Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„83 straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
(išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. 2. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę šio Kodekso 68 ir 69 straipsniuose nurodyti nuteistieji. Šiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytas režimas.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 42 straipsnį. 42 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip:97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekančius nuteistuosius, leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos parduotuvėje. 3 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„104 straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos
1.
Pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį;
3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;
4) dirba arba mokosi, arba užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. 2. Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos:
1) šeši mėnesiai
2) vieneri metai
3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, jeigu jie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, iš pataisos įstaigos leidžiama išvykti:
1) vieną kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o šiems nuteistiesiems atlikus pusę bausmės – du kartus per mėnesį;
2) vieną kartą per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas – du kartus per mėnesį;
3) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį. 4. Dirbančių nuteistųjų prašymu jų nemokamų atostogų metu pataisos įstaigos direktorius vieną kartą per metus šiems nuteistiesiems priklausančios trumpalaikės išvykos trukmę gali pratęsti iki dešimt parų. 5. Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu laikinai uždrausti nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką iš pataisos įstaigos. Šio draudimo taikymo terminai, draudimo pratęsimo procedūra ir nuteistojo informavimo apie taikomą draudimą tvarka nustatyta šio Kodekso 155 straipsnyje. 6.
išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems:
1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;
2) pavojingiems recidyvistams;
3) ribotai pakaltinamiems;
4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą;
5) kurie trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės aktų pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos. 7. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu trumpalaikėje išvykoje iš pataisos įstaigos esančių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. 8. Trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos datą, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, nustato ir klausimą dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys. 9. Apie nuteistojo išvyką iš pataisos įstaigos pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„70 straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas
atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. 2.
atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji, išskyrus atliekančius areštą, taip pat šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekančius nuteistuosius, gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę). 3. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekantys nuteistieji dėvi pataisos įstaigos administracijos išduotą aprangą. 4. Areštą atliekantys nuteistieji, šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekantys nuteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis aprūpinami nemokamai. 5. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. 6. Nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos gydytojo išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. 7.
pusiaukelės namus nuteistieji maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis apsirūpina patys. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekančių nuteistųjų, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies
higienos priemonėms įsigyti ar jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. 8. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 9. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“5 straipsnis. Įstatymo papildymas 70¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 70¹ straipsniu: „70¹ straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas
173 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji, išskyrus atliekančius areštą, atsisakiusius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ir drausmės grupėje laikomus nuteistuosius, taip pat šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies
nuobaudą atliekančius nuteistuosius, gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę).“
173 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Areštą atliekantys nuteistieji, šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas dalyje nurodytą nuobaudą atliekantys nuteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis aprūpinami nemokamai.“
173 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose arba perkelti į
pusiaukelės namus nuteistieji maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis apsirūpina patys. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekančių nuteistųjų, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti ar jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“
173 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius direktoriaus nustatyta tvarka nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems ir jokių pajamų neturintiems nuteistiesiems, išskyrus kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančius nuteistuosius, gali būti leidžiama nemokamai paskambinti telefonu ar siųsti laiškus artimiesiems.“
173 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Atsižvelgiant į pasiektus gerus mokymosi rezultatus, bendrojo ugdymo ar
profesinio mokymo įstaigose besimokantys nepilnamečiai nuteistieji teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti skatinami piniginėmis išmokomis. Šios išmokos skiriamos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.“ 6.
straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 11, 12, 13, 28, 36, 38, 39, 42, 44, 47, 63, 64, 65, 66, 67 ir 70 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“
2Papildyti 75 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Šio įstatymo 36, 44 ir 70¹straipsniai
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3869(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„83 straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
(išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. 2. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę šio Kodekso 68 ir 69 straipsniuose nurodyti nuteistieji. Šiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytas režimas.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 42 straipsnį. 42 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip:97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekančius nuteistuosius, leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos parduotuvėje. 3 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„104 straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos
1.
Pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį;
3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;
4) užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. 2. Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos:
1) šeši mėnesiai
2) vieneri metai
3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, jeigu jie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, iš pataisos įstaigos leidžiama išvykti:
1) vieną kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o šiems nuteistiesiems atlikus pusę bausmės – du kartus per mėnesį;
2) vieną kartą per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį;
3) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį. 4. Dirbančių nuteistųjų prašymu jų nemokamų kasmetinių atostogų metu pataisos įstaigos direktorius vieną kartą per metus šiems nuteistiesiems priklausančios trumpalaikės išvykos trukmę gali pratęsti iki dešimt parų. 5. Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu laikinai uždrausti nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką iš pataisos įstaigos. Šio draudimo taikymo terminai, draudimo pratęsimo procedūra ir nuteistojo informavimo apie taikomą draudimą tvarka nustatyta šio Kodekso 155 straipsnyje. 6.
išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems:
1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;
2) pavojingiems recidyvistams;
3) ribotai pakaltinamiems;
4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą;
5) kurie trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės aktų pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos. 7. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu trumpalaikėje išvykoje iš pataisos įstaigos esančių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. 8. Trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos datą, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, nustato ir klausimą dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys. 9. Apie nuteistojo išvyką iš pataisos įstaigos pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„70 straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas
atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. 2.
atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji, išskyrus atliekančius areštą, taip pat šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę). 3. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekantys nuteistieji dėvi pataisos įstaigos administracijos išduotą aprangą. 4. Areštą atliekantys nuteistieji, šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas dalyje nurodytą nuobaudą atliekantys nuteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis aprūpinami nemokamai. 5. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. 6. Nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse ligoninėje gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos gydytojo išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. 7.
pusiaukelės namus nuteistieji maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis apsirūpina patys. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekančių nuteistųjų, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies
nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti ar jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. 8. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 9. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“5 straipsnis. Įstatymo papildymas 70¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 70¹ straipsniu: „70¹ straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas
173 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji, išskyrus atliekančius areštą, atsisakiusius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ir drausmės grupėje laikomus nuteistuosius, taip pat šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę).“
173 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius direktoriaus nustatyta tvarka nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems ir jokių pajamų neturintiems nuteistiesiems, išskyrus kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančius nuteistuosius, gali būti leidžiama nemokamai paskambinti telefonu ar siųsti laiškus artimiesiems.“
173 straipsnį nauja 9 dalimi: „9. Bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose besimokantys nepilnamečiai nuteistieji, atsižvelgiant į jų pasiektus gerus mokymosi rezultatus, teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti skatinami piniginėmis išmokomis. Šios išmokos skiriamos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.“
straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 11, 12, 13, 28, 36, 38, 39, 42, 44, 47,
63, 64, 65, 66, 67 ir 70 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“
1Papildyti 75 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Šio įstatymo 36, 44 ir 70¹straipsniai
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 4 IR 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
ir uždaviniai: Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą vizitų Lietuvoje ataskaitose ne kartą yra pateikęs rekomendacijas reikšmingai padidinti nuteistiesiems ir suimtiesiems taikomų užimtumo priemonių apimtis. Nors Lietuvos įkalinimo įstaigose darbine veikla užimtų nuteistųjų dalis (41 proc.) tik nežymiai atsilieka nuo bendro Europos Sąjungoje įdarbintų nuteistųjų skaičiaus vidurkio (44 proc.), tačiau, lyginant su pažangių šalių praktika (bendras įdarbintų nuteistųjų skaičius Norvegijoje siekia 50 proc., Švedijoje – 58 proc., Čekijoje – 60 proc.) ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų skaičius yra žymiai didesnis nei kitose šalyse, jokia darbine veikla neužimtų, tačiau dirbti galinčių nuteistųjų skaičius Lietuvoje sąlyginai yra didelis (apie 2500 asmenų). Todėl būtina diegti papildomus instrumentus, sudarančius prielaidas kurti naujas darbo vietas ir motyvuoti nuteistuosius užsiimti darbine veikla.
Pradinėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje, nuteistųjų darbas prilygintinas jų resocializacijai, kadangi ši veikla skirta įgyti ir išsaugoti darbinius įgūdžius, išmokti amato, o ne retai tokia užimtumo forma derinama ir su profesiniu mokymu. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigos viduje (ūkio darbams ar produkcijos gamybai valstybės įmonėje „Mūsų amatai“) į darbinę veiklą įtraukti nuteistieji neturėtų būti prilyginami dirbantiesiems, kaip juos apibrėžia Darbo kodeksas. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, minėtus asmenis visuose teisės aktuose tikslinga įvardinti, nuteistaisiais, užsiimančiais darbine veikla. Atitinkamai keistinas finansinio skatinimo priemonių šiems nuteistiesiems mechanizmas, atsisakant darbo užmokesčio sąvokos ir įteisinant kitas darbine veikla užimtų nuteistųjų finansinio skatinimo formą – piniginę išmoką, kuri būtų diferencijuojama atsižvelgiant į dalyvavimo užimtumo darbine veikla laiką ir kokybiškai atliktas užduotis. Šiuo metu Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) numato nuteistųjų pareigą ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną dirbti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, tačiau šia galimybe pataisos įstaigos naudojasi nepakankamai arba visai nesinaudoja, kadangi nėra pakankamai teisinių mechanizmų, didinančių pačių nuteistųjų suinteresuotumą dalyvauti darbinėje veikloje. Todėl būtina sukurti papildomas priemones, labiau skatinančias patys nuteistuosius įsitraukti į darbinę veiklą, numatant papildomų teisių suteikimą sutinkantiems šia veikla užsiimti nuteistuosius ir atitinkamų poveikių priemonių taikymą tiems, kurie atsisako tai daryti. Viena svarbiausių krypčių, kurioje nuteistųjų įdarbinimo galimybės iš esmės yra neišnaudojamos – nuteistųjų, turinčių teisę dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, skaičiaus didinimas.
Šiuo metu minėta įdarbinimo forma naudojasi tik apie 3 proc. visų dirbančių nuteistųjų, todėl Lietuvoje plėtojant lengvo režimo kalėjimo (angl. low security prison) modelį, tokių nuteistųjų skaičius galėtų būti padidintas mažiausiai 6 kartais. Pastebėtina, kad darbas laisvėje esančiuose ūkio subjektuose ne tik naudingas patiems nuteistiesiems (jiems mokamas ne mažesnis kaip minimalus atlyginimas, taikomos visos socialinės garantijos), tačiau kuria ir pridėtinę naudą visai šalies socialinei sistemai, kadangi tokie nuteistieji savo mokamais mokesčiais prisideda prie jos išlaikymo. 2016 m. Lietuvoje atidarytų pirmųjų pusiaukelės namų sėkmė parodė, kad papildomų teisių suteikimas, apribojimų ir draudimų panaikinimas labiausiai motyvuoja nuteistuosius atitinkamai keičiant savo elgesį pasinaudoti jiems suteiktomis galimybėmis. Vis dėlto, šiuo metu nuteistųjų teisinės padėties švelninimo mechanizmai nėra pakankami, kad nuo pat bausmės pradžios laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo jaustų poreikį savo pozityviu ir pavyzdingu elgesiu siekti greitesnio jo teisinės padėties palengvinimo. Šiuo metu pataisos namuose nuteistieji yra suskirstyti į tris grupes. Didžioji jų dalis (apie 80 proc.) bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, likusieji – už padarytus režimo bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus laikomi drausmės grupėje (8,6 proc.), o pavyzdingai besielgiantys nuteistieji – nežymių privilegijų ir lengvesnį režimą suteikiančioje lengvojoje grupėje (12 proc.). Ši nuteistųjų pasiskirstymo po grupes proporcija iš esmės nekinta.
Pažymėtina, kad didžioji dalis nuteistųjų nėra suinteresuoti nuosekliai siekti savo teisinės padėties švelninimo, kadangi pagal esamą teisinį reguliavimą teisių ir pareigų apimtis paprastojoje ir lengvojoje grupėje iš esmės mažai skiriasi, taip pat nėra nustatyta aiškių kriterijų, kuriuos nuteistieji turi atitikti, kad būtų perkelti į lengvąją grupę. Užsienio šalių patirtis rodo, kad nuteistųjų resocializacija sėkmingiausiai vyksta tada, kai norintys pasitaisyti nuteistieji yra atskiriami nuo likusios nuteistųjų dalies ir kaip įmanoma labiau didinamos jų kontaktų su išoriniu pasauliu galimybės (pavyzdžiui, darbas ar mokymasis laisvėje, trumpalaikės išvykos namo ir pan.). Tokiu būdu, akivaizdžią pažangą rodantys nuteistieji yra maksimaliai apsaugomi nuo neigiamos kalėjimo (kitų kalinių) įtakos, jiems tampa lengviau adaptuotis visuomenėje išėjus į laisvę. Lengvo režimo įkalinimo įstaigų sektoriai atitinkamai reikalauja ir mažesnių jų išlaikymo kaštų, kadangi dėl juose laikomų visuomenei didelės grėsmės nekeliančių asmenų, atitinkamai gali būti pasitelkiami mažesni resursai šių nuteistųjų apsaugai vykdyti, o tokios įstaigos taip pat nereikalauja ypatingų inžinerinių saugumo priemonių įdiegimo. Pavyzdžiui, daugelyje Norvegijos kalėjimų veikia atskiri padaliniai (zonos), į kuriuos perkeliami taisytis linkę kaliniai. Tokiuose padaliniuose (atviruose kalėjimuose) taikomas sąlyginai švelnesnis režimas, nuteistiesiems leidžiama ne tik laisviau judėti įstaigos teritorijoje (dienos metu kaliniai nerakinami), bet ir dažniau bendrauti su išoriniu pasauliu, lavinami jų savarankiško gyvenimo įgūdžiai (savarankiškas maisto gaminimasis, skalbimas, kiti buities darbai). Tokių nuteistųjų atžvilgiu taikomos resocializacijos priemonės taip pat yra žymiai paveikesnės, nuteistieji noriai dirba jiems pasiūlytą darbą.
