Įstatymas paskelbtas: Žin Projektas Lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. naujų ar pakartotinių rinkimų vienmandatėje
rinkimų apygardoje datą numatytais šiame įstatyme atvejais ne vėliau kaip po 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų
sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai pakartotiniai ar nauji Seimo rinkimai vyksta ne
visose Lietuvos Respublikoje sudarytose vienmandatėse rinkimų apygardose, šiose apygardose balsavimas iš anksto organizuojamas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitose rinkimų apygardose rinkėjai gali balsuoti iš anksto apskričių centriniuose paštuose Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir buvo įrašytas į Seimo nario mandatų gavusį kandidatų sąrašą, tai Seimo nariu tampa, šio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas.
Jeigu šiame kandidatų sąraše Seimo nario mandatų negavusių kandidatų nėra, ar nėra kandidatų sąrašo arba sąrašas nėra gavęs mandatų, tai Seimo nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Seimo nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario mandato pripažinimo naujam Seimo nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Seimo nario vieta. , šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys ar apsigyvenę ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną bus sukakę 18 metų.
Iš rinkėjų sąrašo išbraukiami rinkimų teisę praradę asmenys ir piliečiai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ne šios rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašyti į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiamas;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Juozas Bernatonis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimą paskatino situacija, pastebėjus, kad rinkimuose rengiamuose užimti laisvą Seimo nario vietą vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvauja daugiau nei du kartus mažiau rinkėjų kaip visuotinuose rinkimuose. Be to šie rinkimai nėra rengiami kai iki Seimo kadencijos pabaigos lieka metai laiko. Tai yra galima situacija, kai Seimas turi daugiau nei metus laiko veikti neturėdamas pilnos sudėties. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistema yra mišri. Visi Seimo nariai po to kai prisiekia pagal Konstituciją yra lygus ir yra Tautos atstovai. Būtina pastebėti, kad Konstitucijoje nustatyta, kad Seimo nariai yra visos Tautos, o ne jos teritorinio vieneto atstovai, nepriklausomai kaip jie yra išrinkti - daugiamandatėjė ar vienmandatėje rinkimų apygardoje. Bet laisvos Seimo nario vietos užėmimas , ar net palikimas laisva yra skirtingas ir priklauso nuo to kaip Seimo narys buvo išrinktas. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Seimo nariu tampa to paties kandidatų sąrašo pirmasis mandato negavęs kandidatas. O vienmandatėje rinkimų apygardoje rengiami nauji rinkimai ar net paliekama laisva Seimo nario vieta. Todėl siūloma atsisakyti Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuri numato skirtingą laisvos Seimo nario vietos užėmimą. Laisvą vietą daugiamandatėje ir vienmandatėje rinkimų apygardoje siūloma užimti pagal tų pačių visuotinų rinkimų rezultatus. Daugiamandatėje, būtent, tokia tvarka ir nustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistema yra mišri, tai yra, mažoritarinė ir proporcinė rinkimų sistemos egzistuoja ne atskirai, bet yra susijusios, siūloma po visuotinų rinkimų atsiradusią laisvą Seimo nario vietą užimti pagal daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Bernatonis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatyme šiuo metu laisvai Seimo nario vietai užimti vienmandatėje rinkimų apygardoje nustatyti nauji rinkimai arba Seimo nario vieta paliekama laisva rinkimų laikotarpiui iki pusės metų ir kiek daugiau kaip metams, kai iki eilinių rinkimų yra metai laiko. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Seimo nario vieta užimama nerengiant naujų rinkimų pagal daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų rezultatus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma laisvą Seimo nario vietą tiek daugiamandatėįje, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardose užimti pagal visuotinų rinkimų rezultatus, nerengiant Seimo kadencijos laikotarpiu naujų rinkimų, kurie kaip parodė praktika pasižymi beveik dvigubai mažesniu rinkėjų aktyvumu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma, priešingai tikimasi, geriau įgyvendinamos Konstitucijos nuostatos, kad visi Seimo nariai yra lygūs. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, priešingai biudžeto lėšos bus taupomos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Seimas; rinkimai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Juozas Bernatonis
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-11-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Naglis Puteikis, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo ministerijos atstovai: Žydrūnas Plytnikas, Jolita Sinkevičiūtė, Žana Jerochovienė, Seimo nario Juozo Bernatonio patarėjas Zenonas Vaigauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujų rinkimų, rengiamų nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams, instituto.
Pagal projekto 4 straipsniu siūlomą Seimo rinkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 97 straipsnį, nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams, nauji rinkimai joje nebūtų rengiami, o atsiradusi laisva Seimo nario vieta būtų užimama pagal Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje – Seimo nariu taptų į tam tikros politinės partijos ar jų koalicijos daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašą įrašytas kandidatas. Tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti pažeista Konstitucijos
savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, 34 straipsnio pirmojoje bei antrojoje dalyse įtvirtinta piliečių aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė, gali būti nukrypta nuo Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintų demokratinių Seimo rinkimų principų, pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucijoje Seimo narių rinkimų sistema nėra nustatyta. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio trečiąją dalį tai palikta įstatymų leidėjo diskrecijai. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, įstatymu gali būti nustatyta vien proporcinė, vien mažoritarinė arba kitokia Seimo narių rinkimų sistema, inter alia mišri rinkimų sistema, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).
Tačiau, kad ir kokią Seimo narių rinkimų sistemą pasirinktų įstatymų leidėjas, įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrinta, kad rinkimai būtų vykdomi laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose taip pat privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2015 m. spalio 20 d. nutarimas). Esant mišriai rinkimų sistemai, dvi atskiros rinkimų sistemos, proporcinė ir mažoritarinė, jungiamos nekeičiant pagrindinio jų požymio, t. y. pavieniai kandidatai varžosi tik vienmandatėse rinkimų apygardose, o į politinių partijų (ar kitų kolektyvinių subjektų) sudaromus kandidatų sąrašus įrašyti kandidatai – tik daugiamandatėse apygardose (2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Seimo rinkimų įstatyme yra nustatyta mišri rinkimų sistema: 71 Seimo narys renkamas pagal mažoritarinę rinkimų sistemą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose gali kandidatuoti pavieniai politinių partijų iškelti arba patys save kandidatais iškėlę piliečiai, o 70 Seimo narių renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurioje varžosi politinių partijų (ar jų koalicijų) sudaryti kandidatų sąrašai ir rinkimų rezultatai nustatomi atsižvelgiant į šių sąrašų gautų rinkėjų balsų proporcijas.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą šios atskiros rinkimų sistemos (mažoritarinė ir proporcinė) būtų sujungtos toje pačioje vienoje rinkimų apygardoje. Taip jas sujungus, būtų iškreipti esminiai šių rinkimų sistemų požymiai, nes vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje dėl Seimo nario mandato varžosi pavieniai kandidatai, rinkimų rezultatas būtų nustatomas taikant daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą vykdomų rinkimų rezultatų nustatymo ir mandatų skirstymo taisykles, ir Seimo nariu taptų į politinės partijos (ar jų koalicijos) sąrašą įrašytas kandidatas, nesurinkęs tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų daugumos arba šioje apygardoje net nekandidatavęs. Toks Seimo nario mandato įgijimo būdas, kai, nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams, atsiradusią laisvą Seimo nario vietą nerengiant naujų rinkimų užimtų rinkimuose šioje apygardoje nekandidatavęs (arba kandidatavęs, bet rinkėjų daugumos valia į Seimą neišrinktas) asmuo, neatitiktų pagal Konstituciją rinkimams keliamų reikalavimų, kad dėl mandato būtų varžomasi laisvai ir sąžiningai, kad rinkėjai turėtų teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kad jie galėtų balsuodami laisvai pareikšti savo valią.
Taigi nebūtų užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė, nes tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje išrinkto Seimo nario įgaliojimai būtų nutrūkę, rinkėjai negalėtų balsuodami pareikšti savo valios, o jų anksčiau atiduoti balsai neturėtų jokios reikšmės nustatant kandidatą, kuris užimtų atsiradusią laisvą Seimo nario vietą. Būtų pažeista ir lygi piliečių pasyvioji rinkimų teisė, nes šioje rinkimų apygardoje jie negalėtų kandidatuoti į Seimo narius ir siekti būti išrinkti. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios (2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Pažymėtina, kad projekte siūlomas rinkimų rezultatų nustatymo ir mandatų skirstymo būdas iškreiptų mažoritarinės rinkimų sistemos esmę ir būtų palankus tik į politinių partijų (ar jų koalicijų) sąrašus įrašytiems kandidatams, nes jie užimtų visas atsilaisvinusias Seimo narių vietas, nors rinkimuose vienmandatėse rinkimų apygardose apskritai nebūtų dalyvavę.
Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos iškreipti per rinkimus pareikštą rinkėjų valią, kartu galėtų būti pažeista konstitucinė piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus. Pabrėžtina ir tai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarime, tokia Seimo narių rinkimų sistema, kai dėl Seimo narių mandatų varžosi į politinių partijų sąrašus įrašyti kandidatai ir politinių partijų iškelti pavieniai kandidatai, pagal Konstituciją yra galima, jeigu užtikrinama galimybė Seimo rinkimuose dalyvauti ir piliečiams, neįrašytiems į politinių partijų sąrašus ar ne jų keliamiems. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino Seimo rinkimų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik politinė partija, neprieštaraujančiu Konstitucijai, nes Seimo nariai yra renkami pagal mišrią rinkimų sistemą, kuri sudaro galimybę Seimo rinkimuose kandidatuoti ne tik į politinių partijų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ar jų iškeltiems pavieniams kandidatams, bet ir pavieniams piliečiams, įstatymų nustatyta tvarka patiems save iškėlusiems kandidatais.
Tuo tarpu pagal siūlomą teisinį reguliavimą visi Seimo nario mandatai, nutrūkus Seimo narių įgaliojimams, atitektų išskirtinai politinių partijų (ar jų koalicijų) sąrašuose įrašytiems kandidatams. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Manytina, kad įstatymo projekte siūlomi Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai iškreiptų Seimo rinkimų sistemą. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą mažoritarinė ir proporcinė rinkimų sistema būtų sujungtos vienoje rinkimų apygardoje, kas iškreiptų esminius šių rinkimų sistemų požymius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siūloma nauja Seimo nario mandatų skirstymo tvarka negalėtų būti taikoma 2016–2020 metų kadencijos Seimui, tai turėtų būti aptarta įstatymo (jeigu jis būtų priimtas) įgyvendinamosiose nuostatose. Neaktualu Pastaba neaktuali, kadangi įstatymo projektą siūloma atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto:
1) 2 straipsnyje nurodant pakeitimo esmę taisytinas klaidingai nurodytas keičiamo straipsnio numeris, o dėstomojoje dalyje nereikėtų pateikti keičiamo straipsnio pavadinimo;
įstatymo 97 straipsnis nėra suskirstytas į dalis; dėstomosios dalies antrajame sakinyje tikslintinos formuluotės „nėra kandidatų sąrašo“ ir „sąrašas“;
atsisakytina, išdėstant vientisą šio straipsnio tekstą, nes siūlomame 97 straipsnio 1 punkte iš dalies dubliuojamos to paties straipsnio 2 punkte išdėstytos nuostatos. Neaktualu Pastaba neaktuali, kadangi įstatymo projektą siūloma atmesti. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-10-16 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 6, 49, 67(1) ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
rinkimų įstatymo Nr. I-2721 6, 49, 67¹ ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3890 atmesti. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, manytina, kad įstatymo projekte siūlomi Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai iškreiptų Seimo rinkimų sistemą.
Seimo rinkimų įstatyme yra nustatyta mišri rinkimų sistema: 71 Seimo narys renkamas pagal mažoritarinę rinkimų sistemą vienmandatėse rinkimų apygardose, o 70 Seimo narių renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą šios atskiros rinkimų sistemos (mažoritarinė ir proporcinė) būtų sujungtos vienoje rinkimų apygardoje, kas iškreiptų esminius šių rinkimų sistemų požymius. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš – 0, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363
TTK išvados projektas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
6, 49,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Irena Šiaulienė, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Juozas Bernatonis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjos: Ona Buišienė, Viktorija Staugaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma atsisakyti Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinto naujų rinkimų,
rengiamų nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams, instituto.
Pagal projekto 4 straipsniu siūlomą Seimo rinkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 97 straipsnį, nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams, nauji rinkimai joje nebūtų rengiami, o atsiradusi laisva Seimo nario vieta būtų užimama pagal Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje – Seimo nariu taptų į tam tikros politinės partijos ar jų koalicijos daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašą įrašytas kandidatas. Tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti pažeista Konstitucijos 33 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, 34 straipsnio pirmojoje bei antrojoje dalyse įtvirtinta piliečių aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė, gali būti nukrypta nuo Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintų demokratinių Seimo rinkimų principų, pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucijoje Seimo narių rinkimų sistema nėra nustatyta. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio trečiąją dalį tai palikta įstatymų leidėjo diskrecijai. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, įstatymu gali būti nustatyta vien proporcinė, vien mažoritarinė arba kitokia Seimo narių rinkimų sistema, inter alia mišri rinkimų sistema, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).
Tačiau, kad ir kokią Seimo narių rinkimų sistemą pasirinktų įstatymų leidėjas, įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrinta, kad rinkimai būtų vykdomi laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose taip pat privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2015 m. spalio 20 d. nutarimas). Esant mišriai rinkimų sistemai, dvi atskiros rinkimų sistemos, proporcinė ir mažoritarinė, jungiamos nekeičiant pagrindinio jų požymio, t. y. pavieniai kandidatai varžosi tik vienmandatėse rinkimų apygardose, o į politinių partijų (ar kitų kolektyvinių subjektų) sudaromus kandidatų sąrašus įrašyti kandidatai – tik daugiamandatėse apygardose (2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Seimo rinkimų įstatyme yra nustatyta mišri rinkimų sistema: 71 Seimo narys renkamas pagal mažoritarinę rinkimų sistemą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose gali kandidatuoti pavieniai politinių partijų iškelti arba patys save kandidatais iškėlę piliečiai, o 70 Seimo narių renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurioje varžosi politinių partijų (ar jų koalicijų) sudaryti kandidatų sąrašai ir rinkimų rezultatai nustatomi atsižvelgiant į šių sąrašų gautų rinkėjų balsų proporcijas.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą šios atskiros rinkimų sistemos (mažoritarinė ir proporcinė) būtų sujungtos toje pačioje vienoje rinkimų apygardoje. Taip jas sujungus, būtų iškreipti esminiai šių rinkimų sistemų požymiai, nes vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje dėl Seimo nario mandato varžosi pavieniai kandidatai, rinkimų rezultatas būtų nustatomas taikant daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą vykdomų rinkimų rezultatų nustatymo ir mandatų skirstymo taisykles, ir Seimo nariu taptų į politinės partijos (ar jų koalicijos) sąrašą įrašytas kandidatas, nesurinkęs tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų daugumos arba šioje apygardoje net nekandidatavęs. Toks Seimo nario mandato įgijimo būdas, kai, nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams, atsiradusią laisvą Seimo nario vietą nerengiant naujų rinkimų užimtų rinkimuose šioje apygardoje nekandidatavęs (arba kandidatavęs, bet rinkėjų daugumos valia į Seimą neišrinktas) asmuo, neatitiktų pagal Konstituciją rinkimams keliamų reikalavimų, kad dėl mandato būtų varžomasi laisvai ir sąžiningai, kad rinkėjai turėtų teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kad jie galėtų balsuodami laisvai pareikšti savo valią.
Taigi nebūtų užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė, nes tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje išrinkto Seimo nario įgaliojimai būtų nutrūkę, rinkėjai negalėtų balsuodami pareikšti savo valios, o jų anksčiau atiduoti balsai neturėtų jokios reikšmės nustatant kandidatą, kuris užimtų atsiradusią laisvą Seimo nario vietą. Būtų pažeista ir lygi piliečių pasyvioji rinkimų teisė, nes šioje rinkimų apygardoje jie negalėtų kandidatuoti į Seimo narius ir siekti būti išrinkti. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios (2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Pažymėtina, kad projekte siūlomas rinkimų rezultatų nustatymo ir mandatų skirstymo būdas iškreiptų mažoritarinės rinkimų sistemos esmę ir būtų palankus tik į politinių partijų (ar jų koalicijų) sąrašus įrašytiems kandidatams, nes jie užimtų visas atsilaisvinusias Seimo narių vietas, nors rinkimuose vienmandatėse rinkimų apygardose apskritai nebūtų dalyvavę.
Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos iškreipti per rinkimus pareikštą rinkėjų valią, kartu galėtų būti pažeista konstitucinė piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus. Pabrėžtina ir tai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarime, tokia Seimo narių rinkimų sistema, kai dėl Seimo narių mandatų varžosi į politinių partijų sąrašus įrašyti kandidatai ir politinių partijų iškelti pavieniai kandidatai, pagal Konstituciją yra galima, jeigu užtikrinama galimybė Seimo rinkimuose dalyvauti ir piliečiams, neįrašytiems į politinių partijų sąrašus ar ne jų keliamiems. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino Seimo rinkimų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik politinė partija, neprieštaraujančiu Konstitucijai, nes Seimo nariai yra renkami pagal mišrią rinkimų sistemą, kuri sudaro galimybę Seimo rinkimuose kandidatuoti ne tik į politinių partijų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ar jų iškeltiems pavieniams kandidatams, bet ir pavieniams piliečiams, įstatymų nustatyta tvarka patiems save iškėlusiems kandidatais.
Tuo tarpu pagal siūlomą teisinį reguliavimą visi Seimo nario mandatai, nutrūkus Seimo narių įgaliojimams, atitektų išskirtinai politinių partijų (ar jų koalicijų) sąrašuose įrašytiems kandidatams. Nepritarti
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. spalio 08 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė –6 (Balsavimui teikta išvada, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja LR Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė