Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus. Statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas nereikalingas, kai reikia atlikti statybos, rekonstravimo, ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą neįgaliojo poreikiams, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;
įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2020 m. gegužės 1 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai: Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas Lauras Stacevičius Antanas Baura Petras Valiūnas Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
ir uždaviniai Nuo 2005 metų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų teisės aktų nustatyta tvarka finansuojami būsto pritaikymo neįgaliesiems, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, darbai. Norint pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiuose namuose, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnį, būtinas būsto ar bendrojo naudojimo patalpų savininkų daugumos sutikimas, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Būtent Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, kad ,, statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje) <...>“. Taigi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato išimtį, kai bendraturčių rašytinis sutikimas nėra reikalingas. Tačiau praktikoje situacija visiškai kitokia.
2016 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Socialinės integracijos įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies pakeitimai, kuriais numatoma, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams (kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų) turi teisę priimti savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ar kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam. Savivaldybės vykdomajai institucijai priėmus sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliojo specialiesiems poreikiams, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nesutikti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai būtų pritaikyti neįgaliojo specialiesiems poreikiams, netenka galios. Tai reiškia, kad Statybos įstatyme numatyta išimtis praktikoje netaikoma, priimtas Socialinės integracijos įstatymo, kaip specialiojo įstatymo neįgaliesiems, pakeitimas tą išimtį paneigia ir vadovaujamasi nuostata, jog butų ar kitų patalpų savininko sutikimas yra būtinas ir tik tais atvejais, kai susitarimas nepriimamas ir buto ar kitų patalpų savininkai nesutinka, gali įsikišti savivaldybės vykdomoji institucija. Būsto pritaikymo poreikį nustato komisija, kuri taip pat priima sprendimą ir dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo neįgaliojo specialiesiems poreikiams, kai pareiškėjas pateikia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą nesutikti, kad bendrojo naudojimo objektai būtų pritaikyti neįgaliojo specialiesiems poreikiams, ir jį teikia tvirtinti savivaldybės vykdomajai institucijai.
Komisijai rekomenduojama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo neįgaliojo specialiems poreikiams variantus aptarti su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkais ir parinkti geriausią daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo variantą, dėl kurio neprieštarauja kuo daugiau daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkų. Toks teisinis reguliavimas yra perteklinis ir praktikoje ypatingai apsunkina neįgalių žmonių gyvenimą. Norint atlikti rekonstravimo ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, tenka kreiptis į savininkus, eiti per namus ar butus prašant leidimo, laukti kol ir ar jį gausi, o jo negavus – kreiptis į savivaldybę. Taip neadekvačiai vilkinamas procesas, kurio metu neįgalusis neturi galimybių laisvai judėti patalpose, nes jos paprasčiausiai jam nepritaikytos. Dėl šių priežasčių ir buvo parengtas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – patikslinti išimtį, kuria statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas nereikalingas, kai reikia atlikti statybos, rekonstravimo ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą neįgaliojo poreikiams. Taip bus sukuriamas efektyvesnis ir greitesnis procesas priimant sprendimą neįgaliesiems pritaikyti gyvenamąjį namą ar įrengti specialią įrangą, esminius ir būtinus dalykus norint komfortabiliai funkcionuoti savo gyvenamoje aplinkoje.
Tokiu būdu bus įgyvendinama nenuginčijama tokių asmenų teisė turėti tokias pačias galimybes funkcionuoti, kas neturėtų priklausyti nuo bendraturčių sutikimo ar nesutikimo, kartu sustabdant ilgus procesus, kuriais nereikalingai vilkinamas savivaldybių darbas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė – Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, kad ,, statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje) <...>“. Tačiau 2016 m. įsigaliojo Socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pakeitimai, kuriais numatoma, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams (kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų) turi teisę priimti savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ar kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam.
Savivaldybės vykdomajai institucijai priėmus sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliojo specialiesiems poreikiams, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nesutikti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai būtų pritaikyti neįgaliojo specialiesiems poreikiams, netenka galios. Savivaldybės vykdomosios valdžios institucijos sprendimų priėmimo tvarka detalizuota socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintoje Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016-2018 metais tvarkos paraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio
tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projekte statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas nereikalingas, kai reikia atlikti statybos, rekonstravimo ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą neįgaliojo poreikiams, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje). Tikimasi, kad įtvirtinus šią išimtį bus sukurtas efektyvesnis ir greitesnis procesas priimant sprendimą neįgaliesiems pritaikyti gyvenamąjį namą ar įrengti specialią įrangą, o to rezultate – palengvinama tokių asmenų teisė turėti tokias pačias galimybes funkcionuoti kasdienėje aplinkoje.
Taip pat tikimasi sklandesnio ir greitesnio savivaldybių darbo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Didesnės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. A1-460 ,, Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016–2018 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: ,,statybos“, ,,neįgaliojo poreikiai“, ,,bendraturčių sutikimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo naiai: Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas Lauras Stacevičius Antanas Baura Petras Valiūnas Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas nereikalingas, kai reikia atlikti statybos, rekonstravimo ar remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą neįgaliojo poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad ,,statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems”. Taigi galiojančioje įstatymo redakcijoje jau yra nuostata, jog tais atvejais, kai statybos rekonstravimo ar remonto darbai yra susiję su poreikiu pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, bendraturčių rašytinis sutikimas nėra reikalingas. Be to, manytina, kad galiojančio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostata ,,pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems” apimtų ir projekte nurodytos specialios įrangos neįgaliojo poreikiams įrengimą. Atsižvelgus į tai, projektu galiojančiame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas iš esmės nekeičiamas, nesukuria naujo teisinio krūvio, todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis.
Jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti sąvokos ,,speciali įranga neįgaliojo poreikiams” turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame šios sąvokos turinys yra apibrėžtas. 2. Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto turinį reikėtų dėstyti kabutėse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]