Todėl ir Lietuvoje būtina sukurti nuoseklią (pakopinę) bausmės atlikimo sistemą, kuri, skatindama juos kuo greičiau patekti į lengvąją grupę (neribojami pasimatymai ir pokalbiai telefonu, leidžiama dienos metu išvykti į darbą ar pasimatyti su artimaisiais laisvėje, taip pat – kelis kartus per metus trumpam parvykti namo), kartu motyvuotų siekti geresnių savo elgesio korekcijos rezultatų. Teikiamų projektų tikslai:
Teikiamų projektų uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 1.1.1 papunktyje numatytą darbą (veiksmingos ir socialiai orientuotos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų užimtumo darbo ir kita prasminga veikla sistemos sukūrimas). 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektų iniciatorius ir rengėjas
BVK 125 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji privalo dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat iki 2 val. per dieną gali būti įtraukti į nemokamus darbus, tačiau nesukurta priemonių, kuriomis galėtų būti drausminami pasiūlyto darbo atsisakę nuteistieji. BVK 66 straipsnyje nustatyta, kad teisė į pataisos įstaigas pristatyti nuteistuosius turi tik Viešojo saugumo tarnyba. BVK taip pat nėra įtvirtintų aiškių kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti sprendžiamas nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą. BVK 68 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti paliekami tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus. BVK 69 straipsnis įtvirtina nuteistųjų perkėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas pagrindus, tačiau nenurodomi aiškesni į nuteistojo pavojingumo lygį orientuoti kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti vertinamas jo pasirengimas būti perkeltam tęsti bausmės atlikimo į pusiaukelės namus, kartu numatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeliami ir pataisos namų paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji. Pagal šį straipsnį taip pat negalima į kitas pataisos įstaigas perkelti teisminiuose bylų nagrinėjimo procesuose dalyvaujančių nuteistųjų, jei šios įstaigos yra arčiau bylas nagrinėjančių teismų. Todėl šiuo metu, tokiuose procesuose dalyvaujantys nuteistieji privalo būti reguliariai kilnojami tik į tardymo izoliatorius, iš jų – į policijos areštines, dėl to patiriama papildomų išlaidų nuolatiniam šių asmenų konvojavimui, trikdomas nuteistojo socialinės reabilitacijos procesas.
BVK 70 straipsnyje nėra įtvirtinta, kad skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti asmenys ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji pataisos įstaigoje galėtų būti laikomi atskirti nuo kitų nuteistųjų grupių. BVK 73 – 75, 79 – 80 ir 85 – 86 straipsniai nustato konkrečias teises, kurias turi skirtingų pataisos įstaigų rūšių nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji. BVK 94 straipsnis reglamentuoja nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų formas (nuteistąjį atskiriant arba neatskiriant nuo lankytojų). Pagal galiojantį reguliavimą, nuteistųjų pasimatymai, gali vykti tik pataisos įstaigoje. BVK 104 ir 154, 155 straipsniuose nustatyta nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus ir teisės be sargybos išvykti iš pataisos įstaigos suteikimo tvarka. Tačiau šioje tvarkoje taip pat nėra įtvirtinta objektyvių ir į nuteistojo pavojingumą orientuotų kriterijų, todėl šių teisių suteikimo klausimas iš esmės paliekamas tik pataisos įstaigos vadovo diskrecijai. BVK XI skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja nuteistųjų darbą. BVK 125 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji privalo dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat iki 2 val. per dieną gali būti įtraukti į nemokamus darbus, tačiau nesukurta priemonių, kuriomis galėtų būti drausminami pasiūlyto darbo atsisakę nuteistieji. Šiame skirsnyje tiesiogiai nereglamentuojama nuteistųjų galimybė dirbti už pataisos įstaigos ribų (sudaryti darbo sutartį), todėl praktikoje kyla problemų dėl šių asmenų įsidarbinimo ir socialinių garantijų jiems taikymo. BVK 140 straipsnis reguliuoja nuteistųjų skatinimo, o BVK 142 straipsnis – nuobaudų nuteistiesiems skyrimo tvarką.
BVK 144 straipsnyje reguliuojamos laikino nuteistojo izoliavimo sąlygos, nors toks teisinis reguliavimas sistemiškai turėtų būti įtvirtinamas BVK 70 straipsnyje. BVK 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visiems nuteistiesiems (t. y. neatsižvelgiant į jų elgesį ar darbinės veiklos rezultatus) iš valstybės biudžeto lėšų mokamos nustatyto dydžio piniginės išmokos. BVK 175 straipsnyje įtvirtinta, kad nuteistojo prašymu, jis gydomas nuo priklausomybės ligų, tačiau pataisos įstaigos administracijai nenustatyta pareigos vykdyti švietėjišką veiklą ir aktyviai skatinti šiomis ligomis sergančius nuteistuosius pradėti gydytis. BVK taip pat nenumato galimybės nuteistąjį perkelti atlikti bausmę į kitą įstaigą, jei nuteistasis ikiteisminio ar teisminio proceso dalyvis, ir jam tenka nuolat vykti atlikti procesinius veiksmus į kitoje vietoje esančias ikiteisminio tyrimo įstaigas ar teismus. Šiuo metu, dėl minėtų priežasčių nuteistieji iš pataisos įstaigos gali būti perkelti tik į tardymo izoliatorius ir tik iki 5 parų. Pažymėtina, kad pataisos įstaigų tinklas Lietuvoje yra ženkliai platesnis, todėl sudarius galimybes nuteistuosius perkelti tęsti bausmės atlikimo į arčiausiai procesinių veiksmų atlikimo vietos esančias pataisos įstaigas būtų taupomos dažnam ir neretai itin tolimam tokių nuteistųjų konvojavimui. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio
įstatymas Nr. XIII-2264, kurio dalis nuostatų įsigalios 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įgyvendinti projektų tikslus, siūloma keisti ir dalį šio įstatymo neįsigaliojusių nuostatų (toliau – BVK pakeitimo projektas).
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 2 dalį, suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas. SVĮ 7 straipsnyje nurodyta, kad į tardymo izoliatorius turi būti patalpinti nuteistieji, kurie dalyvauja bylų nagrinėjimo procesuose ir nuteistieji, kuriuos rengiamasi perduoti į jų pilietybės valstybę toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę. Toks reguliavimas nėra racionalus, kadangi nuteistųjų dalyvavimą teisminiuose procesuose ar planuojant jų perdavimą kitoms valstybėms, pastaruosius galima laikyti artimiausioje pataisos įstaigoje. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau VSDĮ) 6 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad nuteistieji nedraudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą). Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio
ir mokamos paleidus juos iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 4.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siekiant pertvarkyti nuteistųjų užimtumo sistemą, teikiamame BVK pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 30 straipsnyje siūloma įtvirtinti bendruosius nuteistųjų užimtumo principus, pagal kuriuos:
Įstatymo projekto 31 straipsnyje siūloma nustatoma, kad neturintys teisės be sargybos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų nuteistieji į užimtumą darbinio resocializuojamojo pobūdžio veikla (atsisakant darbo sąvokos ir nurodytos veiklos nelaikant darbo santykiais) įtraukiami tik pataisos įstaigos viduje ir valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, o šioje veikloje dalyvaujantiems nuteistiesiems mokamos diferencijuoto dydžio piniginės išmokos (nevartojant darbo užmokesčio sąvokos). Minėti nuteistieji už pataisos įstaigos teritorijos ribų galėtų dirbti tik juos prižiūrint pataisos pareigūnams. Šiems asmenims būtų siūloma užsiimti prasminga, t. y. kiek tai įmanoma labiau atitinkančiomis pačių nuteistųjų interesus (turimą profesiją, kvalifikaciją ar darbinius įgūdžius arba leidžiančią susiformuoti tokiems įgūdžiams, kuriuos nuteistasis galėtų panaudoti ir išėjęs į laisvę) ir visuomenės poreikius (darbinės veiklos rezultatais prisidedant tiek prie visuomenei tenkančių bausmių vykdymo sistemos kaštų mažinimo, tiek ir teikiant bendruomenei reikalingas paslaugas (viešųjų erdvių tvarkymas ir pan.)) veiklomis.
Kartu įtvirtintas minimalus valandų skaičius per mėnesį, kuriomis šie nuteistieji privalo užsiimti pasiūlyta darbine veikla, o jiems atsisakius, tokie nuteistieji prarastų teisę būti skatinami, išleidžiami už pataisos įstaigos teritorijos ribų, apsipirkti parduotuvėje, naudotis turimais asmeniniais elektros prietaisais. Darbine veikla užsiimtiems nuteistiesiems būtų mokamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos įstaigos patvirtintą tvarką apskaičiuotos piniginės išmokos, kurių dydis priklausytų tiek nuo darbinės veiklos trukmės, tiek ir nuo jos sudėtingumo ir kokybės. Šios išmokos būtų mokamos iš Nuteistųjų socialinės paramos fondo lėšų. Įstatymo projekto 32 straipsnyje siūloma reglamentuoti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų įsidarbinimo klausimus, numatant prievolę iš jų gauto darbo užmokesčio atskaityti 10 proc. į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo vietose darbine veikla užsiimantys nuteistieji nebus laikomi dirbančiaisiais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o už pataisos įstaigų teritorijos ribų dirbančių nuteistųjų darbo santykius reguliuos Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, kartu siūloma keisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 ir 11 straipsnius, atsisakant nuostatų, reguliuojančių šiuo metu galiojančius nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo ypatumus. Pareigą iki 20 val. per savaitę užsiimti darbine veikla siūloma nustatyti ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems (įstatymo projekto 2 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. visos laisvės atėmimo vietų įstaigos yra tapusios universaliomis (t. y. kiekvienoje iš jų gali būti laikomi tiek suimtieji, tiek ir nuteistieji), iš BVK siūlytina išbraukti nuostatas, susijusias su nuteistųjų palikimu tardymo izoliatoriuose, kalėjime ar laisvės atėmimo vietų ligoninėje atlikti ūkio darbus (įstatymo projekto 4, 14 straipsniai). Siekiama patikslinti nuteistųjų konvojavimo į pataisos įstaigos tvarką ir numatyti, kad be Viešojo saugumo tarnybos, konvojuoti nuteistuosius turi teisę ir kitos institucijos, kurioms yra suteikta ši teisė (Įstatymo projekto 1 ir 3 straipsniai).
Siekiant nuosekliai ir sistemiškai subalansuoti nuteistųjų teisinės padėties švelninimo mechanizmą, įstatymo projekto 4, 5, ir 42 straipsniuose siūloma įtvirtinti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkantys nuteistieji galėtų būti perkeliami į iš vienos grupės į kitą, jiems suteikiama teisė be sargybos išvykti iš pataisos įstaigos ar parvykti namo, taip pat perkeliami į pusiaukelės namus. Šios priemonės numatytos ir BVK pakeitimo projekto 3 straipsnyje. Įstatymo projekto 7 – 13 ir 16 straipsniuose siūloma patikslinti skirtinguose nuteistųjų grupėse laikomiems asmenims suteiktas teises, lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems suteikiant teisę gauti neribotą skaičių pasimatymų, o laikomiems drausmės grupėje – apriboti galimybes turėti asmeninių daiktų (jiems siūloma leisti turėti tik drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Įstatymo projekto 22 straipsnyje siūloma padidinant lengvajai nuteistųjų grupei nustatytą pinigų sumą, už kurią jie per mėnesį gali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (iki 6 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos). Įstatymo projekto 18 straipsnyje siūloma vakarų šalių pavyzdžiu modernizuoti nuteistųjų pasimatymų su artimaisiais ir kitais asmenimis tvarką. Siūloma įtvirtinti naujas pasimatymų formas – nuotolinį pasimatymą (vyksta naudojantis internetinės telefonijos pagalba) ir pasimatymą, nuteistajam išvykstant pasimatyti už pataisos įstaigos teritorijos ribų (toks pasimatymas, paskatinimo tvarka, būtų suteikiamas tik lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems).
Įstatymo projekto 34 – 37 straipsniuose siūloma patikslinti nuteistųjų skatinimo ir nuobaudų jiems skyrimo tvarką, įtvirtinant naujas nuobaudų rūšis (didžiausia pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą). Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, nuo 10 iki 5 parų siūloma sutrumpinti nepilnamečiams nuteistiesiems taikomos griežčiausios nuobaudos – uždarymo į kamerų tipo patalpas – terminą. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji į grupes bus perkeliami, jei jie atitiks konkrečius BVK įtvirtintus kriterijus, iš nuteistųjų paskatinimo priemonių ir nuobaudų sąrašų siūloma atitinkamai išbraukti paskatinimo priemonę – nuteistojo perkėlimas į lengvąją grupę ir nuobaudas: paskatinimo priemonės – nuteistojo perkėlimo į lengvąją grupę – panaikinimas ir nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę nuo 3 mėnesių iki vienerių metų.
Įstatymo projekto 38 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 144 straipsnį, o jo nuostatas perkelti į BVK 70 straipsnį („Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigoje“), numatant, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (Įstatymo projekto 6 straipsnis). Pažymėtina, kad toks nuteistojo izoliavimas nebūtų laikomas nuobaudos atlikimu, jei, pasibaigus laikinam nuteistojo izoliavimui, jam būtų paskirta. Įstatymo projekto 46 straipsnyje siūlytina nustatyti pareigą pataisos įstaigos administracijai aktyviai skatinti nuteistuosius atsisakyti žalingų įpročių ir (ar) pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų. BVK pakeitimo projekto 4 straipsnyje siūloma iš BVK išbraukti nuostatą, įpareigojančią pataisos įstaigas visiems nuteistiesiems (t. y. nepriklausomai nuo jų elgesio) kas mėnesį mokėti pinigines išmokas. Į tokias išmokas galėtų pretenduoti tik tie nuteistieji, kurie, ne trumpesnį, negu BVK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla. Be to, tokios išmokos būtų mokamos ne iš valstybės biudžeto, o iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.
Teikiamame SVĮ pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti analogišką, kaip ir BVK, suimtiesiems suteikiamų pasimatymų trukmę ir jų suteikimo tvarką (9 straipsnis). SVĮ pakeitimo projekto 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad suimtųjų statusą turi tik asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir šis statusas minėtiems asmenims būtų suteiktas tik iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. SVĮ pakeitimo projekto 4 straipsnyje, atsižvelgiant į siūlomus BVK pakeitimus, atitinkamai suvienodinami suimtųjų izoliavimo reikalavimai, o SVĮ pakeitimo projekto 1 ir 2 straipsniuose siūloma atsisakyti atskirų asmenų grupių, kurie gali būti laikomi ir pataisos namuose, talpinimo į tardymo izoliatorius galimybės. SVĮ pakeitimo projekto 19 straipsnyje siūloma reglamentuoti suimtųjų užimtumo organizavimo tvarką. SVĮ pakeitimo projekto 9 – 13 straipsniuose siūloma suvienodinti suimtųjų asmeninių daiktų įsigijimo, spaudos prenumeravimo, elektros prietaisų naudojimo, siuntų (perdavimų) tvarkas su analogiškomis nuostatomis, įtvirtintomis Įstatymo projekte. Kituose įstatymų projektų straipsniuose, atsižvelgiant į aptartus pakeitimus, atliekami atitinkamų formuluočių patikslinimai, SVĮ nuostatos suderinamos su keičiamomis BVK nuostatomis. Iš VSDĮ 6 straipsnio siūloma išbraukti nebeaktualią nuostata, pagal kurią nuteistieji nedraudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą).
Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pertvarkomas nuteistųjų užimtumo reguliavimas (pataisos įstaigoje ir nuteistuosius įdarbinančioje įstaigoje nuteistųjų atliekama darbinio resocializuojamojo pobūdžio veikla nebus laikoma darbo santykiais ir šie asmenys negalės būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, o kiti nuteistieji, turintys leidimus dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, galės dirbti pagal darbo teisę reglamentuojančius teisės aktus), minėta VSDĮ 6 straipsnio 9 punkto nuostata tampa nebeaktuali. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Prieš įstatymų projektų rengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengė Nuteistųjų užimtumo sistemos pertvarkymo koncepciją. Priėmus įstatymų projektus galima neigiama kai kurių nuteistųjų (priskiriamų kalėjimų hierarchijos lyderiams) reakcija dėl BVK pakeitimų, susijusių su prievole visiems nuteistiesiems užsiimti darbine veikla ir tą daryti atsisakantiems nuteistiesiems taikomas poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, šie asmenys pataisos įstaigose gali bandyti agituoti kitus nuteistuosius protestuoti prieš BVK pakeitimus (masinis skundų siuntimas valstybės institucijoms, parodomosios badavimo, savęs žalojimo akcijos ir pan.). Siekiant išvengti ar minimizuoti nuteistųjų pasipriešinimą, bus vykdomas intensyvus šviečiamasis darbas, aiškinant siūlomomis teisės normomis nuteistiesiems suteikiamas papildomas galimybes greičiau sušvelninti jų teisinę padėtį. 6.
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes, įgyvendinus lengvo režimo kalėjimo modelį bus galima užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją, kas prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymus, papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki projektų nuostatų įsigaliojimo turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projekte keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektai yra susiję su organizaciniais bausmės atlikimo režimo pokyčiais, todėl jų nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto išlaidų nepareikalaus. Pažymėtina, kad atsisakius visuotinio (t. y. neatsižvelgiant į elgesį) piniginių išmokų skyrimo nuteistiesiems, darbo užmokesčio mokėjimo ūkio darbus pataisos įstaigose dirbantiems nuteistiesiems ir maistpinigių mokėjimo atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose laikomiems nuteistiesiems, valstybės biudžeto lėšų ekonomija (1 240 tūkst. eurų) bus naudojama finansuoti nuteistųjų užimtumo darbine veikla priemonių organizavimui ir jų plėtrai. Įgyvendinus projektuose nustatytas priemones, tikimasi, kad dėl išaugusio už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų skaičiaus (papildomai – apie 900 asmenų), valstybinė socialinio draudimo sistema ir valstybės biudžetas per metus galėtų papildomai gauti apie 1 830 tūkst. eurų šių asmenų sumokamų mokesčių (valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo ir pajamų mokestis). Tikėtina, kad pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų skaičius gali didėti iki 450 nuteistųjų, todėl valstybinė socialinio draudimo sistema ir valstybės biudžetas per metus galėtų papildomai gauti apie 915 tūkst. eurų pajamų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai pateikti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, atsižvelgta į dėl jų pateiktus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus siūlymus. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: užimtumas, kalinimo įstaigos administracija, kalinimo įstaigos darbuotojai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Atsižvelgiant į būtinybę tinkamai pasiruošti dalies Įstatymų projektų nuostatų (susijusių su nuteistųjų užimtumo sistemos reformavimu) įgyvendinimui, siūloma, kad jos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nuteistųjų užimtumo formą ,,individuali darbinė veikla“ tarpusavyje derinti su kartu teikiamo Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau – projektas XIIIP-3868) 30 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso
veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejų įstatymų nuostatų įsigaliojimas yra numatytas 2021 m. sausio 1 d. 2. Siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl galimybės dirbantiems nuteistiesiems nemokamų atostogų metu išvykti iš pataisos įstaigos tarpusavyje derinti su projekto Nr. XIIIP-3868 15 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame numatyta galimybė dirbantiems nuteistiesiems išvykti kasmetinių atostogų metu. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje prieš skaičių ,,9“ įrašytinas žodis ,,nauja“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Tikslintina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į konkrečią straipsnio dalį, t.y. po žodžių ir skaičiaus „šio Kodekso 142 straipsnio“ praleistas skaičius „2“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Marius Rakštelis, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas Gintaras Motuzas, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos atstovai Fausta Viktorija Osičnaitė, Aurelija Baltikauskaitė, Lina Baronaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-303 Siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nuteistųjų užimtumo formą ,,individuali darbinė veikla“ tarpusavyje derinti su kartu teikiamo Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau – projektas XIIIP-3868) 30 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnio 2 dalyje numatyta nuteistųjų užimtumo forma – individuali veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejų įstatymų nuostatų įsigaliojimas yra numatytas
2.
teisės departamentas, 2019-09-303 Siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl galimybės dirbantiems nuteistiesiems nemokamų atostogų metu išvykti iš pataisos įstaigos tarpusavyje derinti su projekto Nr. XIIIP-3868 15 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame numatyta galimybė dirbantiems nuteistiesiems išvykti kasmetinių atostogų metu. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3055
projekto 5 straipsnio 5 dalyje prieš skaičių ,,9“ įrašytinas žodis ,,nauja“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel, 239 6808 (Komiteto biuro tarnautojo pareigos, vardas ir pavardė)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2264 36, 44, 70, 75 STRAIPSNIŲ
2020-05-20
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Tauras Rutkūnas, Vyriausybės patarėjas Audrius Kasinskas, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nuteistųjų užimtumo formą ,,individuali darbinė veikla“ tarpusavyje derinti su kartu teikiamo Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau – projektas XIIIP-3868) 30 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnio 2 dalyje numatyta nuteistųjų užimtumo forma – individuali veikla.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejų įstatymų nuostatų įsigaliojimas yra numatytas 2021 m. sausio 1 d. Pritarti
4
įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl galimybės dirbantiems nuteistiesiems nemokamų atostogų metu išvykti iš pataisos įstaigos tarpusavyje derinti su projekto Nr. XIIIP-3868 15 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame numatyta galimybė dirbantiems nuteistiesiems išvykti kasmetinių atostogų metu. Pritarti Projekto nuostatos suderintos su projekto XIIIP-3868 nuostatomis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje prieš skaičių ,,9“ įrašytinas žodis ,,nauja“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2019-11-13 * Pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3869 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3869(2) ir komiteto išvadoms ir pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. 7.2.Pasiūlymas: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-05-205 2,3 Kadangi įstatymo projektu XIIIP-3868 keičiamas BVK 142 str. 2 d. ir ji įsigalioja iš karto po paskelbimo, tad atitinkamai tokia redakcija turi būti išdėstyta nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiame įstatymo projekto XIIIP-3869 4 str. keičiamame BVK 173 str. (nuorodos į BVK 142 str. 2 d.), o dar vėliau įsigaliosiančioje BVK 173 str. redakcijoje ( XIIIP-3869 5 straipsnio 2 ir 3 dalys) jau apskritai keisti nieko nebereikia, tad buvusios projekto XIIIP-3869 5 straipsnio 2 ir 3 dalys tampa nereikalingos ir įstatymo projekto
2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2 Atsižvelgiant į tai, kad BVK projekto XIIIP-3868(2) įsigaliojimo nuostatos (pritarus Seimo nario pasiūlymui) yra nukeltos iki 2022 m. sausio 1 d., todėl tikslintina ir lydinčiųjų įstatymų projektų įsigaliojimo data. Pasiūlymas:
dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 75 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Šio įstatymo 36, 44 ir 70¹straipsniai įsigalioja 20212022 m. sausio 1 d.“
, susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė , Rimas Andrikis, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3869(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė