Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
15¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo
lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų (įskaitant gydytojus odontologus ir išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) (toliau – gydytojai) ir slaugytojų (įskaitant akušerius) (toliau – slaugytojai) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį dauginant iš koeficiento, kuris yra apskaičiuotas atsižvelgus į šiuos kriterijus: LNSS viešųjų įstaigų praėjusiais kalendoriniais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautų pajamų dydį ir praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų (įskaitant gydytojus odontologus) ir slaugytojų (įskaitant akušerius) įstaigos gydytojų ir slaugytojų vidutinį vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičių. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nustatytas vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis peržiūrimas vieną kartą per kalendorinius metus ne vėliau kaip iki mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymo.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
LNSS viešosios įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinis vidurkis (SvVDU) apskaičiuojamas pagal formulę SvVDU = (gVDU x GES + sVDU x SES) / (GES + SES), čia:
1) gVDU – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis;
2) sVDU – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos vidutinis mėnesinis slaugytojų darbo užmokestis;
3) GES – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos užimtų gydytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius;
4) SES – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos užimtų slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius.“
3Pakeisti 15¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Koeficientas (k) apskaičiuojamas pagal formulę k = 50 % kPSDF + 50 % kE, čia:
1) kPSDF – praėjusių kalendorinių metų įstaigos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautų pajamų koeficientas;
2) kE – praėjusių kalendorinių metų įstaigos gydytojų ir slaugytojų vidutinio vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičiaus koeficientas.“
4Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Praėjusių kalendorinių metų įstaigos gautų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų koeficientai (kPSDF) yra šie:
1) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, iki 0,1 mln. Eur, – 1;
2) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 0,1 mln. Eur ar didesnės, bet neviršija 1 mln. Eur, – 1,1;
3) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 1 mln. Eur ar didesnės, bet neviršija 3 mln. Eur, – 1,8;
4) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 3 mln. Eur ar didesnės, bet neviršija 5 mln.
Eur, – 2,1;
5) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 5 mln. Eur ar didesnės, bet neviršija 6 mln. Eur, – 2,2;
6) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 6 mln. Eur ar didesnės, bet neviršija 7 mln. Eur, – 2,3;
7) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 7 mln. Eur ar didesnės, bet neviršija 10 mln. Eur, – 2,4;
8) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 10 mln. Eur ar didesnės, bet neviršija 30 mln. Eur, – 2,6;
9) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 30 mln. Eur ar didesnės, bet neviršija 50 mln. Eur, – 2,8;
10) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, didesnės kaip 50 mln. ar didesnės Eur, – 3.“
išdėstyti taip: „7.
Praėjusių kalendorinių metų įstaigos gydytojų ir slaugytojų vidutinio vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičiaus koeficientai (kE) yra:
1) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius iki 10 darbuotojų, – 1;
2) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 11 iki 50 darbuotojų, – 1,1;
3) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 51 iki 100 darbuotojų, – 1,8;
4) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 101 iki 150 darbuotojų, – 2,1;
5) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 151 iki 200 darbuotojų, – 2,2;
6) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 201 iki 250 darbuotojų, – 2,3;
7) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 251 iki 300 darbuotojų, – 2,4;
8) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 301 iki 500 darbuotojų, – 2,6;
9) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 501 iki 1 000 darbuotojų, – 2,8;
10) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius daugiau kaip 1 001 darbuotojas, – 3.“ 6.
Praėjusių kalendorinių metų įstaigos gydytojų ir slaugytojų vidutinio vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičiaus koeficientai (kE) yra:
1) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius iki 10 darbuotojų, – 1;
2) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 11 iki 50 darbuotojų, – 1,1;
3) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 51 iki 100 darbuotojų, – 1,8;
4) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 101 iki 150 darbuotojų, – 2,1;
5) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 151 iki 200 darbuotojų, – 2,2;
6) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 201 iki 250 darbuotojų, – 2,3;
7) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 251 iki 300 darbuotojų, – 2,4;
8) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 301 iki 500 darbuotojų, – 2,6;
9) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius nuo 501 iki 1 000 darbuotojų, – 2,8;
10) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba kuriose praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų ir slaugytojų vidutinis vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičius daugiau kaip 1 001 darbuotojas, – 3.“
taip: „10.
LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis negali viršyti 3020 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinio darbo užmokesčio kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui ir šio straipsnio 10¹ dalyje numatytą išimtį.“
dalimi: „10¹. Naujai (asmuo iki priėmimo į atitinkamas pareigas LNSS viešojoje įstaigoje momento nėjo nuolatinių pareigų, į kurias yra priimtas) į LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančias pareigas priimtam asmeniui mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis likusiam kintamosios dalies termino nustatymo laikotarpiui nustatomas LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo (LNSS viešosios įstaigos vadovui) ar LNSS viešosios įstaigos vadovo (LNSS viešosios įstaigos vadovo pavaduotojui) sprendimu ir visais atvejais mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis negali viršyti 30 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio.
Naujai į LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančias pareigas priimtam asmeniui mėnesinio darbo užmokesčio kintamoji dalis gali būti nustatoma ir esant neigiamam įstaigos praėjusių kalendorinių metų veiklos finansiniam rezultatui. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančias pareigas priimtam asmeniui, kuris tas pačias pareigas jau ėjo iki priėmimo į pareigas momento, likusiam kintamosios dalies termino nustatymo laikotarpiui paliekamas tas pats jau nustatytas mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis.“2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
šiam įstatymui iki šio įstatymo nustatytas LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo gauto mėnesinio darbo užmokesčio dydis turi būti perskaičiuotas atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio ir šio straipsnio 2-5 dalių nuostatas. 2. Jei pagal šį įstatymą perskaičiuotos darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis yra mažesnis, nei buvo nustatytas perskaičiavus darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1762 (toliau – Įstatymas Nr.
XIII-1762), LNSS viešosios įstaigos vadovaujančiajam darbuotojui, iki jis eina šias pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., paliekamas ne mažesnis nei pagal Įstatymą Nr. XIII-1762 nustatytas darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis, o nuo 2021 m. sausio 1 d. darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas pagal nuo
straipsnio nuostatas. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo nustatytas mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis perskaičiuojamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį padauginant iš 1,5. Perskaičiuotas mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis nustatomas likusiam kintamosios dalies termino nustatymo laikotarpiui. 4. Jeigu įsigaliojus šiam įstatymui LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo gauto mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio, apskaičiuoto vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio ir šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydžio, apskaičiuoto vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio ir šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, suma (mėnesis darbo užmokestis) yra mažesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas mėnesinis darbo užmokestis, vadovaujančiajam darbuotojui, iki jis eina šias pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., paliekamas ne mažesnis nei iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas mėnesinio darbo užmokesčio dydis, o nuo 2021 m. sausio 1 d. mėnesinis darbo užmokestis nustatomas pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiosiančias Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Aurelijus Veryga Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Darius Kaminskas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹ straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1762 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d. Įgyvendinant Įstatymo nuostatas kilo reikšmingų neaiškumų dėl Įstatymo įgyvendinimo ir taikymo. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalie 6 punkte nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi vienu iš šiuo principu: aiškumo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimo tikslas – siekiant užtikrinti aiškų Įstatymo taikymą ir vienodą įgyvendinimą, koreguoti Įstatymo nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įstatyme buvo nustatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (toliau kartu – vadovaujantieji darbuotojai) mėnesinis darbo užmokestis susideda iš pastoviosios ir kintamosios darbo užmokesčio dalių.
LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį dauginant iš koeficiento, kuris yra apskaičiuotas atsižvelgus į šiuos kriterijus: LNSS viešųjų įstaigų praėjusiais kalendoriniais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautų pajamų dydį ir praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų (įskaitant gydytojus odontologus) ir slaugytojų (įskaitant akušerius) faktiškai užimtų etatų skaičių. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis negali viršyti 20 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinio darbo užmokesčio kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siekiama nustatyti šias naujas nuostatas:
pakeistoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį dauginant iš koeficiento. Vertinant šią nuostatą nėra aišku, ar darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis yra pastovus ar turi būti nustatomas kiekvienais metais. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviajai daliai nustatyti naudojami praėjusių kalendorinių metų dydžiai, kurie yra kintantys, būtų tikslinga nustatyti, kad LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jau nustatytas vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis būtų peržiūrimas vieną kartą per kalendorinius metus ne vėliau kaip iki darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymo. 2. Įstatymu pakeistoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas pagal praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta gydytojo sąvoka, kurioje nurodyta, kad gydytojais laikomi medicinos gydytojai, gydytojai rezidentai, šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai. 2018 m. lapkričio 21 d. Sveikatos reikalų komiteto išvadoje Nr. 111-P-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1006“) buvo nuolat akcentuojama, jog „<…> gydytojų ir slaugytojų vieno mėnesio darbo užmokesčio svertinis vidurkis, kuris leis įvertinti gydytojų (įskaitant gydytojus odontologus) ir slaugytojų (įskaitant akušerius) skirtingą etatų skaičiaus santykį ir atspindės realų vieno mėnesio darbo užmokesčio vidurkį. Nurodyti kriterijai objektyviai atspindi įstaigos veiklos sudėtingumą, atsakomybę ir mąstą užtikrinant paslaugų organizavimą, finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymą <…>“, „<…> įpareigos vadovus ne tik taikyti efektyvesnius vadybos metodus, bet ir motyvuotai didinti gydytojų bei slaugytojų darbo užmokestį <…>“. Šios teisės aktų lydimųjų dokumentų nuostatos, bendrieji įstaigų vadybos principai ir įstaigų vadovų darbo užmokesčio formavimo principai suponuoja išvadą, jog gydytojų rezidentų, gaunamo darbo užmokesčio įtraukimas į įstaigos vadovų darbo užmokesčio apskaičiavimo formulę, sukuria situaciją, kai įstaigos vadovo darbo užmokestį tiesiogiai lemia ne įstaigos vadovo taikyti efektyvesni vadybos metodai, organizaciniai sprendimai, pilnateisiškas darbdavio funkcijų įgyvendinimas (t. y. nevaržoma teisė priimti darbuotojus, nustatyti jiems teises ir pareigas, kt.), bet medicinos praktikos veiklos specifika, kai įstaigos, esančios rezidentūros baze, vadovui darbo užmokesčio dydį lemia kitų subjektų priimtų sprendimų pasekmės (pvz., gydytojo rezidento statusas besąlygiškai garantuoja darbo sutartį su gydymo įstaiga, kurios sudarymui (pasibaigimui) įstaigos vadovas neturi tiesioginės įtakos; įstaigos veikla turi būti organizuojama taip, kad gydytojui rezidentui būtų sudarytos sąlygos konsultuotis su gydytoju specialistu, būtų užtikrintas gydytojo specialisto atvykimas per nustatytą laiką, kt.). Todėl vadovų darbo užmokestis neturėtų būti siejamas su darbuotojų (gydytojų rezidentų), kurių atžvilgiu įstaigos vadovas neturi pilnos darbdavio teisių diskrecijos.
Atsižvelgiant į tai, Projektu aiškiai nustatoma, kad skaičiuojant darbo užmokesčio pastoviąją dalį nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinis vidurkis į gydytojo sąvoką neįtraukiant gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų. 3. Projektu keičiamas Įstatymo 15¹ straipsnis tikslinant formuluotę iš „praėjusių kalendorinių metų įstaigos faktiškai užimtų etatų skaičiaus“ į „praėjusių kalendorinių metų įstaigos gydytojų ir slaugytojų vidutinį vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičių“. Toks keitimas grindžiamas siekiu vieningai ir aiškiai suprasti dedamosios reikšmę ir apskaičiavimą. Sąvoka „faktiškai užimtų“ reikš tai, kad turi būti skaičiuojamas ne fizinių gydytojų ir slaugytojų skaičius, bet pilnai užimtų gydytojų ir slaugytojų etatų skaičius. Pavyzdžiui, nors įstaigoje 5 gydytojai gali dirbti po 0.2 etato krūviu, bet faktiškai bus užimtas vienas gydytojo etatas. Praėjusių kalendorinių metų įstaigos gydytojų ir slaugytojų vidutinį vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičių būtų galima paskaičiuoti pirmiausiai paskaičiuojant kiekvieno praėjusių kalendorinių metų mėnesio, pavyzdžiui, paskutinės dienos faktiškai užimtų etatų skaičių, sudedant visų kalendorinių metų faktiškai užimtų etatų skaičių ir jį padalinant iš 12 (12 mėnesių). 4. Nuolat Sveikatos apsaugos ministerijoje gaunami paklausimai, kaip turi būti nustatoma LNSS viešosios įstaigos vadovaujančių darbuotojų kintamoji dalis, kai šie į pareigas priimami tuo metu, kai darbo užmokesčio kintamoji dalis jau buvo nustatyta. Pastebėtina tai, kad šiuo metu yra nustatyta, kad darbo užmokesčio kintamoji dalis nėra nustatoma, jei LNSS viešosios įstaigos praeitų kalendorinių metų finansinis rezultatas yra neigiamas.
Manome, kad naujai į pareigas priimtas LNSS viešosios įstaigos vadovas neturėtų būti baudžiamas (jam neskiriama kintamoji dalis) vien dėl to, jei tokia situacija susidarė dėl ankstesnio vadovo netinkamos veiklos. Be to, naujam į pareigas priimtam vadovui, jam skyrus kintamąją dalį, tai būtų paskata vykdyti veiklą taip, kad LNSS viešąją įstaigą išvestų iš neigiamo finansinio rezultato. Atsižvelgiant į tai Projektu yra keičiama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio 10 dalis ir pildoma nauja 10¹ dalimi. 5. Siekiant nepažeisti įstaigos vadovaujančių darbuotojų teisėtų lūkesčių Projektu nustatomos ir įgyvendinimo nuostatos:
1) Įsigaliojus Projektui iki šio Projekto nustatytas LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo gauto mėnesinio darbo užmokesčio dydis turi būti perskaičiuotas atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio ir žemiau nurodytų 2-4 dalių nuostatomis. 2) Jei pagal Projektą perskaičiuotos darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis yra mažesnis, nei buvo nustatytas perskaičiavus darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1762 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1762), LNSS viešosios įstaigos vadovaujančiajam darbuotojui, iki jis eina šias pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., paliekamas ne mažesnis nei pagal Įstatymą Nr. XIII-1762 nustatytas darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis, o nuo 2021 m. sausio 1 d. darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiosiančias Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio nuostatas.
3) Iki Projekto įsigaliojimo LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo nustatytas mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis perskaičiuojamas iki Projekto įsigaliojimo nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį padauginant iš 1,5 (taikomas proporcinis kintamosios dalies dydžio perskaičiavimo metodas), kuris paskaičiuotas atsižvelgiant į kintamosios dalies santykinį padidėjimą, t. y. 30/20=1,5. Perskaičiuotas mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis nustatomas likusiam kintamosios dalies termino nustatymo laikotarpiui. 4) Jeigu įsigaliojus Projektui LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo gauto mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio, apskaičiuoto vadovaujantis Projekto 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio ir Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydžio, apskaičiuoto vadovaujantis Projekto 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio ir Projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, suma (mėnesis darbo užmokestis) yra mažesnė nei iki Projekto įsigaliojimo nustatytas mėnesinis darbo užmokestis, vadovaujančiajam darbuotojui, iki jis eina šias pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., paliekamas ne mažesnis nei iki Projekto įsigaliojimo nustatytas mėnesinio darbo užmokesčio dydis, o nuo 2021 m. sausio 1 d. mėnesinis darbo užmokestis nustatomas pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiosiančias Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio nuostatas. 6. Kintamosios dalies didinimo tikslas – veiklos rezultatų ir paslaugų kokybės didinimas, racionalus valstybės išteklų naudojimas, žmogiškųjų išteklių valdymas.
Padidinus mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį, įstaigos vadovaujantys darbuotojai bus labiau motyvuoti siekti įstatyme įtvirtintų įstaigos veiklos kokybinių ir kiekybinių rodiklių įgyvendinimo, o tai prisidės ir prie paslaugų kokybės gerinimo ir pacientų interesų gautu kokybiškesnes paslaugas įgyvendinimo. Siūlytina maksimalų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį nustatyti 30 procentų (vietoje 20 procentų). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Projektą teigiamas rezultatas būtų tas, kad būtų aiškiai ir suprantamai ateityje būtų taikomos Įstatymo nuostatos. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų,
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „darbo užmokesčio pastovioji dalis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Aurelijus Veryga, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalies 2-9 punktuose vietoj žodžio „neviršija“ įrašytini žodžiai „mažesnės nei“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 10 dalies paskutiniajame sakinyje prieš žodžius „šio straipsnio“ įrašytinas žodis „išskyrus“, o po žodžio „išimtį“ – žodžiai „dėl naujai į pareigas priimtų vadovaujančiųjų asmenų“. 3. Vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 10¹ dalyje nustatytą išimtį dėl naujai į LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančias pareigas priimtam asmeniui mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies likusiam laikotarpiui nustatymo esant ir neigiamam įstaigos praėjusių kalendorinių metų veiklos finansiniam rezultatui, yra neaišku, kaip pavyzdžiui, būtų nustatoma kintamoji dalis likusiam laikotarpiui, jei į pareigas naujas asmuo būtų priimtas gruodžio 20 d. Pagal siūlomą reguliavimą, tokiam asmeniui iki kintamosios dalies nustatymo laikotarpio pabaigos, t.y. iki kitų metų sausio 1 d., galėtų būti nustatoma užmokesčio kintamoji dalis, tačiau nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d. ši nuostata nebegalėtų būti taikoma, nes jau prasidėtų naujas kintamosios dalies nustatymo laikotarpis.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų numatyti bei reglamentuoti ir tokią situaciją, kada naujai į pareigas priimtam asmeniui darbo užmokesčio kintamoji dalis galėtų būti nustatoma ir tais atvejais, kada jis nors ir buvo į pareigas priimtas tais kalendoriniais metais, kurių finansiniai rezultatai buvo neigiami, tačiau dėl pareigų užėmimo laikotarpio santykinio trumpumo negalėjo pilnai įtakoti šių finansinių rezultatų. 4. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir dėl šių aspektų:
Pirma, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad „nuo 2021 m. sausio 1 d. darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiosiančias Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio nuostatas“. Pastebėtina, kad įstatymo projekte nėra įtvirtinta, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tam tikros 15¹ straipsnio nuostatos, nors iš siūlomos formuluotės ir galima daryti tokią išvadą. Taigi neaišku, į kokią keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo redakciją yra pateikiama ši nuoroda. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo ir neaiškumo, siūlytina formuluotes tikslinti. Antra, tiek įstatymo projekte minimame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1762, tiek įstatymo projekto 2 straipsnyje yra numatytos baigiamosios nuostatos dėl įstatymo įgyvendinimo nuo 2021 m. sausio 1 d.
Svarstytina, ar nereikėtų minėto įstatymo ir įstatymo projekto baigiamųjų nuostatų suderinti tarpusavyje, taip išvengiant ir teisės normų kolizijos, nes priėmus įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą galiotų du teisės aktai, reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo nuo 2021 m. sausio 1 d. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]