Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio
aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi:
arba baigęs fizinio aktyvumo ugdymo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.“ Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teisę dirbti instruktoriumi turi:
nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;
ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Sporto projektų finansavimas 1.
Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su:
1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu;
3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida;
4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą;
5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu. 2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarką, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių. 3. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. 4.
įgaliota institucija Švietimo mainų paramos fondas, ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 5. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamosi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, atlieka šio straipsnio
rėmimo fondo lėšomis, atranką ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas. 65.
šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, Vviešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, vadovaudamasi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, atlieka – šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas. 76. Sporto projektų komisija įvertina jai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių sporto projektų finansavimo. 87. Sporto projektų komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Po vieną bendrą atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti:
1) olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija;
organizacijos;
kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
organizacijos;
5) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos. 98.
būti nepriekaištingos reputacijos. Sporto projektų komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 109. Sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas. 1110. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytos savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės, (ar)
savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, ir įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti.“
18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė valstybės ir (ar) savivaldybių
biudžetų lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių.“
18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Valstybės, ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, ar judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimo, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, ar judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, nacionalinė antidopingo organizacija privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, o nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinę antidopingo programą, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių
biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 23 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:“. 2.
2Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 8 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;“. 3. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, ar judėjimo ar intelekto negalias
turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 23 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–10 punktuose nustatyti kriterijai, be to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
išdėstyti taip: „3.
Nacionalinė antidopingo organizacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų šio įstatymo 2018 straipsnio 23 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms nurodytai nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, ir jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;“. 6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
24 straipsnio 2 dalies 4 papunktį ir jį išdėstyti taip: „4) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 bazinių socialinių išmokų dydžio;“. 2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6) pasaulio čempionatų 13–16, Europos čempionatų, Europos
žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 4–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 bazinių socialinių išmokų dydžio;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją Vyriausybės įgaliotą instituciją jos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
25 straipsnio 3 dalies 8 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas Švietimo,
mokslo ir sporto ministeriją Vyriausybės įgaliotą instituciją jos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka rentas skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybės įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.“
25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Švietimo,
mokslo ir sporto ministerijos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir
sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Smirnovas
Projekto Nr. XIIIP-3916(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio
aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi:
arba baigęs fizinio aktyvumo ugdymo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas.“ Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teisę dirbti instruktoriumi turi:
nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas;
ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Sporto projektų finansavimas 1.
Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su:
1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu;
3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida;
4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą;
5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu. 2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių. 3. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. 4.
ministro įgaliota institucija Švietimo mainų paramos fondas, ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 5. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamosi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, atlieka šio straipsnio
rėmimo fondo lėšomis, atranką ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas. 65.
šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, Vviešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, vadovaudamasi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, atlieka – šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas. 76. Sporto projektų komisija įvertina jai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių sporto projektų finansavimo. 87. Sporto projektų komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija.
Po vieną bendrą atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti:
1) olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija;
nevyriausybinės organizacijos; 3 2) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
nevyriausybinės organizacijos;
nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos. 98. Sporto projektų komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Sporto projektų komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 109. Sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas. 1110. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytos savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
savivaldybių biudžetų lėšomis.
Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. 2. Vyriausybė valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių. 3. Valstybės ir savivaldybių biudžetų biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, ar judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, ar judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, nacionalinė antidopingo organizacija privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. 4.
ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 5. Nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso jgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą ir teikia ją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvertinti. Sprendimą dėl nacionalinės antidopingo organizacijos nacionalinėje antidopingo programoje numatytų veiklų finansavimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti 1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarp
tautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos (sporto šakos (disciplinos) federacija;
varžybų saugumo taisykles;
dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių na
cionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55
valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos (sporto šakos (disciplinos) federacija;
varžybų saugumo taisykles;
dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išsk
iriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui. 2.
2Olimpiniam,
paralimpiniam, regos, klausos, ar judėjimo ar intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–10 punktuose nustatyti kriterijai, be to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 3. Nacionalinė antidopingo organizacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, ir jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas 1.
Valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
pagrindais;
mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų biudžeto lėšas;
biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir
(ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
biudžetų biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;
vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
Valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
pagrindais;
mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų biudžeto lėšas;
biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir
(ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
biudžetų biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;
vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. 2.
skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šioms aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimą sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“
straipsnio pakeitimas
24 straipsnio 2 dalies 4 papunktį ir jį išdėstyti taip: „4) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 bazinių socialinių išmokų dydžio;“. 2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6) pasaulio čempionatų 13–16, Europos čempionatų, Europos
žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 4–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 bazinių socialinių išmokų dydžio;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją Vyriausybės įgaliotą instituciją jos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
25 straipsnio 3 dalies 8 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas Švietimo,
mokslo ir sporto ministeriją Vyriausybės įgaliotą instituciją jos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka rentas skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybės įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.“
25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Švietimo,
mokslo ir sporto ministerijos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2020 m. sausio vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo 2020 m. sausio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šiamo įstatymuio 2 straipsniui įgyvendinti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projektų (toliau – Įstatymų projektai) aiškinamasis raštas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektai parengti siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Sporto įstatymas) ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – Sporto įstatymo pakeitimo įstatymas) nustatytą reglamentavimą, taip pat siekiant aiškesnio ir efektyvesnio sporto projektų administravimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Seimo narys Kęstutis Smirnovas. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas.
Sporto įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi: 1) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs fizinio aktyvumo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; 2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje.“ Dirbti instruktoriumi gali:
„1) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus; 2) asmuo, įgijęs vidurinį
išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje;
3) asmuo, studijuojantis pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar fizinio aktyvumo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas.“ Pagal įstatymo nuostatas mokymus sporto srityje ketinantiems dirbti specialistams mokymus vykdyti gali bet kuri aukštoji mokykla. Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) kvalifikacijos tobulinimu; 4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu.“ Sporto įstatyme išskirtos Sporto rėmimo fondo lėšomis remiamos veiklos sritys atsižvelgiant į iki 2019 m. egzistavusią Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo ir valdymo tvarką.
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta, kad „Fondo lėšomis remiami kūno kultūros ir sporto projektai, susiję su sporto visiems sąjūdžio, didelio sportinio meistriškumo, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų tobulinimo, sporto bazių priežiūros ir statybos plėtote, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu.“. Keičiant Sporto įstatymą atitinkamai suformuluotos ir Sporto rėmimo fondo remiamų projektų kryptys (išskyrus „didelio sportinio meistriškumo“). Iki 2019 m. galiojusiame Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatyme taip pat buvo nustatyta, kad „pirmenybė teikiama šiems projektams: vaikų mokymui plaukti, mokinių ir studentų sporto plėtotei, sporto salėms, aikštelėms, baseinams rekonstruoti ir įrengti, nacionalinėms rinktinėms, didelio meistriškumo ir neįgaliesiems sportininkams rengti olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, kitoms svarbioms varžyboms, sporto specialistų dalyvavimui konferencijose, seminaruose, sporto informacijos sklaidai, nusipelniusių sportininkų, trenerių ir sporto darbuotojų skatinimui bei socialinei paramai.“ Pagal šiuo metu galiojančią tvarką skirstant Sporto rėmimo fondo lėšas sporto projektai vertinami atsižvelgiant į poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus ir specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus.
Nors specialieji vertinimo kriterijai gali kisti ir aktualūs konkrečiam kvietimui, iki šiol prioritetu laikyta sporto informacijos sklaida liko nuošalyje. Sporto įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos.“ Sporto įstatyme nustatyta, kad viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra administruoja „esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontas“ veiklos srities projektus, kitus sporto projektus administruoja „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija“ jos neįvardinant. Sporto įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai.
Šioje dalyje nurodyta, kad po vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti: „1) olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija; 2) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos; 3) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų; 4) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos; 5) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos.“ Tik šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyto olimpinio judėjimo skėtinė organizacija yra vienintelė nuolat veikianti organizacija Lietuvoje. Visos kitos šio straipsnio 7 dalyje nurodytos organizacijos veikia Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo principu, sporto organizacijų steigimosi neriboja jokie teisės aktai. Sporto įstatymo 18 ir 19 straipsniai reglamentuoja aukšto meistriškumo sporto finansavimą valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, tačiau nenumatytas finansavimas intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms. Taip pat įstatymo 18 straipsnio 1-3 dalyse neįtraukta nacionalinė antidopingo programa, nors finansavimas nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamoms funkcijoms numatytas. Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta sportininkui, pasiekusiam tam tikrų rezultatų, teisė šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis gauti valstybės stipendiją.
1 dalies 2 punktas numato, kad stipendiją turi teisę gauti sportininkas, tapęs Europos čempionatų ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1–6 vietos laimėtoju, tačiau stipendijos dydis nustatytas tik 1 vietos laimėtojui, o už 2-6 vietas nenustatyta (Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose vietos neįrašytos). Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostata apima šio straipsnio 13 dalies nuostatą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai. Dėl Sporto įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo. Sporto įstatymo rengimo ir tobulinimo tikslas buvo ir yra kelti šalies sportą į aukštesnį lygį, todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas ir sporto srityje dirbančių specialistų rengimui. Neabejotina, kad tik sporto krypties studijų programas turinčios aukštosios mokyklos gali teikti kokybiškas tokių specialistų švietimo paslaugas. Tokios aukštosios mokyklos, skirtingai nuo kitų, pasižymi geriausiu sporto mokslo mokslininkų potencialu, naujausiomis sporto mokslo žiniomis ir technologijomis grįstomis ugdymo programomis bei būtinomis sporto bazėmis ir sporto mokslo laboratorijomis. Manytina, kad kitų sričių, pvz. žemės ūkio, dailės ar kitus specialistus rengiančios aukštosios mokyklos neužtikrintų žmogiškųjų išteklių ir studijų kokybės įgyvendinant su sportu susijusias neformalaus ugdymo programas, todėl būtina atsižvelgti į praktiką kitose srityse (pvz., medicina) ir mokymus sporto srityje ketinantiems dirbti specialistams vykdyti tik tose aukštosiose mokyklose, kuriose yra atitinkamos krypties studijų programos.
Siūloma papildyti įstatymo nuostatą ir nustatyti, kad teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, bet tik toje, kuri vykdo sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Be to, tikslingesnis vartojimas yra ne „fizinio aktyvumo mokytojų“, o „fizinio ugdymo mokytojų“ atsižvelgiant į švietimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir žodžio „ugdymas“ sąvoką. Dėl Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Pagal naująjį reglamentavimą šiais metais pirmą kartą paskirsčius Sporto rėmimo fondo lėšas, paaiškėjo, kad lėšos nebuvo skirtos nei vienam iki šiol prioritetiniu laikytam su sporto informacijos sklaida susijusiam projektui. Siūloma papildyti Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas sporto projektų veiklos sritis ir įtraukti sporto informacijos sklaidą, nedidinant bendro įstatyme nustatyto sričių skaičiaus. Sporto informacijos sklaidą siūloma įrašyti 3 punkte prie kvalifikacijos tobulinimo. Taip pat siūloma tikslinti nurodant, kokių asmenų kvalifikaciją siūloma tobulinti (Sporto įstatymo
pareiškėjų į veiklos sritį „kvalifikacijos tobulinimas“ teikė sporto projektus, susijusius su aukšto meistriškumo sporto programiniu finansavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nėra apibrėžta sąvoka „esama sporto bazė“, siūloma Sporto įstatymo
ir Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713. Aiškus veiklos sričių atribojimas ir detalizavimas yra labai svarbus ir dėl to, kad Sporto rėmimo fondo finansuotinoms veiklos sritims Vyriausybė nustato lėšų paskirstymo proporcijas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 85). Dėl sporto įstatymo 17 straipsnio 3–7 dalių pakeitimo. Siekiama tiksliai nustatyti atsakingą instituciją ir atskirti sprendimų priėmimo bei administravimo veiklas tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) bei Sporto rėmimo projektų administratoriaus, t. y. jau Sporto įstatyme įvardintos viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros. Atitinkamai siūloma įvardinti Švietimo mainų paramos fondą, kuris administruotų keturių finansuotinų veiklos sričių sporto projektus. Atsižvelgdama į Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495, 21 punktą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturėtų vykdyti su politikos formavimu nesusijusių funkcijų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma Švietimo mainų paramos fondo teisinę formą iš
„labdaros ir paramos fondas“ pakeisti į „viešoji įstaiga“.
Šiuo metu Švietimo mainų paramos fondo pagrindinė veikla – Europos Sąjungos projektų administravimas. Taip pat siūloma papildyti informaciją, kuri skelbiama už Sporto rėmimo fondo administravimą atsakingų institucijų ir savivaldybių interneto svetainėse ir nustatyti, kad privaloma skelbti sporto projektams skirtų lėšų dydžius ir projektų trukmę. Taip pat siūloma patikslinti, kad skelbiami projektų turinio vertinimo rezultatai. Dėl sporto įstatymo 17 straipsnio
reglamentavimas leidžia susidaryti situacijai, kai Sporto projektų komisija galėtų būti išplėsta iki neadekvataus narių skaičiaus, kuriam esant nebus galima užtikrinti tinkamo Sporto projektų komisijos darbo, t. y. Sporto įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 1–5 punktuose visoms nurodytoms organizacijoms delegavus po vieną atstovą (pavyzdžiui, vien tik sporto šakų federacijų, kurios gauna valstybės biudžeto finansavimą aukšto meistriškumo programoms, šiuo metu yra 73).
Siūloma nustatyti, kad Sporto įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 1–5 punktuose išvardytos organizacijos (1) olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija – vienintelis toks Lietuvoje veikiantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas; 2) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos specialios olimpiados komitetas, Lietuvos aklųjų sporto federacija, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija; 3) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų; 4) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos; 5) Sporto įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos (apie 70 sporto šakų federacijų), deleguotų vieną bendrą atstovą, t. y. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – vieną; neįgaliųjų sporto judėjimas – vieną; fizinį aktyvumą plėtojančios organizacijos – vieną ir t. t. Toks atstovavimas užtikrintų ir efektyvią Sporto projektų komisijos veiklą, ir tinkamą sporto organizacijų interesų atstovavimą. Dėl Sporto įstatymo 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė antidopingo organizacija nevykdo aukšto meistriškumo programų (t. y. ji nerengia sportininkų aukšto meistriškumo sporto varžyboms), siekiant aiškumo, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 18 straipsnį ir 19 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad nacionalinė antidopingo organizacija tvirtina nacionalinę antidopingo programą.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta valstybės premija už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus intelekto negalią turintiems asmenims – už specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietas, siūloma atitinkamai papildyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį, numatant valstybės finansavimą intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms. Dėl Sporto įstatymo 20 straipsnio pakeitimo. Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą siūloma patikslinti atsižvelgiant į Sporto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą sporto projekto sąvokos apibrėžimą, kuriame įtvirtinta, kad sporto projektai iš esmės yra juridinio asmens veiklos aprašymas siekiant tam tikrų rezultatų. Dėl Sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo. Sporto įstatymas sportininkui suteikia teisę (24 straipsnio 1 dalies 2 punktas) gauti valstybės stipendiją tapus Europos čempionatų ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1–6 vietos laimėtoju, tačiau stipendijos dydis už minėtas vietas nėra nustatytas, tiksliau stipendijos dydis nustatytas tik 1 vietos laimėtojui, o 2-6 vietos Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje neįrašytos.
Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktus ir nustatyti, kad Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2–3 vietos laimėtojams valstybės stipendija skiriama 17 bazinių socialinių išmokų dydžio, o 4–6 vietos laimėtojams – 13 bazinių socialinių išmokų dydžio. Dėl Sporto įstatymo 24 straipsnio 11 dalies ir 25 straipsnio pakeitimo. Siekiant vientisumo ir vienodo reguliavimo, siūloma Sporto įstatymo 24 straipsnio 11 dalyje ir 25 straipsnyje vietoje
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“ vartoti „Vyriausybės įgaliota
institucija“, taip atsisakant Sporto įstatyme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai priskirtų, su politikos formavimu nesusijusių funkcijų delegavimo. Dėl Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostata apima šio straipsnio 7 dalies nuostatą, siūloma 13 dalies atsisakyti, o 7 dalį atitinkamai patikslinti. 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai ir teisinei sistemai. 5. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 6.
įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas neturės įtakos verslo vykdymo sąlygoms ir jo plėtrai. 7. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, turės būti priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85, Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-123
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl
Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo“ pakeitimai. Taip pat turės būti priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo būtų keičiama Švietimo manų paramos fondo teisinė forma ir kt. 8. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Teikiami Įstatymų projektai Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 10. Įgyvendinamuosius teisės aktus priimančios institucijos ir terminai.
Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šių Įstatymų įsigaliojimo turės priimti teisės aktus, reikalingus šiems Įstatymams įgyvendinti. 11. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymams įgyvendinti, lėšų sutaupymas. Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 12. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „fizinis aktyvumas“, „sportas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Kęstutis Smirnovas
2019-10-14
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 ir 3 dalių 2 punktuose siūloma vartoti formuluotę „aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka“. Siūlome išbraukti žodžius „Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka“ dėl kelių priežasčių. Pirma, visos aukštojo mokslo studijos Lietuvos Respublikoje vykdomos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis. Antra, aukštosios mokyklos pačios nusistato studijų organizavimo tvarką (Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tuo tarpu Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti tik bendrieji studijų organizavimo reikalavimai bei studijų sistemos sandara. 2. Derinant projekto nuostatų terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „projektų finansavimo tvarką“ įrašytini žodžiai „projektų finansavimo tvarkos aprašą“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies preambulėje siūloma nustatyti, kad šios dalies 1-5 punktuose nurodytos institucijos turi teisę deleguoti į sporto projektų komisijos narius po vieną bendrą atstovą. Toks siūlymas nedera su keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata, kur numatyta tik viena nevyriausybinė organizacija. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiama daugiau nei pusė keičiamo įstatymo 18 straipsnio struktūrinių dalių, šį straipsnį reikėtų dėstyti nauja redakcija. 5.
projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiama ne visa keičiamo įstatymo 19 straipsnio
pakeitimų esmėje vietoj žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai „dalies pirmąją pastraipą“. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, įstatymo straipsnio dalį sudaro punktai. Todėl projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „papunktį“ įrašytinas žodis
„punktą“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalių
bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 7. Projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūloma pakeisti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktus, nustatant, kad valstybinę stipendiją gali gauti sportininkai, užėmę Europos čempionatuose, Europos žaidynėse (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) žemesnes vietas, negu numatyta galiojančioje įstatymo redakcijoje. Šis siūlymas reiškia, kad išsiplės sportininkų, gaunančių valstybės stipendijas, ratas. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės įgaliota institucija, manome, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 8. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Be to, projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „2019 m. gruodžio 31 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO
2019-12-09 Nr. XIIIP-3916(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 8 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. vasario 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL Sporto įstatymo Nr. I-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir
įstatymo projekto NR. XIIIP-3916 2019-11-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkas E. Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Juozapaitis, Komiteto nariai A. Papirtienė, L. Staniuvienė, D. Kepenis, E. Pupinis, G. Steponavičius, K. Smirnovas. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos R. Norkienė, A. Kairienė, L. Vingrytė, J. Paukštė. Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė K. Tiesnesytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-141 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2 ir 3 dalių 2 punktuose siūloma vartoti formuluotę „aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka“. Siūlome išbraukti žodžius „Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka“ dėl kelių priežasčių. Pirma, visos aukštojo mokslo studijos Lietuvos Respublikoje vykdomos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis. Antra, aukštosios mokyklos pačios nusistato studijų organizavimo tvarką (Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tuo tarpu Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti tik bendrieji studijų organizavimo reikalavimai bei studijų sistemos sandara. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 1 str. keičiamo Sporto įstatymo 11 str. 2 d.
2 d. 2 punktą išdėstyti taip: „2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas: Projekto 1 str. keičiamo Sporto įstatymo 11 str. 3 d. 2 punktą išdėstyti taip: „2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;“
projekto nuostatų terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „projektų finansavimo tvarką“ įrašytini žodžiai „projektų finansavimo tvarkos aprašą“. Pritarti Redakcinė pastaba. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 17 str. 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto
projektų finansavimo tvarką tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. <....>“
nustatyti, kad šios dalies 1-5 punktuose nurodytos institucijos turi teisę deleguoti į sporto projektų komisijos narius po vieną bendrą atstovą. Toks siūlymas nedera su keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata, kur numatyta tik viena nevyriausybinė organizacija. Pritarti Pritarta Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlytai formuluotei: „7. Sporto projektų komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai.
Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti:
1) olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija;
21) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
32) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
43) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
54) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos.“
į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiama daugiau nei pusė keičiamo įstatymo
redakcija. Pritarti Redakcinė pastaba. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamas 18 straipsnis bus išdėstytas nauja redakcija. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiama ne visa keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, o tik šios dalies pirmoji pastraipa, projekto 4 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai „dalies pirmąją pastraipą“. Pritarti
pastaba
672 1,21
į teisės technikos reikalavimus, įstatymo straipsnio dalį sudaro punktai. Todėl projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „papunktį“ įrašytinas žodis „punktą“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pritarti
pastaba
2019-10-146 1,2 7.
Projekto
4 ir 6 punktus, nustatant, kad valstybinę stipendiją gali gauti sportininkai, užėmę Europos čempionatuose, Europos žaidynėse (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) žemesnes vietas, negu numatyta galiojančioje įstatymo redakcijoje. Šis siūlymas reiškia, kad išsiplės sportininkų, gaunančių valstybės stipendijas, ratas. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės įgaliota institucija, manome, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Sporto įstatymas jau dabar numato stipendijas 1-6 vietų laimėtojams. Stipendijos buvo numatytos ir mokamos ir galiojant ankstesniam Kūno kultūros ir sporto įstatymui. Taigi lėšos tam yra planuojamos ir skiriamos kiekvienais metais. Tai nėra nauja nuostata. Šiuo metu galiojančioje Sporto įstatymo redakcijoje nėra numatytas stipendijos dydis 2-6 vietos laimėtojams. T. y., stipendijos yra numatytos, jau yra paskirtos, tačiau, dėl įstatymo spragos, 2019 m. jos neišmėtos dėl konkrečių stipendijų dydžių nebuvimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė lėšas stipendijoms yra suplanavusi, papildomų lėšų nereikia, todėl nepritariama siūlymui gauti Vyriausybės išvadą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-148 1,2
šio straipsnio 2 dalį“. Be to, projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „2019 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
Atsižvelgiant į tai, kad susijusio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3917 įsigaliojimą siūloma numatyti iškart, t.y. ne nuo 2020 m. sausio 1 d., atitinkamai siūloma nustatyti ir šiuo atveju.
T.y. įstatymo įsigaliojimo atidėjimas iki 2020 m. sausio 1 d. yra netikslingas. Išskirti reikėtų tik įstatymo projekto 2 straipsnį, kuris reglamentuoja sporto projektų finansavimą. Šiais klausimais bus reikalinga patikslinti LRV nutarimą dėl Sporto rėmimo fondo, taip pat švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymus. Todėl tikslinga nustatyti vėlesnį įstatymo projekto 2 str. įsigaliojimą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo 2020 m. sausio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šiamo įstatymuio 2 straipsniui įgyvendinti.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos antidopingo agentūra 2019-10-243 VšĮ
„Lietuvos antidopingo agentūra“, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos sporto
įstatymo Nr. 1-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3916, atsižvelgdama į tai, kad 2019 m sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos sporto įstatymui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta funkcija formuoti ir įgyvendinti valstybės sporto politiką, kurią iki 2019 m. spalio 1 d. atliko Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - departamentas), bei į tai, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. nutraukta departamento veikla, pagal kompetenciją siūlome pakeisti Sporto įstatymą ir papildyti 18 straipsnį 5 dalimi: „5.
Nacionalinė antidopingo programa, atitinkanti Pasaulinį antidopingo kodeksą, kurią rengia ir įgyvendina nacionalinė antidopingo organizacija, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Nacionalinės antidopingo organizacijos parengta nacionalinė antidopingo programa teikiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Sprendimą dėl nacionalinės antidopingo organizacijos finansavimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras “ Pritarti iš dalies Pritarta vėlesnei Lietuvos antidopingo agentūros pateiktai formuluotei, kuri savo esme yra lygiavertė. 2. Lietuvos antidopingo agentūra 2019-11-203 Lietuvos antidopingo agentūra teikia Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. 1-1151
Respublikos sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimo, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš visų anksčiau paminėtų funkcijų, nacionalinė antidopingo organizacija atlieka tik Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimo funkciją.
Pažymėtina, kad pagrindiniai nacionalinės antidopingo organizacijos uždaviniai - vykdyti dopingo kontrolę tarptautinių ir nacionalinių varžybų metu; rengti dopingo kontrolės pareigūnus ir koordinuoti jų veiklą, organizuoti antidopingo švietimo ir informacinę veiklą, organizuoti seminarus antidopingo tema sportininkams, treneriams, sporto medikams, stabdyti dopingo vartojimą sportininkų tarpe, bendradarbiauti bei palaikyti glaudžius ryšius su tarptautinėmis antidopingo organizacijomis. Siekiant pašalinti minėtus Sporto įstatymo neaiškumus ir užtikrinti UNESCO Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ir Europos Tarybos Antidopingo konvencijos įgyvendinimą, siūlytina papildyti Sporto įstatymą ir nurodyti, kad nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą ir teikia ją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvertinti. Sprendimą dėl nacionalinės antidopingo organizacijos nacionalinėje antidopingo programoje numatytų veiklų finansavimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pasiūlymas: „1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Valstybės, savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionatinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso jgyvendinimo, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, nacionalinė antidopingo organizacija privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. 2. Papildyti 18 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso jgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą ir teikia ją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvertinti. Sprendimą dėl nacionalinės antidopingo organizacijos nacionalinėje antidopingo programoje numatytų veiklų finansavimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nacionalinė antidopingo organizacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo programoms sportonacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, ir jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7-10 punktuose nustatyti kriterijai.“
administracija 2019-11-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracija teikia Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo Nr. 1-1151 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau - Sporto įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį, aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tokia Sporto įstatymo nuostata nedera su šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką nustato savivaldybės taryba. Siekiant pašalinti galimus Sporto įstatymo prieštaravimus, siūlytina Sporto įstatyme nenustatinėti, kad savivaldybių biudžetų lėšos aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimui skiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
„1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
finansuojamas valstybės, ir savivaldybių biudžetų lėšomis.
Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, ir įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. 2. Vyriausybė valstybės ar savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių. 3. Valstybės, savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimo, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, nacionalinė antidopingo organizacija privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. 4.
ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetųo lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti 1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarptaut
inės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos (sporto šakos (disciplinos) federacija;
5) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rink
tinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 vals
tybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos (sporto šakos (disciplinos) federacija;
5) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos
kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui. 2.
2Olimpiniam, paralimpiniam, regos,
klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų šio įstatymo
įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio
nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 3. Nacionalinė antidopingo organizacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, ir jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai..“ 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas 1.
Valstybės ar savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetųbiudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetųbiudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
Valstybės ar savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetųbiudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetųbiudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. 2.
nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šioms aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetųbiudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetųbiudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės ir
(ar) savivaldybės biudžetųbiudžeto lėšų mokėjimą sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2019-11-132 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-10-14 pastaba Nr. 3. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai.
Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti:
1) olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija;
21) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
32) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
43) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
54) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Sporto įstatymo Nr. I-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3916(2) ir teikti jį Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė, siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 str. 1 d. Pasiūlymas: Projekto 1 str. keičiamo Sporto įstatymo 11 str. 2 d. 2 punktą išdėstyti taip: „2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė, siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 str. 2 d.
2 d. Pasiūlymas: Projekto 1 str. keičiamo Sporto įstatymo 11 str. 3 d. 2 punktą išdėstyti taip:
„2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto
ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;“
2019-11-272 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 17 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarką tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. <....>“
2019-11-273 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos antidopingo agentūros ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pasiūlymus, siūloma įstatymo projekto 3 str. keičiamą 18 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto finansavimas
valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
finansuojamas valstybės, ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. 2. Vyriausybė valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių. 3.
biudžetų biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, ar judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, ar judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, nacionalinė antidopingo organizacija privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. 4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 5. Nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso jgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą ir teikia ją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvertinti.
Sprendimą dėl nacionalinės antidopingo organizacijos nacionalinėje antidopingo programoje numatytų veiklų finansavimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2019-11-274 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos antidopingo agentūros ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pasiūlymus, siūloma įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pasiūlymas: „4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis
juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti 1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarp
tautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos (sporto šakos (disciplinos) federacija;
5) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių na
cionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55
valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos (sporto šakos (disciplinos) federacija;
5) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išsk
iriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui. 2.
intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio
6–10 punktuose nustatyti kriterijai, be to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 3. Nacionalinė antidopingo organizacija, siekianti gauti valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžeto lėšų šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, ir jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio
2019-11-275 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos antidopingo agentūros ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pasiūlymus, siūloma įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 20 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pasiūlymas: „5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų
biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas 1.
Valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų biudžeto lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
Valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų biudžeto lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. 2.
aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šioms aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimą sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“
2019-11-278 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo 2020 m. sausio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šiamo įstatymuio 2 straipsniui įgyvendinti.“
8Balsavimo rezultatai: už-5, prieš-0,
susilaikė-3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Papirtienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Sporto įstatymo Nr. I-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-3916(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė