1791 Įstatymo projektas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narė Auš

Lietuva · XIIIP-3899 · 2019-10-04 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2019-10-04
  2. Lyginamasis variantas · 2020-06-18
  3. Aiškinamasis raštas · 2019-10-04
  4. Teisės departamento išvada · 2019-10-04
  5. Teisės departamento išvada · 2020-06-18
  6. Komiteto išvada · 2019-10-04
  7. Komiteto išvada · 2019-10-04
  8. Komiteto išvada · 2020-06-18

Lyginamasis variantas

2019-10-04 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 2, 4, 6, 7,

10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

2. Kompleksinė pagalba

vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) (toliau – kompleksinė pagalba) – koordinuotas švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams). Koordinuotai teikiamos paslaugos – švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinuotas teikimas, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko nuo gimimo iki

18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki

21 metų) gerovei, padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę. 2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdantis vaikui paskirtą paskirtas minimalios priežiūros priemonę priemones.“

3. Pakeisti 2

straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vaiko minimalios priežiūros priemonė priemonės – priemonė priemonės, kurią kurias vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą.“

2 straipsnis. 4

straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) visapusiškumo. Vaikui skiriant minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę priemones, įvertinamas kitų paslaugų, pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą poreikis ir užtikrinamas jų teikimas;“

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

„3.

Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios skiriamos tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.“

„4. Vaiko minimalios priežiūros priemonė priemonės gali būti pakeista pakeistos, pratęsta pratęstos arba panaikinta panaikintos šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu minimalios priežiūros priemonė priemonės pratęsiama pratęsiamos, bendras pradinės pradinių ir pratęstosios pratęstųjų vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių laikotarpis negali viršyti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto nustatytų maksimalaus maksimalių minimalios priežiūros priemonės priemonių termino terminų. Pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones, jos jų vykdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas.“

4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Kompleksinė pagalba vaikui ir šeimai, kai vaikui paskirta minimalios priežiūros priemonė Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės

1. Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų

pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai teikiama kompleksinė pagalba švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Kai vaikui baigiasi vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos.

Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas organizuojamas švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Kai kompleksinė pagalba koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą yra neveiksminga neveiksmingos ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai jos nėra, pagal tėvų gyvenamąją vietą savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą). Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas ir priežiūra organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais laikinosios globos (rūpybos) organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais.“

5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių, išskyrus atvejus, kai minimalios priežiūros priemonė priemonės buvo paskirta paskirtos šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.“

6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiriančios institucijos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, koordinuotai teikiamas paslaugas vaiko atstovams pagal įstatymą skiria ir kitas pagalbą pagalbos priemones vaiko atstovams pagal įstatymą siūlo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius.“

7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarka 1.

Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:

1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo (toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius), seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų); vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo turi teisę kreiptis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų); dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – Atvejo vadybininkas), vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

2) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo (kai vaikui buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė) ir vaikų socializacijos centras (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė); vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, prokuroras, Atvejo vadybininkas; dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras, specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas) ir vaikų socializacijos centras;

3) vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių pratęsimo turi teisę kreiptis teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo;

4) vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo turi teisę kreiptis Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas, teritorinė policijos įstaiga, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaikų socializacijos centras.

Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:

1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo (toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius), seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų); vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo turi teisę kreiptis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų); dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – Atvejo vadybininkas), vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

2) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo (kai vaikui buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė) ir vaikų socializacijos centras (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė); vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, prokuroras, Atvejo vadybininkas; dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras, specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas) ir vaikų socializacijos centras;

3) vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių pratęsimo turi teisę kreiptis teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo;

4) vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo turi teisę kreiptis Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas, teritorinė policijos įstaiga, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaikų socializacijos centras. 2.

gavęs prašymą skirti, pakeisti, pratęsti ar panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę priemones (toliau – prašymas), ne vėliau kaip per 2 darbo dienas jį perduoda savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui. 3. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus, surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti bei šio straipsnio 9 ir

10 dalyse nurodytam savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui

priimti. 4. Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, surinkta informacija, nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki šio straipsnio 5 dalyje numatyto posėdžio pateikiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai išvadai gauti. Išvada pateikiama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 5. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos atstovas, prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas), tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo ar jo atstovas, Atvejo vadybininkas (kai vaikui buvo paskirta paskirtos minimalios priežiūros priemonė priemonės), Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas ir vaikų socializacijos centro atstovas (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė). Be to, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys.

Apie savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio vietą ir laiką savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas. Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. 6. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo ir kitų priemonių koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Ši nuomonė įvertinama savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija taip pat išklauso vaiko nuomonę, kai vaikas vengia dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rengiamame posėdyje, ir apie ją informuoja posėdžio dalyvius.

Posėdžio metu pristatoma švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ar pratęsimo. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pateikta išvada posėdžio metu gali būti patikslinta arba papildyta. 7. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Šiame protokole turi būti nurodytos esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, taip pat nurodyta posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai, kalbėtojai, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus išvados išvada, priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytų posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio. 8.

8. Savivaldybės

administracijos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi išsakytas nuomones, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas, informaciją apie vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, vaiko sveikatos būklę bei specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikiamas socialines paslaugas ir kitą pagalbą ar jos poreikį, vaikui skirtą Baudžiamajame kodekse nustatytą auklėjamojo poveikio priemonę ir kitą surinktą informaciją, balsų dauguma priima siūlymą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, vaiko vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo, ir kitų priemonių, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą koordinuosiančios institucijos (toliau – Koordinuojanti institucija) paskyrimo. Siūlymas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo priimamas tada, kai gauta teigiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada. Jei gauta neigiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada, svarstomas siūlymas dėl koordinuotai teikiamų paslaugų vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą teikimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi, kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto/stebėto smurto artimoje aplinkoje ar kito galimo vaiko teisių pažeidimo, privalo nedelsdama apie tai informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie tai pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo nagrinėjimo medžiaga pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui. 9.

įvertinęs prašymą, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) skirti, pratęsti ar panaikinti paskirtą paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones nepasibaigus jos jų vykdymo terminui, pakeisti paskirtą paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones kita kitomis arba paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdantį asmenį;

2) kreiptis į teismą dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą;

3) paskirti kitą vaikų socializacijos centrą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju;

4) pakeisti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui vaiko minimalios priežiūros priemone priemonėmis;

5) panaikinti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui;

6) atmesti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir siūlyti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai svarstyti kitos kitų priežiūros priemonės priemonių skyrimą;

7) atmesti prašymą. 10. Savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1, 2 ir 3 4, ir 6 punktuose nurodytų sprendimų, gali priimti priima sprendimą dėl kitų priemonių, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose straipsnyje, skyrimo. Savivaldybės administracijos direktorius gali priimti sprendimą ir dėl kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 9 straipsnyje, skyrimo. 11. Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą, paskiria Koordinuojančią instituciją. 11. 12.

12. Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų

žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per

10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip

per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. 12. 13. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, vaikui paskirta paskirtos minimalios priežiūros priemonė priemonės, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, Koordinuojanti institucija, šios priemonės šių priemonių vykdymo terminas ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose numatytos priemonės, numatytų koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos vaiko atstovams pagal įstatymą siūlomos pagalbos priemonės kitos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jei jos buvo paskirtos, numatytos šio įstatymo 9 straipsnyje, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos pateikta išvados išvada. 13. 14.

14. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui

dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu jos buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos pateikta išvados išvada, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo ar pratęsimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai. 14. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs šio straipsnio 13 dalyje nurodytą teismo leidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją dėl vaikų socializacijos centro parinkimo. Vaikų socializacijos centras parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 15. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs šio straipsnio 13 dalyje nurodytą teismo leidimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą skirti ar pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo arba pratęsimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, teismas, išdavęs leidimą, vaikų socializacijos centras, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, mokykla, kurioje vaikas mokėsi, ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos vaiko atstovams pagal įstatymą siūlomos pagalbos priemonės kitos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jei jos buvo paskirtos, numatytos šio įstatymo 9 straipsnyje, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos pateikta išvados išvada, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada. 16. Jeigu teismas neduoda leidimo vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę, savivaldybės administracijos direktorius šiame straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia klausimą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių skyrimo.“

8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.

Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo, vykdymo sustabdymo ir nutraukimo pagrindai

1. Jeigu vaikui paskirta paskirtomis

minimalios ar vidutinės priežiūros priemone priemonėmis nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, jam skirta paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė priemonės gali būti pratęsta pratęstos. Sprendimas dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių pratęsimo priimamas ne vėliau kaip iki vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių vykdymo termino pabaigos. 2. Jeigu vaikas jam paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu pasišalina iš vaikų socializacijos centro, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas gali būti pratęstas pasišalinimo (pasišalinimų) laikotarpiui. 3. Jeigu, pritaikius vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones, nepavyksta pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių vaikui gali būti skiriama skiriamos kita kitos minimalios priežiūros priemonė priemonės, kitas vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdantis asmuo arba kreipiamasi į teismą dėl leidimo skirti vaikui vidutinės priežiūros priemonę. Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo. 4. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu atsiranda svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga keisti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietą, švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija gali parinkti kitą vaikų socializacijos centrą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 5.

5. Jeigu vaikui toliau taikyti minimalios ar

vidutinės priežiūros priemonę priemones netikslinga arba vaikas negali šios šių priemonės priemonių vykdyti dėl kitų svarbių priežasčių, jam paskirta paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė priemonės gali būti panaikinta panaikintos nepasibaigus jos jų vykdymo terminui arba vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista minimalios priežiūros priemone priemonėmis. 6. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas, suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas, suėmimas. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas nutraukiamas.“

9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių vykdymo pabaiga Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių vykdymas baigiasi:

1) pasibaigus nustatytam nustatytiems vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių vykdymo terminui terminams;

2) priėmus sprendimą vieną priežiūros priemonę pakeisti kita;

3) priėmus sprendimą panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę priemones nepasibaigus jos jų vykdymo terminui terminams;

4) priėmus sprendimą nutraukti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymą.“

10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Vaikui paskirtos paskirtų minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo pradžia 1.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių skyrimo, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą ir kitus sprendimą pagrindžiančius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo savivaldybės administracija išsiunčia (perduoda) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, Koordinuojančiai institucijai ir vaiko atstovams pagal įstatymą. Koordinuojančios institucijos vadovas, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną iš savo institucijos paskiria Atvejo vadybininką. 2. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius Atvejo vadybininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo priėmimo dienos jo paskyrimo Atvejo vadybininku dienos susitinka su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kai paskirti keli minimalios priežiūros priemones vykdantys asmenys – ir su vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, kurie kartu aptaria pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą galimybes ir kartu parengia individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Individualus vaiko minimalios priežiūros vykdymo planas turi atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius. Jame nustatomi vaiko minimalios priežiūros tikslai, priemonės, vaiko elgesio pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka ir atsakingi asmenys.

Atvejo vadybininkas koordinuoja, stebi ir kontroliuoja individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimo eigą, vertina jame numatytų priemonių veiksmingumą, derina jo įgyvendinime dalyvaujančių asmenų tarpusavio veiksmus, aptaria vykdymo rezultatus su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą ir atsakingais asmenimis, juos konsultuoja, teikia jiems rekomendacijas, inicijuoja pasitarimus dėl vykdomų priemonių veiksmingumo didinimo, informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kai vaikui paskirtų minimalios priežiūros priemonių vykdymas yra neveiksmingas, atsiskaito tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui už individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimą, jo vykdymo eigą ir rezultatus, teikia siūlymus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo. 3. Vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą pasirašytinai supažindinami su paskirtos paskirtų vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo tvarka, jos šių priemonių nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, individualiu vaiko minimalios priežiūros vykdymo planu, jų teisėmis ir pareigomis vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo metu.“

11 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

„17 straipsnis. Vaiko, kuriam taikoma taikomos minimalios priežiūros priemonė priemonės, teisės ir pareigos“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas, kuriam taikoma taikomos minimalios priežiūros priemonė priemonės, turi visas Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises, tarp jų:“ 3.

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teisę kreiptis su prašymais ar skundais į savivaldybės administracijos direktorių, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį Atvejo vadybininką, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

„2. Vaikas, kuriam taikoma taikomos minimalios priežiūros priemonė priemonės, privalo:“

5. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti

taip: „1) vykdyti jam paskirtą paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones;

6. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti

taip: „2) dalyvauti rengiant individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą, jį vykdyti, ir dalyvauti aptariant jo įgyvendinimo rezultatus;“

12 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

„18 straipsnis. Vaiko, kuriam taikoma taikomos

minimalios priežiūros priemonė priemonės, atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė“

„1. Vaiko, kuriam taikoma taikomos minimalios priežiūros priemonė priemonės, atstovai pagal įstatymą turi teisę:“

3. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti

taip: „2) gauti informaciją iš vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens, Atvejo vadybininko apie vaikui paskirtos paskirtų minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo eigą;“ 4.

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kreiptis su prašymais ar skundais į savivaldybės administracijos direktorių, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį, Atvejo vadybininką, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;“

5. Pakeisti

18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vaiko, kuriam taikoma taikomos minimalios

priežiūros priemonė priemonės, atstovai pagal įstatymą privalo:“

6. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti

taip: „2) dalyvauti įgyvendinant vaiko minimalios priežiūros priemonę (priemones) priemones, Atvejo vadybininko organizuojamuose pasitarimuose;“

7. Pakeisti

18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teikti informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdančiam vykdantiems asmeniui asmenims, Atvejo vadybininkui apie vaikui paskirtos paskirtų minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymą ir kitą informaciją, būtiną vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių veiksmingam vykdymui užtikrinti;“

8. Pakeisti

18 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dalyvauti koordinuotai teikiamų paslaugų teikime, vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus skirtas kitas pagalbos priemones, numatytas šio įstatymo 9 straipsnyje;“

9. Pakeisti

18 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą, ir

sudaryti tinkamas sąlygas, kad vaikas vykdytų jam paskirtą paskirtas minimalios priežiūros priemonę priemones;“ 10.

Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vykdyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens Atvejo vadybininko pateiktas rekomendacijas;“

11. Pakeisti

18 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) bendradarbiauti su vaiko tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančiu asmeniu, Atvejo vadybininku, kitais asmenimis, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko ugdymosi, elgesio pokyčių ir kitus su vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu susijusius klausimus;“

13 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdančio asmens teisės ir pareigos 1.

Vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdantis asmuo turi teisę:

1) reikalauti, kad vaikas, kuriam paskirta paskirtos minimalios priežiūros priemonė priemonės, ir vaiko atstovai pagal įstatymą atliktų jiems nustatytas pareigas;

2) teikti siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;

3) 2) teikti siūlymus ir informaciją savivaldybės administracijos direktoriui Atvejo vadybininkui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo:

4) 3) gauti vaiko minimalios priežiūros priemonei priemonėms vykdyti reikalingą informaciją iš vaiko atstovų pagal įstatymą, mokyklos, kurioje vaikas ugdomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus, Atvejo vadybininko, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kitų suinteresuotų institucijų, įstaigų ar asmenų;

5) 4) naudotis kitomis teisėmis, susijusiomis su vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymu. 2.

2. Vaiko minimalios priežiūros priemonę

priemones vykdantis asmuo privalo:

1) dalyvauti rengiant individualų vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymo planą ir užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimą;

2) fiksuoti su vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir vykdyti jų stebėseną;

3) raštu informuoti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, Atvejo vadybininką, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nedalyvauja vykdant vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones, nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas vaikui;

4) prireikus informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą apie individualaus vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymo plano įgyvendinimą ir teikti jiems rekomendacijas;

5) raštu informuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių Atvejo vadybininką apie vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo eigą, jų veiksmingumą, vaiko elgesio pokyčius ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo termino pabaigos raštu atsiskaityti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui Atvejo vadybininkui už vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymą;

6) bendradarbiauti su savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, vaiko atstovais pagal įstatymą, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Atvejo vadybininku ir kitais asmenimis bei institucijomis;

7) užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą;

8) atlikti kitas pareigas, susijusias su vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymu.“

14 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1.

21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti

taip: „7) priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą yra vaiko tėvai (tėvas, motina), nurodytas sprendimas priimamas gavus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos informaciją apie vaiko tėvų (tėvo, motinos) tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas. Apie vaiko išvykimą dėl jo atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi raštu pranešama tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkui, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą, prireikus – vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktoriui, probacijos tarnybai;“

2. Pakeisti

21 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) informuoja savivaldybės administracijos direktorių, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininką dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo sustabdymo ar nutraukimo;“

3. Pakeisti

21 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) bendradarbiauja su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininku, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, policijos įstaigomis, prokuratūra, probacijos tarnybomis, kitais asmenimis ir institucijomis, teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;“ 4.

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sudaryti sąlygas vaikui kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, savivaldybės administracijos direktorių, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;“

5. Pakeisti

21 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius raštu teikti išvadas savivaldybės administracijos direktoriui, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkui ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą;“

6. Pakeisti

21 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) raštu informuoti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nepalaiko ryšių su vaiku, nesidomi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais, nevykdo ar netinkamai vykdo kitas savo pareigas vaikui;“

7. Pakeisti 21 straipsnio

3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) informuoti teisėsaugos ir valstybinę vaiko

teisių apsaugos institucijas apie vaiko teisių pažeidimą, vaiko ar kito asmens elgesį, keliantį pavojų vaiko saugumui, jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei;“ 8.

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pabaigos raštu informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, savivaldybės administracijos direktorių ir kitas atsakingas institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš vaikų socializacijos centro, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkui pateikti informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę;“

15 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

„22 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio

priemonės vykdymo pradžia ir pabaiga“

2. Pakeisti

22 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip: „1. Sprendimą dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo savivaldybės administracijos direktorius per 3 darbo dienas nuo jų atitinkamai priėmimo arba gavimo išsiunčia (perduoda) vaikų socializacijos centrui, į kurį nukreipiamas siunčiamas vaikas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą ir informuoja juos apie numatomą vaiko pristatymo į vaikų socializacijos centrą datą.“

„2.

Savivaldybės administracijos direktorius, informavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas ir asmenis, nedelsdamas organizuoja vaiko pristatymą į vaikų socializacijos centrą. Tais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko arba kitų asmenų saugumą, savivaldybės administracija vaiko pristatymą į vaikų socializacijos centrą organizuoja kartu su teritorine policijos įstaiga. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius arba, jeigu jis negali to padaryti dėl svarbių priežasčių, kitas savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio atstovas Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas ir vaiko atstovas pagal įstatymą, išskyrus atvejus, kai jis negali vykti kartu dėl svarbių priežasčių, privalo lydėti vaiką į vaikų socializacijos centrą.“

4. Pakeisti

22 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip:

„4. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės

priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, jeigu buvo atliktas įvertinimas, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos pateikta išvados išvada, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaiko charakteristika iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi.

Jeigu vaikui buvo taikyta taikytos vaiko minimalios priežiūros priemonė priemonės, turi būti pateikiama vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdžiusio asmens Atvejo vadybininko ataskaita informacija apie individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimą.“

5. Papildyti

22 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.

Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas domisi, kaip vaikui sekasi vykdyti jam paskirtą vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonę, analizuoja ir vertina vaikų socializacijos centro pateiktas išvadas apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę, pasibaigus vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui teikia informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo rezultatus, informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kai vaikui paskirtos vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymas yra neveiksmingas arba iškyla tarpinstitucinės kliūtys dėl vykdymo veiksmingumo, teikia siūlymus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.“

6. Papildyti

22 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vaiko vidutinės

priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos, parengiamas vaiko socialinės integracijos planas. Vaiko socialinės integracijos planą kartu su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaikų socializacijos centru, kitais suinteresuotais asmenimis rengia, jo vykdymo eigą koordinuoja ir įgyvendinimo rezultatus vertina Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas. Socialinės integracijos plane nurodomos priemonės, jų įgyvendinimo trukmė, vykdantys asmenys, laukiami rezultatai. Socialinės integracijos plano vykdymo rezultatai periodiškai aptariami su visais jo vykdyme dalyvaujančiais asmenimis, prireikus, jis gali būti koreguojamas.

Už vaiko socialinės integracijos plano vykdymo eigą ir rezultatus Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas atsiskaito tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui.“

16 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininką, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;“

17 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti

taip: „4) kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;“ 2.

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užtikrinti tinkamą vaiko aprūpinimą drabužiais, avalyne, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai vaikas yra vaikų socializacijos centre, tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas jo svečiavimosi, atostogų metu ir vaiko grįžimą laiku į vaikų socializacijos centrą bei nedelsdami informuoti teritorinę policijos įstaigą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininką ir vaikų socializacijos centrą, jeigu vaikas negali ar vengia grįžti į vaikų socializacijos centrą, yra savavališkai iš jo pasišalinęs;, pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminui ir jam sugrįžus iš centro, sudaryti tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas;“

3. Pakeisti

24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dalyvauti koordinuotai teikiamų paslaugų teikime, vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus skirtas pagalbos priemones, numatytas šio įstatymo

9 straipsnyje;“

4. Pakeisti

24 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) vykdyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko, vaikų socializacijos centro rekomendacijas;“

5. Pakeisti

24 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) bendradarbiauti su vaiko tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininku, vaikų socializacijos centru ir kitais asmenimis, teikiančiais pagalbą sprendžiant vaiko ugdymo (ugdymosi), elgesio pokyčių ir kitus su vaiku susijusius klausimus;“

18 straipsnis.

25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) bendradarbiauti su vaiko atstovais pagal įstatymą, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininku, kitomis institucijomis ar organizacijomis;“

19 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jų atstovams pagal įstatymą prieinamumą ir tinkamumą;“

20 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrina reikalingų koordinuotai teikiamų paslaugų ir kitos pagalbos vaikui, kuriam paskirta paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė priemonės, ir jo atstovams pagal įstatymą, teikimą;“

2. Pakeisti

28 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina vaiko socialinę integraciją į bendruomenę, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos, raštu įpareigoja mokyklą, kurioje vaikas mokysis, vaiko atstovus pagal įstatymą sudaryti tinkamas sąlygas priimti sugrįžusį vaiką, užtikrinti sklandų jo įsitraukimą į ugdymo(-osi) procesą ir padėti integruotis į vietos bendruomenę;“

21 straipsnis.

29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus teisės, pareigos ir įgaliojimai 1.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:

1) planuoja, koordinuoja ir vertina vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, ar auklėjamojo poveikio priemonė, teikimą savivaldybėje;

2) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, koordinuoja vaiko socialinę integraciją į bendruomenę, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, tvirtina vaiko socialinės integracijos planą, teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

3) sistemina ir analizuoja informaciją apie vaiko teisių pažeidimus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, smurtą, nusikalstamumą, kitus socialinės rizikos veiksnius ir jų priežastis savivaldybės teritorijoje;

4) vertina vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, įvairovę, prieinamumą, bei nustato jų poreikį savivaldybėje, kaupia ir analizuoja duomenis apie vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą savivaldybėje ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl jų steigimo, plėtros ir tobulinimo;

5) kartą per metus atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui už vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, ar auklėjamojo poveikio priemonės koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaikų socialinės integracijos planų įgyvendinimą, jų vykdymo eigą ir rezultatus;

6) teikia informaciją visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims apie vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą;

7) bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, Atvejo vadybininkais, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkais, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, teritorine policijos įstaiga, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, probacijos tarnybomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:

1) planuoja, koordinuoja ir vertina vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, ar auklėjamojo poveikio priemonė, teikimą savivaldybėje;

2) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, koordinuoja vaiko socialinę integraciją į bendruomenę, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, tvirtina vaiko socialinės integracijos planą, teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

3) sistemina ir analizuoja informaciją apie vaiko teisių pažeidimus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, smurtą, nusikalstamumą, kitus socialinės rizikos veiksnius ir jų priežastis savivaldybės teritorijoje;

4) vertina vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, įvairovę, prieinamumą, bei nustato jų poreikį savivaldybėje, kaupia ir analizuoja duomenis apie vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą savivaldybėje ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl jų steigimo, plėtros ir tobulinimo;

5) kartą per metus atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui už vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, ar auklėjamojo poveikio priemonės koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaikų socialinės integracijos planų įgyvendinimą, jų vykdymo eigą ir rezultatus;

6) teikia informaciją visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims apie vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą;

7) bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, Atvejo vadybininkais, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkais, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, teritorine policijos įstaiga, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, probacijos tarnybomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2.

2. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius turi teisę gauti šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų. 2. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius turi teisę:

1) bendrauti su vaiku, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas;

2) gauti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo veiksmingumui užtikrinti arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų, vaikų socializacijos centrų, kitų įstaigų ar organizacijų;

3) teikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

4) kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kitas institucijas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka gali priimti sprendimus dėl paslaugų ar pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo savivaldybėje vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu ir joms pasibaigus;

5) naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis. 3.

3. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius privalo:

1) dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose ir raštu teikti išvadą dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą;

2) kartu su šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis parengti individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą, stebėti ir kontroliuoti jo įgyvendinimą;

3) dalyvauti rengiant ir įgyvendinant individualų vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą;

4) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, parengti vaiko socialinės integracijos planą ir koordinuoti jo įgyvendinimą;

5) konsultuoti vykdant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones ar auklėjamojo poveikio priemonę dalyvaujančius asmenis ir koordinuoti jiems reikalingų paslaugų ar pagalbos teikimą;

6) vertinti vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo veiksmingumą ir aptarti jos vykdymo rezultatus su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis ar vaikų socializacijos centru;

7) atlikti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas.“

22 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

„2) Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, teritorinės policijos įstaigos, probacijos tarnybos, teritorinės prokuratūros, socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, atstovų.“

„3.

Savivaldybės administracijos direktorius tvirtinta savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą, skiria iš komisijos narių savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininką ir sekretorių., kuris yra savivaldybės administracijos atstovas. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininku ir sekretoriumi skiriami savivaldybės administracijos atstovai. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas.“

„1) kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi kiekvienais metais tvirtina metų veiklos planą, nustatydami vaiko gerovės prioritetus, tikslus, priemones jiems įgyvendinti, ir savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka atsiskaito už jo įgyvendinimą;“

4. Pakeisti 30 straipsnio

4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) surenka informaciją, būtiną savivaldybės

administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo arba dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo priimti;“

5. Pakeisti 30 straipsnio

4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina vaiko socialinę integraciją į bendruomenę teikia siūlymus Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkui dėl vaiko socialinės integracijos plano parengimo.“

6. Pakeisti 30 straipsnio

5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcijos dėl Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą reglamentuojamos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

7. Pakeisti 30 straipsnio

6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“

8. Pakeisti 30 straipsnio

7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;“

9. Pakeisti 30 straipsnio

7 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, Atvejo vadybininkais, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, teritorine policijos įstaiga, vaiko teisių apsaugos, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;“

23 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

1.

31 straipsnio pakeitimas

„6) bendradarbiauja su pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Atvejo vadybininkais, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkais, teritorine policijos įstaiga, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigomis, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;“

2. Pakeisti 31 straipsnio

9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) teikia prašymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo.“

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus

šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2020 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Aušra Papirtienė

Lyginamasis variantas

2020-06-18 · oficialus registras ↗

Projekto XIIIP-3899(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 2, 4, 6,

7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir

vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą Nr. X-1238 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – sukurti vaiko teises ir teisėtus

interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir elgesio problemų turinčio vaiko socializacijai, ugdymui bei švietimo ir kitos pagalbos teikimui skirtą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas. 2. Šis įstatymas nustato vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros principus, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, šių priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką, taip pat vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą (toliau – auklėjamojo poveikio priemonė) – vykdymo vaikų socializacijos centruose svarbiausias nuostatas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendruomenei naudinga vaiko veikla (toliau

  • bendruomenei naudinga veikla) –neatlygintina laisvu nuo mokymosi

metu vaiko vykdoma edukacinė, kūrybinė, meninė ar kita veikla bendruomenėje. 2. Kompleksinė pagalba vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) (toliau – kompleksinė pagalba) – koordinuotas švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams).

Koordinuotai teikiamos paslaugos – kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei. 3. Pagalbą vaikui ir (ar) jo atstovams teikiantis specialistas (toliau – specialistas) – psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, socialinio darbuotojo, sveikatos priežiūros specialisto ar kitą reikalingą kvalifikaciją turintis asmuo, teikiantis pagalbą vaikui ir (ar) vaiko atstovams pagal įstatymą. 4. Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra – vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių. 5. Vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdantis vaikui paskirtą paskirtas minimalios priežiūros priemonę priemones. 6. Vaiko minimalios priežiūros priemonė priemonės – priemonė priemonės, kurią kurias vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą. 7. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – priemonė, kurią vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre. 8. Vaikų socializacijos centras – prie bendrojo ugdymo mokyklų priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemones. 9.

9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos

taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme. 3 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai yra šie:

1) padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti (ugdytis) atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, taip pat padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui, teikiant jam kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

2) sudaryti vaikui palankias pozityviosios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas;

3) ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenybės tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;

4) palaikyti ir stiprinti vaiko ryšius su jo vystymuisi palankia aplinka. 4 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros principai Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra grindžiama šiais principais:

1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;

2) vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka. Į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo interesams, privaloma atsižvelgti;

3) individualizavimo.

Priimant su vaiku susijusius sprendimus, turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;

4) orumo. Bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę. Vaikai neturi būti kankinami, žeminami ir baudžiami, su jais neturi būti žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi;

5) prieinamumo. Vaikui turi būti skiriamos tokios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima veiksmingai taikyti vaiko neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo gyvenamosios vietos, neatskiriant nuo šeimos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Vaikas atskiriamas nuo šeimos tik kraštutiniais atvejais ir kuo trumpesniam terminui;

6) bendradarbiavimo. Vaiko priežiūra ir socialinė integracija (reintegracija) grindžiamos visų šiame procese dalyvaujančių asmenų, vietos bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;

7) visapusiškumo. Vaikui skiriant minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę priemones, įvertinamas kitų paslaugų, pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą poreikis ir užtikrinamas jų teikimas;

8) vaiko privataus gyvenimo apsaugos. Institucijos, įgyvendinančios vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, vaiko asmens duomenis, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros taikymu, tvarko tokia apimtimi, kokia tai būtina vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams apsaugoti ir joms pavestoms funkcijoms atlikti. II SKYRIUS

VAIKO MINIMALI IR VIDUTINĖ PRIEŽIŪRA

5 straipsnis.

Vaiko priežiūros formos Vaikui gali būti taikoma šių formų priežiūra:

1) minimali priežiūra;

2) vidutinė priežiūra. 6 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemonės

1. Vaikui gali būti skiriamos šios minimalios priežiūros

priemonės:

1) lankytis pas specialistą;

2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme;

3) tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas;

4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį;

5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus;

6) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;

7) atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą. 2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, gali būti skiriamos maksimaliai iki vienų metų, minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, skiriamos nustatant individualų jų įvykdymo terminą, minimalios priežiūros priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, – maksimaliai iki 20 valandų. Minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. 3. Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios skiriamos tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.

4. Vaiko minimalios priežiūros priemonė

priemonės gali būti pakeista pakeistos, pratęsta pratęstos arba panaikinta panaikintos šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu minimalios priežiūros priemonė priemonės pratęsiama pratęsiamos, bendras pradinės pradinių ir pratęstosios pratęstųjų vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių laikotarpis negali viršyti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto nustatytų maksimalaus maksimalių minimalios priežiūros priemonės priemonių termino terminų. Pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones, jos jų vykdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio

2 dalies nuostatas. 7 straipsnis. Kompleksinė pagalba vaikui ir

šeimai, kai vaikui paskirta minimalios priežiūros priemonė Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės

1. Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą

pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai teikiama kompleksinė pagalba švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Kai vaikui baigiasi vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2.

2. Kai kompleksinė pagalba koordinuotai

teikiamos paslaugos vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų yra neveiksminga neveiksmingos ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai jos nėra, pagal tėvų gyvenamąją vietą savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą). Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas ir priežiūra organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais laikinosios globos (rūpybos) organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais. 8 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė

1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama

14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros

priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai yra šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas. 2. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta šio įstatymo

12 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės

vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas auklėjamojo poveikio priemonės, paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, terminas. Vaikui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas skaičiuojamas nuo faktinio šios priemonės taikymo momento. 9 straipsnis. Kita pagalba vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės 1.

Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės:

1) lankytis pas specialistą;

2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;

3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos, reabilitacijos, reintegracijos ir kitose programose, priemonėse ar mokymuose;

4) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;

5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;

6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;

7) kitos pagalbos priemonės, turinčios teigiamą įtaką vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių veiksmingam vykdymui, vaiko elgesio pokyčiams. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą) gali būti siūloma viena ar kelios pagalbos priemonės vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros vykdymo laikotarpiu. III SKYRIUS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ

SKYRIMAS, PRATĘSIMAS, PAKEITIMAS IR PABAIGA

10 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės

priežiūros priemonių skyrimo pagrindai 1.

Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris:

1) padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;

2) padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;

3) padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;

4) Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų. 2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti skiriamos tik tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės. 3. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui:

1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;

2) kai minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių, išskyrus atvejus, kai minimalios priežiūros priemonė priemonės buvo paskirta paskirtos šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. 4.

4. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė turi būti skiriama

tik išimtiniais atvejais, kuo trumpesniam terminui ir atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. 5. Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė. Vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę arba į kurį vaikas gali būti perkeltas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu, parenka švietimo ir mokslo , mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Auklėjamojo poveikio priemonė įgyvendinama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministras. Tokiu atveju šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui. 11 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiriančios institucijos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, koordinuotai teikiamas paslaugas, vaiko atstovams pagal įstatymą skiria ir kitas pagalbą pagalbos priemones vaiko atstovams pagal įstatymą siūlo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius. 12 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarka 1.

Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:

1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo (toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius), seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų) vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo turi teisę kreiptis:

a) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius;

b) vaiko atstovai pagal įstatymą;

c) teritorinė policijos įstaiga;

d) mokykla;

e) seniūnija;

f) prokuroras;

g) teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

2) vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis:

a) specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas);

b) vaiko atstovai pagal įstatymą;

c) teritorinė policijos įstaiga;

d) seniūnija;

e) prokuroras,

f) teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

2) 3)vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo (kai vaikui buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė) ir vaikų socializacijos centras (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė) vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, prokuroras, atvejo vadybininkas; dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras, specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas) ir vaikų socializacijos centras;

3) 4) vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių pratęsimo turi teisę kreiptis teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo;

4) 5) vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo turi teisę kreiptis atvejo vadybininkas, teritorinė policijos įstaiga, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaikų socializacijos centras.

Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:

1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo (toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius), seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų) vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo turi teisę kreiptis:

a) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius;

b) vaiko atstovai pagal įstatymą;

c) teritorinė policijos įstaiga;

d) mokykla;

e) seniūnija;

f) prokuroras;

g) teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

2) vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis:

a) specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas);

b) vaiko atstovai pagal įstatymą;

c) teritorinė policijos įstaiga;

d) seniūnija;

e) prokuroras,

f) teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

2) 3)vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo (kai vaikui buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė) ir vaikų socializacijos centras (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė) vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, prokuroras, atvejo vadybininkas; dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras, specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas) ir vaikų socializacijos centras;

3) 4) vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių pratęsimo turi teisę kreiptis teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo;

4) 5) vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo turi teisę kreiptis atvejo vadybininkas, teritorinė policijos įstaiga, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaikų socializacijos centras. 2.

2. Savivaldybės administracijos

direktorius, gavęs prašymą skirti, pakeisti, pratęsti ar panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę priemones (toliau – prašymas), ne vėliau kaip per 2 darbo dienas jį perduoda savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui. 3. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus, surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti bei šio straipsnio 9 ir

10 dalyse nurodytam savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui

priimti. 4. Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, surinkta informacija, nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki šio straipsnio 5 dalyje numatyto posėdžio pateikiama švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai jos išvadai gauti. Išvada pateikiama švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos atstovas narys, prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas), tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo ar jo atstovas, atvejo vadybininkas, (kai vaikui buvo paskirta paskirtos minimalios priežiūros priemonė priemonės), Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ir vaikų socializacijos centro atstovas (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė).

Be to, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys. Apie savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio vietą ir laiką savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas. Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. 6.

6. Savivaldybės administracijos Vaiko

gerovės komisijos posėdyje turi būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo ir kitų priemonių koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, nuomonę išklauso ir išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių jiems skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo teikia savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos įgaliotas asmuo. Ši nuomonė įvertinama savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija taip pat išklauso vaiko nuomonę, kai vaikas vengia dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rengiamame posėdyje, ir apie ją informuoja posėdžio dalyvius. Posėdžio metu pristatoma švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ar pratęsimo. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Pateikta išvada posėdžio metu gali būti patikslinta arba papildyta. 7. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Šiame protokole turi būti nurodytos esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, taip pat nurodyta posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai, kalbėtojai, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus išvados išvada, priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytų posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio. 8.

8. Savivaldybės administracijos Vaiko

gerovės komisija, įvertinusi išsakytas nuomones, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus ir švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas, informaciją apie vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, vaiko sveikatos būklę bei specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikiamas socialines paslaugas ir kitą pagalbą ar jos poreikį, vaikui skirtą Baudžiamajame kodekse nustatytą auklėjamojo poveikio priemonę ir kitą surinktą informaciją, balsų dauguma priima siūlymą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, vaiko vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo, ir kitų priemonių, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą koordinuosiančios institucijos (toliau – koordinuojanti institucija) paskyrimo. Siūlymas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo priimamas tada, kai gaunamas švietimo ir mokslo , mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pritarimas. Jeigu gaunamas švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nepritarimas, svarstomas siūlymas dėl koordinuotai teikiamų paslaugų vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą teikimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi, kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto ar stebėto smurto artimoje aplinkoje, privalo nedelsdama apie tai informuoti policiją ir (ar) valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri, gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą bei imtis veiksmų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo nagrinėjimo medžiaga pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui. 9.

9. Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs

prašymą, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) skirti, pratęsti ar panaikinti paskirtą paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones nepasibaigus jos jų vykdymo terminui, pakeisti paskirtą paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones kita kitomis arba paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdantį asmenį;

2) kreiptis į teismą dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą;

3) paskirti kitą vaikų socializacijos centrą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju;

4) pakeisti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui vaiko minimalios priežiūros priemone priemonėmis;

5) panaikinti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui;

6) atmesti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir siūlyti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai svarstyti kitos kitų priežiūros priemonės priemonių skyrimą;

7) atmesti prašymą. 10. Savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1, 2 ir 3 4 ir 6 punktuose nurodytų sprendimų, gali priimti priima sprendimą dėl kitų priemonių, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose straipsnyje, skyrimo. Savivaldybės administracijos direktorius gali priimti sprendimą ir dėl kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 9 straipsnyje, skyrimo. 11. Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą, paskiria koordinuojančią instituciją. 11. 12.

sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. 12. 13. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, vaikui paskirta paskirtos minimalios priežiūros priemonė priemonės, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, Koordinuojanti institucija, šios priemonės šių priemonių vykdymo terminas ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos šio įstatymo

7 ir 9 straipsniuose numatytos priemonės, numatytų koordinuotai

teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos vaiko atstovams pagal įstatymą siūlomos pagalbos priemonės kitos šio įstatymo 9 straipsnyje numatytos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tokios buvo paskirtos, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas protokolo išrašas ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos pateikta išvados išvada. 13. 14.

14. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui

dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu jos buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos pateikta išvados išvada, švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo ar pratęsimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai. 14. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs šio straipsnio 13 dalyje nurodytą teismo leidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją dėl vaikų socializacijos centro parinkimo. Vaikų socializacijos centras parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 15. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs šio straipsnio 13 14 dalyje nurodytą teismo leidimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą skirti ar pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo arba pratęsimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, teismas, išdavęs leidimą, vaikų socializacijos centras, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, mokykla, kurioje vaikas mokėsi, ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos vaiko atstovams pagal įstatymą siūlomos pagalbos priemonės kitos šio įstatymo 9 straipsnyje numatytos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tokios buvo paskirtos, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos pateikta išvados išvada, švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada. 16. Jeigu teismas neduoda leidimo vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę, savivaldybės administracijos direktorius šiame straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia klausimą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių skyrimo. 13 straipsnis.

13 straipsnis. Vaiko minimalios ar

vidutinės priežiūros priemonės priemonių pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo, vykdymo sustabdymo ir nutraukimo pagrindai

1. Jeigu vaikui paskirta paskirtomis minimalios

ar vidutinės priežiūros priemone priemonėmis nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, jam skirta paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė priemonės gali būti pratęsta pratęstos. Sprendimas dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių pratęsimo priimamas ne vėliau kaip iki vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių vykdymo termino pabaigos. 2. Jeigu vaikas jam paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu pasišalina iš vaikų socializacijos centro, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas gali būti pratęstas pasišalinimo (pasišalinimų) laikotarpiui. 3. Jeigu, pritaikius vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones, nepavyksta pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių vaikui gali būti skiriama skiriamos kita kitos minimalios priežiūros priemonė priemonės, kitas vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdantis asmuo arba kreipiamasi į teismą dėl leidimo skirti vaikui vidutinės priežiūros priemonę. Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra koordinuojanti institucija, skiriama kita koordinuojanti institucija. 4. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu atsiranda svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga keisti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietą, švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija gali parinkti kitą vaikų socializacijos centrą švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5.

5. Jeigu vaikui toliau taikyti minimalios ar

vidutinės priežiūros priemonę priemones netikslinga arba vaikas negali šios šių priemonės priemonių vykdyti dėl kitų svarbių priežasčių, jam paskirta paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė priemonės gali būti panaikinta panaikintos nepasibaigus jos jų vykdymo terminui arba vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista minimalios priežiūros priemone priemonėmis. 6. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas, suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas, suėmimas. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas nutraukiamas. 14 straipsnis. Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių vykdymo pabaiga Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių vykdymas baigiasi:

1) pasibaigus nustatytam nustatytiems vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių vykdymo terminui terminams;

2) priėmus sprendimą vieną priežiūros priemonę pakeisti kita;

3) priėmus sprendimą panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę priemones nepasibaigus jos jų vykdymo terminui terminams;

4) priėmus sprendimą nutraukti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymą. 15 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų apskundimo tvarka Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. IV SKYRIUS

VAIKO MINIMALIOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ VYKDYMAS

16 straipsnis. Vaikui paskirtos paskirtų minimalios

priežiūros priemonės priemonių vykdymo pradžia 1.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių skyrimo, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą ir kitus sprendimą pagrindžiančius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo savivaldybės administracija išsiunčia (perduoda) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, koordinuojančiai institucijai ir vaiko atstovams pagal įstatymą. Koordinuojančios institucijos vadovas, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną iš savo institucijos paskiria atvejo vadybininką. 2. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius Atvejo vadybininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo priėmimo dienos jo paskyrimo atvejo vadybininku dienos susitinka su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kai paskirti keli minimalios priežiūros priemones vykdantys asmenys – ir su vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, kurie ir kartu aptaria pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą galimybes irbei kartu parengia individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Individualus vaiko minimalios priežiūros vykdymo planas turi atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius. Jame nustatomi vaiko minimalios priežiūros tikslai, priemonės, vaiko elgesio pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka ir atsakingi asmenys.

Atvejo vadybininkas koordinuoja, stebi ir kontroliuoja individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimo eigą, vertina jame numatytų priemonių veiksmingumą, derina jo įgyvendinime dalyvaujančių asmenų tarpusavio veiksmus, aptaria vykdymo rezultatus su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą ir atsakingais asmenimis, juos konsultuoja, teikia jiems rekomendacijas, inicijuoja pasitarimus dėl vykdomų priemonių veiksmingumo didinimo, informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kai vaikui paskirtų minimalios priežiūros priemonių vykdymas yra neveiksmingas, atsiskaito tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui už individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimą, jo vykdymo eigą ir rezultatus, teikia siūlymus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo. 3. Vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą pasirašytinai supažindinami su paskirtos paskirtų vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo tvarka, jos šių priemonių nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, individualiu vaiko minimalios priežiūros vykdymo planu, jų teisėmis ir pareigomis vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo metu. 17 straipsnis. Vaiko, kuriam taikoma taikomos minimalios priežiūros priemonė priemonės, teisės ir pareigos 1.

Vaikas, kuriam taikoma taikomos minimalios priežiūros priemonė priemonės, turi visas Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises, tarp jų:

1) teisę įgyti priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją;

2) teisę ugdytis sveikoje ir psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje, savitarpio pagarba grįstoje aplinkoje;

3) teisę gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

4) teisę kreiptis su prašymais ar skundais į savivaldybės administracijos direktorių, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį atvejo vadybininką, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinę vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

5) teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus. 2. Vaikas, kuriam taikoma taikomos minimalios priežiūros priemonė priemonės, privalo:

1) vykdyti jam paskirtą paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones;

2) dalyvauti rengiant individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą, jį vykdyti, ir dalyvauti aptariant jo įgyvendinimo rezultatus;

3) gerbti savo atstovus pagal įstatymą, kitus šeimos narius;

4) gerbti mokytojus, minimalią priežiūrą vykdantį asmenį, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;

5) laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų;

6) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, valstybės, savivaldybių ir privačią nuosavybę;

7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, įskaitant ir bendruomenei naudingos veiklos atlikimą. 18 straipsnis.

18 straipsnis. Vaiko, kuriam taikoma

taikomos minimalios priežiūros priemonė priemonės, atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaiko, kuriam taikoma taikomos

minimalios priežiūros priemonė priemonės, atstovai pagal įstatymą turi teisę:

1) gauti informaciją iš mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, apie vaiko ugdymo (ugdymosi) poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį;

2) gauti informaciją iš vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens, atvejo vadybininko apie vaikui paskirtos paskirtų minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo eigą;

3) kreiptis su prašymais ar skundais į savivaldybės administracijos direktorių, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį, atvejo vadybininką, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinę vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

4) sprendžiant su vaiku susijusias problemas, gauti švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

5) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 2.

2. Vaiko, kuriam taikoma taikomos

minimalios priežiūros priemonė priemonės, atstovai pagal įstatymą privalo:

1) dalyvauti rengiant ir įgyvendinant individualų vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymo planą, aptariant jo įgyvendinimo rezultatus;

2) dalyvauti įgyvendinant vaiko minimalios priežiūros priemonę (priemones);

3) teikti informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdančiam vykdantiems asmeniui asmenims, atvejo vadybininkui apie vaikui paskirtos paskirtų minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymą ir kitą informaciją, būtiną vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių veiksmingam vykdymui užtikrinti;

4) dalyvauti teikiant koordinuotai teikiamas paslaugas, vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus skirtas kitas pagalbos priemones, numatytas šio įstatymo 9 straipsnyje;

5) užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą, ir sudaryti tinkamas sąlygas, kad vaikas vykdytų jam paskirtą paskirtas minimalios priežiūros priemonę priemones;

6) stebėti ir pozityviai keisti vaiko elgesį;

7) vykdyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens atvejo vadybininko pateiktas rekomendacijas;

8) bendradarbiauti su vaiko tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančiu asmeniu, atvejo vadybininku, kitais asmenimis, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko ugdymosi, elgesio pokyčių ir kitus su vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu susijusius klausimus;

9) vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 3. Už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą vaiko atstovai pagal įstatymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 19 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdančio asmens teisės ir pareigos 1.

Vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones vykdantis asmuo turi teisę:

1) reikalauti, kad vaikas, kuriam paskirta paskirtos minimalios priežiūros priemonė priemonės, ir vaiko atstovai pagal įstatymą atliktų jiems nustatytas pareigas;

2) teikti siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;

3) 2) teikti siūlymus ir informaciją savivaldybės administracijos direktoriui atvejo vadybininkui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo:

4) 3) gauti vaiko minimalios priežiūros priemonei priemonėms vykdyti reikalingą informaciją iš vaiko atstovų pagal įstatymą, mokyklos, kurioje vaikas ugdomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus, atvejo vadybininko, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kitų suinteresuotų institucijų, įstaigų ar asmenų;

5) 4) naudotis kitomis teisėmis, susijusiomis su vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymu. 2.

2. Vaiko minimalios priežiūros priemonę

priemones vykdantis asmuo privalo:

1) dalyvauti rengiant individualų vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymo planą ir užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimą;

2) fiksuoti su vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir vykdyti jų stebėseną;

3) raštu informuoti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, atvejo vadybininką, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nedalyvauja vykdant vaiko minimalios priežiūros priemonę priemones, nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas vaikui;

4) prireikus informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą apie individualaus vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymo plano įgyvendinimą ir teikti jiems rekomendacijas;

5) raštu informuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių atvejo vadybininką apie vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo eigą, jų veiksmingumą, vaiko elgesio pokyčius ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymo termino pabaigos raštu atsiskaityti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui atvejo vadybininkui už vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymą;

6) bendradarbiauti su savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, vaiko atstovais pagal įstatymą, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininku ir kitais asmenimis bei institucijomis;

7) užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą;

8) atlikti kitas pareigas, susijusias su vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių vykdymu. V SKYRIUS

VAIKO VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS VYKDYMAS

20 straipsnis. Vaikų socializacijos centro

paskirtis ir jo veiklos pagrindai 1.

Vaikų socializacijos centro paskirtis – formuoti ir įtvirtinti vaikų socialiai priimtiną elgesį, didinti jų psichologinį atsparumą ydingam socialinės aplinkos poveikiui ir padėti susigrąžinti mokymosi motyvaciją, užtikrinant jiems ugdymą, švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas. 2. Vaikų socializacijos centrų sistema formuojama ir jų veikla organizuojama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministras. 3. Vaikų socializacijos centrai gali būti specializuojami arba juose gali būti steigiamos specializuotos grupės pagal lytį, amžių, psichikos ir elgesio sutrikimus. 4. Vaikų socializacijos centras veikia pagal nuostatus, parengtus vadovaujantis švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais. 21 straipsnis. Vaikų socializacijos centro funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė 1.

Vaikų socializacijos centras:

1) užtikrina vaiko ugdymą (ugdymąsi) pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, tinkamą vaikui paskirtos vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą;

2) organizuoja vaiko resocializacijos ir socialinės integracijos procesus, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis;

3) užtikrina vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir apginti vaiką nuo bet kokio jo teisių pažeidimo;

4) užtikrina vaiko individualumo pažinimą, individualių poreikių įvertinimą ir juos atitinkančios švietimo pagalbos ir paslaugų teikimą, vaiko gebėjimų plėtojimą;

5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatina jų savarankiškumą ir rengia juos integracijai į visuomenę;

6) nustato vaikų socializacijos centro bendruomenės narių elgesio ir etikos normas, vaikų elgesio stebėsenos ir vertinimo sistemą, teisės aktuose nurodytas taikomas poveikio priemones už mokinio elgesio normų pažeidimus ir reaguojant į kraštutinius netinkamo vaiko elgesio atvejus ar iškilusią grėsmę, kai būtina užtikrinti bendruomenės narių ir (ar) kitų asmenų fizinį ir psichologinį saugumą. Draudžiamos poveikio priemonės, žalojančios, žeminančios vaiko garbę ir orumą, žiaurus, nežmoniškas elgesys, įskaitant fizines ar kitas bausmes, kurios gali kelti pavojų vaiko fizinei ar psichinei sveikatai;

7) priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis.

Jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą yra vaiko tėvai (tėvas, motina), šiame punkte nurodytas sprendimas priimamas gavus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos informaciją apie vaiko tėvų (tėvo, motinos) tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas.

Apie vaiko išvykimą dėl jo atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi raštu pranešama tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, atvejo vadybininkui, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą, prireikus – vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktoriui, probacijos tarnybai;

8) informuoja savivaldybės administracijos direktorių, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, atvejo vadybininką dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo sustabdymo ar nutraukimo;

9) organizuoja vaiko, kuriam vidutinės priežiūros priemonės arba auklėjimo poveikio priemonės vykdymo metu buvo skirtas areštas ar suėmimas, pristatymą į vaikų socializacijos centrą iš arešto atlikimo ar suėmimo vietos, sudaro sąlygas šaukiamam vaikui atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą;

10) bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, siekdamas atkurti ar palaikyti ir sustiprinti vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio ryšius bei užtikrinti veiksmingą vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą ir sėkmingą vaiko integraciją į visuomenę;

11) bendradarbiauja su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Atvejo vadybininku, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, policijos įstaigomis, prokuratūra, probacijos tarnybomis, kitais asmenimis ir institucijomis, teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

12) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Apie vaiko išvykimą dėl jo atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi raštu pranešama tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, atvejo vadybininkui, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą, prireikus – vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktoriui, probacijos tarnybai;

8) informuoja savivaldybės administracijos direktorių, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, atvejo vadybininką dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo sustabdymo ar nutraukimo;

9) organizuoja vaiko, kuriam vidutinės priežiūros priemonės arba auklėjimo poveikio priemonės vykdymo metu buvo skirtas areštas ar suėmimas, pristatymą į vaikų socializacijos centrą iš arešto atlikimo ar suėmimo vietos, sudaro sąlygas šaukiamam vaikui atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą;

10) bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, siekdamas atkurti ar palaikyti ir sustiprinti vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio ryšius bei užtikrinti veiksmingą vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą ir sėkmingą vaiko integraciją į visuomenę;

11) bendradarbiauja su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Atvejo vadybininku, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, policijos įstaigomis, prokuratūra, probacijos tarnybomis, kitais asmenimis ir institucijomis, teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

12) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2.

1) kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

2) gauti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo veiksmingumui užtikrinti ar šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, kitų įstaigų ar organizacijų;

3) teikti siūlymus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ir suinteresuotoms institucijoms dėl vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo tobulinimo;

4) įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas;

5) naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis. 3.

1) užtikrinti personalizuotą vaiko ugdymą (ugdymąsi) pagal formaliojo švietimo programas, sudaryti sąlygas ugdytis pagal neformaliojo vaikų švietimo programą (programas), atitinkančią (atitinkančias) vaiko poreikius, gebėjimus ir brandą;

2) teikti ir užtikrinti vaiko poreikius atitinkančią švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, įgyvendinti prevencijos, elgesio keitimo ir kitas programas;

3) sudaryti saugias, sveikas, artimas šeimos aplinkai, vaiko galias plėtojančias ugdymosi ir gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, lytį, sveikatą ir brandą;

4) parengti ir vykdyti individualų vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą, dalyvauti rengiant vaiko socialinės integracijos planą;

5) sudaryti sąlygas vaikui palaikyti ryšius su savo atstovais pagal įstatymą, draugais ir kitais artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

6) sudaryti sąlygas vaikui kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, savivaldybės administracijos direktorių, atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;

8) teikti švietimo pagalbą ir rekomendacijas vaiko atstovams pagal įstatymą dėl bendravimo su vaiku, jo gyvenimo įgūdžių ugdymo, elgesio pokyčių, mokymosi pažangos ir kitais vaiko asmenybės ugdymo klausimais;

9) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius informuoti raštu, skubiais atvejais – žodžiu vaiko atstovus pagal įstatymą apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, nedelsdamas informuoti apie vaiko hospitalizavimą, sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, vaiko savarankišką pasišalinimą iš vaikų socializacijos centro, paaiškėjusius vaiko teisių pažeidimus, būtinybę atstovauti vaikui ar ginti vaiko teises ir teisėtus interesus;

10) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius raštu teikti išvadas savivaldybės administracijos direktoriui, atvejo vadybininkui ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą;

11) raštu informuoti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nepalaiko ryšių su vaiku, nesidomi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais, nevykdo ar netinkamai vykdo kitas savo pareigas vaikui;

12) informuoti teisėsaugos ir valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijas apie vaiko teisių pažeidimą, vaiko ar kito asmens elgesį, keliantį pavojų vaiko saugumui, jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei;

13) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pabaigos raštu informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, savivaldybės administracijos direktorių ir kitas atsakingas institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš vaikų socializacijos centro, atvejo vadybininkui pateikti informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę;

14) teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sąlygas ir galimybę kompetentingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms susipažinti su vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygomis, jiems teikiama pagalba ir paslaugomis, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga ir jos užtikrinimu ginant vaiko teises ir teisėtus interesus ar nagrinėjant (galimus) vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų atvejus;

15) atsiskaityti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) už vaikų socializacijos centro veiklą;

16) atlikti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas.

Vaikų socializacijos centras privalo:

1) užtikrinti personalizuotą vaiko ugdymą (ugdymąsi) pagal formaliojo švietimo programas, sudaryti sąlygas ugdytis pagal neformaliojo vaikų švietimo programą (programas), atitinkančią (atitinkančias) vaiko poreikius, gebėjimus ir brandą;

2) teikti ir užtikrinti vaiko poreikius atitinkančią švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, įgyvendinti prevencijos, elgesio keitimo ir kitas programas;

3) sudaryti saugias, sveikas, artimas šeimos aplinkai, vaiko galias plėtojančias ugdymosi ir gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, lytį, sveikatą ir brandą;

4) parengti ir vykdyti individualų vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą, dalyvauti rengiant vaiko socialinės integracijos planą;

5) sudaryti sąlygas vaikui palaikyti ryšius su savo atstovais pagal įstatymą, draugais ir kitais artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

6) sudaryti sąlygas vaikui kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, savivaldybės administracijos direktorių, atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;

8) teikti švietimo pagalbą ir rekomendacijas vaiko atstovams pagal įstatymą dėl bendravimo su vaiku, jo gyvenimo įgūdžių ugdymo, elgesio pokyčių, mokymosi pažangos ir kitais vaiko asmenybės ugdymo klausimais;

9) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius informuoti raštu, skubiais atvejais – žodžiu vaiko atstovus pagal įstatymą apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, nedelsdamas informuoti apie vaiko hospitalizavimą, sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, vaiko savarankišką pasišalinimą iš vaikų socializacijos centro, paaiškėjusius vaiko teisių pažeidimus, būtinybę atstovauti vaikui ar ginti vaiko teises ir teisėtus interesus;

10) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius raštu teikti išvadas savivaldybės administracijos direktoriui, atvejo vadybininkui ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą;

11) raštu informuoti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nepalaiko ryšių su vaiku, nesidomi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais, nevykdo ar netinkamai vykdo kitas savo pareigas vaikui;

12) informuoti teisėsaugos ir valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijas apie vaiko teisių pažeidimą, vaiko ar kito asmens elgesį, keliantį pavojų vaiko saugumui, jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei;

13) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pabaigos raštu informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, savivaldybės administracijos direktorių ir kitas atsakingas institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš vaikų socializacijos centro, atvejo vadybininkui pateikti informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę;

14) teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sąlygas ir galimybę kompetentingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms susipažinti su vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygomis, jiems teikiama pagalba ir paslaugomis, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga ir jos užtikrinimu ginant vaiko teises ir teisėtus interesus ar nagrinėjant (galimus) vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų atvejus;

15) atsiskaityti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) už vaikų socializacijos centro veiklą;

16) atlikti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas. 4.

4. Vaikų socializacijos centro vadovas ir darbuotojai už

vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis, už nepranešimą apie vaiko teisių pažeidimą ar melagingos informacijos suteikimą arba vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. 22 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia ir pabaiga

1. Sprendimą dėl vaiko vidutinės

priežiūros priemonės skyrimo ar įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo savivaldybės administracijos direktorius per 3 darbo dienas nuo jų atitinkamai priėmimo arba gavimo išsiunčia (perduoda) vaikų socializacijos centrui, į kurį nukreipiamas siunčiamas vaikas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą ir informuoja juos apie numatomą vaiko pristatymo į vaikų socializacijos centrą datą. 2. Savivaldybės administracijos direktorius, informavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas ir asmenis, nedelsdamas organizuoja vaiko pristatymą į vaikų socializacijos centrą. Tais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko arba kitų asmenų saugumą, savivaldybės administracija vaiko pristatymą į vaikų socializacijos centrą organizuoja kartu su teritorine policijos įstaiga. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius arba, jeigu jis negali to padaryti dėl svarbių priežasčių, kitas savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio atstovas Atvejo vadybininkas ir vaiko atstovas pagal įstatymą, išskyrus atvejus, kai jis negali vykti kartu dėl svarbių priežasčių, privalo lydėti vaiką į vaikų socializacijos centrą. 3.

3. Vaikui atvykus į vaikų socializacijos centrą, Švietimo

įstatymo nustatyta tvarka pasirašoma mokymo sutartis, šio centro administracija pasirašytinai supažindina vaiką jam suprantama kalba ir vaiko atstovą pagal įstatymą su jų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurias jie turi vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, šios priemonės nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, taip pat su vaikų socializacijos centro veikla, vaikų elgesio ir vidaus tvarkos taisyklėmis. Prireikus vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą pateikiamos vaikų socializacijos centro dokumentų, reglamentuojančių vaiko teises, pareigas ir atsakomybę, galimas taikyti drausmines auklėjamojo poveikio priemones, vaikų elgesio, vidaus tvarkos taisykles, kopijos. 4. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, jeigu buvo atliktas įvertinimas, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos pateikta išvados išvada, švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaiko charakteristika iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi.

Jeigu vaikui buvo taikyta taikytos vaiko minimalios priežiūros priemonė priemonės, turi būti pateikiama vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdžiusio asmens atvejo vadybininko ataskaita informacija apie individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimą. 5. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. 6.

6. Atvejo vadybininkas

domisi, kaip vaikui sekasi vykdyti jam paskirtą vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonę, analizuoja ir vertina vaikų socializacijos centro pateiktas išvadas apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę, pasibaigus vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui teikia informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo rezultatus, informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kai vaikui paskirtos vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymas yra neveiksmingas arba iškyla tarpinstitucinių kliūčių dėl vykdymo veiksmingumo, teikia siūlymus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. 7. Likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos, parengiamas vaiko socialinės integracijos planas. Vaiko socialinės integracijos planą kartu su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaikų socializacijos centru, kitais suinteresuotais asmenimis rengia, jo vykdymo eigą koordinuoja ir įgyvendinimo rezultatus vertina atvejo vadybininkas. Socialinės integracijos plane nurodomos priemonės, jų įgyvendinimo trukmė, jas vykdantys asmenys, laukiami rezultatai. Socialinės integracijos plano vykdymo rezultatai periodiškai aptariami su visais jį vykdant dalyvaujančiais asmenimis, prireikus jis gali būti koreguojamas. Už vaiko socialinės integracijos plano vykdymo eigą ir rezultatus atvejo vadybininkas atsiskaito tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui. 23 straipsnis. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, teisės ir pareigos 1.

Vaikas, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, turi visas Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises, tarp jų:

1) pagal gebėjimus mokytis, įgyti išsilavinimą ir kompetencijas;

2) ugdytis ir gyventi sveikoje ir psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje, savitarpio pagarba ir pozityviais santykiais grįstoje aplinkoje;

3) dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programose, ikiprofesiniame ugdyme, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

4) palaikyti ryšius su savo atstovais pagal įstatymą, draugais ir kitais artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

5) kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, atvejo vadybininką, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

6) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus;

7) teisę į trumpalaikes išvykas už vaikų socializacijos centro ribų, svečiavimąsi ir atostogas, gavęs vaikų socializacijos centro direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimą. 2.

2. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar

auklėjamojo poveikio priemonė, pareigos:

1) vykdyti jam paskirtą vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonę, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

2) dalyvauti rengiant ir aptariant individualų vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą, socialinės integracijos planą, vykdyti juose numatytas priemones;

3) tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose, ir laikytis vaikų socializacijos centro nustatytų elgesio taisyklių;

4) vykdyti teisėtus vaikų socializacijos centro darbuotojų nurodymus;

5) mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, iki jam sukaks 16 metų;

6) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. 24 straipsnis. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė 1.

Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, atstovai pagal įstatymą turi teisę:

1) gauti informaciją iš vaikų socializacijos centro apie vaiko būklę, gyvenimo ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas, jo pažangą ir pasiekimus, mokyklos lankymą;

2) gauti informaciją iš vaikų socializacijos centro apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą;

3) gauti informaciją iš vaikų socializacijos centro apie vaikui teikiamą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

4) kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

5) dalyvauti švietimo savivaldos institucijų, veikiančių vaikų socializacijos centre, veikloje;

6) gauti kvalifikuotą švietimo arba kitą pagalbą sprendžiant su vaiku susijusias problemas;

7) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 2.

2. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar

auklėjamojo poveikio priemonė, atstovai pagal įstatymą privalo:

1) dalyvauti rengiant, įgyvendinant individualų vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą, socialinės integracijos planą ir aptariant jų įgyvendinimo rezultatus;

2) rūpintis, kad vaikas dalyvautų vykdant jam paskirtą vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonę;

3) ne rečiau kaip kartą per mėnesį lankyti vaiką ir kitais būdais palaikyti ryšius su vaiku, domėtis vaiko pasiekimais ir jo elgesio pokyčiais;

4) užtikrinti tinkamą vaiko aprūpinimą drabužiais, avalyne, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai vaikas yra vaikų socializacijos centre, tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas jo svečiavimosi, atostogų metu ir vaiko grįžimą laiku į vaikų socializacijos centrą bei nedelsdami informuoti teritorinę policijos įstaigą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių atvejo vadybininką ir vaikų socializacijos centrą, jeigu vaikas negali ar vengia grįžti į vaikų socializacijos centrą, yra savavališkai iš jo pasišalinęs;, pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminui ir jam sugrįžus iš centro, sudaryti tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas;

5) dalyvauti teikiant koordinuotai teikiamas paslaugas, vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus skirtas pagalbos priemones, numatytas šio įstatymo 9 straipsnyje;

6) vykdyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus, atvejo vadybininko, vaikų socializacijos centro rekomendacijas;

7) bendradarbiauti su vaiko tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi atvejo vadybininku, vaikų socializacijos centru ir kitais asmenimis, teikiančiais pagalbą sprendžiant vaiko ugdymo (ugdymosi), elgesio pokyčių ir kitus su vaiku susijusius klausimus;

8) vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 3.

3. Už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų

pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą vaiko atstovai pagal įstatymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 25 straipsnis. Vaikų socializacijos centro darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaikų socializacijos centro darbuotojai turi Lietuvos

Respublikos įstatymų jiems nustatytas teises, tarp jų teisę:

1) teikti siūlymus vaikų socializacijos centro vadovui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

2) tobulinti kvalifikaciją profesinių santykių konsultavimo (profesinės veiklos stebėjimo) mokymuose;

3) gauti metodinę pagalbą, konsultacijas vaikų ugdymo, profesinės veiklos organizavimo klausimais;

4) inicijuoti bendrus kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasitarimus sprendžiant vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu kylančias problemas, kitus su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga susijusius klausimus. 2. Vaikų socializacijos centro darbuotojai privalo:

1) pažinti vaiko individualumą, plėtoti jo gebėjimus, sudaryti sąlygas jo ugdymuisi ir saviraiškai;

2) gerbti vaiką, padėti jam tinkamai vykdyti pareigas, skatinti jo asmenybės brandą ir pasirengimą integracijai į visuomenę;

3) kurti ir palaikyti saugią ugdymosi ir gyvenamąją aplinką, saugoti konfidencialią su vaikais ir jų atstovais pagal įstatymą susijusią informaciją;

4) tobulinti savo kvalifikaciją, remdamiesi įsivertinimo, gerosios patirties, motyvacijos ir subsidiarumo principais;

5) bendradarbiauti su vaiko atstovais pagal įstatymą, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininku, kitomis institucijomis ar organizacijomis;

6) vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 3.

3. Vaikų socializacijos centro darbuotojai už savo pareigų

nevykdymą ar netinkamą vykdymą, kitus teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. VI SKYRIUS

VAIKO MINIMALIOS IR

VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ VALDYMAS

26 straipsnis. Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencija vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros srityje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministerija, formuodama vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą:

1) tvirtina Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijas;

2) teikia metodinę pagalbą savivaldybių administracijų vaiko gerovės komisijoms;

3) teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais įgyvendina valstybės, kaip vaikų socializacijos centro savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, koordinuoja ir prižiūri, kaip vykdoma vaiko vidutinės priežiūros priemonė;

4) kaupia ir sistemina vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės duomenis vadovaudamasi švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka;

5) pagal kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės tobulinimo;

6) dalyvauja rengiant teisės aktus, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimu, bendradarbiauja ir teikia siūlymus suinteresuotoms institucijoms, visuomenei apie vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą;

7) pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus ištiria vaiko vidutinės priežiūros priemonės poreikį ir imasi veiksmų šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 27 straipsnis.

27 straipsnis. Kitų ministerijų

kompetencija vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros srityje

1. Ministerijos pagal joms priskirtą kompetenciją ir

ministrams pavestas valdymo sritis dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi reikalingų paslaugų ir pagalbos kokybe ir prieinamumu vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą, teikia siūlymus Vyriausybei, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką ir vykdo ją savo reguliavimo srityse:

1) užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą vykdant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones ar auklėjamojo poveikio priemonę;

2) įgyvendina socialinių paslaugų vaikui ir šeimai politiką;

3) formuoja socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

4) teikia siūlymus savivaldybėms dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo, vaiko teisių apsaugos. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką ir vykdo ją savo reguliavimo srityse: įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams. 4.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką sveikatos priežiūros srityje:

1) garantuoja į koordinuotai teikiamų paslaugų sudėtį įeinančių sveikatos priežiūros paslaugų vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jų atstovams pagal įstatymą prieinamumą ir tinkamumą;

2) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką savo reguliavimo srityje:

1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius nusižengimus;

2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais. 28 straipsnis.

28 straipsnis. Savivaldybės administracijos

direktoriaus įgaliojimai Savivaldybės administracijos direktorius:

1) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiūros priemonės savivaldybėje, tvirtina Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašą, parengtą pagal švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas rekomendacijas;

2) vykdo šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo savivaldybėje stebėseną ir teikia siūlymus Švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms ministerijoms ir suinteresuotoms institucijoms dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės tobulinimo;

3) užtikrina reikalingų koordinuotai teikiamų paslaugų ir kitos pagalbos vaikui, kuriam paskirta paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė priemonės, ir jo atstovams pagal įstatymą teikimą;

4) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina vaiko socialinę integraciją į bendruomenę, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos, raštu įpareigoja mokyklą, kurioje vaikas mokysis, vaiko atstovus pagal įstatymą sudaryti tinkamas sąlygas priimti sugrįžusį vaiką, užtikrinti sklandų jo įsitraukimą į ugdymo (ugdymosi) procesą ir padėti integruotis į vietos bendruomenę;

5) teikia informaciją Švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei apie šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą savivaldybėje;

6) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. 29 straipsnis. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus teisės, pareigos ir įgaliojimai 1.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:

1) planuoja, koordinuoja ir vertina vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, ar auklėjamojo poveikio priemonė, teikimą savivaldybėje;

2) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, koordinuoja vaiko socialinę integraciją į bendruomenę, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, tvirtina vaiko socialinės integracijos planą, teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

3) sistemina ir analizuoja informaciją apie vaiko teisių pažeidimus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, smurtą, nusikalstamumą, kitus socialinės rizikos veiksnius ir jų priežastis savivaldybės teritorijoje;

4) vertina vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, įvairovę, prieinamumą, bei nustato jų poreikį savivaldybėje, kaupia ir analizuoja duomenis apie vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą savivaldybėje ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl jų steigimo, plėtros ir tobulinimo;

5) kartą per metus atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui už vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, ar auklėjamojo poveikio priemonės koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaikų socialinės integracijos planų įgyvendinimą, jų vykdymo eigą ir rezultatus;

6) teikia informaciją visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims apie vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą;

7) bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, atvejo vadybininkais, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, teritorine policijos įstaiga, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, probacijos tarnybomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:

1) planuoja, koordinuoja ir vertina vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, ar auklėjamojo poveikio priemonė, teikimą savivaldybėje;

2) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, koordinuoja vaiko socialinę integraciją į bendruomenę, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, tvirtina vaiko socialinės integracijos planą, teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

3) sistemina ir analizuoja informaciją apie vaiko teisių pažeidimus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, smurtą, nusikalstamumą, kitus socialinės rizikos veiksnius ir jų priežastis savivaldybės teritorijoje;

4) vertina vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, įvairovę, prieinamumą, bei nustato jų poreikį savivaldybėje, kaupia ir analizuoja duomenis apie vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą savivaldybėje ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl jų steigimo, plėtros ir tobulinimo;

5) kartą per metus atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui už vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, ar auklėjamojo poveikio priemonės koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaikų socialinės integracijos planų įgyvendinimą, jų vykdymo eigą ir rezultatus;

6) teikia informaciją visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims apie vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą;

7) bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, atvejo vadybininkais, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, teritorine policijos įstaiga, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, probacijos tarnybomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2.

2. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius turi teisę gauti šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų. 2. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius turi teisę:

1) bendrauti su vaiku, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas;

2) gauti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo veiksmingumui užtikrinti arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų, vaikų socializacijos centrų, kitų įstaigų ar organizacijų;

3) teikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

4) kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kitas institucijas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka gali priimti sprendimus dėl paslaugų ar pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo savivaldybėje vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu ir joms pasibaigus;

5) naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis. 3.

3. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius privalo:

1) dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose ir raštu teikti išvadą dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą;

2) kartu su šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis parengti individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą, stebėti ir kontroliuoti jo įgyvendinimą;

3) dalyvauti rengiant ir įgyvendinant individualų vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą;

4) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, parengti vaiko socialinės integracijos planą ir koordinuoti jo įgyvendinimą;

5) konsultuoti vykdant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones ar auklėjamojo poveikio priemonę dalyvaujančius asmenis ir koordinuoti jiems reikalingų paslaugų ar pagalbos teikimą;

6) vertinti vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo veiksmingumą ir aptarti jos vykdymo rezultatus su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis ar vaikų socializacijos centru;

7) atlikti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas. 30 straipsnis. Savivaldybės administracijos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos

1. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos

paskirtis – užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę, bendradarbiaujant su mokyklų vaiko gerovės komisijomis ir kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis. 2.

2. Savivaldybės

administracijos Vaiko gerovės komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, teritorinės policijos įstaigos, probacijos tarnybos, teritorinės prokuratūros, socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, atstovų. 3. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą, skiria iš komisijos narių savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininką ir sekretorių., kuris yra savivaldybės administracijos atstovas. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininku ir sekretoriumi skiriami savivaldybės administracijos atstovai. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas. 4.

1) kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi kiekvienais metais tvirtina metų veiklos planą, nustatydami vaiko gerovės prioritetus, tikslus, priemones jiems įgyvendinti, ir savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka atsiskaito už jo įgyvendinimą;

2) surenka informaciją, būtiną savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo arba dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo priimti;

3) nagrinėja prašymus ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo ir kitų priemonių, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo;

4) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą į vaikų socializacijos centrą dienos surenka ir vaikų socializacijos centrui pateikia šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus vaiko, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, dokumentus;

5) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina vaiko socialinę integraciją į bendruomenę teikia siūlymus atvejo vadybininkui dėl vaiko socialinės integracijos plano parengimo;

6) koordinuoja mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklą, vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą;

7) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių tobulinimo;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcijos dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą reglamentuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 6. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministras. 7.

1) kiekvienais metais tvirtina mokyklos Vaiko gerovės komisijos veiklos planą, nustatydama prioritetus, tikslus ir jų įgyvendinimo priemones, ir už jo įgyvendinimą atsiskaito mokyklos vadovui;

2) vykdo mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos, mokinių užimtumo ir kitose srityse;

3) organizuoja švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams pagal įstatymą;

4) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina sklandų vaiko įsitraukimą į ugdymo procesą ir teikia reikalingą švietimo ar kitą pagalbą;

5) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl saugios ir ugdymuisi palankios aplinkos užtikrinimo, socialinio ugdymo, prevencijos ir kitų programų įgyvendinimo mokykloje;

6) teikia siūlymus savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;

7) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonės priemonių pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

8) bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, atvejo vadybininkais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, teritorine policijos įstaiga, vaiko teisių apsaugos, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

9) atlieka kitas švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas. 31 straipsnis.

31 straipsnis. Mokyklos, išskyrus vaikų

socializacijos centrą, vadovo įgaliojimai Mokyklos, išskyrus vaikų socializacijos centrą, vadovas:

1) sudaro mokyklos Vaiko gerovės komisiją ir tvirtina jos darbo reglamentą;

2) užtikrina, prižiūri ir atsako už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą mokykloje;

3) mokykloje užtikrina sveiką ir saugią aplinką, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams;

4) organizuoja pašalinių asmenų patekimo į mokyklos teritoriją apskaitą ir tai kontroliuoja, organizuoja mokyklos teritorijos ir jos prieigų stebėjimą, informuoja teritorinę policijos įstaigą apie žinomus ar įtariamus smurto, prievartos, psichoaktyviųjų medžiagų platinimo, viešosios tvarkos ir kitų pažeidimų atvejus;

5) supažindina mokyklos bendruomenę su teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko teises, pareigas ir atsakomybę už teisės aktų pažeidimus, mokyklos lankymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevenciją ir mokinių užimtumą;

6) bendradarbiauja su pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininkais, teritorine policijos įstaiga, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigomis, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

7) prireikus sudaro su institucijomis, dirbančiomis prevencinį darbą savivaldybės teritorijoje, kitose vietovėse, sutartis dėl pagalbos teikimo mokykloje ar už jos ribų;

8) organizuoja neformalųjį vaikų švietimą po pamokų ir mokinių atostogų metu;

9) teikia prašymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės priemonių skyrimo. VII SKYRIUS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ

FINANSAVIMAS

32 straipsnis.

Vaiko minimalios ir vidutinės

priežiūros priemonių finansavimas

1. Vaiko minimalios priežiūros priemones ir jų

administravimą finansuoja vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybė. Vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybių biudžetams nustatytų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, savivaldybių biudžetų, programoms finansuoti skirtų ir kitų teisėtai gautų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus

šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20201 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, mokslo ir sporto ministras ir savivaldybių institucijos iki

2020 m. rugsėjo gruodžio 31 d. priima

šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša

Aiškinamasis raštas

2019-10-04 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VAIKO MINIMALIOS

IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16,

17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31

STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO

IR DĖL Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533

7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

1. Įstatymų

projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:

2016 m. Lietuvos Respublikos

vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija (toliau – Keičiamas įstatymas). Kartu priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2536 (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas). Šie įstatymai įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 dieną. Jais įteisintas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (toliau – TBK), apibrėžtos jo funkcijos ir įgaliojimai. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme yra nustatytos TBK funkcijos, kai vaikui ir šeimai koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – Koordinuotai teikiamos paslaugos). Šios paslaugos teikiamos taikant atvejo vadybos modelį. Šis modelis yra detaliai reglamentuotas švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintame Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apraše (2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. V-651/A1-455/V-1004 „Dėl koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“). Keičiamame įstatyme yra nustatytos TBK funkcijos, koordinuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimą ir įgyvendinimą. Tačiau dalis jų yra pernelyg detalios ir turėtų būti priskirtos žemesniam – atvejo vadybos – lygmeniui. Šiuo metu Keičiamas įstatymas atvejo vadybos veikimo teisinių santykių iš viso nereglamentuoja.

Todėl siekiant teisinio reguliavimo dermės bei užtikrinti teisės aktų taikymo sistemiškumą, tikslinga, kad savivaldybėje veiktų bendras atvejo vadybos modelis - tiek teikiant Koordinuotai teikiamas paslaugas, tiek koordinuojant vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą asmens lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, Keičiamame įstatyme siūloma tikslinti TBK funkcijas, koordinuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones. Kartu siūloma įteisinti, kad, vaikui esant vaikų socializacijos centre, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymą stebėtų ir analizuotų, vykdymo rezultatus vertintų, o vaikui išėjus iš centro vaiko socialinės integracijos procesą koordinuotų atvejo vadybininkas, kuris savivaldybėje yra atsakingas už koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo koordinavimą vaiko tėvams. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš vaikų delinkventinio elgesio priežasčių yra tai, kad tėvams trūksta arba jie neturi socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaiką ir dėl to neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros ir ugdymo, siūloma nustatyti, kad, kai vaikui yra paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą būtų teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Keičiamame įstatyme reglamentuojamą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos teisinį reguliavimą:

1) išgryninti ir patikslinti TBK funkcijas, jų apimtį, teisinius santykius su kitais Įstatymo subjektais;

2) įteisinti atvejo vadybos modelio taikymą savivaldybėje, kai vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės;

3) nustatyti privalomą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Taip pat nustatyti šių paslaugų teikimą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikas grįžta iš vaikų socializacijos centro.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 str. pakeitimo projektas parengtas siekiant dermės su kitais įstatymais – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu Nr. XII- 2536, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu Nr. X-1238 ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymu. Todėl siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį ir jame numatytą savivaldybėms priskirtą funkciją – koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą

  • nustatyti valstybine (valstybės perduota savivaldybėms). Projektu taip pat siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai nekoordinuojamos švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės ir valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos (taip pat ir NVO) savivaldybėje veikia neefektyviai, neracionaliai, nepasinaudojama visais esančiais resursais. Tai patvirtina skaudūs ir rezonansiniai įvykiai, kai nukenčia vaikai ir /ar šeimos. Dažnu atveju ne dėl lėšų stygiaus, o dėl įstaigų ir organizacijų nesidalinimo informacija, nebendradarbiavimo, žinybiškumo, funkcijų ribotumo, neužtikrinama pakankama pagalba vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), nesukuriama saugi aplinka, daranti įtaką gyvenimo ir asmens bei socialinių ryšių kokybei. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Jo tikslas – pašalinti nurodytus teisinio reguliavimo trūkumus ir sudaryti palankias teisines ir finansines prielaidas savivaldybėms efektyviau ir veiksmingiau veikti užtikrinant vaiko gerovę, naikinant „tarpžinybiškumo barjerus“, koordinuojant koordinuotai teikiamas švietimo pagalbos, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą, nustatyti šios pagalbos ir paslaugų poreikį ir jį tenkinti, vykdyti prieinamumo ir kokybės stebėseną. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Aušra Papirtienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Keičiamas įstatymas apibrėžia Kompleksinės pagalbos vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) sąvoką, tačiau ji nedera su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose vartojama sąvoka

„Koordinuotai teikiamos paslaugos“. Keičiamo įstatymo teisiniame

reguliavime yra numatyta, kad vaikui gali būti skiriama viena minimalios priežiūros priemonė. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, tik 38 vaikams buvo skirta viena minimalios priežiūros priemonė. Tuo tarpu suderintos kelios minimalios priežiūros priemonės buvo skirtos 165 vaikams. Dažnu atveju vaiko poreikiai yra didesni, vaiko elgesio problemos yra įvairialypės ir reikalauja derinti kelias paslaugas ir pagalbos priemones. Atsižvelgiant į realią situaciją, siūloma numatyti, kad vaikui turi būti skiriamos kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės. Dabar Keičiamo įstatymo teisinis reguliavimas nenustato, kad privalu teikti Koordinuotai teikiamas paslaugas vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Taip pat neprivalu teikti šias paslaugas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą tada, kai vaikas grįžta iš vaikų socializacijos centro.

Kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, pagalba vaiko šeimai dažniausiai neteikiama arba teikiama nepakankamai, todėl vaiko aplinka išlieka nepakitusi. Kuriant aplinką, palankią vaiko ugdymuisi, ir siekiant sėkmingos vaiko socialinės integracijos, siūloma įtvirtinti, kad Koordinuotai teikiamos paslaugos turi būti teikiamos tėvams, kai vaikui yra paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Ir jos taip pat turi būti teikiamos vaikui ir tėvams, kai vaikas išeina iš vaikų socializacijos centro. Praktika rodo, kad savivaldybių administracijų vaiko gerovės komisijos teikia nepakankamai pagrįstus prašymus teismui dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ar pratęsimo. Tiek mokyklos, tiek kitos savivaldybėje esančios pagalbos įstaigos ar specialistai nepakankamai atsižvelgia į vaiko ir šeimos poreikius gauti reikalingą pagalbą ir paslaugas bendruomenėje. Be to, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra išreiškęs kritiką dėl bet kokios vaiko laisvės apribojimo formos (įskaitant administracinį suėmimą), kai vaikas nėra padaręs nusikaltimo, bet vaiką apleido tėvai, vaikas patyrė smurtą, tėvai nesuvaldo jo elgesio. Tokiais atvejais siūloma užtikrinti tinkamą šių vaikų apsaugą bei poreikių patenkinimą, bet ne riboti jų laisvę. Keičiamo įstatymo teisinis reguliavimas numato, kad švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija teikia išvadą tik dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo (dėl pratęsimo – neteikia), tačiau ir į ją nėra privaloma atsižvelgti. Tai suponuoja būtinybę tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą. Keičiamas įstatymas nustato, kad TBK dalyvauja savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose ir raštu teikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo (Keičiamo įstatymo 12 str.).

Tačiau ši nuostata nedera su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu, kuriame nustatyta, kad TBK atlieka savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas (Švietimo įstatymo 23 str. 3 d. 6 p.). Keičiamame įstatyme nėra reglamentuojami atvejo vadybos veikimo teisiniai santykiai vaiko minimalios priežiūros sistemoje. Minimalios priežiūros priemonę vykdyti gali vienas arba keli juridiniai asmenys. Siekiant, kad tarpusavio koordinavimas tarp kelių minimalios priežiūros priemonę vykdančių asmenų vyktų veiksmingai, tikslinga iš jų tarpo paskirti koordinuojančią instituciją, reglamentuoti atvejo vadybos modelio taikymą, nustatyti pagrindines atvejo vadybininko funkcijas, atitinkamai tikslinti vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens teises ir pareigas, taip pat nustatyti minėtų subjektų teisinius santykius su TBK. Keičiamo įstatymo teisinis reguliavimas nustato TBK funkcijas koordinuojant vaiko vidutinės priežiūros priemonę (Keičiamo įstatymo 21 str., 29 str.). Vaikų socializacijos centras yra valstybinė specializuota įstaiga, skirta vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymui, jos įgyvendinimo koordinavimui. Keičiamame įstatyme (Keičiamo įstatymo 21 str.) centro funkcijos užtikrinant tinkamą vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimą yra pakankamai apibrėžtos. Vaikų socializacijos centras turi pakankamus įstatymo suteiktus įgaliojimus ir deleguotas funkcijas koordinuoti šią sritį.

Todėl, atsižvelgiant į TBK koordinuojamas veiklos sritis ir jų apimtis, į tai, kad vaikų socializacijos centras pagal savo funkcijas vykdo vaiko vidutinės priežiūros priemonę (Keičiamo įstatymo 21 str.) ir įvertinant realias TBK galimybes koordinuoti šią sritį, tikslinga peržiūrėti TBK funkcijas, susijusias su vaiko vidutinės priežiūros priemonės koordinavimu, ir jas tikslinti. TBK tokiu atveju atliktų bendradarbiavimo, informacijos gavimo ir keitimosi funkcijas. Visgi būtina nustatyti subjektą savivaldybėje, kuris, vaikui esant vaikų socializacijos centre, juo rūpintųsi, stebėtų ir analizuotų, kaip jis vykdo paskirtą priemonę, o vaikui išėjus centro – koordinuotų vaiko socialinės integracijos procesą. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti galiojantį teisinį reguliavimą – sistemiškai peržiūrėti visą Keičiamą įstatymą ir ypatingą dėmesį skirti Keičiamo įstatymo 29 straipsniui, kuriame nustatytos TBK teisės ir pareigos (tikslintinas straipsnio pavadinimas, TBK funkcijos, peržiūrint teisių ir pareigų apimtis bei turinį, reglamentuotini TBK teisiniai santykiai su kitais Įstatymo subjektais. Atkreiptinas dėmesys, kad TBK numatytų teisių ir pareigų turinys, išskyrus, susijusius su vidutinės priežiūros priemonės koordinavimu, neišnyksta: dalis jų lieka TBK ir formuluojami kaip įgaliojimai, kitos – perduodamos savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai arba atvejo vadybininkui). Atitinkamai turi būti patikslintos savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcijos. Galiojančiame teisiniame reguliavime susiduriama su nepakankamu mokyklos, tėvų pasirengimu priimti iš vaikų socializacijos centro sugrįžusį vaiką. Vaiko aplinka nėra tinkamai parengta padėti vaikui integruotis, todėl tai irgi turi būti numatyta įstatyme.

Keičiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas šiuo metu nereguliuoja ir neapibrėžia koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu patobulinamas vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos teisinis reguliavimas bei jo dermė su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu:

  • 1) Įstatymo

projektu bus suderintas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme ir Įstatymo projekte vartojamas Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų terminas. 2) Įstatymo projektu bus įteisinta, kad vaikui skiriamos ne viena, o kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės. Tokiu būdu bus veiksmingiau sprendžiamos įvairialypės vaiko elgesio problemos, užtikrinami individualūs vaiko poreikiai ir interesai. 3) Įstatymo projekte (Keičiamo įstatymo 7 str.) bus numatytas privalomas Koordinuotų paslaugų teikimas šeimai, kai vaikui yra paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, taip pat šių paslaugų teikimas vaikui ir šeimai, vaikui išėjus iš vaikų socializacijos centro. Tai prisidės prie vaiko neigiamą elgesį skatinančių priežasčių mažinimo, sėkmingos vaiko socialinės integracijos ir pagalbos bei paslaugų šeimai teikimo, jų socialinių ir pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo.

