Projektas Lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
taip: „5) politinių partijų, turinčių joms atstovaujančias frakcijas Seime (toliau – parlamentinė partija), gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir ar referendumų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirties.“
2Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Parlamentinė partija Partijos (koalicijos),
gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo arba, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija yra sudaryta, per 30 dienų, po to kai naujai susidariusi parlamentinė partija įgyja teisę siūlyti komisijos narį, pasiūlyti į ją po vieną atstovą.“
3Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių parlamentinių partijų pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.“
4Pakeisti 7 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vyriausioji rinkimų komisija jos pirmininko teikimu ir pirmininko pavaduotojo, nario sutikimu prašymu nustato, ar jis pagal pareigas dirba vien Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Nustačius, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai ar nariai pagal pareigas dirba vien Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, jiems taikomi tokie patys kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nustatyti darbo ir darbo užmokesčio apribojimai ir garantijos.“
įgyvendinimas Šio įstatymo įsigaliojimo dieną esamoms parlamentinėms partijoms 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai: Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė Agnė Širinskienė
rinkimų
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų pakeitimo projektus parengti paskatino Savivaldybių tarybų rinkimuose sukaupta teigiama patirtis ir atsiskleidę trūkumai. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu buvo suteikta teisė siūlyti kandidatus parlamentinėms partijoms ir partijoms gaunančios valstybės biudžeto asignavimus. Šis įstatymo pakeitimas leido lengviau sudaryti rinkimų komisijas. Todėl siūloma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas perkelti į kitų rinkimų ir referendumo įstatymus. Taip pat siūloma nustatyti, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje savo atstovus galėtų turėti visos parlamentinės politinės partijos. Taip pat siūloma tiksliau suformuluoti įstatymų nuostatas kaip Vyriausioji rinkimų komisija skiria savivaldybių ar apygardų rinkimų komisijų pirmininkus. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme siūloma suteikti teisę nuolat dirbti komisijoje ne tik komisijos pirmininko pavaduotojams kaip dabar įtvirtinta įstatyme, bet ir komisijos nariams, jeigu tam nutarimu pritaria komisija. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Juozas Bernatonis,
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Rinkimų arba referendumo komisijos siūlomuose keisti įstatymuose sudaromos pagal Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, tai yra iš partijų, kurios daugiamandatėse rinkimų apygardose yra gavusios mandatų, pasiūlytų kandidatų. Savivaldybių tarybų rinkimų komisijos sudaromos iš parlamentinių ir iš valstybės biudžeto asignavimus gaunančių partijų siūlomų kandidatūrų. Tai yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra atsižvelgiama, kad po Seimo rinkimų gali susikurti naujos partijos, kurios turi Seime jas atstovaujančias partijas.
Politinių partijų atstovavimas savivaldos rinkimuose yra platesnis ir labiau demokratiškas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Išplėtus partijų sąrašą, turinčių teisę siūlyti kandidatus į rinkimų komisijas, tikimasi didesnio pasitikėjimo rinkimų organizavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Vyriausioji rinkimų komisija turėtų atitinkamai pakeisti poįstatyminius teisės aktus, reglmantuojančius rinkimų organizavimą. Esami rinkimų komisijos nariai savo įgaliojimų nepraranda, bet Vyriausiosios rinkimų komisjos sudėtis galėtų būti papildyta partijų, neturinčių komisijoje savo atstovų, pasiūlytomis kandidatūromis. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Bus išplėsta rinkimų komisijų formavimo bazė. Sumažintas subjektyvumas skiriant apygardos ir savivaldybių rinkimų komisjjų pirmininkus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vyriausioji rinkimų komisija; rinkimai; referendumas 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai: Parašas Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė Agnė Širinskienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
nr. xiiip-3896 2019-11-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: Žydrūnas Plytnikas, Jolita Sinkevičiūtė, Žana Jerochovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte
„Parlamentinės partijos“ apibrėžiamos kaip „politinės partijos, turinčios
joms atstovaujančių frakcijų Seime“. Toks apibrėžimas vertintinas kaip ydingas. Požymis „politinei partijai atstovaujanti frakcija“ kelia abejonių dėl jo santykio su Seimo nario laisvo mandato konstituciniu principu. Pagal Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalies nuostatą, pakartojančią konstitucinį Seimo narių laisvo mandato principą, „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“.
Tokio vienijimosi laisva valia pagrindas gali būti priklausymas politinei partijai arba, pavyzdžiui, deklaruotas partijos programos palaikymas, tačiau tokia frakcija pagal Konstituciją negali atstovauti politinei partijai. Frakciją sudaro Seimo nariai, kurių konstitucinis laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis) suponuoja atstovavimą tik visai Tautai, taigi, nei atskirai, nei frakcijoje ar kitoje grupėje Seimo nariai negali atstovauti nei politinei partijai, nei kitai atskirai apibrėžtai organizacijai ar grupei. Šio principo turinį ne kartą yra aiškinęs Konstitucinis Teismas: „Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai“,
„Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos
atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais“ (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalis). Taigi, politinė partija, kurios iškeltas kandidatų sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partija, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau pagal šį sąrašą išrinkti kandidatai, negalintys sudaryti frakcijos. Taip pat parlamentine partija nebūtų laikoma tokia partija, kurios atstovai, būdami išrinkti į Seimą pagal partijos iškeltą sąrašą, sudarytų frakciją, nepalaikančią partijos ar su ja nesusijusią.
Įvertinus teikiamą sąvokos apibrėžimą, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas „parlamentinės partijos“ sąvokos apibrėžimas, todėl keičiamame įstatyme galėtų būti pateikiama nuoroda į šį apibrėžimą arba tapati „parlamentinės partijos“ sąvoka turėtų būti apibrėžiama analogiškai kaip Politinių partijų įstatyme. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 4 dalyje keičiamas subjekto, turinčio teisę siūlyti savo atstovą į Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – VRK) pavadinimas į „parlamentinė partija“ ir apibrėžimas, kuriame atsisakoma požymio „koalicijos“. Derinant šias nuostatas su keičiamu įstatymu, turi būti keičiamas ir 10 straipsnio 1 dalies 11 punkto (dėl VRK nario įgaliojimų nutraukimo) bei 12 straipsnio 2 dalies (dėl VRK sprendimų priėmimo tvarkos) nuostatos, kuriose vartojamas pavadinimas „partija (koalicija)“, „politinė partija (koalicija)“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostata „arba jeigu Vyriausioji rinkimų komisija sudaryta, per 30 dienų, po to kai naujai susidariusi parlamentinė partija įgyja teisę siūlyti komisijos narį, turi būti suformuluota kaip nauja unifikuota taisyklė, apimanti po VRK sudarymo (pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį) Seime atsiradusios („sudarytos“) naujos parlamentinės partijos teisę per 30 dienų nuo jos atsiradimo („sudarymo“) siūlyti savo atstovą (o ne komisijos narį, nes pastaruoju jis tampa tik jį paskyrus į šias pareigas) į VRK.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje suformuluota nuostata „Šio įstatymo įsigaliojimo esamoms parlamentinėms partijoms <...>“ dėl įstatymo įgyvendinimo yra ydinga, nes ji turi būti skirta įgyvendinti ne esamų parlamentinių partijų, turinčių savo atstovus VRK, teisei įgyvendinti, o tik tos parlamentinės partijos, kuri Seime atsirado (buvo sudaryta) po VRK sudarymo (pagal įstatymo 7 straipsnio 1 dalį) ir neturi savo atstovo VRK. Kitaip pagal vertinamą nuostatą po įstatymo įsigaliojimo pasibaigus 30 dienų terminui ateityje jokia kita po VRK sudarymo Seime atsiradusi („sudaryta“) nauja parlamentinė partija tokios teisės neturės. Pažymėtina, kad pagal įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti 30 dienų terminą, per kuri parlamentinės partijos (taip pat kiti subjektai, dalyvaujantys VRK formavime) po Seimo rinkimų turi pateikti Seimui savo atstovus (kandidatus) į VRK, tai taip pat turi būti įtvirtinta įstatymo 7 straipsnyje. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Diskutuotina projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostata „naujai susidariusi parlamentinė partija“.
Nei Konstitucijos
visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas“, nei galiojantys įstatymai, nenumato politinės partijos ar parlamentinės partijos
„susidarymo“, todėl projekto nuostatos turėtų būti siejamos su naujos
politinės partijos, turinčios parlamentinės partijos statusą, steigimu ir registravimu arba atveju, kai registruota politinė partija įgyja parlamentinės partijos statusą. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 9 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti, kad VRK pagal pareigas gali dirbti net tik šios komisijos pavaduotojai, bet ir šios komisijos
„nariai“ (jų šiuo metu yra 10). Tokiems nariams būtų taikomi VRK pirmininkui
nustatyti darbo ir darbo užmokesčio apribojimai “Komisijos pirmininko pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose, įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įmonėse ar įstaigose. Jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą darbo užmokestį už darbą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir atlyginimą už kūrybinę veiklą, taip pat atlyginimą už pedagoginę ir mokslinę veiklą. Komisijos pirmininko atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas honoraras už meno kūrinius ir jų atlikimą, už publikacijas ir knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms“. Tai reikštų VRK darbo pobūdžio, komisijos nariams, kurie pagal pareigas dirbtų tik VRK taikomų apribojimų ir darbo užmokesčio pokyčius.
Atsižvelgiant turi būti keičiama:
nes joje įtvirtintu pagrindu turėtų nutrūkti ne tik VRK pirmininko ar jo pavaduotojo, bet ir VRK nario, kuris pagal pareigas dirba vien VRK, įgaliojimai jeigu jis (kaip ir šios komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas) per 14 dienų nuo paskyrimo į šias pareigas dienos neatsisako su VRK nario pareigomis nesuderinamų darbo, pareigų ar statuso;
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo IV priedėlio „VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖS ALGOS“ nuostata „Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui“. Pritarti Dabar galiojantis reguliavimas suteikia teisę Vyriausiosios rinkimų komisijos nariui dirbti pilną darbo dieną ar pagal poreikį ir visas dirbtas laikas yra apmokamas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies nuostata, kad VRK pagal pareigas gali dirbti ir šios komisijos „nariai“ (jų šiuo metu yra 10) suponuoja VRK skiriamų valstybės biudžeto asignavimų didinimą (darbo užmokesčiui ir kitoms išlaidoms), tačiau aiškinamajame rašte pagal Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 11 punktą nepateikta kiek lėšų pareikalautų šios nuostatos įgyvendinimas einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
garantijos“ yra pertekliniai ir brauktini, nes Įstatymas nenumato kokių nors kitų garantijų VRK pirmininkui ar jo pavaduotojui, kurios būtų taikomos ir komisijos nariui, kuris pagal pareigas dirbtų tik VRK. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-10-142 8.
Projekto
straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „įsigaliojimas ir“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siūlomą teisinį reguliavimą teisė deleguoti VRK narius būtų siejama ne su politinės partijos turimu rinkėjų pasitikėjimu, nustatomu pagal kas 4 metus vykstančius Seimo rinkimus (o toks rinkėjų pasitikėjimo nustatymo ciklas sutampa ir su VRK sudarymo ciklu), o su politinės partijos turimu parlamentinės partijos statusu. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo veikloje frakcijų susidarymo, kaitos ir iširimo procesas yra pakankamai dinamiškas. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlytina išdėstyti nuostatas dėl pasekmių politinei partijai, kai galiojant tokiam teisiniam reguliavimui (jeigu įstatymas būtų priimtas) ji įgyja ar praranda parlamentinės partijos statusą
Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-10-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3896 atitikties Europos Sąjungos teisei aspektu, pažymime, kad pastabų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių:
partijai, kuri būtinai turi turėti savo frakciją Seime, dėl galimos frakcijų kaitos nebūtų užtikrinama stabili VRK sudėtis ir veikla, nes išnykus vienam iš parlamentinės partijos požymių (nelikus frakcijos), turėtų būti atšaukiamas ir jų deleguotas VRK narys. Atšaukimo mechanizmas projektu nepasiūlytas. 2) vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų. Atsižvelgiant į tai, paskyrus naujų narių nuo politinių partijų, turėtų atitinkamai būti didinamas VRK narių skaičius ir iš nurodytų subjektų teikiamų kandidatūrų, todėl faktiškai būtų skiriamas ne vienas, o iš karto du nauji VRK nariai. Tai, be kita ko, susiję ir su papildomo finansavimo poreikiu. 3) projektas turi būti iš esmės patobulintas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė
Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė