tikslai ir uždaviniai Seimo 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XII-2676 buvo patvirtinta Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcija (toliau – Koncepcija). Siekiant įgyvendinti Koncepcijos nuostatas, Seime yra įregistruotas ir šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (registracijos Seime Nr. XIIIP-3273), kuriuo siekiama nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos piliečiams, davusiems tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais nagrinėti bylas ir priimti sprendimus. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, 224.4 papunktyje įtvirtintas Vyriausybės tikslas – „skatinsime visuomenės įsitraukimą į teisingumo vykdymą, įteisindami visuomeninio teismų tarėjo institutą. Teismų tarėjų – nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovų – dalyvavimas bylų nagrinėjime prisidės prie teisminės sistemos atvirumo, skaidrumo stiprinimo“. Vadovaujantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2019 m. liepos 5-13 d. atlikto tyrimo duomenimis[1], teismais pasitiki 19,7 proc., nepasitiki 28,0 proc. Lietuvos gyventojų.
Lietuvos gyventojų. Taigi pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai – visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas. Lietuvos Respublikos tarėjų įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo XIV skyriaus pirmuoju¹ skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo XVIII¹ skyriumi įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 226² straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau kartu – įstatymų projektai), atsižvelgiant į Seime svarstomą Konstitucijos pakeitimo projektą, siekiama detaliai reglamentuoti tarėjų, kaip visuomenės atstovų, dalyvavimą teismuose nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai
projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose jau šiuo metu yra nustatytos tam tikros visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje formos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, teismų savivalda, be kita ko, grindžiama visuomenės dalyvavimu. Teismų įstatyme nustatyta, kad visuomenės atstovai skiriami Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimo komisijos, Teisėjų garbės teismo nariais. Teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose taip pat apibrėžtos visuomenės teisės teismo proceso metu.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 9 straipsnyje nustatytas teismo posėdžio viešumo principas, 10 straipsnyje – bylos medžiagos viešumo principas, užtikrinantys visuomenės teisę stebėti teismo posėdžius ir susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga. Iš esmės analogiškos yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 9 ir 9¹ straipsnių, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 8 ir 14 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 570 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatomis, vykdyti teisingumą, t. y. nagrinėti civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas, pavesta tik profesionaliems teisėjams, kuriems, be kitų reikalavimų, pirmiausia keliamas teisinio išsilavinimo reikalavimas (Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Teismų įstatymas taip pat reglamentuoja kitus su teisėjų teisiniu statusu susijusius santykius: teisėjų įgaliojimus, teises ir pareigas, nepriklausomumo garantijas, skyrimo tvarką, atsakomybę, atleidimo ir pašalinimo iš pareigų pagrindus ir tvarką, socialines garantijas ir kt. Teisėjų procesinės teisės ir pareigos yra detalizuojamos teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose – CPK, BPK, ABTĮ, ANK. Lietuvos Respublikos teisės aktuose šiuo metu nėra nustatyta galimybė visuomenės atstovams tiesiogiai dalyvauti vykdant teisingumą, t. y. kartu su profesionaliais teisėjais nagrinėti civilines, baudžiamąsias ar administracines bylas ir priimti sprendimus. 4.
rezultatai Dėl Lietuvos Respublikos tarėjų įstatymo projekte (toliau – Tarėjų įstatymo projektas) siūlomų nuostatų Tarėjų įstatymo projekte įtvirtinama tarėjo sąvoka ir aptariami visi bendro pobūdžio klausimai, susiję su tarėjų atranka, jų dalyvavimu nagrinėjant bylas teismuose, veiklos garantijomis, atsakomybe ir pan. Tarėjų įstatymo projekte numatomi reikalavimai tarėjams, tarp kurių paminėtini Lietuvos Respublikos pilietybės, nepriekaištingos reputacijos ir aukštojo universitetinio išsilavinimo – magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimai. Asmuo, kaip ir teisėjas, negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai; piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad tarėjo pareigas atliktų tik tokie visuomenės atstovai, kurių reputacija nekelia abejonių ir kurie (kaip ir teisėjai) turi įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (tačiau nebūtinai teisės krypties). Asmuo, pretenduojantis būti tarėju, turės būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą. Šį sąrašą sudarys ir tvarkys Nacionalinė teismų administracija. Asmenys į šį sąrašą bus įtraukiami tik savanoriškais pagrindais. Tam, kad būtų įtrauktas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, asmuo Nacionalinei teismų administracijai turės pateikti nustatytos formos deklaraciją, kuria patvirtins, kad atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Tarėjas privalės informuoti Nacionalinę teismų administracija apie bet kokį vėlesnį deklaracijoje nurodytų duomenų pasikeitimą.
Nacionalinė teismų administracija prireikus turės teisę prašyti šio asmens pateikti papildomų duomenų, taip pat gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar kitų asmenų. Atlikusi šį preliminarų pateiktų duomenų įvertinimą, Nacionalinė teismų administracija kreipsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši pateiktų Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją apie asmenį, siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Asmens tinkamumas būti tarėju bus vertinamas Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijoje (toliau – Atrankos komisija), kuri ne tik išnagrinės asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, dokumentus, bet ir su šiuo asmeniu įvykdys pokalbį žodžiu. Tai sudarys prielaidas tiesiogiai įsitikinti asmens pasirengimu atlikti tarėjo pareigas. Atrankos komisija pateiks išvadą Nacionalinei teismų administracijai dėl asmens tinkamumo būti tarėju. Galutinį sprendimą dėl asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą priims Nacionalinė teismų administracija, kurios sprendimas neįrašyti asmens į šį sąrašą galės būti skundžiamas teismui. Siekiant, kad tarėjai įgytų minimalių žinių, reikalingų teismo procese, bus organizuojamas tarėjų įvadinis mokymas. Šį mokymą organizuos Nacionalinė teismų administracija. Įvertinus užsienio valstybių patirtį, Tarėjų įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas. Apeliacinės instancijos teismo užduotis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Kadangi tokia funkcija priskirtina profesionaliems teisininkams, tarėjai nebūtų skiriami apeliaciniame procese.
Dalyvauti kasaciniame teisme nagrinėjamose bylose tarėjai taip pat nebūtų skiriami, atsižvelgiant į šio teismo išskirtines funkcijas teismų sistemoje (teisės aiškinimas, vienodos teismų praktikos formavimas ir kt.). Konkrečias bylų, kurias nagrinėjant dalyvaus tarėjai, kategorijas numatys proceso įstatymai. Tarėjai nebus skiriami nagrinėti bylų teismuose, kai šiose bylose faktiniai duomenys, sudarantys valstybės paslaptį, bus naudojami kaip įrodymai, išskyrus atvejus, kai jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Toks apribojimas įtvirtintas, atsižvelgiant į tai, kad teisę dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi tik atitinkamą leidimą gavę asmenys. Tarėjai taip pat nebus skiriami, kai dėl objektyvių priežasčių nebus įmanoma paskirti tarėjų nagrinėti konkrečią bylą teisme (pavyzdžiui, jei konkrečiu metu Lietuvos Respublikos tarėjų sąraše nebus pakankamo skaičiaus tarėjų). Atsižvelgiant į tai, kad tarėjo pareigų vykdymas laikytinas visuomenine (pilietine), o ne darbine veikla, Tarėjų įstatymo projekte numatomas apribojimas, kad per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose. Siekiant proceso ekonomiškumo, taip pat numatoma, kad paprastai bus atsižvelgiama į tai, kad tarėjo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje būtų bylą nagrinėjančio teismo veiklos teritorijoje. Siekiant racionaliai planuoti tiek paties tarėjo užimtumą, tiek ir teismo darbą, Tarėjų įstatymo projekte numatoma, kad tarėjas galės iš anksto raštu informuoti Nacionalinę teismų administraciją, kad jo nurodytu laikotarpiu jis nepageidauja būti skiriamas nagrinėti bylų teismuose. Tokiu atveju nurodytu laikotarpiu tarėjas nebus skiriamas nagrinėti bylų teismuose.
Jei tarėjas proceso įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas nagrinėti konkrečią bylą, jis įgis teisinę prievolę šioje byloje atlikti tarėjo pareigas, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus, kai bus laikoma, kad tarėjo pareigos neatliekamos esant svarbių priežasčių. Tokiu reikalavimu siekiama garantuoti, kad nebūtų trikdomas teismo darbas ir bylų nagrinėjimo operatyvumas. Tarėjų įstatymo projekte įtvirtinamas draudimas daryti neteisėtą poveikį tarėjui, taip pat numatomos tarėjams, tarėjų šeimos nariams ir jų turtui taikomos garantijos, kurios iš esmės atitinka teisėjų atžvilgiu taikomas garantijas. Siekiant, kad dėl tarėjo pareigų atlikimo asmuo nepatirtų neigiamų pasekmių savo tiesioginiame darbe, numatoma, kad tarėjo pareigų atlikimo laikotarpiu tarėjui bus išsaugoma darbo vieta, taip pat garantuojamos einamos pareigos (tačiau darbdavys už šį laikotarpį neprivalės mokėti darbo užmokesčio). Laikas, kurį tarėjas atliks tarėjo pareigas, bus įskaitomas į darbo stažą, tarnybos stažą, taip pat į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių. Taip pat numatoma, kad tarėjams bus mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija, apskaičiuojama proporcingai pagal žodinio proceso tvarka vykstančiuose teismo posėdžiuose ir pasitarimuose, skirtuose teismo sprendimui priimti, sugaištą darbo dienų skaičių. Tarėjams taip pat bus mokama minėto dydžio kompensacija už vieną darbo dieną, kurią tarėjas gali skirti susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą apylinkės teismo teisėjo vienos darbo dienos užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra apie 130 eurų. Kompensacijas tarėjams mokės Nacionalinė teismų administracija. Be to, Nacionalinė teismų administracija atlygins tarėjams jų turėtas važiavimo į teismą ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas.
Turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas, atlygins valstybė. Dėl tarėjo (kaip ir teisėjo) tyčinių veiksmų atliekant tarėjo pareigas atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieškos iš tarėjo. Žala bus atlyginama ir regreso tvarka išieškoma, taikant Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nustatytas taisykles. Sprendimą išbraukti tarėją iš Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašo priims Nacionalinė teismų administracija. Toks sprendimas bus priimamas tarėjo mirties atveju, paties tarėjo prašymu, taip pat kai tarėjas nebeatitiks įstatyme nustatytų reikalavimų ar akivaizdžiai netinkamai atliks savo pareigas teisme. Nacionalinės teismų administracijos sprendimas išbraukti tarėją iš Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašo galės būti skundžiamas teismui. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo XIV skyriaus pirmuoju¹ skirsniu įstatymo projekte (toliau – CPK pakeitimo projektas) siūlomų nuostatų CPK pakeitimo projekte numatoma civilinių bylų, kurias kartu su teisėjais nagrinės tarėjai, kategorija, taip pat aptariami šių bylų nagrinėjimo procesinio pobūdžio ypatumai. CPK pakeitimo projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėju nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.272 straipsnis).
Kadangi šiose bylose vertinami galimi neteisėti valstybės teisėsaugos institucijų veiksmai, sukėlę žalą, manytina, kad visuomenės atstovų – tarėjų – dalyvavimas tokiose bylose padės sustiprinti pasitikėjimą teismais, o į teismo procesą atneš požiūrių įvairovę ir visuomenėje vyraujantį supratimą („gyvąją teisę“). Įvertinus užsienio valstybių praktiką ir atsižvelgus į atitinkamų civilinių bylų specifiką, CPK pakeitimo projekte numatoma, kad minėtas bylas visuomet nagrinės vienas teisėjas ir du tarėjai. Teisėjas bus skiriamas teismo posėdžio pirmininku ir bus atsakingas už teismo proceso tinkamą organizavimą. Tarėjas privalės nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ar galės būti nušalintas tais pačiais pagrindais kaip ir teisėjas. Tarėjo (kaip ir teisėjo) nusišalinimo ar nušalinimo klausimą spręs atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Kai tarėjas bus įtrauktas į konkrečią bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, jam bus nedelsiant raštu elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. pasinaudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumais) pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tarėjas privalės informuoti bylą nagrinėjantį teismą, ar galės dalyvauti nagrinėjant bylą. Jei tarėjas atsisakys dalyvauti nagrinėjant bylą, jis turės nurodyti atsisakymo priežastis. Bus laikoma, kad tarėjas atsisakė dalyvauti nagrinėjant bylą dėl svarbių priežasčių, kai toks atsisakymas bus grindžiamas liga ar kita priežastimi, kurią atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pripažins svarbia.
CPK pakeitimo projekte taip pat numatomos procesinės pasekmės, kai tarėjas atsisako dalyvauti nagrinėjant bylą arba per nustatytą terminą nepateikia atsakymo, ar galės dalyvauti nagrinėjant bylą, arba, pradėjęs dalyvauti nagrinėjant bylą, atsisako toliau dalyvauti nagrinėjant bylą – šiuo atveju jis pakeičiamas kitu tarėju. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pakeičiamas tarėjas (ar teisėjas), bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o paskui ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Prireikus byloje galės būti skiriamas atsarginis tarėjas (ar teisėjas). CPK pakeitimo projekte įtvirtinama, kad prieš atlikdamas savo pareigas tarėjas prisiekia. Tarėjams bus sudaromos galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Jie taip pat dalyvaus teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir turės teisę proceso dalyviams pateikti klausimų. Atskirus (t. y. tarpinio pobūdžio) klausimus, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, vienasmeniškai išspręs teismo posėdžio pirmininkas, kadangi šie klausimai (pavyzdžiui, dėl papildomų įrodymų pateikimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pan.) yra procedūrinio pobūdžio ir reikalaujantys būtent teisinių procedūrų išmanymo. Jei šių klausimų iškils teismo posėdžio metu, juos teismo posėdžio pirmininkas spręs išklausęs tarėjų nuomonę. Tuo tarpu sprendimą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, priims teisėjas ir tarėjai kartu balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus ir būti tinkamai argumentuotas, jo surašymo pareiga numatoma teismo posėdžio pirmininkui.
Siekiant išvengti situacijų, kai sprendimą kartu su teisėjais priėmę tarėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių jo negalėtų (ar nepageidautų) pasirašyti, taip pat įvertinus tai, kad tarėjai nedalyvaus surašant teismo sprendimą, numatoma, kad sprendimą pasirašys tik pats teismo posėdžio pirmininkas. Tarėjas (kaip ir teisėjas), nesutinkantis su daugumos nuomone, galės raštu pateikti atskirąją nuomonę. Kai tarėjas akivaizdžiai netinkamai atliks tarėjo pareigas nagrinėdamas bylą (pavyzdžiui, nepagarbiai bendraus su proceso dalyviais, demonstruos šališkumą tam tikrų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu ar pan.), teismo posėdžio pirmininkas galės kreiptis į atitinkamo teismo pirmininką, teismo pirmininko pavaduotoją ar Civilinių bylų skyriaus pirmininką su siūlymu pakeisti teismo sudėtį. Pakeitus teismo sudėtį, bus informuojama Nacionalinė teismų administracija, kuri pagal Tarėjų įstatymo projektą priims sprendimą išbraukti tokį tarėją iš Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašo. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo XVIII¹ skyriumi įstatymo projekte (toliau – BPK pakeitimo projektas) siūlomų nuostatų BPK pakeitimo projekte numatomos baudžiamosios bylos, kurias kartu su teisėjais nagrinės tarėjai, taip pat aptariami šių bylų nagrinėjimo procesinio pobūdžio ypatumai. Siūlomas teisinis reguliavimas yra iš esmės analogiškas CPK pakeitimo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, išskyrus toliau paminėtus specifinius aspektus.
BPK pakeitimo projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225-228 straipsniuose (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas ir piktnaudžiavimas). Tai yra vienos iš bylų, kurias nagrinėjant, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, dalyvauja visuomenės atstovai. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra susijusios su valstybės pareigūnų piktnaudžiavimu einamomis pareigomis, taigi šios bylos neretai sulaukia ypatingo atgarsio. Visuomenės atstovų įtraukimas į šių bylų nagrinėjimą turėtų prisidėti prie visuomenės antikorupcinio švietimo, taip pat pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis didinimo. Atsižvelgus į atitinkamų baudžiamųjų bylų specifiką, BPK pakeitimo projekte numatoma, kad minėtas bylas nagrinės atitinkamai vienas teisėjas ir du tarėjai arba trys teisėjai ir keturi tarėjai, priklausomai nuo to, kiek teisėjų bus paskirti nagrinėti konkrečią baudžiamąją bylą (BPK 221 straipsnis ir 225 straipsnio 2 dalis). Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BK pakeitimo projektas) siūlomų nuostatų BK pakeitimo projekte siūloma, kad tarėjai būtų prilyginti valstybės tarnautojams ir tokiu būdu jiems galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, padarytas atliekant tarėjo pareigas, pavyzdžiui, už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, taip pat kad asmenys galėtų būti baudžiami už tarėjų papirkimą, prekybą poveikiu ir kt. Be to, BK pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą tarėjui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Tokiu būdu tarėjui būtų nustatyta analogiška kaip teisėjo baudžiamoji atsakomybė už padarytas nusikalstamas veikas, be to, būtų įtvirtintas analogiškas draudimas kaip ir teisėjo atžvilgiu trukdyti tarėjui atlikti savo pareigas. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 226² straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – ANK pakeitimo projektas) siūlomų nuostatų ANK pakeitimo projekte siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Konkrečiai atsakomybė būtų taikoma už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo žinomai neteisingų duomenų pateikimą Nacionalinei teismų administracijai ar nepranešimą apie pasikeitusius duomenis, taip pat tarėjo atsisakymą dalyvauti nagrinėjant bylą teisme be svarbių priežasčių ar akivaizdžiai netinkamą tarėjo pareigų atlikimą nagrinėjant bylą teisme. Atitinkamos asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, ir tarėjų pareigos, kaip jau minėta, yra numatytos Tarėjų įstatymo projekte ir CPK pakeitimo projekte bei BPK pakeitimo projekte. Siūloma, kad administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus šių pažeidimų atveju surašytų policija. Už minėtus pažeidimus numatomas baudos dydis – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdi, būtų taikoma analogiška atsakomybė kaip už, pavyzdžiui, neatvykimą į privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (ANK 558 straipsnis). Dėl įstatymų įsigaliojimo Atsižvelgiant į Seime svarstomo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (registracijos Seime Nr.
XIIIP-3273) nuostatas, numatoma, kad Tarėjų įstatymo projekto nuostatos dėl reikalavimų tarėjams, Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašo sudarymo ir tarėjų įvadinio mokymo įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Iki 2021 m. liepos 1 d. būtų atlikti parengiamieji veiksmai (t. y. asmenys galėtų pareikšti pageidavimą būti tarėjais, taip pat būtų sudarytas Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašas, organizuotas tarėjų įvadinis mokymas ir kt.), o nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliotų visos kitos įstatymų nuostatos ir tarėjus būtų galima realiai pradėti skirti nagrinėti bylas teismuose. Dėl laukiamų teigiamų rezultatų Remiantis Lietuvos teisės instituto 2015 m. parengtoje monografijoje „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“ (tyrimo vadovas – Petras Ragauskas) (toliau – Monografija) pateikiamais atlikto mokslinio tyrimo rezultatais ir atsižvelgiant į įstatymų projektuose siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas, išskirtini tokie teigiami tarėjų, turinčių sprendžiamąjį balsą, instituto teismuose įdiegimo lauktini rezultatai:
Siekiant suprasti teisiamo asmens elgesio motyvus ir galimą tam tikros bausmės poveikį jam, reikia išmanyti būtent tos socialinės grupės ir terpės, kurioje jis gyvena, dirba bei siekia sėkmės ir pripažinimo, ypatumus. Iš visuomenės (bendruomenės) pritraukti įvairiausioms socialinėms grupėms atstovaujantys asmenys į teismo vertinimą atneša požiūrių įvairovę, o per tai – ir įvairiapusiškiau įvertintus, teisingesnius sprendimus.
Jau vien tarėjų dalyvavimo faktas verčia profesionalius teisėjus aiškiai argumentuoti savo sprendimus, o kai yra kitų kolegijos narių klausimų ar prieštaravimų, – dalyvauti platesnėje diskusijoje.
Remiantis Monografijoje pateikiamais atlikto mokslinio tyrimo rezultatais ir atsižvelgiant į įstatymų projektuose siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas, išskirtinos tokios galimos neigiamos tarėjų instituto teismuose įdiegimo pasekmės:
Kita vertus, galima tikėtis, kad dauguma šių dalykų gerins sprendimų kokybę (dėl nuomonių įvairovės ir papildomo stimulo profesionaliems teisėjams aiškiai argumentuoti savo sprendimus). Taip pat aktualus finansinių išteklių poreikis.
Toks objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstas nukrypimas nuo suformuotos praktikos prieštarautų konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Šios galimos problemos sprendimas – apeliacinės instancijos ir kasacinis teismas be tarėjų.
Įstatymų projektų priėmimo galimas poveikis kriminogeninei situacijai, korupcijai aptartas šio aiškinamojo rašto 4 ir 5 punktuose. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 9.
9Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos įvertintos ir suderintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymų projektais nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus įstatymų projektus, reikės priimti naujus ir pakeisti galiojančius šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:
lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įdiegus tarėjų institutą teismuose, kils papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Šios papildomos lėšos visų pirma bus reikalingos sudarant ir tvarkant tarėjų sąrašą, apmokant Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijos narių darbą, organizuojant tarėjų įvadinį mokymą. Nacionalinės teismų administracijos turimais duomenimis:
Nacionalinės teismų administracijos preliminariu vertinimu, papildomų valstybės biudžeto lėšų taip pat reikėtų teisėjų ir kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, apmokymui (apie 180 000 eurų), Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) pritaikymui (apie 200 000 eurų) bei teismų pastatų (teismo posėdžių salių) infrastruktūros parengimui (ne mažiau kaip 300 000 eurų). Tikslus lėšų poreikis turės būti apskaičiuotas ir numatytas, planuojant 2021 metų ir tolesnių metų valstybės biudžeto išlaidas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Užsienio valstybių praktika ir tarėjų instituto diegimo Lietuvos teisės sistemoje prielaidos išsamiai išanalizuotos Monografijoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Tarėjas, teisėjas, teismas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė Agnė Širinskienė [1] http://www.vilmorus.lt/
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kitų reguliavimo objektų, teikiamas įstatymas nustato tarėjų įvadinio mokymo reikalavimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatomas įvadinio mokymo tikslas ir organizavimo tvarka, tačiau nenustatomi jokie reikalavimai mokymams, todėl svarstytina, ar ši įstatymo projekto 1 straipsnio nuostata atitinka įstatymo turinį. 2. Projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti tarėjo sąvoką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kitas projekto nuostatas asmuo gali būti skiriamas tarėju konkrečioje byloje tik tada, kai jis įrašytas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, siūlytina pirmajame sakinyje po žodžių „visuomenės atstovas“ įrašyti žodžius „įrašytas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą“, o antrąjį sakinį išbraukti. Pritarus šiai pastabai, būtų galima atsisakyti projekto 17 straipsnio 4 dalies. 3. Projekto 3 straipsnyje turėtų būti dėstomi reikalavimai tarėjui, o ne tarėjo skyrimui, nes pagal kitas projekto nuostatas asmuo pirmiausia įrašomas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą ir tik iš šio sąrašo gali būti paskirtas tarėju konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamo straipsnio 1 ir 3 dalyse išbraukti žodį „skiriamas“, o 2 dalyje – žodžius „ir skiriamas tarėju“. 4. Atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto nuostatas Nacionalinei teismų administracijai (toliau - NTA) pavedamos naujos funkcijos, svarstytina, ar su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti kartu teikiamas Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo naujos NTA funkcijos būtų atspindėtos ir tarp Teismų įstatyme nurodomų NTA uždavinių ir funkcijų.
Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti pakeistas ir Nacionalinės teismų administracijos įstatymas. 5. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad NTA patikrina ar asmuo atitinka įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pastebėtina, kad reguliavimas stokoja apibrėžtumo terminų prasme, nes nėra aišku kiek laiko galėtų trukti toks tikrinimas. Manytina, jog atsižvelgiant į tai, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise tapti tarėju ir siekiant eliminuoti galimybę piktnaudžiauti neveikimu, įstatymo projekte turėtų būti įtvirtintas maksimalus terminas, per kurį NTA turi atlikti patikrinimą. Be to, toks terminas turėtų būti siejamas ir su asmens pareiga teikti informaciją, t. y., jei asmuo nepateikia papildomos informacijos, terminas tam tikram laikotarpiui turėtų būti pratęsiamas. 6. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog NTA, nustačiusi, kad asmuo atitinka įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl papildomos informacijos pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto teksto nėra aišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei pretendentas į tarėjus neatitinka įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebūtų sprendžiamas klausimas dėl asmens įrašymo ar neįrašymo į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, tačiau būtų konstatuojamas asmens neatitikimas įstatyme nustatytiems reikalavimams. Manytina, kad įstatyme turėtų būti kalbama apie NTA sprendimą dėl asmens neatitikimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Be to, teigtina, jog projekte derėtų nustatyti asmens galimybę tokį sprendimą skųsti teismui. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projekte nėra nuostatų draudžiančių, leidžiančių ar ribojančių asmens teisę pakartotinai NTA pateikti deklaraciją, kai NTA patikrinimo rezultatas buvo neigiamas, t. y. kai asmuo neatitiko įstatymo reikalavimų arba nepateikė papildomų reikalaujamų duomenų. 7. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijos (toliau - Komisija) nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti bent minimalūs reikalavimai Komisijos nariams, atsižvelgiant į tai, kad šios Komisijos išvados pagrindu asmenys bus įrašomi ar neįrašomi į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, t. y. Komisijos išvada lems asmens teisės realizavimo galimybę. Be to, keltinas klausimas, ar įstatyme neturėtų būti bent minimaliai aptariamas Komisijos darbo organizavimas, pavyzdžiui, nurodant kokia institucija teikia tokiai Komisijai techninį aprūpinimą, kokiu būdu finansuojama Komisijos veikla ir pan. 8. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog asmuo supažindinamas su Komisijos išvada. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymo projekte nėra jokių nuostatų ir terminų, per kuriuos asmuo turėtų būti supažindinamas su NTA sprendimu įrašyti ar neįrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą. Pažymėtina, jog tokio reguliavimo buvimas ypač svarbus tuo atveju, kai asmenį atsisakoma įrašyti į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, nes tinkamai asmens neinformavus apie priimtą sprendimą, būtų ribojamos asmens teisės kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo. Be to, kartu svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti aptariamas ir tinkamas NTA sprendimų įteikimo būdas asmeniui. 9.
tarėjams skiriamas įvadinis mokymas teismo procese būtinoms žinioms suformuoti. Tačiau iš projekto neaišku, ar asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, gali būti skiriamas tarėju konkrečioje byloje, jeigu jis nedalyvavo įvadiniame mokyme. Jeigu ne, tai neaišku, kaip teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuris skiria asmenį tarėju konkrečioje byloje, sužinos apie tai, ar konkretus asmuo dalyvavo mokymuose. Be to, manytina, kad tarėjams turėtų būti organizuojami ne tik įvadiniai mokymai, nes įstatymai, taip pat ir proceso, dažnai keičiasi. Taip pat kelia abejonių analizuojamo straipsnio 2 dalies nuostata, jog įvadinis mokymas neorganizuojamas tarėjams, įgijusiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pastebėtina, jog yra daug asmenų, net su teisiniu išsilavinimu, kurie nedirba teisinio darbo ir neturi būtinų procesinių žinių. 10. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai tarėjai neskiriami nagrinėti bylų teismuose. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka priima sprendimą neskirti tarėjų konkrečioje byloje. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. 11. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti:
„Tarėjas, paskirtas nagrinėti bylą teisme, privalo šioje byloje atlikti tarėjo
pareigas, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus, kai laikoma, kad tarėjo pareigos neatliekamos esant svarbių priežasčių.“ Nuostata tobulintina. Jeigu asmuo turi atitinkamą pareigą pagal įstatymą, jis negali atsisakyti ją vykdyti, tačiau jis galėtų būti atleidžiamas nuo pareigos vykdymo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti keičiamas kartu su projektu teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-3892, 2 straipsnyje dėstomas kodekso 233⁴ straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr.
Nr. XIIIP-3893, 2 straipsnyje dėstomas 240⁴ straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-3895, 1 straipsnyje dėstomas 226² kodekso straipsnis. 12. Projekto 10 straipsnyje nustatomi draudimai tarėjui atskleisti ir naudoti straipsnyje nurodytą informaciją. Neaišku, kokios būtų pasekmės, jeigu tarėjas pažeistų aptariamame straipsnyje nustatytus draudimus. Pastebėtina, kad Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą. Nurodytame kodekse yra įtvirtintas konfidencialumo principas, kuriuo vadovaudamasis teisėjas privalo griežtai laikytis valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ir kitos neskelbtinos informacijos apsaugos reikalavimų, neatskleisti bylos nagrinėjimo metu gautos konfidencialios informacijos; nenaudoti, pažeidžiant įstatymus, savo viešojoje veikloje ir privačiame gyvenime informacijos, kurią jis sužinojo bylos nagrinėjimo metu. Manytume, kad įstatyme turėtų būti nustatyta ir tarėjų atsakomybė už jame numatytų draudimų nesilaikymą. 13. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog tarėjams mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka. Neaišku, kas ir kokius mokesčius bei socialinio draudimo įmokas turės mokėti nuo nurodytos kompensacijos. Pastebėtina, jog kartu su projektu nėra teikiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kuris nustato valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, pakeitimo projektas, o galiojančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme tarėjai nėra priskirti prie socialiniu draudimu draudžiamų asmenų, nuo jiems numatytų mokėti kompensacijų nėra mokamos socialinio draudimo įmokos.
Jeigu nuo nurodytos kompensacijos nebūtų mokamos privalomo socialinio draudimo įmokos, o tarėjo pareigų atlikimo laikotarpiu asmeniui nebūtų mokamas darbo užmokestis ar pareiginė alga, tarėjo pareigas vykdžiusio asmens privalomo draudimo įmokos būtų atitinkamai mažesnės, o tai galėtų turėti įtakos vėlesnėms išmokoms iš valstybinio socialinio draudimo fondo. Be to, pastebėtina, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktą, draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustiesiems asmenims atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Neaišku ir tai, ar nuo tarėjui mokamos kompensacijų sumos turės būti mokamos (o jeigu taip, tai kokia tvarka) privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Be to, neaišku, ar projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas, tačiau šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte prie neapmokestinamų pajamų priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. 14. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog laikas, kurį tarėjas atlieka tarėjo pareigas, įskaitomas į darbo stažą. Neaišku, koks šios normos tikslas, koks darbo stažas turimas omenyje, ar turimas omenyje profesinis darbo stažas (pvz., teisininko), ar šia norma siekiama nustatyti, jog tarėjo pareigų atlikimo laikotarpis laikomas darbo ar tarnybos laikotarpiu ir asmeniui susirgus tarėjo pareigų atlikimo metu, jis turės teisę į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, ar koks kitas stažas (pvz., socialinio draudimo stažas). Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neaiškumus. 15. Atsižvelgiant į tai, kad tarėjo pareigų atlikimas yra piliečio pareigos vykdymas, projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata ir 2 dalies nuostata, jog laikas, kurį tarėjas atlieka tarėjo pareigas, įskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių, laikytinos perteklinėmis, nes atkartoja Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalies 8 punkto ir 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, tokia nuostata gali būti suprasta ir taip, kad už specialiame įstatyme nurodytas dienas atostogas turėtų suteikti teismas ar Nacionalinė teismų administracija. 16. Projekto 14 straipsnyje pateikiamos nuorodos į Teismų įstatymo 101 straipsnio atitinkamas dalis.
Pastebėtina, jog 2021 m. sausio 1 d. įsigalios kita Teismų įstatymo 101 straipsnio redakcija ir keisis šio straipsnio dalių numeracija. Jeigu aptariama projekto nuostata įsigalios
pateiktos nuorodos į Teismų įstatymo 101 straipsnio 4-6 dalis taisytinos. 17. Projekto 15 straipsnio 1 dalis tobulintina. Šios dalies antrajame sakinyje po žodžio „žalą“ įrašytini žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis“. 18. Neaišku, kodėl nurodytos dalies trečiajame sakinyje siūloma įtvirtinti nuostatą, jog valstybė regreso tvarka išieško iš tarėjo žalą, kuri atsirado dėl tyčinių veiksmų atliekant tarėjo pareigas, kai tuo tarpu pagal Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, valstybė atlygina dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią žalą. Manytume, kad šiuo atveju tarėjų atsakomybė turėtų būti tokia pati kaip ir teisėjų. 19. Projekto 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais tarėjas atsako administracine ar baudžiamąja tvarka. Projekto formuluotės klaidinančios, siūlomų normų tikslas neaiškus. Pastebėtina, jog tarėjas, jeigu įstatyme nebus numatytas jo imunitetas nuo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, turės atsakyti administracine ir baudžiamąja tvarka kaip ir bet kuris kitas asmuo – įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nesiūloma įstatyme įtvirtinti tarėjo imuniteto, aptariamas straipsnis laikytinas pertekliniu. 20. Projekto 17 straipsnio 2 dalies 3 punkte po žodelio
„kai“ įrašytini žodžiai „paaiškėja, jog“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus
Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja: Ingrida Aidietienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto
įstatymas nustato tarėjų įvadinio mokymo reikalavimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatomas įvadinio mokymo tikslas ir organizavimo tvarka, tačiau nenustatomi jokie reikalavimai mokymams, todėl svarstytina, ar ši įstatymo projekto 1 straipsnio nuostata atitinka įstatymo turinį. Pritarti2 Projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti tarėjo sąvoką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kitas projekto nuostatas asmuo gali būti skiriamas tarėju konkrečioje byloje tik tada, kai jis įrašytas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, siūlytina pirmajame sakinyje po žodžių „visuomenės atstovas“ įrašyti žodžius „įrašytas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą“, o antrąjį sakinį išbraukti. Pritarus šiai pastabai, būtų galima atsisakyti projekto 17 straipsnio 4 dalies.
3 Projekto 3 straipsnyje turėtų būti dėstomi reikalavimai tarėjui, o ne tarėjo skyrimui, nes pagal kitas projekto nuostatas asmuo pirmiausia įrašomas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą ir tik iš šio sąrašo gali būti paskirtas tarėju konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamo straipsnio 1 ir
tarėju“. Pritarti Atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto nuostatas Nacionalinei teismų administracijai (toliau
Projekto 5 straipsnio
straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pastebėtina, kad reguliavimas stokoja apibrėžtumo terminų prasme, nes nėra aišku kiek laiko galėtų trukti toks tikrinimas. Manytina, jog atsižvelgiant į tai, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise tapti tarėju ir siekiant eliminuoti galimybę piktnaudžiauti neveikimu, įstatymo projekte turėtų būti įtvirtintas maksimalus terminas, per kurį NTA turi atlikti patikrinimą. Be to, toks terminas turėtų būti siejamas ir su asmens pareiga teikti informaciją, t. y., jei asmuo nepateikia papildomos informacijos, terminas tam tikram laikotarpiui turėtų būti pratęsiamas. Pritarti53 Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog NTA, nustačiusi, kad asmuo atitinka įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl papildomos informacijos pateikimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto teksto nėra aišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei pretendentas į tarėjus neatitinka įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebūtų sprendžiamas klausimas dėl asmens įrašymo ar neįrašymo į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, tačiau būtų konstatuojamas asmens neatitikimas įstatyme nustatytiems reikalavimams. Manytina, kad įstatyme turėtų būti kalbama apie NTA sprendimą dėl asmens neatitikimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Be to, teigtina, jog projekte derėtų nustatyti asmens galimybę tokį sprendimą skųsti teismui. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projekte nėra nuostatų draudžiančių, leidžiančių ar ribojančių asmens teisę pakartotinai NTA pateikti deklaraciją, kai NTA patikrinimo rezultatas buvo neigiamas, t. y. kai asmuo neatitiko įstatymo reikalavimų arba nepateikė papildomų reikalaujamų duomenų. Pritarti54 Projekto
tarėjais, atrankos komisijos (toliau - Komisija) nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti bent minimalūs reikalavimai Komisijos nariams, atsižvelgiant į tai, kad šios Komisijos išvados pagrindu asmenys bus įrašomi ar neįrašomi į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, t. y. Komisijos išvada lems asmens teisės realizavimo galimybę. Be to, keltinas klausimas, ar įstatyme neturėtų būti bent minimaliai aptariamas Komisijos darbo organizavimas, pavyzdžiui, nurodant kokia institucija teikia tokiai Komisijai techninį aprūpinimą, kokiu būdu finansuojama Komisijos veikla ir pan. Pritarti54 Projekto
Komisijos išvada.
Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymo projekte nėra jokių nuostatų ir terminų, per kuriuos asmuo turėtų būti supažindinamas su NTA sprendimu įrašyti ar neįrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą. Pažymėtina, jog tokio reguliavimo buvimas ypač svarbus tuo atveju, kai asmenį atsisakoma įrašyti į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, nes tinkamai asmens neinformavus apie priimtą sprendimą, būtų ribojamos asmens teisės kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo. Be to, kartu svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti aptariamas ir tinkamas NTA sprendimų įteikimo būdas asmeniui. Pritarti6 Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, jog tarėjams skiriamas įvadinis mokymas teismo procese būtinoms žinioms suformuoti. Tačiau iš projekto neaišku, ar asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą, gali būti skiriamas tarėju konkrečioje byloje, jeigu jis nedalyvavo įvadiniame mokyme. Jeigu ne, tai neaišku, kaip teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuris skiria asmenį tarėju konkrečioje byloje, sužinos apie tai, ar konkretus asmuo dalyvavo mokymuose. Be to, manytina, kad tarėjams turėtų būti organizuojami ne tik įvadiniai mokymai, nes įstatymai, taip pat ir proceso, dažnai keičiasi. Taip pat kelia abejonių analizuojamo straipsnio 2 dalies nuostata, jog įvadinis mokymas neorganizuojamas tarėjams, įgijusiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pastebėtina, jog yra daug asmenų, net su teisiniu išsilavinimu, kurie nedirba teisinio darbo ir neturi būtinų procesinių žinių. Pritarti72 Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai tarėjai neskiriami nagrinėti bylų teismuose. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka priima sprendimą neskirti tarėjų konkrečioje byloje. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus.
91 Projekto
teisme, privalo šioje byloje atlikti tarėjo pareigas, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus, kai laikoma, kad tarėjo pareigos neatliekamos esant svarbių priežasčių.“ Nuostata tobulintina. Jeigu asmuo turi atitinkamą pareigą pagal įstatymą, jis negali atsisakyti ją vykdyti, tačiau jis galėtų būti atleidžiamas nuo pareigos vykdymo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti keičiamas kartu su projektu teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-3892, 2 straipsnyje dėstomas kodekso 233⁴ straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-3893, 2 straipsnyje dėstomas 240⁴ straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-3895, 1 straipsnyje dėstomas 226² kodekso straipsnis. Pritarti10 Projekto
nurodytą informaciją. Neaišku, kokios būtų pasekmės, jeigu tarėjas pažeistų aptariamame straipsnyje nustatytus draudimus. Pastebėtina, kad Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą. Nurodytame kodekse yra įtvirtintas konfidencialumo principas, kuriuo vadovaudamasis teisėjas privalo griežtai laikytis valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ir kitos neskelbtinos informacijos apsaugos reikalavimų, neatskleisti bylos nagrinėjimo metu gautos konfidencialios informacijos; nenaudoti, pažeidžiant įstatymus, savo viešojoje veikloje ir privačiame gyvenime informacijos, kurią jis sužinojo bylos nagrinėjimo metu. Manytume, kad įstatyme turėtų būti nustatyta ir tarėjų atsakomybė už jame numatytų draudimų nesilaikymą.
121 Projekto
apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka. Neaišku, kas ir kokius mokesčius bei socialinio draudimo įmokas turės mokėti nuo nurodytos kompensacijos. Pastebėtina, jog kartu su projektu nėra teikiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kuris nustato valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, pakeitimo projektas, o galiojančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme tarėjai nėra priskirti prie socialiniu draudimu draudžiamų asmenų, nuo jiems numatytų mokėti kompensacijų nėra mokamos socialinio draudimo įmokos. Jeigu nuo nurodytos kompensacijos nebūtų mokamos privalomo socialinio draudimo įmokos, o tarėjo pareigų atlikimo laikotarpiu asmeniui nebūtų mokamas darbo užmokestis ar pareiginė alga, tarėjo pareigas vykdžiusio asmens privalomo draudimo įmokos būtų atitinkamai mažesnės, o tai galėtų turėti įtakos vėlesnėms išmokoms iš valstybinio socialinio draudimo fondo. Be to, pastebėtina, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktą, draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustiesiems asmenims atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Neaišku ir tai, ar nuo tarėjui mokamos kompensacijų sumos turės būti mokamos (o jeigu taip, tai kokia tvarka) privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Be to, neaišku, ar projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas, tačiau šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte prie neapmokestinamų pajamų priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Pritarti132 Projekto
tarėjo pareigas, įskaitomas į darbo stažą. Neaišku, koks šios normos tikslas, koks darbo stažas turimas omenyje, ar turimas omenyje profesinis darbo stažas (pvz., teisininko), ar šia norma siekiama nustatyti, jog tarėjo pareigų atlikimo laikotarpis laikomas darbo ar tarnybos laikotarpiu ir asmeniui susirgus tarėjo pareigų atlikimo metu, jis turės teisę į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, ar koks kitas stažas (pvz., socialinio draudimo stažas). Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti13 1,2 Atsižvelgiant į tai, kad tarėjo pareigų atlikimas yra piliečio pareigos vykdymas, projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata ir 2 dalies nuostata, jog laikas, kurį tarėjas atlieka tarėjo pareigas, įskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių, laikytinos perteklinėmis, nes atkartoja Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalies 8 punkto ir 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Be to, tokia nuostata gali būti suprasta ir taip, kad už specialiame įstatyme nurodytas dienas atostogas turėtų suteikti teismas ar Nacionalinė teismų administracija. Pritarti14 Projekto
atitinkamas dalis. Pastebėtina, jog 2021 m. sausio 1 d. įsigalios kita Teismų įstatymo 101 straipsnio redakcija ir keisis šio straipsnio dalių numeracija. Jeigu aptariama projekto nuostata įsigalios 2021 m. liepos 1d., kaip tai numatyta projekto 18 straipsnio 2 dalyje, projekte pateiktos nuorodos į
151 Projekto
„žalą“ įrašytini žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Pritarti
151 Neaišku, kodėl nurodytos dalies trečiajame sakinyje siūloma įtvirtinti nuostatą, jog valstybė regreso tvarka išieško iš tarėjo žalą, kuri atsirado dėl tyčinių veiksmų atliekant tarėjo pareigas, kai tuo tarpu pagal Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, valstybė atlygina dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią žalą. Manytume, kad šiuo atveju tarėjų atsakomybė turėtų būti tokia pati kaip ir teisėjų. Pritarti16 Projekto
administracine ar baudžiamąja tvarka. Projekto formuluotės klaidinančios, siūlomų normų tikslas neaiškus.
Pastebėtina, jog tarėjas, jeigu įstatyme nebus numatytas jo imunitetas nuo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, turės atsakyti administracine ir baudžiamąja tvarka kaip ir bet kuris kitas asmuo – įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nesiūloma įstatyme įtvirtinti tarėjo imuniteto, aptariamas straipsnis laikytinas pertekliniu. Pritarti1723 Projekto
„paaiškėja, jog“. Pritarti
2019-10-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos tarėjų įstatymo projekto Nr. XIIIP-3891 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vytautas Usačiovas Dabartiniu metu Seimui yra pateiktas Tarėjų įstatymo ir kitų su tuo susijusiu įstatymų pakeitimų projektai. Norėčiau išsakyti kai kurias pastabas pagal šiuos projektus, kurios galbūt bus aktualios svarstant juos Seimo posėdžiuose. Taip Tarėjų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kas gali būti skiriamas tarėju ir tai leidžia būti tarėju žmogui gal ne nuo 18, bet nuo kokių 22-23 metų. Praktiškai žmonių likimus galėtų spręsti asmuo tapęs tarėju, be jokios gyvenimiškos ir darbinės patirties (mokymasis aukštoje mokykloje ir gautos žinios to neduoda), kas yra nelabai tikslinga ir manau turėtu būti įvestas kažkoks minimalus amžiaus ir darbinės veiklos cenzas. Mes norim tarėjus prilyginti teisėjams, iš kurių be kitko yra reikalaujama turėti bent jau 5 metus darbines veiklos stažo, nes tuo turbūt norima, kad būsimas teisėjas turėtu ir kažkokios patirties gyvenime.
O su tarėjais išeina, kad juo galės būti visiškai nesubrendęs žmogus ir veikloje kur kažkokia patirtis mano manymu yra būtina. Be to dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo – gali būti, kad nedaug žmonių norinčiu būti tarėjais turės magistro kvalifikacinį laipsnį ir kodėl negali būti turintis bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Todėl siūlyčiau kažkiek pakeisti Tarėjų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti gal taip:3
1.Tarėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis ne jaunesnis nei 25 metų amžiaus (Apie tai buvo kalbama «Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijoje», manyčiau, kad riba turėtu būti 28 ar 30 metų), veiksnus šioje srityje, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą – bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą, mokantis lietuvių kalbą ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, bei turintis ne mažesnį nei trijų metų darbinės veiklos stažą. Manau, kad reikia papildyti 6 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip (su laiku įgytos žinios, jei nėra gilinamos pasimiršta):6
įvadinis mokymas 2.Įvadinis mokymas neskiriamas tarėjams, įgijusiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jei nuo jų teisinių mokslų baigimo ar teisinio darbo baigimo dienos praėjo ne daugiau kaip trys metai. Dėl apribojimo bylų skaičiaus (1-2 bylas per metus), kurias galėtu nagrinėti tarėjai. Gali iškilti būtinybė nagrinėti bylas dalyvaujant tarėjams, bet dėl limito nebus tarėjų galinčiu nagrinėti jas. Siūlyčiau papildyti 8 straipsnio 3 dalį sekančiai:
tvarka 3.
Per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas gali būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose. Nesant pakankamo skaičiaus laisvų tarėjų ir esant būtinybei tarėjas papildomai dar gali būti skiriamas nagrinėti 1-2 bylas per tuos pačius kalendorinius metus. Dėl tarėjo priesaikos davimo kiekvienoje jo nagrinėjamoje byloje, kaip tai yra išdėstyta projektuose dėl CPK ir BPK papildymo. Manau, kad pati priesaikos tekstą reikėtu patobulinti ir padaryti jį artimesniu teisėjo duodamai priesaikai. Nėra logiška tarėjams davinėti priesaiką kiekvienoje byloje atskirai, juolab, kad tarėjus norima prilyginti, nors nepilnam, bet teisėjų statusui. Priesaikos davimą galima padaryti vieną kartą, kai tarėjas įrašomas į Tarėjų sąrašą. Todėl reikėtų išbraukti iš siūlomu projektų: BPK XVIII¹ skyriaus 240⁶ straipsnį ir iš CPK XIV skyriaus pirmojo¹ skirsnio 233⁶ straipsnį, dėl tarėjų priesaikos davimo. Išbrauktu straipsnių vietoje papildyti Tarėjų įstatymą naujų straipsniu (atitinkamai pasikeistu kitų įstatymo straipsnių numeracija):
priesaika
Respublikos tarėjų sąrašą, tarėjas prisiekia Nacionalinėje teismų administracijoje (ar pirmosios instancijos teisme), dalyvaujant šių įstaigų vadovams. 2. Prisiekiantis asmuo garsiai perskaito ir pasirašo priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti tarėjo pareigas, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, būti nešališku ir humanišku. Tepadeda man Dievas“. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio. 3. Tarėjas prisiekia vieną kartą, jeigu tik jis nebuvo išbrauktas anksčiau iš Tarėjų sąrašo. Jo pasirašytas priesaikos tekstas saugomas Nacionalinėje teismų administracijoje. 5.
baudimo pagal siūloma ANK papildyta 226² straipsnį, nėra nei logiška, nei tikslinga, kad administracinio nusižengimo protokolą sustatinėtu ir atliktu tyrimą policija, tai turėtu daryti kita institucija – Nacionalinė teismų administracija ar kita. Atitinkamai tada turėtu būti įnešti pakeitimai ANK. 6. Dėl nagrinėjamu bylų sąrašo jis yra labai siauras ir sakykim 2016m. Seimo priimtoje „Visuomeninių teisėjų
(tarėjų) instituto teismuose koncepcijoje“, šis sąrašas buvo daug platesnis. Siūlyčiau šį sąrašą papildyti dar bent šiomis bylomis, kurias nagrinėjant dalyvautu tarėjai: BPK – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 231–238 ir 286-290straipsniuose. CPK - dėl bylų nagrinėjamu pagal CK Trečios knygos. Šeimos teisė. IV, V, VI, VII dalys, kai tai susiję su nepilnamečio asmens teisių ir interesų apsauga. Iš esmės pritarti
pasiūlymai: . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-12-18 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1428 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6, 7, 8, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos tarėjų įstatymo projektui Nr. XIIIP-3891 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3891), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
pirmuoju¹ skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP‑3892 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3892), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo XVIII¹ skyriumi įstatymo projektui Nr. XIIIP‑3893, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP‑3894 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 226² straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3895, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
projektu Nr. XIIIP-3891 siūlomą teisinį reguliavimą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
tarėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3891 3 straipsnio 3 dalyje tikslinga nustatyti, kad tarėju negali būti skiriamas ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. 1.2. Įvertinus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnyje apibrėžtą Teisėjų tarybos kompetenciją skiriant teisėjus, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3891 5 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad sprendimus dėl asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą priima Teisėjų taryba, o Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašas sudaromas ir tvarkomas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 1.3. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo
projekto Nr. XIIIP-3891 5 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijos (toliau – Atrankos komisija) sudėtį tvirtina Teisėjų taryba. Be to, siekiant teisinio apibrėžtumo, įstatymo lygmeniu turi būti nustatyti subjektai, turintys teisę siūlyti Atrankos komisijos narius, Atrankos komisijos nariams keliami reikalavimai, Atrankos komisijos narių kadencijų trukmė ir skaičius, taip pat Atrankos komisijos išvadų apskundimo tvarka. 1.4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje tarnybos paslaptis apibrėžiama kaip įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai, Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3891 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte turi būti nustatyta, kad tarėjai neskiriami teismuose nagrinėti ir tokių bylų, kuriose faktiniai duomenys, sudarantys tarnybos paslaptį, naudojami kaip įrodymai, išskyrus atvejus, kai jie išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. 1.5. Siekiant užtikrinti tinkamą tarėjų socialinę apsaugą ir suvienodinti tarėjų gaunamų pajamų bei teisėjų gaunamų pajamų apmokestinimą, turi būti nustatyta, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3891 12 straipsnio
pagal šias išmokas mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 2. Siekiant nuoseklaus tarėjų dalyvavimo žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamose bylose, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3892 siūlomame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 233⁷ straipsnyje nustatyti, kad tarėjai dalyvauja ir parengiamajame teismo posėdyje. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti teikiamam Lietuvos Respublikos tarėjų įstatymo projektui Nr.XIIIP-3891 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriam Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
31 Argumentai: Asmuo, siekiantis tapti tarėju, turi būti įgijęs darbinės patirties (analogija – reikalavimas keliamas norintiems tapti teisėjais, 5 metų teisinio darbo stažas), gali turėti asmuo gali turėti daug patirties, atitikti kitus tarėjams keliamus reikalavimus, tačiau neturės aukštojo universitetinio išsilavinimo – magistro kvalifikacinio laipsnio. Pasiūlymas:
Tarėju gali būti skiriamas ne jaunesnis nei 25 metų amžiaus, nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, veiksnus šioje srityje, įgijęs aukštąjį koleginį ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą – bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą, mokantis lietuvių kalbą ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pritarti
paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808