  • 4) Atitinkamai

siūloma papildyti tėvų pareigas prievole dalyvauti koordinuotai teikiamų paslaugų teikime, bendradarbiauti su atvejo vadybininku, vykdyti jo rekomendacijas (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas), sudaryti tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, kai vaikas sugrįžta iš vaikų socializacijos centro (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 5) Įstatymo projekte (Keičiamo įstatymo 12 str. 4 dalis) bus numatyta, kad švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija teikia išvadą ne tik dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, bet ir pratęsimo. Siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija posėdyje priimtų siūlymą dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo tada, kai yra gauta teigiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada. Jei gauta neigiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada, būtų siūloma svarstyti koordinuotai teikti paslaugas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, skirti vaiko minimalios priežiūros priemones (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 12 str. 8 dalis). Tokiu būdu sumažėtų nepagrįstų kreipimųsi į teismą dėl vaiko siuntimo į vaikų socializacijos centrą, būtų sustiprinta savivaldybės atsakomybė teikti vaiko poreikius atitinkančias paslaugas ir pagalbą jo gyvenamojoje vietoje. Siejant su šiomis nuostatomis, Įstatymo projekte išbraukta Keičiamo įstatymo 12 str. 14 dalis, nes gavus teigiamą švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvadą, vaikų socializacijos centras bus parenkamas iš karto ir įvardintas išvadoje.

Tam reikės pakeisti Keičiamą įstatymą įgyvendinantįjį teisės aktą (Išvados teikimo dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ir vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašą). 6) Įstatymo projekte (Keičiamo įstatymo 12 str.) bus patikslintas TBK teisinis santykis su savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad TBK teikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. 7) Įstatymo projekte bus reglamentuotas atvejo vadybos taikymo modelis vaiko minimalios priežiūros sistemoje. Pirma, skyrus kelias minimalios priežiūros priemones, jas vykdančių asmenų veikla bus koordinuojama. Siekiant, kad šis koordinavimas vyktų veiksmingai, siūloma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu vieną iš paskirtų minimalios priežiūros priemones vykdančių juridinių asmenų skirti koordinuojančia institucija (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 12 str. 11 d.), kurioje būtų paskirtas asmuo, atliekantis atvejo vadybininko funkcijas (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo projekte yra tikslinamos vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens teisės ir pareigos (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 19 str.), nustatytos pagrindinės atvejo vadybininko funkcijos, jo teisiniai santykiai su TBK (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 str. 2 d.). Tokiu būdu bus taikomas tas pats atvejo vadybos modelis, kuris šiuo metu yra nustatytas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinančiame teisės akte, reglamentuojančiame Koordinuotų paslaugų vaikui ir šeimai teikimą.

Taip pat siūloma įteisinti, kad, vaikui esant vaikų socializacijos centre, juo rūpinasi, stebi ir analizuoja, kaip jis vykdo paskirtą priemonę, ir, vaikui išėjus centro, koordinuoja vaiko socialinės integracijos procesą atvejo vadybininkas, kuris savivaldybėje yra atsakingas už koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo koordinavimą vaiko tėvams (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 22 str.6 ir 7 dalys). 8) Įstatymo projekte bus patikslintos TBK funkcijos, koordinuojant vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymą, paliekant bendradarbiavimo, informavimo funkcijas, kurios reikalingos informacijos apsikeitimui, inicijuojant Koordinuotų paslaugų vaikui ir šeimai teikimą, kai vaikas yra vaikų socializacijos centre arba jam išėjus iš centro (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 7 str., 21 str. 1 d. 11 p. ir 3 d. 13 p., 22 str. 1 d., 29 str.). Kitų TBK numatytų teisių ir pareigų turinys, išskyrus susijusias su vidutinės priežiūros priemonės koordinavimu, Įstatymo projekte neišnyksta. Įstatymo projektu patikslintas Keičiamo įstatymo 29 straipsnis, kuriame nustatytos TBK funkcijos, teisės ir pareigos: straipsnio pavadinimas formuluojamas kaip TBK įgaliojimai, patikslintas TBK funkcijų turinys, teisės ir pareigos formuluojamos kaip TBK įgaliojimai, dalis jų lieka TBK, kitos – perduodamos savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai arba atvejo vadybininkui:

  • Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta funkcija priskirta savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai, kurios tikslas yra užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę (Įstatymo projektu

Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Vietoj jos nustatytas TBK įgaliojimas teikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo.

  • Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai papildomi nuostatomis dėl

Koordinuotų paslaugų, kitos pagalbos vaiko atstovams pagal įstatymą įvairovės ir prieinamumo vertinimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimo duomenų kaupimo ir analizavimo, paslaugų steigimo ir plėtros.

  • Patikslinta Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis: 1 punkte numatyta teisė priskirta atvejo vadybininkui (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). 2 punkte numatyta teisė suformuluota kaip įgaliojimas (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). 3 punkte numatyta teisė suformuluota kaip įgaliojimas (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4 punkte numatyta teisė suformuluota kaip

įgaliojimai (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai) ir savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcija (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

  • Patikslinta Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis - 1 punktas išbrauktas, nes TBK atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas. 2 punkte numatyta funkcija priskirta atvejo vadybininkui (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atsisakyta 3 punkte numatytos funkcijos (funkcija numatyta vaikų socializacijos centrui, Įstatymo projektu

Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas). 4 punkte numatyta funkcija priskirta savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 5 punktas). 5 ir 6 punktuose numatytos funkcijos priskirtos atvejo vadybininkui (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai patikslintos savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcijos dėl siūlymų teikimo rengiant vaiko socialinės integracijos planą bei tobulinant Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 30 str. 4 d. 5 p., 30 str. 5 d.). Įstatymo projektu siūloma, kad savivaldybės administracijos direktorius įpareigotų mokyklą, kurioje vaikas mokysis, bei vaiko atstovus pagal įstatymą sudaryti tinkamas sąlygas priimti iš vaikų socializacijos centro sugrįžusį vaiką ir padėti integruotis į vietos bendruomenę (Įstatymo projektu Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projektu siūloma nustatyti koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki

21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą kaip valstybinę (valstybės

perduota savivaldybėms) funkciją. Įstatymo pakeitimas atitinka ir šios Vyriausybės nuostatas mažinti skurdą, socialinę atskirtį, kuriant šeimai palankią aplinką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Priimti projektai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr.

V-555 „Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio

28 d. įsakymą Nr. V-651/A1-455/V-1004 „Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo

pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V-181 „Dėl išvados teikimo dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ir vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio

25 d. įsakymą Nr. V-644 „Dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nėra. 12.

12. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Keičiamo įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“,

„vaiko minimali priežiūra“, „koordinuotai teikiamos paslaugos“. 15. Kiti,

iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: nėra. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Aušra Papirtienė

Teisės departamento išvada

2019-10-04 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238

2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-10-09

Nr. XIIIP-3899

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto (toliau – projektas) 1 straipsniu

keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką. Siūloma nustatyti, kad „Koordinuotai teikiamos paslaugos – švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinuotas teikimas, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) gerovei, padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.“ Teikiama sąvoka tikslintina keliais aspektais. Pirma, keičiamas įstatymas reguliuoja vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalį, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, pagal CK

3.163 straipsnį, tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą, o

vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata „(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų)“ apimtų pilnamečius asmenis, todėl šių asmenų įtraukimas į subjektų, kuriems gali būti nustatyta vaiko minimali ar vidutinė priežiūra, apibrėžtį nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis asmens veiksnumą.

Pažymėtina, kad šių nuostatų dėstymas skliausteliuose, kaip paaiškinančių, teisės požiūriu nepriimtinas ir klaidinantis, nes tampa neaišku, ar visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams, bet ir skliaustuose nurodytiems pilnamečiams asmenims ir šių asmenų atstovams pagal įstatymą, ar tik tos, kurios susijusios su koordinuotai teikiamų paslaugų teikimu. Jeigu norima nustatyti, jog turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos. Jeigu siekiama nustatyti, jog visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki

18 metų), bet ir turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių

pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta atskira teisės norma. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į kai kurias projektu siūlomas nuostatas. Pvz., projekto 4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nustatomos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo taisyklės, kurios negali būti taikomos vyresniems nei 18 metų asmenims pagal kitus teisės aktus. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, jo nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, tačiau lieka neaišku, ar ir kaip ši taisyklė galėtų būti pritaikyta turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečių asmenų atžvilgiu.

Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies apibrėžtyje formuluotė „Koordinuotai teikiamos paslaugos – <...> paslaugų koordinuotas teikimas <...>“ teisės požiūriu nepriimtina, neaišku, ką čia norėta apibrėžti – tam tikrų paslaugų grupę ar paslaugų teikimo būdą. Šioje apibrėžtyje nevisiškai suprantama ir formuluotė „padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar pagalba teikiama vaiko atstovams pagal įstatymą, ar vaiko atstovai pagal įstatymą padės kurti saugią aplinką. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tobulintina. Trečia, aptariamoje apibrėžtyje reikėtų nurodyti ne tik koordinuotai teikiamų paslaugų tikslą, bet ir subjektus, kuriems jos būtų teikiamos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme (pavyzdžiui projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje) numatyta, jog koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos: 1) vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą; 2) tik vaikui; 3) tik vaiko atstovams pagal įstatymą. Todėl koordinuotai teikiamų paslaugų apibrėžimas tobulintinas ir šiuo aspektu. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiama

„kompleksinės pagalbos“ sąvoka yra naudojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų

įstatyme. Todėl situacija, kai to paties turinio sąvokos skirtingose (ir ypač tos pačios srities) teisės aktuose yra apibrėžiamos ne vienodai, yra teisiškai ydinga.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina teikiamo projekto nuostatas derinti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų, arba kartu su projektu teikti ir minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 2. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi, kuria siūloma pakeisti keičiamo įstatymo

2 straipsnio 5 dalį, nustatoma, jog vaiko minimalios priežiūros priemones gali vykdyti

tik juridinis asmuo. 3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes priežiūros priemonių parinkimo, skyrimo, pakeitimo tvarka yra nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnyje. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotė „tarpusavyje suderintos“ nevisiškai aiški, čia, matyt, reikėtų reguliuoti tarpusavyje derančių vaiko priežiūros priemonių skyrimą. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamas ir koordinuotai teikiamų paslaugų bei kitų pagalbos priemonių skyrimas). Pastebėtina ir tai, kad koordinuotai teikiamas paslaugos yra skiriamos ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos tobulintinos. 5. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus subjektus, kurie turi teisę kreiptis dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo ar panaikinimo reikėtų dėstyti atskiruose savarankiškuose punktuose. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja ne tik vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, bet ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo bei kitų pagalbos priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas. 7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas, apibrėžtas kaip „Atvejo vadybininkas“, ir šios dalies 2 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas apibrėžtas kaip „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“ svarstytinos. Pažymėtina, kad šio įstatymo kontekste „atveju“ suprantama elgesio problemų turinčio vaiko teisinė padėtis, o ne priemonių ar paslaugų koordinavimas (juo labiau nesuprantami priemonių ar paslaugų koordinavimo

„atvejai“), todėl siūlytina žodžio „atvejo“ atsisakyti ir nurodyti specialistą,

vykdžiusį vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo funkcijas (Priemonių koordinavimo vadybininkas) ir specialistą, vykdžiusį koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo funkcijas (Koordinuotų paslaugų teikimo vadybininkas) ar pan.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus, o atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Projektu siūloma keičiamame įstatyme vietoj kompleksinės pagalbos teikimo įrašyti koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą. Taigi tampa visiškai neaišku, koks keičiamo įstatymo ir galiojančių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų, reguliuojančių atvejo vadybininko veiklą, tarpusavio santykis, kiek atvejo vadybininkų teiks pagalbą (paslaugas) tam pačiam vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. 8. Neaišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą seniūnija turi teisę kreiptis dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, tačiau neturi teisės kreiptis dėl šių priežiūros priemonių pakeitimo, panaikinimo ar pratęsimo (12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). 9.

9. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nėra

aišku, kodėl naikinama vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančio (t. y. tiesiogiai su vaiku dirbančio ir bendraujančio) asmens teisė kreiptis dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo. 10. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį siūlytina tikslinti ir joje atsisakyti formuluotės „Vaiko gerovės komisijos atstovas“, nes pareiga dalyvauti posėdyje turėtų būti nustatyta komisijos nariams, antraip komisijos posėdis gali būti neteisėtas. Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų nustatyti vaiko gerovės komisijos siūlymų/sprendimų priėmimui reikalingų balsų kvotą. 11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6, 8 dalyse ir kitur reikėtų nurodyti kam teikiamos čia nurodytos koordinuotai teikiamos paslaugos (vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, tik vaikui, tik vaiko atstovams pagal įstatymą). 12. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti dėl ko turi būti gauta šioje dalyje minima švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos teigiama ar neigiama išvada. Be to, iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas galėtų būti Koordinuojančia institucija, t. y. ar ja galėtų būti skiriamas bet koks juridinis asmuo, ar Koordinuojanti institucija skiriama tik iš konkretaus vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų. 13. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 13 dalies santykis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo

12 straipsnio 13 dalimi siūloma atsisakyti savivaldybės administracijos

direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių nurodyti konkretų vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį, tuo tarpu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius gali paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį. Nuostatos derintinos tarpusavyje. 14.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio

10 dalyje nurodomas imperatyvas savivaldybės administracijos direktoriui

priimti sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, net ir tuo atveju, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės baigiasi ar yra panaikinamos (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, koordinuotai teikiamos paslaugos privalomai skiriamos tik pasibaigus vidutinių priežiūros priemonių vykdymo terminui. Nuostatos derintinos tarpusavyje. 15. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 ir 15 dalyse formuluočių „numatytos šio įstatymo 9 straipsnyje“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių arba tikslinti dalių formuluotes bendrinės kalbos požiūriu. 16. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio 13 dalį (turi būti nuoroda į 14 dalį). 17. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra atsisakoma keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad vaikų socializacijos centras yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad prireikus keisti socializacijos centrą kitu, jis yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlytina keičiamame įstatyme laikytis nuoseklaus teisinio reguliavimo. 18. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata „Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ tikslintina dviem aspektais. Pirma, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra skiriamas (ne keičiamas).

Antra, nuostata „Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ nevisiškai aiški, iš naujo gali būti paskirta ir ta pati institucija, todėl, jeigu čia norėta nustatyti, kad skiriama kita (nauja) koordinuojanti institucija, formuluotę reikėtų atitinkamai tikslinti. 19. Projekto 12 straipsnio 5-11 dalimis siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 6 iš 9 šios dalies punktų. Siūlytina tobulinant projektą 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti nauja redakcija. 20. Projekto 11 ir 12 straipsniai, kuriais keičiami keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniai, redaguotini teisės technikos aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant straipsnio dalį, įstatymo projekto bei lyginamajame įstatymo projekto variantuose turėtų būti dėstoma visa straipsnio dalis, įskaitant jai priklausančius punktus. Jei siekiama pakeisti tik atskirą straipsnio pastraipą, taip įstatymo projekte ir įstatymo projekto lyginamajame variantuose tai ir turėtų atsispindėti. 21. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio

4 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą

užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų garantuojamos ne tik vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, bet ir jų atstovams pagal įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į garantuojamas (nemokamas) sveikatos priežiūros paslaugas ir šių paslaugų apimtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlytina arba šios nuostatos arba atsisakyti, arba kartu su projektu teikti atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas stokoja logikos.

Pastebėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje atsisakoma nuostatos, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius vertintų vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, tačiau vertinti koordinuotai teikiamų paslaugų ar kitų pagalbos priemonių teikimą, tuo atveju, kai vaikui skiriamos vidutinės priežiūros priemonės, pareiga išlieka. Taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius tvirtina vaiko socializacijos integracijos planą. Svarstytina, ar nevertinant vaiko vidutinių priežiūros priemonių įgyvendinimo ir vertinant tik po jų skirtų koordinuotai teikiamų paslaugų įgyvendinimą, bus įmanoma tinkamai parengti konkretaus vaiko socialinės integracijos planą. 23. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, jog Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius bendradarbiauja su Atvejo vadybininkais. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tik vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininkas, kurio trumpinys – Atvejo vadybininkas, ar ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytas atvejo vadybininkas. Ši pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 1 dalyje dėstomam keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 punktui, kuriame nustatomi mokyklos vadovo įgaliojimai. 24. Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, tikslintinas terminas, iki kurio Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, antraip įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose gali atsirasti teisinio reguliavimo spragų. 25. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę keičiamo įstatymo straipsnių, siūlytina keičiamą įstatymą dėstyti nauja redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M.

Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-06-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-09-17

Nr. XIIIP-3899(2)

Vilnius Projektas iš esmės atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant tarpusavyje suderinti įstatymo projekte vartojamą terminiją, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje, formuluotėje „Pagalbą vaikui ir (ar) jo atstovams teikiantis specialistas” po žodžių “jo atstovams” įrašyti žodžius “pagal įstatymą”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2019-10-04 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMO NR. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23,

24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-3899 2020-05-13

Nr. 113-P-21

Vilnius

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė, vyriausioji specialistė Daiva Vaišnorienė; Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-091 4,71 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto (toliau – projektas) 1

straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką.

Siūloma nustatyti, kad „Koordinuotai teikiamos paslaugos – švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinuotas teikimas, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) gerovei, padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.“ Teikiama sąvoka tikslintina keliais aspektais. Pirma, keičiamas įstatymas reguliuoja vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalį, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, pagal CK 3.163 straipsnį, tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą, o vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata „(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų)“ apimtų pilnamečius asmenis, todėl šių asmenų įtraukimas į subjektų, kuriems gali būti nustatyta vaiko minimali ar vidutinė priežiūra, apibrėžtį nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis asmens veiksnumą. Pažymėtina, kad šių nuostatų dėstymas skliausteliuose, kaip paaiškinančių, teisės požiūriu nepriimtinas ir klaidinantis, nes tampa neaišku, ar visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams, bet ir skliaustuose nurodytiems pilnamečiams asmenims ir šių asmenų atstovams pagal įstatymą, ar tik tos, kurios susijusios su koordinuotai teikiamų paslaugų teikimu.

Jeigu norima nustatyti, jog turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos. Jeigu siekiama nustatyti, jog visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki 18 metų), bet ir turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta atskira teisės norma. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į kai kurias projektu siūlomas nuostatas. Pvz., projekto 4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo

7 straipsnyje nustatomos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo

taisyklės, kurios negali būti taikomos vyresniems nei 18 metų asmenims pagal kitus teisės aktus. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, jo nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, tačiau lieka neaišku, ar ir kaip ši taisyklė galėtų būti pritaikyta turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečių asmenų atžvilgiu. Pritarti Argumentai:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.160 straipsnio 1 dalį, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o pagal CK 3.163 straipsnį, tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą, o vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas).

CK 2.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, o 2.10 straipsnio

1 dalyje – fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir

elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 2 straipsnio 11 dalį, vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai, o pagal to paties straipsnio 12 dalį – vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, – globėjai ar rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (VVTAI) kompetenciją, pastaroji užtikrina ir atstovauja tik nepilnamečių asmenų (iki 18 metų) teisėms ir teisėtiems interesams.

Taigi, sistemiškai vertinant pirmiau išdėstytą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad: a) fizinis asmuo, sulaukęs

18 metų tampa veiksniu (taip pat nebelaikomas vaiku, VVTAI

nebetenka teisinių galių jo atžvilgiu), kas reiškia, kad jis yra pilnai savarankiškas ir pats atsako už savo (ne)veiksmus; b) įvykus a) punkte nurodytoms aplinkybėms, automatiškai baigiasi tėvų valdžia; c) tik teismo tvarka a) punkte įvykusios aplinkybės gali būti pakeistos. Taip pat svarbu pabrėžti, kad joks žemesnės galios teisės aktas negali nustatyti papildomų teisių ir pareigų, nei yra nustatyta aukštesnės galios teisės akte. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-091

1 Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies apibrėžtyje formuluotė „Koordinuotai teikiamos paslaugos – <...> paslaugų koordinuotas teikimas <...>“ teisės požiūriu nepriimtina, neaišku, ką čia norėta apibrėžti – tam tikrų paslaugų grupę ar paslaugų teikimo būdą. Šioje apibrėžtyje nevisiškai suprantama ir formuluotė „padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar pagalba teikiama vaiko atstovams pagal įstatymą, ar vaiko atstovai pagal įstatymą padės kurti saugią aplinką. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tobulintina. Trečia, aptariamoje apibrėžtyje reikėtų nurodyti ne tik koordinuotai teikiamų paslaugų tikslą, bet ir subjektus, kuriems jos būtų teikiamos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme (pavyzdžiui projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje) numatyta, jog koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos: 1) vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą; 2) tik vaikui; 3) tik vaiko atstovams pagal įstatymą.

Todėl koordinuotai teikiamų paslaugų apibrėžimas tobulintinas ir šiuo aspektu. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiama „kompleksinės pagalbos“ sąvoka yra naudojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Todėl situacija, kai to paties turinio sąvokos skirtingose (ir ypač tos pačios srities) teisės aktuose yra apibrėžiamos ne vienodai, yra teisiškai ydinga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina teikiamo projekto nuostatas derinti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų, arba kartu su projektu teikti ir minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti

2019-10-091

2

2. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo

nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi, kuria siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, nustatoma, jog vaiko minimalios priežiūros priemones gali vykdyti tik juridinis asmuo. Pritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 46 straipsnio nuostatose įtvirtini Lietuvos Respublikos ūkio pagrindai (privačios nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva), toks ūkinės veiklos reguliavimas, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, draudimas monopolizuoti rinką ir nustatyta sąžiningos konkurencijos laisvės apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens ūkinės veiklos laisvė yra neatsiejama nuo reikalavimo paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo. Nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota teisminė praktika teigia, jog draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-093

1

3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies

siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes priežiūros priemonių parinkimo, skyrimo, pakeitimo tvarka yra nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnyje. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotė „tarpusavyje suderintos“ nevisiškai aiški, čia, matyt, reikėtų reguliuoti tarpusavyje derančių vaiko priežiūros priemonių skyrimą. Pritarti

2019-10-096

4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6

straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamas ir koordinuotai teikiamų paslaugų bei kitų pagalbos priemonių skyrimas). Pastebėtina ir tai, kad koordinuotai teikiamas paslaugos yra skiriamos ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos tobulintinos. Pritarti

2019-10-097

5. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus subjektus, kurie turi teisę kreiptis dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo ar panaikinimo reikėtų dėstyti atskiruose savarankiškuose punktuose. Pritarti

2019-10-097

T

6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo

įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja ne tik vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, bet ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo bei kitų pagalbos priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas. Pritarti 8.

Pritarti

2019-10-097

7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies

1 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs vaiko

minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas, apibrėžtas kaip „Atvejo vadybininkas“, ir šios dalies 2 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas apibrėžtas kaip

„Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“ svarstytinos. Pažymėtina, kad šio įstatymo kontekste „atveju“ suprantama elgesio problemų

turinčio vaiko teisinė padėtis, o ne priemonių ar paslaugų koordinavimas (juo labiau nesuprantami priemonių ar paslaugų koordinavimo „atvejai“), todėl siūlytina žodžio „atvejo“ atsisakyti ir nurodyti specialistą, vykdžiusį vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo funkcijas (Priemonių koordinavimo vadybininkas) ir specialistą, vykdžiusį koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo funkcijas (Koordinuotų paslaugų teikimo vadybininkas) ar pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus, o atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Projektu siūloma keičiamame įstatyme vietoj kompleksinės pagalbos teikimo įrašyti koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą.

Taigi tampa visiškai neaišku, koks keičiamo įstatymo ir galiojančių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų, reguliuojančių atvejo vadybininko veiklą, tarpusavio santykis, kiek atvejo vadybininkų teiks pagalbą (paslaugas) tam pačiam vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. Pritarti Argumentai:

Pritariant TD pateiktoms pastaboms, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose nėra apibrėžta koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko sąvoka. Įstatymo raidai, jo sampratos kitimui, įstatymo suvokimo ypatumams suprasti svarbu į teisės aktą įvesti apibrėžimus. Priešingu atveju, kaip yra šiame įstatymo projekte, tampa sudėtinga suprasti kuo skiriasi „Atvejo vadybininkas“ nuo „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-097

8. Neaišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 1 punktą seniūnija turi teisę kreiptis dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, tačiau neturi teisės kreiptis dėl šių priežiūros priemonių pakeitimo, panaikinimo ar pratęsimo (12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Pritarti

2019-10-097

9. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl naikinama vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančio (t. y. tiesiogiai su vaiku dirbančio ir bendraujančio) asmens teisė kreiptis dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo. Pritarti

2019-10-097

10. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį

siūlytina tikslinti ir joje atsisakyti formuluotės „Vaiko gerovės komisijos atstovas“, nes pareiga dalyvauti posėdyje turėtų būti nustatyta komisijos nariams, antraip komisijos posėdis gali būti neteisėtas. Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų nustatyti vaiko gerovės komisijos siūlymų/sprendimų priėmimui reikalingų balsų kvotą.

Pritarti

2019-10-097

11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6, 8

dalyse ir kitur reikėtų nurodyti kam teikiamos čia nurodytos koordinuotai teikiamos paslaugos (vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, tik vaikui, tik vaiko atstovams pagal įstatymą). Pritarti

2019-10-097

12. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje

reikėtų nurodyti dėl ko turi būti gauta šioje dalyje minima švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos teigiama ar neigiama išvada. Be to, iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas galėtų būti Koordinuojančia institucija, t. y. ar ja galėtų būti skiriamas bet koks juridinis asmuo, ar

Koordinuojanti institucija skiriama tik iš konkretaus vaiko minimalios

priežiūros priemones vykdančių asmenų. Pritarti

2019-10-097

13. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12

straipsnio 9 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 13 dalies santykis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalimi siūloma atsisakyti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių nurodyti konkretų vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį, tuo tarpu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius gali paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį. Nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti

2019-10-09 4,7 14.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodomas imperatyvas savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, net ir tuo atveju, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės baigiasi ar yra panaikinamos (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, koordinuotai teikiamos paslaugos privalomai skiriamos tik pasibaigus vidutinių priežiūros priemonių vykdymo terminui. Nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti

2019-10-097

15. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 ir 15

dalyse formuluočių „numatytos šio įstatymo 9 straipsnyje“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių arba tikslinti dalių formuluotes bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti

2019-10-097

16. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15

dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio 13 dalį (turi būti nuoroda į 14 dalį). Pritarti

2019-10-097

17. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu

siūlomu teisiniu reguliavimu yra atsisakoma keičiamo įstatymo 12 straipsnio

14 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad vaikų socializacijos centras yra

parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad prireikus keisti socializacijos centrą kitu, jis yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlytina keičiamame įstatyme laikytis nuoseklaus teisinio reguliavimo. Pritarti

2019-10-098 18.

Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata „Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ tikslintina dviem aspektais. Pirma, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra skiriamas (ne keičiamas). Antra, nuostata „Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ nevisiškai aiški, iš naujo gali būti paskirta ir ta pati institucija, todėl, jeigu čia norėta nustatyti, kad skiriama kita (nauja) koordinuojanti institucija, formuluotę reikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti

2019-10-0912

5-11

19. Projekto 12 straipsnio 5-11 dalimis

siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 6 iš 9 šios dalies punktų. Siūlytina tobulinant projektą 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti nauja redakcija. Pritarti

2019-10-09 11,12

20. Projekto 11 ir 12 straipsniai, kuriais

keičiami keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniai, redaguotini teisės technikos aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant straipsnio dalį, įstatymo projekto bei lyginamajame įstatymo projekto variantuose turėtų būti dėstoma visa straipsnio dalis, įskaitant jai priklausančius punktus. Jei siekiama pakeisti tik atskirą straipsnio pastraipą, taip įstatymo projekte ir įstatymo projekto lyginamajame variantuose tai ir turėtų atsispindėti. Pritarti

2019-10-0919

21. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo

27 straipsnio 4 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Sveikatos apsaugos

ministerijos pareigą užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų garantuojamos ne tik vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, bet ir jų atstovams pagal įstatymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į garantuojamas (nemokamas) sveikatos priežiūros paslaugas ir šių paslaugų apimtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlytina arba šios nuostatos arba atsisakyti, arba kartu su projektu teikti atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus. Pritarti

2019-10-0921

22. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 21

straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas stokoja logikos. Pastebėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje atsisakoma nuostatos, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius vertintų vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, tačiau vertinti koordinuotai teikiamų paslaugų ar kitų pagalbos priemonių teikimą, tuo atveju, kai vaikui skiriamos vidutinės priežiūros priemonės, pareiga išlieka. Taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius tvirtina vaiko socializacijos integracijos planą. Svarstytina, ar nevertinant vaiko vidutinių priežiūros priemonių įgyvendinimo ir vertinant tik po jų skirtų koordinuotai teikiamų paslaugų įgyvendinimą, bus įmanoma tinkamai parengti konkretaus vaiko socialinės integracijos planą. Pritarti

2019-10-09 21,231

23. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies

7 punkte siūloma nustatyti, jog Tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius bendradarbiauja su Atvejo vadybininkais. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tik vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininkas, kurio trumpinys – Atvejo vadybininkas, ar ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytas atvejo vadybininkas.

Ši pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 1 dalyje dėstomam keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 punktui, kuriame nustatomi mokyklos vadovo įgaliojimai. Pritarti Argumentai: Pritariant TD pateiktoms pastaboms, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad sudėtinga suvokti koks įstatymo projekto normų tarpusavio santykis su CK ir VTAPĮ normomis, kadangi dalis šio įstatymo projekto normų nedera su minėtų ir daugelį metų galiojančių teisės aktų normomis. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0924

2

24. Įstatymo projekto 24 straipsnio 2

dalyje, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, tikslintinas terminas, iki kurio Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, antraip įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose gali atsirasti teisinio reguliavimo spragų. Pritarti

2019-10-09

*

25. Atsižvelgiant į tai, kad projektu

siūloma pakeisti daugiau kaip pusę keičiamo įstatymo straipsnių, siūlytina keičiamą įstatymą dėstyti nauja redakcija. Pritarti Argumentai: Pritariant TD pateiktai pastabai, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad keičiamą įstatymą išdėsčius nauja redakcija, galimai būtų išspręstos sisteminės įstatymo projekte esančios tiek juridinės, tiek techninės klaidos, kurios nurodytos šioje komiteto išvadoje. Taipogi būtų iškart išsamiai įvertintas visas teisės aktas, taip galimai išvengiant teisinio reguliavimo spragų, galinčių kilti dėl nekeičiamų mažosios dalies šio įstatymo normų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-217 Lietuvos savivaldybių asociacija dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIlIP-3900 ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X - 1238 2.4. 6, 7. 10, 11. 12, 13, 14. 16, 17, 18. 19.21,22.23.24.25,27.28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 apklausė savivaldybes. Dėl Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X -1238 2, 4. 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18. 19, 21. 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIlIP-3899 teikiame šias pastabas bei siūlymus:

1. Siūlome 12 straipsnio 1

dalies 3 punkte neišbraukti šių žodžių „ir vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantys asmenys ", nes šie asmenys geriausiai žino ir gali įvertinti taikomų priemonių poveikį. Pritarti

2019-10-217

2. Nepritariame 12 straipsnio 8

dalies pakeitimui dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau - ŠMSM) įgaliotos institucijos išvados svarbos priimant sprendimą skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, nes tik atvejo vadybininkas dirbęs su tuo vaiku ir savivaldybės darbuotojai geriausiai žino situaciją, o ŠMSM įgaliota įstaiga gali teikti išvadą tik išnagrinėjusi dokumentus gautus iš savivaldybės Vaiko gerovės komisijos. Savivaldybės dėl vidutinės priežiūros skyrimo kreipiasi tik tada, kai išbandomos visos įmanomos priemonės. Pritarti iš dalies Argumentai:

Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodant dėl ko turi būti gauta šioje dalyje minima švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliotos institucijos teigiama ar neigiama išvada, iš dalies būtų išspręstas LSA keliamas klausimas dėl šios institucijos dalyvavimo reikalingumo. Papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 13. 3.

2019-10-217

3. Siūlome pakeisti 12

straipsnio 13 dalies paskutinį sakinį vietoje žodžių „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas" įrašant žodžius „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo išrašas“. Šį pakeitimą taikyti ir 12 straipsnio 15 dalyje. Pritarti

2019-10-21

*

4. Įstatyme atsiranda „Atvejo

vadybininko“ ir „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko" sąvokos, tačiau nepakankamai aiškiai apibrėžtos jų atsakomybės ir funkcijos. Ar vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones ir kartu tėvams paskyrus koordinuotai teikiamas paslaugas, skiriama koordinuojanti institucija, kuri skiria atvejo vadybininką? Jis rengia vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo individualų planą, kuriame numato ir tėvams skirtų priemonių įgyvendinimą. Kada atsiranda kitas atvejo vadybininkas ar kai vaikui nustatoma laikinoji globa? Ar savo veiksmų nedubliuoja dvi koordinuojančios institucijos? Taip pat neapibrėžta kas gali būti koordinuojanti institucija – Mokykla, Pedagoginė psichologinė tarnyba, Socialinių paslaugų centras ar kt.? Kas gali būti atvejo vadybininkai? Ar klasės auklėtoja (-as) gali būti atvejo vadybininku ir pan. Pritarti Argumentai:

Pritariant Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pastabai, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 8. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

*

5. Atkreipiame dėmesį, kad šiame

projekte daug neapibrėžtumo ir neaiškumo: daug kur apribojamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius veiklos; būtina tikslinti ir derinti Vaiko gerovės komisijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, Atvejo vadybininko, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko, Koordinuojančios institucijos, Priežiūros priemonę vykdančio asmens, Vaiko atstovų pagal įstatymą funkcijas, santykį su vaiku ir kas už ką atsako. Pritarti Argumentai:

Pritariant Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pastabai, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 26. 6.

2019-10-21

*

6. Taip pat siūloma įstatymu

įteisinti Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus tiesioginio pavaldumo administracijos direktoriui, nes norint įgyvendinti jam pavestas funkcijas, reikia turėti „svorį" priimant reikiamus sprendimus. Spręsti pagrindiniame komitete

2019-10-21

*

7. Siūlome

įstatymo projektui aptarti organizuoti klausymus ir/ar diskusijas, pasikviečiant įstatymą įgyvendinančias ir kitas suinteresuotas institucijas. Spręsti pagrindiniame komitete

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

2019-10-181

2 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, dėl kokių priežasčių Įstatymo projekto

1 straipsnio 2 dalimi panaikinama teisė vykdyti vaiko minimalios priežiūros

priemones fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte kaip viena iš minimalios priežiūros priemonių kategorijų nurodyta dalyvavimas sporto, menų ar kitoje terapijoje. Manytume, kad tokia veikla galėtų būti vykdoma ne tik juridinio, bet ir fizinio asmens. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos[1].

Be to, Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atvejo vadybininkas susitinka su, be kita ko, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, kurie kartu aptaria pagalbos vaikui galimybes ir parengia individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Taigi, sistemiškai vertinant Įstatymo projekto nuostatas, fizinio asmens išbraukimas iš vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų sąvokos apibrėžties atrodo netikslingas. Pritarti Argumentai:

Pritariant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento pastabai, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 3 ir 5 lentelės Eil. Nr. 3. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-151

1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1413 „Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vaiko

minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 (toliau

  • įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3899 pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti įstatymo projektu Nr.

XIIIP-3899 keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą koordinuotai teikiamų paslaugų sąvokos turinį. Atsižvelgiant į tai, kad kompleksinės pagalbos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir savo turiniu iš esmės atitinka koordinuotai teikiamų paslaugų derinį (švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų), siūlytina koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką apibrėžti taip: „Koordinuotai teikiamos paslaugos – kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei“;

Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) pasiūlymo turinį, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 1. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-15 *

1.2. siūlytina tikslinti keičiamą įstatymą

dėl atvejo vadybos modelio taikymo, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Pažymėtina, kad, vaikui paskyrus minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), paskiriama jas koordinuojanti institucija ir atvejo vadybininkas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką. Vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones, taip pat paskiriama šias priemones koordinuojanti institucija (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11 dalis) ir atvejo vadybininkas (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek vaikui, tiek jo tėvams taikomos pagalbos priemonės ir siekiant užtikrinti teisės aktų taikymo sistemiškumą, veiksmingesnę koordinavimo ir atvejo vadybos dermę tarp priežiūros priemonių, skirtų vaikui, ir paslaugų, skirtų vaiko atstovams pagal įstatymą, siūlytina atsisakyti keičiamame įstatyme numatyto atskiro atvejo vadybos modelio, kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, t. y. atskiros koordinuojančios institucijos ir atskiro atvejo vadybininko skyrimo. Siūlytina nustatyti, kad šias funkcijas atliktų ta pati koordinuojanti institucija ir tas pats atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja vaiko atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą;

Pritarti Argumentai: Pritariant LRV pastabai, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 8 ir 3 lentelės Eil. Nr. 4. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-151

2

1.3. atsižvelgiant

į tai, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktas; Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-140/03, EU:C:2005:242, 27-28 punktai) draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje neišbraukti (neriboti) fizinio asmens teisės vykdyti vaikui paskirtas minimalios priežiūros priemones;

Pritarti Argumentai: Pritariant LRV pastabai, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 3 ir 4 lentelės Eil. Nr. 1. 4.

2020-04-154

1.4. keičiamo įstatymo 7 straipsnyje

vartojama sąvoka „vaiko atstovas pagal įstatymą“, tačiau šio straipsnio 2 dalis išskiria tuos atvejus, kai koordinuotai teikiamos paslaugos yra neveiksmingos vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje numatyti laikinosios globos (rūpybos) pagrindai siejami būtent su vaiko biologine šeima, o ne apskritai su vaiko atstovais pagal įstatymą. Todėl siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „vaiko atstovas pagal įstatymą“ vartoti sąvoką „vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų“;

Pritarti

2020-04-15 *

1.5. keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6

dalyje nurodoma, kad tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdyje, vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Nurodoma, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo. Lieka neaišku, kas išklausys pilnamečių asmenų iki 21 metų, turinčių didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, nuomonę ir teiks išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo, kai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina ir atstovauja tik nepilnamečių asmenų iki 18 metų teisėms ir teisėtiems interesams. Jeigu norima nustatyti, jog turinčių didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos.

Jeigu siekiama nustatyti, kad visos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki 18 metų), bet ir turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti įtvirtinta atskira teisės norma;

Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į LRV pasiūlymo turinį, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 1. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-157

1.6. siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12

straipsnio 5 dalį, numatant, kad tarp privalomų dalyvauti vaiko gerovės komisijos posėdyje asmenų būtų ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Dalyvaudamas komisijoje veikloje šios institucijos atstovas galėtų pagal savo kompetenciją įgyvendinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi nustatytą reikalavimą išklausyti vaiko nuomonę ir teikti išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, ir pasinaudoti savo teise patikslinti ar papildyti raštu pateiktą išvadą;

Spręsti pagrindiniame komitete 7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-157

1.7. siekiant, kad

savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto /stebėto smurto artimoje aplinkoje reaguotų kuo greičiau ir taip, kaip nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 2 dalyje, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalį, ją išdėstant taip:

„<...> Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi,

kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto /stebėto smurto artimoje aplinkoje privalo nedelsdama apie tai informuoti policiją ir (ar) valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą bei imtis veiksmų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo nagrinėjimo medžiaga pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui.“;

Spręsti

pagrindiniame komitete

2020-04-157

1.8. siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 2, 6 ir

7 dalis, kuriose vartojama sąvoka „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“, apibūdinanti specialistą, vykdantį koordinuotai teikiamų paslaugų atvejo vadybininko funkcijas, kai vaikui skirtos vidutinės priežiūros priemonės, nes koordinuotai teikiamos paslaugos turi būti teikiamos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą ne tik vidutinės priežiūros priemonių taikymo atveju, bet ir taikant minimalios priežiūros priemones, kurias teikiant vaikui turėtų būti padedama ir vaiko tėvams, atstovams pagal įstatymą kurti saugesnę aplinką vaikui. Be to, įvedant „atvejo vadybininko“ ir „koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“ sąvokas, tampa neaišku, kuo skiriasi šios dvi pareigybės. Atsižvelgdami į tai, siūlome vartoti bendrą sąvoką „atvejo vadybininkas“, ją paaiškinant kaip specialistą, kuris užtikrina vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą, vykdant konkrečią minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę;

Pritarti Argumentai: Pritariant LRV pastabai, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 8 ir 3 lentelės Eil. Nr. 4. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-15 *

1.9. atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr.

I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d. institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija“ pasikeitė į institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, pareigų pavadinimas

„Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras“ – į pareigų pavadinimą
„Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras“, siūlome

keičiamame įstatyme atitinkamai patikslinti institucijos ir pareigų pavadinimus. Pritarti

2020-04-1524

atitinkamai pakoreguoti abiejų įstatymų skiriamą laiką įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pritarti Argumentai: Pritariant LRV pastabai, papildomai žr. 2 lentelės Eil. Nr. 25. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vanda Kravčionok. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Žr. pvz., Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktą;

Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-140/03, EU:C:2005:242, 27-28 punktus.

Komiteto išvada

2019-10-04 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238

2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3899

2020-05-04

Nr. 103-P-20

Vilnius

P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestasis asmuo J. Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),

2019-10-091

1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto (toliau – projektas) 1

straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką. Siūloma nustatyti, kad „Koordinuotai teikiamos paslaugos – švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinuotas teikimas, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) gerovei, padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.“ Teikiama sąvoka tikslintina keliais aspektais.

Pirma, keičiamas įstatymas reguliuoja vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalį, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, pagal CK 3.163 straipsnį, tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą, o vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata „(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų)“ apimtų pilnamečius asmenis, todėl šių asmenų įtraukimas į subjektų, kuriems gali būti nustatyta vaiko minimali ar vidutinė priežiūra, apibrėžtį nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis asmens veiksnumą. Pažymėtina, kad šių nuostatų dėstymas skliausteliuose, kaip paaiškinančių, teisės požiūriu nepriimtinas ir klaidinantis, nes tampa neaišku, ar visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams, bet ir skliaustuose nurodytiems pilnamečiams asmenims ir šių asmenų atstovams pagal įstatymą, ar tik tos, kurios susijusios su koordinuotai teikiamų paslaugų teikimu. Jeigu norima nustatyti, jog turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos.

Jeigu siekiama nustatyti, jog visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki 18 metų), bet ir turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta atskira teisės norma. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į kai kurias projektu siūlomas nuostatas. Pvz., projekto 4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo

7 straipsnyje nustatomos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo

taisyklės, kurios negali būti taikomos vyresniems nei 18 metų asmenims pagal kitus teisės aktus. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, jo nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, tačiau lieka neaišku, ar ir kaip ši taisyklė galėtų būti pritaikyta turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečių asmenų atžvilgiu. Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies apibrėžtyje formuluotė „Koordinuotai teikiamos paslaugos – <...> paslaugų koordinuotas teikimas <...>“ teisės požiūriu nepriimtina, neaišku, ką čia norėta apibrėžti – tam tikrų paslaugų grupę ar paslaugų teikimo būdą. Šioje apibrėžtyje nevisiškai suprantama ir formuluotė „padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar pagalba teikiama vaiko atstovams pagal įstatymą, ar vaiko atstovai pagal įstatymą padės kurti saugią aplinką. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tobulintina.

Trečia, aptariamoje apibrėžtyje reikėtų nurodyti ne tik koordinuotai teikiamų paslaugų tikslą, bet ir subjektus, kuriems jos būtų teikiamos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme (pavyzdžiui projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje) numatyta, jog koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos: 1) vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą; 2) tik vaikui; 3) tik vaiko atstovams pagal įstatymą. Todėl koordinuotai teikiamų paslaugų apibrėžimas tobulintinas ir šiuo aspektu. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiama „kompleksinės pagalbos“ sąvoka yra naudojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Todėl situacija, kai to paties turinio sąvokos skirtingose (ir ypač tos pačios srities) teisės aktuose yra apibrėžiamos ne vienodai, yra teisiškai ydinga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina teikiamo projekto nuostatas derinti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų, arba kartu su projektu teikti ir minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti. 1.2 Teisės departamentas,

2019-10-091

2

2. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo

nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi, kuria siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, nustatoma, jog vaiko minimalios priežiūros priemones gali vykdyti tik juridinis asmuo. Pritarti. 1.3 Teisės departamentas,

2019-10-093

1

3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies

siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes priežiūros priemonių parinkimo, skyrimo, pakeitimo tvarka yra nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnyje. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotė „tarpusavyje suderintos“ nevisiškai aiški, čia, matyt, reikėtų reguliuoti tarpusavyje derančių vaiko priežiūros priemonių skyrimą. Pritarti. 1.4 Teisės departamentas, 2019-10-096 4.

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamas ir koordinuotai teikiamų paslaugų bei kitų pagalbos priemonių skyrimas). Pastebėtina ir tai, kad koordinuotai teikiamas paslaugos yra skiriamos ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos tobulintinos. Pritarti. 1.5 Teisės departamentas,

2019-10-097

5. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus subjektus, kurie turi teisę kreiptis dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo ar panaikinimo reikėtų dėstyti atskiruose savarankiškuose punktuose. Pritarti. 1.6 Teisės departamentas,

2019-10-097

T

6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo

įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja ne tik vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, bet ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo bei kitų pagalbos priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas. Pritarti. 1.7 Teisės departamentas,

2019-10-097

7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies

1 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs vaiko

minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas, apibrėžtas kaip „Atvejo vadybininkas“, ir šios dalies 2 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas apibrėžtas kaip

„Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“ svarstytinos.

Pažymėtina, kad šio įstatymo kontekste „atveju“ suprantama elgesio problemų turinčio vaiko teisinė padėtis, o ne priemonių ar paslaugų koordinavimas (juo labiau nesuprantami priemonių ar paslaugų koordinavimo „atvejai“), todėl siūlytina žodžio „atvejo“ atsisakyti ir nurodyti specialistą, vykdžiusį vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo funkcijas (Priemonių koordinavimo vadybininkas) ir specialistą, vykdžiusį koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo funkcijas (Koordinuotų paslaugų teikimo vadybininkas) ar pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus, o atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Projektu siūloma keičiamame įstatyme vietoj kompleksinės pagalbos teikimo įrašyti koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą.

Taigi tampa visiškai neaišku, koks keičiamo įstatymo ir galiojančių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų, reguliuojančių atvejo vadybininko veiklą, tarpusavio santykis, kiek atvejo vadybininkų teiks pagalbą (paslaugas) tam pačiam vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. Pritarti. 1.8 Teisės departamentas,

2019-10-097

8. Neaišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 1 punktą seniūnija turi teisę kreiptis dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, tačiau neturi teisės kreiptis dėl šių priežiūros priemonių pakeitimo, panaikinimo ar pratęsimo (12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Pritarti. 1.9 Teisės departamentas,

2019-10-097

9. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3

punkto nuostatų nėra aišku, kodėl naikinama vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančio (t. y. tiesiogiai su vaiku dirbančio ir bendraujančio) asmens teisė kreiptis dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo. Pritarti. 1.10 Teisės departamentas,

2019-10-097

10. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį

siūlytina tikslinti ir joje atsisakyti formuluotės „Vaiko gerovės komisijos atstovas“, nes pareiga dalyvauti posėdyje turėtų būti nustatyta komisijos nariams, antraip komisijos posėdis gali būti neteisėtas. Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų nustatyti vaiko gerovės komisijos siūlymų/sprendimų priėmimui reikalingų balsų kvotą. Pritarti. 1.11 Teisės departamentas,

2019-10-097

11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6, 8

dalyse ir kitur reikėtų nurodyti kam teikiamos čia nurodytos koordinuotai teikiamos paslaugos (vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, tik vaikui, tik vaiko atstovams pagal įstatymą). Pritarti. 1.12 Teisės departamentas, 2019-10-097 12.

Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti dėl ko turi būti gauta šioje dalyje minima švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos teigiama ar neigiama išvada. Be to, iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas galėtų būti Koordinuojančia institucija, t. y. ar ja galėtų būti skiriamas bet koks juridinis asmuo, ar Koordinuojanti institucija skiriama tik iš konkretaus vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų. Pritarti. 1.13 Teisės departamentas,

2019-10-097

13. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12

straipsnio 9 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 13 dalies santykis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalimi siūloma atsisakyti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių nurodyti konkretų vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį, tuo tarpu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius gali paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį. Nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti. 1.14 Teisės departamentas,

2019-10-097

14. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodomas imperatyvas savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, net ir tuo atveju, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės baigiasi ar yra panaikinamos (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, koordinuotai teikiamos paslaugos privalomai skiriamos tik pasibaigus vidutinių priežiūros priemonių vykdymo terminui. Nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti. 1.15 Teisės departamentas, 2019-10-097 15.

Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 ir 15 dalyse formuluočių „numatytos šio įstatymo 9 straipsnyje“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių arba tikslinti dalių formuluotes bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti. 1.16 Teisės departamentas,

2019-10-097

16. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15

dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio 13 dalį (turi būti nuoroda į 14 dalį). Pritarti. 1.17 Teisės departamentas,

2019-10-097

17. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu

siūlomu teisiniu reguliavimu yra atsisakoma keičiamo įstatymo 12 straipsnio

14 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad vaikų socializacijos centras yra

parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad prireikus keisti socializacijos centrą kitu, jis yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlytina keičiamame įstatyme laikytis nuoseklaus teisinio reguliavimo. Pritarti. 1.18 Teisės departamentas,

2019-10-098

18. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata „Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ tikslintina dviem aspektais. Pirma, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra skiriamas (ne keičiamas). Antra, nuostata „Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ nevisiškai aiški, iš naujo gali būti paskirta ir ta pati institucija, todėl, jeigu čia norėta nustatyti, kad skiriama kita (nauja) koordinuojanti institucija, formuluotę reikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti. 1.19 Teisės departamentas,

2019-10-0912

5-11

19. Projekto 12 straipsnio 5-11 dalimis

siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 6 iš 9 šios dalies punktų. Siūlytina tobulinant projektą 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti nauja redakcija. Pritarti.

Pritarti. 1.20 Teisės departamentas, 2019-10-09 11,12

20. Projekto 11 ir 12 straipsniai, kuriais

keičiami keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniai, redaguotini teisės technikos aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant straipsnio dalį, įstatymo projekto bei lyginamajame įstatymo projekto variantuose turėtų būti dėstoma visa straipsnio dalis, įskaitant jai priklausančius punktus. Jei siekiama pakeisti tik atskirą straipsnio pastraipą, taip įstatymo projekte ir įstatymo projekto lyginamajame variantuose tai ir turėtų atsispindėti. Pritarti. 1.21 Teisės departamentas,

2019-10-0919

21. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo

27 straipsnio 4 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Sveikatos apsaugos

ministerijos pareigą užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų garantuojamos ne tik vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, bet ir jų atstovams pagal įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į garantuojamas (nemokamas) sveikatos priežiūros paslaugas ir šių paslaugų apimtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlytina arba šios nuostatos arba atsisakyti, arba kartu su projektu teikti atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus. Pritarti. 1.22 Teisės departamentas,

2019-10-0921

22. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 21

straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas stokoja logikos. Pastebėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje atsisakoma nuostatos, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius vertintų vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, tačiau vertinti koordinuotai teikiamų paslaugų ar kitų pagalbos priemonių teikimą, tuo atveju, kai vaikui skiriamos vidutinės priežiūros priemonės, pareiga išlieka. Taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius tvirtina vaiko socializacijos integracijos planą.

Svarstytina, ar nevertinant vaiko vidutinių priežiūros priemonių įgyvendinimo ir vertinant tik po jų skirtų koordinuotai teikiamų paslaugų įgyvendinimą, bus įmanoma tinkamai parengti konkretaus vaiko socialinės integracijos planą. Pritarti. 1.23 Teisės departamentas,

2019-10-0921

23. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies

7 punkte siūloma nustatyti, jog Tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius bendradarbiauja su Atvejo vadybininkais. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tik vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininkas, kurio trumpinys – Atvejo vadybininkas, ar ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytas atvejo vadybininkas. Ši pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 1 dalyje dėstomam keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 punktui, kuriame nustatomi mokyklos vadovo įgaliojimai. Pritarti. 1.24 Teisės departamentas,

2019-10-0924

2

24. Įstatymo projekto 24 straipsnio 2

dalyje, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, tikslintinas terminas, iki kurio Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, antraip įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose gali atsirasti teisinio reguliavimo spragų. Pritarti. 1.25 Teisės departamentas,

2019-10-09

*

25. Atsižvelgiant į tai, kad projektu

siūloma pakeisti daugiau kaip pusę keičiamo įstatymo straipsnių, siūlytina keičiamą įstatymą dėstyti nauja redakcija. Pritarti. 2. Europos Teisės departamentas per Teisingumo ministerijos,

2019-10-181

2 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.

XIIIP-3899

(toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, dėl kokių priežasčių Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi panaikinama teisė vykdyti vaiko minimalios priežiūros priemones fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte kaip viena iš minimalios priežiūros priemonių kategorijų nurodyta dalyvavimas sporto, menų ar kitoje terapijoje. Manytume, kad tokia veikla galėtų būti vykdoma ne tik juridinio, bet ir fizinio asmens. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos[1]. Be to, Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atvejo vadybininkas susitinka su, be kita ko, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, kurie kartu aptaria pagalbos vaikui galimybes ir parengia individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Taigi, sistemiškai vertinant Įstatymo projekto nuostatas, fizinio asmens išbraukimas iš vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų sąvokos apibrėžties atrodo netikslingas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nepateikta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-217 Lietuvos savivaldybių asociacija, dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIlIP-3900 ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr.

X - 1238 2.4. 6, 7. 10, 11. 12, 13, 14. 16, 17, 18. 19.21,22.23.24.25,27.28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 apklausė savivaldybes. Dėl Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X -1238 2, 4. 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18. 19, 21. 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIlIP-3899 teikiame šias pastabas bei siūlymus:

1. Siūlome 12 straipsnio 1

dalies 3 punkte neišbraukti šių žodžių „ ir vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantys asmenys ", nes šie asmenys geriausiai žino ir gali įvertinti taikomų priemonių poveikį. Pritarti. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-217

2. Nepritariame 12 straipsnio 8

dalies pakeitimui dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau - ŠMSM) įgaliotos institucijos išvados svarbos priimant sprendimą skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, nes tik atvejo vadybininkas dirbęs su tuo vaiku ir savivaldybės darbuotojai geriausiai žino situaciją, o ŠMSM įgaliota įstaiga gali teikti išvadą tik išnagrinėjusi dokumentus gautus iš savivaldybės Vaiko gerovės komisijos. Savivaldybės dėl vidutinės priežiūros skyrimo kreipiasi tik tada. kai išbandomos visos įmanomos priemonės. Pritarti. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-217

3. Siūlome pakeisti 12

straipsnio 13 dalies paskutinį sakinį vietoje žodžių „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas" įrašant žodžius „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo išrašas“. Šį pakeitimą taikyti ir 12 straipsnio 15 dalyje. Pritarti. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-217

4. Įstatyme atsiranda „Atvejo

vadybininko“- ir „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“ sąvokos, tačiau nepakankamai aiškiai apibrėžtos jų atsakomybės ir funkcijos.

Ar vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones ir kartu tėvams paskyrus koordinuotai teikiamas paslaugas, skiriama koordinuojanti institucija, kuri skiria atvejo vadybininką? Jis rengia vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo individualų planą, kuriame numato ir tėvams skirtų priemonių įgyvendinimą. Kada atsiranda kitas atvejo vadybininkas ar kai vaikui nustatoma laikinoji globa? Ar savo veiksmų nedubliuoja dvi koordinuojančios institucijos? Taip pat neapibrėžta kas gali būti koordinuojanti institucija - Mokykla. Pedagoginė psichologinė tarnyba. Socialinių paslaugų centras ar kt.? Kas gali būti atvejo vadybininkai? Ar klasės auklėtoja (-as) gali būti atvejo vadybininku ir pan. Pritarti. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

*

5. Atkreipiame dėmesį, kad šiame

projekte daug neapibrėžtumo ir neaiškumo: daug kur apribojamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius veiklos; būtina tikslinti ir derinti Vaiko gerovės komisijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Atvejo vadybininko. Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko. Koordinuojančios institucijos. Priežiūros priemonę vykdančio asmens, Vaiko atstovų pagal įstatymą funkcijas, santykį su vaiku ir kas už ką atsako. Pritarti. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

*

6. Taip pat siūloma įstatymu

įteisinti Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus tiesioginio pavaldumo administracijos direktoriui, nes norint įgyvendinti jam pavestas funkcijas, reikia turėti „svorį" priimant reikiamus sprendimus. Pritarti. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

*

7. Siūlome įstatymo projektui

aptarti organizuoti klausymus ir/ar diskusijas, pasikviečiant įstatymą įgyvendinančias ir kitas suinteresuotas institucijas. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. Eil.

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-151

1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1413 „Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos

vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 (toliau

  • įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3899 pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti įstatymo projektu Nr. XIIIP-3899 keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą koordinuotai teikiamų paslaugų sąvokos turinį. Atsižvelgiant į tai, kad kompleksinės pagalbos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir savo turiniu iš esmės atitinka koordinuotai teikiamų paslaugų derinį (švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų), siūlytina koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką apibrėžti taip: „Koordinuotai teikiamos paslaugos – kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei“;

Pritarti. 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-15 4, 7,10

1.2. siūlytina tikslinti keičiamą įstatymą

dėl atvejo vadybos modelio taikymo, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.

Pažymėtina, kad, vaikui paskyrus minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), paskiriama jas koordinuojanti institucija ir atvejo vadybininkas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką. Vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones, taip pat paskiriama šias priemones koordinuojanti institucija (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11 dalis) ir atvejo vadybininkas (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tiek vaikui, tiek jo tėvams taikomos pagalbos priemonės ir siekiant užtikrinti teisės aktų taikymo sistemiškumą, veiksmingesnę koordinavimo ir atvejo vadybos dermę tarp priežiūros priemonių, skirtų vaikui, ir paslaugų, skirtų vaiko atstovams pagal įstatymą, siūlytina atsisakyti keičiamame įstatyme numatyto atskiro atvejo vadybos modelio, kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, t. y. atskiros koordinuojančios institucijos ir atskiro atvejo vadybininko skyrimo. Siūlytina nustatyti, kad šias funkcijas atliktų ta pati koordinuojanti institucija ir tas pats atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja vaiko atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą;

Pritarti.

1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-151

2

1.3. atsižvelgiant

į tai, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktas; Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-140/03, EU:C:2005:242, 27-28 punktai) draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje neišbraukti (neriboti) fizinio asmens teisės vykdyti vaikui paskirtas minimalios priežiūros priemones;

Pritarti. 1.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-154

1.4. keičiamo įstatymo 7 straipsnyje

vartojama sąvoka „vaiko atstovas pagal įstatymą“, tačiau šio straipsnio 2 dalis išskiria tuos atvejus, kai koordinuotai teikiamos paslaugos yra neveiksmingos vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje numatyti laikinosios globos (rūpybos) pagrindai siejami būtent su vaiko biologine šeima, o ne apskritai su vaiko atstovais pagal įstatymą. Todėl siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „vaiko atstovas pagal įstatymą“ vartoti sąvoką „vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų“;

Pritarti. 1.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-157

1.5. keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6

dalyje nurodoma, kad tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdyje, vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Nurodoma, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo.

Lieka neaišku, kas išklausys pilnamečių asmenų iki 21 metų, turinčių didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, nuomonę ir teiks išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo, kai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina ir atstovauja tik nepilnamečių asmenų iki 18 metų teisėms ir teisėtiems interesams. Jeigu norima nustatyti, jog turinčių didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos. Jeigu siekiama nustatyti, kad visos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki 18 metų), bet ir turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki

21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti įtvirtinta atskira

teisės norma; Pritarti. 1.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-157

1.6. siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo

12 straipsnio 5 dalį, numatant, kad tarp privalomų dalyvauti vaiko gerovės

komisijos posėdyje asmenų būtų ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Dalyvaudamas komisijoje veikloje šios institucijos atstovas galėtų pagal savo kompetenciją įgyvendinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi nustatytą reikalavimą išklausyti vaiko nuomonę ir teikti išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, ir pasinaudoti savo teise patikslinti ar papildyti raštu pateiktą išvadą;

Pritarti.

1.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-157

1.7. siekiant, kad

savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto /stebėto smurto artimoje aplinkoje reaguotų kuo greičiau ir taip, kaip nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies

2 punkte ir 35 straipsnio 2 dalyje, siūlytina tikslinti keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 8 dalį, ją išdėstant taip: „<...> Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi, kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto / stebėto smurto artimoje aplinkoje privalo nedelsdama apie tai informuoti policiją ir (ar) valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą bei imtis veiksmų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo nagrinėjimo medžiaga pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui.“; Pritarti. 1.8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-157

1.8. siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 2, 6 ir

7 dalis, kuriose vartojama sąvoka „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“, apibūdinanti specialistą, vykdantį koordinuotai teikiamų paslaugų atvejo vadybininko funkcijas, kai vaikui skirtos vidutinės priežiūros priemonės, nes koordinuotai teikiamos paslaugos turi būti teikiamos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą ne tik vidutinės priežiūros priemonių taikymo atveju, bet ir taikant minimalios priežiūros priemones, kurias teikiant vaikui turėtų būti padedama ir vaiko tėvams, atstovams pagal įstatymą kurti saugesnę aplinką vaikui. Be to, įvedant „atvejo vadybininko“ ir „koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“ sąvokas, tampa neaišku, kuo skiriasi šios dvi pareigybės. Atsižvelgdami į tai, siūlome vartoti bendrą sąvoką „atvejo vadybininkas“, ją paaiškinant kaip specialistą, kuris užtikrina vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą, vykdant konkrečią minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę;

Pritarti. 1.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-15

1.9. atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr.

I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d. institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija“ pasikeitė į institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, pareigų pavadinimas

„Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras“ – į pareigų pavadinimą
„Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras“, siūlome

keičiamame įstatyme atitinkamai patikslinti institucijos ir pareigų pavadinimus. Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-1524

atitinkamai pakoreguoti abiejų įstatymų skiriamą laiką įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rima Baškienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė [1] Žr. pvz., Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktą;

Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-140/03, EU:C:2005:242, 27-28 punktus.

Komiteto išvada

2020-06-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo ir mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR

VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16,

17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO NR. xiiip-3899 2020-06-17

Nr. 106-P-28

Vilnius

Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai Viktorija Čmilytė Nielsen, Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė, mentoriai Kęstutis Kaminskas, Rūta Norkienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-092

2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo

projekto (toliau – projektas) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką.

Siūloma nustatyti, kad „Koordinuotai teikiamos paslaugos

  • švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinuotas teikimas, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) gerovei, padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.“

Teikiama sąvoka tikslintina keliais aspektais. Pirma, keičiamas įstatymas reguliuoja vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalį, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, pagal CK 3.163 straipsnį, tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą, o vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata „(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų)“ apimtų pilnamečius asmenis, todėl šių asmenų įtraukimas į subjektų, kuriems gali būti nustatyta vaiko minimali ar vidutinė priežiūra, apibrėžtį nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis asmens veiksnumą. Pažymėtina, kad šių nuostatų dėstymas skliausteliuose, kaip paaiškinančių, teisės požiūriu nepriimtinas ir klaidinantis, nes tampa neaišku, ar visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams, bet ir skliaustuose nurodytiems pilnamečiams asmenims ir šių asmenų atstovams pagal įstatymą, ar tik tos, kurios susijusios su koordinuotai teikiamų paslaugų teikimu.

Jeigu norima nustatyti, jog turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos. Jeigu siekiama nustatyti, jog visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki

18 metų), bet ir turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi

poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta atskira teisės norma. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į kai kurias projektu siūlomas nuostatas. Pvz., projekto

4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nustatomos vaiko

laikinosios globos (rūpybos) nustatymo taisyklės, kurios negali būti taikomos vyresniems nei 18 metų asmenims pagal kitus teisės aktus. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, jo nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, tačiau lieka neaišku, ar ir kaip ši taisyklė galėtų būti pritaikyta turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečių asmenų atžvilgiu. Pritarti iš dalies Argumentai:

Sąvoka patobulinta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 pasiūlymą ir Švietimo įstatymo 14 str. 8 d.

8 d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Koordinuotai teikiamos paslaugos – kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-092

2 Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies apibrėžtyje formuluotė „Koordinuotai teikiamos paslaugos – <...> paslaugų koordinuotas teikimas <...>“ teisės požiūriu nepriimtina, neaišku, ką čia norėta apibrėžti – tam tikrų paslaugų grupę ar paslaugų teikimo būdą. Šioje apibrėžtyje nevisiškai suprantama ir formuluotė „padedant vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar pagalba teikiama vaiko atstovams pagal įstatymą, ar vaiko atstovai pagal įstatymą padės kurti saugią aplinką. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tobulintina. Trečia, aptariamoje apibrėžtyje reikėtų nurodyti ne tik koordinuotai teikiamų paslaugų tikslą, bet ir subjektus, kuriems jos būtų teikiamos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme (pavyzdžiui projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje) numatyta, jog koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos: 1) vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą; 2) tik vaikui; 3) tik vaiko atstovams pagal įstatymą. Todėl koordinuotai teikiamų paslaugų apibrėžimas tobulintinas ir šiuo aspektu. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiama „kompleksinės pagalbos“ sąvoka yra naudojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Todėl situacija, kai to paties turinio sąvokos skirtingose (ir ypač tos pačios srities) teisės aktuose yra apibrėžiamos ne vienodai, yra teisiškai ydinga.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina teikiamo projekto nuostatas derinti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų, arba kartu su projektu teikti ir minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad koordinuotai teikiamų paslaugų paskirtis ir yra poveikis ne tik vaikui, bet ir jo aplinkai. Vadovaujantis Švietimo įstatymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu „koordinuotai teikiamos paslaugos“ suprantamos, kaip paslaugų teikimo būdas, kurio išskirtinumas nuo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtų kompleksinių paslaugų (suprantamas kaip tam tikras paslaugų kiekis), toks, kad tas paslaugų paketas turi būti teikiamos koordinuojant, derinant veiksmus tarp paslaugų teikėjų, įsivertinant tų paslaugų poveikį ir priimtinumą asmeniui, kartu dirbant ir su vaiko aplinka, t. y. teikiamos ne vien vaikui, bet ir jo atstovams pagal įstatymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-092

5

2. Iš projektu

siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi, kuria siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, nustatoma, jog vaiko minimalios priežiūros priemones gali vykdyti tik juridinis asmuo. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nutarta neišbraukti (neriboti) fizinio asmens teisės vykdyti vaikui paskirtas minimalios priežiūros priemones. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-096

3

3. Keičiamo

įstatymo 6 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes priežiūros priemonių parinkimo, skyrimo, pakeitimo tvarka yra nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnyje.

Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotė „tarpusavyje suderintos“ nevisiškai aiški, čia, matyt, reikėtų reguliuoti tarpusavyje derančių vaiko priežiūros priemonių skyrimą. Nepritarti Argumentai: Vaiko minimalios priežiūros priemonė savo turiniu yra apibrėžta kaip tam tikras paslaugų kiekis, kuriuo siekiama teigiamų vaiko elgesio pokyčių. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0911

T

4. Atkreiptinas

dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamas ir koordinuotai teikiamų paslaugų bei kitų pagalbos priemonių skyrimas). Pastebėtina ir tai, kad koordinuotai teikiamas paslaugos yra skiriamos ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos tobulintinos. Nepritarti Argumentai:

Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra apibrėžiama kaip vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama jo elgesio pokyčių. Jos ir galėtų būti traktuojamos kaip koordinuotai teikiamos paslaugos vaikui arba jo atstovams pagal įstatymą, kuriomis tiesiogiai arba per aplinkos pokytį siekiama teigiamų vaiko elgesio pokyčių. Priemonės pavadinimas „vaiko minimalios priežiūros priemonė“ ar „vaiko vidutinės priežiūros priemonė“ rodo, kiek vaikas atitraukiamas nuo jo atstovų pagal įstatymą (pagal 2 str. 6 d. arba 7 d.), bet ne apie paslaugų turinį ir paskirtį. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-0912 1,2 5.

Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus subjektus, kurie turi teisę kreiptis dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo ar panaikinimo reikėtų dėstyti atskiruose savarankiškuose punktuose. Pritarti

2019-10-0912

T

6. Atkreiptinas

dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja ne tik vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, bet ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo bei kitų pagalbos priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas. Nepritarti Argumentai:

Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra apibrėžiama kaip vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama jo elgesio pokyčių. Jos ir galėtų būti traktuojamos kaip koordinuotai teikiamos paslaugos vaikui arba jo atstovams pagal įstatymą, kuriomis tiesiogiai arba per aplinkos pokytį siekiama teigiamų vaiko elgesio pokyčių. Priemonės pavadinimas „vaiko minimalios priežiūros priemonė“ ar „vaiko vidutinės priežiūros priemonė“ rodo, kiek vaikas atitraukiamas nuo jo atstovų pagal įstatymą (pagal 2 str. 6 d. arba 7 d.), bet ne apie paslaugų turinį ir paskirtį. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0912

7. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas, apibrėžtas kaip „Atvejo vadybininkas“, ir šios dalies 2 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas apibrėžtas kaip „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“ svarstytinos.

Pažymėtina, kad šio įstatymo kontekste „atveju“ suprantama elgesio problemų turinčio vaiko teisinė padėtis, o ne priemonių ar paslaugų koordinavimas (juo labiau nesuprantami priemonių ar paslaugų koordinavimo

„atvejai“), todėl siūlytina žodžio „atvejo“ atsisakyti ir nurodyti

specialistą, vykdžiusį vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo funkcijas (Priemonių koordinavimo vadybininkas) ir specialistą, vykdžiusį koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo funkcijas (Koordinuotų paslaugų teikimo vadybininkas) ar pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus, o atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Projektu siūloma keičiamame įstatyme vietoj kompleksinės pagalbos teikimo įrašyti koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą.

Taigi tampa visiškai neaišku, koks keičiamo įstatymo ir galiojančių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų, reguliuojančių atvejo vadybininko veiklą, tarpusavio santykis, kiek atvejo vadybininkų teiks pagalbą (paslaugas) tam pačiam vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. Pritarti iš dalies Argumentai:

Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, ir dermės, netikslinga būtų įvesti dar vieną veikiantį specialistą, numatant jam funkcijas ir veikimo algoritmus Pasiūlymas: Suvienodinti sąvokas ir visame įstatymo projekte vartoti sąvoką „Atvejo vadybininkas“ taip, kaip ji apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0912

11 8. Neaišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą seniūnija turi teisę kreiptis dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, tačiau neturi teisės kreiptis dėl šių priežiūros priemonių pakeitimo, panaikinimo ar pratęsimo (12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad priemonės skyrimo pagrindai ir tikslas skiriasi nuo priemonės pakeitimo, panaikinimo ar pratęsimo pagrindų ir tikslų. Apie priemonės poveikį, tikslingumą ar tęsimą gali spręsti tiesiogiai su vaiku dirbantys specialistai (atvejo vadybininkai, paslaugų teikėjai), o seniūnijai palikta teisė kreiptis dėl priemonės, nes vaiko nepriimtinas elgesys stebimas aplinkoje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0912

13

9. Iš keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl naikinama vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančio (t. y. tiesiogiai su vaiku dirbančio ir bendraujančio) asmens teisė kreiptis dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo. Nepritarti Galimas interesų konfliktas, kai priemonę vykdantys, gali būti suinteresuoti, kad jų paslaugos reiktų.

Be to, jie nuolat kontaktuoja su Atvejo vadybininku dėl jų teikiamos priemonės poveikio, dalyvauja svarstant ir teikia savo argumentus, kuriuos apibendrinus suformuojamas bendras, geriausiai vaiko interesus atliepiantis ir nepriklausomas teikimas dėl priemonės tęsimo, keitimo ar užbaigimo. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0912

5

10. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 5 dalį siūlytina tikslinti ir joje atsisakyti formuluotės „Vaiko gerovės komisijos atstovas“, nes pareiga dalyvauti posėdyje turėtų būti nustatyta komisijos nariams, antraip komisijos posėdis gali būti neteisėtas. Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų nustatyti vaiko gerovės komisijos siūlymų/sprendimų priėmimui reikalingų balsų kvotą. Pritarti Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį nuostata, kad „Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma.“

2019-10-0912

11. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 6, 8 dalyse ir kitur reikėtų nurodyti kam teikiamos čia nurodytos koordinuotai teikiamos paslaugos (vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, tik vaikui, tik vaiko atstovams pagal įstatymą). Pritarti iš dalies Siekiant teisės aktų dermės ir aiškumo koordinuotai teikiamos paslaugos turėtų būti suprantamos taip, kaip Švietimo įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Jos teikiamos ne tik vaikui, bet ir atstovams pagal įstatymą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0912

8

12. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti dėl ko turi būti gauta šioje dalyje minima švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos teigiama ar neigiama išvada.

Be to, iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas galėtų būti Koordinuojančia institucija, t. y. ar ja galėtų būti skiriamas bet koks juridinis asmuo, ar Koordinuojanti institucija skiriama tik iš konkretaus vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų. Pritarti Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje vietoj „gauta teigiama išvada“ vartoti

„gautas pritarimas“, o vietoj „gauta neigiama išvada“ vartoti „gautas

nepritarimas“. Kas gali būti koordinuojančia institucija yra nustatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose - Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-651/A1-455/V-1004, 9.1. p. - švietimo pagalbos ar socialines paslaugas teikianti institucija, įstaiga ar organizacija, kurią skiria administracijos direktorius. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-0912 9,13

13. Nėra aiškus

keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 13 dalies santykis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalimi siūloma atsisakyti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių nurodyti konkretų vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį, tuo tarpu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies

1 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius gali paskirti

kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį. Nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje paliekamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių nurodomas vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0912

10

14. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodomas

imperatyvas savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, net ir tuo atveju, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės baigiasi ar yra panaikinamos (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, koordinuotai teikiamos paslaugos privalomai skiriamos tik pasibaigus vidutinių priežiūros priemonių vykdymo terminui. Nuostatos derintinos tarpusavyje. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad panaikinus paskirtą vaiko minimalios priežiūros priemonę, siekiant padėti įtvirtinti įgytus socialinius gebėjimus turi būti teikiamos koordinuotos paslaugos. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-0912 13,15

15. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 13 ir 15 dalyse formuluočių „numatytos šio įstatymo 9 straipsnyje“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių arba tikslinti dalių formuluotes bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti

2019-10-0912

15

16. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio

13 dalį (turi būti nuoroda į 14 dalį). Pritarti

2019-10-09 12,13

17. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra atsisakoma

keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad vaikų socializacijos centras yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad prireikus keisti socializacijos centrą kitu, jis yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlytina keičiamame įstatyme laikytis nuoseklaus teisinio reguliavimo. Pritarti Vidutinės priežiūros priemonė skiriama, pratęsiama, o esant poreikiui keičiama, tik suderinus su švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-0913

3

18. Projekto 8

straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata „Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ tikslintina dviem aspektais. Pirma, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra skiriamas (ne keičiamas). Antra, nuostata „Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ nevisiškai aiški, iš naujo gali būti paskirta ir ta pati institucija, todėl, jeigu čia norėta nustatyti, kad skiriama kita

(nauja) koordinuojanti institucija, formuluotę reikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatą išdėstyti taip: „Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo kita Koordinuojanti institucija.“

2019-10-0918

19. Projekto 12

straipsnio 5-11 dalimis siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 6 iš 9 šios dalies punktų. Siūlytina tobulinant projektą 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti nauja redakcija. Pritarti

2019-10-09 17, 18 20.

Projekto 11 ir 12 straipsniai, kuriais keičiami keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniai, redaguotini teisės technikos aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant straipsnio dalį, įstatymo projekto bei lyginamajame įstatymo projekto variantuose turėtų būti dėstoma visa straipsnio dalis, įskaitant jai priklausančius punktus. Jei siekiama pakeisti tik atskirą straipsnio pastraipą, taip įstatymo projekte ir įstatymo projekto lyginamajame variantuose tai ir turėtų atsispindėti. Pritarti

2019-10-0927

41

21. Projekto 19

straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų garantuojamos ne tik vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, bet ir jų atstovams pagal įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į garantuojamas (nemokamas) sveikatos priežiūros paslaugas ir šių paslaugų apimtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlytina arba šios nuostatos arba atsisakyti, arba kartu su projektu teikti atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus. Pritarti Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) garantuoja į koordinuotai teikiamų paslaugų sudėtį įeinančių sveikatos priežiūros paslaugų vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jų atstovams pagal įstatymą prieinamumą ir tinkamumą;“

2019-10-0929

11

22. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

29 straipsnio 1 dalies 1 punktas stokoja logikos.

Pastebėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje atsisakoma nuostatos, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius vertintų vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, tačiau vertinti koordinuotai teikiamų paslaugų ar kitų pagalbos priemonių teikimą, tuo atveju, kai vaikui skiriamos vidutinės priežiūros priemonės, pareiga išlieka. Taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius tvirtina vaiko socializacijos integracijos planą. Svarstytina, ar nevertinant vaiko vidutinių priežiūros priemonių įgyvendinimo ir vertinant tik po jų skirtų koordinuotai teikiamų paslaugų įgyvendinimą, bus įmanoma tinkamai parengti konkretaus vaiko socialinės integracijos planą. Nepritarti Koordinuotai teikiamos paslaugos po vidutinės priežiūros priemonės taikymo yra skiriamos, siekiant vaiko socialinės integracijos į bendruomenę, iš kurios jis buvo laikinai patrauktas. Šiuo atveju, koordinuotai teikiamos paslaugos, tarsi vaiko palydėjimas į tą aplinką, kurioje iki priemonės taikymo jis nesugebėjo būti, laikytis taisyklų ir susitarimų. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09 29,31

23. Keičiamo

įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, jog Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius bendradarbiauja su Atvejo vadybininkais. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tik vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininkas, kurio trumpinys – Atvejo vadybininkas, ar ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytas atvejo vadybininkas. Ši pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 1 dalyje dėstomam keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 punktui, kuriame nustatomi mokyklos vadovo įgaliojimai.

Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, ir dermės, netikslinga būtų įvesti dar vieną veikiantį specialistą, numatant jam funkcijas ir veikimo algoritmus Pasiūlymas: Suvienodinti sąvokas ir visame įstatymo projekte vartoti sąvoką „Atvejo vadybininkas“ taip, kaip ji apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-09

  • (2) 24. Įstatymo

projekto 24 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, tikslintinas terminas, iki kurio Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, antraip įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose gali atsirasti teisinio reguliavimo spragų. Pritarti Pasiūlymas:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir

įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2

dalį, įsigalioja 20201 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos iki

2020 m. rugsėjo gruodžio 31 d. priima šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-10-09

25. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę keičiamo

įstatymo straipsnių, siūlytina keičiamą įstatymą dėstyti nauja redakcija. Pritarti

27. Europos teisės departamentas prie

Teisingumo ministerijos,

2019-10-182

5 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.

XIIIP-3899 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, dėl kokių priežasčių Įstatymo projekto

1 straipsnio 2 dalimi panaikinama teisė vykdyti vaiko minimalios priežiūros

priemones fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio

1 dalies 4 punkte kaip viena iš minimalios priežiūros priemonių kategorijų

nurodyta dalyvavimas sporto, menų ar kitoje terapijoje. Manytume, kad tokia veikla galėtų būti vykdoma ne tik juridinio, bet ir fizinio asmens. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos[1]. Be to, Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atvejo vadybininkas susitinka su, be kita ko, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, kurie kartu aptaria pagalbos vaikui galimybes ir parengia individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Taigi, sistemiškai vertinant Įstatymo projekto nuostatas, fizinio asmens išbraukimas iš vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų sąvokos apibrėžties atrodo netikslingas. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-2112 Dėl Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.

XIIIP-3899

teikiame šias pastabas bei siūlymus:

1. Siūlome 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte neišbraukti šių

žodžių „ir vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantys asmenys“, nes šie asmenys geriausiai žino ir gali įvertinti taikomų priemonių poveikį. Pritarti

2019-10-2112

8

2. Nepritariame

12 straipsnio 8 dalies pakeitimui dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

(toliau - ŠMSM) įgaliotos institucijos išvados svarbos priimant sprendimą skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, nes tik atvejo vadybininkas dirbęs su tuo vaiku ir savivaldybės darbuotojai geriausiai žino situaciją, o ŠMSM įgaliota įstaiga gali teikti išvadą tik išnagrinėjusi dokumentus gautus iš savivaldybės Vaiko gerovės komisijos. Savivaldybės dėl vidutinės priežiūros skyrimo kreipiasi tik tada, kai išbandomos visos įmanomos priemonės. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 13. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-2112

13

3. Siūlome

pakeisti 12 straipsnio 13 dalies paskutinį sakinį vietoje žodžių „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas“ įrašant žodžius „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo išrašas“. Šį pakeitimą taikyti ir 12 straipsnio 15 dalyje. Pritarti

2019-10-21

*

4. Įstatyme

atsiranda „Atvejo vadybininko“ ir „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“ sąvokos, tačiau nepakankamai aiškiai apibrėžtos jų atsakomybės ir funkcijos. Ar vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones ir kartu tėvams paskyrus koordinuotai teikiamas paslaugas, skiriama koordinuojanti institucija, kuri skiria atvejo vadybininką? Jis rengia vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo individualų planą, kuriame numato ir tėvams skirtų priemonių įgyvendinimą. Kada atsiranda kitas atvejo vadybininkas ar kai vaikui nustatoma laikinoji globa?

Ar savo veiksmų nedubliuoja dvi koordinuojančios institucijos? Taip pat neapibrėžta kas gali būti koordinuojanti institucija - Mokykla, Pedagoginė psichologinė tarnyba, Socialinių paslaugų centras ar kt.? Kas gali būti atvejo vadybininkai? Ar klasės auklėtoja (-as) gali būti atvejo vadybininku ir pan. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 8. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

*

5. Atkreipiame

dėmesį, kad šiame projekte daug neapibrėžtumo ir neaiškumo: daug kur apribojamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius veiklos; būtina tikslinti ir derinti Vaiko gerovės komisijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, Atvejo vadybininko, Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko, Koordinuojančios institucijos, Priežiūros priemonę vykdančio asmens, Vaiko atstovų pagal įstatymą funkcijas, santykį su vaiku ir kas už ką atsako. Pritarti Funkcijos ir santykiai tarp minimų subjektų yra atriboti Švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu

Nr. V-651/A1-455/V-1004

2019-10-21

*

6. Taip pat

siūloma įstatymu įteisinti Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus tiesioginio pavaldumo administracijos direktoriui, nes norint įgyvendinti jam pavestas funkcijas, reikia turėti „svorį“ priimant reikiamus sprendimus. Pritarti iš dalies Iš esmės pritariant siūlymui, atkreiptinas dėmesys, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pavaldumas yra ne keičiamo įstatymo, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-21 * 7.

Siūlome įstatymo projektui aptarti organizuoti klausymus ir/ar diskusijas, pasikviečiant įstatymą įgyvendinančias ir kitas suinteresuotas institucijas. Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-15 nutarimas Nr. 3892 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1413 „Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Iš esmės

pritarti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3899 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. siekiant

teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti įstatymo projektu Nr. XIIIP-3899 keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą koordinuotai teikiamų paslaugų sąvokos turinį.

Atsižvelgiant į tai, kad kompleksinės pagalbos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir savo turiniu iš esmės atitinka koordinuotai teikiamų paslaugų derinį (švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų), siūlytina koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką apibrėžti taip: „Koordinuotai teikiamos paslaugos –kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei“;

Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-15 nutarimas Nr. 389 *

1.2. siūlytina tikslinti

keičiamą įstatymą dėl atvejo vadybos modelio taikymo, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Pažymėtina, kad, vaikui paskyrus minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), paskiriama jas koordinuojanti institucija ir atvejo vadybininkas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką. Vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones, taip pat paskiriama šias priemones koordinuojanti institucija (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11 dalis) ir atvejo vadybininkas (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek vaikui, tiek jo tėvams taikomos pagalbos priemonės ir siekiant užtikrinti teisės aktų taikymo sistemiškumą, veiksmingesnę koordinavimo ir atvejo vadybos dermę tarp priežiūros priemonių, skirtų vaikui, ir paslaugų, skirtų vaiko atstovams pagal įstatymą, siūlytina atsisakyti keičiamame įstatyme numatyto atskiro atvejo vadybos modelio, kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, t. y. atskiros koordinuojančios institucijos ir atskiro atvejo vadybininko skyrimo. Siūlytina nustatyti, kad šias funkcijas atliktų ta pati koordinuojanti institucija ir tas pats atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja vaiko atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą;

Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 8. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15 nutarimas Nr. 3892

5

1.3. atsižvelgiant

į tai, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktas; Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-140/03, EU:C:2005:242, 27-28 punktai) draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje neišbraukti (neriboti) fizinio asmens teisės vykdyti vaikui paskirtas minimalios priežiūros priemones;

Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-15 nutarimas Nr.

38972

1.4. keičiamo

įstatymo 7 straipsnyje vartojama sąvoka „vaiko atstovas pagal įstatymą“, tačiau šio straipsnio 2 dalis išskiria tuos atvejus, kai koordinuotai teikiamos paslaugos yra neveiksmingos vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje numatyti laikinosios globos (rūpybos) pagrindai siejami būtent su vaiko biologine šeima, o ne apskritai su vaiko atstovais pagal įstatymą. Todėl siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos

„vaiko atstovas pagal įstatymą“ vartoti sąvoką „vaiko tėvams ar turimam vieninteliam

iš tėvų“;

Pritarti

2020-04-15 nutarimas Nr. 38912

6

1.5. keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdyje, vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Nurodoma, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo. Lieka neaišku, kas išklausys pilnamečių asmenų iki 21 metų, turinčių didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, nuomonę ir teiks išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo, kai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina ir atstovauja tik nepilnamečių asmenų iki 18 metų teisėms ir teisėtiems interesams. Jeigu norima nustatyti, jog turinčių didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos.

Jeigu siekiama nustatyti, kad visos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki 18 metų), bet ir turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti įtvirtinta atskira teisės norma;

Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalį papildyti nuostata, kad „Asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, nuomonę išklauso ir išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių jiems skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo teikia Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos įgaliotas asmuo.“

2020-04-15 nutarimas Nr. 38912

5

1.6. siūlytina

tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, numatant, kad tarp privalomų dalyvauti vaiko gerovės komisijos posėdyje asmenų būtų ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Dalyvaudamas komisijoje veikloje šios institucijos atstovas galėtų pagal savo kompetenciją įgyvendinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi nustatytą reikalavimą išklausyti vaiko nuomonę ir teikti išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, ir pasinaudoti savo teise patikslinti ar papildyti raštu pateiktą išvadą;

Pritarti

2020-04-15 nutarimas Nr.

389128 1.7. siekiant, kad savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto /stebėto smurto artimoje aplinkoje reaguotų kuo greičiau ir taip, kaip nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies

2 punkte ir 35 straipsnio 2 dalyje, siūlytina tikslinti keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 8 dalį, ją išdėstant taip: „<...> Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi, kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto / stebėto smurto artimoje aplinkoje privalo nedelsdama apie tai informuoti policiją ir (ar) valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą bei imtis veiksmų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo nagrinėjimo medžiaga pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui.“;

Pritarti

2020-04-15 nutarimas Nr.

389 12,22

1.8. siūlytina

tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 2, 6 ir 7 dalis, kuriose vartojama sąvoka „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“, apibūdinanti specialistą, vykdantį koordinuotai teikiamų paslaugų atvejo vadybininko funkcijas, kai vaikui skirtos vidutinės priežiūros priemonės, nes koordinuotai teikiamos paslaugos turi būti teikiamos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą ne tik vidutinės priežiūros priemonių taikymo atveju, bet ir taikant minimalios priežiūros priemones, kurias teikiant vaikui turėtų būti padedama ir vaiko tėvams, atstovams pagal įstatymą kurti saugesnę aplinką vaikui. Be to, įvedant „atvejo vadybininko“ ir „koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“ sąvokas, tampa neaišku, kuo skiriasi šios dvi pareigybės. Atsižvelgdami į tai, siūlome vartoti bendrą sąvoką „atvejo vadybininkas“, ją paaiškinant kaip specialistą, kuris užtikrina vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą, vykdant konkrečią minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę;

Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 8. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-15 nutarimas Nr. 389 1.9. atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d. institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija“ pasikeitė į institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras“ – į pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras“, siūlome keičiamame įstatyme atitinkamai patikslinti institucijos ir pareigų pavadinimus. Pritarti

2020-04-15 nutarimas Nr. 389

  • (2) 3. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 ir įstatymo projekto Nr.

XIIIP-3900 įsigaliojimo datas nuo 2021 m. sausio 1 d. ir atitinkamai pakoreguoti abiejų įstatymų skiriamą laiką įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pritarti

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-04 Iš esmės pritarti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritarti iš dalies Švietimo ir mokslo komitetas nepritarė ar pritarė iš dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms Nr. 1, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 23, 24 ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabai Nr. 6. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-05-13 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė komitetas. Pritarti iš dalies Švietimo ir mokslo komitetas nepritarė ar pritarė iš dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms Nr. 1, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 23, 24 ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabai Nr. 6. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.

XIIIP-3899(2) (nauja redakcija) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė [1] Žr. pvz., Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktą;

Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-140/03, EU:C:2005:242, 27-28 punktus.