Įstatymas paskelbtas: Žin Projektas Lyginamasis variantas
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) politinių partijų, turinčių joms atstovaujančias frakcijas Seime (toliau – parlamentinė partija), ir (arba) partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekviena parlamentinė partija arba finansuojama partija Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo , turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties .
Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus laikydamasi asmenų, kurie pagal šio įstatymo reikalavimus tinkami skirti apygardos pirmininkais, lygiateisiškumo principo skiria proporcingai parlamentinių partijų pasiūlytų asmenų ir turimam mandatų skaičiui Seime. “
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) parlamentinės partijos ir (arba) finansuojamos partijos; partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;“
ją išdėstyti taip: „3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių galimybių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė Agnė Širinskienė
Įstatymas paskelbtas: Žin Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) politinių partijų, turinčių savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime (toliau – parlamentinė partija), ir (arba) partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekviena parlamentinė partija arba finansuojama partija Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną atstovą į apygardos rinkimų komisiją. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti apygardos rinkimų komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo , turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties .
Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria proporcingai iš asmenų, kuriuos pasiūlė subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatus į rinkimų komisijas. “
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) parlamentinės partijos ir (arba) finansuojamos partijos; partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;“
ją išdėstyti taip: „3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių galimybių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Juozas Bernatonis
Įstatymas paskelbtas: Žin Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „4 ) politinių partijų, turinčių savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime (toliau – parlamentinė partija), ir partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.“
išdėstyti taip: „4. Kiekviena parlamentinė partija ir finansuojama partija Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną atstovą į apygardos rinkimų komisiją. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti apygardos rinkimų komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. “
išdėstyti taip:
„7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš
komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.
Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui . “
išdėstyti taip: „1) parlamentinės partijos ir finansuojamos partijos. ; partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis Jeigu partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną atstovą į apylinkės rinkimų komisiją ;“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir
pagal Seimo, ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus šio straipsnio
, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vien ų ą iš šių galimybių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 10 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
DĖL
rinkimų Į
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų pakeitimo projektus parengti paskatino Savivaldybių tarybų rinkimuose sukaupta teigiama patirtis ir atsiskleidę trūkumai. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu buvo suteikta teisė siūlyti kandidatus parlamentinėms partijoms ir partijoms gaunančios valstybės biudžeto asignavimus. Šis įstatymo pakeitimas leido lengviau sudaryti rinkimų komisijas. Todėl siūloma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas perkelti į kitų rinkimų ir referendumo įstatymus. Taip pat siūloma nustatyti, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje savo atstovus galėtų turėti visos parlamentinės politinės partijos. Taip pat siūloma tiksliau suformuluoti įstatymų nuostatas kaip Vyriausioji rinkimų komisija skiria savivaldybių ar apygardų rinkimų komisijų pirmininkus. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme siūloma suteikti teisę nuolat dirbti komisijoje ne tik komisijos pirmininko pavaduotojams kaip dabar įtvirtinta įstatyme, bet ir komisijos nariams, jeigu tam nutarimu pritaria komisija. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Juozas Bernatonis,
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Rinkimų arba referendumo komisijos siūlomuose keisti įstatymuose sudaromos pagal Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, tai yra iš partijų, kurios daugiamandatėse rinkimų apygardose yra gavusios mandatų, pasiūlytų kandidatų. Savivaldybių tarybų rinkimų komisijos sudaromos iš parlamentinių ir iš valstybės biudžeto asignavimus gaunančių partijų siūlomų kandidatūrų. Tai yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra atsižvelgiama, kad po Seimo rinkimų gali susikurti naujos partijos, kurios turi Seime jas atstovaujančias partijas.
Politinių partijų atstovavimas savivaldos rinkimuose yra platesnis ir labiau demokratiškas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Išplėtus partijų sąrašą, turinčių teisę siūlyti kandidatus į rinkimų komisijas, tikimasi didesnio pasitikėjimo rinkimų organizavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Vyriausioji rinkimų komisija turėtų atitinkamai pakeisti poįstatyminius teisės aktus, reglmantuojančius rinkimų organizavimą. Esami rinkimų komisijos nariai savo įgaliojimų nepraranda, bet Vyriausiosios rinkimų komisjos sudėtis galėtų būti papildyta partijų, neturinčių komisijoje savo atstovų, pasiūlytomis kandidatūromis. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Bus išplėsta rinkimų komisijų formavimo bazė. Sumažintas subjektyvumas skiriant apygardos ir savivaldybių rinkimų komisjjų pirmininkus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vyriausioji rinkimų komisija; rinkimai; referendumas
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai: Parašas Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė Agnė Širinskienė
DĖL Seimo rinkimų įstatymo nr. i-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo pakeitimo projektus parengti paskatino Savivaldybių tarybų rinkimuose sukaupta teigiama patirtis ir atsiskleidę trūkumai sudarant apygardų ir apylinkių rinkimų komisijas, skiriant šių komisjų pirmininkus. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu buvo suteikta teisė siūlyti kandidatus parlamentinėms partijoms ir partijoms gaunančios valstybės biudžeto asignavimus. Šis įstatymo pakeitimas leido lengviau sudaryti rinkimų komisijas. Todėl siūloma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas perkelti į Seimo rinkimų įstatymą. Taip pat siūloma tiksliau suformuluoti įstatymų nuostatas kaip Vyriausioji rinkimų komisija skiria savivaldybių ar apygardų rinkimų komisijų pirmininkus. Įstatymo projektas parengtas 2019 m. lapkričio 19 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priimtu pavedimu tobulinant įstatymų pakeitimo projektą XIIIP-3897. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Juozas Bernatonis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Rinkimų arba referendumo komisijos siūlomuose keisti įstatymuose sudaromos pagal Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, tai yra iš partijų, kurios daugiamandatėse rinkimų apygardose yra gavusios mandatų, pasiūlytų kandidatų. Savivaldybių tarybų rinkimų komisijos sudaromos iš parlamentinių ir iš valstybės biudžeto asignavimus gaunančių partijų siūlomų kandidatūrų. Tai yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra atsižvelgiama, kad po Seimo rinkimų gali susikurti naujos partijos, kurios turi Seime jas atstovaujančias frakcijas. Politinių partijų atstovavimas savivaldos rinkimuose yra platesnis ir labiau demokratiškas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Išplėtus partijų sąrašą, turinčių teisę siūlyti kandidatus į rinkimų komisijas, tikimasi didesnio pasitikėjimo rinkimų organizavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Bus išplėsta rinkimų komisijų formavimo bazė. Sumažintas subjektyvumas skiriant apygardos ir savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Rinkimai. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Juozas Bernatonis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte „Parlamentinės partijos“ apibrėžiamos kaip „politinės partijos, turinčios joms atstovaujančių frakcijų Seime“. Toks apibrėžimas vertintinas kaip ydingas. Požymis „politinei partijai atstovaujanti frakcija“ kelia abejonių dėl jo santykio su Seimo nario laisvo mandato konstituciniu principu. Pagal Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalies nuostatą, pakartojančią konstitucinį Seimo narių laisvo mandato principą,
„Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“. Tokio vienijimosi laisva valia pagrindas gali būti priklausymas politinei
partijai arba, pavyzdžiui, deklaruotas partijos programos palaikymas, tačiau tokia frakcija pagal Konstituciją negali atstovauti politinei partijai. Frakciją sudaro Seimo nariai, kurių konstitucinis laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis) suponuoja atstovavimą tik visai Tautai, taigi, nei atskirai, nei frakcijoje ar kitoje grupėje Seimo nariai negali atstovauti nei politinei partijai, nei kitai atskirai apibrėžtai organizacijai ar grupei.
Šio principo turinį ne kartą yra aiškinęs Konstitucinis Teismas: „S eimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai “, „ Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais “ (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai,
). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalis). Taigi, politinė partija, kurios iškeltas kandidatų sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partija, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau pagal šį sąrašą išrinkti kandidatai, negalintys sudaryti frakcijos. Taip pat parlamentine partija nebūtų laikoma tokia partija, kurios atstovai, būdami išrinkti į Seimą pagal partijos iškeltą sąrašą, sudarytų frakciją, nepalaikančią partijos ar su ja nesusijusią. Įvertinus teikiamą sąvokos apibrėžimą, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas „parlamentinės partijos“ sąvokos apibrėžimas, todėl keičiamame įstatyme galėtų būti pateikiama nuoroda į šį apibrėžimą arba tapati
„parlamentinės partijos“ sąvoka turėtų būti apibrėžiama analogiškai kaip
Politinių partijų įstatyme. 2.
įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje bei 17 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama konstrukcija, apibrėžianti subjektus, deleguojančius rinkimų komisijų narius, „parlamentinė partija arba finansuojama partija“, „parlamentinės partijos ir/arba finansuojamos partijos“. Tokia konstrukcija suponuoja, kad komisijų narius deleguotų arba vieno, arba kito tipo subjektai, o ne abu kartu (keičiamo įstatymo 17 straipsnio atveju – apskritai neaišku, ar abiejų tipų subjektai kartu, ar atskirai). Šias konstrukcijas reikėtų tikslinti aiškiai numatant abiejų tipų partijų teisę deleguoti komisijų narius, ir nustatyti, kad jei partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną komisijos narį. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje „Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijos pirmininkus <...> skiria proporcingai parlamentinių partijų pasiūlytų asmenų ir turimam mandatų skaičiui Seime“ nuostata „laikydamasi asmenų, kurie pagal šio įstatymo reikalavimus tinkami skirti apygardų pirmininkais“ yra brauktina, nes Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi ir lygiateisiškumo principu, taigi negali skirti į apygardos rinkimų komisijos pirmininko pareigas asmenų, neatitinkančių keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų šios pareigoms eiti. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalis tikslintina nurodant kokia proporcija turima omenyje (ar turima omenyje parlamentinei partijai tenkanti visų apygardų pirmininkų proporcija). 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į parlamentinės partijos apibrėžimą, nurodomą proporciją reikėtų sieti ne su „turimu mandatų skaičiumi Seime“, o su atitinkamos Seimo narių frakcijos narių skaičiumi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 4 dalyje bei 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama konstrukcija, apibrėžianti subjektus, deleguojančius rinkimų komisijų narius, „parlamentinė partija arba finansuojama partija“, „parlamentinės partijos ir/arba finansuojamos partijos“. Tokia konstrukcija nėra pakankamai aiški, nes vertinant pažodžiui suponuoja alternatyvą - kad komisijų narius deleguotų arba vieno, arba kito tipo subjektai, nors toliau siūlomoje keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodoma taisyklė, kaip partijos deleguoja komisijų narius. Minėtose konstrukcijose vietoje žodžių „ir (arba)“, „arba“ vartotinas aiškesnę loginę konstrukciją apibrėžiantis žodis „ir“. 2. Projekto lyginamajame variante dėstomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies tekstas neatitinka galiojančiame įstatyme daromų pakeitimų. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje neaišku kokia proporcija turima omenyje - pavyzdžiui vienoda proporcija kiekvienam kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui, kiekvienam tokiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui, ar kokia nors kita proporcija. Projekto nuostatos šiuo aspektu tikslintinos. 4.
straipsnio 3 dalyje apibrėžus taisyklę, kaip partijos siūlo kandidatus, kai jos šią teisę turi ir pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal šios dalies 2 punktą, analogiškai reiktų apibrėžti ir kandidatų siūlymo taisyklę, kai partija turi teisę siūlyti kandidatus pagal abu keičiamo įstatymo
finansuojama partija). 5. Projekto 2 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies konstrukcija „pagal vienų iš šių galimybių pasirinktinai“ yra neaiški ir tikslintina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. vyks eiliniai Seimo rinkimai. Juos 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 paskelbė Respublikos Prezidentas. Šiuo dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidėjo Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Projektu siūloma keisti Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo tvarką keičiant subjektų, turinčių teisę deleguoti narius į šias rinkimų komisijas, ratą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija, 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje 52-ojoje plenarinėje sesijoje priimto Gerosios rinkimų praktikos kodekso II dalies 2 straipsnio b punkto nuostatas, kad esminiai rinkimų įstatymų elementai, įskaitant rinkimų sistemos nustatymą, narystę rinkimų komisijose ar rinkimų teritorijų ribų nustatymą, neturėtų būti keičiami likus mažiau nei vieneriems metams iki rinkimų. Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Gerosios rinkimų praktikos kodekse teisės aktų stabilumo užtikrinimas pripažintas esminiu dalyku garantuojant rinkimų proceso patikimumą. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma pakeisti įstatymo 15 straipsnio 7 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. sausio 14 d. Seimo priimto Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr.
I-2721 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 28, 31, 33, 34, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67-1, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 77, 78, 79, 80, 82 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 ir 391 straipsniais įstatymo Nr. XIII-2783 6 straipsniu yra pakeistas įstatymo 15 straipsnis, kuriame, be kita ko, pakeista ir šio straipsnio dalių numeracija. Pagal šį straipsnį projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje siūloma pakeisti įstatymo 15 straipsnio 7 dalį, yra išdėstyta šio straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodytina, kad keičiama įstatymo 15 straipsnio 8 dalis. 3. Projekto 3 straipsnyje siūloma įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo data „2020 m. balandžio 10 d.“ yra ydinga ir keistina taip, kad įstatymo įsigaliojimas būtų susietas su vėlesne jo įsigaliojimo data. Pažymime ir tai, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 11 straipsniu įstatymas, kurio 1 straipsnyje įtvirtintas šio įstatymo keitimo ribojimas „Šis įstatymas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
nr. xiiip-3897
36
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos atstovai: Žydrūnas Plytnikas, Jolita Sinkevičiūtė, Žana Jerochovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte „Parlamentinės partijos“ apibrėžiamos kaip „politinės partijos, turinčios joms atstovaujančių frakcijų Seime“. Toks apibrėžimas vertintinas kaip ydingas. Požymis „politinei partijai atstovaujanti frakcija“ kelia abejonių dėl jo santykio su Seimo nario laisvo mandato konstituciniu principu. Pagal Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalies nuostatą, pakartojančią konstitucinį Seimo narių laisvo mandato principą,
„Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“.
Tokio vienijimosi laisva valia pagrindas gali būti priklausymas politinei partijai arba, pavyzdžiui, deklaruotas partijos programos palaikymas, tačiau tokia frakcija pagal Konstituciją negali atstovauti politinei partijai. Frakciją sudaro Seimo nariai, kurių konstitucinis laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis) suponuoja atstovavimą tik visai Tautai, taigi, nei atskirai, nei frakcijoje ar kitoje grupėje Seimo nariai negali atstovauti nei politinei partijai, nei kitai atskirai apibrėžtai organizacijai ar grupei. Šio principo turinį ne kartą yra aiškinęs Konstitucinis Teismas: „Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai“,
„Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam
nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais“ (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio
daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partija, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau pagal šį sąrašą išrinkti kandidatai, negalintys sudaryti frakcijos. Taip pat parlamentine partija nebūtų laikoma tokia partija, kurios atstovai, būdami išrinkti į Seimą pagal partijos iškeltą sąrašą, sudarytų frakciją, nepalaikančią partijos ar su ja nesusijusią.
Įvertinus teikiamą sąvokos apibrėžimą, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas „parlamentinės partijos“ sąvokos apibrėžimas, todėl keičiamame įstatyme galėtų būti pateikiama nuoroda į šį apibrėžimą arba tapati „parlamentinės partijos“ sąvoka turėtų būti apibrėžiama analogiškai kaip Politinių partijų įstatyme. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
221
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama konstrukcija, apibrėžianti subjektus, deleguojančius rinkimų komisijų narius, „parlamentinė partija arba finansuojama partija“, „parlamentinės partijos ir/arba finansuojamos partijos“. Tokia konstrukcija suponuoja, kad komisijų narius deleguotų arba vieno, arba kito tipo subjektai, o ne abu kartu (keičiamo įstatymo 17 straipsnio atveju – apskritai neaišku, ar abiejų tipų subjektai kartu, ar atskirai). Šias konstrukcijas reikėtų tikslinti aiškiai numatant abiejų tipų partijų teisę deleguoti komisijų narius, ir nustatyti, kad jei partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną komisijos narį. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 3.
Projekto
komisija apygardų rinkimų komisijos pirmininkus <...> skiria proporcingai parlamentinių partijų pasiūlytų asmenų ir turimam mandatų skaičiui Seime“ nuostata „laikydamasi asmenų, kurie pagal šio įstatymo reikalavimus tinkami skirti apygardų pirmininkais“ yra brauktina, nes Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi ir lygiateisiškumo principu, taigi negali skirti į apygardos rinkimų komisijos pirmininko pareigas asmenų, neatitinkančių keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų šios pareigoms eiti. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nurodant kokia proporcija turima omenyje (ar turima omenyje parlamentinei partijai tenkanti visų apygardų pirmininkų proporcija). Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
parlamentinės partijos apibrėžimą, nurodomą proporciją reikėtų sieti ne su
„turimu mandatų skaičiumi Seime“, o su atitinkamos Seimo narių frakcijos
narių skaičiumi. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-10-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3897 atitikties Europos Sąjungos teisei aspektu, pažymime, kad pastabų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-3897 grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių:
1) projektas Nr. XIIIP-3897 yra lydintysis projektui Nr. XIIIP-3896, kurį komitetas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti;
2) projektas turi būti patobulintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
nr. xiiip-3897(2) 2019-12-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Seimo nario Juozo Bernatonio padėjėjas Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 1,21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 4 dalyje bei 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama konstrukcija, apibrėžianti subjektus, deleguojančius rinkimų komisijų narius,
„parlamentinė partija arba finansuojama partija“, „parlamentinės partijos
ir/arba finansuojamos partijos“.
Tokia konstrukcija nėra pakankamai aiški, nes vertinant pažodžiui suponuoja alternatyvą - kad komisijų narius deleguotų arba vieno, arba kito tipo subjektai, nors toliau siūlomoje keičiamo įstatymo
komisijų narius. Minėtose konstrukcijose vietoje žodžių „ir (arba)“, „arba“ vartotinas aiškesnę loginę konstrukciją apibrėžiantis žodis „ir“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
lyginamajame variante dėstomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies tekstas neatitinka galiojančiame įstatyme daromų pakeitimų. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
proporcija turima omenyje - pavyzdžiui vienoda proporcija kiekvienam kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui, kiekvienam tokiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui, ar kokia nors kita proporcija. Projekto nuostatos šiuo aspektu tikslintinos. Pritarti Argumentai:
Proporcingumas turi būti nustatomas pagal kandidatus į komisijas pateikusius subjektus, t. y. kuo daugiau kandidatų į komisijas pateikė konkretus subjektas, tuo daugiau jam tenka pirmininkų pozicijų, kurie atitinka komisijos pirmininkui keliamus reikalavimus. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „2
ją išdėstyti taip:
„7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką
iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo , turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties . Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria proporcingai iš asmenų, kuriuos pasiūlė subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatus į rinkimų komisijas kiekvienam kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui . “
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje apibrėžus taisyklę, kaip partijos siūlo kandidatus, kai jos šią teisę turi ir pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal šios dalies 2 punktą, analogiškai reiktų apibrėžti ir kandidatų siūlymo taisyklę, kai partija turi teisę siūlyti kandidatus pagal abu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto požymius (ji yra ir parlamentinė, ir finansuojama partija). Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį
išdėstyti taip: „1) parlamentinės partijos ir (arba) finansuojamos partijos . ; Jeigu partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną atstovą į apylinkės rinkimų komisiją; “
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„pagal vienų iš šių galimybių pasirinktinai“ yra neaiški ir tikslintina. Pritarti
Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą , ir pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vien ų ą iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.“
Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-12-04 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir
atitikties Europos Sąjungos teisei aspektu, pažymime, kad pastabų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3897(3) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-12-183 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra svarstomas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 6, 7, 8, 11, 11(1), 15, 16, 17, 18, 23, 25, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67(1), 68, 69, 71, 72, 73, 74, 77, 78, 79, 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-3940(3) ir siekiant suderinti projekto Nr. XIIIP-3940(3) nuostatų įsigaliojimą su šio projekto nuostatų įsigaliojimu, siūlome nustatyti projekto Nr. XIIIP-3897(3) įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymą 3 straipsniu:
„ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 10 d.
“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 1, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė