Piliečio asmens tapatybės nustatymas
įėjimo į balsavimo patalpą pilietis pateikia apylinkės referendumo komisijos nariui pasą ar asmens tapatybės kortelę, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Referendumo apylinkėse, kurios elektroninioų ryšioų priemonėmis prisijungtusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad pilietis atvyko balsuoti. Apylinkės referendumo komisijos narys, nustatęs, kad pilietis atvyko į tą referendumo apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia piliečiui referendumo apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas pilietis atvyko balsuoti, ir parodo, į kurį komisijos narį kreiptis dėl referendumo biuletenio. Vienam piliečiui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam piliečiui skirtą lapelį draudžiama.
Jeigu pilietis, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo. 2. Apylinkės referendumo komisijos narys, kuriam pavesta išduoti referendumo biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba jeigu referendumo komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti piliečiai, rinkėjų sąraše suranda piliečio pavardę, paima iš jo atvykimo lapelį. Kai pilietis ir referendumo biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, piliečiui išduodamas referendumo biuletenis. Atvykimo lapelis piliečiui negrąžinamas. Balsuojant rinkėjo kortelėje pažymima, kad biuletenis išduotas, ir rinkėjo kortelė grąžinama piliečiui. 3. Išduoti piliečiui kito piliečio referendumo biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“18 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime
balsavimo vokais (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) balsavusių piliečių elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį piliečiui, balsuojančiam ne referendumo dieną, atišspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne referendumo dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas.
Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie pilietį ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas piliečiui, kai jis pateikia po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė informacinis rinkėjo lapelis, kuriame nurodoma piliečio vardas ir pavardė, piliečio gyvenamosios vietos adresas, savivaldybės referendumo komisijos, kurios teritorijai priskirta referendumo apylinkė, pavadinimas ir numeris, referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, piliečio eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše. Informacinis rinkėjo lapelis kartu su balsavimo dokumentais atiduodama atiduodamas piliečiui, ją balsuodamas pilietis įdeda į išorinį balsavimo voką.“
2Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apylinkės referendumo komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti
specialiame balsavimo punkte, referendumo dokumentus piliečiams išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su referendumo biuleteniu piliečiui išduodami balsavimo vokai. Išorinį balsavimo voką apylinkės referendumo komisijos narys adresuoja tai apylinkės referendumo komisijai, kuri nurodyta rinkėjo kortelėje informaciniame rinkėjo lapelyje.“
3Pakeisti 56 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele informaciniu rinkėjo lapeliu įdeda į išorinį balsavimo voką;“. 4. Pakeisti 56 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančia rinkėjo kortele esančiais
informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės referendumo komisijos nariui.
Šis, gavęs piliečio įteiktą išorinį balsavimo voką, piliečio akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.“19 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 3 dalį. „3. Laivuose balsuojantiems piliečiams rinkėjo kortelės neįteikiamos.“20 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės
algos bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą.“21 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo
punktuose balsuojančių piliečių sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės referendumo komisija (pavadinimas ir numeris), ar pilietis turi rinkėjo kortelę. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina informacinius rinkėjo lapelius pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą išplatinimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“22 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių
piliečių sąrašus.
Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, ar pilietis turi rinkėjo kortelę. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų balsavimo punktą arba užtikrinti, kad piliečiai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas piliečiams parvykti balsavimo referendume dieną į referendumo apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“23 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
„1. Balsuoti namuose gali tik šie piliečiai: neįgalieji, dėl ligos laikinai
nedarbingi piliečiai, sukakę 70 metų ir vyresni piliečiai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali referendumo dieną atvykti į referendumo apylinkę balsuoti, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos piliečio prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių piliečių sąrašus.
Namuose balsuojančių piliečių sąrašus sudarančios ir tikslinančios referendumo komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų referendumo komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių piliečių sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais. Referendumo komisijų nariai, platindami pranešimus apie referendumą, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose.“
2Pakeisti 63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Piliečių prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių referendumo komisijoms. Piliečių, gyvenančių referendumo apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti
namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant prašymą pradedami priimti, kai įteikiant jiems įteikiami rinkėjo korteles pranešimai apie referendumą, ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki referendumo dienos. Piliečių, kurie laikinai apsistojo referendumo apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki referendumo dienos.
Pilietis, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali pats užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės referendumo komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie piliečio prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
3Pakeisti 63 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančia rinkėjo kortele esančiais
informaciniu pranešimu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės (savivaldybės) referendumo komisijos nariui. Šis, gavęs piliečio įteiktą išorinį balsavimo voką, išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 3punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė išimamas informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o referendumo apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidiniai balsavimo vokai antspauduojami referendumo apylinkės antspaudu.
Jeigu išoriniame balsavimo voke esančioje rinkėjo kortelėje esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra piliečio parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo referendumo apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio piliečio balsavimo kitoje referendumo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties piliečio balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės informacinio rinkėjo lapelio ar jos jie yra kelios keli, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, ant jo užrašoma „Negalioja“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažintas netinkamu. Tokiame vidiniame voke esantis referendumo biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas. Netinkamais pripažintų vokų turinys referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;“. 25 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Negaliojančiais laikomi biuleteniai:
1) nenustatyto pavyzdžio;
3) tie, kuriuose pilietis pažymėjo abu atsakymus – ir „TAIP“, ir „NE“ arba ir „UŽ“, ir „PRIEŠ“, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios;
4) tie, kuriuose pilietis nepažymėjo nė vieno atsakymo – nei „TAIP“, nei „NE“ arba nei „UŽ“, nei
„PRIEŠ“, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.“
straipsnio pakeitimas
80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Iš valstybės biudžeto apmokamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir referendumo komisijų patirtos referendumo organizavimo ir vykdymo, balsavimo biuletenių ir kitos referendumui skirtos medžiagos pritaikymo neįgaliųjų rinkėjų poreikiams, išlaidos ir atlyginti už referendumo komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą skirtos lėšos.“
80 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų būstinių išlaikymą, įsigytą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą ir patvirtintą balsavimo patalpų įrengimo inventorių ir jo išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ar apylinkės referendumo komisijos būstinei ar balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu naudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po referendumo Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės administracijos.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-3944(3) lyginamasis variantas
56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR
pakeitimo
straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 10 dalimi: „10. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Grupė, remdamasi grupės įregistravimo akto nuorašu, turi teisę daryti pranešimus visuomenės informavimo priemonėse ir organizuoti piliečių parašų rinkimą. Grupės įgalioti atstovai, užtikrindami piliečių, pasirašančių piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą, turi teisę rinkti piliečių parašus viešose vietose, piliečių sutikimu – jų gyvenamosiose patalpose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Referendumo ir rinkimų vykdymas tą pačią dieną arba praėjus ne daugiau kaip 60 dienų po rinkimų
1Tuo atveju,
kai referendumas vykdomas tą pačią dieną su Seimo rinkimais arba su Respublikos Prezidento rinkimais, arba su savivaldybių tarybų rinkimais, arba su rinkimais į Europos Parlamentą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas komisijas ir paveda atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. 2. Referendumui ir rinkimams organizuoti ir vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sudaromas rinkėjų sąrašas, turintis atskiras skiltis, kad būtų užtikrinta piliečių teisė dalyvauti ir balsuoti atskirai dėl referendumui piliečiams pateikto sprendimo ir rinkimuose.
Šiuo atveju įteikiamas platinamas ir balsuojant naudojama viena rinkėjo kortelė naudojamas vienas pranešimas apie rinkimus; rinkėjo kortelėje pranešime apie rinkimus nurodoma informacija apie tą pačią dieną vykstančius referendumą ir rinkimus bei rinkėjų teisę juose dalyvauti. 3. Tuo atveju, kai referendumas vykdomas praėjus ne daugiau kaip 60 dienų po Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, savivaldybių tarybų rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą:
1) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl atitinkamų rinkimų komisijų įgaliojimų pratęsimo ir paveda joms atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas;
2) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl atitinkamuose rinkimuose naudotų rinkėjo kortelės pranešimų apie rinkimus, antspaudų pavyzdžių ir formų, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžių, jų antspaudavimo tvarkos, balsavimo organizavimo ir vykdymo tvarkos, duomenų perdavimo iš apylinkių rinkimų komisijų tvarkos, elektroninių ryšių priemonių naudojimo ir balsavimo kitoje referendumo apylinkėje tvarkos aprašų naudojimo bei balsavimo patalpų įrengimo reikalavimų taikymo referendumui organizuoti ir vykdyti;
3) į atitinkamiems rinkimams sudarytą rinkėjų sąrašą referendumui organizuoti ir vykdyti įrašomi piliečiai, kuriems referendumo dieną bus sukakę 18 metų, ir iš jo išbraukiami mirę piliečiai ir asmenys, kurie neturi teisės dalyvauti referendume.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Grupės atstovams, Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, ministrams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir piliečiams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko, iš kurių – ne mažiau kaip 1/4 visuomeninės (nacionalinės) televizijos eterio laiko tarpusavio debatams. Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. Jeigu grupė tuo pačiu metu siūlo du arba daugiau skirtingus sprendimus referendumui, papildomas radijo ir televizijos eterio laikas atskiriems klausimams neskiriamas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie referendumo komisijos posėdžius visuomenei skelbiama pastate, kuriame yra šios komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje, o ir referendumo komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys savivaldybės referendumo komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybės referendumo komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų asmenų.
Jeigu šių asmenų yra mažiau, savivaldybės referendumo komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju savivaldybės referendumo komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
23 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės referendumo komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės referendumo komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.“
23 straipsnį 9 dalimi: „9. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių referendumo komisijas įsigaliojimo skelbia savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės referendumo komisijoje atsirado laisva vieta ir nauja kandidatūra nesiūloma, savivaldybės referendumo komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės referendumo komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės referendumo komisiją trūkstamą kandidatūrą. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti politinių partijų nariais ar jais tapti iki referendumo komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip
posėdyje, kuriame skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės referendumo komisijos narys, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės referendumo komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu trūkstamus apylinkės referendumo komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų ir referendumo komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės referendumo komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės referendumo komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės referendumo komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės referendumo komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės referendumo komisijos narių skaičių. Visais atvejais apylinkės referendumo komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
26 straipsnį 9 dalimi: „9.
Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas nuo savivaldybių referendumo komisijų sprendimų sudaryti apylinkių referendumo komisijas įsigaliojimo skelbia apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Apylinkių referendumo komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už darbo dieną referendumo komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių referendumo komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių referendumo komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
35 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) referendumo apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, adresas (nurodomas tik referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priede)ir rinkėjo kortelėje.“
straipsnio 5 dalį. „5.
„5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas
būtų viešai skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjams įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas referendumo apylinkės rinkėjų sąraše.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki referendumo dienos, apylinkės referendumo komisija, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas piliečiams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami piliečiams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais piliečiai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui platinti pranešimus apie referendumą, apylinkės referendumo komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas (papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai piliečių teisei įgyvendinti.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Rinkėjo kortelė Pranešimas apie referendumą
kortelė Pranešimas apie referendumą yra piliečiui skirta informacinėis pažyma apie referendumą, vardinis pakvietimas dalyvauti referendume.
Rinkėjo korteles piliečiams perduoda ar organizuoja jų perdavimą referendumo komisijos. Savo rinkėjo kortelę Su informacija apie referendumą gali susipažinti išsispausdinti ar užsipildyti ir pats pilietis arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninio ryšio priemonėmis (internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute (SMS). Šiuo atveju rinkėjo kortelę pasirašo pats pilietis, išskyrus atvejus, kai dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių pilietis pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas piliečio pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos piliečiai gali užsipildyti, platina referendumo komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai pilietis balsuoja ne referendumo dieną ne referendumo apylinkėje. 2. Rinkėjo kortelėje Pranešime apie referendumą nurodoma:
1) piliečio vardas ir pavardė;
2) piliečio gimimo data;
3) piliečio gyvenamosios vietos adresas;
4) 1) referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
5) piliečio eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše;
6) 2) referendumo data, balsavimo referendumo apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti referendume, kita piliečiui ar organizuojant referendumą svarbi informacija. 3. Jeigu pilietis prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik yra nustatomi piliečio duomenys, kurie turi būti įrašyti į rinkėjo kortelę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas Pranešimų apie referendumą platinimas 1.
Rinkėjo kortelių įteikimą Pranešimų apie referendumą platinimą piliečiams organizuoja apylinkių referendumo komisijos. Rinkėjo kortelių Pranešimų apie referendumą įteikimo platinimo piliečiams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta šio įstatymo 57, 59, 60, 61, 62 straipsniuose. 2. Apie rinkėjo kortelės įteikimą pažymima referendumo apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo kortelė įteikiama piliečiui asmeniškai arba kitam kartu su juo gyvenančiam asmeniui. Jeigu rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu piliečio ar kartu su juo gyvenančio asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės referendumo komisijai, apie tai pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o piliečiui paliekamas nevardinis kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba perduotas piliečio kaimynui, kuris pažįsta pilietį ir įsipareigoja jam perduoti. Rinkėjo kortelės Pranešimų apie referendumą platinimas piliečiams turi būti įteiktos baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki referendumo dienos. 3. Pilietis, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su netiksliais duomenimis, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės referendumo komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu pilietis yra įrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės referendumo komisija turi jam išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją išduoti.
Jeigu pilietis neįrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, bet jo piliečio gyvenamosios vietos adresas pagal Gyventojų registro duomenis yra priskirtas šios referendumo apylinkės teritorijai arba pilietis pateikia kitųus įrodymųus, kad jis gyvena šios referendumo apylinkės teritorijoje, apylinkės referendumo komisija pateikia piliečiui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti pilietį į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės referendumo komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės referendumo komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą pilietis būtų įrašytas į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo kortelė Pranešimas apie referendumą išrašoma ir įteikiama išplatinamas piliečiui tada, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.“
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės referendumo komisiją, patvirtinus po galutiniuso rinkėjų sąrašusų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki referendumo dienos 18 valandos (jeigu referendumas vyksta ne vieną dieną – iki balsavimo referendume paskutinės dienos 18 valandos), kreipiasi neįrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą pilietis, kuris raštu patvirtina, kad nėra balsavęs kitoje referendumo apylinkėje, ir pateikia piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios referendumo apylinkės teritorijai arba pilietis turi pateikti kitųus įrodymųus, kad jis yra apsistojęs šiai referendumo apylinkei priskirtu adresu), apylinkės referendumo komisija įrašo šį pilietį į papildomą referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o jo vardą, pavardę, asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės referendumo komisijai. Savivaldybės referendumo komisija patikrina, ar pilietis yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad pilietis jis negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu pilietis yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į referendumo apylinkės balsadėžę. Kitas šio piliečio balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Referendumo apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta referendumui ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios.
Iki šio laiko apylinkės referendumo komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės referendumo komisijos gautus referendumo biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Referendumo apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje piliečiai galėtų slaptai užpildyti referendumo biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista referendumo agitacijos ar piliečių informavimo medžiaga. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje referendumo apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta referendumo agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos referendumo komisijos nariams ir referendumo stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, užantspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės referendumo komisijos pirmininkas praneša savivaldybės referendumo komisijai bei policijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Referendumo stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, grupės ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų referendumo stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia referendumo stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, referendumo stebėtoją pasiūliusį subjektą, savivaldybės ir referendumo apylinkės pavadinimą bei numerį). Referendumo stebėtojų duomenys skelbiami ne ilgiau kaip 3 mėnesius po galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“16 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Referendumo dieną balsavimo patalpa atidaroma, kai joje yra susirinkę ne mažiau kaip 3/5 apylinkės referendumo komisijos narių. Tada apylinkės referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją užantspauduoja arba užplombuoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas visą referendumo apylinkės gautų referendumo biuletenių skaičių įrašo į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, antspauduoja referendumo biuletenius, išdalinja komisijos nariams referendumo biuletenius ir rinkėjų sąrašus, kiekvienam komisijos nariui duotų referendumo biuletenių skaičių įrašo į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą tuo taip paskelbdamas balsavimo referendume pradžią.“17 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Piliečio asmens tapatybės nustatymas
įėjimo į balsavimo patalpą pilietis pateikia apylinkės referendumo komisijos nariui pasą ar asmens tapatybės kortelę, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Referendumo apylinkėse, kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungtusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad pilietis atvyko balsuoti. Apylinkės referendumo komisijos narys, nustatęs, kad pilietis atvyko į tą referendumo apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia piliečiui referendumo apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas pilietis atvyko balsuoti, ir parodo, į kurį komisijos narį kreiptis dėl referendumo biuletenio. Vienam piliečiui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam piliečiui skirtą lapelį draudžiama.
Jeigu pilietis, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo. 2. Apylinkės referendumo komisijos narys, kuriam pavesta išduoti referendumo biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba jeigu referendumo komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti piliečiai, rinkėjų sąraše suranda piliečio pavardę, paima iš jo atvykimo lapelį. Kai pilietis ir referendumo biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, piliečiui išduodamas referendumo biuletenis. Atvykimo lapelis piliečiui negrąžinamas. Balsuojant rinkėjo kortelėje pažymima, kad biuletenis išduotas, ir rinkėjo kortelė grąžinama piliečiui. 3. Išduoti piliečiui kito piliečio referendumo biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“18 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime
balsavimo vokais (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) balsavusių piliečių elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį piliečiui, balsuojančiam ne referendumo dieną, atišspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne referendumo dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas.
Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie pilietį ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas piliečiui, kai jis pateikia po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė informacinis rinkėjo lapelis, kuriame nurodoma piliečio vardas ir pavardė, piliečio gyvenamosios vietos adresas, savivaldybės referendumo komisijos, kurios teritorijai priskirta referendumo apylinkė, pavadinimas ir numeris, referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, piliečio eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše. Informacinis rinkėjo lapelis kartu su balsavimo dokumentais atiduodama atiduodamas piliečiui, ją balsuodamas pilietis įdeda į išorinį balsavimo voką.“
2Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apylinkės referendumo komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti
specialiame balsavimo punkte, referendumo dokumentus piliečiams išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su referendumo biuleteniu piliečiui išduodami balsavimo vokai. Išorinį balsavimo voką apylinkės referendumo komisijos narys adresuoja tai apylinkės referendumo komisijai, kuri nurodyta rinkėjo kortelėje informaciniame rinkėjo lapelyje.“
3Pakeisti 56 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele informaciniu rinkėjo lapeliu įdeda į išorinį balsavimo voką;“. 4. Pakeisti 56 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančia rinkėjo kortele esančiais
informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės referendumo komisijos nariui.
Šis, gavęs piliečio įteiktą išorinį balsavimo voką, piliečio akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.“19 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas. Pripažinti netekusia galios 58 straipsnio 3 dalį. „3. Laivuose balsuojantiems piliečiams rinkėjo kortelės neįteikiamos.“20 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės
algos bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą.“21 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo
punktuose balsuojančių piliečių sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės referendumo komisija (pavadinimas ir numeris), ar pilietis turi rinkėjo kortelę. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninioų ryšioų priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą išplatinimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“22 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių
piliečių sąrašus.
Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, ar pilietis turi rinkėjo kortelę. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų balsavimo punktą arba užtikrinti, kad piliečiai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas piliečiams parvykti balsavimo referendume dieną į referendumo apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“23 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
„1. Balsuoti namuose gali tik šie piliečiai: neįgalieji, dėl ligos laikinai
nedarbingi piliečiai, sukakę 70 metų ir vyresni piliečiai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali referendumo dieną atvykti į referendumo apylinkę balsuoti, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos piliečio prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių piliečių sąrašus.
Namuose balsuojančių piliečių sąrašus sudarančios ir tikslinančios referendumo komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų referendumo komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių piliečių sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais. Referendumo komisijų nariai, platindami pranešimus apie referendumą, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose.“
2Pakeisti 63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Piliečių prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių referendumo komisijoms. Piliečių, gyvenančių referendumo apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti
namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant prašymą pradedami priimti, kai įteikiant jiems įteikiami rinkėjo korteles pranešimai apie referendumą, ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki referendumo dienos. Piliečių, kurie laikinai apsistojo referendumo apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki referendumo dienos.
Pilietis, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali pats užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės referendumo komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie piliečio prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
3Pakeisti 63 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančia rinkėjo kortele esančiais
informaciniu pranešimu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės (savivaldybės) referendumo komisijos nariui. Šis, gavęs piliečio įteiktą išorinį balsavimo voką, išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 3punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė išimamas informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o referendumo apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidiniai balsavimo vokai antspauduojami referendumo apylinkės antspaudu.
Jeigu išoriniame balsavimo voke esančioje rinkėjo kortelėje esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra piliečio parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo referendumo apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio piliečio balsavimo kitoje referendumo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties piliečio balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės informacinio rinkėjo lapelio ar jos jie yra kelios keli, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, ant jo užrašoma „Negalioja“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažintas netinkamu. Tokiame vidiniame voke esantis referendumo biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas. Netinkamais pripažintų vokų turinys referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;“. 25 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Negaliojančiais laikomi biuleteniai:
1) nenustatyto pavyzdžio;
3) tie, kuriuose pilietis pažymėjo abu atsakymus – ir „TAIP“, ir „NE“ arba ir „UŽ“, ir „PRIEŠ“, arba tie pagal kuriuose padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios;
4) tie, kuriuose pilietis nepažymėjo nė vieno atsakymo – nei „TAIP“, nei „NE“ arba nei „UŽ“, nei
straipsnio pakeitimas
80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Iš valstybės biudžeto apmokamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir referendumo komisijų patirtos referendumo organizavimo ir vykdymo, balsavimo biuletenių ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos referendumui skirtos medžiagos pritaikymo neįgaliųjų rinkėjų poreikiams, išlaidos ir atlyginti už referendumo komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą skirtos lėšos.“
80 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų būstinių išlaikymą, įsigytą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą balsavimo patalpų įrengimo inventorių ir jo išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ar apylinkės referendumo komisijos būstinei ar balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu naudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po referendumo Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės administracijos.“
straipsnį, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį, įsigalioja 2020 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 procentų. Siūloma visuose rinkimų įstatymuose suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie nepriklauso partijoms ir rinkimų komitetams ir atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti
suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
11, 12, 17, 19, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti draudimą į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą įrašomiems asmenims ir iš šio rezervo paskirtiems referendumo komisijų nariams būti politinių partijų nariais. Manome, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą gali būti įrašyti tik politinėms partijoms nepriklausantys asmenys („Asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai <...>, turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti referendumo komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro <...> rinkimų komisijų narių rezervą“), šios dalies nuostata, pagal kurią iš šio rezervo paskirti savivaldybės referendumo komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai
„negali tapti politinių partijų nariais“, ir projekto 7 straipsniu keičiamo
įstatymo 26 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią iš šio rezervo paskirti apylinkės referendumo komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai „negali tapti politinių partijų nariais“, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas, taip pat Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis, be kita ko, į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tai yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių.
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pažymėta: „Piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia politines partijas ir politines organizacijas (kuri <...> apima piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje) nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. <...> įstatymu nustatant minėtos konstitucinės teisės ribojimus, inter alia draudžiant piliečiams dalyvauti politinių partijų veikloje, privalu paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje: Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; Konstitucijos
organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal Konstitucijos 83 straipsnio
politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. <...> Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos
savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų nariams priklausyti politinėms partijoms (kaip ir į šį rezervą įrašomiems asmenims keliamas reikalavimas nebūti politinių partijų nariais) nėra nustatytas Konstitucijoje ir negali būti kildinamas iš jos nuostatų, todėl yra konstituciškai nepagrįstas; be to, juo pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje: Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; Konstitucijos
organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal Konstitucijos 83 straipsnio
politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. <...> Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos
savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų nariams priklausyti politinėms partijoms (kaip ir į šį rezervą įrašomiems asmenims keliamas reikalavimas nebūti politinių partijų nariais) nėra nustatytas Konstitucijoje ir negali būti kildinamas iš jos nuostatų, todėl yra konstituciškai nepagrįstas; be to, juo pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (2012 m. vasario 6 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kiti nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisę būti įrašytiems į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sąrašą turėtų tik tie asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai, o asmenims, iš šio rezervo paskirtiems savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų nariais, būtų uždrausta tapti politinių partijų nariais, yra griežtesnis net už Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) pirmininkui ir daliai šios komisijos narių keliamą politinio neutralumo reikalavimą (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje“); politinių partijų pasiūlytiems VRK nariams reikalavimas sustabdyti narystę politinėje partijoje nėra taikomas. Pažymime, kad ir šiuo metu politinių partijų dalyvavimas formuojant referendumą organizuojančias ir vykdančias komisijas (Referendumo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 26 straipsnio 2 dalis, Vyriausiosios rinkimų komisijos 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas) nesuponuoja visiško šių komisijų narių politinio neutralumo, todėl svarstytina, kokia yra prasmė daliai šių komisijų narių (iš rezervo skiriamiems savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų nariams) taikyti suabsoliutintą politinio neutralumo reikalavimą (draudimą priklausyti politinei partijai). 2.
šią dalį nurodomas jos numeris 8. 3. Projekto
„siūlo <...> skirtingus klausimus referendumui“ galėtų būti susiaurinta
šioje dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo apimtis, nes piliečių referendumo iniciatyvinė grupė gali teikti referendumu priimti įvairius sprendimus. Pagal Referendumo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, šiame įstatyme vartojama sąvoka „sprendimas“ apima referendumui teikiamus įstatymus, kitus teisės aktus ir spręsti siūlomus kitus svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus. Taigi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata tikslintina. 4. Projekto
skaičių ir žodį „6 dalimi“ pagal teisės technikos taisykles įrašytinas žodis „nauja“. 5. Projekto
reglamentuoti rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas). Siūloma įstatyme įtvirtinti asmenų politinio neutralumo reikalavimą („asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai“), o
„kvalifikacinius kriterijus“ nustatytų VRK. Pažymime, kad asmenų įrašymas į
rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Referendumo įstatymo 21 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami referendumo komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Referendumo įstatymo 21 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje; žr. šios išvados 7 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams. Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu.
Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 7 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr.
XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3943) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės referendumo komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 6. Projekto
nenorminio pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti referendumo komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje:
1) sąvoka
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Referendumo įstatymo
21 straipsnis);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“ taisytina,
nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3942,
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“;
5) antrojo sakinio formuluotės „savivaldybės rinkimų komisijos“ bei „savivaldybės rinkimų komisijoje“ ir trečiojo sakinio formuluotė „savivaldybės rinkimų komisijos“ taisytinos, vietoj žodžio „rinkimų“ jose įrašant žodį „referendumo“, nes pagal Referendumo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą referendumą organizuoja ir vykdo, be kita ko, savivaldybių referendumo komisijos. 8. Projekto
taisytinas į skaičių „9“. 9.
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje reglamentuojant savivaldybių referendumo komisijų narių ir apylinkių referendumo komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes referendumo komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių referendumo komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal Referendumo įstatymo 23 straipsnio
turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 60 dienų iki balsavimo referendume dienos) nei bus priimti savivaldybių referendumo komisijų sprendimai sudaryti apylinkių referendumo komisijas (pagal Referendumo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 38 dienoms iki referendumo dienos). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių referendumo komisijų sprendimams dėl apylinkių referendumo komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje neatsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad referendumo komisijų sudėtis referendumo metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti referendumo komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant nurodytų straipsnių dalių formuluotes vietoj formuluotės „narių sąrašus (narių vardus, pavardes, kas pasiūlė į komisijos narius <...>)“ įrašytina formuluotė „narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (vardą, pavardę, komisijos narį pasiūliusį subjektą <...>“; pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“ išbrauktini. 10. Projekto
referendumą platinimą piliečiams organizuoja referendumo komisijos“ išbrauktina kaip perteklinė, nes ją iš esmės dubliuoja projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio „Pranešimų apie referendumą platinimas“ 1 dalies nuostata „Pranešimų apie referendumą platinimą piliečiams organizuoja apylinkių referendumo komisijos“. 11. Projekto
informacija apie referendumą gali susipažinti pats pilietis arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis <...>“ prasmė nėra aiški, todėl ši nuostata tikslintina arba brauktina kaip perteklinė. 12. Projekto
referendumo stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į referendumo stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus Referendumo įstatymo pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir referendumo stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. 13.
formuluotė „kas pasiūlė referendumo stebėtoju“ keistina formuluote „referendumo stebėtoją pasiūliusį subjektą“; vietoj žodžių „referendumo apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir referendumo apylinkės“; pertekliniai žodžiai
„nuo jų paskelbimo dienos“ išbrauktini. 14. Projekto
nuostatą, pagal kurią sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovas iš savivaldybės referendumo komisijos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina, ir nustatyti, kad šios įstaigos vadovas išspausdina informacinius rinkėjo lapelius. Šis siūlomas pakeitimas nedera su kitų Referendumo įstatymo straipsnių, kuriuose reguliuojamas balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, nuostatomis ir yra priešingas pakeitimui, siūlomam kartu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-3940), taip pat neatitinka kituose rinkimų įstatymuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo. 16. Projekto
„piliečiai“, taip pakeičiant nuostatos prasmę: vietoj dviejų balsuoti namuose
galinčių piliečių grupių – dėl ligos laikinai nedarbingų piliečių ir sukakusių
referendumo apylinkę, – liktų viena piliečių grupė – dėl ligos laikinai nedarbingi piliečiai, sukakę 70 metų ir vyresni; abejotina, ar projektu siekta suteikti šiai nuostatai tokią prasmę. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kartu teikiamais įstatymų projektais Nr. XIIIP-3940–XIIIP-3943 analogiškose kitų rinkimų įstatymų nuostatose tokie pakeitimai nėra siūlomi. 17.
būti įtvirtinti identiški biuletenių negaliojimo pagrindai „arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“. 18. Projekto
rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstantį referendumą įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 40 straipsnyje numatytas pranešimas apie referendumą (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; referendumo data, balsavimo referendumo apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita piliečiui ar organizuojant referendumą svarbi informacija. 2) vartojama keičiamame įstatyme neapibrėžta „kitos referendumui skirtos medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai referendumui skirtos medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą ir patvirtintą <...>
inventorių“ tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatytą ir patvirtintą“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio „nustatytą“, o žodžius „ir patvirtintą“ reikėtų išbraukti);
savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. 19. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali.
Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 27 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 27 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 20. Pagal teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 27 straipsnio
pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V.
Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
11, 12, 17, 19, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
šią dalį nurodomas jos numeris 8. 2. Projekto
„siūlo <...> skirtingus klausimus referendumui“ galėtų būti susiaurinta
šioje dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo apimtis, nes piliečių referendumo iniciatyvinė grupė gali teikti referendumu priimti įvairius sprendimus. Pagal Referendumo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, šiame įstatyme vartojama sąvoka „sprendimas“ apima referendumui teikiamus įstatymus, kitus teisės aktus ir spręsti siūlomus kitus svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus. Taigi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata tikslintina. 3. Projekto
skaičių ir žodį „6 dalimi“ pagal teisės technikos taisykles įrašytinas žodis „nauja“. 4. Projekto
reglamentuoti rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau
Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Referendumo įstatymo 21 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami referendumo komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Referendumo įstatymo 21 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje; žr. šios išvados 6 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams.
Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu. Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 6 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3943) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės referendumo komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 5.
nenorminio pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti referendumo komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje:
1) sąvoka
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Referendumo įstatymo
21 straipsnis);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“ taisytina,
nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr.
4) vietoj formuluotės
„asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“;
5) antrojo sakinio formuluotės „savivaldybės rinkimų komisijos“ ir „savivaldybės rinkimų komisijoje“ taisytinos, vietoj žodžio „rinkimų“ jose įrašant žodį „referendumo“, nes pagal Referendumo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies
referendumo komisijos. 7. Projekto
taisytinas į skaičių „9“. 8. Projekto
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje reglamentuojant savivaldybių referendumo komisijų narių ir apylinkių referendumo komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes referendumo komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių referendumo komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal Referendumo įstatymo 23 straipsnio
turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 60 dienų iki balsavimo referendume dienos) nei bus priimti savivaldybių referendumo komisijų sprendimai sudaryti apylinkių referendumo komisijas (pagal Referendumo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 38 dienoms iki referendumo dienos).
Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių referendumo komisijų sprendimams dėl apylinkių referendumo komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje neatsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad referendumo komisijų sudėtis referendumo metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti referendumo komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant nurodytų straipsnių dalių formuluotes vietoj formuluotės „narių sąrašus (narių vardus, pavardes, kas pasiūlė į komisijos narius <...>)“ įrašytina formuluotė „narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (vardą, pavardę, komisijos narį pasiūliusį subjektą <...>“; pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“ išbrauktini. 9. Projekto
referendumą platinimą piliečiams organizuoja referendumo komisijos“ išbrauktina kaip perteklinė, nes ją iš esmės dubliuoja projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo
apie referendumą platinimą piliečiams organizuoja apylinkių referendumo komisijos“. 10. Projekto
apie referendumą gali susipažinti pats pilietis arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis <...>“ prasmė nėra aiški, todėl ši nuostata tikslintina arba brauktina kaip perteklinė. 11. Projekto
referendumo stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į referendumo stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus Referendumo įstatymo pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir referendumo stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. 12.
formuluotė „kas pasiūlė referendumo stebėtoju“ keistina formuluote „referendumo stebėtoją pasiūliusį subjektą“; vietoj žodžių „referendumo apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir referendumo apylinkės“; pertekliniai žodžiai
„nuo jų paskelbimo dienos“ išbrauktini. 13. Projekto
nuostatą, pagal kurią sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovas iš savivaldybės referendumo komisijos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina, ir nustatyti, kad šios įstaigos vadovas išspausdina informacinius rinkėjo lapelius. Šis siūlomas pakeitimas nedera su kitų Referendumo įstatymo straipsnių, kuriuose reguliuojamas balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, nuostatomis ir yra priešingas pakeitimui, siūlomam kartu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-3940), taip pat neatitinka kituose rinkimų įstatymuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo. 15. Projekto
„piliečiai“, taip pakeičiant nuostatos prasmę: vietoj dviejų balsuoti namuose
galinčių piliečių grupių – dėl ligos laikinai nedarbingų piliečių ir sukakusių
referendumo apylinkę, – liktų viena piliečių grupė – dėl ligos laikinai nedarbingi piliečiai, sukakę 70 metų ir vyresni; abejotina, ar projektu siekta suteikti šiai nuostatai tokią prasmę. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kartu teikiamais įstatymų projektais Nr. XIIIP-3940–XIIIP-3943 analogiškose kitų rinkimų įstatymų nuostatose tokie pakeitimai nėra siūlomi. 16.
būti įtvirtinti identiški biuletenių negaliojimo pagrindai „arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“. 17. Projekto
rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstantį referendumą įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 40 straipsnyje numatytas pranešimas apie referendumą (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; referendumo data, balsavimo referendumo apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita piliečiui ar organizuojant referendumą svarbi informacija. 2) vartojama keičiamame įstatyme neapibrėžta „kitos referendumui skirtos medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai referendumui skirtos medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą ir patvirtintą <...>
inventorių“ tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatytą ir patvirtintą“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio „nustatytą“, o žodžius „ir patvirtintą“ reikėtų išbraukti);
savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. 18. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali.
Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 27 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 27 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 19. Pagal teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 27 straipsnio
pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V.
Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
11, 12, 17, 19, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keistinas žodžiu „sprendimams“. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies formuluotė „iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“ keistina formuluote „iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“. 3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio formuluotėje „gali paskirti iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“ prieš žodį „rinkimų“ įrašytina „Seimo rinkimų įstatyme nurodyto“. Šios dalies antrajame sakinyje formuluotė „Jeigu rinkimų ir referendumo komisijų narių rezerve“ keistina formuluote „Jeigu šiame rezerve“, formuluotė „pageidaujančių tapti“ keistina formuluote „kurie gali būti skiriami“, o formuluotė „kandidatūras į apylinkės referendumo komisiją“ taisytina į „kandidatūras į apylinkės referendumo komisijos narius“. 4. Projekto 8 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti didesnius savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų, šių komisijų sekretorių ir narių atlyginimų už darbo dieną tarifus. Pažymėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. 3940(3)) Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimą numatoma didinti gerokai didesniu mastu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors įstatymų leidėjas turi diskreciją reguliuoti rinkimų ir referendumo komisijų narių darbo apmokėjimą ir nustatyti jų atlyginimų dydžius, tai darant turi būti paisoma iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kylančių reikalavimų, be kita ko, kad darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu tai pačiai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžiai būtų diferencijuojami tik jeigu tai pagrįsta aiškiais, objektyviais kriterijais, kaip antai jiems priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimus). Abejotina, ar referendumo komisijų narių atliekamų funkcijų sudėtingumas, veiklos apimtis, darbo pobūdis, jiems tenkančios atsakomybės už priskirtų funkcijų vykdymą mastas taip skiriasi nuo Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių apygardų ir apylinkių komisijų narių darbo, kad šiais skirtumais būtų objektyviai pagrįstas iš esmės skirtingo dydžio atlyginimų jiems nustatymas. 5. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatoje „Su informacija apie referendumą gali susipažinti pats pilietis arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis <...>“ vartojamos formuluotės „informacija apie referendumą“ reikšmė yra labai plati, todėl svarstytina, ar jos nereikėtų sukonkretinti, patikslinti, kad visos nuostatos prasmė taptų aiškesnė (nurodant, pavyzdžiui, kad šiame pranešime pateikiamą informaciją apie referendumą pilietis arba jo prašymu kitas asmuo gali gauti ir elektroninio ryšio priemonėmis, ar pan.). 6.
didesnius diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromų balsavimo komisijų pirmininkų ir narių atlyginimų už darbo dieną tarifus. Kartu su vertinamu projektu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. 3940(3)) balsavimą Seimo rinkimuose organizuojančių balsavimo komisijų narių darbo apmokėjimą numatoma didinti gerokai didesniu mastu. Atsižvelgdami į tai, dėl šių vertinamu projektu siūlomų pakeitimų teikiame pastabą, analogišką šios išvados 4 punkte pateiktai pastabai dėl projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje siūlomų nustatyti savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų narių atlyginimų dydžių. 7. Projekto
reikalingus“ keistina žodžiais „straipsnių (jų dalių) įgyvendinamuosius“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovas Armen Airapetian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
dėstant šią dalį nurodomas jos numeris 8. Pritarti
2019-11-154 2.
Projekto
„siūlo <...> skirtingus klausimus referendumui“ galėtų būti susiaurinta
šioje dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo apimtis, nes piliečių referendumo iniciatyvinė grupė gali teikti referendumu priimti įvairius sprendimus. Pagal Referendumo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, šiame įstatyme vartojama sąvoka
„sprendimas“ apima referendumui teikiamus įstatymus, kitus teisės aktus ir
spręsti siūlomus kitus svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus. Taigi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata tikslintina. Pritarti
2
prieš skaičių ir žodį „6 dalimi“ pagal teisės technikos taisykles įrašytinas žodis „nauja“. Pritarti
2
rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas) galėtų būti įrašyti asmenys, atitinkantys VRK nustatytus „kvalifikacinius kriterijus“. Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Referendumo įstatymo 21 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami referendumo komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Referendumo įstatymo 21 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje; žr. šios išvados 6 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams. Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu.
Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 6 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr.
XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3943) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės referendumo komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti referendumo komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų referendumo komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų referendumo komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.“
2 5.
Projekto
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti referendumo komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pastaba nebeaktuali Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento pastabai Nr. 4, ir nusprendė nedubliuoti šiame įstatyme rinkimų ir referendumų komisijų rezervo sudarymo, o įtvirtinti blanketinę teisės norma su nuoroda į Seimo rinkimų įstatymą, ši pastaba dėl rinkimų ir referendumų komisijų rezervo formavimo nebeaktuali. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje:
1) sąvoka „kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Referendumo įstatymo 21 straipsnis);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“
taisytina, nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941,
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“;
5) antrojo sakinio formuluotės „savivaldybės rinkimų komisijos“ ir „savivaldybės rinkimų komisijoje“ taisytinos, vietoj žodžio „rinkimų“ jose įrašant žodį „referendumo“, nes pagal Referendumo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą referendumą organizuoja ir vykdo, be kita ko, savivaldybių referendumo komisijos. Pastaba nebeaktuali Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento pastabai Nr. 4, ir nusprendė nedubliuoti šiame įstatyme rinkimų ir referendumų komisijų rezervo sudarymo, o įtvirtinti blanketinę teisės norma su nuoroda į Seimo rinkimų įstatymą, ši pastaba dėl rinkimų ir referendumų komisijų rezervo formavimo nebeaktuali. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
taisytinas į skaičių „9“. Pritarti
742 8.
Projekto
straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje reglamentuojant savivaldybių referendumo komisijų narių ir apylinkių referendumo komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes referendumo komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių referendumo komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal Referendumo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus
referendumo komisijų sprendimai sudaryti apylinkių referendumo komisijas (pagal Referendumo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 38 dienoms iki referendumo dienos). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių referendumo komisijų sprendimams dėl apylinkių referendumo komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku – VRK pareiga paskelbti referendumo komisijų narių sąrašus turėtų būti siejama su savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų sudarymo laiku: šie sąrašai paskelbtini, pavyzdžiui, per 3 dienas atitinkamai nuo VRK sprendimo sudaryti savivaldybių referendumo komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių referendumo komisijų sprendimų sudaryti apylinkių referendumo komisijas įsigaliojimo.
Be to, projekto
straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje neatsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad referendumo komisijų sudėtis referendumo metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti referendumo komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami. Tobulinant nurodytų straipsnių dalių formuluotes vietoj formuluotės „narių sąrašus (narių vardus, pavardes, kas pasiūlė į komisijos narius <...>)“ įrašytina formuluotė „narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (vardą, pavardę, komisijos narį pasiūliusį subjektą <...>“; pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“ išbrauktini. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių referendumo komisijas įsigaliojimo skelbia savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos nariusį pasiūliusį subjektą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).
Savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“ Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas nuo savivaldybių referendumo komisijų sprendimų sudaryti apylinkių referendumo komisijas įsigaliojimo skelbia apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos nariusį pasiūliusį subjektą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Apylinkių referendumo komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“
apie referendumą platinimą piliečiams organizuoja referendumo komisijos“ išbrauktina kaip perteklinė, nes ją iš esmės dubliuoja projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio „Pranešimų apie referendumą platinimas“ 1 dalies nuostata „Pranešimų apie referendumą platinimą piliečiams organizuoja apylinkių referendumo komisijos“. Pritarti
2019-11-1511 10.
Projekto
informacija apie referendumą gali susipažinti pats pilietis arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis <...>“ prasmė nėra aiški, todėl ši nuostata tikslintina arba brauktina kaip perteklinė. Nepritarti Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatos konstruojamos analogiškai 2019 m. rugsėjo 26 d. priimto įstatymo Nr. XIIIP-2440 5 straipsnio nuostatoms. Pvz. pilietis, kuris naudojasi informacinėmis ryšio priemonėmis, jeigu nori labai greitai sužinoti savo referendumo apylinkės adresą, balsavimo laiką ir t.t., tai gali padaryti internetu, įvedęs savo duomenis. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
referendumo stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į referendumo stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus Referendumo įstatymo pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir referendumo stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Nepritarti Stebėtojų telefonai VRK svetainėje niekada nebuvo skelbiami. Tai yra asmeninė informacija, o stebėtojai nėra referendumo organizatoriai, kurių kontaktai yra būtini rinkėjams, kad galėtų išsiaiškinti referendumo procesą. Stebėtojai skiriami tam, kad stebėtų balsavimo procedūras ir praneštų apie pažeidimus. Stebėtojai palaiko kontaktą su juos delegavusiu subjektu. Rinkėjai jiems neskambina. Bet kuris rinkėjas, pastebėjęs pažeidimus skambina ir informuoja ne stebėtoją, o tiesiogiai referendumo komisiją. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-1515 12.
Projekto
pasiūlė referendumo stebėtoju“ keistina formuluote „referendumo stebėtoją pasiūliusį subjektą“; vietoj žodžių „referendumo apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir referendumo apylinkės“; pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“ išbrauktini. Pritarti
nuostatą, pagal kurią sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovas iš savivaldybės referendumo komisijos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina, ir nustatyti, kad šios įstaigos vadovas išspausdina informacinius rinkėjo lapelius. Šis siūlomas pakeitimas nedera su kitų Referendumo įstatymo straipsnių, kuriuose reguliuojamas balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, nuostatomis ir yra priešingas pakeitimui, siūlomam kartu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-3940), taip pat neatitinka kituose rinkimų įstatymuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų
vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių piliečių sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės referendumo komisija (pavadinimas ir numeris).
Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina informacinius rinkėjo lapelius pagal elektroninioų ryšioų priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“
1
„piliečiai“, taip pakeičiant nuostatos prasmę: vietoj dviejų balsuoti namuose
galinčių piliečių grupių – dėl ligos laikinai nedarbingų piliečių ir sukakusių 70 metų ir vyresnių piliečių, dėl sveikatos būklės negalinčių atvykti į referendumo apylinkę, – liktų viena piliečių grupė – dėl ligos laikinai nedarbingi piliečiai, sukakę 70 metų ir vyresni; abejotina, ar projektu siekta suteikti šiai nuostatai tokią prasmę. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kartu teikiamais įstatymų projektais Nr. XIIIP-3940–XIIIP-3943 analogiškose kitų rinkimų įstatymų nuostatose tokie pakeitimai nėra siūlomi. Pritarti
neturėtų būti įtvirtinti identiški biuletenių negaliojimo pagrindai „arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“. Pritarti Atsisakyti keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 4 punkte besidubliuojančios nuostatos „arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 17.
Projekto
referendumo rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstantį referendumą įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 40 straipsnyje numatytas pranešimas apie referendumą (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; referendumo data, balsavimo referendumo apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita piliečiui ar organizuojant referendumą svarbi informacija. 2) vartojama keičiamame įstatyme neapibrėžta „kitos referendumui skirtos medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai referendumui skirtos medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą ir patvirtintą <...>
inventorių“ tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatytą ir patvirtintą“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio „nustatytą“, o žodžius „ir patvirtintą“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos
„nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad
savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl
referendumą yra tik informacinio pobūdžio pakvietimas dalyvauti referendume, jis nėra asmeninis. Visi rinkėjai, taip pat ir tam tikras negalias turintys, gali būti informuoti apie referendumą elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat visiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, yra privaloma pakvietimus įteikti asmeniškai, tad jie visi yra informuojami jiems tinkamu būdu. Pažymėtina, kad neįgaliųjų organizacijos viešosiose diskusijose ir pateikdami pasiūlymus raštu nekėlė klausimo dėl informacinių pranešimo pritaikymo rinkėjams su negalia.
Pritarti dėl 3 punkto. Iš dalies pritarti dėl 2 ir 4 punktų. Įstatyme įtvirtinti baigtinius neįgaliųjų poreikiams pritaikytos referendumui skirtos medžiagos ir inventoriaus sąrašus yra sudėtinga, kadangi technologijos keičiasi ir sparčiai tobulėja, be to daugeliu atveju tai priklauso nuo skiriamų asignavimų ir galimybių. Siūloma, kad konkretų referendumui skirtos medžiagos ir inventoriaus sąrašą tvirtintų VRK, įvertinusi atskirų referendumo apylinkių poreikį. Taip pat pažymėtina, kad VRK yra patvirtinusi balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą (2018-12-11 sprendimas Nr. Sp-191), kuriame nustatytas konkretus inventorius (ilgalaikis turtas), kuriuo savivaldybės privalo aprūpinti rinkimų ar referendumų komisijas. Visas kanceliarines prekes (pvz. rašymo priemonės, maišai rinkimų biuleteniams, plombos ir pan.) pagal poreikį kiekvieniems rinkimams ar referendumui įsigyja pačios komisijos iš VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Todėl efektyvumo požiūriu netikslinga įpareigoti savivaldybes tai daryti. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Iš valstybės biudžeto apmokamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir referendumo komisijų patirtos referendumo organizavimo ir vykdymo, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos referendumui skirtos medžiagos pritaikymo neįgaliųjų rinkėjų poreikiams, išlaidos ir atlyginti už referendumo komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą skirtos lėšos.“
2019-11-1527 18.
Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali. Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 27 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3.
Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį, įsigalioja 2020 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio
teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 27 straipsnio 3 dalyje prieš
ministerijos Europos teisės departamentas .2019-10-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 11, 12, 17, 19, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3944 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Guoda Burokienė 2019-10-221 Argumentai: Siekiant padidinti galimybes visuomenei žinoti referendumo iniciatorius, siūloma iki 10 metų prailginti terminą, kiek informacija apie referendumo iniciatyvinės grupės narius yra skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.
Pasibaigus šiam terminui minėta informacija ir toliau bus vieša, su ja bus galima susipažinti pateikus tokį prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 10 dalimi:
„8. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės narių
vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami 5 metus 10 metų nuo grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.“
pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3944(3) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3944(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė