Projekto Lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
sudaryta darbo grupė atlieka šio įstatymo stebėseną ir iki 2021 m. ir kiekvienų vėlesnių metų rugsėjo 1 d. pateikia Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo stebėsenos pažymą. 2. Įstatymo stebėsenos pažymoje įvertinama nustatytų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas, tiesioginė ir netiesioginė įstatymo nauda, įstatymo įgyvendinimo rezultatų atitiktis įstatymo planuotiems tikslams ir pasekmėms , įstatymo teigiamas poveikis ir neigiamos pasekmės reguliuojamai sričiai, neįgaliųjų užimtumo sistemai ir situacijai, įsidarbinimo lygiateisiškumui ir padėčiai darbo rinkoje, neįgaliųjų socialinei integracijai, socialinio verslo galimybėms, socialinių įmonių veiklai, socialinėse įmonėse dirbančių asmenų socialinei integracijai, neįgaliųjų skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliams, neįgaliųjų užimtumui ir įdarbinimui skiriamiems valstybės finansams, socialinei aplinkai, korupcijos rizikai, administracinei naštai. 3. Įstatymo stebėsenos pažymoje pateikiami pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3915(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 29 straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo papildymas30 straipsniu
socialinių įmonių įstatymą30 straipsniu : „30 straipsnis. Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena
nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną ir iki 2022 m. ir kiekvienų vėlesnių metų kovo 31 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą už praėjusius kalendorinius metus (o atliekant pirmą stebėseną – už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.). 2.
nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės (socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičius, iš viso ir pagal neįgalumo ar darbingumo lygį, ir jų dalis iš visų socialinių įmonių darbuotojų, taip pat pokytis per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį; socialinėse įmonėse dirbančių ir dirbusių neįgaliųjų užimtumas pasibaigus valstybės pagalbos jų užimtumui skatinti mokėjimo laikotarpiui ir pokytis per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį; suteikta valstybės pagalba socialinėms įmonėms, iš viso ir pagal rūšis, taip pat pokytis per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį; pelno panaudojimas socialinių įmonių veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų neįgaliųjų grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu bei socialinės atskirties mažinimu) ir pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
aiškinamasis raštas
tikslai ir uždaviniai Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis, 2018 m. duomenimis, Lietuvoje siekė 35 proc. ir yra 12,1 proc. didesnis už bendrą skurdo rizikos lygį Lietuvoje ir net daugiau nei 14 proc. didesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis, tuo tarpu asmenų su negalia užimtumas Lietuvoje siekia tik 29 proc., kai Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis vidutiniškai siekia 40,7 proc. Asmenų su negalia nedarbo lygis taip pat vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tokia asmenų su negalia padėtis rodo, kad neįgaliųjų skurdo rizikos, socialinės atskirties, pajamų adekvatumo, jų užimtumo ir padėties atviroje darbo rinkoje ir gerovės klausimai yra ypač aktualūs Lietuvos visuomenei, susilaukiantys didelio asmenų su negalia ir kitų suinteresuotų grupių dėmesio dėl valstybės biudžeto lėšų tinkamo, efektyvaus ir veiksmingo panaudojimo. Socialinių įmonių veikla ne kartą susilaukė Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų kompetentingų institucijų dėmesio. 2016 m.
Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) rekomendacijose Lietuvai
užimtumo lygio ir dėl nekintamai akcentuojamos segreguotos darbo aplinkos, kaip antai socialinių įmonių, taip pat pateikiamos ir Komiteto rekomendacijos Lietuvai, glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pašalinti „nedarbingumo“ sąvoką, taikomą neįgaliesiems, ir parengti bei įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, skirtas neįgaliųjų užimtumui padidinti atviroje darbo rinkoje, panaikinus segreguotas darbo aplinkas ir nukreipus investicijas taip, kad būtų skatinamas profesinis rengimas, galimybė naudotis pritaikymais darbo vietoje, tinkamų sąlygų patalpose sudarymas ir privačių bei valstybinių darbdavių mokymas. Lietuvai pateiktos Komiteto išvados ir rekomendacijos suponuoja tikslingumą periodiškai ir sistemingai vykdyti šio įstatymo teisinio reguliavimo reikalingumo, pakankamumo ir efektyvumo, faktinių teisinio reguliavimo pasekmių ir jų atitikties nustatant teisinį reguliavimą planuotiems tikslams ir pasekmėms, teisinio reguliavimo poveikio visuomeniniams santykiams ir jo efektyvumo, taip pat reikalingumo keisti teisinį reguliavimą vertinimą. Naująja Socialinių įmonių įstatymo redakcija iš esmės keičiamas socialinių įmonių veiklos ir neįgaliųjų įdarbinimo sąlygų reglamentavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad rengiant šį įstatymą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai atspindėjo 2017 metų padėtį, tikslinga šiame įstatyme numatyti pareigą vykdyti įstatymo stebėseną, vertinant teisinio reguliavimo priemonių efektyvumą, tiesioginę ir netiesioginę įstatymo naudą, įstatymo įgyvendinimo rezultatų atitiktį įstatymo planuotiems tikslams ir pasekmėms , įstatymo teigiamą poveikį ir neigiamas pasekmes reguliuojamai sričiai, neįgaliųjų užimtumui, įsidarbinimo lygiateisiškumui ir padėčiai darbo rinkoje, socialinio verslo galimybėms, neįgaliųjų socialinei integracijai, neįgaliųjų skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliams, lygioms galimybėms, valstybės finansams, socialinei aplinkai, korupcijos mastui, konkurencinei aplinkai, administracinei naštai. Neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje sistema apima ne tik neįgaliųjų įdarbinimo, bet kartu ir neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje, valstybės pagalbos įsidarbinant, socialinio verslo, socialinės integracijos ir socialinės atskirties mažinimo, žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimo ir kitas sritis, todėl šios sistemos reguliavimas ir jo vertinimas turi būti suprantamas kompleksiškai. Siekiant kompleksiškai ir sistemiškai spręsti asmenų su negalia užimtumo problemas ateityje, tikslinga pasiūlymus ir sprendimus grįsti gero valdymo ir įrodymais grindžiamo valdymo principais. Todėl šio įstatymo, kaip svarbaus neįgaliųjų užimtumo sistemos elemento Lietuvoje, turinčio tiesioginį poveikį bendrai neįgaliųjų užimtumo sistemai ir kitoms jos sritims, stebėsena ir vertinimas yra kritiškai reikšmingi bendros asmenų su negalia užimtumo sistemos, atitinkančios asmenų su negalia poreikius ir Komiteto rekomendacijas, efektyviam ir veiksmingam funkcionavimui Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą akcentavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo principą (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2010 m. spalio 27 d. išvada, 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Nustatyto reguliavimo stebėsena ir vertinimas yra ypač svarbus atsakingo valdymo principo elementas, jis negali būti ignoruojamas arba pripažįstamas ir įtvirtinamas tik formaliai, bet ne siekiant išsiaiškinti tikrąjį, realų teisės akto poveikį. Siekiant įvertinti teisinio reguliavimo reikalingumą, pakankamumą, efektyvumą, identifikuoti poreikį jį keisti arba jo atsisakyti, veikiantys teisės aktai turi būti stebimi ir vertinami sistemiškai, tokiomis apimtimis, kad atliktos teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatai sudarytų prielaidas identifikuoti keistiną, nebeaktualų ar perteklinį reguliavimą, atsižvelgiant į reguliavimo pasekmes ekonomikai, valstybės finansams, viešajam administravimui, socialinei aplinkai, asmenims ar jų grupėms, ypač reguliuojant jautrius visuomenei socialius klausimus, siekiant socialinės darnos ir socialiai jautrių asmenų grupių gerovės.
Atsižvelgiant į šios įstatymo reguliuojamos srities aktualumą ir problemiškumą bei poreikį stebėti šio įstatymo įgyvendinimą, nustatyti tobulinimo reikalingumą ir vertinti įstatymo tikslingumą , šiuo įstatymu siekiama papildyti įstatymą nuostata, įpareigojančia periodiškai vykdyti sisteminę šio įstatymo poveikio ir pasekmių reguliuojamiems visuomeniniams santykiams stebėseną ir vertinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dabartiniame Įstatymo projekte nuostata dėl šio įstatymo stebėsenos nėra numatyta. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme yra nustatyti bendri teisinio reguliavimo stebėsenos pagrindai. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena atliekama, kai tai reikalinga įvertinus teisinio reguliavimo aktualumą ir problemiškumą. Teisės akte gali būti numatyta pareiga atlikti šiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną.
Nuo 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančioje Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio redakcijoje nustatyta iš esmės panaši taisyklė
reguliavimo poveikio ex post vertinimą įtraukiama į įstatymą, kai reglamentuojami iki tol nereglamentuoti visuomeniniai santykiai arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, arba kai nustatoma didelė teisinio reguliavimo įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti papildyti šios įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo V skyrių 30 straipsniu „Įstatymo stebėsena“, numatant, kad Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija arba jos sudaryta darbo grupė atlieka šio įstatymo stebėseną ir iki 2021 m. ir kiekvienų vėlesnių metų rugsėjo 1 d. pateikia Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo stebėsenos pažymą. Įstatymo stebėsenos pažymoje įvertinama nustatytų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas, tiesioginė ir netiesioginė įstatymo nauda, įstatymo įgyvendinimo rezultatų atitiktis įstatymo planuotiems tikslams ir pasekmėms , įstatymo teigiamas poveikis ir neigiamos pasekmės reguliuojamai sričiai, neįgaliųjų užimtumo sistemai ir situacijai, įsidarbinimo lygiateisiškumui ir padėčiai darbo rinkoje, neįgaliųjų socialinei integracijai, socialinio verslo galimybėms, socialinių įmonių veiklai, socialinėse įmonėse dirbančių asmenų socialinei integracijai, neįgaliųjų skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliams, neįgaliųjų užimtumui ir įdarbinimui skiriamiems valstybės finansams, socialinei aplinkai, korupcijos rizikai, administracinei naštai.
Į statymo stebėsenos pažymoje pateikiami pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įgyvendinus Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, numatomas teigiamas poveikis teisėkūros proceso skaidrumui ir priimamų sprendimų kokybei – sprendžiant dėl poreikio keisti galiojantį socialinių įmonių ir kitų susijusių tikslinių grupių teisinį reguliavimą, būtų vadovaujamasi teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu surinktais įrodymais. Socialinių įmonių įstatymo reali, periodiškai atliekama ir sistemiška stebėsena leis geriau atspindėti suinteresuotų visuomenės grupių, ypač socialiai pažeidžiamų grupių – neįgaliųjų asmenų, interesus. Periodiškai vykdoma sisteminė šio įstatymo poveikio ir pasekmių reguliuojamiems visuomeniniams santykiams stebėsena ir vertinimas sudarys geresnes sąlygas efektyviau panaudoti valstybės finansus ir priimti sprendimus, pagrįstus įrodymais.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, tačiau tikėtina, kad nustatoma periodiškai atliekama sisteminė įstatymo stebėsena ir poveikio vertinimas sudarys geresnes sąlygas socialinėms įmonėms ir verslui įsivertinti veiklos kontekstą, verslo sąlygas, veiklos paskirtį ir tikslingumą, veiklos pakankamumą ir atitiktį įstatymu numatytiems tikslams. Įstatymo projekto priėmimas neigiamų pasekmių verslo administracinės naštos pokyčiams neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projekte siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, keisti kitų galiojančių įstatymų ar teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
Įstatymo projektu nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Numatoma, kad Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Poveikio vertinimas; stebėsena; teisinis reguliavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentas
DĖL
2019-10-11
