Projekto lyginamasis variantas
rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra,
Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 5 dalimi: „5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) tos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Lietuvos Respublikos tTeisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės administracijos direktorius asmenis į savivaldybės rinkimų komisijos narius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų.
Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais. 4. Partijos, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Partijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoje jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų kandidatūrų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Asmenys, kurie nėra politinių partijų ar rinkimų komitetų nariai ir kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs savivaldybės rinkimų komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti savivaldybės rinkimų komisijos nariai negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais. 7 8. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių. 8 9.
pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs apylinkės komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apylinkių rinkimų komisijos nariai negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais. Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas (kuris nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede) ir rinkėjo kortelėje.“
2Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 5 dalį. „5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo adresas būtų viešai skelbiamas
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
straipsnio pakeitimas
38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų komitetą sudaro rinkėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas
Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto narys nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą ir baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. Dokumentai rinkimų komitetui įregistruoti pateikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo politinės kampanijos pradžios.“ 2.
Pakeisti 38 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 39 straipsnio
interesusais, buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija;
38 straipsnį 8 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardą, pavardę, savivaldybės pavadinimą, rinkimų pavadinimą, atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 5 metus nuo paskelbimo savo interneto svetainėje dienos skelbia rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimą ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardą bei pavardę.“
39 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Partijos, rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 83 dienoms iki rinkimų ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų.
Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami tik elektroniniu
būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti partijos, rinkimų komiteto iškeltą sąrašą. 11 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Kandidatų registravimas
pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2. Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir partijos įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. 3. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau
Sąjungos valstybės narės pilietis, užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija praneša kandidato kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie gautus pareiškinius dokumentus ir prašoydama pateikti informaciją apie tai, ar kandidato kilmės valstybėje narėje jam nėra atimta teisė būti kandidatuoti. 42. Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi partijos, rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija, rinkimų komitetas yra įregistruoti kaip savarankiškiu politinės kampanijos dalyviaiu, taip patir nustačiusi, kad keliamas sąrašas turi 10 000 rinkėjų palaikymą, priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. 53.
įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidatąo įregistravusimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies
rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio įstatymo nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato įregistravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki balsavimo dienos likus ne mažiau kaip 21 dienai. 64. Jeigu politinė partija arba rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip
atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato įregistravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų. 5.
savo interneto svetainėje pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia informaciją apie kandidatus (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), jų gyvenimo aprašymą, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus.“
straipsnio 5 dalyje nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija arba rinkimų komitetas iškėlė) skelbiami 50 metų.“
Papildyti 41 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė paskirti atstovu rinkimams, rinkimų apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia: partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus (kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė); kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus.“14 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne
vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje.
Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“
Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį).“16 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas policijos pareigūnas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja.
Po to, kai Kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalina rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės
algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba
perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai.
Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki skaičiavimo pradžios turi būti elektroninio ryšio priemonėmispaskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsa pranešama toje savivaldybėje kandidatų sąrašus iškėlusių partijų ir rinkimų komitetų atstovams (koordinatoriams), taip pat savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų ir rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsus balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 ir 6 dalys, 12 straipsnis, 13 straipsnis ir 15 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-3942(2) lyginamasis variantas
rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra,
Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 5 dalimi: „5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) tos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Lietuvos Respublikos tTeisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės administracijos direktorius asmenis į savivaldybės rinkimų komisijos narius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų.
Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais. 4. Partijos, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Partijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoje jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų kandidatūrų. Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. 7 8. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių. 8 9. Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas (kuris nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede) ir rinkėjo kortelėje.“
2Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 5 dalį. „5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo adresas būtų viešai skelbiamas
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
straipsnio pakeitimas
38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų komitetą sudaro rinkėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas
Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto narys nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą ir baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. Dokumentai rinkimų komitetui įregistruoti pateikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo politinės kampanijos pradžios.“ 2.
Pakeisti 38 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 39 straipsnio
interesusais, buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija;
38 straipsnį 8 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardą, pavardę, savivaldybės pavadinimą, rinkimų pavadinimą, atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 5 metus nuo paskelbimo savo interneto svetainėje dienos skelbia rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimą ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardą bei pavardę.“
39 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Partijos, rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 83 dienoms iki rinkimų ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų.
Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami tik elektroniniu
būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti partijos, rinkimų komiteto iškeltą sąrašą. 11 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Kandidatų registravimas
pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2. Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir partijos įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. 3. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau
Sąjungos valstybės narės pilietis, užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija praneša kandidato kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie gautus pareiškinius dokumentus ir prašoydama pateikti informaciją apie tai, ar kandidato kilmės valstybėje narėje jam nėra atimta teisė būti kandidatuoti. 42. Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi partijos, rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija, rinkimų komitetas yra įregistruoti kaip savarankiškiu politinės kampanijos dalyviaiu, taip patir nustačiusi, kad keliamas sąrašas turi 10 000 rinkėjų palaikymą, priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. 53.
įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidatąo įregistravusimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies
rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio įstatymo nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato įregistravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki balsavimo dienos likus ne mažiau kaip 21 dienai. 64. Jeigu politinė partija arba rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip
atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato įregistravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų. 5.
savo interneto svetainėje pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia informaciją apie kandidatus (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), jų gyvenimo aprašymą, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus.“
straipsnio 5 dalyje nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija arba rinkimų komitetas iškėlė) skelbiami 50 metų.“
Papildyti 41 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė paskirti atstovu rinkimams, rinkimų apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia: partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus (kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė); kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus.“14 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne
vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje.
Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“
Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį).“16 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas policijos pareigūnas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja.
Po to, kai Kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalina rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės
algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba
perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai.
Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki skaičiavimo pradžios turi būti elektroninio ryšio priemonėmispaskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsa pranešama toje savivaldybėje kandidatų sąrašus iškėlusių partijų ir rinkimų komitetų atstovams (koordinatoriams), taip pat savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų ir rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsus balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 ir 6 dalys, 12 straipsnis, 13 straipsnis ir 15 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-3942(3) lyginamasis variantas
rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.
Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 5 dalimi: „5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas atitinkamai nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, savivaldybių ir rinkimų apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) tos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3.
Respublikos tTeisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų kandidatų į komisijos nariaius. 4. Partijos, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoje jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų kandidatūrų. Visi subjektai, turintys teisę siūlyti komisijos narius, kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybėsių tarybosų rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – rinkimų komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 7 8. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. 8 9. Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai.
Jeigu partijos nepasiūlė pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo kandidatūros, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų ir referendumo komisijų narių rezerve nėra asmenų, kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas apylinkės rinkimų komisijos narių skaičius Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią komisijos narių skaičių.
Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas (kuris nurodomas rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
2Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 5 dalį. „5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo adresas būtų viešai skelbiamas
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas jo balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
straipsnio pakeitimas
38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų komitetą sudaro rinkėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas
Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto narys nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija.
Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą ir baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. Dokumentai rinkimų komitetui įregistruoti pateikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo politinės kampanijos pradžios.“
2Pakeisti 38 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 39 straipsnio
interesusais, buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija;
38 straipsnį 8 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardus, pavardes), savivaldybės pavadinimą, rinkimų, kuriuose dalyvauti šis rinkimų komitetas buvo įsteigtas, pavadinimą, rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardas ir pavardė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 10 metų.“
39 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Partijos, rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 83 dienoms iki rinkimų ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti partijos, rinkimų komiteto iškeltą sąrašą.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Kandidatų registravimas
pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2. Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir partijos įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. 3. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau
įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidatąo įregistravusimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies
rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio įstatymo nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato įregistravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki balsavimo dienos likus ne mažiau kaip 21 dienai. 64. Jeigu politinė partija arba rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato įregistravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų. 5.
partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
1) kandidato anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje; ar jis yra kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis; šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
Pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
1) kandidato anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje; ar jis yra kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis; šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. 2) kandidato biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar dalyvauja renkamų valdžios institucijų veikloje;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.
apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 7. Kandidatų duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija, iškėlęs rinkimų komitetas arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 100 metų. 8. Kandidato asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.”
Papildyti 41 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą, savivaldybės ir rinkimų apylinkės pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia: partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose šiuose sąrašuose įrašytus kandidatus (kandidato vardą, pavardę, iškėlusią partiją ar iškėlusį rinkimų komitetą); kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 10 metų.“14 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne
vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios likus
savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje.
Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorijaoje patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą, savivaldybės ir rinkimų apylinkės pavadinimą bei numerį).“16 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.
Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas policijos pareigūnas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Po to, kai Kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalina rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės
algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba
perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki skaičiavimo pradžios turi būti elektroninio ryšio priemonėmispaskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsa pranešama toje savivaldybėje kandidatų sąrašus iškėlusių partijų ir rinkimų komitetų atstovams (koordinatoriams), ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų ir rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsus balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
straipsnį, 9 straipsnio 3 dalį, 11 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 40 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalis, 12 straipsnį, 13 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį įsigalioja 2020 m. vasario 1 d. 2.
straipsnio 3 dalis, 11 straipsniu keičiamos Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 40 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalys, 12 straipsnis, 13 straipsnis ir 15 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 procentų. Siūloma visuose rinkimų įstatymuose suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie nepriklauso partijoms ir rinkimų komitetams ir atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti
suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti draudimą į rinkimų komisijų narių rezervą įrašomiems asmenims ir iš šio rezervo paskirtiems rinkimų komisijų nariams būti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais. Manome, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią į rinkimų komisijų narių rezervą gali būti įrašyti tik politinėms partijoms ir rinkimų komitetams nepriklausantys asmenys („Asmenys, kurie nėra politinių partijų ar rinkimų komitetų nariai <...>, turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro <...> rinkimų komisijų narių rezervą“), šios dalies nuostata, pagal kurią iš šio rezervo paskirti savivaldybės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai
„negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais“, ir projekto 5
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią iš šio rezervo paskirti apylinkės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai „negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais“, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas, taip pat Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis, be kita ko, į politines partijas ir politines organizacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Tai yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių. Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pažymėta: „Piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia politines partijas ir politines organizacijas (kuri <...> apima piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje) nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. <...> įstatymu nustatant minėtos konstitucinės teisės ribojimus, inter alia draudžiant piliečiams dalyvauti politinių partijų veikloje, privalu paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje: Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; Konstitucijos 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal Konstitucijos 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. <...> Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos 145 straipsnis).“ Draudimas iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirtiems savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams priklausyti politinėms partijoms ir rinkimų komitetams (kaip ir į šį rezervą įrašomiems asmenims keliamas reikalavimas nebūti politinių partijų ir rinkimų komitetų nariais) nėra nustatytas Konstitucijoje ir negali būti kildinamas iš jos nuostatų, todėl yra konstituciškai nepagrįstas; be to, juo pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje: Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; Konstitucijos 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal Konstitucijos 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. <...> Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos 145 straipsnis).“ Draudimas iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirtiems savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams priklausyti politinėms partijoms ir rinkimų komitetams (kaip ir į šį rezervą įrašomiems asmenims keliamas reikalavimas nebūti politinių partijų ir rinkimų komitetų nariais) nėra nustatytas Konstitucijoje ir negali būti kildinamas iš jos nuostatų, todėl yra konstituciškai nepagrįstas; be to, juo pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (2012 m. vasario 6 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kiti nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisę būti įrašytiems į rinkimų komisijų narių rezervo sąrašą turėtų tik tie asmenys, kurie nėra politinių partijų ir rinkimų komitetų nariai, o asmenims, iš šio rezervo paskirtiems savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariais, būtų uždrausta tapti politinių partijų ir rinkimų komitetų nariais, yra griežtesnis net už Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) pirmininkui ir daliai šios komisijos narių keliamą politinio neutralumo reikalavimą (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje“); politinių partijų pasiūlytiems VRK nariams reikalavimas sustabdyti narystę politinėje partijoje nėra taikomas. Pažymime, kad ir šiuo metu politinių partijų dalyvavimas formuojant visų lygių rinkimų komisijas (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 17 straipsnio 2 dalis, Vyriausiosios rinkimų komisijos 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas) nesuponuoja visiško šių komisijų narių politinio neutralumo, todėl svarstytina, kokia yra prasmė daliai šių komisijų narių (iš rezervo skiriamiems savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams) taikyti suabsoliutintą politinio neutralumo reikalavimą (draudimą priklausyti politinei partijai ar rinkimų komitetui). 2.
rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius rinkimus į Europos Parlamentą įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 30 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: savivaldybės rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3943) neapibrėžta
„rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams)
sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. 3.
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal įstatymo 17 straipsnį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus <...>)“ įrašytina formuluotė „narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus <...>)“, formuluotė „kas pasiūlė į komisijos narius“ keistina formuluote „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 3 straipsniu siūloma skelbti mažiau komisijų narių duomenų nei kartu teikiamais projektais Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3943, XIIIP-3944 (nebūtų skelbiamas telefono numeris ir elektroninio pašto adresas). Manytina, kad tarp įvairiems rinkimams ar referendumui organizuoti ir vykdyti sudaromų rinkimų ir referendumo komisijų narių nėra tokių esminių skirtumų, kurie turėtų lemti skirtingą viešo jų duomenų (telefono numerio ir elektroninio pašto adreso) skelbimo teisinį reguliavimą. 4. Projekto
išdėstyti atskiroje 15 straipsnio dalyje kartu su šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti novela – nauja bendra nuostata apimtų visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų teisę ir pareigą pasiūlyti kandidatus į savivaldybių rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų (dėl to nereikėtų keisti 4 dalies); šio straipsnio 3 dalyje vartojamą žodį „asmenis“ siūlytume keisti žodžiu „kandidatus“. 5.
rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas). Siūloma įstatyme įtvirtinti asmenų politinio neutralumo reikalavimą („asmenys, kurie nėra politinių partijų ar rinkimų komitetų nariai“), o
„kvalifikacinius kriterijus“ nustatytų VRK. Pažymime, kad asmenų įrašymas į
rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nustatytų ribojimų, pagal kuriuos tas pats asmuo vienu metu negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; rinkimų komisijos nariu ir atstovu rinkimams; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, neturintiems aukštojo išsilavinimo, tačiau turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto
punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams. Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu.
Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 7 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr.
nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 6. Projekto
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje:
1) sąvoka
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Rinkimų į Europos Parlamentą
įstatymo 13 straipsnis);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“ taisytina,
nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3943,
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“, apimančią ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus juridinius asmenis – Lietuvos teisininkų draugiją ir politines partijas. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatomo reikalavimo „turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. 9.
reguliavimas yra nesuderintas su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje: pagal siūlomą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisijos narius nebūtų pasiūlyta arba šioje komisijoje liktų laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius galėtų paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo; tuo tarpu pagal galiojantį 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nesiūloma keisti, tais atvejais, jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. 10. Projekto
komisija“ vartotina sąvoka „apylinkės rinkimų komisija“. 11. Projekto
ir jo lyginamasis variantas parengti negaliojančios įstatymo redakcijos pagrindu, t. y. neatsižvelgus į 2019 m. spalio 8 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIII-2442 padarytus Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 25 straipsnio 4 dalies pakeitimus. 12. Projekto
įstatymo 38 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kokie duomenys apie rinkimų komitetą ir jo narius skelbtini VRK interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės pavadinimas, rinkimų pavadinimas, atstovas (koordinatorius) yra ne rinkimų komiteto narių duomenys, o duomenys apie patį rinkimų komitetą, šios dalies pirmasis sakinys atitinkamai tikslintinas; formuluotė „rinkimų pavadinimas“ taip pat tikslintina, apibrėžiant rinkimus (rinkimų, kuriuose dalyvauti šis komitetas įsteigtas, ar pan.); neaišku, ar iki politinės kampanijos pabaigos turėtų būti skelbiamas kiekvieno rinkimų komiteto nario, ar tik rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Šios dalies antrajame sakinyje išdėstyta nuostata taisytina atsisakant perteklinių žodžių „pasibaigus politinei kampanijai“, „nuo paskelbimo <...> dienos“ ir išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „Rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardas bei pavardė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.“
klaidingai nurodytas keičiamos įstatymo 39 straipsnio dalies numeris: skaičių
„5“ reikia pakeisti į „6“. Šioje dalyje siūloma nustatyti, kad pareiškiniai
dokumentai būtų teikiami tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti, be kita ko, naudojamos elektroninių ryšių priemonės ir informacinės sistemos gali būti paveikiamos kibernetinių atakų, turint tikslą sukelti šių ryšių ir sistemų sutrikimus, t. y. sutrikdyti rinkimus.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto svarstymo metu nereikėtų gauti kibernetinio saugumo ekspertų išvados, kuria remiantis būtų galima įvertinti kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis rizikas ir tai, ar šis dokumentų pateikimo būdas įstatyme galėtų būti numatytas kaip vienintelis, ar tik kaip alternatyva esamam jų pateikimo būdui (būdams). 14. Projekto
nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 19 straipsnio 2 dalis). Pažymime, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas (Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas), taip pat Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. 15. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatą skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidato į Europos Parlamento narius anketoje (ši sąvoka įtvirtinta įstatyme) ir biografijoje nurodyta informacija apie jį (taip pat jo šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. 16. Projekto
įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. 17. Projekto
pasiūlė paskirti atstovu rinkimams“ įrašytini žodžiai „atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ – žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. 18.
įstatymo 46 straipsnio pirmajame sakinyje formuluotė „kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus (kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė)“ keistina formuluote „kandidatų sąrašų pavadinimus ir šiuose sąrašuose įrašytus kandidatus (vardą, pavardę, iškėlusią partiją arba iškėlusį rinkimų komitetą)“; paskutiniame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jos paskelbimo dienos“. 19. Projekto
straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti rinkimų stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. 20. Projekto
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ keistina formuluote „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“. 21. Projekto
apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. Kartu atkreiptinas dėmesys į taisytiną galiojančios redakcijos Rinkimų į Europos Parlamentą 61 straipsnio 1 dalies nuostatą „Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras <...>“, nederančią su šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio nuostatomis, pagal kurias Europos Parlamento nariai renkami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją. 22. Projekto
pakeitimo esmę taisytinas klaidingai nurodytas keičiamo įstatymo straipsnio numeris: skaičių „79“ reikia pakeisti į „71“. 23.
į tai, kad pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 37 straipsnio 1, 2 dalis kandidatus rinkimuose į Europos Parlamentą gali kelti tik politinės partijos ir rinkimų komitetai, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje išbrauktini žodžiai „savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams“. 24. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 33 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali. Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 19 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 19 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 25.
teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 19 straipsnio 3 dalyje prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius rinkimus į Europos Parlamentą įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 30 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: savivaldybės rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3943) neapibrėžta
„rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams)
sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. 2.
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal įstatymo 17 straipsnį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus <...>)“ įrašytina formuluotė „narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus <...>)“, formuluotė „kas pasiūlė į komisijos narius“ keistina formuluote „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 3 straipsniu siūloma skelbti mažiau komisijų narių duomenų nei kartu teikiamais projektais Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3943, XIIIP-3944 (nebūtų skelbiamas telefono numeris ir elektroninio pašto adresas). Manytina, kad tarp įvairiems rinkimams ar referendumui organizuoti ir vykdyti sudaromų rinkimų ir referendumo komisijų narių nėra tokių esminių skirtumų, kurie turėtų lemti skirtingą viešo jų duomenų (telefono numerio ir elektroninio pašto adreso) skelbimo teisinį reguliavimą. 3. Projekto
išdėstyti atskiroje 15 straipsnio dalyje kartu su šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti novela – nauja bendra nuostata apimtų visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų teisę ir pareigą pasiūlyti kandidatus į savivaldybių rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų (dėl to nereikėtų keisti 4 dalies); šio straipsnio 3 dalyje vartojamą žodį „asmenis“ siūlytume keisti žodžiu „kandidatus“. 4.
rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas) galėtų būti įrašyti asmenys, atitinkantys VRK nustatytus „kvalifikacinius kriterijus“. Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nustatytų ribojimų, pagal kuriuos tas pats asmuo vienu metu negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; rinkimų komisijos nariu ir atstovu rinkimams; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, neturintiems aukštojo išsilavinimo, tačiau turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto
2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams.
Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu. Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 6 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3943, XIIIP-3944) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 5.
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje:
1) sąvoka
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Rinkimų į Europos Parlamentą
įstatymo 13 straipsnis);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“ taisytina,
nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr.
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“, apimančią ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus juridinius asmenis – Lietuvos teisininkų draugiją ir politines partijas. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatomo reikalavimo „turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. 8. Projekto
reguliavimas yra nesuderintas su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje: pagal siūlomą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisijos narius nebūtų pasiūlyta arba šioje komisijoje liktų laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius galėtų paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo; tuo tarpu pagal galiojantį 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nesiūloma keisti, tais atvejais, jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. 9. Projekto
komisija“ vartotina sąvoka „apylinkės rinkimų komisija“. 10.
ir jo lyginamasis variantas parengti negaliojančios įstatymo redakcijos pagrindu, t. y. neatsižvelgus į 2019 m. spalio 8 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIII-2442 padarytus Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 25 straipsnio 4 dalies pakeitimus. 11. Projekto
įstatymo 38 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kokie duomenys apie rinkimų komitetą ir jo narius skelbtini VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės pavadinimas, rinkimų pavadinimas, atstovas (koordinatorius) yra ne rinkimų komiteto narių duomenys, o duomenys apie patį rinkimų komitetą, šios dalies pirmasis sakinys atitinkamai tikslintinas; formuluotė „rinkimų pavadinimas“ taip pat tikslintina, apibrėžiant rinkimus (rinkimų, kuriuose dalyvauti šis komitetas įsteigtas, ar pan.); neaišku, ar iki politinės kampanijos pabaigos turėtų būti skelbiamas kiekvieno rinkimų komiteto nario, ar tik rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Šios dalies antrajame sakinyje išdėstyta nuostata taisytina atsisakant perteklinių žodžių „pasibaigus politinei kampanijai“, „nuo paskelbimo <...> dienos“ ir išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „Rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardas bei pavardė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.“
klaidingai nurodytas keičiamos įstatymo 39 straipsnio dalies numeris: skaičių
„5“ reikia pakeisti į „6“. Šioje dalyje siūloma nustatyti, kad pareiškiniai
dokumentai būtų teikiami tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti, be kita ko, naudojamos elektroninių ryšių priemonės ir informacinės sistemos gali būti paveikiamos kibernetinių atakų, turint tikslą sukelti šių ryšių ir sistemų sutrikimus, t. y. sutrikdyti rinkimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto svarstymo metu nereikėtų gauti kibernetinio saugumo ekspertų išvados, kuria remiantis būtų galima įvertinti kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis rizikas ir tai, ar šis dokumentų pateikimo būdas įstatyme galėtų būti numatytas kaip vienintelis, ar tik kaip alternatyva esamam jų pateikimo būdui (būdams). 13. Projekto
nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 19 straipsnio 2 dalis). Pažymime, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas (Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas), taip pat Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. 14. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatą skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidato į Europos Parlamento narius anketoje (ši sąvoka įtvirtinta įstatyme) ir biografijoje nurodyta informacija apie jį (taip pat jo šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. 15. Projekto
įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. 16. Projekto
pasiūlė paskirti atstovu rinkimams“ įrašytini žodžiai „atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ – žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. 17.
įstatymo 46 straipsnio pirmajame sakinyje formuluotė „kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus (kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė)“ keistina formuluote „kandidatų sąrašų pavadinimus ir šiuose sąrašuose įrašytus kandidatus (vardą, pavardę, iškėlusią partiją arba iškėlusį rinkimų komitetą)“; paskutiniame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jos paskelbimo dienos“. 18. Projekto
straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti rinkimų stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. 19. Projekto
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ keistina formuluote „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“. 20. Projekto
apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. Kartu atkreiptinas dėmesys į taisytiną galiojančios redakcijos Rinkimų į Europos Parlamentą 61 straipsnio 1 dalies nuostatą „Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras <...>“, nederančią su šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio nuostatomis, pagal kurias Europos Parlamento nariai renkami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją. 21. Projekto
pakeitimo esmę taisytinas klaidingai nurodytas keičiamo įstatymo straipsnio numeris: skaičių „79“ reikia pakeisti į „71“. 22.
į tai, kad pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 37 straipsnio 1, 2 dalis kandidatus rinkimuose į Europos Parlamentą gali kelti tik politinės partijos ir rinkimų komitetai, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje išbrauktini žodžiai „savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams“. 23. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 33 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali. Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 19 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 19 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 24.
teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 19 straipsnio 3 dalyje prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio noveloje „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta rinkiminė medžiaga“ vartojamą sąvoką „rinkiminė medžiaga“ siūlytume pakeisti sąvoka „rinkimų medžiaga“. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies formuluotėje „subjektai, turintys teisę siūlyti komisijos narius“ tarp žodžių „siūlyti“ ir „komisijos“ įrašytini žodžiai „kandidatus į“. 3. Projekto
kurią, jeigu tą pačią dieną kartu vyksta keli rinkimai arba rinkimai ir referendumas, Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK) atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją, siūloma nustatyti, kad tokiu atveju VRK sudaro
„vieną – savivaldybės, apygardos arba referendumo – rinkimų komisiją“. Rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta
„referendumo rinkimų komisijų“, pagal Referendumo įstatymą yra sudaromos
savivaldybių referendumo komisijos, todėl siūlome nurodytos įstatymo 15 straipsnio
savivaldybės, apygardos rinkimų arba savivaldybės referendumo – komisiją. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje formuluotė „iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“ keistina formuluote „iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijos narių rezervo“. 5.
formuluotėje „gali paskirti iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“ prieš žodį „rinkimų“ įrašytina „Seimo rinkimų įstatyme nurodyto“. Šios dalies antrajame sakinyje formuluotė „Jeigu rinkimų ir referendumo komisijų narių rezerve“ keistina formuluote „Jeigu šiame rezerve“, o formuluotė
„kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją“ taisytina į „kandidatūras į apylinkės
rinkimų komisijos narius“. 6. Projekto
didesnius savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų, šių komisijų sekretorių ir narių atlyginimų už darbo dieną tarifus. Pažymėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. 3940(3)) Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimą numatoma didinti gerokai didesniu mastu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors įstatymų leidėjas turi diskreciją reguliuoti rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimą ir nustatyti jų atlyginimų dydžius, tai darant turi būti paisoma iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kylančių reikalavimų, be kita ko, kad darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu tai pačiai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžiai būtų diferencijuojami tik jeigu tai pagrįsta aiškiais, objektyviais kriterijais, kaip antai jiems priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimus).
Abejotina, ar rinkimus į Europos Parlamentą organizuojančių ir vykdančių savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių atliekamų funkcijų sudėtingumas, veiklos apimtis, darbo pobūdis, jiems tenkančios atsakomybės už priskirtų funkcijų vykdymą mastas taip skiriasi nuo Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių apygardų ir apylinkių komisijų narių darbo, kad šiais skirtumais būtų objektyviai pagrįstas iš esmės skirtingo dydžio atlyginimų jiems nustatymas. 7. Projekto
„savivaldybės pavadinimą“, nes Europos Parlamento nariai renkami vienoje
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, ir nėra aišku, kokios savivaldybės pavadinimas turėtų būti nurodomas, VRK interneto svetainėje skelbiant duomenis apie rinkimų komitetą ir jo narius. 8. Projekto
kandidatų į Europos Parlamento narius duomenų skelbimą VRK svetainėje ir šių duomenų skelbimo trukmę. Kadangi šie santykiai nėra tapatūs šio straipsnio 1–4 dalyse reglamentuojamiems kandidatų registravimo santykiams, siūlytume šio straipsnio 5–8 dalių nuostatas apie kandidatų duomenų skelbimą išdėstyti atskirai naujame šio įstatymo straipsnyje. 9. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad VRK interneto svetainėje 10 metų būtų skelbiami, be kita ko, kandidato anketos duomenys apie kandidato darbovietę. Pažymėtina, kad pagal įstatymo 39 straipsnio 2 dalį (kurios projekte nesiūloma keisti) kandidatas neturi pareigos savo anketoje nurodyti darbovietės.
Taigi siūlome, derinant tarpusavyje kandidato anketoje nurodomus ir VRK svetainėje 10 metų skelbtinus kandidato anketos duomenis:
kandidato pareigą anketoje nurodyti darbovietę ir einamas pareigas (tarnybą), nes informacija apie kandidato einamas pareigas (tarnybą) svarbi ne tik jo registravimui, bet ir Europos Parlamento nario mandato nesuderinamumo su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnyje nurodytomis pareigomis aspektu. Tai leistų kontroliuoti, kad kandidatas, jį išrinkus Europos Parlamento nariu, atsisakytų su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų, o jų neatsisakęs netektų Europos Parlamento nario mandato (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 5 punktas, 97 straipsnio 3 dalis);
straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „darbovietė“ įrašyti „einamos pareigos (tarnyba)“, nes šių duomenų paskelbimas užtikrintų rinkėjų teisę gauti jiems reikšmingą informaciją apie kandidatą. 10. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies 1 punkte:
„ar yra kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis“ pakeitus formuluote „turima
pilietybė“ (žr.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 straipsnio 1 dalį), nurodžius
„ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės“ ir po
žodžio „darbovietė“ įrašius „pareigos (tarnyba)“, nuostata „ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje“ būtų perteklinė ir išbrauktina;
kad skelbiami „šio įstatymo 96 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti duomenys apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir apie tai, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, nuostatos „ar ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“ ir „ar jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu“ būtų perteklinės ir išbrauktinos;
atsižvelgta į tai, kad pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 2 dalį kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be kita ko, turi nurodyti: ar jam kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu, ir valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 straipsnio 1 dalį), nurodžius
„ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės“ ir po
žodžio „darbovietė“ įrašius „pareigos (tarnyba)“, nuostata „ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje“ būtų perteklinė ir išbrauktina;
kad skelbiami „šio įstatymo 96 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti duomenys apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir apie tai, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, nuostatos „ar ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“ ir „ar jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu“ būtų perteklinės ir išbrauktinos;
atsižvelgta į tai, kad pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 2 dalį kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be kita ko, turi nurodyti: ar jam kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu, ir valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą. 11.
„narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose“ tikslintina,
atsižvelgiant į tai, kad pagal Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį asmuo tuo pačiu metu gali būti tik vienos, o ne kelių Lietuvos Respublikoje įregistruotų politinių partijų nariu. Be to, šioje formuluotėje vartojamą sąvoką
„nevyriausybinės organizacijos“ siūlytume pakeisti platesne sąvoka
„asociacijos“, nes, mūsų nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą rinkėjų
informavimą, jiems turėtų būti pateikiama informacija apie kandidato narystę ne tik nevyriausybinėse organizacijose, bet ir kitose asocijuotose struktūrose, nesvarbu, kokie žodžiai yra jų pavadinimuose – „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kt. (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kadangi Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje duomenys apie kandidato narystę politinėje partijoje ir (arba) asociacijose nėra paminėti tarp tų, kuriuos reikia nurodyti kandidato į Europos Parlamento narius anketoje, šią dalį reikėtų atitinkamai papildyti. 12. Projekto
pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“ ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė „pajamų bei turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos“ yra tarpusavyje nesuderintos. 13.
straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos, kad VRK interneto svetainėje 10 metų skelbiama „privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms“ fragmentas „pateikta valstybės institucijoms“ išbrauktinas, nes Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra minima
„privačių interesų deklaracija“ (nenurodant institucijų, kurioms ji teikiama). 14. Projekto
VRK svetainėje 10 metų skelbiama informacija apie tai, ar kandidatas „dalyvauja renkamų valdžios institucijų veikloje“, yra ydinga ir išbrauktina. Asmuo, einantis politinės atstovaujamosios institucijos (Seimo, savivaldybės tarybos, Europos Parlamento) nario ar valstybės vadovo pareigas, dalyvauja atitinkamos institucijos veikloje, vykdant šių institucijų įgaliojimus. Joks kitas asmuo, kuris neina Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario ar valstybės vadovo pareigų, negali „dalyvauti renkamų valdžios institucijų veikloje“. 15. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies 6 punkte po žodžio „ar“ įrašytinas žodis „kandidatas“. 16. Projekto
informacijos apie kandidatų tautybę paskelbimą VRK svetainėje iki politinės kampanijos pabaigos turi būti keičiama, nes kandidatas savo anketoje turėtų nurodyti pilietybę. Be to, nei šioje dalyje, nei šio straipsnio 8 dalyje nėra aptartas duomenų apie kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinį gyvenamosios vietos adresą kilmės valstybėje narėje, apie tai, ar jam kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu, ir valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, paskelbimas. 17.
„arba išsikėlė patys“, nes kandidatus rinkimuose į Europos Parlamentą gali
kelti tik politinės partijos ir rinkimų komitetai (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 37 straipsnis). 18. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje formuluotė „arba asmens tapatybės kortelės“ keistina formuluote „ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento“ (žr. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 2 dalį). 19. Projekto
didesnius diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromų balsavimo komisijų pirmininkų ir narių atlyginimų už darbo dieną tarifus. Kartu su vertinamu projektu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. 3940(3)) balsavimą Seimo rinkimuose organizuojančių balsavimo komisijų narių darbo apmokėjimą numatoma didinti gerokai didesniu mastu. Atsižvelgdami į tai, dėl šių vertinamu projektu siūlomų pakeitimų teikiame pastabą, analogišką šios išvados 6 punkte pateiktai pastabai dėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūlomų nustatyti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių atlyginimų dydžių. 20. Projekto
„keičiamo“, o šio straipsnio 3 dalyje formuluotė „nuostatų įgyvendinimui
reikalingus“ keistina formuluote „straipsnių (jų dalių) įgyvendinamuosius“. 21. Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamu Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projektu (Nr.
XIIIP-3940(3)) siūloma patikslinti Seimo rinkimų įstatyme vartojamą kardomojo kalinimo vietų – tardymo izoliatorių pavadinimą, kad jis atitiktų galiojančius suėmimo vykdymą reguliuojančius teisės aktus, atitinkamai reikėtų pataisyti ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą (16 straipsnio 6 punktą, 18 straipsnio 3 punktą, 31 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio pavadinimą ir 4 dalį,
įstatymus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į EUROPOS
46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-3942(2) 2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovas Armen Airapetian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-152 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos.
Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius rinkimus į Europos Parlamentą įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo
dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: savivaldybės rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3943) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos
„nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad
savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl
yra tik informacinio pobūdžio pakvietimas dalyvauti rinkimuose, jis nėra asmeninis. Visi rinkėjai, taip pat ir tam tikras negalias turintys, gali būti informuoti apie rinkimus elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat visiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, yra privaloma pakvietimus įteikti asmeniškai, tad jie visi yra informuojami jiems tinkamu būdu. Pažymėtina, kad neįgaliųjų organizacijos viešosiose diskusijose ir pateikdami pasiūlymus raštu nekėlė klausimo dėl informacinių pranešimo pritaikymo rinkėjams su negalia.
Pritarti dėl 3 punkto. Iš dalies pritarti dėl 2 ir 4 punktų. Įstatyme įtvirtinti baigtinius neįgaliųjų poreikiams pritaikytos rinkiminės medžiagos ir inventoriaus sąrašus yra sudėtinga, kadangi technologijos keičiasi ir sparčiai tobulėja, be to daugeliu atveju tai priklauso nuo skiriamų asignavimų ir galimybių. Siūloma, kad konkretų rinkiminės medžiagos ir inventoriaus sąrašą tvirtintų VRK, įvertinusi atskirų rinkimų apylinkių poreikį. Taip pat pažymėtina, kad VRK yra patvirtinusi balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą (2018-12-11 sprendimas Nr. Sp-191), kuriame nustatytas konkretus inventorius (ilgalaikis turtas), kuriuo savivaldybės privalo aprūpinti rinkimų komisijas. Visas kanceliarines prekes (pvz. rašymo priemonės, maišai rinkimų biuleteniams, plombos ir pan.) pagal poreikį kiekvieniems rinkimams įsigyja pačios rinkimų komisijos iš VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Todėl efektyvumo požiūriu netikslinga įpareigoti savivaldybes tai daryti. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą.
Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
2019-11-153 2.
Projekto
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal įstatymo 17 straipsnį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku – VRK pareiga paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašus turėtų būti siejama su savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo laiku: šie sąrašai paskelbtini, pavyzdžiui, per 3 dienas atitinkamai nuo VRK sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo. Be to, projekto
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus <...>)“ įrašytina formuluotė „narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus <...>)“, formuluotė „kas pasiūlė į komisijos narius“ keistina formuluote „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 3 straipsniu siūloma skelbti mažiau komisijų narių duomenų nei kartu teikiamais projektais Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3943, XIIIP-3944 (nebūtų skelbiamas telefono numeris ir elektroninio pašto adresas). Manytina, kad tarp įvairiems rinkimams ar referendumui organizuoti ir vykdyti sudaromų rinkimų ir referendumo komisijų narių nėra tokių esminių skirtumų, kurie turėtų lemti skirtingą viešo jų duomenų (telefono numerio ir elektroninio pašto adreso) skelbimo teisinį reguliavimą, Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas atitinkamai nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos nariusį pasiūliusį subjektą, savivaldybių ir rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).
Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
išdėstyti atskiroje 15 straipsnio dalyje kartu su šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti novela – nauja bendra nuostata apimtų visų šio straipsnio
savivaldybių rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų (dėl to nereikėtų keisti 4 dalies); šio straipsnio 3 dalyje vartojamą žodį „asmenis“ siūlytume keisti žodžiu „kandidatus“. Pritarti Atsisakyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomos naujos nuostatos ir ją įtvirtinti šio straipsnio 5 dalyje:
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti
asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.
Visi subjektai, turintys teisę siūlyti komisijos narius, kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas) galėtų būti įrašyti asmenys, atitinkantys VRK nustatytus „kvalifikacinius kriterijus“. Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nustatytų ribojimų, pagal kuriuos tas pats asmuo vienu metu negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; rinkimų komisijos nariu ir atstovu rinkimams; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, neturintiems aukštojo išsilavinimo, tačiau turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje; žr. šios išvados 6 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams. Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu.
Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 6 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr.
XIIIP-3941, XIIIP-3943, XIIIP-3944) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 5 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.“
2019-11-154 5.
Projekto
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pastaba nebeaktuali Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento pastabai Nr. 4, ir nusprendė nedubliuoti šiame įstatyme rinkimų ir referendumų komisijų rezervo sudarymo, o įtvirtinti blanketinę teisės normą su nuoroda į Seimo rinkimų įstatymą, ši pastaba dėl rinkimų ir referendumų komisijų rezervo formavimo nebeaktuali. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje:
1) sąvoka
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Rinkimų į Europos Parlamentą
įstatymo 13 straipsnis);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“
taisytina, nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941,
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“, apimančią ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus juridinius asmenis – Lietuvos teisininkų draugiją ir politines partijas. Pastaba nebeaktuali Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento pastabai Nr. 4, ir nusprendė nedubliuoti šiame įstatyme rinkimų ir referendumų komisijų rezervo sudarymo, o įtvirtinti blanketinę teisės normą su nuoroda į Seimo rinkimų įstatymą, ši pastaba dėl rinkimų ir referendumų komisijų rezervo formavimo nebeaktuali. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys
neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. Pritarti Įvertinus tai, kad savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai yra skiriami VRK sprendimu, ji pati gali atrinkti asmenis pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus.
Be to, nėra aišku, kodėl tokius reikalavimus turi atitikti tik savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai, o rinkimų komisijų nariams tokie reikalavimai nėra keliami. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „minimalios kompiuterinio raštingumo žinios“ yra neapibrėžta pagal savo turinį, siūlome atsisakyti šios projekto nuostatos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisinis reguliavimas yra nesuderintas su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje: pagal siūlomą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisijos narius nebūtų pasiūlyta arba šioje komisijoje liktų laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius galėtų paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo; tuo tarpu pagal galiojantį 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nesiūloma keisti, tais atvejais, jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti projekto 5 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai.
Jeigu partijos nepasiūlė pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo kandidatūros, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.“
„apylinkės komisija“ vartotina sąvoka „apylinkės rinkimų komisija“. Pritarti
pakeitimas ir jo lyginamasis variantas parengti negaliojančios įstatymo redakcijos pagrindu, t. y. neatsižvelgus į 2019 m. spalio 8 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIII-2442 padarytus Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 25 straipsnio 4 dalies pakeitimus. Pritarti
9 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kokie duomenys apie rinkimų komitetą ir jo narius skelbtini VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės pavadinimas, rinkimų pavadinimas, atstovas (koordinatorius) yra ne rinkimų komiteto narių duomenys, o duomenys apie patį rinkimų komitetą, šios dalies pirmasis sakinys atitinkamai tikslintinas; formuluotė „rinkimų pavadinimas“ taip pat tikslintina, apibrėžiant rinkimus (rinkimų, kuriuose dalyvauti šis komitetas įsteigtas, ar pan.); neaišku, ar iki politinės kampanijos pabaigos turėtų būti skelbiamas kiekvieno rinkimų komiteto nario, ar tik rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) telefono numeris ir elektroninio pašto adresas.
Šios dalies antrajame sakinyje išdėstyta nuostata taisytina atsisakant perteklinių žodžių „pasibaigus politinei kampanijai“, „nuo paskelbimo <...> dienos“ ir išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „Rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardas bei pavardė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.“ Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei Seimo narės G. Burokienės pasiūlymą, siūlome pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: „Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardąus, pavardęes), savivaldybės pavadinimą, rinkimų, kuriuose dalyvauti šis rinkimų komitetas buvo įsteigtas, pavadinimą, rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 5 metus nuo paskelbimo savo interneto svetainėje dienos skelbia Rrinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimąas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardąas beir pavardęė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 10 metų.“
3 12.
Projekto
nurodytas keičiamos įstatymo 39 straipsnio dalies numeris: skaičių „5“ reikia pakeisti į „6“. Šioje dalyje siūloma nustatyti, kad pareiškiniai dokumentai būtų teikiami tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti, be kita ko, naudojamos elektroninių ryšių priemonės ir informacinės sistemos gali būti paveikiamos kibernetinių atakų, turint tikslą sukelti šių ryšių ir sistemų sutrikimus, t. y. sutrikdyti rinkimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto svarstymo metu nereikėtų gauti kibernetinio saugumo ekspertų išvados, kuria remiantis būtų galima įvertinti kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis rizikas ir tai, ar šis dokumentų pateikimo būdas įstatyme galėtų būti numatytas kaip vienintelis, ar tik kaip alternatyva esamam jų pateikimo būdui (būdams). Pritarti Atsisakyti reikalavimo, kad pareiškiniai dokumentai teikiami tik elektroniniu būdu. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 19 straipsnio
valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas (Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas), taip pat Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. Pritarti
įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatą skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidato į Europos Parlamento narius anketoje (ši sąvoka įtvirtinta įstatyme) ir biografijoje nurodyta informacija apie jį (taip pat jo šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 13, 14, 15 ir siekiant aiškiau išdėstyti informacijos apie kandidatus skelbimą VRK interneto svetainėje, siūlome šią informaciją išdėstyti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse (t. y. vietoje 2 dalių dėstyti 4 dalyse), pagal šios informacijos skelbimo ir saugojimo laiką.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 ir 6 dalis, šį straipsnį papildyti 7 ir 8 dalimis:
„5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal partijos ar
rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia informaciją apie kandidatus (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), jų gyvenimo aprašymą, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus.“
straipsnio 5 dalyje nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija arba rinkimų komitetas iškėlė) skelbiami 50 metų. 5.
partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
1) kandidato anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje; ar jis yra kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis; šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
Pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
1) kandidato anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje; ar jis yra kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis; šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. 2) kandidato biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar dalyvauja renkamų valdžios institucijų veikloje;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.
kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 7. Kandidatų duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija, iškėlęs rinkimų komitetas arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 100 metų. 8. Kandidato asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.”
pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. Pritarti
pasiūlė paskirti atstovu rinkimams“ įrašytini žodžiai „atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ – žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. Pritarti
2019-11-1513 17.
Projekto
„kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus (kandidato vardą,
pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė)“ keistina formuluote
„kandidatų sąrašų pavadinimus ir šiuose sąrašuose įrašytus kandidatus (vardą,
pavardę, iškėlusią partiją arba iškėlusį rinkimų komitetą)“; paskutiniame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jos paskelbimo dienos“. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Seimo narės. G. Burokienės pasiūlymą, siūlome pakeisti keičiamo įstatymo 46 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia: partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose šiuose sąrašuose įrašytus kandidatus (kandidato vardą, pavardę, kokia iškėlusią partijaą ar iškėlusį rinkimų komitetasą iškėlė); kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 10 metusų.“
rinkimų stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Nepritarti Stebėtojų telefonai VRK svetainėje niekada nebuvo skelbiami. Tai yra asmeninė informacija, o stebėtojai nėra rinkimų organizatoriai, kurių kontaktai yra būtini rinkėjams, kad galėtų išsiaiškinti rinkimų procesą. Partijos ir kandidatai skiria stebėtojus tam, kad stebėtų balsavimo procedūras ir praneštų apie pažeidimus. Stebėtojai palaiko kontaktą su juos delegavusiu subjektu. Rinkėjai jiems neskambina. Bet kuris rinkėjas, pastebėjęs pažeidimus skambina ir informuoja ne stebėtoją, o tiesiogiai rinkimų komisiją. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ keistina formuluote „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“. Pritarti
apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. Kartu atkreiptinas dėmesys į taisytiną galiojančios redakcijos Rinkimų į Europos Parlamentą 61 straipsnio 1 dalies nuostatą „Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras <...>“, nederančią su šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio nuostatomis, pagal kurias Europos Parlamento nariai renkami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją.
Pritarti Pasiūlymas: Papildyti projekto 15 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorijaoje patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį.“
keičiamo įstatymo straipsnio numeris: skaičių „79“ reikia pakeisti į „71“. Pritarti
į tai, kad pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 37 straipsnio 1, 2 dalis kandidatus rinkimuose į Europos Parlamentą gali kelti tik politinės partijos ir rinkimų komitetai, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje išbrauktini žodžiai „savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams“. Pritarti
2019-11-1519 23.
Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 33 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali. Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 19 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 ir 6 dalys, 12 straipsnis, 13 straipsnis ir 15 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3.
Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, 9 straipsnio 3 dalį, 11 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 40 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalis, 12 ir 13 straipsniai ir 15 straipsnio 2 dalį įsigalioja
įstatymo 3 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis, 11 straipsniu keičiamos Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 40 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalys, 12 ir 13 straipsniai ir 15 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio
aktus.“
teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 19 straipsnio 3 dalyje prieš
ministerijos Europos teisės departamentas 2019-10-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 9, 10, 13, 15, 17, 23, 25, 35, 38,
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
3 Argumentai: Siekiant padidinti galimybes visuomenei palyginti praėjusiuose rinkimuose ir einamuosiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų duomenis, siūloma ilgiau VRK svetainėje skelbti kandidatų pareiškinių dokumentų duomenis: pagrindinius su kandidatu susijusius anketos duomenis, biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. Taip pat siūloma iki 100 m. pailginti laikotarpį, kurį VRK svetainėje skelbiama informacija apie kandidatus (vardas, pavardė) ir juos iškėlusius subjektus bei rinkimų rezultatus. Pasibaigus šiems terminams, minėta informacija ir toliau bus vieša, su ja bus galima susipažinti pateikus tokį prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 38 straipsnį 8 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardą, pavardę, savivaldybės pavadinimą, rinkimų pavadinimą, atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 5 metus
interneto svetainėje dienos skelbia rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimą ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardą bei pavardę.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 11. 2. Seimo narė Guoda Burokienė 2019-10-2211 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus
(vardas, pavardė, kokia partija arba rinkimų komitetas iškėlė) skelbiami 50 100 metų.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 14. 3. Seimo narė Guoda Burokienė 2019-10-2213 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų
paskelbimas Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia: partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus (kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė); kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus 10 metų.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 17. 6.
pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3942(3) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3942(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė