Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
taip:
„1. Paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis:
dienomis;
8) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną;“
9) rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
10) lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
11) gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną;
12) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis. 2. Buvusius 123 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 , 9, 10, 11, 12 ir 13 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7 , 8, 9, 10, 11 ir 12 punktais. 2 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip
dvidešimt dviejų darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių šešių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių ir dviejų dienų trukmės atostogos.“
Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių septynių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt dviejų darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių ir dviejų dienų trukmės atostogos. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos trijų darbo dienų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt dviejų darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių ir dviejų dienų (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“
įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Mykolas Majauskas
Darbo kodekso 123,
darbo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2415 Pripažinimo netekusiu galios įstatymų projektų
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Beveik visose valstybėse, kurių ūkis yra pagrįstas laisvais darbo santykiais, įstatymai numato tiek darbuotojams priklausančias apmokamas atostogas, tiek ir valstybines ar kitokio tipo šventes, kurios yra nedarbo dienos. ES narių vidurkis yra 12 valstybinių švenčių dienų ir 22 kasmetinės apmokamos atostogų dienos. Nors valstybinių švenčių ir kasmetinių atostogų dienų skaičius valstybėse skiriasi, bendra nedarbo dienų suma yra panaši. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra 11 valstybinių švenčių ir 25 kasmetinės nedarbo dienos, Didžiojoje Britanijoje atitinkamai 8 ir 28 dienos. Tuo tarpu Lietuvoje yra 14 valstybinių švenčių ir 20 kasmetinių atostogų dienų. Tokia tvarka išsiskiriame ES - esame vieni iš lyderių pagal švenčių dienas ir keliomis dienomis atsiliekame pagal apmokamas kasmetines atostogų dienas. Kiekvienas modelis turi savo privalumų ir trūkumų. Turint didesnį skaičių šventinių dienų ir mažiau kasmetinių atostogų, darbdaviams yra lengviau planuoti ir organizuoti darbą. Daliai šventinių dienų sutampant su kitomis nedarbo dienomis, pvz., savaitgaliais, per metus lieka daugiau produktyvių darbo dienų. Didesnis kasmetinių atstogų skaičių gali būti naudingesnis darbuotojams, galintiems pasirinkti jiems patogią nedarbo dieną ir taip atostogas derinti prie asmeninių prioritetų, o ne valstybės patvirtintų nedarbo dienų. Svarbu pažymėti, jog nors valstybėje yra patvirtintos valstybinių švenčių dienos, didėjant jų skaičiui, vis mažiau švenčių yra minimos pagal tą paskirtį, dėl kurios jos buvo paskelbtos valstybine švente.
Pavyzdžiui, gegužės 1d. yra tarptautinė darbo diena, kurios metu prisimenamos darbuotojų iškovotos teisės, tačiau jos minėjimas Lietuvoje turi stiprų sovietinio paveldo atspalvį. Dėl šios priežasties didelė dalis žmonių ignoruoja jos ideologinį turinį ir traktuoja ją kaip eilinę laisvą nuo darbo dieną. Panašios situacijos galima tikėtis ir po lapkričio 2 d. paskelbimo nedarbo diena greta lapkričio 1 d. Vėlinės yra neabejotinai svarbi diena lietuvių tradicijoje, skirta tinkamai pagerbti ir prisiminti mirusiuosius. Suprantama, jog dalis gyventojų, norėdami tai tinkamai padaryti, privalo aplankyti kapus skirtingose Lietuvos dalyse, o tam ne visada gali užtekti vienos dienos. Tačiau tokia situacija toli gražu nėra universali, ir tiems, kurių artimieji palaidoti tame pačiame mieste ar rajone, vienos nedarbo dienos aplankyti kapus užtenka. Taip pat yra ir prisimenančiųjų mirusiuosius per gimimo ar mirties metines, tėvo, motinos ar vardo dieną, nesiejančių mirusių pagerbimo su konkrečia kalendorine diena. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir remiantis skirtinga ES praktika, siūloma koreguoti Darbo kodekso 123, 126 ir 138 straipsnius, padidinant kasmetinių atostogų skaičių dvejomis dienomis, tuo pat metu atsisakant šventinės gegužės 1 d. ir papildomos nedarbo dienos lapkričio 2 d.. Tai atitiktų užsienio šalių, tokių kaip Švedija, Suomija, Prancūzija, Danija, Didžioji Britaniją praktiką, kuriose, lyginant su Lietuva, šventinių dienų yra mažiau, tačiau kasmetinių atostogų dienų – daugiau. Svarbu pabrėžti, jog dviejų šventinių dienų išbraukimas neturi virsti poilsio dienų praradimu darbuotojams, kurių konkreti atostogų trukmė nėra numatyta LR DK ir kurių atostogų trukmę reguliuoja kiti dokumentai.
Tai reiškia, jog turi būti koreguojami atitinkami teisės aktai, nustatantys, pavyzdžiui, pedagoginių darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, policijos pareigūnų ir kitų kategorijų darbuotojų atostogų trukmę, ją prailginant dvejomis dienomis ir taip kompensuojant dėl lapkričio 2 d. ir gegužės 2 d. išbraukimo sumažėjusį poilsio dienų skaičių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius ir rengėjas – LR Seimo narys Mykolas Majauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu valstybės nustatytos švenčių datos reglamentuojamos LR DK 123 straipsnyje, numatančiame 13 švenčių, kurių metu paprastai nedirbama. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus anksčiau priimtam LR DK 123 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-2415, švenčių skaičius išaugtų iki 14. Kasmetinių atostogų trukmė reguliuojama LR DK 126 straipsnyje. Remiantis juo, darbuotojui numatytos ne mažiau kaip dvidešimties darbo dienų (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Pailgintų kasmetinių atostogų trukmė nustatyta LR DK 138 straipsnyje, kuriuo remiantis darbuotojams iki aštuoniolikos metų, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma iš DK 123 straipsnio švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną, tuo pat metu pripažįstant netekusiu galios LR DK 123 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2415, kuriuo numatyta į švenčių dienų sąrašą įtraukti lapkričio 2 d. Kaip kompensaciją, siūloma prailginti DK 126 ir 138 straipsniuose numatytą kasmetinių ir pailgintų atostogų trukmę dvejomis dienomis. Priėmus siūlomus pakeitimus, kasmetinių atostogų trukmė dirbantiems penkias darbo dienas per savaitę padidėtų nuo 20 iki 22, dirbantiems šešias darbo dienas per savaitę – nuo 24 iki 26, dirbantiems mažesnį arba skirtingą darbo dienų skaičių per savaitę – nuo keturių savaičių iki keturių savaičių ir dviejų dienų.
Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams, jei dirbama penkias dienas per savaite, kasmetinių atostogų trukmė padidėtų nuo 25 iki 27, jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę – nuo 30 iki 32, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas – nuo penkių savaičių iki penkių savaičių ir dviejų dienų. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, jei dirbama penkias dienas per savaitę, kasmetinių atostogų trukmė padidėtų nuo 40 iki 42, jei dirbama šešias dienas per savaitę – nuo 50 iki 52, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas – nuo aštuonių savaičių iki aštuonių savaičių ir dviejų dienų. Taip pat dvejomis dienomis turi išaugti atostogų trukmė darbuotojų, kurių atostogų trukmę reguliuoja ne LR DK, o kiti teisės aktai. Tikimasi, jog didesnis kasmetinių atostogų skaičius bus naudingas darbuotojams, kadangi įgalins juos pačius daugiau poilsio dienų susiplanuoti atsižvelgiant į savo poreikius ir prioritetus. .5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymą tinkamai inkorporuoti į teisinę sistemą, būtina pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2415, kuriame numatyta į švenčių sąrašą įtraukti lapkričio 2-ąją bei pakeisti LR DK 123, 126 ir 138 straipsnius. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Šventės, šventinės dienos, nedarbo dienos, kasmetinės atostogos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Mykolas Majauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išbraukti gegužės 1-ąją –– Tarptautinę darbo dieną bei lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną ir kaip kompensaciją siūloma prailginti Darbo kodekso
dienomis. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad švenčių dienos ir kasmetinės atostogos yra skirtingos poilsio rūšys. Pagrindinis kasmetinių atostogų tikslas yra atlaisvinti darbuotoją nuo darbo funkcijų atlikimo bei sudaryti sąlygas jam pailsėti ir susigrąžinti darbingumą, mokant atostoginius. Tuo tarpu švenčių dienos, kurios yra svarbios savo paskirtimi visai valstybei, jos istorijai, kultūrai, yra skirtos propaguoti visuotinėms vertybėms, nacionalinio sąmoningumo, tapatumo, bendrumo ir istorijos išsaugojimui. Todėl šventinės dienos neturėtų būti pakeičiamos kasmetinio poilsio laiku, nes tai neatitiktų jų paskirties. Be to, pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalį, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos, todėl sutrumpinus šventinių dienų sąrašą, atitinkamai sutrumpėtų ir bendras poilsio laikas, t.y. laisvas nuo darbo laikas. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatytas švenčių dienų sąrašas taikomas visoms Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tuo tarpu Darbo kodekse nustatyta minimali atostogų trukmė taikoma tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį (netaikoma valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, teisėjams, politikams bei kai kuriems pareigūnams).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dvejomis dienomis turi išaugti atostogų trukmė darbuotojų, kurių atostogų trukmę reguliuoja ne Darbo kodeksas, bet kiti teisės aktai“, tačiau kartu nėra teikiami atitinkamų teisės aktų pakeitimai. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles ir įvertinus tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis išdėstoma nauja redakcija, projekto 1 straipsnio
nenumeruotina 1 straipsnio 1 dalis). 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį, t.y. nurodyti, kaip būtų skaičiuojamos (darbo dienomis ar kalendorinėmis dienomis) atostogos, suteikiamos darbuotojams, kurių darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas. Analogiškai tikslintina įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalis. 4. Tikslintinas įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinimas, kadangi straipsnyje nėra jokių nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu (šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,taikymas“ įrašytinas žodis ,,įgyvendinimas“). 5. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 6.
6Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis,
projekto lyginamajame variante nurodyti pakeitimai turi sutapti su teisės akto projekte keičiamų straipsnių ar punktų ir (ar) jų sudedamųjų dalių pakeitimais. Atsižvelgiant į tai, taisytinas projekto 1 straipsnio 1 dalies lyginamasis variantas. 7. Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams. Atsižvelgiant į tai manytume, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]