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įstatymo“ reikėtų įrašyti žodžius „teisinio reguliavimo“, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, yra atliekama ne įstatymo, bet teisinio reguliavimo stebėsena. Analogiška pastaba taikytina visam įstatymo projekto 1 straipsnio tekstui. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti neapibrėžtų, nekonkrečių dalykų, kuriuos reikėtų įvertinti stebėsenos pažymoje, nes siūlomos formuluotės gali lemti praktines įgyvendinimo problemas, pvz., neaišku, kaip reikėtų įvertinti „įstatymo įgyvendinimo rezultatų atitiktį įstatymo <...> pasekmėms“, „netiesioginę įstatymo naudą“, „įstatymo įgyvendinimo rezultatų atitiktį įstatymo planuotiems tikslams ir pasekmėms“, „įstatymo poveikį <...> užimtumo sistemai ir situacijai“ ir t. t. Nesant aiškių rodiklių ar metodikos, pagal kurią šie rodikliai būtų nustatomi, duomenų, reikalingų pažymai parengti, surinkimas ir pačios pažymos parengimas taptų sunkiai įgyvendinami, ypač vertinant tai, kad tokią pažymą reikėtų parengti kasmet.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktus, socialinės įmonės privalės įgyvendinti specialias priemones bei kas ketvirtį ir pasibaigus metams teikti ataskaitas apie gautą ir panaudotą valstybės pagalbą bei pelno naudojimą įmonės veiklos tikslams. Pažymėtina, kad įstatymo projekte nurodyti stebėsenos pažymoje teiktini duomenys turės būti gauti iš socialinių įmonių, todėl turėtų būti keičiamos atitinkamos normos, nustatančios teikiamus duomenis. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo 30 straipsnio 3 dalyje siūlytume atsisakyti nuostatos „arba išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo
“. Nevisiškai suprantama, ką tokia išvada suponuotų –
ar svarstymą, kad toliau taikyti teisinio reguliavimo netikslinga, ar ką kita. Pastebėtina, kad siūlomo keisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais ( Socialinių įmonių įstatymo nuostatomis yra įgyvendinamas
tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1), todėl abejotina, ar apskritai galėtų būti keliamas klausimas dėl taikymo tikslingumo (jeigu būtų svarstoma, ar toliau taikyti teisinį reguliavimą tikslinga) . Manytina, kad 3 dalyje vartojama formuluotė „įstatymo tobulinimas“ apimtų visus reikiamus veiksmus ir būtų pakankama. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr.
XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2134, kuris įsigalios 2020 m. balandžio 1 d. Šiais pakeitimais įtvirtinamos normos, pagal kurias bus atliekamas galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas, todėl įstatymo projekte, atsižvelgiant į aukščiau nurodyto įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad atliekamas tik tokio galiojančio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, poveikio ex post vertinimas, ir į tai, kad išsamiam ir tinkamam įvertinimui galimai būtų reikalingas ilgesnis terminas, siūlomi nustatyti vertinimo terminai tarpusavyje derintini su šiomis nuostatomis. 5. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžių „
įrašant žodį „pakeitimo“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę reikėtų dėstyti taip: „Papildyti1 straipsnio 2 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą30 straipsniu: “ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė,
[email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
2019-11-27
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
p apildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 29 straipsnio 1 dalį 16 punktu ir nustatyti, kad socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną. (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos
24
(įsigaliosiančio 2020 m. balandžio 1 d.) 1 dalį, g aliojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlieka ministerijos pagal atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis, o pagal šio straipsnio 3 dalį, Vyriausybė paskiria galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą koordinuojančią instituciją . Atsižvelgiant į šias nuostatas, įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti, nes jis nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku ir tarpusavyje nedera su siūlomų nuostatų galiojimo metu galiosiančiu teisiniu reguliavimu. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstoma Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 30 straipsnio 1 dalis tikslintina dviem aspektais.
Pirma, šios dalies formuluotė „Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną“ tarpusavyje nedera su į statymo projekto 1 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostata, pagal kurią šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną atlieka socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija. Antra, šios dalies nuostatą „(o atliekant pirmą stebėseną – už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį (įsigaliosiančią 2020 m. balandžio 1 d.), atliekamas tik tokio galiojančio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, poveikio ex post vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-3915 2019-11-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Krėpšta – Respublikos Prezidento vyr. patarėjas, I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, V. Augustinavičius – Respublikos Prezidento patarėjas, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorės pavaduotoja, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja, V. Sutkus – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, R. Elijošaitytė-Kaikarė – Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė, A. Augustauskaitė-Keršienė – Lietuvos leidėjų asociacijos narė, L. Varanavičienė – Lietuvos leidėjų asociacijos narė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-112 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3915: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įstatymo“ reikėtų įrašyti žodžius
„teisinio reguliavimo“, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros
pagrindų įstatymo nuostatomis, yra atliekama ne įstatymo, bet teisinio reguliavimo stebėsena. Analogiška pastaba taikytina visam įstatymo projekto 1 straipsnio tekstui. Pritarti iš dalies. Žodį „įstatymo“ siūlome keisti žodžiais „įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo“. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti neapibrėžtų, nekonkrečių dalykų, kuriuos reikėtų įvertinti stebėsenos pažymoje, nes siūlomos formuluotės gali lemti praktines įgyvendinimo problemas, pvz., neaišku, kaip reikėtų įvertinti
„įstatymo įgyvendinimo rezultatų atitiktį įstatymo <...> pasekmėms“,
„netiesioginę įstatymo naudą“, „įstatymo įgyvendinimo rezultatų atitiktį
įstatymo planuotiems tikslams ir pasekmėms“, „įstatymo poveikį <...> užimtumo sistemai ir situacijai“ ir t. t. Nesant aiškių rodiklių ar metodikos, pagal kurią šie rodikliai būtų nustatomi, duomenų, reikalingų pažymai parengti, surinkimas ir pačios pažymos parengimas taptų sunkiai įgyvendinami, ypač vertinant tai, kad tokią pažymą reikėtų parengti kasmet.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktus, socialinės įmonės privalės įgyvendinti specialias priemones bei kas ketvirtį ir pasibaigus metams teikti ataskaitas apie gautą ir panaudotą valstybės pagalbą bei pelno naudojimą įmonės veiklos tikslams. Pažymėtina, kad įstatymo projekte nurodyti stebėsenos pažymoje teiktini duomenys turės būti gauti iš socialinių įmonių, todėl turėtų būti keičiamos atitinkamos normos, nustatančios teikiamus duomenis. 1. Antros pastabos pirmai daliai pritarti. 2. Antros pastabos antrai daliai pritarti iš dalies. Kadangi siūlome keisti stebėsenos rodiklius, nuostatų dėl duomenų teikimo keisti nereikia. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlytume atsisakyti nuostatos „arba išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo
“. Nevisiškai suprantama, ką tokia išvada suponuotų
Socialinių įmonių įstatymo nuostatomis yra įgyvendinamas 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1), todėl abejotina, ar apskritai galėtų būti keliamas klausimas dėl taikymo tikslingumo (jeigu būtų svarstoma, ar toliau taikyti teisinį reguliavimą tikslinga).
Manytina, kad 3 dalyje vartojama formuluotė
„įstatymo tobulinimas“ apimtų visus reikiamus veiksmus ir būtų pakankama. Pritarti. 4. LR Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2134, kuris įsigalios 2020 m. balandžio 1 d. Šiais pakeitimais įtvirtinamos normos, pagal kurias bus atliekamas galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas, todėl įstatymo projekte, atsižvelgiant į aukščiau nurodyto įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad atliekamas tik tokio galiojančio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, poveikio ex post vertinimas, ir į tai, kad išsamiam ir tinkamam įvertinimui galimai būtų reikalingas ilgesnis terminas, siūlomi nustatyti vertinimo terminai tarpusavyje derintini su šiomis nuostatomis. Pritarti iš dalies. Pirmą stebėseną siūlome atlikti už 2020 m. liepos 1 d. -2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (už 1,5 metų, o ne už 2 metų laikotarpį). 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžių „2
įrašant žodį „pakeitimo“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę reikėtų dėstyti taip: „Papildyti
30 straipsniu:“ Pritarti. 6.
ministerijos Europos teisės departamentas,2019-10-17 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3915 atitikties Europos Sąjungos teisei: Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3915 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-18 I Argumentai ir pasiūlymas: Pritarę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 5.1) pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-181 N Argumentai ir pasiūlymas: Kadangi siūlome, kad stebėseną atliktų Vyriausybės įgaliota institucija (tai būtų socialinės įmonės statusą suteikianti institucija – Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: „1 straipsnis.
1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 29 straipsnio 1 dalį 16 punktu:
„16) atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną.“ Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-182 B Argumentai ir pasiūlymas:
Atsižvelgę į antrą komiteto pasiūlymą ir pritarę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 5 pastabos 2 daliai bei pritarę iš dalies 1 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio numeraciją (buvęs 1 straipsnis), pakeitimo esmę ir 30 straipsnio pavadinimą: „1 2 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo papildymas 30 straipsniu Papildyti 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą 30 straipsniu :
„30 straipsnis. Įstatymo Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena“. Pritarti. 4. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-182 Argumentai ir pasiūlymas:
Iš dalies pritarę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 ir 4 pastaboms, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio (buvusio 1 straipsnio) 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija arba jos sudaryta darbo grupė atlieka šio įstatymo šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną ir iki 2021 m.
2022 m. ir kiekvienų vėlesnių metų rugsėjo 1 d. kovo 31 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą už praėjusius kalendorinius metus (o atliekant pirmą stebėseną – už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.).“ Pritarti. 5. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-182 Argumentai ir pasiūlymas:
Iš dalies pritarę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, pritarę 2 pastabos 1 daliai ir 3 pastabai, siūlome prie įstatymo projekto 2 straipsnio (buvusio
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nustatytų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas, tiesioginė ir netiesioginė įstatymo nauda, įstatymo įgyvendinimo rezultatų atitiktis įstatymo planuotiems tikslams ir pasekmėms , įstatymo teigiamas poveikis ir neigiamos pasekmės reguliuojamai sričiai, neįgaliųjų užimtumo sistemai ir situacijai, įsidarbinimo lygiateisiškumui ir padėčiai darbo rinkoje, neįgaliųjų socialinei integracijai, socialinio verslo galimybėms, socialinių įmonių veiklai, socialinėse įmonėse dirbančių asmenų socialinei integracijai, neįgaliųjų skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliams, neįgaliųjų užimtumui ir įdarbinimui skiriamiems valstybės finansams, socialinei aplinkai, korupcijos rizikai, administracinei naštai. 3. Įstatymo stebėsenos pažymoje pateikiami pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo. 2.
nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės (socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičius, iš viso ir pagal neįgalumo ar darbingumo lygį, ir jų dalis iš visų socialinių įmonių darbuotojų, taip pat pokytis per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį; socialinėse įmonėse dirbančių ir dirbusių neįgaliųjų užimtumas pasibaigus valstybės pagalbos jų užimtumui skatinti mokėjimo laikotarpiui ir pokytis per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį; suteikta valstybės pagalba socialinėms įmonėms, iš viso ir pagal rūšis, taip pat pokytis per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį; pelno panaudojimas socialinių įmonių veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų neįgaliųjų grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu bei socialinės atskirties mažinimu) ir pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Juozas Rimkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė