Projekto lyginamasis variantas
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta: tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje privalo šią anketą anketos duomenis (vardą, pavardę, kitus šioje dalyje nurodytus duomenis) viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos anketos pateikimo.“
3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į
Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiosiosjoje rinkimų komisijosje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, – ją užpildyti ir įrašyti nurodytą informaciją.
Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 24 valandas privalo pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus anketos duomenis (vardą, pavardę, kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis) šią informaciją paskelbti viešai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir balsavimo patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius nuo po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.
Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: „5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybėsių administracijosų direktoriusai asmenis į savivaldybės rinkimų komisijos narius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų.
Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. 4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Partijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti savivaldybių rinkimų komisijų nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta Respublikos Prezidento arba Seimo, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant irbei vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai ir kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs savivaldybės rinkimų komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti savivaldybės rinkimų komisijos nariai negali tapti politinių partijų nariais. 7 8. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių. 8 9. Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 9 10.
arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro savivaldybių rinkimų komisijas. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino. 5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs apylinkės komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apylinkių rinkimų komisijos nariai negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais.
Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių.“6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas 1.
23 straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
straipsnio 5 dalį. „5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų balsuoti du kartus arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę.
Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 85
rinkimų dienos.“
1.Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki rinkimų dienos, pretendentai būti
kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus. Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos, privačių interesų deklaraciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją; šie dokumentai gali būti pateikiami ir tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja, kai Vyriausioji rinkimų komisija juos įregistruoja kandidatais į Respublikos Prezidentus ir savo interneto svetainėje paskelbia kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą (nurodo kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai).“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbia visų kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą (nurodo kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai) ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimus. Kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.“
dalimi: „10. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų į Respublikos Prezidentus pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia šią informaciją apie kandidatus į Respublikos Prezidentus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus.“
38 straipsnį 11 dalimi: „11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys (vardas, pavardė, kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų.“
Papildyti 39 straipsnį 4 dalimi: „4. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinio duomenis (vardą ir pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerį).“13 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne
vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Be to, rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą.
Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“14 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, išdalina rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“15 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“16 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Negaliojančiais rinkimų biuleteniais laikomi:
2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu rinkimų biuleteniai neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai;
Respublikos Prezidentus arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios;
Respublikos Prezidentus balsavo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.“17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnis, 10 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys, 11 straipsnis ir 12 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-3941(2) lyginamasis variantas
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta: tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje privalo šią anketą anketos duomenis (vardą, pavardę, kitus šioje dalyje nurodytus duomenis) viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos anketos pateikimo.“
3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į
Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiosiosjoje rinkimų komisijosje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, – ją užpildyti ir įrašyti nurodytą informaciją.
Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 24 valandas privalo pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus anketos duomenis (vardą, pavardę, kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis) šią informaciją paskelbti viešai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir balsavimo patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius nuo po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.
Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: „5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybėsių administracijosų direktoriusai asmenis į savivaldybės rinkimų komisijos narius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų.
Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. 4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Partijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti savivaldybių rinkimų komisijų nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta Respublikos Prezidento arba Seimo, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant irbei vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. 7 8. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių. 8 9. Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 9 10.
arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro savivaldybių rinkimų komisijas. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino. 5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio
rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
straipsnio 5 dalį. „5.
„5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų balsuoti du kartus arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 85
rinkimų dienos.“
1.Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki rinkimų dienos, pretendentai būti
kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus. Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos, privačių interesų deklaraciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją; šie dokumentai gali būti pateikiami ir tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja, kai Vyriausioji rinkimų komisija juos įregistruoja kandidatais į Respublikos Prezidentus ir savo interneto svetainėje paskelbia kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą (nurodo kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai).“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbia visų kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą (nurodo kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai) ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimus.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.“
dalimi: „10. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų į Respublikos Prezidentus pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia šią informaciją apie kandidatus į Respublikos Prezidentus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus.“
38 straipsnį 11 dalimi: „11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys (vardas, pavardė, kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų.“
Papildyti 39 straipsnį 4 dalimi: „4. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinio duomenis (vardą ir pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerį).“13 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne
vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Be to, rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą.
Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“14 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, išdalina rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“15 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“16 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Negaliojančiais rinkimų biuleteniais laikomi:
2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu rinkimų biuleteniai neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai;
Respublikos Prezidentus arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios;
Respublikos Prezidentus balsavo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.“17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnis, 10 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys, 11 straipsnis ir 12 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-3941(3) lyginamasis variantas
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60, 67, 68 IR 70 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta: tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje privalo šią anketą anketos duomenis (vardą, pavardę, kitus šioje dalyje nurodytus duomenis) viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos anketos pateikimo.“
3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į
Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiosiosjoje rinkimų komisijosje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, – ją užpildyti ir įrašyti nurodytą informaciją.
Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 24 valandas privalo paskelbti pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus anketos duomenis (vardą, pavardę, kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis) šią informaciją paskelbti viešai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir balsavimo patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos.
Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius nuo po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: „5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas atitinkamai nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų. 2.
rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybėsių administracijosų direktoriusai gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. 4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti savivaldybių rinkimų komisijų nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Visi subjektai, turintys teisę siūlyti komisijos narius, kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų.
Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta Respublikos Prezidento arba Seimo, arba savivaldybėsių tarybosų rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – rinkimų komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.“
rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. 8 9. Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 9 10.
arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro savivaldybių rinkimų komisijas. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino.“
straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 nariai.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.
Jeigu ne mažiau kaip trys savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų ir referendumo komisijų narių rezerve nėra asmenų, kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas apylinkės rinkimų komisijos narių skaičius. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio
rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
straipsnio 5 dalį. „5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų balsuoti du kartus arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip iki rinkimų dienos likus 85 83 dienoms ir baigiamas ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.“
1.Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų dienos Likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki rinkimų
dienos, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus.
Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos, privačių interesų deklaraciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją; šie dokumentai gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja, kai Vyriausioji rinkimų komisija juos įregistruoja kandidatais į Respublikos Prezidentus ir savo interneto svetainėje paskelbia kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą (nurodo kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę, iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats).“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbia visų kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą (nurodo kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę, iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats) ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimus. Kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 10 metų.“
dalimi: „10.
Pagal kandidatų į Respublikos Prezidentus pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
1) pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar jis yra Lietuvos pilietis pagal kilmę; ar jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyveno Lietuvoje; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis apie galimumą kandidatuoti Seimo nariui: ar turi nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę; ar yra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negalite dalyvauti politinių partijų veikloje; ar yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir duomenys apie šią priesaiką; šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis): apie kandidato darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis), taip pat tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai; šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys apie turimą ar turėtą kitos valstybės pilietybę;
2) kandidato į Respublikos Prezidentus biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar yra renkamos valdžios institucijos narys;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato į Respublikos Prezidentus nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.“ 5.
Pagal kandidatų į Respublikos Prezidentus pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
1) pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar jis yra Lietuvos pilietis pagal kilmę; ar jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyveno Lietuvoje; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis apie galimumą kandidatuoti Seimo nariui: ar turi nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę; ar yra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negalite dalyvauti politinių partijų veikloje; ar yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir duomenys apie šią priesaiką; šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis): apie kandidato darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis), taip pat tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai; šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys apie turimą ar turėtą kitos valstybės pilietybę;
2) kandidato į Respublikos Prezidentus biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar yra renkamos valdžios institucijos narys;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato į Respublikos Prezidentus nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.“
38 straipsnį 11 dalimi: „11.
Informacija apie kandidatų į Respublikos Prezidentus gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
6Papildyti 38 straipsnį 12 dalimi:
„12. Kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusią partiją arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 100 metų.“
7Papildyti 38 straipsnį 13 dalimi:
„13. Kandidato į Respublikos Prezidentus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.”
Papildyti 39 straipsnį 4 dalimi: „4. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinio duomenis (vardą ir pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą, savivaldybių ir rinkimų apylinkių pavadinimus bei numerį).“13 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne
vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios.
Be to, rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“14 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, išdalina rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“
Pakeisti 60 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37 pareiginės
algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“16 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal rinkimų apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu balsuojant vokais gautų biuletenių skaičių.“17 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iš išorinio voko išimamas informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.
Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio ar jie yra keli, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;“. 18 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Negaliojančiais rinkimų biuleteniais laikomi:
2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu rinkimų biuleteniai neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai;
Respublikos Prezidentus arba kuriuose pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios;
Respublikos Prezidentus balsavo.“19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 3 straipsnį, 10 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6,
7 dalis, 11 straipsnį ir 12 straipsnį įsigalioja 2020 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnis, 10 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalys, 11 straipsnis ir 12 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3.
dalyje nurodytų straipsnių nuostatų įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 procentų. Siūloma visuose rinkimų įstatymuose suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie nepriklauso partijoms ir rinkimų komitetams ir atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti
suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti draudimą į rinkimų komisijų narių rezervą įrašomiems asmenims ir iš šio rezervo paskirtiems rinkimų komisijų nariams būti politinių partijų nariais. Manome, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią į rinkimų komisijų narių rezervą gali būti įrašyti tik politinėms partijoms nepriklausantys asmenys („Asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai <...>, turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro <...> rinkimų komisijų narių rezervą“), šios dalies nuostata, pagal kurią iš šio rezervo paskirti savivaldybės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai „negali tapti politinių partijų nariais“, ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią iš šio rezervo paskirti apylinkės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai „negali tapti politinių partijų nariais“, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas, taip pat Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis, be kita ko, į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tai yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių.
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pažymėta: „Piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia politines partijas ir politines organizacijas (kuri <...> apima piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje) nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. <...> įstatymu nustatant minėtos konstitucinės teisės ribojimus, inter alia draudžiant piliečiams dalyvauti politinių partijų veikloje, privalu paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje: Konstitucijos
partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; Konstitucijos
organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal Konstitucijos
savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. <...> Konstitucijos
gali būti laikinai apribota, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos
savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams priklausyti politinėms partijoms (kaip ir į šį rezervą įrašomiems asmenims keliamas reikalavimas nebūti politinių partijų nariais) nėra nustatytas Konstitucijoje ir negali būti kildinamas iš jos nuostatų, todėl yra konstituciškai nepagrįstas; be to, juo pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje: Konstitucijos
partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; Konstitucijos
organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal Konstitucijos
savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. <...> Konstitucijos
gali būti laikinai apribota, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos
savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams priklausyti politinėms partijoms (kaip ir į šį rezervą įrašomiems asmenims keliamas reikalavimas nebūti politinių partijų nariais) nėra nustatytas Konstitucijoje ir negali būti kildinamas iš jos nuostatų, todėl yra konstituciškai nepagrįstas; be to, juo pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (2012 m. vasario 6 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kiti nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisę būti įrašytiems į rinkimų komisijų narių rezervo sąrašą turėtų tik tie asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai, o asmenims, iš šio rezervo paskirtiems savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariais, būtų uždrausta tapti politinių partijų nariais, yra griežtesnis net už Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) pirmininkui ir daliai šios komisijos narių keliamą politinio neutralumo reikalavimą (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje“); politinių partijų pasiūlytiems VRK nariams reikalavimas sustabdyti narystę politinėje partijoje nėra taikomas. Pažymime, kad ir šiuo metu politinių partijų dalyvavimas formuojant visų lygių rinkimų komisijas (Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 15 straipsnio 2 dalis, Vyriausiosios rinkimų komisijos 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas) nesuponuoja visiško šių komisijų narių politinio neutralumo, todėl svarstytina, kokia yra prasmė daliai šių komisijų narių (iš rezervo skiriamiems savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams) taikyti suabsoliutintą politinio neutralumo reikalavimą (draudimą priklausyti politinei partijai). 2.
straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ir kandidato į Respublikos Prezidentus duomenų anketos paskelbimas VRK interneto svetainėje yra viešas paskelbimas, todėl žodis „viešai“ šiose dalyse išbrauktinas kaip perteklinis. 3. Projekto
žodžių „pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus“ įrašytini žodžiai
„ar kandidato į Respublikos Prezidentus“. 4. Projekto
rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius Respublikos Prezidento rinkimus įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: savivaldybės rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3942, XIIIP-3943) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. 5.
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „kas pasiūlė į komisijos narius“ įrašytina formuluotė „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. 6. Projekto
išdėstyti atskiroje 13 straipsnio dalyje kartu su šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti novela – nauja bendra nuostata apimtų visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų teisę ir pareigą pasiūlyti kandidatus į savivaldybių rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų (dėl to nereikėtų keisti 4 dalies); šio straipsnio 3 dalyje vartojamą žodį „asmenis“ siūlytume keisti žodžiu „kandidatus“. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas). Siūloma įstatyme įtvirtinti asmenų politinio neutralumo reikalavimą („asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai“), o „kvalifikacinius kriterijus“ nustatytų VRK. Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Prezidento rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos).
Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Prezidento rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio
kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, neturintiems aukštojo išsilavinimo, tačiau turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto
punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams.
Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu. Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 9 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3942, XIIIP-3943, XIIIP-3944) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 8.
straipsnio 7 dalyje vartojama nenorminio pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje:
(Prezidento rinkimų įstatymo 12, 13, 15 straipsniai);
referendumo rinkimų komisijų“ taisytina, nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr.
siūlome vartoti sąvoką „subjektai“, apimančią ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus juridinius asmenis – Lietuvos teisininkų draugiją ir politines partijas. 10. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nustatomo reikalavimo „turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. 11. Projekto
reguliavimas yra nesuderintas su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje: pagal siūlomą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisijos narius nebūtų pasiūlyta arba šioje komisijoje liktų laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius galėtų paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo; tuo tarpu pagal galiojantį 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nesiūloma keisti, tais atvejais, jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. 12.
komisija“ vartotina sąvoka „apylinkės rinkimų komisija“; nenorminio pobūdžio formuluotė
„pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais“ keistina
formuluote „kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimams rinkimų komitetai nėra steigiami, todėl fragmento „ar rinkimų komitetų“ projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatoje, pagal kurią iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apylinkės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais, prasmė nėra aiški. 13. Projekto
iškėlė arba išsikėlė savarankiškai“ keistina formuluote „iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats“ (keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1, 2 dalys); taip pat taisytina ir šio straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti novela; formuluotė „kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai“ šio straipsnio 11 dalyje keistina formuluote „iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats“. 14. Projekto
įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje ir 11 dalies pirmajame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“, o 11 dalies antrajame sakinyje – žodžiai „nuo jų paskelbimo“. Neaišku, kuo skiriasi
„kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys“, kurie pagal įstatymo 38
straipsnio 6 dalį turėtų būti skelbiami 5 metus, nuo „kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenų“, pagal to paties straipsnio 11 dalį skelbtinų 50 metų. 15.
straipsnio 10 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus į Respublikos Prezidentus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 17 straipsnio 2 dalis). Pažymime, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. 16. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10 ir 11 dalyse siūloma įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatą skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidato į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje (pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį duomenų anketos formą tvirtina VRK) ir biografijoje nurodyta informacija apie jį (taip pat jo šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. 17.
stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. 18. Projekto
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ įrašytini žodžiai „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ – žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“. 19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtu Prezidento rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2441, įsigaliojusiu 2019 m. spalio 8 d., atsisakius balsavimo paštu instituto ir vietoj jo numačius balsavimą specialiuose balsavimo punktuose, galiojančio Prezidento rinkimų įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje žodį „paštu“ reikėtų pakeisti žodžiais „balsavimo vokuose“, o šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotėse „balsavimo paštu voke“ ir „balsavimo paštu vokas“ reikėtų išbraukti žodį „paštu“. 20. Projekto
neturėtų būti įtvirtinti identiški biuletenių negaliojimo pagrindai „arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“. 21. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali.
Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 17 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 17 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 17 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 22. Pagal teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 17 straipsnio 3 dalyje prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V.
Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ir kandidato į Respublikos Prezidentus duomenų anketos paskelbimas VRK interneto svetainėje yra viešas paskelbimas, todėl žodis „viešai“ šiose dalyse išbrauktinas kaip perteklinis. 2. Projekto
žodžių „pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus“ įrašytini žodžiai
„ar kandidato į Respublikos Prezidentus“. 3. Projekto
rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos.
Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius Respublikos Prezidento rinkimus įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: savivaldybės rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3942, XIIIP-3943) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų
„viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai,
informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. 4.
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „kas pasiūlė į komisijos narius“ įrašytina formuluotė „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. 5. Projekto
išdėstyti atskiroje 13 straipsnio dalyje kartu su šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti novela – nauja bendra nuostata apimtų visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų teisę ir pareigą pasiūlyti kandidatus į savivaldybių rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų (dėl to nereikėtų keisti 4 dalies); šio straipsnio 3 dalyje vartojamą žodį „asmenis“ siūlytume keisti žodžiu „kandidatus“. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas) galėtų būti įrašyti asmenys, atitinkantys VRK nustatytus „kvalifikacinius kriterijus“. Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Prezidento rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos).
Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Prezidento rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ribojimo, pagal kurį rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, neturintiems aukštojo išsilavinimo, tačiau turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto
punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams.
Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu. Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 8 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3942, XIIIP-3943, XIIIP-3944) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 7.
straipsnio 7 dalyje vartojama nenorminio pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje:
(Prezidento rinkimų įstatymo 12, 13, 15 straipsniai);
referendumo rinkimų komisijų“ taisytina, nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr.
siūlome vartoti sąvoką „subjektai“, apimančią ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus juridinius asmenis – Lietuvos teisininkų draugiją ir politines partijas. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nustatomo reikalavimo „turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. 10. Projekto
reguliavimas yra nesuderintas su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje: pagal siūlomą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisijos narius nebūtų pasiūlyta arba šioje komisijoje liktų laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius galėtų paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo; tuo tarpu pagal galiojantį 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nesiūloma keisti, tais atvejais, jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. 11.
komisija“ vartotina sąvoka „apylinkės rinkimų komisija“; nenorminio pobūdžio formuluotė
„pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais“ keistina
formuluote „kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimams rinkimų komitetai nėra steigiami, todėl fragmento „ar rinkimų komitetų“ projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatoje, pagal kurią iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apylinkės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais, prasmė nėra aiški. 12. Projekto
iškėlė arba išsikėlė savarankiškai“ keistina formuluote „iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats“ (keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1, 2 dalys); taip pat taisytina ir šio straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti novela; formuluotė „kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai“ šio straipsnio 11 dalyje keistina formuluote „iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats“. 13. Projekto
įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje ir 11 dalies pirmajame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“, o 11 dalies antrajame sakinyje – žodžiai „nuo jų paskelbimo“. Neaišku, kuo skiriasi
„kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys“, kurie pagal įstatymo 38
straipsnio 6 dalį turėtų būti skelbiami 5 metus, nuo „kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenų“, pagal to paties straipsnio 11 dalį skelbtinų 50 metų. 14.
straipsnio 10 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus į Respublikos Prezidentus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 17 straipsnio 2 dalis). Pažymime, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. 15. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10 ir 11 dalyse siūloma įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatą skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidato į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje (pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį duomenų anketos formą tvirtina VRK) ir biografijoje nurodyta informacija apie jį (taip pat jo šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. 16.
stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. 17. Projekto
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ įrašytini žodžiai „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ – žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“. 18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtu Prezidento rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2441, įsigaliojusiu 2019 m. spalio 8 d., atsisakius balsavimo paštu instituto ir vietoj jo numačius balsavimą specialiuose balsavimo punktuose, galiojančio Prezidento rinkimų įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje žodį „paštu“ reikėtų pakeisti žodžiais „balsavimo vokuose“, o šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotėse „balsavimo paštu voke“ ir „balsavimo paštu vokas“ reikėtų išbraukti žodį „paštu“. 19. Projekto
neturėtų būti įtvirtinti identiški biuletenių negaliojimo pagrindai „arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“. 20. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali.
Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 17 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 17 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 17 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 21. Pagal teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 17 straipsnio 3 dalyje prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V.
Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60, 67, 68 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų anketos (kuri turėtų būti teikiama VRK nuo jos sprendimo išduoti pretendentui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus rinkėjų parašų rinkimo lapus iki jo įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus ir kurioje nurodoma tik pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus vardas, pavardė ir jo ryšiai su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)) paskirtis nėra tapati pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus anketos (kurios duomenys būtų skelbiami pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10 dalį) paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies formuluotę „privalo paskelbti pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus anketos duomenis (vardą, pavardę, kitus šio straipsnio
paskelbti pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytos anketos duomenis apie jo ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)“. 2.
pavadinimas „pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus anketa“ nesutampa su projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10 dalies 1 punkte vartojamu anketos pavadinimu
„pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus anketa“. Pažymėtina, kad nors
abi šios anketos projekte minimos, tačiau nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra numatyta nei tai, kokius savo duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus (kandidatas į Respublikos Prezidentus) pats turi įrašyti į šią anketą (pvz., vardą, pavardę, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, narystę politinėje partijoje ar asociacijoje, darbovietę, einamas pareigas, taip pat kitus duomenis apie galimumą būti renkamam Seimo nariu (Konstitucijos 78 straipsnis) ir kitus kandidatui registruoti reikšmingus duomenis), nei tai, kada pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus šią anketą turi pateikti VRK. Atsižvelgiant į tai, Prezidento rinkimų įstatyme reikėtų įtvirtinti: pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pareigą pateikti VRK jos nustatytos formos kandidato į Respublikos Prezidentus anketą (siūlytume visame projekto tekste vartoti šį anketos pavadinimą), kurioje būtų nurodyti visi VRK ir rinkėjams reikšmingi duomenys apie pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus (kandidatą į Respublikos Prezidentus). Nustatytina ir tai, kada ši anketa būtų teikiama VRK: ar tada, kai pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus raštu pareiškia apie tai VRK – Prezidento rinkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, ar pretendentui būti kandidatu į Respublikos Prezidentui atvykus į VRK – šio straipsnio 2 dalis, ar teikiant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus.
Pažymime, kad kandidato į Respublikos Prezidentus anketos teikimas VRK kartu su įstatymo 36 straipsnio 1–4 dalyse nurodytais dokumentais, leistų ne tik patikrinti šioje anketoje nurodytus ir kandidatui registruoti reikšmingus duomenis ir juos patikrinus priimti vieną ir šio įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nurodytų VRK sprendimų, bet ir įgyvendinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10 dalies nuostatas dėl šios anketos duomenų paskelbimo VRK interneto svetainėje. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio noveloje „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos“ vartojamą sąvoką „rinkiminės medžiagos“ siūlytume pakeisti sąvoka „rinkimų medžiagos“. 4. Projekto
apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies formuluotėje „subjektai, turintys teisę siūlyti komisijos narius“ tarp žodžių „siūlyti“ ir „komisijos“ įrašytini žodžiai „kandidatus į“. 6. Projekto
kurią, jeigu tą pačią dieną kartu vyksta keli rinkimai arba rinkimai ir referendumas, Vyriausioji rinkimų komisija (toliau VRK) atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją, siūloma nustatyti, kad tokiu atveju VRK sudaro
„vieną – savivaldybės, apygardos arba referendumo – rinkimų komisiją“.
Rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta
„referendumo rinkimų komisijų“, pagal Referendumo įstatymą yra sudaromos
savivaldybių referendumo komisijos, todėl siūlome nurodytos įstatymo
atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba savivaldybės referendumo – komisiją. 7. Projekto
Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“ keistina formuluote „iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijos narių rezervo“. 8. Projekto
formuluotėje „gali paskirti iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“ prieš žodį „rinkimų“ įrašytina „Seimo rinkimų įstatyme nurodyto“. Šios dalies antrajame sakinyje formuluotė „Jeigu rinkimų ir referendumo komisijų narių rezerve“ keistina formuluote „Jeigu šiame rezerve“, o formuluotė „kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją“ taisytina į „kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijos narius“. 9. Projekto
didesnius savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų, šių komisijų sekretorių ir narių atlyginimų už darbo dieną tarifus.
Pažymėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. 3940(3)) Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimą numatoma didinti gerokai didesniu mastu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors įstatymų leidėjas turi diskreciją reguliuoti rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimą ir nustatyti jų atlyginimų dydžius, tai darant turi būti paisoma iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kylančių reikalavimų, be kita ko, kad darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu tai pačiai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžiai būtų diferencijuojami tik jeigu tai pagrįsta aiškiais, objektyviais kriterijais, kaip antai jiems priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimus). Abejotina, ar Respublikos Prezidento rinkimus organizuojančių ir vykdančių savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių atliekamų funkcijų sudėtingumas, veiklos apimtis, darbo pobūdis, jiems tenkančios atsakomybės už priskirtų funkcijų vykdymą mastas taip skiriasi nuo Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių apygardų ir apylinkių komisijų narių darbo, kad šiais skirtumais būtų objektyviai pagrįstas iš esmės skirtingo dydžio atlyginimų jiems nustatymas. 10.
į Respublikos Prezidentus sąrašo, kuriame nurodomas kiekvieno kandidato vardas, pavardė, iškėlusi partija arba kad išsikėlė pats, duomenys Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje bus skelbiami 10 metų. Neaišku, kuo šie „kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys“ skiriasi nuo to paties straipsnio 12 dalyje nurodytų „kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenų“, kurie taip pat sukonkretinti kaip vardas, pavardė, iškėlusi partija arba kad išsikėlė pats ir kurie turėtų būti skelbiami 100 metų. Taigi pagal šį siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kiek metų – 10 ar 100 – turėtų būti skelbiami tokie kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys kaip vardas, pavardė, iškėlusi partija arba kad išsikėlė pats. 11. Projekto
reglamentuoti „pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus“ ir
„kandidatų į Respublikos Prezidentus“ duomenų skelbimą VRK svetainėje ir šio
skelbimo trukmę. Kadangi šie santykiai nėra tapatūs šio straipsnio 1–9 dalyse reglamentuojamiems kandidatų registravimo santykiams, siūlytume šio straipsnio 10–13 dalių nuostatas apie kandidatų duomenų skelbimą išdėstyti atskirai naujame šio įstatymo straipsnyje. 12.
10 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10 dalies teikiame šias pastabas:
1) atsižvelgiant į tai, kad pagal šią dalį VRK interneto svetainėje 10 metų būtų skelbiama informacija ne tik apie kandidatus į Respublikos Prezidentus, bet ir apie tuos pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, kurie nebuvo įregistruoti kandidatais, šios dalies pradžioje turėtų būti paminėti ir pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus („Pagal pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ir kandidatų į Respublikos Prezidentus pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiami šie jų duomenys:“), o atskiruose šios dalies punktuose nebereikėtų kartoti, kad duomenys yra pretendento ar kandidato (1 punkte išbrauktini žodžiai „pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus“, 2 punkte – žodžiai
„kandidato į Respublikos Prezidentus“), išskyrus 7 punktą, kurį reikėtų
papildyti („kita pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti“). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad šio straipsnio 10 dalies pirmajame sakinyje minimi „kandidatų į Respublikos Prezidentus pateikti pareiškiniai dokumentai“, nors galiojančio įstatymo 36 straipsnyje numatytas pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus dokumentų, o ne kandidato į Respublikos Prezidentus pareiškinių dokumentų pateikimas;
2) 1 punkte numatyta, kad VRK interneto svetainėje 10 metų turėtų būti skelbiami, be kita ko, „pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose“.
Šioje nuostatoje po žodžio „darbovietė“ įrašytini žodžiai „pareigos (tarnyba)“, nes duomenų apie pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus (kandidato į Respublikos Prezidentus) rinkimų metu einamas pareigas (tarnybą) paskelbimas užtikrintų, kad rinkėjai gautų jiems reikšmingą informaciją apie kandidatą;
3) 1 punkto formuluotė „narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį asmuo tuo pačiu metu gali būti tik vienos, o ne kelių Lietuvos Respublikoje įregistruotų politinių partijų nariu.
Be to, šioje formuluotėje vartojamą sąvoką „nevyriausybinės organizacijos“ siūlytume pakeisti platesne sąvoka
„asociacijos“, nes, mūsų nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą rinkėjų
informavimą, jiems turėtų būti pateikiama informacija apie pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus (kandidato į Respublikos Prezidentus) narystę ne tik nevyriausybinėse organizacijose, bet ir kitose asocijuotose struktūrose, nesvarbu, kokie žodžiai yra jų pavadinimuose – „asociacija“,
„visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“,
„draugija“ ar kt. (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis);
4) 1 punkte po žodžių „narystė politinėje partijoje ar asociacijoje“ pakaktų nurodyti „šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis yra Lietuvos pilietis pagal kilmę; ar jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyveno Lietuvoje; ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; ar nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, duomenys apie tokią priesaiką ar tokį pasižadėjimą; ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)“;
5) jeigu pagal šios dalies 1 punktą būtų skelbiami kandidato į Respublikos Prezidentus anketoje nurodyti duomenys apie jo „einamas pareigas (tarnybą)“, formuluotė „ar yra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje“, būtų perteklinė;
6) 1 punkte nurodžius, kad skelbiami „šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)“, detalesnis šių duomenų vardijimas („apie kandidato darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis), taip pat tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai“) būtų perteklinis;
7) 3 punkto formuluotė „gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“ ir įstatymo
deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos“, yra tarpusavyje nesuderintos;
8) 4 punkto formuluotės
„privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms“ fragmentas
„pateikta valstybės institucijoms“ išbrauktinas, nes įstatymo 38 straipsnio 1
dalyje yra minima „privačių interesų deklaracija“ (nenurodant institucijų, kurioms ji teikiama);
9) 5 punkto nuostata „ar yra renkamos valdžios institucijos narys“ išbrauktina, jeigu pagal šios dalies 1 punktą būtų skelbiami kandidato į Respublikos Prezidentus anketoje nurodyti duomenys apie jo „einamas pareigas (tarnybą)“.
Be to, šioje formuluotėje vartojamą sąvoką „nevyriausybinės organizacijos“ siūlytume pakeisti platesne sąvoka
„asociacijos“, nes, mūsų nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą rinkėjų
informavimą, jiems turėtų būti pateikiama informacija apie pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus (kandidato į Respublikos Prezidentus) narystę ne tik nevyriausybinėse organizacijose, bet ir kitose asocijuotose struktūrose, nesvarbu, kokie žodžiai yra jų pavadinimuose – „asociacija“,
„visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“,
„draugija“ ar kt. (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis);
4) 1 punkte po žodžių „narystė politinėje partijoje ar asociacijoje“ pakaktų nurodyti „šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis yra Lietuvos pilietis pagal kilmę; ar jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyveno Lietuvoje; ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; ar nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, duomenys apie tokią priesaiką ar tokį pasižadėjimą; ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)“;
5) jeigu pagal šios dalies 1 punktą būtų skelbiami kandidato į Respublikos Prezidentus anketoje nurodyti duomenys apie jo „einamas pareigas (tarnybą)“, formuluotė „ar yra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje“, būtų perteklinė;
6) 1 punkte nurodžius, kad skelbiami „šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)“, detalesnis šių duomenų vardijimas („apie kandidato darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis), taip pat tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai“) būtų perteklinis;
7) 3 punkto formuluotė „gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“ ir įstatymo
deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos“, yra tarpusavyje nesuderintos;
8) 4 punkto formuluotės
„privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms“ fragmentas
„pateikta valstybės institucijoms“ išbrauktinas, nes įstatymo 38 straipsnio 1
dalyje yra minima „privačių interesų deklaracija“ (nenurodant institucijų, kurioms ji teikiama);
9) 5 punkto nuostata „ar yra renkamos valdžios institucijos narys“ išbrauktina, jeigu pagal šios dalies 1 punktą būtų skelbiami kandidato į Respublikos Prezidentus anketoje nurodyti duomenys apie jo „einamas pareigas (tarnybą)“. 13.
partiją arba išsikėlė patys“ keistina formuluote „iškėlusi partija arba kad išsikėlė pats“. 14. Projekto
didesnius diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromų balsavimo komisijų pirmininkų ir narių atlyginimų už darbo dieną tarifus. Kartu su vertinamu projektu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. 3940(3)) balsavimą Seimo rinkimuose organizuojančių balsavimo komisijų narių darbo apmokėjimą numatoma didinti gerokai didesniu mastu. Atsižvelgdami į tai, dėl šių vertinamu projektu siūlomų pakeitimų teikiame pastabą, analogišką šios išvados 9 punkte pateiktai pastabai dėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūlomų nustatyti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių atlyginimų dydžių. 15. Projekto
reikalingus“ keistina žodžiais „straipsnių (jų dalių) įgyvendinamuosius“. 16. Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamu Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3940(3)) siūloma patikslinti Seimo rinkimų įstatyme vartojamą kardomojo kalinimo vietų – tardymo izoliatorių pavadinimą, kad jis atitiktų galiojančius suėmimo vykdymą reguliuojančius teisės aktus, atitinkamai reikėtų pataisyti ir Prezidento rinkimų įstatymą (14 straipsnio 6 punktą, 16 straipsnio 3 punktą, 29 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio pavadinimą ir
rinkimų įstatymus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovas Armen Airapetian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ir kandidato į Respublikos Prezidentus duomenų anketos paskelbimas VRK interneto svetainėje yra viešas paskelbimas, todėl žodis „viešai“ šiose dalyse išbrauktinas kaip perteklinis. Pritarti
2 2.
Projekto
žodžių „pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus“ įrašytini žodžiai „ar kandidato į Respublikos Prezidentus“. Pritarti
rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius Respublikos Prezidento rinkimus įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: savivaldybės rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3942, XIIIP-3943) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos
„nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad
savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl
yra tik informacinio pobūdžio pakvietimas dalyvauti rinkimuose, jis nėra asmeninis. Visi rinkėjai, taip pat ir tam tikras negalias turintys, gali būti informuoti apie rinkimus elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat visiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, yra privaloma pakvietimus įteikti asmeniškai, tad jie visi yra informuojami jiems tinkamu būdu. Pažymėtina, kad neįgaliųjų organizacijos viešosiose diskusijose ir pateikdami pasiūlymus raštu nekėlė klausimo dėl informacinių pranešimo pritaikymo rinkėjams su negalia.
Pritarti dėl 3 punkto. Iš dalies pritarti dėl 2 ir 4 punktų. Įstatyme įtvirtinti baigtinius neįgaliųjų poreikiams pritaikytos rinkiminės medžiagos ir inventoriaus sąrašus yra sudėtinga, kadangi technologijos keičiasi ir sparčiai tobulėja, be to daugeliu atveju tai priklauso nuo skiriamų asignavimų ir galimybių. Siūloma, kad konkretų rinkiminės medžiagos ir inventoriaus sąrašą tvirtintų VRK, įvertinusi atskirų rinkimų apylinkių poreikį. Taip pat pažymėtina, kad VRK yra patvirtinusi balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą (2018-12-11 sprendimas Nr. Sp-191), kuriame nustatytas konkretus inventorius (ilgalaikis turtas), kuriuo savivaldybės privalo aprūpinti rinkimų komisijas. Visas kanceliarines prekes (pvz. rašymo priemonės, maišai rinkimų biuleteniams, plombos ir pan.) pagal poreikį kiekvieniems rinkimams įsigyja pačios rinkimų komisijos iš VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Todėl efektyvumo požiūriu netikslinga įpareigoti savivaldybes tai daryti. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą.
Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir balsavimo patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius nuo Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
2019-11-153 4.
Projekto
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku – VRK pareiga paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašus turėtų būti siejama su savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo laiku: šie sąrašai paskelbtini, pavyzdžiui, per 3 dienas atitinkamai nuo VRK sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo. Be to, projekto
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „kas pasiūlė į komisijos narius“ įrašytina formuluotė „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai
„savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai
žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas atitinkamai nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos nariusį pasiūliusį subjektą, savivaldybių ir rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį siūlome išdėstyti atskiroje 13 straipsnio dalyje kartu su šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti novela – nauja bendra nuostata apimtų visų šio straipsnio
savivaldybių rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų (dėl to nereikėtų keisti 4 dalies); šio straipsnio 3 dalyje vartojamą žodį „asmenis“ siūlytume keisti žodžiu „kandidatus“.
Pritarti Atsisakyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomos naujos nuostatos ir ją įtvirtinti šio straipsnio 5 dalyje: Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti
asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Visi subjektai, turintys teisę siūlyti komisijos narius, kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas) galėtų būti įrašyti asmenys, atitinkantys VRK nustatytus „kvalifikacinius kriterijus“.
Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Prezidento rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Prezidento rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ribojimo, pagal kurį rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, neturintiems aukštojo išsilavinimo, tačiau turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje; žr. šios išvados 8 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams.
Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu. Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 8 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3942, XIIIP-3943, XIIIP-3944) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas).
Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 5 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.“
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan.
Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pastaba nebeaktuali Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento pastabai Nr. 6, ir nusprendė nedubliuoti šiame įstatyme rinkimų ir referendumų komisijų rezervo sudarymo, o įtvirtinti blanketinę teisės normą su nuoroda į Seimo rinkimų įstatymą, ši pastaba dėl rinkimų ir referendumų komisijų rezervo formavimo nebeaktuali. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje:
1) sąvoka
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Prezidento rinkimų įstatymo
12, 13, 15 straipsniai);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“
taisytina, nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3942,
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“, apimančią ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus juridinius asmenis – Lietuvos teisininkų draugiją ir politines partijas. Pastaba nebeaktuali Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento pastabai Nr.
6, ir nusprendė nedubliuoti šiame įstatyme rinkimų ir referendumų komisijų rezervo sudarymo, o įtvirtinti blanketinę teisės normą su nuoroda į Seimo rinkimų įstatymą, ši pastaba dėl rinkimų ir referendumų komisijų rezervo formavimo nebeaktuali. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys
neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. Pritarti Įvertinus tai, kad savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai yra skiriami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, ji pati gali atrinkti asmenis pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Be to, nėra aišku, kodėl tokius reikalavimus turi atitikti tik savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai, o rinkimų komisijų nariams tokie reikalavimai nėra keliami. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „minimalios kompiuterinio raštingumo žinios“ yra neapibrėžta pagal savo turinį, siūlome atsisakyti šios projekto nuostatos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-155 1(N) 10.
Projekto
teisinis reguliavimas yra nesuderintas su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje: pagal siūlomą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisijos narius nebūtų pasiūlyta arba šioje komisijoje liktų laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius galėtų paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo; tuo tarpu pagal galiojantį 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nesiūloma keisti, tais atvejais, jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti projekto 5 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 nariai.“
2
„apylinkės komisija“ vartotina sąvoka „apylinkės rinkimų komisija“;
nenorminio pobūdžio formuluotė „pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais“ keistina formuluote „kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais“.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimams rinkimų komitetai nėra steigiami, todėl fragmento „ar rinkimų komitetų“ projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatoje, pagal kurią iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apylinkės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais, prasmė nėra aiški. Pritarti
3
iškėlė arba išsikėlė savarankiškai“ keistina formuluote „iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats“ (keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1, 2 dalys); taip pat taisytina ir šio straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti novela; formuluotė „kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai“ šio straipsnio 11 dalyje keistina formuluote „iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats“. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei Seimo narės G. Burokienės pasiūlymą, siūlome pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbia visų kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą (nurodo kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats) ir ne vėliau kaip per
Respublikos Prezidentus pažymėjimus.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 10 metusų.“
2019-11-1510 4(N) 5(N) 6(N) 7(N)
sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“, o 11 dalies antrajame sakinyje – žodžiai „nuo jų paskelbimo“. Neaišku, kuo skiriasi „kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys“, kurie pagal įstatymo 38 straipsnio 6 dalį turėtų būti skelbiami 5 metus, nuo „kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenų“, pagal to paties straipsnio 11 dalį skelbtinų 50 metų. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 13, 14, 15 ir siekiant aiškiau išdėstyti informacijos apie kandidatus skelbimą VRK interneto svetainėje, siūlome šią informaciją išdėstyti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10, 11, 12, 13 dalyse (t. y. vietoje 2 dalių dėstyti 4 dalyse), pagal šios informacijos skelbimo ir saugojimo laiką. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 4 ir 5 dalis ir papildyti projektą naujomis 4, 5, 6, 7 dalimis: „4. Papildyti 38 straipsnį 10 dalimi: „10.
Pagal kandidatų į Respublikos Prezidentus pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar jis yra Lietuvos pilietis pagal kilmę; ar jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyveno Lietuvoje; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo
nariui: ar turi nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę; ar yra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negalite dalyvauti politinių partijų veikloje; ar yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir duomenys apie šią priesaiką; šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis): apie kandidato darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis), taip pat tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai; šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys apie turimą ar turėtą kitos valstybės pilietybę;
2) kandidato į Respublikos Prezidentus biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar yra renkamos valdžios institucijos narys;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato į Respublikos Prezidentus nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.“ 5.
Pagal kandidatų į Respublikos Prezidentus pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar jis yra Lietuvos pilietis pagal kilmę; ar jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyveno Lietuvoje; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo
nariui: ar turi nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę; ar yra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negalite dalyvauti politinių partijų veikloje; ar yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir duomenys apie šią priesaiką; šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis): apie kandidato darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis), taip pat tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai; šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys apie turimą ar turėtą kitos valstybės pilietybę;
2) kandidato į Respublikos Prezidentus biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar yra renkamos valdžios institucijos narys;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato į Respublikos Prezidentus nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.“
straipsnį 11 dalimi: „11.
Informacija apie kandidatų į Respublikos Prezidentus gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnį 12 dalimi: „12. Kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 100 metų.“
straipsnį 13 dalimi:
„13. Kandidato į Respublikos Prezidentus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės
kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.”
4
nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus į Respublikos Prezidentus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 17 straipsnio 2 dalis). Pažymime, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 13. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatą skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidato į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje (pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį duomenų anketos formą tvirtina VRK) ir biografijoje nurodyta informacija apie jį (taip pat jo šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 13. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rinkimų stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Nepritarti Stebėtojų telefonai VRK svetainėje niekada nebuvo skelbiami. Tai yra asmeninė informacija, o stebėtojai nėra rinkimų organizatoriai, kurių kontaktai yra būtini rinkėjams, kad galėtų išsiaiškinti rinkimų procesą. Partijos ir kandidatai skiria stebėtojus tam, kad stebėtų balsavimo procedūras ir praneštų apie pažeidimus. Stebėtojai palaiko kontaktą su juos delegavusiu subjektu. Rinkėjai jiems neskambina. Bet kuris rinkėjas, pastebėjęs pažeidimus skambina ir informuoja ne stebėtoją, o tiesiogiai rinkimų komisiją. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ įrašytini žodžiai „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ – žodžiai
„savivaldybių ir rinkimų apylinkių“. Pritarti
2019-11-1516
dėmesys į tai, kad, 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtu Prezidento rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2441, įsigaliojusiu 2019 m. spalio 8 d., atsisakius balsavimo paštu instituto ir vietoj jo numačius balsavimą specialiuose balsavimo punktuose, galiojančio Prezidento rinkimų įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje žodį „paštu“ reikėtų pakeisti žodžiais „balsavimo vokuose“, o šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotėse
„balsavimo paštu voke“ ir „balsavimo paštu vokas“ reikėtų išbraukti žodį
„paštu“.
Pritarti Papildyti projektą naujais 16, 17 straipsniais, buvusius projekto 16, 17 straipsnius laikyti atitinkamai 18, 19 straipsniais. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
būti įtvirtinti identiški biuletenių negaliojimo pagrindai „arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“. Pritarti Atsisakyti keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte besidubliuojančios nuostatos. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali. Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.
Pažymėtina, kad projekto 17 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 17 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Pritarti Pakeisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnis, 10 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys, 11 straipsnis ir 12 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 3 straipsnį, 10 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalis, 11 straipsnį ir 12 straipsnį įsigalioja 2020 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnis, 10 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalys, 11 straipsnis ir 12 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3.
teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 17 straipsnio 3 dalyje prieš
ministerijos Europos teisės departamentas 2019-10-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53,
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė
3 Argumentai: Siekiant padidinti galimybes visuomenei palyginti praėjusiuose rinkimuose ir einamuosiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų duomenis, siūloma ilgiau VRK svetainėje skelbti kandidatų pareiškinių dokumentų duomenis: pagrindinius su kandidatu susijusius anketos duomenis, biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. Taip pat siūloma iki 100 m. pailginti laikotarpį, kurį VRK svetainėje skelbiama informacija apie kandidatus (vardas, pavardė) ir juos iškėlusius subjektus bei rinkimų rezultatus.
Pasibaigus šiems terminams, minėta informacija ir toliau bus vieša, su ja bus galima susipažinti pateikus tokį prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbia visų kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą (nurodo kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba išsikėlė pats) ir ne vėliau kaip per
Respublikos Prezidentus pažymėjimus. Kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo duomenys nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus 10 metų.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie teisės departamento pastabos Nr. 12. 2. Seimo narė
5 Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 38 straipsnį 11 dalimi: „11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus 10 metų.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys (vardas, pavardė, kokia partija iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 100 metų.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 13. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3941(3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3941(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė