Projekto lyginamasis variantas
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir jų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos.
Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą ar dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas apygardos rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos.“
dalimi: „6. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85 95 dienoms iki rinkimų. 2.
rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių administracijų direktorių. 4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Partijos, partijų koalicijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Asmenys, kurie nėra politinių partijų nariai ir kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas).
Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į apygardos rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba apygardos rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs apygardos rinkimų komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apygardos rinkimų komisijos nariai negali tapti politinių partijų nariais. 78. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių. 89. Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 910. Jeigu pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį yra sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, šios apygardos rinkimų komisijos funkcijas vykdo Vyriausioji rinkimų komisija. 5 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs apylinkės komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apylinkių rinkimų komisijos nariai negali tapti politinių partijų nariais.
Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet jį sumažinus, apylinkės Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;“. 8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) apygardų rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) apygardų rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir vienmandačių rinkimų apygardų
rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra išspausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
2) vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
netekusia galios 25 straipsnio 6 dalį. „6. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus galutinius po galutinių rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“11 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 2.
išdėstyti taip: „5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Partija turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 3. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Asmuo turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 4. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 83 dienoms ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami teikiami tik elektroniniu
būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams. Parašus rinkęs asmuo pasirašo rinkėjų parašų rinkimo lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Rinkėjų parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl neįgalumo ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų rinkėjų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju rinkėjų parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas. Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis neįgalumo, kuris jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į rinkėjų parašų rinkimo lapą įrašyti pats.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 45 dienųoms iki rinkimų. Gavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus, atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos patikrina. Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius. Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.“
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius registravimas 1.
Prasidėjus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2. Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių įstatų nuorašą. 3. 1. Tikrindama kandidato į Seimo narius užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją Užsienio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją Vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Teisingumo ministerijas ar į kitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingas institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimo duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas Lietuvos Respublikoje turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 5 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų. 4 2.
pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. 5 3. Jeigu pateikti ne visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams. 6 4. Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus, arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. 5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia šią parengtą informaciją apie kandidatus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. 6.
nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija iškėlė arba išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų.“
Papildyti 40 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė atstovu rinkimams, rinkimų apygardos pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir jame negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.“
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Partija ar rinkimų koalicija, taip pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 35 dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnyje. Iki pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose.“
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija iškėlė), kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba išsikėlė savarankiškai). Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).
Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus.“17 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinius radijuas ir televizija“ priklausančiais radiju ir interneto portalu. Rinkimų agitacijai skirtų laidų transliacijų per radiją ir interneto portalą rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų jų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su viešosios įstaigos „Lietuvos nacionaliniso radijoas ir televizijosa“ vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų transliacijų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ šioje dalyje nustatytas rinkimų agitacijai skirtas transliacijas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas šių transliacijų rengimo išlaidas.“
2Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, kKandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija per 20 dienų nuo pateikimo jos nustatyta tvarka.“
3Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 7 dalį:
„7.
Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų programas išspausdina tos apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas Pranešimų apie rinkimus, rinkimų biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo prireikus pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus ir specialius ženklus pateikia centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimuio paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. 3. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimuio paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.“
Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenius. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašai; kandidatų, renkamų toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai bei policijai.“
Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi.
Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerį).“22 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas policijos pareigūnas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Po to, kai Kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalijna rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“23 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose 1.
Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas.
Jis kartu su kitų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo paštu vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša apygardos rinkimų komisijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Šį lakštą sudaro trys dalys.
Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – informacinis rinkėjo lapelis, kartu su balsavimo dokumentais atiduodamas rinkėjui, kuris balsuodamas jį įdeda į išorinį balsavimo voką. Informaciniame rinkėjo lapelyje nurodoma rinkėjo vardas ir pavardė, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. 4. Šio įstatymo 69, 70, 71, 72 ir
galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai ir informacinis rinkėjo lapelis, kuriame nurodoma rinkėjo vardas ir pavardė, vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta informaciniame rinkėjo lapelyje. 6.
ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį balsavimo voką kartu su informaciniu rinkėjo lapeliu įdeda į išorinį balsavimo voką;
5) užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką. 7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui apylinkės rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 9. Rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams komisijų nariams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 71,
balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo rinkimų apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai pakartotiniai ar nauji Seimo rinkimai vyksta ne visose Lietuvos Respublikoje sudarytose vienmandatėse rinkimų apygardose, šiose apygardose balsavimas iš anksto organizuojamas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitose rinkimų apygardose rinkėjai gali balsuoti iš anksto apskričių centriniuose paštuose Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į
namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo
komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje šios apygardos rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami apygardos rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą išorinį balsavimo paštu voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.“
4Papildyti 67¹ straipsnį 11 dalimi:
„11. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“25 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 68 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos
Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas).“
68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37
pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“26 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2.
vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo juose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiameuose pašte balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris). Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“27 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Balsavimas kariniuose vienetuose „1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu. 2. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris). Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą balsavimo punktą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti. 4. Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos. 5. Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“28 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“
2Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris).
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“29 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 3.
rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai. 4 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai pašto paslaugų teikėjai ar jų įgalioti asmenys įteikia apygardų rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o apygardų rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 67¹ straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 65. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 76. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 87. Prieš skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu iš apygardos rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 78 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“30 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas 1.
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu vokais paduoti balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, t. y. namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš rinkimų apygardos komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimamas informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio ar jie yra keli, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, ant jo užrašoma „Negalioja“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažintas netinkamu. Tokiame vidiniame voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas.
Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ir namuose balsuojant vokais, pavardės įrašoma „Balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip po vieną vienmandatės ir daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį, visi voke esantys rinkimų biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal 77 straipsnio reikalavimus. 2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą. 3. Po to, kai suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu balsavimo vokais už kandidatų sąrašus ir kandidatus paduoti balsai, visi duomenys yra įrašyti į vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis yra pasirašyti komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus ir kandidatus yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus).
Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką. 4. Jeigu komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialusis vokas (vokai).
Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai elektroninio ryšio priemonėmis pranešta toje apygardoje kandidatų sąrašus keliančių partijų atstovams, savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsus balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
Suskaičiuoti balsai įrašomi į daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos rinkimų komisijai.“31 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 79 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš apygardos rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 2. Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš apygardos rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 3. Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu balsavimo vokais gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.“
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu - neantspauduoti apygardos komisijos rinkimų antspaudu) neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai;“. 33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis,
Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto
lyginamasis variantas
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir jų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą ar dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas apygardos rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos.“
dalimi: „6. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas 1.
Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85 95 dienoms iki rinkimų. 2. Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių administracijų direktorių. 4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Partijos, partijų koalicijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju apygardos rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas).
Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į apygardos rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba apygardos rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. 78. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių. 89. Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 910. Jeigu pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį yra sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, šios apygardos rinkimų komisijos funkcijas vykdo Vyriausioji rinkimų komisija. 5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“
17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius.
Apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet jį sumažinus, apylinkės Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;“. 8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) apygardų rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,37 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) apygardų rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir vienmandačių rinkimų apygardų
rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra išspausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
2) vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
netekusia galios 25 straipsnio 6 dalį. „6. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus galutinius po galutinių rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“11 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 2.
išdėstyti taip: „5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Partija turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 3. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Asmuo turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 4. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 83 dienoms ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami teikiami tik elektroniniu
būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams. Parašus rinkęs asmuo pasirašo rinkėjų parašų rinkimo lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Rinkėjų parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl neįgalumo ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų rinkėjų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju rinkėjų parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas. Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis neįgalumo, kuris jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į rinkėjų parašų rinkimo lapą įrašyti pats.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 45 dienųoms iki rinkimų. Gavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus, atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos patikrina. Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius. Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.“
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius registravimas 1.
Prasidėjus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2. Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių įstatų nuorašą. 3. 1. Tikrindama kandidato į Seimo narius užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją Užsienio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją Vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Teisingumo ministerijas ar į kitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingas institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimo duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas Lietuvos Respublikoje turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 5 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų. 4 2.
pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. 5 3. Jeigu pateikti ne visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams. 6 4. Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus, arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. 5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia šią parengtą informaciją apie kandidatus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. 6.
nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija iškėlė arba išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų.“
Papildyti 40 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė atstovu rinkimams, rinkimų apygardos pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir jame negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.“
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Partija ar rinkimų koalicija, taip pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 35 dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnyje. Iki pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose.“
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija iškėlė), kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba išsikėlė savarankiškai). Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).
Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus.“17 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinius radijuas ir televizija“ priklausančiais radiju ir interneto portalu. Rinkimų agitacijai skirtų laidų transliacijų per radiją ir interneto portalą rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų jų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su viešosios įstaigos „Lietuvos nacionaliniso radijoas ir televizijosa“ vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų transliacijų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ šioje dalyje nustatytas rinkimų agitacijai skirtas transliacijas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas šių transliacijų rengimo išlaidas.“
2Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, kKandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija per 20 dienų nuo pateikimo jos nustatyta tvarka.“
3Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 7 dalį:
„7.
Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų programas išspausdina tos apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas Pranešimų apie rinkimus, rinkimų biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo prireikus pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus ir specialius ženklus pateikia centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimuio paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. 3. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimuio paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.“
Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenius. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašai; kandidatų, renkamų toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai bei policijai.“
Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi.
Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerį).“22 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas policijos pareigūnas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Po to, kai Kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalijna rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“23 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose 1.
Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas.
Jis kartu su kitų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo paštu vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša apygardos rinkimų komisijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Šį lakštą sudaro trys dalys.
Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – informacinis rinkėjo lapelis, kartu su balsavimo dokumentais atiduodamas rinkėjui, kuris balsuodamas jį įdeda į išorinį balsavimo voką. Informaciniame rinkėjo lapelyje nurodoma rinkėjo vardas ir pavardė, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. 4. Šio įstatymo 69, 70, 71, 72 ir
galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai ir informacinis rinkėjo lapelis, kuriame nurodoma rinkėjo vardas ir pavardė, vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta informaciniame rinkėjo lapelyje. 6.
ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį balsavimo voką kartu su informaciniu rinkėjo lapeliu įdeda į išorinį balsavimo voką;
5) užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką. 7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui apylinkės rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 9. Rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams komisijų nariams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 71,
balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo rinkimų apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai pakartotiniai ar nauji Seimo rinkimai vyksta ne visose Lietuvos Respublikoje sudarytose vienmandatėse rinkimų apygardose, šiose apygardose balsavimas iš anksto organizuojamas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitose rinkimų apygardose rinkėjai gali balsuoti iš anksto apskričių centriniuose paštuose Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į
namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo
komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje šios apygardos rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami apygardos rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą išorinį balsavimo paštu voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.“
4Papildyti 67¹ straipsnį 11 dalimi:
„11. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“25 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 68 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos
Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas).“
68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,37
pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,3 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“26 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2.
vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo juose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiameuose pašte balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris). Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“27 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Balsavimas kariniuose vienetuose „1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu. 2. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris). Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą balsavimo punktą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti. 4. Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos. 5. Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“28 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“
2Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris).
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“29 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 3.
rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai. 4 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai pašto paslaugų teikėjai ar jų įgalioti asmenys įteikia apygardų rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o apygardų rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 67¹ straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 65. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 76. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 87. Prieš skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu iš apygardos rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 78 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“30 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas 1.
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu vokais paduoti balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, t. y. namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš rinkimų apygardos komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimamas informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio ar jie yra keli, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, ant jo užrašoma „Negalioja“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažintas netinkamu. Tokiame vidiniame voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas.
Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ir namuose balsuojant vokais, pavardės įrašoma „Balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip po vieną vienmandatės ir daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį, visi voke esantys rinkimų biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal 77 straipsnio reikalavimus. 2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą. 3. Po to, kai suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu balsavimo vokais už kandidatų sąrašus ir kandidatus paduoti balsai, visi duomenys yra įrašyti į vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis yra pasirašyti komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus ir kandidatus yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus).
Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką. 4. Jeigu komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialusis vokas (vokai).
Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai elektroninio ryšio priemonėmis pranešta toje apygardoje kandidatų sąrašus keliančių partijų atstovams, savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsus balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
Suskaičiuoti balsai įrašomi į daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos rinkimų komisijai.“31 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 79 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš apygardos rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 2. Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš apygardos rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 3. Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu balsavimo vokais gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.“
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu - neantspauduoti apygardos komisijos rinkimų antspaudu) neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai;“. 33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis,
Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto
lyginamasis variantas
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 6, 7, 8, 11, 11¹, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 77, 78, 79, 80 IR 82 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Naujo Seimo rinkimų diena yra diena, kada balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir pirmajame rinkimų ture vienmandatėse rinkimų apygardose. Rinkimų diena yra ir pakartotinio balsavimo diena. Balsavimas paštu vokais ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais vyksta iki rinkimų dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustato šis įstatymas. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas, tik kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą.
Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir jų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 2 mėnesius po nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą ar dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas apygardos rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos.“
dalimi: „6. Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti apygardų rinkimų komisijas įsigaliojimo ir per 3 dienas nuo apygardų rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie rinkimų komisijų narius (jų vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
Papildyti įstatymą 11¹ straipsniu:
„11¹ straipsnis. Rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas
užtikrinti sklandų rinkimų ir referendumo komisijų sudarymą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą. Vyriausioji rinkimų komisija iš šio rezervo skiria rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytų rinkimų arba referendumo komisijų trūkstamus narius.
Rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas sudaromas ir tikslinamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 2. Asmuo turi teisę teikti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą, kad būtų įrašytas į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą. Šis prašymas gali būti teikiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi tokį prašymą, patikrina, ar asmuo atitinka rinkimų įstatymuose arba Referendumo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus atitinkamų rinkimų arba referendumo komisijų nariams, ir priima sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą arba priima motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą. Asmenų, įrašytų į šį rezervą, duomenys yra tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 3. Asmenys iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo gali būti skiriami konkrečių rinkimų arba referendumo komisijų nariais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šių komisijų nariams keliamus reikalavimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85 95 dienoms iki rinkimų. 2.
rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių administracijų direktorių. 4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų.
Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju apygardos rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. Visi subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatus į apygardų rinkimų komisijas, šių kandidatų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus
vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybėsių tarybosų rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – rinkimų komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į apygardos rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui, arba apygardos rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 78. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. 89.
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 910. Jeigu pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį yra sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, šios apygardos rinkimų komisijos funkcijas vykdo Vyriausioji rinkimų komisija. 7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „6) prižiūri balsavimą paštu specialiuose balsavimo punktuose rinkimų apygardos teritorijoje;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų
komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.”
2Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka skiria iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų ir referendumų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet jį sumažinus, apylinkės Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;“. 10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) apygardų rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,62 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) apygardų rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,4 pareiginės algos bazinio dydžio.“
1Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir vienmandačių rinkimų apygardų
rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju.
Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra išspausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, asmens pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į Ggyventojų registrą pagrindas;
2) vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į Ggyventojų registrą pagrindas;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
netekusia galios 25 straipsnio 6 dalį. „6. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“12 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat Be to sudaromas atskiras piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra tiksliai žinoma, sąrašas.
Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko administracija, rinkėjų sąrašą.“
Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki Seimo rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Šis sąrašas gali būti papildomas rinkėjais, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.“
taip“ „34 straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus“. 2. Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.
Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.“15 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 35 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
komisiją, patvirtinus galutinius po galutinių rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu balsuojant vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2.
nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“16 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Partija turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 3.
3Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Asmuo turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 4. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 83 dienoms ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami teikiami ir elektroniniu
būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams.
Parašus rinkęs asmuo pasirašo rinkėjų parašų rinkimo lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Rinkėjų parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl neįgalumo ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų rinkėjų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju rinkėjų parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas. Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis neįgalumo, kuris jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į rinkėjų parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti juos išdavusiai apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 45 dienųoms iki rinkimų. Gavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus, atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos patikrina. Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų.
Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius. Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.“
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius registravimas
pateikimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2. Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių įstatų nuorašą. 3. 1. Tikrindama kandidato į Seimo narius užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.
Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją Užsienio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją Vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Teisingumo ministerijas ar į kitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingas institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimo duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas Lietuvos Respublikoje turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 5 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų. 4 2. Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. 5 3. Jeigu pateikti ne visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams. 6 4.
po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus, arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. 5.
kandidatų ar jų atstovų rinkimams pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama ši informacija:
1) kandidato į Seimo narius anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas priesaika arba pasižadėjimu yra susijęs su užsienio valstybe; šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas; ar jis yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis; šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybė (vieta), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo data ir nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
2) kandidato biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar dalyvauja renkamų valdžios institucijų veikloje;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti. 6. Informacija apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 7. Kandidatų duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 100 metų. 8.
asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.”
Papildyti 40 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą, rinkimų apygardos pavadinimą bei numerį).“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir jame negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.“
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Partija ar rinkimų koalicija, taip pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 35 dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinuas, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnyje. Iki pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose.“
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus kandidatus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, iškėlusią partiją), kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlusius ir iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats). Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 10 metų.“22 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniuo radijuo ir televizijaos radiju ir interneto portalu. Rinkimų agitacijai skirtų laidų transliacijų per radiją ir interneto portalą rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų jų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų transliacijų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija šioje dalyje nustatytas rinkimų agitacijai skirtas transliacijas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas šių transliacijų rengimo išlaidas. 2. Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų programas, kKandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija per
3Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 7 dalį:
„7. Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų
apygardoje, rinkimų programas išspausdina tos apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis.
Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas Pranešimų apie rinkimus, rinkimų biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo prireikus pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus ir specialius ženklus pateikia centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimuio paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. 3. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimuio paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.“
Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą.
Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenius. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašai; kandidatų, renkamų toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai bei policijai.“
Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerį).“27 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.
Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas policijos pareigūnas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Po to, kai Kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalijna rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.“28 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose).
Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apygardos, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose.
Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo paštu vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša apygardos rinkimų komisijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje.
Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – informacinis rinkėjo lapelis, kartu su balsavimo dokumentais atiduodamas rinkėjui, kuris balsuodamas jį įdeda į išorinį balsavimo voką. Informaciniame rinkėjo lapelyje nurodoma rinkėjo vardas ir pavardė, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. 4. Šio įstatymo 69, 70, 71, 72 ir
galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai ir informacinis rinkėjo lapelis, kuriame nurodoma rinkėjo vardas ir pavardė, vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta informaciniame rinkėjo lapelyje. 6.
ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį balsavimo voką kartu su informaciniu rinkėjo lapeliu įdeda į išorinį balsavimo voką;
5) užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką. 7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui apylinkės rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 9. Rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams komisijų nariams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 71,
balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo rinkimų apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai pakartotiniai ar nauji Seimo rinkimai vyksta ne visose Lietuvos Respublikoje sudarytose vienmandatėse rinkimų apygardose, šiose apygardose balsavimas iš anksto organizuojamas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitose rinkimų apygardose rinkėjai gali balsuoti iš anksto apskričių centriniuose paštuose Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į
namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo
komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje šios apygardos rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami apygardos rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą išorinį balsavimo paštu voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.“
4Papildyti 67¹ straipsnį 11 dalimi:
„11. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“30 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 68 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos
Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas).“
68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,62
pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,5 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“31 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau
kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.“32 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis.
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo juose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiameuose pašte balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris). Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6.
pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“33 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu. 2. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris).
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą balsavimo punktą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti. 4. Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos. 5. Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“34 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“
2Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris).
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, išspausdina informacinius rinkėjo lapelius iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“
3Pakeisti 73 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.“
4Pakeisti 73 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“35 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai.
Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 3. Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai. 4 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai pašto paslaugų teikėjai ar jų įgalioti asmenys įteikia apygardų rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o apygardų rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 67¹ straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 65. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu iš apygardos rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 78 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“36 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami pagal rinkimų apygardas (vienmandatės ir daugiamandatės), po to - į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas.
Po to, kai rinkimų komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatai vienmandatėje rinkimų apygardoje gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių vokais rinkėjų balsai.“37 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu vokais paduoti balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, t. y. namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš rinkimų apygardos komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimamas informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.
Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio ar jie yra keli, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, ant jo užrašoma „Negalioja“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažintas netinkamu. Tokiame vidiniame voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ir namuose balsuojant vokais, pavardės įrašoma „Balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip po vieną vienmandatės ir daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį, visi voke esantys rinkimų biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal 77 straipsnio reikalavimus. 2.
(komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą. 3. Po to, kai suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu balsavimo vokais už kandidatų sąrašus ir kandidatus paduoti balsai, visi duomenys yra įrašyti į vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis yra pasirašyti komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus ir kandidatus yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką. 4.
skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai elektroninio ryšio priemonėmis pranešta toje apygardoje kandidatų sąrašus keliančių partijų atstovams, išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsus balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
Suskaičiuoti balsai įrašomi į daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos rinkimų komisijai. 5. Jeigu apylinkės rinkimų komisija gauna kitai apylinkės rinkimų komisijai adresuotus išorinio balsavimo vokus, šie vokai neatplėšiami ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka perduodami kitoms rinkimų komisijoms suskaičiuoti šiuose vokuose esančiuose biuleteniuose už kandidatų sąrašus ir kandidatus paduotus balsus.“38 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 79 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš apygardos rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 2. Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš apygardos rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 3. Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti.
Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu balsavimo vokais gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.“39 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu - neantspauduoti apygardos komisijos rinkimų antspaudu) neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai;“. 40 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ar į balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;“. 2. Pakeisti 82 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.“41 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnio 2 dalį, 17 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalis, 18, 21 ir
straipsnio 2 dalis, 17 straipsniu keičiamos Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalys, 18, 21 ir 26 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 procentų. Siūloma visuose rinkimų įstatymuose suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie nepriklauso partijoms ir rinkimų komitetams ir atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti
suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 671, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovas Armen Airapetian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-153 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos.
Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius Seimo rinkimus įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 30 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3943) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos
„nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad
savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl
yra tik informacinio pobūdžio pakvietimas dalyvauti rinkimuose, jis nėra asmeninis. Visi rinkėjai, taip pat ir tam tikras negalias turintys, gali būti informuoti apie rinkimus elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat visiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, yra privaloma pakvietimus įteikti asmeniškai, tad jie visi yra informuojami jiems tinkamu būdu. Pažymėtina, kad neįgaliųjų organizacijos viešosiose diskusijose ir pateikdami pasiūlymus raštu nekėlė klausimo dėl informacinių pranešimo pritaikymo rinkėjams su negalia.
Pritarti dėl 3 punkto Iš dalies pritarti dėl 2 ir 4 punktų. Įstatyme įtvirtinti baigtinius neįgaliųjų poreikiams pritaikytos rinkiminės medžiagos ir inventoriaus sąrašus yra sudėtinga, kadangi technologijos keičiasi ir sparčiai tobulėja, be to daugeliu atveju tai priklauso nuo skiriamų asignavimų ir galimybių. Siūloma, kad konkretų rinkiminės medžiagos ir inventoriaus sąrašą tvirtintų VRK, įvertinusi atskirų rinkimų apylinkių poreikį. Taip pat pažymėtina, kad VRK yra patvirtinusi balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą (2018-12-11 sprendimas Nr. Sp-191), kuriame nustatytas konkretus inventorius (ilgalaikis turtas), kuriuo savivaldybės privalo aprūpinti rinkimų komisijas. Visas kanceliarines prekes (pvz. rašymo priemonės, maišai rinkimų biuleteniams, plombos ir pan.) pagal poreikį kiekvieniems rinkimams įsigyja pačios rinkimų komisijos iš VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Todėl efektyvumo požiūriu netikslinga įpareigoti savivaldybes tai daryti. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą.
Iš savivaldybių biudžetų mokama už balsavimo, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir jų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 du mėnesius nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.“
2 2.
Projekto
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti apygardų rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti apygardų rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus apygardų rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku – VRK pareiga paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašus turėtų būti siejama su apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo laiku: šie sąrašai paskelbtini, pavyzdžiui, per 3 dienas atitinkamai nuo VRK sprendimo sudaryti apygardų rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo apygardų rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo. Be to, projekto
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami. Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „kas pasiūlė į komisijos narius“ įrašytina formuluotė „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti apygardų rinkimų komisijas įsigaliojimo ir per 3 dienas nuo apygardų rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos rinkimų komisijų narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos nariusį pasiūliusį subjektą, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo dienos skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
išdėstyta nuostata yra neišbaigta, nes nenurodyta, ką turėtų siūlyti šioje dalyje nurodyti subjektai (nuostata papildytina fragmentu „kandidatus į apygardos rinkimų komisijos narius“). Siūlome, tobulinant šią nuostatą, išdėstyti ją atskiroje 15 straipsnio dalyje kartu su šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti novela – nauja bendra nuostata apimtų visų šio straipsnio
rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų (dėl to nereikėtų keisti 4 dalies). Pritarti Atsisakyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimų, o šiose dalyse siūlomą analogišką nuostatą išdėstyti šio straipsnio 5 dalyje, įvertinant visus subjektus, turinčius teisę ir pareigą siūlyti kandidatus į apygardų rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju apygardos rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. Visi subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatus į apygardų rinkimų komisijas, šių kandidatų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų dienos.“
išbrauktinas kandidatūrų pateikimo subjektas „partijų koalicijos“, nes kitose šio straipsnio nuostatose kaip atitinkamas subjektas nurodomos tik „politinės partijos“. Pastaba nebeaktuali Siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 3
2019-11-155
rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas) galėtų būti įrašyti asmenys, atitinkantys VRK nustatytus „kvalifikacinius kriterijus“.
Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintų bendrųjų reikalavimų. Be to, privalu paisyti ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ribojimų, pagal kuriuos tas pats asmuo vienu metu negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į Seimo narius; rinkimų komisijos nariu ir atstovu rinkimams; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje; žr. šios išvados 8 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams.
Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu. Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 5, 6, 7 ir įvertinant, kad rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas bus naudojamas skiriant trūkstamus komisijų narius į visus rinkimus, siūlome nuostatas, reglamentuojančias šį rezervą, dėstyti atskiru straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamą įstatymą nauju 11¹ straipsniu: „11¹ straipsnis. Rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas
užtikrinti sklandų rinkimų ir referendumo komisijų sudarymą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą. Vyriausioji rinkimų komisija iš šio rezervo skiria rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytų rinkimų arba referendumo komisijų trūkstamus narius. Rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas sudaromas ir tikslinamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 2. Asmuo turi teisę teikti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą, kad būtų įrašytas į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą. Šis prašymas gali būti teikiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis.
Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi tokį prašymą, patikrina, ar asmuo atitinka rinkimų įstatymuose arba Referendumo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus atitinkamų rinkimų arba referendumo komisijų nariams, ir priima sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą arba priima motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą. Asmenų, įrašytų į šį rezervą, duomenys yra tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 3. Asmenys iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo gali būti skiriami konkrečių rinkimų arba referendumo komisijų nariais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šių komisijų nariams keliamus reikalavimus.“ Pasiūlymas Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos subjektai nepasiūlė kandidatūrų į apygardos rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3
laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.“
2019-11-156 6.
Projekto
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 5. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje:
1) sąvoka
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Seimo rinkimų įstatymo 11
straipsnis, 15 straipsnio 4 dalis);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“
taisytina, nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3942,
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“, apimančią ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus juridinius asmenis – Lietuvos teisininkų draugiją ir politines partijas. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 5. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys neapibrėžtas
ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. Pritarti Įvertinant tai, kad apygardų rinkimų komisijų pirmininkai yra skiriami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, ji pati gali atrinkti asmenis pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Be to, nėra aišku, kodėl tokius reikalavimus turi atitikti tik apygardų rinkimų komisijų pirmininkai, o rinkimų komisijų nariams tokie reikalavimai nėra keliami.
Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „minimalios kompiuterinio raštingumo žinios“ yra neapibrėžta pagal savo turinį, siūlome atsisakyti šios projekto nuostatos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-158 1(N)
teisinis reguliavimas yra nesuderintas su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje: pagal siūlomą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisijos narius nebūtų pasiūlyta arba šioje komisijoje liktų laisva vieta, apygardos rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius galėtų paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo; tuo tarpu pagal galiojantį 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nesiūloma keisti, tais atvejais, jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti projekto 8 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.”
„apylinkės komisija“ vartotina sąvoka „apylinkės rinkimų komisija“. Pritarti
11.
įstatymo 18 straipsnis nėra suskirstytas į dalis. Pritarti
5
pareiškiniai dokumentai būtų teikiami tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti, be kita ko, naudojamos elektroninių ryšių priemonės ir informacinės sistemos gali būti paveikiamos kibernetinių atakų, turint tikslą sukelti šių ryšių ir sistemų sutrikimus, t. y. sutrikdyti rinkimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto svarstymo metu nereikėtų gauti kibernetinio saugumo ekspertų išvados, kuria remiantis būtų galima įvertinti kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis rizikas, ir ar šis dokumentų pateikimo būdas įstatyme galėtų būti numatytas kaip vienintelis, ar tik kaip alternatyva esamam jų pateikimo būdui (būdams). Pritarti Atsisakyti nuostatos, kad pareiškiniai dokumentai teikiami tik elektroniniu būdu ir palikti šiuo metu galiojančią nuostatą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atstovai“ turėtų būti keičiama į įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintą sąvoką
„atstovai rinkimams“, sąvoka „anketa“ – į „kandidato į Seimo narius anketa“
(įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalies 2 punktas ir 3 dalis, 98 straipsnis), sąvoka „biografija“ – į „kandidato biografija“. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 15. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-1517 14.
Projekto
nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 33 straipsnio
tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami
„privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai,
pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas (Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas), taip pat Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 15. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-1517 15.
Projekto
įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatą skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia konkrečiai kandidato anketoje ir biografijoje nurodyta informacija apie kandidatą (taip pat jo šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 ir 6 dalis ir papildyti šį straipsnį 7 ir 8 dalimis:
„5. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal
kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia šią parengtą informaciją apie kandidatus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija iškėlė arba išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų. „5.
„5. Pagal kandidatų ar jų atstovų rinkimams
pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama ši informacija:
1) kandidato į Seimo narius anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas priesaika arba pasižadėjimu yra susijęs su užsienio valstybe; šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas; ar jis yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys: ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis; šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybė (vieta), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo data ir nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
2) kandidato biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracijos, pateiktos valstybės institucijoms;
5) ar dalyvauja renkamų valdžios institucijų veikloje;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti. 6. Informacija apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 7. Kandidatų duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 100 metų. 8.
tapatybės kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.”
sakiniuose išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. Pritarti
pasiūlė atstovu rinkimams“ įrašytini žodžiai „atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą“. Pritarti
„kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę
<...>)“ keistina formuluote „kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus kandidatus (vardą, pavardę <...>)“; apibūdinant išsikėlusį kandidatą Seimo rinkimų įstatyme (38, 39, 40 ir kituose straipsniuose) nevartojamas žodis „savarankiškai“, todėl formuluotę „vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba išsikėlė savarankiškai)“ siūlome keisti formuluote „vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlusius ir iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats)“. Pritarti
1
projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kandidatams būtų suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuojamomis radijo programomis ir interneto portalu.
Nėra aišku, kodėl projektu siūloma atsisakyti galimybės kandidatams į nacionalinio parlamento narius nemokamai pasinaudoti nacionalinio visuomeninio transliuotojo transliuojamomis televizijos programomis, kai kartu teikiamais Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Referendumo įstatymų pakeitimų projektais (Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3943, XIIIP-3944) atitinkami pakeitimai nesiūlomi. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio
galiojančiomis Prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 52 straipsnio 1 dalies, taip pat Referendumo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pritarti iš dalies Šių metų kovo mėnesį vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kandidatų į savivaldybių tarybų narius (tarp jų ir kandidatų į merus) iš viso dalyvavo daugiau kaip 14 tūkstančių. Sudaryti sąlygas visiems kandidatų sąrašų atstovams ar atskiriems kandidatams pristatyti savo rinkimų programas per nacionalinę televiziją yra praktiškai neįmanoma dėl laiko stokos ir didelio kandidatų skaičiaus. Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, siūloma nustatyti, kad tuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja labai didelis kandidatų skaičius (Seimo rinkimuose ir savivaldybių tarybų rinkimuose), kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai priklausančiais radiju ir interneto portalu. Atitinkamai siūlome analogiškus pakeitimus savivaldybių tarybų rinkimų eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
Pažymėtina, kad LRT, atlikdama savo misiją informuoti visuomenę, savo lėšomis rengs televizijos laidas apie šalyje vykstančius Seimo rinkimus, pristatys tendencijas, politinius varžovus, organizuos diskusijas kaip tai nustatyta Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje (vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu, LRT rengs tokias programas savo iniciatyva ir lėšomis). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
radijo ir televizijos teisinės formos „viešoji įstaiga“ nurodymas yra perteklinis, o formuluotė apie Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai
„priklausančius“ radiją ir interneto portalą yra teisiškai nekorektiška. Pritarti
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus,
kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionaliniso radijaso ir televizijaos“ priklausančiais radiju ir interneto portalu. Rinkimų agitacijai skirtų transliacijų per radiją ir interneto portalą rengimo taisykles tvirtina, konkrečią jų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su viešosios įstaigos „Lietuvos nacionaliniso radijaso ir televizijaos“ vadovu. Ji taip pat paskirsto transliacijų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ šioje dalyje nustatytas rinkimų agitacijai skirtas transliacijas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas šių transliacijų rengimo išlaidas.“
2
formuluotės „Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje“ trūksta žodžių „rinkimų programas“. Pritarti
rinkimų stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Nepritarti Stebėtojų telefonai VRK svetainėje niekada nebuvo skelbiami. Tai yra asmeninė informacija, o stebėtojai nėra rinkimų organizatoriai, kurių kontaktai yra būtini rinkėjams, kad galėtų išsiaiškinti rinkimų procesą. Partijos ir kandidatai skiria stebėtojus tam, kad stebėtų balsavimo procedūras ir praneštų apie pažeidimus. Stebėtojai palaiko kontaktą su juos delegavusiu subjektu. Rinkėjai jiems neskambina. Bet kuris rinkėjas, pastebėjęs pažeidimus skambina ir informuoja ne stebėtoją, o tiesiogiai rinkimų komisiją. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ keistina formuluote „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“. Pritarti
2019-11-1528 24.
Projekto
„paštu“ ir numatyti balsavimą „specialiuose balsavimo punktuose“. Atsižvelgiant į tai, kartu turi būti keičiama įstatymo 6 straipsnio 5 dalis,
straipsnio 1 dalies 5 dalis. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad projekte atsisakoma balsavimo „paštu“ ir numatomas „balsavimas specialiuose balsavimo punktuose“ bei „balsavimas iš anksto“ (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose), turi būti tikslinama keičiamo įstatymo: 6 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnio 6 punktas, 28 straipsnis, 33 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnio 3 dalis, 35 straipsnis,
punktas ir 5 dalis. Atitinkamai keičiama projekto straipsnių numeracija. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rinkimų komisija“, kuri nėra numatyta Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra išvardytos rinkimus į Seimą organizuojančios ir vykdančios rinkimų komisijos. Pritarti
perteklinis ir šiame įstatyme nurodant išsikėlusius kandidatus nevartojamas žodis „savarankiškai“. Pritarti
į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 33 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali.
Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 33 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki
2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta
kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, taisytina į
„2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų
priimti projekto 33 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis, 12 straipsnio 5 ir 6 dalys, 13 straipsnis, 16 straipsnis ir 21 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1.
įstatymas, išskyrus 4 straipsnio 2 dalį, 17 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalis, 18, 21 ir 26 straipsnius, įsigalioja 2020 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 17 straipsniu keičiamos Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalys, 18, 21 ir 26 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio
teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 33 straipsnio 3 dalyje prieš
ministerijos Europos teisės departamentas 2019-10-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67(1), 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija 2019-11-2214
3(N) 4(N) Keičiamo įstatymo 5, 7 ir 23 straipsniuose išbraukti žodžius „sulaikymo namai“, kadangi tokia sąvoka nebevartojama bausmes ir suėmimą ir bausmių vykdymą reguliuojančiuose įstatymuose. Atitinkamai turėtų būti tikslinamas projektu nekeičiamos įstatymo 34, 73 straipsnių nuostatos.
Pritarti Papildyti projektą nauju 14 straipsniu ir 34 straipsnį naujomis 3 ir 4 dalimis ir atitinkamai pakeisti kitų projekto straipsnių numeraciją. 2. Vyriausioji rinkimų komisija 2019-11-223 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje siūlytina tikslinti nuostatą „Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nepritarti Neaišku, koks subjektas turėtų išieškoti šias faktines išlaidas. 3. Vyriausioji rinkimų komisija
2 Redakciniu požiūriu tikslinti įstatymo 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį: „6. Vyriausioji rinkimų komisija, jos nustatyta tvarka, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo jų paskelbimo rinkimų komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlytai redakcijai. Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 2. 4. Vyriausioji rinkimų komisija 2019-11-226 Redakciniu požiūriu tikslinti įstatymo 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalį: „8. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus.“ Pritarti iš dalies Įvertinant tai, kad apygardų rinkimų komisijų pirmininkai yra skiriami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, ji pati gali atrinkti asmenis pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „minimalios kompiuterinio raštingumo žinios“ yra neapibrėžta pagal savo turinį, siūlome atsisakyti šios projekto nuostatos. 5. Vyriausioji rinkimų komisija 2019-11-22 10,30 Siūlytina nustatyti didesnius, nei siūlomi projekte, darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomus koeficientus. Atsižvelgiant į tai, įstatymo 8 straipsnis išdėstytinas taip: „1. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) apygardų rinkimų komisijų pirmininkams – 0,31 0,62 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) apygardų rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,25 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 0,4 pareiginės algos bazinio dydžio.“ Atitinkamai keistina 25 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 8 dalis: „8.
Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,31 0,62 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,25 0,5 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlyginimą.“
2019-11-2215 Redakciniu požiūriu tikslinti įstatymo 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį:
„1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus
galutinius rinkėjų sąrašus, kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai.
Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
2019-11-2217 Redakciniu požiūriu tikslinti įstatymo 12 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalį: „5.
Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbia šią parengtą informaciją apie kandidatus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai valstybės institucijoms, pagrindinių duomenų išrašus.“ Pritarti iš dalies
departamento pastabos Nr. 15
2019-11-2218 Redakciniu požiūriu tikslinti įstatymo 13 straipsniu pildomą įstatymo 40 straipsnio 3 dalį:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu
savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė atstovu rinkimams, rinkimų apygardos pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
2 Redakciniu požiūriu tikslinti įstatymo 17 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 dalį:
„6. Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje,
kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Kandidatų rinkiminės programos yra pagrindinė informacija rinkėjui apie tai, kokios partijos kandidatuoja, kokie kandidatai išsikėlė vienmandatėse apygardose, kokie jų siekiai atsispindi rinkimų programose ir kokios jų vizijos. Ši informacinė medžiaga rinkėjams suteikia žinių ir padeda apsispręsti už ką balsuoti.
10 Vyriausioji rinkimų komisija 2019-11-2228 Redakciniu požiūriu tikslinti įstatymo 23 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį:
punktuose organizavimą atsako apylinkės apygardos, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. Pritarti
2019-11-2237 Siekiant išvengti atvejų, kai apylinkės rinkimų komisija gauna kitai apylinkės rinkimų komisijai adresuotus balsavimo vokus, kurie neatplėšiami, o juose esantys rinkimų biuleteniai lieka nesuskaičiuoti, siūlytina nustatyti teisinį reguliavimą, sudarysiantį galimybes suskaičiuoti ir klaidingus adresatus pasiekusius rinkėjų balsus. Atsižvelgiant į tai, įstatymo 30 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnį siūlytina papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu apylinkės rinkimų komisija gauna kitai apylinkės rinkimų komisijai adresuotus išorinio balsavimo vokus, šie vokai neatplėšiami ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka perduodami kitoms rinkimų komisijoms suskaičiuoti šiuose vokuose esančiuose biuleteniuose už kandidatų sąrašus ir kandidatus paduotus balsus.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Guoda Burokienė 2019-10-2217 Argumentai: Siekiant padidinti galimybes visuomenei palyginti praėjusiuose rinkimuose ir einamuosiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų duomenis, siūloma ilgiau (10 metų) VRK svetainėje skelbti kandidatų sąrašų ir kandidatų pareiškinių dokumentų duomenis: pagrindinius su kandidatu susijusius anketos duomenis, biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. Taip pat siūloma iki 100 m. pailginti laikotarpį, kurį VRK svetainėje skelbiama informacija apie kandidatus (vardas, pavardė) ir juos iškėlusius subjektus bei rinkimų rezultatus. Pasibaigus šiems terminams, minėta informacija ir toliau bus vieša, su ja bus galima susipažinti pateikus tokį prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 7 5 dalyje nurodyti kandidatų duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus 10 metų. Kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija iškėlė arba išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 100 metų.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 15. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. 2. Seimo narė Guoda Burokienė 2019-10-2221 Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis.
Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija iškėlė), kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba išsikėlė savarankiškai). Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo momentu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo. Šiame straipsnyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus 10 metų.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3940(3) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3940(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė