Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Iš kardomojo kalinimo vietos tardymo izoliatoriaus į pataisos įstaigą nuteistuosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos.“2 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų darbas
darbinė resocializuojamojo pobūdžio veikla
areštą atliekantis nuteistasis, išskyrus areštą atliekančius nepilnamečius, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, ir nuo bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinančios darbinės resocializuojamojo pobūdžio veiklos (toliau – darbinė veikla) atleistus nuteistuosius, ne mažiau kaip 20 valandų per savaitę privalo neatlygintinai užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla. gali dirbti, jei pataisos įstaigos administracija pasiūlo darbą ir nuteistasis sutinka. Dirbantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 128 straipsnio 1-5 dalių, 129 straipsnio, 131 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, 132 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių taisyklės, nustatytos pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. 2. Pataisos įstaigos administracija turi teisę nemokėdama už darbą įtraukti nuteistuosius tik į pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tokius darbus nuteistieji atlieka paeiliui ir darbas neturi trukti ilgiau kaip tris valandas per dieną. Areštą atliekantys nuteistieji paprastai užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, buities sąlygų gerinimo ir teritorijos tvarkymo veiklomis.
Pataisos įstaigos administracijai organizuojant nuteistųjų areštu užimtumą darbine veikla vadovaujamasi šio Kodekso 131 straipsnio nuostatomis, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuo darbinės veiklos gali būti atleidžiami tik trumpesnę kaip septynių parų trukmės arešto bausmę atliekantys nuteistieji, taip pat dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą), neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai nuteistieji areštu, kurie mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji areštu.“3 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Į pataisos įstaigas nuteistuosius, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Nuteistųjų palikimas kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus perkėlimas iš vienos grupės į kitą
laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus.
Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o jei paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės;
2) užsiima darbine veikla šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o jei paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – užsiima darbine veikla ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už sistemingus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus ar už itin piktybišką režimo reikalavimų pažeidimą, taip pat administracine tvarka, o jeigu paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės terminą;
5) neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus;
6) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2. Atlikti šiuos darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas.
Nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai atitinka vieną iš šių sąlygų:
1) nutraukė darbo santykius ir ilgiau kaip vieną mėnesį nedirba darbo, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistuosius įdarbinančios įstaigos teritorijos ribų, arba atsisakė užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ar be pateisinamų priežasčių darbinėje veikloje nedalyvauja šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką;
2) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
4) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam buvo du kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 3 punkte;
5) jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
6) nustatoma, kad jam bausmę atliekant lengvojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 3. Atlikti ūkio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios grupių laikymo sąlygomis.
Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka vieną iš šių sąlygų:
1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;
4) jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 4. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliamas, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) paprastojoje grupėje po perkėlimo yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės;
2) užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
3) atitinka šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytas sąlygas. 5.
5Nuteistasis,
kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) drausmės grupėje po perkėlimo yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
2) užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. 6. Pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo į pataisos įstaigą atvykęs nuteistasis priskiriamas paprastajai grupei. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 1 punkte, 4 dalyje ir 5 dalies
netaikomos šio Kodekso 130 straipsnio 2 dalyje arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems. 8. Metodiką, pagal kurią vertinami nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas
laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia tai reikalinga:
2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją, arba;
3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba;
4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. 2.
pataisos namų paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės;
2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;
5) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų. 3. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namų lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, į pusiaukelės namus gali būti perkeliami likus ne daugiau kaip vieneriems metams ir ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki bausmės pabaigos ir jeigu jie atitinka šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nustatytas sąlygas. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu šioje dalyje nurodytų nuteistųjų elgesio kontrolė juos laikant pusiaukelės namuose Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. 3. 4. Į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises.
Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nutarimu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus. 4. 5. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji gali būti perkelti į atvirą koloniją, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
2) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
3) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės pažeidimų. Į pusiaukelės namus perkelti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji gali būti apgyvendinami atviroje kolonijoje, jeigu pusiaukelės namuose tuo metu nėra laisvų vietų arba atvira kolonija yra arčiau nuteistojo darbo ar švietimo ar profesinio mokymo įstaigos. Šiems nuteistiesiems taikomas pusiaukelės namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas. 5. 6. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2,
įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. 7. Nuteistasis gali būti laikinai perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, jeigu to reikia dėl jo dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar bylą nagrinėjant teisme.
Sprendimą dėl laikino nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą priima pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o sprendimą dėl nuteistojo grąžinimo – pataisos įstaigos, į kurią nuteistasis buvo laikinai perkeltas, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.“6 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti asmenys ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba buvo sumažinta bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.“
straipsnio pakeitimas
73 straipsnį 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų;“. 2. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas pasimatymas gali vykti be pataisos įstaigos administracijos priežiūros;“. 3. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio
Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų siuntas (perdavimus);“. 8 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmeninių daiktų;“. 2. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per du mėnesius gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus neribotą skaičių pasimatymų, iš kurių du pasimatymai per mėnesį gali vykti be pataisos įstaigos administracijos priežiūros;“. 3. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų siuntas (perdavimus);“. 4.
6 punktu: „6) naudotis maisto ruošimo patalpomis.“9 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
75 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų;“. 2. Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per keturis mėnesius mėnesį gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, kuris gali vykti nuotoliniu būdu arba specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas nebūtų galimas;“. 3. Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;“. 10 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
79 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų;“. 2. Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per mėnesį gauti du trumpalaikius ir vieną ilgalaikį keturis pasimatymus, iš kurių vienas pasimatymas gali vykti be pataisos įstaigos administracijos priežiūros;“. 3. Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų siuntas (perdavimus);“. 11 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmeninių daiktų;“. 2.
80 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per mėnesį gauti keturis trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus neribotą skaičių pasimatymų, iš kurių du pasimatymai per mėnesį gali vykti be pataisos įstaigos administracijos priežiūros;“. 3. Pakeisti 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų siuntas (perdavimus);“. 4. Papildyti 80 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6) naudotis maisto ruošimo patalpomis.“
straipsnio pakeitimas
85 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų;“. 2. Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per du mėnesius mėnesį gauti vieną trumpalaikį pasimatymą du pasimatymus, iš kurių vienas pasimatymas gali vykti be pataisos įstaigos administracijos priežiūros;“. 3. Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų siuntas (perdavimus);“. 4. Pripažinti netekusia galios
straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose. 13 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
86 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų;“. 2. Pakeisti 86 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per keturis du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, kuris gali vykti nuotoliniu būdu arba specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas nebūtų galimas;“. 3. Pakeisti 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;“. 14 straipsnis. 87 ir 88 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 87 ir 88 straipsnius. 87 straipsnis. Nuteistųjų laikymo drausmės grupės sąlygomis terminai ir jų nustatymo tvarka
laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas – nuo dviejų iki šešių mėnesių. 2. Konkretus nuteistojo laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas nustatomas ir pakeičiamas kalėjimo direktoriaus nutarimu. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas nutarimas nuteistajam paskelbiamas pasirašytinai. 88 straipsnis. Paliktų kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistųjų laikymo sąlygos Palikti kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti laikomi nerakinamose kamerose. Šie nuteistieji naudoja asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, gauna smulkiuosius paketus, pasimatymus, gauna ir siunčia laiškus, skambina telefonu pagal šio Kodekso 73 ir 74 straipsniuose nustatytas taisykles. 15 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus siuntas (perdavimus), gauti ir siųsti laiškus, turėti telefoną ir naudotis telefonu juo skambinti;“. 2.
dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki 14 valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, arba gydymosi, ar mokymosi arba jeigu ruošiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus;“. 3. Pakeisti 91 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbinės veiklos atlikimo ar darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Šios išvykos leidžiamos suteikiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu nutarimu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba kiti jų nurodyti asmenys;“. 4. Pakeisti 91 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Ši išvyka leidžiama suteikiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu nutarimu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba kiti jų nurodyti asmenys.;“. 16 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų 1.
Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. turėti šiuos asmeninius daiktus:
1) maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus – lengvajai grupei priskirti nuteistieji, taip pat atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji;
2) maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kurių vartojimui būtinas terminis apdorojimas), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus – paprastajai grupei priskirti nuteistieji;
3) šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis – drausmės grupei priskirti nuteistieji. 2. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra:
1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;
2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;
3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėtų asmeninių daiktų sąrašus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę. 3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų, atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems Asmeninius daiktus nuteistieji įgyja įgyvendindami šio Kodekso 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises. 4. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.“
93 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų prenumeruoti laikraščius ir žurnalus“. 2. Pakeisti 93 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat turimas lėšas prenumeruoti laikraščius bei žurnalus.“
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su
giminaičiais ir kitais asmenimis
pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų Nuteistųjų pasimatymai vyksta su pataisos įstaigos administracijos priežiūra arba be jos. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Minimalų nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų skaičių ir pasimatymų rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. 2. Su pataisos įstaigos administracijos priežiūra nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:
1) nuotoliniu būdu
2) specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas nebūtų galimas, – iki 2 valandų;
3) pataisos įstaigos patalpose, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, – iki 3 valandų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas.
Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai gali vykti tik nuteistojo pasimatymai su sutuoktiniu (sugyventiniu), artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, taip pat lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų pasimatymai. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais. 4. Be pataisos įstaigos administracijos priežiūros nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:
1) specialiose pataisos įstaigos patalpose – iki 24 valandų;
2) pilnamečiam nuteistajam be palydos, o nepilnamečiam nuteistajam – kartu su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis, išvykstant pasimatyti už pataisos namų teritorijos ribų, – iki 8 valandų;
3) parvykstant į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar pas Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius – iki 3 parų, o nuteistųjų kasmetinių atostogų metu – iki 10 parų. 5. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pasimatymo metu nuteistajam leidžiama pasimatyti. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu (sugyventiniu) ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas.
Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais nuteistajam leidžiama išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų šio Kodekso
pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais. 6. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti leidžiama papildomai pasimatyti be pataisos įstaigos administracijos priežiūros. 7. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pasimatymo metu, nuteistajam arba lankytojams pageidaujant, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas arba sudaromos sąlygos pataisos įstaigoje įsigyti maisto produktų. 8. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji savo teisę pasimatyti įgyvendina tik šio Kodekso 91 straipsnyje nustatyta tvarka išvykę už atviros kolonijos ar pusiaukelės namų teritorijos ribų. 9. 4. Pasimatymas, Pataisos įstaigoje vykstantis pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas.
Jeigu per vienerius metus nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo pakartotinai pažeidžiama pasimatymų tvarka arba jeigu už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda, kiti šio nuteistojo pasimatymai vyksta atskiriant jį nuo lankytojų, o pasimatymai jų neatskiriant vėl leidžiami praėjus šešiems mėnesiams nuo trumpalaikių pasimatymų tvarkos pažeidimo ir jeigu nuteistasis neturi nuobaudų, paskirtų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus šešis mėnesius nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo nuteistajam leidžiama pasimatyti tik šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais būdais. 5. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi. 10. 6. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. Pasimatymais šie nuteistieji sutuoktiniai gali pasinaudoti, jei abu turi teisę gauti norimus pasimatymus. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo ir abu neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jei jie apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą pataisos įstaigą susijusias išlaidas apmoka patys nuteistieji. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai arba juos pavaduojantys pareigūnai. 11.
11Nuteistąjį,
sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti nuteistojo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi. 7. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. 12. Nuteistojo pageidavimu vienas be pataisos įstaigos administracijos priežiūros vykstantis pasimatymas gali būti pakeistas dviem su pataisos įstaigos administracijos priežiūra vykstančiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais, o vienas su pataisos įstaigos administracijos priežiūra vykstantis pasimatymas – dviem telefoniniais pokalbiais. 13. 8. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“
Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „95 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus daiktų siuntą (perdavimą)
leidžiama Nuteistieji turi teisę per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį siuntą (perdavimą). 2.
pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų Siunta (perdavimu) nuteistajam gali būti perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iš brangiųjų metalų, elektros prietaisai. 3. Pataisos įstaigų administracija gali priimti drabužių labdaros siuntas Viena siunta (perdavimas) neturi sverti daugiau kaip 15 kilogramų. 4. Pašto ir perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais ir rašymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo Siuntos (perdavimo) priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“20 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais
1Nuteistiesiems,
išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais Nuteistieji, turintys teisę naudotis elektros prietaisais, apmoka už šių prietaisų sunaudotą elektros energiją. 2. Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 3.
direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų:
tvarką, – iki šešių mėnesių;
iki bus sumokėta skola;
3) perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas praradus teisę turėti elektros prietaisus. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą.“21 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę nusipirkti asmeninių daiktų
leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos parduotuvėje Šio Kodekso 92 straipsnyje nurodytus asmeninius daiktus nuteistieji turi teisę nusipirkti. 2. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi patys. Kitų nuteistųjų apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga. 3. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra:
1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;
nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;
straipsnio 3 dalyje nurodytą didžiausią pinigų sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ir elektros prietaisai, sumos. 5.
straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų, atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems.“22 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) keturių šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;“. 23 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas Pakeisti 107 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Santuokos sudarymo metu nuteistieji gali dėvėti tai progai skirtus drabužius. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną papildomą ilgalaikį specialiose pataisos įstaigos patalpose be pataisos įstaigos administracijos priežiūros vykstantį pasimatymą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 110 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą.“
Pakeisti XI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ATĖMIMAS, PATAISOS PRIEMONĖS“. 26 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „111 straipsnis. Pataisos įstaigų režimo paskirtis ir Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, nuteistųjų pataisos priemonės
įstaigų režimo pagrindinė paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą. 2.
2Nuteistųjų,
kuriems paskirtas laisvės atėmimas, Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas ir nuteistųjų užimtumas.“
112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės Socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai Daiktai, kurie nenumatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų asmeninių daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Šio Kodekso nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynuosius pinigus, išskyrus šio Kodekso 91 ir
parduotuvėse įsigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų asmeninių daiktų, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, siuntas (perdavimus), gauti ir siųsti pinigines perlaidas, susirašinėti, skambinti telefonu, pasivaikščioti. Siunta (perdavimu) nuteistajam gali būti perduoti tik tie asmeniniai daiktai, kuriuos jam leidžiama turėti.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų asmeninių daiktų bendrą masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 28 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, dalyvavimo užimtumo veiklose, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „119 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriaus teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atveju
nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai nutarimu iki vieno mėnesio sustabdyti:
1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų siuntų (perdavimų) įteikimą nuteistiesiems;
2) pasimatymų suteikimą nuteistiesiems;
3) maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą asmeninių daiktų įsigijimą;
4) paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems;
5) leidimą skambinti telefonu;
6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.“
Pakeisti XI skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
į darbą užimtumo tikslas
laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija.
Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą įkalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų jiems lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš pataisos įstaigos. 2. Nuteistieji neįgalieji, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių nuteistųjų darbingumo įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. 4. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų. Ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų. 5. Bausmę laisvės atėmimo vietų ligoninėse atliekančių nuteistųjų darbas organizuojamas gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse. 6. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų. 7. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir draudžiamas eiti pareigas nustato šio Kodekso 2 priedas. 8. Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
Ši veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). 126 straipsnis. Nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla užimtumo formos
laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiesiems nuteistiesiems šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. 2. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems individualia darbine, kūrybine ir kitokia veikla užsiimti ir vietoj darbo pataisos įstaigoje. Nuteistųjų užimtumo formos:
1) darbinė veikla;
2) darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų;
3) bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas;
4) individuali veikla;
5) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje. 3. Nuteistųjų individualios darbinės, kūrybinės ir kitokios veiklos tvarką, taip pat šios veiklos rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. 127 straipsnis. Nuteistųjų užimtumo organizavimas
nuteistųjų užimtumą pataisos įstaigos administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus nuteistuosius, atliekančius šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą užsiimtų šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. 2.
įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą:
1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą;
2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir su jais sudaro sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kitomis šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytomis užimtumo formomis pataisos įstaigos teritorijoje ar už jos ribų;
3) konsultuoja nuteistuosius, siekdama padidinti jų motyvaciją savarankiškai įsidarbinti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, pradėti ar tęsti mokslus bendrojo ugdymo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje;
4) ieško arba teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant;
5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius;
6) organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka pataisos įstaiga sudaro sąlygas nuteistiesiems, neturintiems teisės be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti aukštojoje mokykloje nuotoliniu būdu. 128 straipsnis. Nuteistųjų užimtumą darbo sąlygos darbine veikla organizuojanti įstaiga
pataisos įstaigoms padėti organizuoti bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinantį nuteistųjų užimtumą darbine veikla, gali būti steigiama speciali nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena.
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. 2. Pagrindinis nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos tikslas – padėti nuteistiesiems neprarasti ir (ar) įgyti naujų darbo įgūdžių, kad atlikę bausmę jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. 3. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Vykdydama savo veiklą, nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga užtikrina, kad nuteistųjų darbinės veiklos rezultatai būtų panaudojami visos bausmių vykdymo sistemos veiklos poreikiams tenkinti. Nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtą produkciją ir paslaugas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. 4. Atvirose kolonijose atliekančių laisvės atėmimo bausmę ir nepilnamečių nuteistųjų, taip pat nuteistųjų neįgaliųjų darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 5. Nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. 6.
teisę į atostogas bausmės atlikimo laikotarpiu nustato šio Kodekso 130 straipsnis. 129 straipsnis. Nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stažo klausimai Socialinės paramos nuteistiesiems fondas
atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Visos iš nuteistųjų darbinės veiklos gautos pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos pajamos gali būti naudojamos tik nuteistųjų užimtumo darbine veikla procesui užtikrinti ir nuteistųjų socialinėms ar buities sąlygoms gerinti. Iš nuteistųjų darbinės veiklos gautų pajamų dalį pataisos įstaiga ir nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga perveda į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato teisingumo ministras. 2. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų fondų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nuteistųjų užimtumo darbine veikla proceso organizavimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). 3. Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. 130 straipsnis. Nuteistųjų teisė į atostogas
kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į dešimt darbo dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus. Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji turi teisę šio Kodekso 104 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis savo nemokamų atostogų metu išvykti iš pataisos įstaigos. 131 straipsnis. Nuteistųjų darbo apmokėjimas
darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų neįgaliųjų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ribotai pakaltinamų nuteistųjų asmeninę sąskaitą – ne mažiau kaip trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 3. Į nepilnamečių nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 4. Atvirose kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams. 132 straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio 1.
Iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, iš nepilnamečių nuteistųjų, išskyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje, – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu. 3. Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Alimentai nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei visų kitų pajamų rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 133 straipsnis.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems neįgaliesiems, sulaukusiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus, ribotai pakaltinamiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems laisvės atėmimo vietų ligoninėse nuteistiesiems, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažesnė negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki bausmės atlikimo laiko pabaigos gali būti nedaromos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 134 straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus
darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. 135 straipsnis. Nuteistųjų aprūpinimas pensijomis ir pašalpomis
atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pensijos, pašalpos ir visos kitos pajamos įskaitomos į jų asmenines sąskaitas, išskyrus Lietuvos Respublikos pensijų įstatymuose numatytus atvejus, kai paskirtų pensijų mokėjimas nuteistiesiems turi būti nutrauktas. 2. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sulaukę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į pensiją Lietuvos Respublikos pensijų įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais. 3. Nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.“
XI skyriaus papildymas antruoju¹ skirsniu Papildyti Kodekso XI skyrių antruoju¹ skirsniu:
laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigose sąnaudų sumažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. 2. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuo dalyvavimo darbinėje veikloje gali būti atleidžiami tik nuteistieji neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji, nepilnamečiai nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose, nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos. 3. Konkreti darbinė veikla, kuria siūloma užsiimti nuteistajam, parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Siekdama, kad nuteistasis įgytų daugiau darbo įgūdžių, pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistajam dalyvauti pasimatymuose, išvykti į namus ir vykdyti jo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. 4.
teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio
ūkio priežiūros, nuteistųjų buities sąlygų gerinimo, pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijų tvarkymo, produkcijos gamybos veiklomis. Konkrečią darbinę veiklą atlikti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama tik užtikrinus jų apsaugą ir priežiūrą. Trumpesnes kaip vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji produkcijos gamybos veiklomis paprastai neužsiima. 5. Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla vykdymo pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje ar už šių įstaigų teritorijos ribų. Jei pagal sutartis su asmenimis neturinčių teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistųjų darbinė veikla vykdoma už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, pataisos įstaiga užtikrina šių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą. Sutarties dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla vykdymo pavyzdinę formą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. 6. Drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji darbine veikla užsiima tik pataisos įstaigos teritorijoje. 131 straipsnis. Pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje vykdomo nuteistųjų užimtumo darbine veikla sąlygos 1.
Pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje ir šio Kodekso 130 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju vykdomas nuteistųjų užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais, darbo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai šios veiklos vykdymo nereglamentuoja, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. 2.
įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje vykdomos nuteistųjų užimtumo darbine veikla sąlygos:
1) konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos direktorius arba jų įgalioti asmenys; nesant nuteistojo rašytinio sutikimo, jam negali būti pavedama darbine veikla užsiimti švenčių ir poilsio dienomis;
2) nuteistieji darbine veikla užsiima penkias dienas per savaitę, ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną, o tais atvejais, kai dėl darbinės veiklos specifikos negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdienės ar kassavaitinės dalyvavimo darbinėje veikloje trukmės, mutatis mutandis vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, nuteistųjų darbinės veiklos trukmė gali būti nustatoma pagal suminę darbinės veiklos laiko apskaitą; nuteistajam gali būti leidžiama darbine veikla užsiimti ilgiau negu šiame punkte nustatytą laiką tik esant rašytiniam nuteistojo sutikimui ir jei ilgesnis nuteistojo užimtumo darbine veikla laikas netrukdys jam dalyvauti pasimatymuose ir vykdyti jo socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtis ir veiklai atlikti skirtą laiką, pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas, kurių apskaičiavimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius; darbine veikla pataisos įstaigoje užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų;
4) už vienerius dalyvavimo darbinėje veikloje metus nuteistiesiems suteikiamas dvidešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, kurio metu jiems mokama piniginė išmoka; nuteistųjų pageidavimu jiems per vienerius metus gali būti suteikiamas iki 10 darbo dienų trukmės papildomas poilsio laikas, kurio metu piniginė išmoka nemokama;
5) nuteistieji, kuriems darbinės veiklos atlikimo metu buvo padaryta žala, turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka;
6) laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą; šie nuteistieji Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais, taip pat būti pensijų programos dalyviais.
Pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje vykdomos nuteistųjų užimtumo darbine veikla sąlygos:
1) konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos direktorius arba jų įgalioti asmenys; nesant nuteistojo rašytinio sutikimo, jam negali būti pavedama darbine veikla užsiimti švenčių ir poilsio dienomis;
2) nuteistieji darbine veikla užsiima penkias dienas per savaitę, ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną, o tais atvejais, kai dėl darbinės veiklos specifikos negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdienės ar kassavaitinės dalyvavimo darbinėje veikloje trukmės, mutatis mutandis vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, nuteistųjų darbinės veiklos trukmė gali būti nustatoma pagal suminę darbinės veiklos laiko apskaitą; nuteistajam gali būti leidžiama darbine veikla užsiimti ilgiau negu šiame punkte nustatytą laiką tik esant rašytiniam nuteistojo sutikimui ir jei ilgesnis nuteistojo užimtumo darbine veikla laikas netrukdys jam dalyvauti pasimatymuose ir vykdyti jo socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtis ir veiklai atlikti skirtą laiką, pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas, kurių apskaičiavimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius; darbine veikla pataisos įstaigoje užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų;
4) už vienerius dalyvavimo darbinėje veikloje metus nuteistiesiems suteikiamas dvidešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, kurio metu jiems mokama piniginė išmoka; nuteistųjų pageidavimu jiems per vienerius metus gali būti suteikiamas iki 10 darbo dienų trukmės papildomas poilsio laikas, kurio metu piniginė išmoka nemokama;
5) nuteistieji, kuriems darbinės veiklos atlikimo metu buvo padaryta žala, turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka;
6) laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą; šie nuteistieji Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais, taip pat būti pensijų programos dalyviais. 3.
dalyvavimą darbinėje veikloje priskaičiuotas pinigines išmokas pataisos įstaiga, atlikusi šio Kodekso 133 straipsnyje nurodytas išskaitas, perveda į pataisos įstaigos administruojamas šių nuteistųjų asmenines sąskaitas. 132 straipsnis. Minimali nuteistųjų dalyvavimo darbinėje veikloje trukmė ir atsisakymo dalyvauti darbinėje veikloje pasekmės
įstaigos administracija, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad:
1) kiekvienas nuteistasis, išskyrus nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistus ir šios dalies 2 punkte nurodytus nuteistuosius, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį;
2) nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ar studijuoja aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų programose, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 40 valandų per mėnesį. 2. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) arba kai atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, taip pat pasiruošti ir laikyti egzaminus. 3. Nuteistajam atlikus šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, jam laikinai nustatoma iki 40 valandų ilgesnė negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta privaloma dalyvavimo darbinėje veikloje trukmė per mėnesį tol, kol nuteistasis šioje veikloje sudalyvaus visą laiką, kurį būtų privalėjęs skirti atlikdamas šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą. 4. Nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką, toks nuteistasis negali būti skatinamas, jam draudžiama išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), naudotis asmeniniais elektros prietaisais.
Šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam netaikomi praėjus mėnesiui po to, kai jis pareiškia norą užsiimti darbine veikla ir ja užsiima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką. 133 straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų piniginių išmokų
darbinėje veikloje dalyvaujantiems nuteistiesiems priskaičiuotų piniginių išmokų pataisos įstaiga atskaito dešimt procentų į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik jį paleidžiant iš pataisos įstaigos arba nuteistojo prašymu pervedama į nuteistojo nurodytą asmeninę sąskaitą jį perkėlus į atvirą koloniją ar pusiaukelės namus. 2. Atlikus šio straipsnio 1 dalyje nustatytas išskaitas, iš likusios piniginės išmokos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir bausmės atlikimo metu valstybei padarytos žalos atlyginimas skaičiuojami nuo visos nuteistajam priskaičiuotos piniginės išmokos sumos bei visų kitų pajamų rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį.“
XI skyriaus papildymas antruoju² skirsniu Papildyti Kodekso XI skyrių antruoju² skirsniu:
134 straipsnis. Nuteistųjų teisės įsidarbinti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų įgyvendinimo tvarka
teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistiesiems gali būti leidžiama dirbti pataisos įstaigos arba pačių surastą darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. 2. Pataisos įstaiga leidžia turinčiam teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistajam sudaryti darbo sutartį, jei nuteistojo darbas neprieštarauja jo socialinės reabilitacijos tikslams, nuteistojo darbo laikas per mėnesį yra ne trumpesnis už laiką, nurodytą šio Kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistąjį įdarbinantis asmuo įsipareigoja jo darbo užmokestį pervesti į pataisos įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą. 3. Nuteistiesiems draudžiama sudaryti darbo sutartis, jei darbo pobūdis susijęs su ilgiau nei vieną dieną trunkančiomis komandiruotėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje arba komandiruotėmis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. 4. Šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis nuteistieji gali būti priimami į darbą ir nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančioje įstaigoje. 135 straipsnis. Nuteistųjų darbo, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ypatumai 1.
Už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų dirbančių nuteistųjų darbo santykius, valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stažo klausimus reguliuoja Darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. 2. Visas šiame straipsnyje nurodytų nuteistųjų darbo užmokestis pervedamas į pataisos įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą, iš kurios pataisos įstaigos administracija kartą per mėnesį atskaito dešimt procentų nuteistojo darbo užmokesčio dydžio sumą ir ją perveda į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Likus trims mėnesiams iki galimo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos, o jei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam netaikomas, – likus trims mėnesiams iki bausmės pabaigos, nuteistasis atleidžiamas nuo išskaitų į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 3. Į šiame straipsnyje nurodytų nuteistųjų, kuriems leidžiama su savimi turėti pinigų, pataisos įstaigos administruojamas sąskaitas pervestas darbo užmokestis, atlikus įskaitą į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervedamas į nuteistojo nurodytą asmeninę kredito įstaigos sąskaitą. 4. Už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų dirbantiems nuteistiesiems jų atostogų metu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus.“
Pakeisti 139 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nuteistųjų kolektyvo tarybų ir nevyriausybinių organizacijų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų užimtumo, socialinės reabilitacijos darbo, mokymosi, režimo, ir saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams.“
Pakeisti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės
nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:
1) padėka;
21) teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;
32) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas teisės vieną kartą papildomai pasimatyti suteikimas;
panaikinimas prieš terminą;
pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma;
artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų išvykti už pataisos namų teritorijos ribų pasimatyti su artimaisiais arba dėl švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose;
namus suteikimas;. 9) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. 2.
su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius iki aštuonių valandų išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų tik su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis arba pataisos įstaigos darbuotojais.“35 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis. Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka
Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 32. Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pasimatymą, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų už didesnę pinigų sumą ar suteikiama papildoma trumpalaikė išvyka į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pasimatymų, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų ar gauti trumpalaikę išvyką iš pataisos įstaigos. 43. Paskatinimas – padidinti didžiausią apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje pinigų sumą, už kurią nuteistasis gali įsigyti asmeninių daiktų, nuteistajam gali būti taikomas ne ilgiau kaip vieną mėnesį. 54. Kalėjime laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas paskatinimo tvarka pailginamas ne ilgiau kaip vieną mėnesį. 65. Paskatinimo tvarka nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinama vienu metu viena pirmiau paskirta nuobauda. 76.
teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui galėtų padaryti šios paskatinimo priemonės skyrimas. 8. Padėka kaip paskatinimas gali būti paskelbta ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, leidžiama nepilnamečiam nuteistajam pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti už pataisos namų teritorijos ribų. Vienu nutarimu arba įsakymu galima suteikti tik vieną papildomą trumpalaikį arba ilgalaikį pasimatymą, leisti vieną kartą nepilnamečiui išeiti už pataisos namų teritorijos ribų. 9. Paskatinimas, kuriuo leidžiama trumpalaikė išvyka į namus arba leidžiama atostogų metu parvykti į namus, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, o paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas į lengvąją arba paprastąją grupę, – pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. 10. Leidimą nepilnamečiams nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Vienu įsakymu galima leisti tik vieną kartą nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitą ne pataisos įstaigoje organizuojamą renginį. 117. Apie paskatinimo priemonės paskyrimą paskelbiama nuteistajam.“
Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos 1.
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės didžiausia pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių;
pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą).;
4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 2. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę;
nuteistųjų (išskyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų;
laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. 3. Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte dalyje nustatyta nuobauda neskiriama, o jeigu buvo paskirta, – nevykdoma.“
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka 1.
Šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. 3. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. 4. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. 5. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, nebevykdoma. 6. Pakartotinai perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę galima ne anksčiau kaip po vienerių metų, o nepilnametį nuteistąjį – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo dienos. Jeigu paskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą nuteistasis savo asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų arba jų turi nepakankamai, kad būtų iš karto sumokėta paskirta įmoka į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą, šio Kodekso 142 straipsnio
asmeninės sąskaitos pataisos įstaigos administracija atskaito šiai įmokai ar likusiai jos daliai sumokėti reikalingas lėšas. 7.
7Nuobaudos – papeikimas,
paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 8. Nuteistasis turi teisę šio Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. 98. Jeigu nuteistajam per vienerius metus šešis mėnesius, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis tris mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. 109. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Nutarimo, kuriuo nuteistajam paskirta nuobauda, kopija įteikiama nuteistajam.“
Pripažinti 144 straipsnį netekusiu galios. 144 straipsnis. Laikinas nuteistojo izoliavimas Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas.
Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką. 39 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas Pakeisti 145 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „145 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose
nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami laikinai atleidžiami nuo darbinės veiklos. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), smulkiųjų paketų siuntų (perdavimų), siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 101 straipsnyje nurodytą teisę). Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenų įsigijimą reikmenis ir kanceliarines prekes, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.
Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. 3. Sergantiems tuberkulioze nuteistiesiems, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip penki kvadratiniai metrai. Šiems nuteistiesiems, taip pat neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) kasdien turi būti leidžiama ne mažiau kaip dvi valandas pasivaikščioti. 4 2. Kamerų tipo patalpose nuteistiejiNuteistieji, atliekantys šio Kodekso
ir ją išdėstyti taip: „1. Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų Kalėjime, pataisos namuose ir šiose įstaigose laikomus nuteistuosius įdarbinusioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje arba kitos teisinės formos juridiniame asmenyje gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę.“
profesinis mokymas vyksta neviršijant darbo dienos trukmės. 41 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios 150 straipsnį. 150 straipsnis. Nuteistųjų atleidimas nuo darbo pataisos įstaigose egzaminams laikyti Pataisos įstaigose baigiamiesiems kvalifikaciniams egzaminams laikyti nuteistieji atleidžiami nuo darbo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistųjų atleidimo nuo darbo pataisos įstaigose egzaminams laikyti tvarką nustato
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, smulkiųjų paketų, pašto arba perduodamus siuntinius siuntas (perdavimus) ir pasimatymus;“. 2. Pripažinti netekusia galios
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos namų administracijos nurodytą darbą. 43 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, arba nuteistasis priimtas į darbą nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančioje įstaigoje šio Kodekso XI skyriaus antrajame²skirsnyje nurodytomis sąlygomis, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti aukštosios mokyklos nuolatinės formos studijų programoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas:
sąlygomis lengvojoje grupėje;
2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
4) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu;
pažeidimus;
6) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (išskyrus nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistus nuteistuosius);
būdu per orą.“
Pakeisti 167 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „167 straipsnis. Nuteistųjų Laisvės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos poveikio priemonės bausme pataisos priemonės 1.
Nuteistiesiems Laisvės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso XI skyriaus antrajame, antrajame¹, pirmajame, ir trečiajame ir ketvirtajame skirsniuose nurodytos pataisos numatytos poveikio priemonės. 2. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas organizuojamas šio Kodekso 147, 148, 149 ir 150 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jeigu patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134 ir
Pakeisti 169 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „169 straipsnis. Terminuoto Arešto, terminuoto laisvės atėmimo, ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmes atliekančių nuteistųjų materialinės atsakomybės pagrindai ir dydis
1Terminuoto Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu valstybei padarytą žalą:
1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas darbinę veiklą, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai;
2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas. 2. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo metu padarytą valstybei žalą atsako tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas.“
Pakeisti 175 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti tabako gaminių, Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, ir narkotinių ar kitų psichiką veikiančių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu , ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.“
įstatymo 2 ir 4 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 ir 4 dalys, 13 straipsnio 2 dalis, 14, 18, 22–37, 39–41, 42 straipsnio
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki
šiam įstatymui pataisos įstaigos per tris mėnesius suskirsto nuteistuosius į grupes, kuriose jie turi atlikti bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio nuostatas. Į kitas nuteistųjų grupes neperkeliami nuteistieji, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo bausmę atliko:
1) lengvojoje grupėje, jei juos reikėtų perkelti į paprastąją arba drausmės grupę;
2) paprastojoje grupėje, jei juos reikėtų perkelti į drausmės grupę. 4.
įstatymo įsigaliojimo į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji, kurie šiam įstatymui įsigaliojus neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
namuose, išskyrus atvejus, kai jie privalo būti grąžinti į pataisos namus dėl padarytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nuteistiesiems išduoti leidimai išvykti be sargybos arba be palydos galioja tol, kol jie bus panaikinti dėl pasikeitusių darbo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones sąlygų, arba kol teisė nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos nebus atimta dėl jam nustatyto režimo reikalavimų arba elgesio taisyklių pažeidimo. 6. Sprendžiant klausimus dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos grupės į kitą arba dėl jų trumpalaikių išvykų iš pataisos įstaigos, laikoma, kad nuteistieji užsiėmė darbine veikla, jeigu jie iki šio įstatymo įsigaliojimo dirbo pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą arba užsiėmė individualia darbine veikla. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3868(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Iš kardomojo kalinimo vietos tardymo izoliatoriaus į pataisos įstaigą nuteistuosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos.“2 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų darbas
resocializuojamojo pobūdžio darbinė veikla
areštą atliekantis nuteistasis, išskyrus nuo bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinančios resocializuojamojo pobūdžio darbinės veiklos (toliau – darbinė veikla) atleistus nuteistuosius, privalo ne mažiau kaip 20 valandų per savaitę neatlygintinai užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla. gali dirbti, jei pataisos įstaigos administracija pasiūlo darbą ir nuteistasis sutinka. Dirbantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 128 straipsnio 1-5 dalių, 129 straipsnio, 131 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, 132 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių taisyklės, nustatytos pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. 2. Pataisos įstaigos administracija turi teisę nemokėdama už darbą įtraukti nuteistuosius tik į pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tokius darbus nuteistieji atlieka paeiliui ir darbas neturi trukti ilgiau kaip tris valandas per dieną. Areštą atliekantys nuteistieji paprastai užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, buities sąlygų gerinimo ir teritorijos tvarkymo veikla.
Pataisos įstaigos administracija, organizuodama areštą atliekančių nuteistųjų užimtumą darbine veikla, vadovaujasi šio Kodekso 131 straipsnio nuostatomis, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuo darbinės veiklos atleidžiami tik trumpesnę kaip septynių parų trukmės arešto bausmę atliekantys nuteistieji, taip pat areštą atliekantys nuteistieji dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą), neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai, kurie mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami areštą atliekantys nuteistieji.“3 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Į pataisos įstaigas nuteistuosius, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos.“
straipsnio pakeitimas
68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Nuteistųjų palikimas kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus perkėlimas iš vienos grupės į kitą
laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus.
Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius, nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką;
5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2. Atlikti šiuos darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas.
Nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) atsisakė pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;
2) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
4) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam buvo du kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 3 punkte;
5) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
6) nustatoma, kad jam bausmę atliekant lengvojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 3. Atlikti ūkio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios grupių laikymo sąlygomis. Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;
4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 4.
4Nuteistasis,
kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliamas, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) paprastojoje grupėje po grąžinimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;
3) atitinka šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas. 5. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) drausmės grupėje po perkėlimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. 6. Pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo į pataisos įstaigą atvykęs nuteistasis priskiriamas paprastajai grupei. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos dėl nuteistųjų darbo netaikomos nuteistiesiems, nurodytiems šio Kodekso 125 straipsnio
atleistiems nuteistiesiems. 8. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“
2Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš vienos grupės į kitą 1.
Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius, nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima darbine veikla šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – užsiima darbine veikla ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką;
5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2.
lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) atsisakė pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo nutraukė darbo santykius ir ilgiau kaip vieną mėnesį nedirba darbo, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistuosius įdarbinančios įstaigos teritorijos ribų, arba atsisakė užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ar be pateisinamų priežasčių darbinėje veikloje nedalyvauja šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką;
2) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
4) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam buvo du kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 3 punkte;
5) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
6) nustatoma, kad jam bausmę atliekant lengvojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 3. Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;
4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 4.
atlikimo metu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) paprastojoje grupėje po grąžinimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
3) atitinka šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas. 5. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
grupėje po perkėlimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. 6. Pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo į pataisos įstaigą atvykęs nuteistasis priskiriamas paprastajai grupei. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos dėl nuteistųjų darbo dalyvavimo darbinėje veikloje netaikomos nuteistiesiems, nurodytiems šio Kodekso
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nuo darbo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems. 8. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“
69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas
laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia tai reikalinga:
2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba
3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba
4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. 2.
namų paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios;
2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;
6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. 3.
atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4,
taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos – į pusiaukelės namus. 3. 4. Į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės aktų pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nutarimu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus. 4. 5. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji gali būti perkelti į atvirą koloniją, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
2) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
3) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės pažeidimų. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu nuteistųjų, perkeltų į pusiaukelės namus, elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. 5. 6. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2,
įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. 7. Nuteistasis gali būti ne ilgiau kaip septynioms paroms laikinai perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, jei jo dalyvavimas būtinas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus arba nagrinėjant bylą teisme. Perkėlimas galimas tik tada, jei minėtų veiksmų neįmanoma atlikti pataisos įstaigoje, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, arba jei jo dalyvavimo negalima užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis ir būdais. Nuteistasis į kitą pataisos įstaigą dėl dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus laikinai perkeliamas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar motyvuotu prokuroro nutarimu, o dėl bylos nagrinėjimo teisme – motyvuota teisėjo ar teismo nutartimi. Kai nuteistojo perkėlimas nebereikalingas, jis kaip įmanoma greičiau grąžinimas į įstaigą, kurioje atlieka bausmę. 8. Motyvuotu ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu nuteistasis gali būti ne ilgiau kaip vienai dienai iš pataisos įstaigos pristatomas į procesinių veiksmų atlikimo vietą, jei šių veiksmų neįmanoma atlikti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis ir būdais. Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis tą pačią dieną grąžinamas į pataisos įstaigą.“6 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba buvo sumažinta bausmės atlikimo metu buvo akivaizdžiai sumažinta. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.“
straipsnio pakeitimas
73 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „73 straipsnis.
Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų;
2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų perduodamų daiktų;
4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.“
2Pakeisti 73 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai;“. 8 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmeninių daiktų;
2) per du mėnesius gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų perduodamų daiktų;
4) vieną kartą tris kartus per dieną paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas.;
6) naudotis maisto ruošimo patalpomis.“
2Pakeisti 74 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per du mėnesius gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus neribotą skaičių pasimatymų, iš kurių du per mėnesį gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai;“. 9 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų;
2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;
4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu;
2Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per keturis mėnesius mėnesį gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, kuris gali vykti nuotoliniu būdu arba specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas;“. 10 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
79 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nepilnamečių nuteistųjų laikymo sąlygos Paprastajai grupei priskirti nepilnamečiai nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų;
2) per mėnesį gauti du trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų perduodamų daiktų;
4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.“
straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per mėnesį gauti du trumpalaikius ir vieną ilgalaikį keturis pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai;“. 11 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis.
Lengvajai grupei priskirtų nepilnamečių nuteistųjų laikymo sąlygos Lengvajai grupei priskirti nepilnamečiai nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmeninių daiktų;
2) per mėnesį gauti keturis trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų perduodamų daiktų;
4) vieną kartą tris kartus per dieną paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas.;
6) naudotis maisto ruošimo patalpomis.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per mėnesį gauti keturis trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus neribotą skaičių pasimatymų, iš kurių du per mėnesį gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai;“. 12 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų;
2) per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti smulkiųjų paketų perduodamų daiktų;
4) kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas;
5) du kartus per savaitę paskambinti telefonu.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per du mėnesius mėnesį gauti vieną trumpalaikį pasimatymą du pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai;“. 3. Pripažinti netekusia galios 85 straipsnio 2 dalį. 2.
straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose. 13 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas
86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „86 straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų;
2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;
procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas;
5) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per keturis du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, kuris gali vykti nuotoliniu būdu arba specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas;“. 14 straipsnis. 87 ir 88 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 87 ir 88 straipsnius. 87 straipsnis. Nuteistųjų laikymo drausmės grupės sąlygomis terminai ir jų nustatymo tvarka
laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas – nuo dviejų iki šešių mėnesių. 2.
nuteistojo laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas nustatomas ir pakeičiamas kalėjimo direktoriaus nutarimu. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas nutarimas nuteistajam paskelbiamas pasirašytinai. 88 straipsnis. Paliktų kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistųjų laikymo sąlygos Palikti kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti laikomi nerakinamose kamerose. Šie nuteistieji naudoja asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, gauna smulkiuosius paketus, pasimatymus, gauna ir siunčia laiškus, skambina telefonu pagal šio Kodekso 73 ir 74 straipsniuose nustatytas taisykles. 15 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus perduodamus daiktus, gauti ir siųsti laiškus, turėti telefoną ir naudotis telefonu juo skambinti;“. 2. Pakeisti 91 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki 14 valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, arba gydymosi, ar mokymosi arba jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus;“. 3. Pakeisti 91 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbinės veiklos atlikimo ar ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius.
Šios išvykos leidžiamos suteikiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu nutarimu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba kiti jų nurodyti asmenys;“. 4. Pakeisti 91 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Ši išvyka leidžiama suteikiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu nutarimu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba kiti jų nurodyti asmenys.;“. 16 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų
asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
Drausmės grupės sąlygomis ir kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji turi teisę įsigyti tik maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. turėti šiuos asmeninius daiktus:
1) lengvajai grupei priskirti nuteistieji, taip pat atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji – maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus ;
2) paprastajai grupei priskirti nuteistieji – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus;
3) drausmės grupei priskirti nuteistieji – šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis. 2. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra:
1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;
2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;
3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėtų asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.
Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę. 3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų, atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems Asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami šio Kodekso 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises. 4. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.“
93 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų prenumeruoti laikraščius ir žurnalus“. 2. Pakeisti 93 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės laikymo sąlygomis atliekančius nuteistuosius, leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat turimas lėšas prenumeruoti laikraščius bei ir žurnalus.“
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su
giminaičiais ir kitais asmenimis
pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint pataisos įstaigos administracijai arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų skaičius skaičių ir pasimatymų rūšį rūšis nustato nustatyta šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai straipsniuose. 2. Prižiūrint pataisos įstaigos administracijai nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:
1) nuotoliniu būdu
2) specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas, – iki 2 valandų;
3) pataisos įstaigos patalpose, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, – iki 3 valandų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas.
Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai gali vykti tik nuteistojo pasimatymai su sutuoktiniu (sugyventiniu), artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, taip pat lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų pasimatymai. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais. 4. Pataisos įstaigos administracijai neprižiūrint nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:
1) specialiose pataisos įstaigos patalpose – iki 24 valandų;
2) pilnamečiam nuteistajam be palydos, o nepilnamečiam nuteistajam – kartu su tėvais, rūpintojais, artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis išvykstant pasimatyti už pataisos namų teritorijos ribų, – iki 8 valandų;
3) parvykstant į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar pas Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius – iki 3 parų, o nuteistųjų kasmetinių atostogų metu – iki 10 parų. 5. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pasimatymo metu nuteistajam leidžiama pasimatyti. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu (sugyventiniu) ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas.
Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais nuteistajam leidžiama išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų šio Kodekso
pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais. 6. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti leidžiama papildomai pasimatyti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai. 7. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pasimatymo metu nuteistajam arba lankytojams jų pageidavimu, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas arba sudaromos sąlygos pataisos įstaigoje įsigyti maisto produktų. 8. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji savo teisę pasimatyti įgyvendina tik šio Kodekso 91 straipsnyje nustatyta tvarka išvykę už atviros kolonijos ar pusiaukelės namų teritorijos ribų. 9. 4. Pasimatymas, Pataisos įstaigoje vykstantis pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas.
Jeigu per vienerius metus nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo pakartotinai pažeidžiama pasimatymų tvarka arba jeigu už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda, kiti šio nuteistojo pasimatymai vyksta atskiriant jį nuo lankytojų, o pasimatymai jų neatskiriant vėl leidžiami praėjus šešiems mėnesiams nuo trumpalaikių pasimatymų tvarkos pažeidimo ir jeigu nuteistasis neturi nuobaudų, paskirtų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus šešis mėnesius nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo nuteistajam leidžiama pasimatyti tik šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais būdais. 5. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi. 10. 6. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. Pasimatymais šie nuteistieji sutuoktiniai gali pasinaudoti, jei abu turi teisę gauti norimus pasimatymus. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo ir abu neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jei jie apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą pataisos įstaigą susijusias išlaidas apmoka patys nuteistieji. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai arba juos pavaduojantys pareigūnai. 11.
11Nuteistąjį,
sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti nuteistojo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi. 7. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. 12. Nuteistojo pageidavimu vienas pasimatymas pataisos įstaigos administracijai neprižiūrint gali būti pakeistas dviem pasimatymais prižiūrint pataisos įstaigos administracijai arba keturiais telefoniniais pokalbiais, o vienas pasimatymas prižiūrint pataisos įstaigos administracijai– dviem telefoniniais pokalbiais. 13. 8. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarka nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.“
Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „95 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus perduodamų daiktų
leidžiama Nuteistieji turi teisę vieną kartą per šešis mėnesius gauti perduodamų daiktų. 2. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų Nuteistajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iš brangiųjų metalų, elektros prietaisai. 3.
įstaigų administracija gali priimti drabužių labdaros siuntas Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai )neturi sverti daugiau kaip 15 kilogramų. 4. Pašto ir perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais ir rašymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo Perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato tvarka nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės taisyklėse.“20 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais
1Nuteistiesiems,
išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais Nuteistieji, turintys teisę naudotis elektros prietaisais, apmoka už šių prietaisų sunaudotą elektros energiją. 2. Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 3. Elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų:
tvarką, – iki šešių mėnesių;
3) perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas praradusių teisę turėti elektros prietaisus. 4.
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą.“21 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas
97 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę nusipirkti asmeninių daiktų
leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos parduotuvėje Šio Kodekso 92 straipsnyje nurodytus asmeninius daiktus nuteistieji turi teisę nusipirkti. 2. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Kitų nuteistųjų apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga. 3. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra:
1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;
nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;
nuteistiesiems. 4. Į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą didžiausią pinigų sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ir elektros prietaisai, sumos. 5.
straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų, atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems.“
97 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) keturių šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;“. 22 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas Pakeisti 107 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Santuokos sudarymo metu nuteistieji gali dėvėti tai progai skirtus drabužius. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną papildomą ilgalaikį specialiose pataisos įstaigos patalpose neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai vykstantį pasimatymą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 110 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą.“
Pakeisti XI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ATĖMIMAS, PATAISOS PRIEMONĖS“. 25 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „111 straipsnis. Pataisos įstaigų režimo paskirtis ir Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, nuteistųjų pataisos priemonės
įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą. 2.
2Nuteistųjų,
kuriems paskirtas laisvės atėmimas, Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas ir užimtumas.“
112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai Daiktai, kurie nenumatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų asmeninių daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Šio Kodekso nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynuosius pinigus, išskyrus šio Kodekso 91 ir
įsigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų asmeninių daiktų, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, perduodamus daiktus, gauti ir siųsti pinigines perlaidas, susirašinėti, skambinti telefonu, pasivaikščioti. Nuteistajam gali būti perduoti tik tie asmeniniai daiktai, kuriuos jam leidžiama turėti.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų asmeninių daiktų bendra masė nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. 27 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu turima duomenų, kad pataisoje įstaigoje gali kilti ypatinga situacija, ar pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai teisingumo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 115 straipsnio 3 dalį. 3. Asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 29 straipsnis. 117 straipsnio pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nuteistųjų dienotvarkėje privaloma griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, dalyvavimo užimtumo veikloje, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką.“
pakeitimas Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „119 straipsnis. Kalėjimų departamento direktoriaus ir Pataisos pataisos įstaigos direktoriaus teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, taip pat valstybės lygio ekstremalios situacijos ir (arba) karantino paskelbimo arba nepaprastosios padėties įvedimo atveju atvejais 1.
Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką arba turima duomenų, kad nuteistieji planuoja imtis neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeisiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai nutarimu iki vieno mėnesio sustabdyti:
1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems;
2) pasimatymų suteikimą nuteistiesiems;
3) maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą;
4) paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems;
5) leidimą skambinti telefonu;
6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.
Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau, kaip iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti:
1) nuteistųjų išvykimą už pataisos įstaigos teritorijos ribų;
laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems;
3) kitų asmenų patekimą į pataisos įstaigas;
4) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą;
5) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių pataisos įstaigose organizavimą;
6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą.“
Pakeisti XI skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
į darbą užimtumo tikslas
laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų jiems lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš pataisos įstaigos. 2.
neįgalieji, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių nuteistųjų darbingumo įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. 4. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų. Ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų. 5. Bausmę laisvės atėmimo vietų ligoninėse atliekančių nuteistųjų darbas organizuojamas gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse. 6. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų. 7. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir draudžiamas eiti pareigas nustato šio Kodekso 2 priedas. 8. Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). 126 straipsnis. Nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla užimtumo formos
laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantiesiems nuteistiesiems šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. 2. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems individualia darbine, kūrybine ir kitokia veikla užsiimti ir vietoj darbo pataisos įstaigoje. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos:
1) darbinė veikla;
2) darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų;
3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas;
4) individuali veikla;
5) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje. 3. Nuteistųjų individualios darbinės, kūrybinės ir kitokios veiklos tvarką, taip pat šios veiklos rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. 127 straipsnis. Nuteistųjų užimtumo organizavimas
nuteistųjų užimtumą pataisos įstaigos administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą užsiimtų šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų veikla. 2.
įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą:
1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą;
2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir su jais sudaro sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kitų šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų veikla pataisos įstaigos teritorijoje ar už jos ribų;
3) konsultuoja nuteistuosius, siekdama padidinti jų motyvaciją savarankiškai įsidarbinti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, pradėti ar tęsti mokymąsi bendrojo ugdymo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje;
4) ieško darbo vietų arba teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant;
5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius;
6) organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka pataisos įstaiga sudaro sąlygas nuteistiesiems, neturintiems teisės be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar nuotoliniu būdu studijuoti aukštojoje mokykloje. 128 straipsnis. Nuteistųjų užimtumą darbo sąlygos darbine veikla organizuojanti įstaiga
padėti pataisos įstaigoms organizuoti bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinantį nuteistųjų užimtumą darbine veikla, gali būti steigiama speciali nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena.
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. 2. Pagrindinis nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos tikslas – padėti nuteistiesiems neprarasti darbo įgūdžių ir (ar) įgyti naujų darbo įgūdžių, kad atlikę bausmę jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. 3. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Vykdydama savo veiklą, nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga užtikrina, kad nuteistųjų darbinės veiklos rezultatai būtų panaudojami visos bausmių vykdymo sistemos poreikiams tenkinti. Nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtą produkciją ir paslaugas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. 4. Atvirose kolonijose atliekančių laisvės atėmimo bausmę ir nepilnamečių nuteistųjų, taip pat nuteistųjų neįgaliųjų darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 5.
darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. 6. Nuteistųjų teisę į atostogas bausmės atlikimo laikotarpiu nustato šio Kodekso 130 straipsnis. 129 straipsnis. Nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stažo klausimai Socialinės paramos nuteistiesiems fondas
atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Visos iš nuteistųjų darbinės veiklos gautos pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos pajamos gali būti naudojamos tik nuteistųjų užimtumui darbine veikla užtikrinti ir nuteistųjų socialinėms ar buities sąlygoms gerinti. Iš nuteistųjų darbinės veiklos gautų pajamų dalį pataisos įstaiga ir nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga perveda į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato teisingumo ministras. 2. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų fondų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nuteistųjų užimtumo darbine veikla organizavimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). 3. Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. 130 straipsnis. Nuteistųjų teisė į atostogas
kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į dešimt darbo dienų nemokamas atostogas per vienerius metus.
Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus. Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji turi teisę šio Kodekso 104 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis savo nemokamų atostogų metu išvykti iš pataisos įstaigos. 131 straipsnis. Nuteistųjų darbo apmokėjimas
darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų neįgaliųjų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ribotai pakaltinamų nuteistųjų asmeninę sąskaitą – ne mažiau kaip trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 3. Į nepilnamečių nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 4. Atvirose kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams. 132 straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio 1.
Iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, iš nepilnamečių nuteistųjų, išskyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje, – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu. 3. Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Alimentai nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei visų kitų pajamų rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 133 straipsnis.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems neįgaliesiems, sulaukusiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus, ribotai pakaltinamiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems laisvės atėmimo vietų ligoninėse nuteistiesiems, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažesnė negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki bausmės atlikimo laiko pabaigos gali būti nedaromos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 134 straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus
darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. 135 straipsnis. Nuteistųjų aprūpinimas pensijomis ir pašalpomis
atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pensijos, pašalpos ir visos kitos pajamos įskaitomos į jų asmenines sąskaitas, išskyrus Lietuvos Respublikos pensijų įstatymuose numatytus atvejus, kai paskirtų pensijų mokėjimas nuteistiesiems turi būti nutrauktas. 2. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sulaukę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į pensiją Lietuvos Respublikos pensijų įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais. 3. Nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.“
XI skyriaus papildymas antruoju¹ skirsniu Papildyti Kodekso XI skyrių antruoju¹ skirsniu:
laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. 2. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleidžiami tik nuteistieji neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus nuteistieji, ribotai pakaltinami nuteistieji, nepilnamečiai nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose, nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos. 3. Konkreti darbinė veikla nuteistajam, parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems vykdyti socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. 4.
teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio
ūkio priežiūros, nuteistųjų buities sąlygų gerinimo, pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymo, produkcijos gamybos veiklomis. Konkrečią darbinę veiklą atlikti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama tik užtikrinus jų apsaugą ir priežiūrą. Trumpesnes kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji produkcijos gamybos veikla paprastai neužsiima. 5. Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje ar už šių įstaigų teritorijos ribų. Jei pagal sutartis su asmenimis neturinčių teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistųjų darbinė veikla vyksta už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, pataisos įstaiga užtikrina šių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą. Sutarties dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla pavyzdinę formą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. 6. Drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji darbine veikla užsiima tik pataisos įstaigos teritorijoje. 131 straipsnis. Nuteistųjų užimtumo darbine veikla pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje sąlygos 1.
Nuteistųjų užimtumas darbine veikla pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje ir šio Kodekso 130 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nelaikomas darbo santykiais, darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereglamentuoja, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. 2. Nuteistųjų užimtumas darbine veikla pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje organizuojamas taip:
1) konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos direktorius arba jo įgalioti asmenys; nuteistajam be jo rašytinio sutikimo, negali būti pavedama darbine veikla užsiimti švenčių ir poilsio dienomis;
2) nuteistieji darbine veikla užsiima penkias dienas per savaitę, ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną, o tais atvejais, kai dėl darbinės veiklos specifikos negalima laikytis šiame punkte nustatytos kasdienės ar kassavaitinės nuteistųjų darbinės veiklos trukmės, mutatis mutandis vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, nuteistųjų darbinės veiklos trukmė gali būti nustatoma taikant suminę darbinės veiklos laiko apskaitą; nuteistajam gali būti leidžiama darbine veikla užsiimti ilgiau negu šiame punkte nustatytą laiką tik jo rašytiniu sutikimu ir jei ilgesnis nuteistojo užimtumo darbine veikla laikas netrukdys jam dalyvauti pasimatymuose ir vykdyti jo socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų;
4) už vienerius dalyvavimo darbinėje veikloje metus nuteistiesiems suteikiamas dvidešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, kurio metu jiems mokama piniginė išmoka; nuteistųjų pageidavimu jiems per vienerius metus gali būti suteikiamas iki dešimt darbo dienų trukmės papildomas poilsio laikas, kurio metu piniginė išmoka nemokama;
5) nuteistieji, kuriems darbinės veiklos atlikimo metu buvo padaryta žala, turi teisę į žalos atlyginimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka;
6) laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą. 3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas išmokas, atlikusi šio Kodekso 133 straipsnyje nurodytas išskaitas, pataisos įstaiga perveda į jos administruojamas šių nuteistųjų asmenines sąskaitas. 132 straipsnis. Minimali nuteistųjų dalyvavimo darbinėje veikloje trukmė ir atsisakymo dalyvauti darbinėje veikloje pasekmės
įstaigos administracija, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad:
1) kiekvienas nuteistasis, išskyrus nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistus ir šios dalies 2 punkte nurodytus nuteistuosius, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį;
2) nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ar studijuoja pagal aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų programas, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 40 valandų per mėnesį. 2. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) arba kai atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, taip pat laiku, skirtu pasiruošti ir laikyti egzaminus. 3.
3Nuteistajam,
atlikusiam šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, laikinai nustatoma iki 40 valandų ilgesnė, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalomo dalyvavimo darbinėje veikloje trukmė per mėnesį ir taikoma tol, kol nuteistasis šioje veikloje sudalyvaus visą laiką, kurį būtų privalėjęs skirti šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuobaudos atlikimo metu. 4. Nuteistasis, kuris atsisakė užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakė šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką, negali būti skatinamas, jam draudžiama išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), naudotis asmeniniais elektros prietaisais. Šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam nebetaikomi nuo kitos dienos po to, kai nuteistasis pasiūlyta darbine veikla užsiima visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką. 133 straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų piniginių išmokų
darbinėje veikloje dalyvaujančiam nuteistajam priskaičiuotų piniginių išmokų pataisos įstaiga atskaito dešimt procentų į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi nuteistojo neliečiamos asmeninės sąskaitos dalyje sukaupta pinigų suma nuteistajam išduodama jį paleidžiant iš pataisos įstaigos arba nuteistojo prašymu pervedama į jo nurodytą asmeninę sąskaitą, kai jis perkeliamas į atvirą koloniją ar pusiaukelės namus. 2. Atlikus šio straipsnio 1 dalyje nustatytas išskaitas, iš likusios piniginės išmokos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3.
nepilnamečiams vaikams ir bausmės atlikimo metu valstybei padarytos žalos atlyginimas skaičiuojami nuo visos nuteistajam priskaičiuotos piniginės išmokos ir visų kitų rūšių pajamų sumos, kurie atskaitomi iki atliekant išskaitą į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį.“
papildymas XI skyriaus antruoju² skirsniu Papildyti Kodekso XI skyrių antruoju² skirsniu:
134 straipsnis. Nuteistųjų teisės įsidarbinti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų įgyvendinimo tvarka
teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistiesiems gali būti leidžiama dirbti pataisos įstaigos arba jų pačių surastą darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. 2. Pataisos įstaiga leidžia turinčiam teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistajam sudaryti darbo sutartį, kai nuteistojo darbas neprieštarauja jo socialinės reabilitacijos tikslams, nuteistojo darbo laikas per mėnesį yra ne trumpesnis už šio Kodekso 132 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką ir nuteistąjį įdarbinantis asmuo įsipareigoja jo darbo užmokestį pervesti į pataisos įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą. 3. Nuteistiesiems draudžiama sudaryti darbo sutartis, kai darbo pobūdis susijęs su ilgiau negu vieną dieną trunkančiomis komandiruotėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje arba komandiruotėmis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. 4. Šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis nuteistieji gali būti priimami į darbą ir nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančioje įstaigoje. 135 straipsnis.
135 straipsnis. Nuteistųjų darbo, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ypatumai
pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų dirbančių nuteistųjų darbo santykiai, valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stažo klausimai reglamentuojami Darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir kituose teisinius darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. 2. Visas šiame straipsnyje nurodytų nuteistųjų darbo užmokestis pervedamas į pataisos įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą, iš kurios pataisos įstaigos administracija kartą per mėnesį atskaito dešimt procentų nuteistojo darbo užmokesčio dydžio sumą ir ją perveda į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Likus trims mėnesiams iki galimo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos, o kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam netaikomas, – likus trims mėnesiams iki bausmės pabaigos, nuteistasis atleidžiamas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 3. Į šiame straipsnyje nurodytų nuteistųjų, kuriems leidžiama su savimi turėti pinigų, pataisos įstaigos administruojamas sąskaitas pervestas darbo užmokestis, atlikus išskaitas į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervedamas į nuteistųjų nurodytas asmenines sąskaitas kredito įstaigose. 4. Už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų dirbantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius.“
Pakeisti 139 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų ir nevyriausybinių organizacijų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų užimtumo, socialinės reabilitacijos darbo, mokymosi, režimo, ir saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams.“
Pakeisti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės 1.
Už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:
1) padėka;
21) teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;
32) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas teisės vieną kartą papildomai pasimatyti suteikimas;
panaikinimas prieš terminą;
pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma;
artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų išvykti už pataisos namų teritorijos ribų pasimatyti su artimaisiais arba dėl švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose;
namus suteikimas;. 9) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. 2. Nepilnamečiams nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti leidžiama kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius iki aštuonių valandų išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų tik su tėvais, rūpintojais, artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis arba pataisos įstaigos darbuotojais.“
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis. Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka
Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 32. Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pasimatymą, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų už didesnę pinigų sumą ar suteikiama papildoma trumpalaikė išvyka į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pasimatymų, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų ar gauti trumpalaikę išvyką iš pataisos įstaigos. 43. Paskatinimas – padidinti didžiausią apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje pinigų sumą, už kurią nuteistasis gali įsigyti asmeninių daiktų, nuteistajam gali būti taikomas ne ilgiau kaip vieną mėnesį. 54. Kalėjime laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas paskatinimo tvarka pailginamas ne ilgiau kaip vieną mėnesį. 65. Paskatinimo tvarka nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinama vienu metu viena pirmiau paskirta nuobauda. 76.
teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui galėtų padaryti šios paskatinimo priemonės skyrimas. 8. Padėka kaip paskatinimas gali būti paskelbta ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, leidžiama nepilnamečiam nuteistajam pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti už pataisos namų teritorijos ribų. Vienu nutarimu arba įsakymu galima suteikti tik vieną papildomą trumpalaikį arba ilgalaikį pasimatymą, leisti vieną kartą nepilnamečiui išeiti už pataisos namų teritorijos ribų. 9. Paskatinimas, kuriuo leidžiama trumpalaikė išvyka į namus arba leidžiama atostogų metu parvykti į namus, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, o paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas į lengvąją arba paprastąją grupę,
Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos 1.
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių;
pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą).;
4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 2. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę;
nuteistųjų (išskyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų;
laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. 3. Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte dalyje nustatyta nuobauda neskiriama, o jeigu buvo paskirta, – nevykdoma.“
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka 1.
Šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. 3. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. 4. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. 5. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, nebevykdoma. 6. Pakartotinai perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę galima ne anksčiau kaip po vienerių metų, o nepilnametį nuteistąjį – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo dienos. Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta nuobauda, asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų arba jų turi nepakankamai, kad būtų iš karto sumokėta paskirta įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, šio Kodekso 142 straipsnio
asmeninės sąskaitos pataisos įstaigos administracija atskaito šiai įmokai ar likusiai jos daliai sumokėti reikalingas lėšas. 7.
7Nuobaudos – papeikimas,
paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 8. Nuteistasis turi teisę šio Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. 98. Jeigu nuteistajam per vienerius metus šešis mėnesius, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis tris mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. 109. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Nutarimo, kuriuo nuteistajam paskirta nuobauda, kopija įteikiama nuteistajam.“
Pripažinti netekusiu galios 144 straipsnį. 144 straipsnis. Laikinas nuteistojo izoliavimas Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas.
Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką. 40 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas
145 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „145 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose
nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), smulkiųjų paketų perduodamų daiktų, taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 101 straipsnyje nurodytą teisę). Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti ir
(ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenų įsigijimą reikmenis ir kanceliarines prekes, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. 3.
straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip penki kvadratiniai metrai. Šiems nuteistiesiems, taip pat neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) kasdien turi būti leidžiama ne mažiau kaip dvi valandas pasivaikščioti. 4 2. Kamerų tipo patalpose nuteistiejiNuteistieji, atliekantys šio Kodekso
145 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nuteistieji, atliekantys šio Kodekso
atleidžiami nuo darbinės veiklos. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų, taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 101 straipsnyje nurodytą teisę). Jiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.“
1Pakeisti 148 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų Nuteistųjų profesinis mokymas gali būti organizuojamas kalėjimuose, pataisos namuose, taip pat šiose pataisos įstaigose laikomus nuteistuosius įdarbinusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, ūkininkų ūkiuose arba kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse.
Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę.“
profesinis mokymas vyksta neviršijant darbo dienos trukmės. 42 straipsnis. 150 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 150 straipsnį. 150 straipsnis. Nuteistųjų atleidimas nuo darbo pataisos įstaigose egzaminams laikyti Pataisos įstaigose baigiamiesiems kvalifikaciniams egzaminams laikyti nuteistieji atleidžiami nuo darbo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistųjų atleidimo nuo darbo pataisos įstaigose egzaminams laikyti tvarką nustato
ir ją išdėstyti taip: „2. Atsižvelgiant į vaiko interesus, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu kasmet gali būti pratęstaspratęsiamas, bet ne ilgiau, kol vaikui sueis ketveri metai vaikas bus pradėtas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, smulkiųjų paketų, pašto arba perduodamus siuntinius gauti perduodamus daiktus ir pasimatymus;“. 3. Pakeisti 152 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos namų administracijos nurodytą darbą privalo užsiimti šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta veikla.“
Pakeisti 154 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, arba nuteistasis, kuris priimtas į darbą nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančioje įstaigoje šio Kodekso XI skyriaus antrajame²skirsnyje nurodytomis sąlygomis, arba nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti aukštosios mokyklos nuolatinės formos studijų programoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų, ir kuris jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
sąlygomis lengvojoje grupėje;
2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
4) yra atlikęs ketvirtadalį laisvės atėmimo bausmės (ši sąlyga taikoma nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų);
5) iki galimo jo perkėlimo į pusiaukelės namus liko ne daugiau, kaip vieneri metai (ši sąlyga taikoma nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų);
6) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu;
7) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;
8) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (išskyrus nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistus nuteistuosius);
būdu per orą.“
Teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, arba nuteistasis, kuris priimtas į darbą nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančioje įstaigoje šio Kodekso XI skyriaus antrajame²skirsnyje nurodytomis sąlygomis, arba nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti aukštosios mokyklos nuolatinės formos studijų programoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų, ir kuris jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
sąlygomis lengvojoje grupėje;
2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
4) yra atlikęs ketvirtadalį laisvės atėmimo bausmės (ši sąlyga taikoma nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų);
5) iki galimo jo perkėlimo į pusiaukelės namus liko ne daugiau, kaip vieneri metai (ši sąlyga taikoma nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų);
6) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu;
7) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;
8) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (išskyrus nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistus nuteistuosius);
būdu per orą.“
Pakeisti 167 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „167 straipsnis.
Nuteistųjų Laisvės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos poveikio priemonės bausme pataisos priemonės
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso XI skyriaus antrajame, antrajame¹, pirmajame, ir trečiajame ir ketvirtajame skirsniuose nurodytos pataisos numatytos poveikio priemonės. 2. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas organizuojamas šio Kodekso 147, 148, 149 ir 150 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jeigu patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134 ir
Pakeisti XIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 169 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „169 straipsnis. Terminuoto Arešto, terminuoto laisvės atėmimo, ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmes atliekančių nuteistųjų materialinės atsakomybės pagrindai ir dydis valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas 1.
Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu valstybei padarytą žalą:
1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai;
2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji privalo atlyginti visą bausmės atlikimo metu valstybei padarytą turtinę žalą. 2. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo metu padarytą valstybei žalą atsako tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas. Šiame straipsnyje nurodytų nuteistųjų valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo išieškojimą nuteistajam pranešama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 3. Valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo dalis, kurios pagal pataisos įstaigos direktoriaus nutarimą išieškoti žalos atlyginimą iš pataisos įstaigos paleistas asmuo neatlygino, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 175 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, alkoholį ir narkotinių narkotines ar kitas psichiką veikiančias arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.“
įstatymo 2 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis,
3 dalis, 18 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalis, 22, 29, 31, 32, 33, 34, 35 straipsniai, 40 straipsnio 2 dalis, 41, 42 straipsniai, 43 straipsnio 3 dalis, 44, 45 ir 47 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui pataisos įstaigos per tris mėnesius suskirsto nuteistuosius į grupes, kuriose jie turi atlikti bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio nuostatas. Į kitas nuteistųjų grupes neperkeliami nuteistieji, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo bausmę atliko:
1) lengvojoje grupėje, jei juos reikėtų perkelti į paprastąją arba drausmės grupę;
2) paprastojoje grupėje, jei juos reikėtų perkelti į drausmės grupę. 4.
įstatymo įsigaliojimo į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji, kurie šiam įstatymui įsigaliojus neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
namuose, išskyrus atvejus, kai jie privalo būti grąžinti į pataisos namus dėl padarytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nuteistiesiems išduoti leidimai išvykti be sargybos arba be palydos galioja tol, kol jie bus panaikinti dėl pasikeitusių darbo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones sąlygų, arba kol teisė nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos nebus atimta dėl jam nustatyto režimo reikalavimų arba elgesio taisyklių pažeidimo. 6. Sprendžiant klausimus dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos grupės į kitą arba dėl jų trumpalaikių išvykų iš pataisos įstaigos, laikoma, kad nuteistieji užsiėmė darbine veikla, jeigu jie iki šio įstatymo įsigaliojimo dirbo pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą arba užsiėmė individualia darbine veikla. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 4 IR 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
ir uždaviniai: Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą vizitų Lietuvoje ataskaitose ne kartą yra pateikęs rekomendacijas reikšmingai padidinti nuteistiesiems ir suimtiesiems taikomų užimtumo priemonių apimtis. Nors Lietuvos įkalinimo įstaigose darbine veikla užimtų nuteistųjų dalis (41 proc.) tik nežymiai atsilieka nuo bendro Europos Sąjungoje įdarbintų nuteistųjų skaičiaus vidurkio (44 proc.), tačiau, lyginant su pažangių šalių praktika (bendras įdarbintų nuteistųjų skaičius Norvegijoje siekia 50 proc., Švedijoje – 58 proc., Čekijoje – 60 proc.) ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų skaičius yra žymiai didesnis nei kitose šalyse, jokia darbine veikla neužimtų, tačiau dirbti galinčių nuteistųjų skaičius Lietuvoje sąlyginai yra didelis (apie 2500 asmenų). Todėl būtina diegti papildomus instrumentus, sudarančius prielaidas kurti naujas darbo vietas ir motyvuoti nuteistuosius užsiimti darbine veikla.
Pradinėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje, nuteistųjų darbas prilygintinas jų resocializacijai, kadangi ši veikla skirta įgyti ir išsaugoti darbinius įgūdžius, išmokti amato, o ne retai tokia užimtumo forma derinama ir su profesiniu mokymu. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigos viduje (ūkio darbams ar produkcijos gamybai valstybės įmonėje „Mūsų amatai“) į darbinę veiklą įtraukti nuteistieji neturėtų būti prilyginami dirbantiesiems, kaip juos apibrėžia Darbo kodeksas. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, minėtus asmenis visuose teisės aktuose tikslinga įvardinti, nuteistaisiais, užsiimančiais darbine veikla. Atitinkamai keistinas finansinio skatinimo priemonių šiems nuteistiesiems mechanizmas, atsisakant darbo užmokesčio sąvokos ir įteisinant kitas darbine veikla užimtų nuteistųjų finansinio skatinimo formą – piniginę išmoką, kuri būtų diferencijuojama atsižvelgiant į dalyvavimo užimtumo darbine veikla laiką ir kokybiškai atliktas užduotis. Šiuo metu Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) numato nuteistųjų pareigą ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną dirbti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, tačiau šia galimybe pataisos įstaigos naudojasi nepakankamai arba visai nesinaudoja, kadangi nėra pakankamai teisinių mechanizmų, didinančių pačių nuteistųjų suinteresuotumą dalyvauti darbinėje veikloje. Todėl būtina sukurti papildomas priemones, labiau skatinančias patys nuteistuosius įsitraukti į darbinę veiklą, numatant papildomų teisių suteikimą sutinkantiems šia veikla užsiimti nuteistuosius ir atitinkamų poveikių priemonių taikymą tiems, kurie atsisako tai daryti. Viena svarbiausių krypčių, kurioje nuteistųjų įdarbinimo galimybės iš esmės yra neišnaudojamos – nuteistųjų, turinčių teisę dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, skaičiaus didinimas.
Šiuo metu minėta įdarbinimo forma naudojasi tik apie 3 proc. visų dirbančių nuteistųjų, todėl Lietuvoje plėtojant lengvo režimo kalėjimo (angl. low security prison) modelį, tokių nuteistųjų skaičius galėtų būti padidintas mažiausiai 6 kartais. Pastebėtina, kad darbas laisvėje esančiuose ūkio subjektuose ne tik naudingas patiems nuteistiesiems (jiems mokamas ne mažesnis kaip minimalus atlyginimas, taikomos visos socialinės garantijos), tačiau kuria ir pridėtinę naudą visai šalies socialinei sistemai, kadangi tokie nuteistieji savo mokamais mokesčiais prisideda prie jos išlaikymo. 2016 m. Lietuvoje atidarytų pirmųjų pusiaukelės namų sėkmė parodė, kad papildomų teisių suteikimas, apribojimų ir draudimų panaikinimas labiausiai motyvuoja nuteistuosius atitinkamai keičiant savo elgesį pasinaudoti jiems suteiktomis galimybėmis. Vis dėlto, šiuo metu nuteistųjų teisinės padėties švelninimo mechanizmai nėra pakankami, kad nuo pat bausmės pradžios laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo jaustų poreikį savo pozityviu ir pavyzdingu elgesiu siekti greitesnio jo teisinės padėties palengvinimo. Šiuo metu pataisos namuose nuteistieji yra suskirstyti į tris grupes. Didžioji jų dalis (apie 80 proc.) bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, likusieji – už padarytus režimo bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus laikomi drausmės grupėje (8,6 proc.), o pavyzdingai besielgiantys nuteistieji – nežymių privilegijų ir lengvesnį režimą suteikiančioje lengvojoje grupėje (12 proc.). Ši nuteistųjų pasiskirstymo po grupes proporcija iš esmės nekinta.
Pažymėtina, kad didžioji dalis nuteistųjų nėra suinteresuoti nuosekliai siekti savo teisinės padėties švelninimo, kadangi pagal esamą teisinį reguliavimą teisių ir pareigų apimtis paprastojoje ir lengvojoje grupėje iš esmės mažai skiriasi, taip pat nėra nustatyta aiškių kriterijų, kuriuos nuteistieji turi atitikti, kad būtų perkelti į lengvąją grupę. Užsienio šalių patirtis rodo, kad nuteistųjų resocializacija sėkmingiausiai vyksta tada, kai norintys pasitaisyti nuteistieji yra atskiriami nuo likusios nuteistųjų dalies ir kaip įmanoma labiau didinamos jų kontaktų su išoriniu pasauliu galimybės (pavyzdžiui, darbas ar mokymasis laisvėje, trumpalaikės išvykos namo ir pan.). Tokiu būdu, akivaizdžią pažangą rodantys nuteistieji yra maksimaliai apsaugomi nuo neigiamos kalėjimo (kitų kalinių) įtakos, jiems tampa lengviau adaptuotis visuomenėje išėjus į laisvę. Lengvo režimo įkalinimo įstaigų sektoriai atitinkamai reikalauja ir mažesnių jų išlaikymo kaštų, kadangi dėl juose laikomų visuomenei didelės grėsmės nekeliančių asmenų, atitinkamai gali būti pasitelkiami mažesni resursai šių nuteistųjų apsaugai vykdyti, o tokios įstaigos taip pat nereikalauja ypatingų inžinerinių saugumo priemonių įdiegimo. Pavyzdžiui, daugelyje Norvegijos kalėjimų veikia atskiri padaliniai (zonos), į kuriuos perkeliami taisytis linkę kaliniai. Tokiuose padaliniuose (atviruose kalėjimuose) taikomas sąlyginai švelnesnis režimas, nuteistiesiems leidžiama ne tik laisviau judėti įstaigos teritorijoje (dienos metu kaliniai nerakinami), bet ir dažniau bendrauti su išoriniu pasauliu, lavinami jų savarankiško gyvenimo įgūdžiai (savarankiškas maisto gaminimasis, skalbimas, kiti buities darbai). Tokių nuteistųjų atžvilgiu taikomos resocializacijos priemonės taip pat yra žymiai paveikesnės, nuteistieji noriai dirba jiems pasiūlytą darbą.
Todėl ir Lietuvoje būtina sukurti nuoseklią (pakopinę) bausmės atlikimo sistemą, kuri, skatindama juos kuo greičiau patekti į lengvąją grupę (neribojami pasimatymai ir pokalbiai telefonu, leidžiama dienos metu išvykti į darbą ar pasimatyti su artimaisiais laisvėje, taip pat – kelis kartus per metus trumpam parvykti namo), kartu motyvuotų siekti geresnių savo elgesio korekcijos rezultatų. Teikiamų projektų tikslai:
Teikiamų projektų uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 1.1.1 papunktyje numatytą darbą (veiksmingos ir socialiai orientuotos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų užimtumo darbo ir kita prasminga veikla sistemos sukūrimas). 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektų iniciatorius ir rengėjas
BVK 125 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji privalo dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat iki 2 val. per dieną gali būti įtraukti į nemokamus darbus, tačiau nesukurta priemonių, kuriomis galėtų būti drausminami pasiūlyto darbo atsisakę nuteistieji. BVK 66 straipsnyje nustatyta, kad teisė į pataisos įstaigas pristatyti nuteistuosius turi tik Viešojo saugumo tarnyba. BVK taip pat nėra įtvirtintų aiškių kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti sprendžiamas nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą. BVK 68 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti paliekami tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus. BVK 69 straipsnis įtvirtina nuteistųjų perkėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas pagrindus, tačiau nenurodomi aiškesni į nuteistojo pavojingumo lygį orientuoti kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti vertinamas jo pasirengimas būti perkeltam tęsti bausmės atlikimo į pusiaukelės namus, kartu numatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeliami ir pataisos namų paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji. Pagal šį straipsnį taip pat negalima į kitas pataisos įstaigas perkelti teisminiuose bylų nagrinėjimo procesuose dalyvaujančių nuteistųjų, jei šios įstaigos yra arčiau bylas nagrinėjančių teismų. Todėl šiuo metu, tokiuose procesuose dalyvaujantys nuteistieji privalo būti reguliariai kilnojami tik į tardymo izoliatorius, iš jų – į policijos areštines, dėl to patiriama papildomų išlaidų nuolatiniam šių asmenų konvojavimui, trikdomas nuteistojo socialinės reabilitacijos procesas.
BVK 70 straipsnyje nėra įtvirtinta, kad skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti asmenys ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji pataisos įstaigoje galėtų būti laikomi atskirti nuo kitų nuteistųjų grupių. BVK 73 – 75, 79 – 80 ir 85 – 86 straipsniai nustato konkrečias teises, kurias turi skirtingų pataisos įstaigų rūšių nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji. BVK 94 straipsnis reglamentuoja nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų formas (nuteistąjį atskiriant arba neatskiriant nuo lankytojų). Pagal galiojantį reguliavimą, nuteistųjų pasimatymai, gali vykti tik pataisos įstaigoje. BVK 104 ir 154, 155 straipsniuose nustatyta nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus ir teisės be sargybos išvykti iš pataisos įstaigos suteikimo tvarka. Tačiau šioje tvarkoje taip pat nėra įtvirtinta objektyvių ir į nuteistojo pavojingumą orientuotų kriterijų, todėl šių teisių suteikimo klausimas iš esmės paliekamas tik pataisos įstaigos vadovo diskrecijai. BVK XI skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja nuteistųjų darbą. BVK 125 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji privalo dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat iki 2 val. per dieną gali būti įtraukti į nemokamus darbus, tačiau nesukurta priemonių, kuriomis galėtų būti drausminami pasiūlyto darbo atsisakę nuteistieji. Šiame skirsnyje tiesiogiai nereglamentuojama nuteistųjų galimybė dirbti už pataisos įstaigos ribų (sudaryti darbo sutartį), todėl praktikoje kyla problemų dėl šių asmenų įsidarbinimo ir socialinių garantijų jiems taikymo. BVK 140 straipsnis reguliuoja nuteistųjų skatinimo, o BVK 142 straipsnis – nuobaudų nuteistiesiems skyrimo tvarką.
BVK 144 straipsnyje reguliuojamos laikino nuteistojo izoliavimo sąlygos, nors toks teisinis reguliavimas sistemiškai turėtų būti įtvirtinamas BVK 70 straipsnyje. BVK 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visiems nuteistiesiems (t. y. neatsižvelgiant į jų elgesį ar darbinės veiklos rezultatus) iš valstybės biudžeto lėšų mokamos nustatyto dydžio piniginės išmokos. BVK 175 straipsnyje įtvirtinta, kad nuteistojo prašymu, jis gydomas nuo priklausomybės ligų, tačiau pataisos įstaigos administracijai nenustatyta pareigos vykdyti švietėjišką veiklą ir aktyviai skatinti šiomis ligomis sergančius nuteistuosius pradėti gydytis. BVK taip pat nenumato galimybės nuteistąjį perkelti atlikti bausmę į kitą įstaigą, jei nuteistasis ikiteisminio ar teisminio proceso dalyvis, ir jam tenka nuolat vykti atlikti procesinius veiksmus į kitoje vietoje esančias ikiteisminio tyrimo įstaigas ar teismus. Šiuo metu, dėl minėtų priežasčių nuteistieji iš pataisos įstaigos gali būti perkelti tik į tardymo izoliatorius ir tik iki 5 parų. Pažymėtina, kad pataisos įstaigų tinklas Lietuvoje yra ženkliai platesnis, todėl sudarius galimybes nuteistuosius perkelti tęsti bausmės atlikimo į arčiausiai procesinių veiksmų atlikimo vietos esančias pataisos įstaigas būtų taupomos dažnam ir neretai itin tolimam tokių nuteistųjų konvojavimui. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio
įstatymas Nr. XIII-2264, kurio dalis nuostatų įsigalios 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įgyvendinti projektų tikslus, siūloma keisti ir dalį šio įstatymo neįsigaliojusių nuostatų (toliau – BVK pakeitimo projektas).
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 2 dalį, suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas. SVĮ 7 straipsnyje nurodyta, kad į tardymo izoliatorius turi būti patalpinti nuteistieji, kurie dalyvauja bylų nagrinėjimo procesuose ir nuteistieji, kuriuos rengiamasi perduoti į jų pilietybės valstybę toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę. Toks reguliavimas nėra racionalus, kadangi nuteistųjų dalyvavimą teisminiuose procesuose ar planuojant jų perdavimą kitoms valstybėms, pastaruosius galima laikyti artimiausioje pataisos įstaigoje. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau VSDĮ) 6 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad nuteistieji nedraudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą). Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio
ir mokamos paleidus juos iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 4.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siekiant pertvarkyti nuteistųjų užimtumo sistemą, teikiamame BVK pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 30 straipsnyje siūloma įtvirtinti bendruosius nuteistųjų užimtumo principus, pagal kuriuos:
Įstatymo projekto 31 straipsnyje siūloma nustatoma, kad neturintys teisės be sargybos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų nuteistieji į užimtumą darbinio resocializuojamojo pobūdžio veikla (atsisakant darbo sąvokos ir nurodytos veiklos nelaikant darbo santykiais) įtraukiami tik pataisos įstaigos viduje ir valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, o šioje veikloje dalyvaujantiems nuteistiesiems mokamos diferencijuoto dydžio piniginės išmokos (nevartojant darbo užmokesčio sąvokos). Minėti nuteistieji už pataisos įstaigos teritorijos ribų galėtų dirbti tik juos prižiūrint pataisos pareigūnams. Šiems asmenims būtų siūloma užsiimti prasminga, t. y. kiek tai įmanoma labiau atitinkančiomis pačių nuteistųjų interesus (turimą profesiją, kvalifikaciją ar darbinius įgūdžius arba leidžiančią susiformuoti tokiems įgūdžiams, kuriuos nuteistasis galėtų panaudoti ir išėjęs į laisvę) ir visuomenės poreikius (darbinės veiklos rezultatais prisidedant tiek prie visuomenei tenkančių bausmių vykdymo sistemos kaštų mažinimo, tiek ir teikiant bendruomenei reikalingas paslaugas (viešųjų erdvių tvarkymas ir pan.)) veiklomis.
Kartu įtvirtintas minimalus valandų skaičius per mėnesį, kuriomis šie nuteistieji privalo užsiimti pasiūlyta darbine veikla, o jiems atsisakius, tokie nuteistieji prarastų teisę būti skatinami, išleidžiami už pataisos įstaigos teritorijos ribų, apsipirkti parduotuvėje, naudotis turimais asmeniniais elektros prietaisais. Darbine veikla užsiimtiems nuteistiesiems būtų mokamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos įstaigos patvirtintą tvarką apskaičiuotos piniginės išmokos, kurių dydis priklausytų tiek nuo darbinės veiklos trukmės, tiek ir nuo jos sudėtingumo ir kokybės. Šios išmokos būtų mokamos iš Nuteistųjų socialinės paramos fondo lėšų. Įstatymo projekto 32 straipsnyje siūloma reglamentuoti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų įsidarbinimo klausimus, numatant prievolę iš jų gauto darbo užmokesčio atskaityti 10 proc. į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo vietose darbine veikla užsiimantys nuteistieji nebus laikomi dirbančiaisiais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o už pataisos įstaigų teritorijos ribų dirbančių nuteistųjų darbo santykius reguliuos Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, kartu siūloma keisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 ir 11 straipsnius, atsisakant nuostatų, reguliuojančių šiuo metu galiojančius nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo ypatumus. Pareigą iki 20 val. per savaitę užsiimti darbine veikla siūloma nustatyti ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems (įstatymo projekto 2 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. visos laisvės atėmimo vietų įstaigos yra tapusios universaliomis (t. y. kiekvienoje iš jų gali būti laikomi tiek suimtieji, tiek ir nuteistieji), iš BVK siūlytina išbraukti nuostatas, susijusias su nuteistųjų palikimu tardymo izoliatoriuose, kalėjime ar laisvės atėmimo vietų ligoninėje atlikti ūkio darbus (įstatymo projekto 4, 14 straipsniai). Siekiama patikslinti nuteistųjų konvojavimo į pataisos įstaigos tvarką ir numatyti, kad be Viešojo saugumo tarnybos, konvojuoti nuteistuosius turi teisę ir kitos institucijos, kurioms yra suteikta ši teisė (Įstatymo projekto 1 ir 3 straipsniai).
Siekiant nuosekliai ir sistemiškai subalansuoti nuteistųjų teisinės padėties švelninimo mechanizmą, įstatymo projekto 4, 5, ir 42 straipsniuose siūloma įtvirtinti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkantys nuteistieji galėtų būti perkeliami į iš vienos grupės į kitą, jiems suteikiama teisė be sargybos išvykti iš pataisos įstaigos ar parvykti namo, taip pat perkeliami į pusiaukelės namus. Šios priemonės numatytos ir BVK pakeitimo projekto 3 straipsnyje. Įstatymo projekto 7 – 13 ir 16 straipsniuose siūloma patikslinti skirtinguose nuteistųjų grupėse laikomiems asmenims suteiktas teises, lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems suteikiant teisę gauti neribotą skaičių pasimatymų, o laikomiems drausmės grupėje – apriboti galimybes turėti asmeninių daiktų (jiems siūloma leisti turėti tik drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Įstatymo projekto 22 straipsnyje siūloma padidinant lengvajai nuteistųjų grupei nustatytą pinigų sumą, už kurią jie per mėnesį gali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (iki 6 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos). Įstatymo projekto 18 straipsnyje siūloma vakarų šalių pavyzdžiu modernizuoti nuteistųjų pasimatymų su artimaisiais ir kitais asmenimis tvarką. Siūloma įtvirtinti naujas pasimatymų formas – nuotolinį pasimatymą (vyksta naudojantis internetinės telefonijos pagalba) ir pasimatymą, nuteistajam išvykstant pasimatyti už pataisos įstaigos teritorijos ribų (toks pasimatymas, paskatinimo tvarka, būtų suteikiamas tik lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems).
Įstatymo projekto 34 – 37 straipsniuose siūloma patikslinti nuteistųjų skatinimo ir nuobaudų jiems skyrimo tvarką, įtvirtinant naujas nuobaudų rūšis (didžiausia pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą). Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, nuo 10 iki 5 parų siūloma sutrumpinti nepilnamečiams nuteistiesiems taikomos griežčiausios nuobaudos – uždarymo į kamerų tipo patalpas – terminą. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji į grupes bus perkeliami, jei jie atitiks konkrečius BVK įtvirtintus kriterijus, iš nuteistųjų paskatinimo priemonių ir nuobaudų sąrašų siūloma atitinkamai išbraukti paskatinimo priemonę – nuteistojo perkėlimas į lengvąją grupę ir nuobaudas: paskatinimo priemonės – nuteistojo perkėlimo į lengvąją grupę – panaikinimas ir nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę nuo 3 mėnesių iki vienerių metų.
Įstatymo projekto 38 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 144 straipsnį, o jo nuostatas perkelti į BVK 70 straipsnį („Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigoje“), numatant, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (Įstatymo projekto 6 straipsnis). Pažymėtina, kad toks nuteistojo izoliavimas nebūtų laikomas nuobaudos atlikimu, jei, pasibaigus laikinam nuteistojo izoliavimui, jam būtų paskirta. Įstatymo projekto 46 straipsnyje siūlytina nustatyti pareigą pataisos įstaigos administracijai aktyviai skatinti nuteistuosius atsisakyti žalingų įpročių ir (ar) pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų. BVK pakeitimo projekto 4 straipsnyje siūloma iš BVK išbraukti nuostatą, įpareigojančią pataisos įstaigas visiems nuteistiesiems (t. y. nepriklausomai nuo jų elgesio) kas mėnesį mokėti pinigines išmokas. Į tokias išmokas galėtų pretenduoti tik tie nuteistieji, kurie, ne trumpesnį, negu BVK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla. Be to, tokios išmokos būtų mokamos ne iš valstybės biudžeto, o iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.
Teikiamame SVĮ pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti analogišką, kaip ir BVK, suimtiesiems suteikiamų pasimatymų trukmę ir jų suteikimo tvarką (9 straipsnis). SVĮ pakeitimo projekto 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad suimtųjų statusą turi tik asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir šis statusas minėtiems asmenims būtų suteiktas tik iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. SVĮ pakeitimo projekto 4 straipsnyje, atsižvelgiant į siūlomus BVK pakeitimus, atitinkamai suvienodinami suimtųjų izoliavimo reikalavimai, o SVĮ pakeitimo projekto 1 ir 2 straipsniuose siūloma atsisakyti atskirų asmenų grupių, kurie gali būti laikomi ir pataisos namuose, talpinimo į tardymo izoliatorius galimybės. SVĮ pakeitimo projekto 19 straipsnyje siūloma reglamentuoti suimtųjų užimtumo organizavimo tvarką. SVĮ pakeitimo projekto 9 – 13 straipsniuose siūloma suvienodinti suimtųjų asmeninių daiktų įsigijimo, spaudos prenumeravimo, elektros prietaisų naudojimo, siuntų (perdavimų) tvarkas su analogiškomis nuostatomis, įtvirtintomis Įstatymo projekte. Kituose įstatymų projektų straipsniuose, atsižvelgiant į aptartus pakeitimus, atliekami atitinkamų formuluočių patikslinimai, SVĮ nuostatos suderinamos su keičiamomis BVK nuostatomis. Iš VSDĮ 6 straipsnio siūloma išbraukti nebeaktualią nuostata, pagal kurią nuteistieji nedraudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą).
Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pertvarkomas nuteistųjų užimtumo reguliavimas (pataisos įstaigoje ir nuteistuosius įdarbinančioje įstaigoje nuteistųjų atliekama darbinio resocializuojamojo pobūdžio veikla nebus laikoma darbo santykiais ir šie asmenys negalės būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, o kiti nuteistieji, turintys leidimus dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, galės dirbti pagal darbo teisę reglamentuojančius teisės aktus), minėta VSDĮ 6 straipsnio 9 punkto nuostata tampa nebeaktuali. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Prieš įstatymų projektų rengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengė Nuteistųjų užimtumo sistemos pertvarkymo koncepciją. Priėmus įstatymų projektus galima neigiama kai kurių nuteistųjų (priskiriamų kalėjimų hierarchijos lyderiams) reakcija dėl BVK pakeitimų, susijusių su prievole visiems nuteistiesiems užsiimti darbine veikla ir tą daryti atsisakantiems nuteistiesiems taikomas poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, šie asmenys pataisos įstaigose gali bandyti agituoti kitus nuteistuosius protestuoti prieš BVK pakeitimus (masinis skundų siuntimas valstybės institucijoms, parodomosios badavimo, savęs žalojimo akcijos ir pan.). Siekiant išvengti ar minimizuoti nuteistųjų pasipriešinimą, bus vykdomas intensyvus šviečiamasis darbas, aiškinant siūlomomis teisės normomis nuteistiesiems suteikiamas papildomas galimybes greičiau sušvelninti jų teisinę padėtį. 6.
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes, įgyvendinus lengvo režimo kalėjimo modelį bus galima užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją, kas prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymus, papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki projektų nuostatų įsigaliojimo turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projekte keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektai yra susiję su organizaciniais bausmės atlikimo režimo pokyčiais, todėl jų nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto išlaidų nepareikalaus. Pažymėtina, kad atsisakius visuotinio (t. y. neatsižvelgiant į elgesį) piniginių išmokų skyrimo nuteistiesiems, darbo užmokesčio mokėjimo ūkio darbus pataisos įstaigose dirbantiems nuteistiesiems ir maistpinigių mokėjimo atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose laikomiems nuteistiesiems, valstybės biudžeto lėšų ekonomija (1 240 tūkst. eurų) bus naudojama finansuoti nuteistųjų užimtumo darbine veikla priemonių organizavimui ir jų plėtrai. Įgyvendinus projektuose nustatytas priemones, tikimasi, kad dėl išaugusio už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų skaičiaus (papildomai – apie 900 asmenų), valstybinė socialinio draudimo sistema ir valstybės biudžetas per metus galėtų papildomai gauti apie 1 830 tūkst. eurų šių asmenų sumokamų mokesčių (valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo ir pajamų mokestis). Tikėtina, kad pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų skaičius gali didėti iki 450 nuteistųjų, todėl valstybinė socialinio draudimo sistema ir valstybės biudžetas per metus galėtų papildomai gauti apie 915 tūkst. eurų pajamų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai pateikti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, atsižvelgta į dėl jų pateiktus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus siūlymus. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: užimtumas, kalinimo įstaigos administracija, kalinimo įstaigos darbuotojai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Atsižvelgiant į būtinybę tinkamai pasiruošti dalies Įstatymų projektų nuostatų (susijusių su nuteistųjų užimtumo sistemos reformavimu) įgyvendinimui, siūloma, kad jos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
2019-09-30
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje, kadangi šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad areštą atliekantys nepilnamečiai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, neturi atlikti darbinės veiklos, tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nepilnamečiai nuteistieji areštu, kurie mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, gali būti atleidžiami nuo darbinės veiklos. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą ,,socialinio draudimo senatvės pensija“ sąvoką, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje braukti žodį ,,valstybinės“. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 daliai. 3. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 70 straipsnio 6 dalies tekstą įrašytinas skaičius ,,6“. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir įvertinus tai, kad keičiama daugiau nei pusė įstatymo projekto
į tai, kad keičiamo įstatymo 73 straipsnis sudarytas tik iš punktų (neturi dalių, todėl ir pakeitimų esmėse dalys nenurodytinos). Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniams. 5.
Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnį, minimalus amžius pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus yra keturiolika metų, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnį, globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir atsisakyti nuostatų, susijusių su leidimu nuteistam nepilnamečiui išvykti kartu su globėjais. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo
daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies. 7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo vieno straipsnio nuostatos paprastai keičiamos vienu straipsniu, siūlytina įstatymo projekto 22 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 97 straipsnio pakeitimą dėstyti kaip įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį. 8. Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą. 9. Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla“ įrašytini žodžiai „šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytomis veiklomis“, kadangi keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos ne viena, bet penkios užimtumo formos. 10.
31 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus” vietoje jungtuko ,,ir” įrašyti kablelį. 11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 31 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje vykdomas nuteistųjų užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais, kartu turėtų būti atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktas, kuriame numatyta, kad darbo santykiams prilyginamas darbas, dirbamas teismo nuteistųjų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. 12. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 31 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnį, asmenys savanoriškai gali draustis ne visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, bet tik ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu. Be to, šiame punkte tikslintina formuluotė ,,sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais, taip pat būti pensijų programos dalyviais“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytą papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką. 13. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 135 straipsnio 4 dalį, kadangi neaišku, kokia atostogų rūšis gali būti suteikta nuteistiesiems (pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, atostogos gali būti kasmetinės, tikslinės, pailgintinos, papildomos). Be to, šios dalies nuostata tarpusavyje derintina su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 3 punktu (kokių atostogų metu ir į kokią vietą nuteistieji gali vykti). 14.
14Atsižvelgiant į tai,
kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nebeliko materialinės atsakomybės instituto, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 169 straipsnio pavadinimą. Atitinkamai kartu turėtų būti patikslintas ir XIII skyriaus pavadinimas. 15. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnis dėstomas nauja redakcija, kurioje nebelieka perkėlimo į atviras kolonijas tvarkos, siūlytina kartu pakeisti keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 140 straipsnį. 16. Įstatymo projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu (derintini žodžių
„didžiausia“ ir „pinigų sumos“ linksniai). 17. Įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo
įstatymo 169 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad nuteistieji atsako už bausmės metu padarytą žalą, atliekant darbinę veiklą ir nustatomas tokios atlygintinos žalos dydis, t.y. turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kokį atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso
darbo užmokesčiu, tuo tarpu nuteistiesiems už darbinės veiklos rezultatus (keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bus mokama piniginė išmoka iš Socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų. Todėl neaišku, kokio dydžio žala turėtų būti atlyginama. Antra, pagal Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalį, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau šis straipsnis remiantis keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų užimtumui darbine veikla negalės būti taikomas, nes toks atvejis nėra numatytas šiame kodekse.
Trečia, siūlomas reguliavimas nėra nuoseklus, kadangi pagal keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tuo atveju, kai nuteistiesiems darbinės veiklos atlikimo metu būtų padaroma žala, jie turėtų teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
2020-06-01
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsnio
punktai yra numeruojami arabiškais skaitmenimis ir po jų rašomi uždaromieji skliaustai. 2. Tikslintina įstatymo projekto 12 straipsnio
straipsnį, tačiau tekste yra dėstoma tik šio straipsnio 1 dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto lyginamajame variante yra nurodoma, kad keičiama tik keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalis, bet ne visas 85 straipsnis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Marius Rakštelis, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas Gintaras Motuzas, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos atstovai Fausta Viktorija Osičnaitė, Aurelija Baltikauskaitė, Lina Baronaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-302 Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje, kadangi šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad areštą atliekantys nepilnamečiai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, neturi atlikti darbinės veiklos, tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nepilnamečiai nuteistieji areštu, kurie mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, gali būti atleidžiami nuo darbinės veiklos. Pritarti 2.
teisės departamentas, 2019-09-30 2;3121 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą ,,socialinio draudimo senatvės pensija“ sąvoką, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje braukti žodį ,,valstybinės“. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 daliai. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3062
keičiamo įstatymo 70 straipsnio 6 dalies tekstą įrašytinas skaičius ,,6“. Pritarti
Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir įvertinus tai, kad keičiama daugiau nei pusė įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio sudėtinių dalių, keičiamo įstatymo 73 straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 73 straipsnis sudarytas tik iš punktų (neturi dalių, todėl ir pakeitimų esmėse dalys nenurodytinos). Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniams. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-30 18;34 Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnį, minimalus amžius pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus yra keturiolika metų, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnį, globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir atsisakyti nuostatų, susijusių su leidimu nuteistam nepilnamečiui išvykti kartu su globėjais. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 daliai. Pritarti 6.
teisės departamentas, 2019-09-30 20;16 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 96 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3022 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo vieno straipsnio nuostatos paprastai keičiamos vienu straipsniu, siūlytina įstatymo projekto
įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3030 Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3030 Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla“ įrašytini žodžiai „šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytomis veiklomis“, kadangi keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos ne viena, bet penkios užimtumo formos. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3031 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus” vietoje jungtuko ,,ir” įrašyti kablelį. Pritarti 11.
teisės departamentas, 2019-09-3031 Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 31 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje vykdomas nuteistųjų užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais, kartu turėtų būti atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktas, kuriame numatyta, kad darbo santykiams prilyginamas darbas, dirbamas teismo nuteistųjų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3031 Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 31 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnį, asmenys savanoriškai gali draustis ne visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, bet tik ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu. Be to, šiame punkte tikslintina formuluotė ,,sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais, taip pat būti pensijų programos dalyviais“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytą papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3032 Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 135 straipsnio 4 dalį, kadangi neaišku, kokia atostogų rūšis gali būti suteikta nuteistiesiems (pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, atostogos gali būti kasmetinės, tikslinės, pailgintinos, papildomos). Be to, šios dalies nuostata tarpusavyje derintina su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei
atostogų metu ir į kokią vietą nuteistieji gali vykti) Pritarti 14.
Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-3045 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nebeliko materialinės atsakomybės instituto, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 169 straipsnio pavadinimą. Atitinkamai kartu turėtų būti patikslintas ir XIII skyriaus pavadinimas. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3034 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnis dėstomas nauja redakcija, kurioje nebelieka perkėlimo į atviras kolonijas tvarkos, siūlytina kartu pakeisti keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 140 straipsnį. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3036 Įstatymo projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu (derintini žodžių „didžiausia“ ir „pinigų sumos“ linksniai). Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3045 Įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 169 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad nuteistieji atsako už bausmės metu padarytą žalą, atliekant darbinę veiklą ir nustatomas tokios atlygintinos žalos dydis, t. y. turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kokį atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 153 straipsnį, darbuotojo atlygintinos žalos dydis yra siejamas su jo vidutiniu darbo užmokesčiu, tuo tarpu nuteistiesiems už darbinės veiklos rezultatus (keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bus mokama piniginė išmoka iš Socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų. Todėl neaišku, kokio dydžio žala turėtų būti atlyginama. Antra, pagal Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalį, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau šis straipsnis remiantis keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų užimtumui darbine veikla negalės būti taikomas, nes toks atvejis nėra numatytas šiame kodekse. Trečia, siūlomas reguliavimas nėra nuoseklus, kadangi pagal keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tuo atveju, kai nuteistiesiems darbinės veiklos atlikimo metu būtų padaroma žala, jie turėtų teisę į žalos atlyginimą
pagrindiniame komitete
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kontrolierių įstaiga
Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3868) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7, 8,
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3870 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3870) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą skirdamas Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetą - papildomu komitetu šiems įstatymų projektams svarstyti.
Atsižvelgdama į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 ir Projektu Nr. XIIIP-3870 siūlomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai yra glaudžiai susiję su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos Fakultatyvųjį protokolą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau - Įstaiga), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų" bei 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1/3D-2102 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų" yra pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą. Teisingumo ministerija aiškinamojo rašto dėl Projekto Nr. XIIIP-3868, Projekto Nr. XIIIP- 3870 ir kitų susijusių įstatymų projektų 13 punkte nurodė, jog buvo atsižvelgta į dėl šių įstatymų projektų pateiktus Seimo kontrolieriaus siūlymus. Įvertinę Projekto Nr. XIIIP-3868 ir Projekto Nr. XIIIP-3870 turinį informuojame, kad buvo atsižvelgta tik į kai kurias Seimo kontrolieriaus teiktas pastabas, ir atkreipiame komitetų dėmesį į tas pastabas, į kurias atsižvelgta nebuvo:
1Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 5 straipsniu siūlomame keisti BVK 69 straipsnyje:
atvejų, kuomet nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, sąrašas; 1.2. neįtraukta nuostata, numatanti, kad, perkeliant nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas. Primename, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių41 (toliau - Europos kalėjimų taisyklės) 17.1 papunktį ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Rec (2003) 23
„Dėl kalėjimų administracijos prižiūrimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos
ir ilgam terminui11 22 punktą, kaliniai pagal galimybes turėtų būti paskiriami atlikti bausmę į tas įstaigas, kurios yra arčiau jų gyvenamųjų arba reabilitacijos vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2009 yra pažymėjęs, jog, nors Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai, kurie tiesiogiai netaikomi, jie iš esmės skirti valstybių narių įstatymų leidybai orientuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada, 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandžio 25 d., 2004 m. balandžio 7 d. sprendimai, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Europos Tarybos statuto, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1993 m. gegužės 4 d., 3 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena Europos Tarybos narė privalo vadovautis teisės viršenybės principu ir principu, pagal kurį visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys naudojasi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir turi nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant Europos Tarybos tikslą - siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė bei socialinė pažanga. Europos Tarybos institucijos siekia šio tikslo, aptardamos visiems rūpimus klausimus, priimdamos sprendimus ir drauge veikdamos socialinėje, teisės, administravimo ir kitose srityse, toliau remdamos ir plėtodamos žmogaus teises ir pagrindines laisves. Visų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų asmenų apsaugos principų sąvado, patvirtinto Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija Nr. 43/173, 20-ajame principe taip pat skelbiama, kad, jei sulaikytas ar įkalintas asmuo prašo ir jei tai įmanoma, jis turi būti laikomas nelaisvėje arba įkalintas kuo arčiau jo buvusios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamame BVK 69 straipsnyje įtvirtinti reikalavimą, kad, sprendžiant nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą klausimą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas. 2. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 6 ir 38 straipsniais siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 144 straipsnį („Laikinas nuteistųjų izoliuotas izoliavimas), o jo nuostatas perkelti į BVK
priežasčių jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, numatant, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pastebėtina tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 rengėjas, siekdamas panaikinti nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu, nepateikė pasiūlymo BVK numatyti alternatyvias nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas nuteistojo saugumas, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume neatsisakyti BVK 70 straipsnio 6 dalies. Tarptautinėje praktikoje nuteistojo izoliavimas paties prašymu laikomas svarbia ir veiksminga apsaugos priemone, kuomet nėra galimybės atskirti visus ypatingą riziką keliančius nuteistuosius. Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau - CPT) savo 2018 m. balandžio 20-27 dienų vizito Lietuvoje ataskaitoje, išleistoje 2019 m. birželio 25 d.2, pažymėjo, kad, net ir esant prastoms izoliuoto kalinimo sąlygoms, kai kurie nuteistieji, baimindamiesi dėl savo saugumo, yra pasiryžę imtis kraštutinių priemonių tam, kad jiems būtų taikomos izoliavimo nuo kitų nuteistųjų priemonės.
Atsižvelgdama į tai, kad vienintelė šiuo metu esanti priemonė, kuomet nuteistieji dėl saugumo gali būti perkelti atskirai nuo visų nuteistųjų, yra jų izoliavimas kamerų tipo patalpose, CPT rekomendavo Lietuvai priimti teisines nuostatas, numatančias galimybę asmenis perkelti į tokias patalpas, kurių materialinės sąlygos ir jose taikomas režimas atitiktų šiems asmenims taikomą bausmės atlikimo režimą. Seimo kontrolieriui kyla abejonių, ar panaikinus šiuo metu galiojančią nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu ir numačius, jog nuteistasis gali būti izoliuotas tik iki dvidešimt keturių valandų, šis laikas būtų pakankamas siekiant užtikrinti nuteistojo saugumą, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume BVK 70 straipsnio 6 dalies formuluotės nekeisti. Projektu Nr. XIIIP-3868 BVK 75, 86 ir 92 straipsnyje siūloma numatyti, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti šių asmeninių daiktų ir produktų: šviežių vaisių ir daržovių, drabužių, avalynės, higienos reikmenų ir kanceliarijos prekių. Taip pat, Projektu Nr.
Taip pat, Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje ir BVK 142 straipsnio 1 dalies
administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką draudžiama, be kita ko, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), o už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda - draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). BVK 145 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio. Primename, kad 2019 m. gegužės
siūlytiems BVK pakeitimams aptarti buvo atsižvelgta į Seimo kontrolieriaus išsakytą nuomonę, jog siūlomais nustatyti draudimais dėl leidžiamų įsigyti produktų sąrašo būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės, ir sutarta nekeisti BVK nuostatos, numatančios, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, kurių sąrašas pateiktas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai). Pažymėtina tai, jog Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma numatyti papildomus asmenims taikomus apribojimus bei keisti BVK nuostatą, kurios paskutinė redakcija įsigaliojo 2019 m. liepos 6 d. Todėl atkreipiame ypatingą dėmesį į tai, kad toks BVK nuostatų dažnas keitimas apsunkina teisės taikymą, asmuo negali jaustis saugus dėl savo teisinės padėties ir negali būti įsitikinęs, jog teisėms ir laisvėms nekils grėsmė, o pasirinkęs tam tikrą elgesio modelį jis nepatirs nepagrįstos rizikos ir nuostolių. Be to, primename, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų ir ši suma nebuvo keičiama nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, patvirtinimo" įsigaliojimo datos), nors, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais statistiniais duomenimis, nuo 2015 m. yra stebimas žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimas.
Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kuomet nuteistajam nebebus leidžiama papildyti savo maisto raciono parduotuvėse perkamu maistu. Todėl norėtume atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1/3D-1187, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1/3D-1438, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1/3D-2102, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. vykusio susitikimo metu Teisingumo ministerijai išsakytą poziciją, kad nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turi atitikti bausmės vykdymo tikslus ir toks ribojimas turi būti proporcingas padarytam nusižengimui, bei siūlytume sudaryti sąlygas visiems šio rašto 3 punkte įvardytiems nuteistiesiems ir suimtiesiems be kitų būtiniausių prekių įsigyti ir maisto produktų (ne tik šviežių vaisių ir daržovių). 4. Projekto Nr. XIIIP-3868 30 straipsniu siūloma keisti BVK 126 straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje numatant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas).
Dar kartą pastebime, jog formuluotė „užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla“ yra neapibrėžta ir neaiški, todėl skirtingas tokios formuluotės interpretavimas gali neigiamai paveikti nuteistojo asmens teisinę padėtį, t. y. pažeisti žmogaus teises, taip pat sudaryti sąlygas pareigūnų, vertinančių, kas bus laikoma prasminga veikla, piktnaudžiavimui. Dėl šios priežasties, siekiant teisinio aiškumo, turi būti konkrečiai apibrėžta sąvoka „prasminga veikla" bei numatyti kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai galėtų nuspręsti, kas laikytina prasminga veikla, arba turi būti numatyta, kad prasmingos veiklos detalizavimas nustatomas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad dėl šios formuluotės pastabą pateikė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. išvadoje Nr. XIIIP-3868 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projekto". Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į kitas Projekte Nr. XIIIP-3868 vartojamas neapibrėžtas vertinamojo pobūdžio sąvokas: siūlomuose keisti BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punkte („rizika buvo akivaizdžiai sumažinta“), BVK 871 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalies 6 punkte („nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, „nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo“), BVK 94 straipsnio 4 dalies 2 punkte („ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis^). Šias nuostatas taip pat siūlytina tikslinti siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad šių vertinamųjų formuluočių skirtingas interpretavimas gali sudaryti prielaidas pareigūnų, atliekančių nuteistųjų vertinimą, piktnaudžiavimui bei lemti nuteistųjų tam tikrą teisinę padėtį. 5. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsnyje dėstomas BVK 132 straipsnio 1 dalies 1 punktas pagal turinį reikštų, kad asmenims, kuriems yra nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumas, būtų taikomos visos BVK įstatymo pakeitimo projekte numatytos su darbine veikla susijusios nuostatos, įskaitant teisių apribojimus atsisakius dirbti bei reikalavimą darbine veikla užsiimti ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo (dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo srityje) metu sukaupti duomenys rodo, jog pataisos įstaigose nėra darbo vietų, specialiai pritaikytų asmenims su daliniu darbingumu, ir tik keturiose pataisos įstaigose asmenys su daliniu darbingumu dirbo lengvesnius darbus, todėl, įteisinus siūlomą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų, kuriems nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumo lygis, teisės nebūtų užtikrinamos. 6. Projekto Nr. XIIIP-3868
(suvaržymus) asmenims, atsisakiusiems užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti BVK nurodytą laiką. Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse (Nelsono Mandelos taisyklės) numatyta, kad disciplina ir tvarka turėtų būti palaikoma taikant tik tuos suvaržymus, kurie būtini siekiant užtikrinti kalinamųjų ir pataisos įstaigos saugumą (36 taisyklė). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BVK 132 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) arba kai atlieka BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, taip pat esant būtinybei pasiruošti ir laikyti egzaminus.
Tačiau pagal siūlomą BVK 132 straipsnio 4 dalies formuluotę, šioje nuostatoje nurodyti draudimai galėtų būti taikomi ir tiems nuteistiesiems, kurie siūloma darbine veikla atsisakytų užsiimti dėl objektyvių pateisinamų priežasčių (pvz., laikinas nedarbingumas dėl sveikatos būklės). Todėl siūlytume patikslinti šią formuluotę taip, kad būtų aišku, jog BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimai nuteistiesiems taikomi tik tuomet, kai užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką nuteistieji atsisako be pateisinamų priežasčių. BVK 132 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma įtvirtinti ydingą reguliavimą nustatant, jog šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam netaikomi praėjus mėnesiui po to, kai jis pareiškia norą užsiimti darbine veikla ir ja užsiima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką, t. y. įvardijami apribojimai nuteistiesiems būtų taikomi išnykus jų taikymo pagrindams. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Apribojimų, skiriamų tuomet, kai suimtasis arba nuteistasis atsisako darbinės veiklos, tikslas - paskatinti tokį asmenį keisti savo požiūrį, imtis darbinės veiklos laikantis nustatyto pataisos įstaigos režimo. Kai asmuo nusprendžia įsitraukti į darbinę veiklą, apribojimų tikslas yra pasiektas, todėl papildomi apribojimai šiam asmeniui sukuria perteklinį jo baudimą, pažeidžia proporcingumo principą bei prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo negalimumo principui.
straipsniu keičiamoje BVK 143 straipsnio 2 dalyje siūlytume numatyti, kad, nuteistiesiems skiriant nuobaudas, būtų atsižvelgiama (be kitų šioje dalyje numatytų aplinkybių) tik į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kai, skiriant asmeniui nuobaudą, būtų atsižvelgiama į visas jo praeityje turėtas nuobaudas, įtvirtintų nepagrįstai didelius apribojimus asmenims, kai net ir baigusių galioti nuobaudų kiekis bei pobūdis būtų reikšmingi skiriant naują nuobaudą. Ši nuostata leistų susidaryti situacijoms, kuomet skiriant nuobaudą asmeniui būtų atsižvelgiama į visas, net ir prieš dešimtmetį taikytas, jau negaliojančias nuobaudas. Toks reglamentavimas pažeistų proporcingumo principą ir prieštarautų bausmės tikslams. Pabrėžtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. 8. Siūlytina tikslinti Projekto Nr. XIIIP-3868 39 straipsniu siūlomo keisti BVK 145 straipsnio 1 dalies formuluotę, joje numatant teisę susisiekti su šeima ir artimaisiais net ir tiems nuteistiesiems, kurie tuo metu yra perkelti į kamerų tipo patalpas. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tarptautinius žmogaus teisių užtikrinimo standartus, numatančius tai, jog: nuteistiesiems skiriamomis nuobaudomis neturi būti visiškai uždraudžiami kontaktai su šeima, ryšių su šeima apribojimai galimi tik dėl saugumo arba ribotų įstaigos resursų. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Khodorkovskiy and Lebedevprieš Rusiją, remdamasis CPT bendrąja ataskaita Nr.
28, 55 p.], yra pažymėjęs, kad drausminė nuobauda būti baudos izoliatoriuje (vienutėje) dar labiau suvaržo ir taip labai ribotas žmonių, kuriems atimta laisvė, teises. Įkalinimui nėra būdingi papildomi apribojimai, todėl turi būti atskirai pateisinami. CPT rekomendacijoje pabrėžia, kad būtina taikyti tradicinius testus, išplėtotus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: visų pirma, bet koks kitas kalinio teisių apribojimas turi būti susijęs su realia kalinio padaryta žala pataisos įstaigos aplinkoje. Pavyzdžiui, kalinimo vienutėje metu neturėtų būti automatiškai panaikinamos teisės į vizitus, telefono skambučius ir korespondenciją arba prieiga prie kaliniams paprastai prieinamų išteklių (pvz., skaitymo medžiagos). Pažymėtina ir tai, kad santykių su artimaisiais, kaip vienos iš socialinės reabilitacijos priemonių, svarbą ne kartą yra akcentavusios ir tarptautinės organizacijos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius pažymi, kad būtina imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir kad bet kokie papildomi suvaržymai būtų objektyviai pateisinami ir neišvengiamai būtini siekiant užtikrinti saugumą pataisos įstaigoje. 9. Projektu Nr. XIIIP-3868 siekiama didinti nuteistųjų užimtumą ir siūloma nustatyti naują nuteistųjų darbinės veiklos ir darbo teisinį reguliavimą įvedant dvi atskiras užimtumo formas - darbinę veiklą ir darbą už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 2 straipsniu siūloma BVK 56 straipsnio 1 dalyje darbinę veiklą apibrėžti kaip bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinančią darbinę resocializuojamo pobūdžio veiklą, jos turinį detalizuojant pirmiau įvardyto straipsnio 2 dalyje: „[...] nuteistieji paprastai užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, buities sąlygų gerinimo ir teritorijos tvarkymo veiklomis [...]“. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 56 straipsnio 1 dalyje bei Projekto Nr XIIIP-3868 31 straipsnyje išdėstytame naujame BVK XI skyriuje (BVK 130-133 str.) siūlomas darbinės veiklos apibrėžimas, įsitraukimo į šią veiklą tvarka bei sąlygos savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių. Pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 131 straipsnyje numatyti darbinės veiklos trukmę - penkios dienos per savaitę, ne ilgiau kaip aštuonios valandos per dieną, už darbinės veiklos rezultatus skiriamos piniginės išmokos, per vienerius metus suteikiamas 20 darbo dienų poilsio laikas. Todėl nėra aišku, kodėl nuteistiesiems, kuriems, apskaičiuojant dalyvavimo darbinėje veikloje trukmę, mutatis mutandis taikomos Darbo kodekso nuostatos (keičiamo BVK 131 str. 2 d.), nebus mokamas darbo užmokestis (siūlomo keisti BVK 131 str. 2 d. 3 p.), o laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, nebus įtraukiamas į valstybino socialinio draudimo stažą, šie nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu (siūlomo keisti BVK 131 str. 2 d. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 siūlomos įtvirtinti nuostatos, susijusios su nuteistųjų darbinės veiklos reglamentavimu, sudaro prielaidas nuteistųjų išnaudojimui, kadangi, nors darbinė veikla savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių, darbinės veiklos dalyviams nebus taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo užmokesčio, nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu, nebus taikomos kitos Darbo kodekse įtvirtintos darbo organizavimą ir darbuotojų apsaugą reglamentuojančios normos.
Be to, siūlomas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidų piktnaudžiavimui ir korupcijos apraiškoms, kai vieni nuteistieji būtų įtraukti į darbinę veiklą ir jiems būtų mokamos tik piniginės išmokos, jų nedraudžiant socialiniu draudimu (keičiamo BVK 131 str. 2 d. 3, 6 p.), o kiti - įdarbinti Darbo kodekso nustatyta tvarka (keičiamo BVK 134 str.). Pagrindiniai principai dėl darbo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo yra numatyti Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, pagal kurį, be kita ko, Europos Taryba rekomenduoja šalių narių vyriausybėms savo įstatymų leidyboje atsižvelgti į tai, kad darbą įkalinimo įstaigose reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą ir niekada nenaudoti kaip nubaudimo (26.1 p.), kaliniai turi turėti galimybę pasirinkti tokį darbą, kokį jie nori dirbti (26.6 p.), darbo organizavimas ir metodai kalėjime turi būti kiek galima panašesni į taikomus už institucijos ribų (26.7 p.), visais atvejais turi būti teisingas atlyginimas už kalinių darbą (26.10 p.), turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios dirbančių kalinių sveikatą ir saugumą (26.13, 26.14 p.), būtina imtis priemonių, kad, draudžiant kalinius nuo gamybinių traumų, įskaitant profesinius susirgimus, sąlygos nebūtų blogesnės negu tos, kurios pagal įstatymą taikomos dirbantiesiems laisvėje (26.14 p.), dirbantys kaliniai, kiek tai yra įmanoma, turėtų būti įtraukti į valstybinę socialinės apsaugos sistemą (26.17 p.) ir kt.
Europos nusikalstamumo problemų komiteto (CDPC) 2018 m. rugsėjo 20 d. priimtame Europos kalėjimų taisyklių komentare pabrėžiama, jog šių taisyklių 26 punkte numatyti principai taikomi visų rūšių nuteistųjų darbams (nagrinėjamu atveju - ir darbinei veiklai). Taigi bet koks nuteistojo darbas (šiuo atveju - darbinė veikla) turi turėti labai aiškius tikslus, būti nukreiptas į nuteistojo ugdymą, jo kompetencijų formavimą, galimybę užsidirbti (atlyginti žalą ir pan.), turi būti užtikrinta dirbančiųjų socialinė ir sveikatos apsauga. Pakartotinai pažymime, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimus, kurie būtų taikomi nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu taip pat siūloma BVK 128 straipsnio dalyje numatyti, kad nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtą produkciją ir paslaugas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. Mokslininkų teigimu, siekiant užtikrinti, kad nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nebūtų laikomas priverstiniu nuteistųjų darbu, turi būti tenkinamos šios trys sąlygos: nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) rezultatai nėra komerciniais tikslais perduodami naudoti tretiesiems asmenims; šis nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nuteistųjų atliekamas savanoriškai; šis darbas (darbinė veikla) nebuvo išreikalautas prievarta ir nesukėlė papildomos bereikalingos naštos nuteistiesiems. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) metu sukurta produkcija arba paslaugos negali būti teikiami kitiems asmenims komerciniais tikslais (siekiant gauti pajamų), be to, toks darbas (darbinė veikla), kuris yra išreikalautas prievarta, grasinant bausme ir kurio nuteistasis nesutiko atlikti laisva valia, prilygintinas priverstiniam darbui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu BVK 132 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma numatyti, jog pataisos įstaigos administracija, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose arba studijuoja aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų programose, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 40 valandų per mėnesį, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuteistasis laikinai gali būti atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje tam, kad geriau pasiruoštų egzaminams. Pažymime, kad, pagal Europos kalėjimų taisykles, kaliniams turėtų būti suteikiama pakankamai laiko mokytis ir kitai veiklai (26.16 p.).
Pagal kalėjimo režimą, švietimas neturi turėti žemesnio statuso nei darbas, o besimokantys kaliniai neturi būti nepalankioje finansinėje arba kitoje situacijoje (28.4 p.). 10. Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą. Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais7. Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Iš esmės pastaboms pritarti 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Navickas, Mindaugas Puidokas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808
2020-05-20
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Tauras Rutkūnas, Vyriausybės patarėjas Audrius Kasinskas, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje, kadangi šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad areštą atliekantys nepilnamečiai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, neturi atlikti darbinės veiklos, tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nepilnamečiai nuteistieji areštu, kurie mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, gali būti atleidžiami nuo darbinės veiklos. Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnio 1 dalis patikslinta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3232
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje braukti žodį ,,valstybinės“. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto
2
straipsnio 6 dalies tekstą įrašytinas skaičius ,,6“. Pritarti
2019- 10-04 7,8,910, 11,12
daugiau nei pusė įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio sudėtinių dalių, keičiamo įstatymo 73 straipsnis dėstytinas nauja redakcija.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo
esmėse dalys nenurodytinos). Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniams. Pritarti
35422
kodekso 13 straipsnį, minimalus amžius pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus yra keturiolika metų, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnį, globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir atsisakyti nuostatų, susijusių su leidimu nuteistam nepilnamečiui išvykti kartu su globėjais. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 daliai. Pritarti
įstatymo 96 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies. Pritarti iš dalies Pritarta patikslinti keičiamo įstatymo 96 straipsnio pavadinimą taip: „96 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-0421 7.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo vieno straipsnio nuostatos paprastai keičiamos vienu straipsniu, siūlytina įstatymo projekto 22 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 97 straipsnio pakeitimą dėstyti kaip įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį. Pritarti Įstatymo keičiamas
tikslinama tolimesnė straipsnių numeracija. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą. Pritarti Patikslinta keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalis taip:
„2. Nuteistųjų užimtumo prasminga nuteistojo
ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos:
1) darbinė veikla;
2) darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų;
3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas;
4) individuali veikla;
5) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje.“
dalyje vietoj žodžių ,,šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla“ įrašytini žodžiai „šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytomis veiklomis“, kadangi keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos ne viena, bet penkios užimtumo formos. Pritarti
keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus” vietoje jungtuko ,,ir” įrašyti kablelį.
dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje vykdomas nuteistųjų užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais, kartu turėtų būti atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio
darbas, dirbamas teismo nuteistųjų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad pagal patobulinto įstatymo projekto 33 straipsniu siūlomame naujame kodekso XI skyriaus antrajame² skirsnyje nurodyta, jog už pataisos įstaigų teritorijos ribų nuteistųjų dirbamas darbas prilyginamas darbo santykiams taip, kaip juos apibrėžia Darbo kodeksas, o pagal patobulinto įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų užimtumas darbine veikla (pataisos įstaigų teritorijoje) nelaikomas darbo santykiais, darbo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai šios veiklos vykdymo nereglamentuoja. Atsižvelgiant į tai, toks reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 daliai. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnį, asmenys savanoriškai gali draustis ne visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, bet tik ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu.
Be to, šiame punkte tikslintina formuluotė ,,sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais, taip pat būti pensijų programos dalyviais“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytą papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką. Atsižvelgti Nuostatos patikslintos. Keičiamame įstatyme nereglamentuoti savanoriško draudimo ir pensijų kaupimo klausimų. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 135 straipsnio 4 dalį, kadangi neaišku, kokia atostogų rūšis gali būti suteikta nuteistiesiems (pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, atostogos gali būti kasmetinės, tikslinės, pailgintinos, papildomos). Be to, šios dalies nuostata tarpusavyje derintina su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 3 punktu (kokių atostogų metu ir į kokią vietą nuteistieji gali vykti). Pritarti Siūloma BVK 135 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę
veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų dirbantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius.“
47 14.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nebeliko materialinės atsakomybės instituto, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 169 straipsnio pavadinimą. Atitinkamai kartu turėtų būti patikslintas ir XIII skyriaus pavadinimas. Pritarti Patikslintas XIII skyriaus ir 169 straipsnio pavadinimai bei 169 straipsnio nuostatos. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 140 straipsnis dėstomas nauja redakcija, kurioje nebelieka perkėlimo į atviras kolonijas tvarkos, siūlytina kartu pakeisti keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 140 straipsnį. Nepritarti Įstatymu XIII-2234 keistas BVK 90 straipsnis, kurio redakcija įsigalios 2020 07 01, nuorodos į įstatymo 140 straipsnį nėra. Keičiamo įstatymo 90 straipsnyje nėra nuorodos į keičiamo įstatymo 140 straipsnį. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu (derintini žodžių „didžiausia“ ir „pinigų sumos“ linksniai). Pritarti
punkte siūloma nustatyti, kad nuteistieji atsako už bausmės metu padarytą žalą, atliekant darbinę veiklą ir nustatomas tokios atlygintinos žalos dydis, t.y. turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kokį atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 153 straipsnį, darbuotojo atlygintinos žalos dydis yra siejamas su jo vidutiniu darbo užmokesčiu, tuo tarpu nuteistiesiems už darbinės veiklos rezultatus (keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bus mokama piniginė išmoka iš Socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų. Todėl neaišku, kokio dydžio žala turėtų būti atlyginama. Antra, pagal Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalį, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau šis straipsnis remiantis keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų užimtumui darbine veikla negalės būti taikomas, nes toks atvejis nėra numatytas šiame kodekse. Trečia, siūlomas reguliavimas nėra nuoseklus, kadangi pagal keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tuo atveju, kai nuteistiesiems darbinės veiklos atlikimo metu būtų padaroma žala, jie turėtų teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pritarti Patobulintame projekte 47 straipsnis. Nuostatos suderintos ir BVK 169 straipsnis išdėstytas iš naujo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jevgenijus Subočius 2020-05-0116 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 str., kurio pakeitimuose numatyta (BVK 92 str. 1 d. 2 p.), kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kurių vartojimui būtinas terminis apdorojimas), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus..
Iš tokio teisinio reguliavimo matosi, jog paprastosios grupės nuteistiesiems bus draudžiama turėti televizorius, el. virdulius, nešiojamus kompiuterius. Mano manymu, jog tokie draudimai nepateisinamai suvaržo paprastosios grupės nuteistųjų asmenų teisės, riboja jų teisę (turint asmeninį nešiojamąjį kompiuterį) į tinkamą gynybą, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis ieškinį (skundą) pirmosios instancijos teismui bei atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui turi teisę paduoti pats asmuo (gali būti ir nuteistasis). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tai tiek apeliacinį skundą, tiek kasacinį skundą, tiek baudžiamosios bylos atnaujinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 str., 451 str.) galima rašyti pačiam nuteistajam asmeniui. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu tiek ieškinį (skundą), tiek atskirąjį skundą, tiek apeliacinį skundą, gali paduoti asmuo (gali būti ir nuteistasis). Be to, surašyti peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui, gali irgi pats nuteistasis. Pažymima, kad peticijos surašymas Europos Žmogaus Teisių Teismui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui sietinas būtent su kompiuterio turėjimu, kadangi tik su kompiuteriu gali tinkamai užpildyti šias peticijas. Pastebėtina, jog pataisos įstaigose nėra suteikiama teisė (galimybė) pasinaudoti įstaigos kompiuteriu tikslui surašyti pranešimą, ieškinį, skundą, peticiją ir kt..
Iš nurodyto akivaizdu, kad iš nuteistųjų asmenų (paprastosios grupės), kuri gali būti pakeista į lengvąją grupę tik po 6 mėn. (Įsakymo 4 str., kurio keičiamas BVK 68 str. 1 d. 1 p.), t. y. faktiškai kai pasibaigia 6 mėn. peticijos padavimo Europos Žmogaus Teisių Teismui terminas, atimami nešiojamieji kompiuteriai vien dėl to, kad jie patys negalėtu tinkamai pasirūpinti savo teisių ir laisvių gynyba, turėti progą patiems pasirūpinti savo gynyba. Nepritarti Šiuo metu galiojanti nuteistiesiems suteikiamų lengvatų ir taikomų apribojimų sistema yra išbalansuota ir neskatina nuteistųjų siekti, kad jų teisinė padėtis būtų palaipsniui švelninama. Pagal galiojantį reguliavimą, paprastojoje grupėje nustatytas režimas yra pernelyg švelnus, kad nuteistiesiems atsirastų interesas labiau stengtis, kad jis būtų dar sušvelnintas (šiuo metu paprastojoje grupėje laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 80 proc. visų nuteistųjų). Atsižvelgiant į tai, būtina sukurti tokias bausmės atlikimo sąlygas, kad nuteistųjų laikymo lengvojoje grupėje sąlygos akivaizdžiai kontrastuotų su sąlygomis, nustatytomis paprastojoje grupėje. BVK pakeitimais nebus apribota paprastojoje grupėje bausmes atliekančių nuteistųjų teisė rengti procesinius dokumentus ar kreipimusis į kitas institucijas, kadangi kiekvienoje pataisos įstaigoje veikia kompiuterių klasės, kur nuteistieji turi teisę nustatytą laiką dirbti su pataisos įstaigos kompiuteriais. Be to, visi procesiniai dokumentai arba kreipimaisi į institucijas gali būti surašomi ir ranka. 2.
Subočius 2020-05-0131 Nesutinku su Įsakymo 30 str., kurio yra keičiamas XI skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas, kurio pakeitimuose numatyta (BVK 127 str.), kad pataisos įstaigos administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis būtų įtrauktas į užimtumą (darbą ir t. t.), tačiau toks teisinis reguliavimas suteikia pataisos įstaigos administracijai teisė ir neveikti BVK nustatyta tvarka, kadangi Įsakymo pakeitimai neįpareigoja pataisos įstaigos administracija įtraukti nuteistuosius į užimtumus (darbą ir t.t.). Manoma, jog šioje vietoje įstatymas turi skambėti: „privalo siekti, o nuteistajam asmeniui prašant – privalo suteikti“, kadangi pataisos įstaigų administracija eina tuo keliu, kad savo neveikimu tyčia nesuteikia nuteistiesiems asmenims darbo. Nėra suprantama kaip nuteistasis gali būti įdarbintas įvykus BVK pakeitimams, kai net dabar, jeigu pataisos įstaigoje yra laisvu darbo vietų, pataisos įstaigos administracija atsisako ji priimti į darbą motyvuodama tuo, jog šiuo metu nėra laisvu darbo vietų. Pažymiu, jog pagal Įsakymo 4 str., kurio keičiamas BVK 68 str. 1 d. 2 p. nuteistasis norintis gauti lengvą grupę turi užsiimti darbinę veiklą BVK 132 str. nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius. Akivaizdu, jog lengvosios grupės nuteistieji asmenys negaus, nes ir dabar esant laisvoms darbo vietoms nuteistieji į jas nepriimami, o negavę lengvosios grupės nuteistieji neturės teisės naudotis bent jau televizoriais ir ei. virduliais...>. Nepritarti Daugelyje Europos šalių nuteistiesiems yra privaloma užsiimti darbinė veikla, kadangi darbas laikomas viena iš svarbiausių jų resocializacijos priemonių, pratinančių nuteistuosius ir išėjus į laisvę savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo įsitraukimas į darbinę veiklą negali priklausyti nuo nuteistojo noro, pastarasis privalo dirbti, jei jam yra pasiūloma konkreti darbinė veikla.
Pažymėtina, kad BVK 68 str. ir projekto 49 straipsnio “Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas” nuostatos sukonstruotos taip, kad neigiamų pasekmių (atsisakymo švelninti nuteistųjų teisinę padėtį) sulauktų tik tie nuteistieji, kurie atsisakytų dirbti jiems pasiūlytą darbą, o tie nuteistieji, kuriems darbo nebūtų galimybių pasiūlyti, galėtų pretenduoti į projekte numatytą jų teisinės padėties švelninimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kontrolierių įstaiga 2019-10-215
Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3868) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7, 8, 9 ,1 0 ,1 1 ,1 2 ,1 7 ,2 0 , 22,24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3870 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3870) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą skirdamas Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetą - papildomu komitetu šiems įstatymų projektams svarstyti. Atsižvelgdama į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 ir Projektu Nr.
XIIIP-3868 ir Projektu Nr. XIIIP-3870 siūlomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai yra glaudžiai susiję su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos Fakultatyvųjį protokolą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau - Įstaiga), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3,
institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų" bei
bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų" yra pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą. Teisingumo ministerija aiškinamojo rašto dėl Projekto Nr. XIIIP-3868, Projekto Nr. XIIIP- 3870 ir kitų susijusių įstatymų projektų 13 punkte nurodė, jog buvo atsižvelgta į dėl šių įstatymų projektų pateiktus Seimo kontrolieriaus siūlymus. Įvertinę Projekto Nr. XIIIP-3868 ir Projekto Nr. XIIIP-3870 turinį informuojame, kad buvo atsižvelgta tik į kai kurias Seimo kontrolieriaus teiktas pastabas, ir atkreipiame komitetų dėmesį į tas pastabas, į kurias atsižvelgta nebuvo:
1Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 5 straipsniu siūlomame keisti BVK 69 straipsnyje:
paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, sąrašas; Nepritarti Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs (4) pagrindai, kada nuteistąjį galima perkelti į kitą pataisos įstaigą, taip pat nurodyta, kad nuteistąjį į kitą įstaigą galima perkelti ir kitais Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, visais atvejais, nuteistojo perkėlimas yra galimas tik Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais, todėl nuteistųjų perkėlimo pagrindų reglamentavimas vienoje straipsnio dalyje netikslingas. Po klausymų patobulinta projekto 5 straipsnio redakcija, taip pat 69 straipsnis papildytas 7,8 dalimis, tiksliai nustatant sąlygas dėl nuteistojo perkėlimo į kitas įstaigas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kai nėra galimybių šių veiksmų atlikti pataisos įstaigoje. 2. Seimo kontrolierių įstaiga 2019-10-215
vienos pataisos įstaigos į kitą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas. Primename, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau - Europos kalėjimų taisyklės) 17.1 papunktį ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Rec(2003) 23 „Dėl kalėjimų administracijos prižiūrimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos ir ilgam terminui11 22 punktą, kaliniai pagal galimybes turėtų būti paskiriami atlikti bausmę į tas įstaigas, kurios yra arčiau jų gyvenamųjų arba reabilitacijos vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.
2K-248/2009 yra pažymėjęs, jog, nors Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai, kurie tiesiogiai netaikomi, jie iš esmės skirti valstybių narių įstatymų leidybai orientuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada, 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandžio 25 d., 2004 m. balandžio 7 d. sprendimai, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). 1949 m. gegužės 5 d. priimto Europos Tarybos statuto, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1993 m. gegužės 4 d., 3 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena Europos Tarybos narė privalo vadovautis teisės viršenybės principu ir principu, pagal kurį visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys naudojasi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir turi nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant Europos Tarybos tikslą - siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė bei socialinė pažanga. Europos Tarybos institucijos siekia šio tikslo, aptardamos visiems rūpimus klausimus, priimdamos sprendimus ir drauge veikdamos socialinėje, teisės, administravimo ir kitose srityse, toliau remdamos ir plėtodamos žmogaus teises ir pagrindines laisves. Visų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų asmenų apsaugos principų sąvado, patvirtinto Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija Nr.
43/173, 20-ajame principe taip pat skelbiama, kad, jei sulaikytas ar įkalintas asmuo prašo ir jei tai įmanoma, jis turi būti laikomas nelaisvėje arba įkalintas kuo arčiau jo buvusios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamame BVK 69 straipsnyje įtvirtinti reikalavimą, kad, sprendžiant nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą klausimą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas. Nepritarti Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siūloma keičiamo įstatymo 69 straipsnio formuluotė „pagal galimybes“ būtų visiškai neapibrėžta ir dviprasmiška. Be to, atsižvelgiant į esamą Lietuvos įkalinimo įstaigų tinklą ir į tai, kad pataisos įstaigose vyrauja bendrabutinio tipo patalpos, siūloma nuostata negalėtų būti įgyvendinta praktiškai, todėl siūlomas teisinis reguliavimas taptu tik deklaratyvus, o nuteistiesiems atsirastų papildomas pagrindas teikti skundus ir reikalauti žalos atlyginimo dėl minimos nuostatos neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į pastabą, kad nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą būtų kuo aiškiau sureguliuotos, taip pat Klausymų metu apsispręsta detaliau sureguliuoti teisinį reguliavimą ir dėl laikino nuteistųjų perkėlimo galimybių. Tuo tikslu papildytas BVK 69 straipsnis, kuris keičiamas projekto 5 straipsniu, papildomomis 7,8 dalimis, nustatant sąlygas dėl nuteistųjų laikino perkėlimo ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. “ 7.
Nuteistasis gali būti ne ilgiau kaip septynioms paroms laikinai perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, jei jo dalyvavimas būtinas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus arba nagrinėjant bylą teisme. Perkėlimas galimas tik tada, jei minėtų veiksmų neįmanoma atlikti pataisos įstaigoje, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, arba jei jo dalyvavimo negalima užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis ir būdais. Nuteistasis į kitą pataisos įstaigą dėl dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus laikinai perkeliamas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar motyvuotu prokuroro nutarimu, o dėl bylos nagrinėjimo teisme – motyvuota teisėjo ar teismo nutartimi. Kai nuteistojo perkėlimas nebereikalingas, jis kaip įmanoma greičiau grąžinimas į įstaigą, kurioje atlieka bausmę. 8. Motyvuotu ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu nuteistasis gali būti ne ilgiau kaip vienai dienai iš pataisos įstaigos pristatomas į procesinių veiksmų atlikimo vietą, jei šių veiksmų neįmanoma atlikti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis ir būdais. Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis tą pačią dieną grąžinamas į pataisos įstaigą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 69 straipsnį papildžius šiomis nuostatomis, suderinat nuostatas tarpusavyje, atitinkamai keistinas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnis, todėl įstatymo projektas XIIIP_3870(2) papildytas nauju straipsniu (projekto 1 straipsnis), keičiančiu Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. 3. Seimo kontrolierių įstaiga 2019-10-21 6,39
2Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 6 ir 38 straipsniais siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 144 straipsnį („Laikinas nuteistųjų izoliuotas izoliavimas), o jo nuostatas perkelti į BVK 70 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią nuteistojo teisę prašyti dėl svarbių priežasčių jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, numatant, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pastebėtina tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 rengėjas, siekdamas panaikinti nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu, nepateikė pasiūlymo BVK numatyti alternatyvias nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas nuteistojo saugumas, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume neatsisakyti BVK 70 straipsnio 6 dalies. Tarptautinėje praktikoje nuteistojo izoliavimas paties prašymu laikomas svarbia ir veiksminga apsaugos priemone, kuomet nėra galimybės atskirti visus ypatingą riziką keliančius nuteistuosius. Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau - CPT) savo 2018 m. balandžio 20-27 dienų vizito Lietuvoje ataskaitoje, išleistoje 2019 m. birželio 25 d.2, pažymėjo, kad, net ir esant prastoms izoliuoto kalinimo sąlygoms, kai kurie nuteistieji, baimindamiesi dėl savo saugumo, yra pasiryžę imtis kraštutinių priemonių tam, kad jiems būtų taikomos izoliavimo nuo kitų nuteistųjų priemonės.
Atsižvelgdama į tai, kad vienintelė šiuo metu esanti priemonė, kuomet nuteistieji dėl saugumo gali būti perkelti atskirai nuo visų nuteistųjų, yra jų izoliavimas kamerų tipo patalpose, CPT rekomendavo Lietuvai priimti teisines nuostatas, numatančias galimybę asmenis perkelti į tokias patalpas, kurių materialinės sąlygos ir jose taikomas režimas atitiktų šiems asmenims taikomą bausmės atlikimo režimą. Seimo kontrolieriui kyla abejonių, ar panaikinus šiuo metu galiojančią nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu ir numačius, jog nuteistasis gali būti izoliuotas tik iki dvidešimt keturių valandų, šis laikas būtų pakankamas siekiant užtikrinti nuteistojo saugumą, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume BVK 70 straipsnio 6 dalies formuluotės nekeisti. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 70 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad jei nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. 4. Seimo kontrolierių įstaiga 2019-10-21 9, 13,16
3Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIIP-3868 BVK 75, 86 ir 92 straipsnyje siūloma numatyti, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti šių asmeninių daiktų ir produktų: šviežių vaisių ir daržovių, drabužių, avalynės, higienos reikmenų ir kanceliarijos prekių. Taip pat, Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje ir BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti, jog nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką draudžiama, be kita ko, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), o už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda - draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). BVK 145 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio.
Primename, kad 2019 m. gegužės 9 d. įvykusiame teisingumo ministro vadovautos darbo grupės susitikime siūlytiems BVK pakeitimams aptarti buvo atsižvelgta į Seimo kontrolieriaus išsakytą nuomonę, jog siūlomais nustatyti draudimais dėl leidžiamų įsigyti produktų sąrašo būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės, ir sutarta nekeisti BVK nuostatos, numatančios, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, kurių sąrašas pateiktas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. irkt. nutarimai). Pažymėtina tai, jog Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma numatyti papildomus asmenims taikomus apribojimus bei keisti BVK nuostatą, kurios paskutinė redakcija įsigaliojo 2019 m. liepos 6 d.
Todėl atkreipiame ypatingą dėmesį į tai, kad toks BVK nuostatų dažnas keitimas apsunkina teisės taikymą, asmuo negali jaustis saugus dėl savo teisinės padėties ir negali būti įsitikinęs, jog teisėms ir laisvėms nekils grėsmė, o pasirinkęs tam tikrą elgesio modelį jis nepatirs nepagrįstos rizikos ir nuostolių. Be to, primename, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų ir ši suma nebuvo keičiama nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, patvirtinimo" įsigaliojimo datos), nors, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais statistiniais duomenimis, nuo 2015 m. yra stebimas žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kuomet nuteistajam nebebus leidžiama papildyti savo maisto raciono parduotuvėse perkamu maistu. Todėl norėtume atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1/3D-1187, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1/3D-1438, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1/3D-2102, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. vykusio susitikimo metu Teisingumo ministerijai išsakytą poziciją, kad nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turi atitikti bausmės vykdymo tikslus ir toks ribojimas turi būti proporcingas padarytam nusižengimui, bei siūlytume sudaryti sąlygas visiems šio rašto 3 punkte įvardytiems nuteistiesiems ir suimtiesiems be kitų būtiniausių prekių įsigyti ir maisto produktų (ne tik šviežių vaisių ir daržovių).
Nepritarti Praktika rodo, kad šiuo metu nuteistieji patys nėra suinteresuoti, jog jų teisinė padėtis būtų palaipsniui švelninama arba, priešingai, drausmės grupėje nustatytas režimas yra pernelyg švelnus, kad nuteistieji susilaikytų nuo sistemingų pažeidimų darymo ir vengtų patekti į drausmės grupę. Atsižvelgiant į tai, būtina aiškiai diferencijuoti skirtingose grupėse laikomų nuteistųjų apsipirkimo galimybes ir atitinkamai jas sugriežtinti drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems. Kadangi nuteistieji yra maitinami fiziologinius poreikius atitinkančiu maistu, kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems netikslinga leisti įsigyti maisto produktų, kadangi tai visiškai iškreiptų nuobaudos tikslą ir prasmę, padarytų ją visiškai nepaveikią. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistiesiems šios nuobaudos maksimalus terminas sutrumpintas 6 kartus (iki 1 mėnesio). Taip pat pažymėtina, kad yra atsižvelgta į Seimo kontrolierių įstaigos atstovų pastabą, nustatant leidimą drausmės grupėje įsigyti minimalų asortimentą maisto produktų, numatant, kad jie galės įsigyti šviežius vaisius ir daržoves. 5. Seimo kontrolierių įstaiga
straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje numatant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas). Dar kartą pastebime, jog formuluotė „užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla“ yra neapibrėžta ir neaiški, todėl skirtingas tokios formuluotės interpretavimas gali neigiamai paveikti nuteistojo asmens teisinę padėtį, t. y. pažeisti žmogaus teises, taip pat sudaryti sąlygas pareigūnų, vertinančių, kas bus laikoma prasminga veikla, piktnaudžiavimui. Dėl šios priežasties, siekiant teisinio aiškumo, turi būti konkrečiai apibrėžta sąvoka „prasminga veikla" bei numatyti kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai galėtų nuspręsti, kas laikytina prasminga veikla, arba turi būti numatyta, kad prasmingos veiklos detalizavimas nustatomas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad dėl šios formuluotės pastabą pateikė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo
vykdymo kodekso pakeitimo projekto". Taip pat atkreiptinas dėmesys ir j kitas Projekte Nr. XIIIP-3868 vartojamas neapibrėžtas vertinamojo pobūdžio sąvokas: siūlomuose keisti BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punkte („rizika buvo akivaizdžiai sumažinta“), BVK 871 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalies 6 punkte („nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, „nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo“), BVK 94 straipsnio 4 dalies 2 punkte („ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis^).
Šias nuostatas taip pat siūlytina tikslinti siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad šių vertinamųjų formuluočių skirtingas interpretavimas gali sudaryti prielaidas pareigūnų, atliekančių nuteistųjų vertinimą, piktnaudžiavimui bei lemti nuteistųjų tam tikrą teisinę padėtį. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalį taip: „2. Nuteistųjų užimtumo prasminga ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos:
6) darbinė veikla;
7) darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų;
8) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas;
9) individuali veikla;
10) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje.“
įstaiga
pagal turini reikštų, kad asmenims, kuriems yra nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumas, būtų taikomos visos BVK įstatymo pakeitimo projekte numatytos su darbine veikla susijusios nuostatos, įskaitant teisių apribojimus atsisakius dirbti bei reikalavimą darbine veikla užsiimti ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo (dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo srityje) metu sukaupti duomenys rodo, jog pataisos įstaigose nėra darbo vietų, specialiai pritaikytų asmenims su daliniu darbingumu, ir tik keturiose pataisos įstaigose asmenys su daliniu darbingumu dirbo lengvesnius darbus, todėl, įteisinus siūlomą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų, kuriems nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumo lygis, teises nebūtų užtikrinamos. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo įsigaliojimas numatomas tik 2022 m., todėl bus imtasi priemonių, kad ir iš dalies darbingiems nuteistiesiems būtų pasiūlyta jų galimybes ir sveikatos būklę atitinkanti darbinė veikla. Jei pataisos įstaigos administracija tokiems asmenims negalės pasiūlyti jų galimybes atitinkančios darbinės veiklos, ji ir nebus siūloma, o minėtiems nuteistiesiems tai nesukels jokių neigiamų pasekmių ar jų teisių ir laisvių suvaržymo, kadangi neigiamos pasekmės atsiranda tik tada, kai nuteistasis atsisako dalyvauti jam pasiūlytoje darbinėje veikloje. 7. Seimo kontrolierių įstaiga
dalyje numatyti draudimus (suvaržymus) asmenims, atsisakiusiems užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti BVK nurodytą laiką.
Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse (Nelsono Mandelos taisyklės) numatyta, kad disciplina ir tvarka turėtų būti palaikoma taikant tik tuos suvaržymus, kurie būtini siekiant užtikrinti kalinamųjų ir pataisos įstaigos saugumą (36 taisyklė). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BVK 132 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) arba kai atlieka BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, taip pat esant būtinybei pasiruošti ir laikyti egzaminus. Tačiau pagal siūlomą BVK 132 straipsnio 4 dalies formuluotę, šioje nuostatoje nurodyti draudimai galėtų būti taikomi ir tiems nuteistiesiems, kurie siūloma darbine veikla atsisakytų užsiimti dėl objektyvių pateisinamų priežasčių (pvz., laikinas nedarbingumas dėl sveikatos būklės). Todėl siūlytume patikslinti šią formuluotę taip, kad būtų aišku, jog BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimai nuteistiesiems taikomi tik tuomet, kai užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką nuteistieji atsisako be pateisinamų priežasčių. Nepritarti Keičiamo įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) ir kitais atvejais. Atsižvelgiant į tai, siūlyme iškelta problema yra aptarta įstatymo projekte, papildomai tikslinti nurodytą formuluotę netikslinga. 8.
įstaiga 2019-10-2132 BVK 132 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma įtvirtinti ydingą reguliavimą nustatant, jog šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam netaikomi praėjus mėnesiui po to, kai jis pareiškia norą užsiimti darbine veikla ir ja užsiima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką, t. y. įvardijami apribojimai nuteistiesiems būtų taikomi išnykus jų taikymo pagrindams. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Apribojimų, skiriamų tuomet, kai suimtasis arba nuteistasis atsisako darbinės veiklos, tikslas
Patikslinti keičiamo įstatymo 132 straipsnio 4 dalį taip:
„4. Nuteistasis, kuris atsisakė užsiimti pataisos įstaigos
administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakė šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką, negali būti skatinamas, jam draudžiama išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), naudotis asmeniniais elektros prietaisais. Šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam nebetaikomi praėjus mėnesiui nuo kitos dienos po to, kai jis pareiškia norą užsiimti darbine veikla ir ja pasiūlyta darbine veikla užsiima visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.“
įstaiga
7Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 37 straipsniu keičiamoje BVK 143 straipsnio 2 dalyje siūlytume numatyti, kad, nuteistiesiems skiriant nuobaudas, būtų atsižvelgiama (be kitų šioje dalyje numatytų aplinkybių) tik į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kai, skiriant asmeniui nuobaudą, būtų atsižvelgiama į visas jo praeityje turėtas nuobaudas, įtvirtintų nepagrįstai didelius apribojimus asmenims, kai net ir baigusių galioti nuobaudų kiekis bei pobūdis būtų reikšmingi skiriant naują nuobaudą. Ši nuostata leistų susidaryti situacijoms, kuomet skiriant nuobaudą asmeniui būtų atsižvelgiama į visas, net ir prieš dešimtmetį taikytas, jau negaliojančias nuobaudas. Toks reglamentavimas pažeistų proporcingumo principą ir prieštarautų bausmės tikslams. Pabrėžtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 143 straipsnio 2 dalį taip:
„2. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo
padarymo aplinkybes, į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.“
įstaiga
keisti BVK 145 straipsnio 1 dalies formuluotę, joje numatant teisę susisiekti su šeima ir artimaisiais net ir tiems nuteistiesiems, kurie tuo metu yra perkelti į kamerų tipo patalpas. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tarptautinius žmogaus teisių užtikrinimo standartus, numatančius tai, jog: nuteistiesiems skiriamomis nuobaudomis neturi būti visiškai uždraudžiami kontaktai su šeima, ryšių su šeima apribojimai galimi tik dėl saugumo arba ribotų įstaigos resursų Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Khodorkovskiy and Lebedev prieš Rusiją, remdamasis CPT bendrąja ataskaita Nr.
drausminė nuobauda būti baudos izoliatoriuje (vienutėje) dar labiau suvaržo ir taip labai ribotas žmonių, kuriems atimta laisvė, teises. Įkalinimui nėra būdingi papildomi apribojimai, todėl turi būti atskirai pateisinami. CPT rekomendacijoje pabrėžia, kad būtina taikyti tradicinius testus, išplėtotus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: visų pirma, bet koks kitas kalinio teisių apribojimas turi būti susijęs su realia kalinio padaryta žala pataisos įstaigos aplinkoje. Pavyzdžiui, kalinimo vienutėje metu neturėtų būti automatiškai panaikinamos teisės į vizitus, telefono skambučius ir korespondenciją arba prieiga prie kaliniams paprastai prieinamų išteklių (pvz., skaitymo medžiagos). Pažymėtina ir tai, kad santykių su artimaisiais, kaip vienos iš socialinės reabilitacijos priemonių, svarbą ne kartą yra akcentavusios ir tarptautinės organizacijos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius pažymi, kad būtina imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir kad bet kokie papildomi suvaržymai būtų objektyviai pateisinami ir neišvengiamai būtini siekiant užtikrinti saugumą pataisos įstaigoje. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 145 straipsnio 1 dalį taip: „1. Nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami.
Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 101 straipsnyje nurodytą teisę). Jiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.“
įstaiga
siūloma nustatyti naują nuteistųjų darbinės veiklos ir darbo teisinį reguliavimą įvedant dvi atskiras užimtumo formas - darbinę veiklą ir darbą už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. Projekto Nr. XIIIP-3868 2 straipsniu siūloma BVK 56 straipsnio 1 dalyje darbinę veiklą apibrėžti kaip bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinančią darbinę resocializuojamo pobūdžio veiklą, jos turinį detalizuojant pirmiau įvardyto straipsnio 2 dalyje: „[...]nuteistieji paprastai užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, buities sąlygų gerinimo ir teritorijos tvarkymo veiklomis [...]“. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 56 straipsnio 1 dalyje bei Projekto Nr XIIIP-3868 31 straipsnyje išdėstytame naujame BVK XI skyriuje (BVK 130-133 str.) siūlomas darbinės veiklos apibrėžimas, įsitraukimo į šią veiklą tvarka bei sąlygos savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių. Pavyzdžiui, Projekto Nr.
Pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 131 straipsnyje numatyti darbinės veiklos trukmę - penkios dienos per savaitę, ne ilgiau kaip aštuonios valandos per dieną, už darbinės veiklos rezultatus skiriamos piniginės išmokos, per vienerius metus suteikiamas 20 darbo dienų poilsio laikas. Todėl nėra aišku, kodėl nuteistiesiems, kuriems, apskaičiuojant dalyvavimo darbinėje veikloje trukmę, mutatis mutandis taikomos Darbo kodekso nuostatos (keičiamo BVK 131 str. 2 d.), nebus mokamas darbo užmokestis (siūlomo keisti BVK 131 str. 2 d. 3 p.), o laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, nebus įtraukiamas į valstybino socialinio draudimo stažą, šie nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu (siūlomo keisti BVK 131 str. 2 d. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 siūlomos įtvirtinti nuostatos, susijusios su nuteistųjų darbinės veiklos reglamentavimu, sudaro prielaidas nuteistųjų išnaudojimui, kadangi, nors darbinė veikla savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių, darbinės veiklos dalyviams nebus taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo užmokesčio, nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu, nebus taikomos kitos Darbo kodekse įtvirtintos darbo organizavimą ir darbuotojų apsaugą reglamentuojančios normos. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidų piktnaudžiavimui ir korupcijos apraiškoms, kai vieni nuteistieji būtų įtraukti į darbinę veiklą ir jiems būtų mokamos tik piniginės išmokos, jų nedraudžiant socialiniu draudimu (keičiamo BVK 131 str. 2 d. 3, 6 p.), o kiti - įdarbinti Darbo kodekso nustatyta tvarka (keičiamo BVK 134 str.).
Pagrindiniai principai dėl darbo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo yra numatyti Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, pagal kurį, be kita ko, Europos Taryba rekomenduoja šalių narių vyriausybėms savo įstatymų leidyboje atsižvelgti į tai, kad darbą įkalinimo įstaigose reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą ir niekada nenaudoti kaip nubaudimo (26.1 p.), kaliniai turi turėti galimybę pasirinkti tokį darbą, kokį jie nori dirbti (26.6 p.), darbo organizavimas ir metodai kalėjime turi būti kiek galima panašesni į taikomus už institucijos ribų (26.7 p.), visais atvejais turi būti teisingas atlyginimas už kalinių darbą (26.10 p.), turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios dirbančių kalinių sveikatą ir saugumą (26.13,
traumų, įskaitant profesinius susirgimus, sąlygos nebūtų blogesnės negu tos, kurios pagal įstatymą taikomos dirbantiesiems laisvėje (26.14 p.), dirbantys kaliniai, kiek tai yra įmanoma, turėtų būti įtraukti į valstybinę socialinės apsaugos sistemą (26.17 p.) ir kt. Europos nusikalstamumo problemų komiteto (CDPC) 2018 m. rugsėjo 20 d. priimtame Europos kalėjimų taisyklių komentare5 pabrėžiama, jog šių taisyklių 26 punkte numatyti principai taikomi visų rūšių nuteistųjų darbams (nagrinėjamu atveju - ir darbinei veiklai). Taigi bet koks nuteistojo darbas (šiuo atveju - darbinė veikla) turi turėti labai aiškius tikslus, būti nukreiptas į nuteistojo ugdymą, jo kompetencijų formavimą, galimybę užsidirbti (atlyginti žalą ir pan.), turi būti užtikrinta dirbančiųjų socialinė ir sveikatos apsauga. Pakartotinai pažymime, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimus, kurie būtų taikomi nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu taip pat siūloma BVK 128 straipsnio dalyje numatyti, kad nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtą produkciją ir paslaugas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. Mokslininkų teigimu, siekiant užtikrinti, kad nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nebūtų laikomas priverstiniu nuteistųjų darbu, turi būti tenkinamos šios trys sąlygos: nuteistiĮjų darbo (darbinės veiklos) rezultatai nėra komerciniais tikslais perduodami naudoti tretiesiems asmenims; šis nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nuteistųjų atliekamas savanoriškai; šis darbas (darbinė veikla) nebuvo išreikalautas prievarta ir nesukėlė papildomos bereikalingos naštos nuteistiesiems. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) metu sukurta produkcija arba paslaugos negali būti teikiami kitiems asmenims komerciniais tikslais (siekiant gauti pajamų), be to, toks darbas (darbinė veikla), kuris yra išreikalautas prievarta, grasinant bausme ir kurio nuteistasis nesutiko atlikti laisva valia, prilygintinas priverstiniam darbui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu BVK 132 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma numatyti, jog pataisos įstaigos administracija, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose arba studijuoja aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų programose, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 40 valandų per mėnesį, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuteistasis laikinai gali būti atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje tam, kad geriau pasiruoštų egzaminams. Pažymime, kad, pagal Europos kalėjimų taisykles, kaliniams turėtų būti suteikiama pakankamai laiko mokytis ir kitai veiklai (26.16 p.).
Pagal kalėjimo režimą, švietimas neturi turėti žemesnio statuso nei darbas, o besimokantys kaliniai neturi būti nepalankioje finansinėje arba kitoje situacijoje (28.4 p.). Nepritarti Europos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-344/87 yra nusprendęs, kad nuteistųjų darbas negali būti laikomas veiksminga ir tikra ekonomine veikla, jeigu jis yra tik nuteistųjų resocializacijos ir reintegracijos priemonė. Vadovaujantis Europos Komisijos 2006-07-09 sprendimu Nr. nuteistųjų produkcijos gamyba ir paslaugų teikimas nelaikomi ūkine-komercine veikla. Siūlomas nuteistųjų užimtumo modelis taikomas daugelyje Europos šalių (Vokietija, Švedija, Suomija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir pan.), kur nuteistųjų darbas įkalinimo įstaigų viduje daugiau laikomas terapiniu, o ne nuteistųjų galimybe užsidirbti, kadangi pagrindinis užimtumo darbine veikla tikslas – pagalba nuteistajam adaptuotis visuomenėje po bausmės atlikimo. Šiose šalyse kalinių darbas neša ekonominį pelną (Prancūzijoje nuteistųjų užimtumą net organizuoja privačios kompanijos) ir šis pelnas, kaip ir siūloma projekte, dažnai atitenka bausmių vykdymo sistemai, o kaliniams išmokamas ne atlyginimas, o piniginės premijos, kurias jie gali panaudoti nedideliems pirkiniams. Pavyzdžiui, Vokietijoje įsigyti daiktus įkalinimo įstaigose veikiančiose parduotuvėse leidžiama tik už pinigus, uždirbtus atliekant bausmę. Tik nuteistieji, kurie gali be apsaugos laikinai išvykti už pataisos įstaigos, turi galimybę dirbti pagal darbo sutartis ir naudotis atitinkamomis socialinėmis garantijomis. Projekte aiškiai atskiriama, kurie nuteistieji galės užsiimti tik darbine veikla ir už ją gauti pinigines išmokas, ir kurie turės galimybę pagal darbo sutartis dirbti laisvėje, todėl korupcijos apraiškų tikimybės neįžvelgtina.
Nuteistųjų švietimas taip pat išlieka svarbiu resocializacijos elementu, tačiau siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo (kai į besimokančiųjų sąrašus nuteistasis siekia būti įtrauktas tik formaliai), būtina nustatyti pareigą besimokantiems bent minimalų laiką užsiimti ir darbine veikla (2 val. per dieną). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Agnė Širinskienė 2020-05-1327 N Argumentai: Siekiant sukurti sąlygas pataisos įstaigose veiksmingiau užtikrinti viešąją tvarką, keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 2 dalyje įtrauktina nuostata, pagal kurią Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų, Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai galėtų būti pasitelkiami ir tais atvejais, kai pataisos įstaigos administracija turi duomenų apie tai, kad pataisos įstaigoje gali susidaryti ypatinga situacija (pavyzdžiui, organizuojami neteisėti grupinio nuteistųjų pasipriešinimo teisėtiems pareigūnų reikalavimams veiksmai, gali kilti riaušės, planuojamas įkaitų grobimas ir pan.) Pasiūlymas:
Pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu turima duomenų, kad pataisos įstaigoje gali kilti ypatinga situacija, ar pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai teisingumo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.“ Pritarti Išdėstyti pasiūlymą projekto 27 straipsnyje, atitinkamai keičiant kitų straipsnių numeraciją. 2. Seimo narė Agnė Širinskienė 2020-05-1330 Argumentai:
Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos valdymo patirtį, Bausmių vykdymo kodekso 119 straipsnio 2 dalis papildytina nuostatomis, suteikiančiomis teisę Kalėjimų departamento direktoriui imtis priemonių operatyviai apriboti tam tikras nuteistųjų teises, kad būtų tinkamai apsaugota nuteistųjų sveikata ir gyvybė karantino, ekstremalios situacijos ar nepaprastosios padėties metu. Pasiūlymas:
Pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„119 straipsnis. Kalėjimų departamento direktoriaus ir
pataisos įstaigos direktoriaus teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, taip pat valstybės lygio ekstremalios situacijos ir (arba) karantino paskelbimo arba nepaprastosios padėties įvedimo atveju atvejais
pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad nuteistieji planuoja imtis neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeisiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, nutarimu iki vieno mėnesio sustabdyti:
1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, siuntų(perdavimų) perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems;
2) pasimatymų suteikimą nuteistiesiems;
3) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą;
4) paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems;
5) leidimą skambinti telefonu;
6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. 2.
Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau, kaip iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti:
1) nuteistųjų išvykimą už pataisos įstaigos teritorijos ribų;
2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems;
3) kitų asmenų patekimą į pataisos įstaigas;
4) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą;
5) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių pataisos įstaigose organizavimą;
6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą.“ Pritarti Po projekto tikslinimo, 29 straipsnis tampa 30, atitinkamai tikslinama šio straipsnio numeracija ir pasiūlymo tekste. 3. Seimo narė Agnė Širinskienė 2020-05-1343 Argumentai:
Siekiant veiksmingiau užtikrinti su nuteistosiomis motinomis augančių vaikų interesus, siūlytina nustatyti, kad išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, būtų sudarytos sąlygos laisvės atėmimo bausmę ne pataisos namų teritorijoje atliekančioms motinoms kartu su savimi auginti vaikus iki jie bus pradėti ugdyti pagal pradinio ugdymo programą (t. y. sulauks amžiaus, kai privalės pradėti lankyti pradinę mokyklą). Pasiūlymas:
1Pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 152 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Atsižvelgiant į vaiko interesus, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu kasmet gali būti pratęstas pratęsiamas, bet ne ilgiau, kol vaikui sueis ketveri metai vaikas bus pradėtas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam
atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos namų administracijos nurodytą darbą privalo užsiimti šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nurodytomis veiklomis.“
Širinskienė 2020-05-1349 Argumentai: Atsižvelgiant į pakeitimų kompleksiškumą, COVID-19 pandemijos sukeltą laikiną šalies ekonomikos nuosmukį bei neigiamus pokyčius darbo rinkoje ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šių pakeitimų įgyvendinimui, siūlytina suplanuotą dalies įstatymo nuostatų, kuriems įgyvendinti būtinas ilgesnis pasiruošimo terminas, įsigaliojimo datą atidėti vieneriems 1 metams. Pasiūlymas:
Pakeisti Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 2 ir 4 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8
straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 ir 4 dalys, 13 straipsnio 2 dalis, 14, 18, 22–37, 39–41, 42 straipsnio 2 dalis ir 43–45 straipsniai įsigalioja 20212 m. sausio 1 d. Pritarti Atsižvelgiant į komitete patobulintą projektą, keičiasi daugelio straipsnių numeracija, todėl pasiūlymas išdėstytinas taip:
„Pakeisti Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir jas išdėstyti taip:
„1.
Šio įstatymo 2 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis,
dalys, 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalis, 22, 29, 31–35, 40 straipsnio 2 dalis, 41–42 straipsniai, 43 straipsnio 3 dalis, 44–45 ir 47 straipsniai įsigalioja 20212 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 20201m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2019-11-13 * Pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr.XIIIP-3868 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į
pastabas. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3868(2) ir komiteto išvadoms su pasiūlymu, kuriems komitetas pritarė. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
teisėtvarkos komitetas
2 Dėl teisinio aiškumo tikslinga atskirti ir išdėstyti atskirai BVK 68 straipsnio redakcijas dėl dvigubo įsigaliojimo būtinybės (dėl nuostatų, kiek tai susiję su užimtumu, kurios irgi įsigalioja vėliau , t.y įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d), todėl atitinkamai turi pasikeisti ir BVK 68 straipsnio formuluotės. Pasiūlymas:
Siūloma išdėstyti 68 straipsnio redakciją, įsigaliojančią nuo paskelbimo, 1 dalimi ir šio straipsnio redakciją, galiosiančią nuo 2022 sausio 1 d., 2 dalimi:
“1. Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Nuteistųjų palikimas kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus perkėlimas iš vienos grupės į kitą
pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus.
Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius, nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką;
5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2. Atlikti šiuos darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas.
Nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) atsisakė pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;
2) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
4) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam buvo du kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 3 punkte;
5) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
6) nustatoma, kad jam bausmę atliekant lengvojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 3. Atlikti ūkio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios grupių laikymo sąlygomis. Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;
4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 4.
nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliamas, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) paprastojoje grupėje po grąžinimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;
3) atitinka šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir5 punktuose nustatytas sąlygas. 5. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) drausmės grupėje po perkėlimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. 6. Pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo į pataisos įstaigą atvykęs nuteistasis priskiriamas paprastajai grupei. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos dėl nuteistųjų darbo netaikomos nuteistiesiems, nurodytiems šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nuo darbo atleistiems nuteistiesiems. 8. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš vienos grupės į kitą 1.
Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius, nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima darbine veikla šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – užsiima darbine veikla ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką;
5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2.
paprastąją grupę, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) atsisakė pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo nutraukė darbo santykius ir ilgiau kaip vieną mėnesį nedirba darbo, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistuosius įdarbinančios įstaigos teritorijos ribų, arba atsisakė užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ar be pateisinamų priežasčių darbinėje veikloje nedalyvauja šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką;
2) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
4) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam buvo du kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 3 punkte;
5) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
6) nustatoma, kad jam bausmę atliekant lengvojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 3. Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;
3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;
4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;
5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. 4.
nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) paprastojoje grupėje po grąžinimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
3) atitinka šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas. 5. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) drausmės grupėje po perkėlimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. 6. Pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo į pataisos įstaigą atvykęs nuteistasis priskiriamas paprastajai grupei. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos dėl nuteistųjų darbo dalyvavimo darbinėje veikloje netaikomos nuteistiesiems, nurodytiems šio Kodekso 125 130 straipsnio 2 dalyje arba kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nuo darbo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems. 8. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“ Pritarti 2.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-05-2028 Pagal projektu nekeičiamo BVK 115 str. 1 dalį, įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarką nustato teisingumo ministras. Atsižvelgiant į tai, nebetenka prasmės šio str. 3 dalies nuostata, pagal kurią nustatoma, kad tie patys teisiniai santykiai (Asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarka) nustatoma Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (kurias taip pat tvirtina teisingumo ministras). Lydinčiajame Suėmimo vykdymo įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta atsisakyti pirmojo sakinio kaip perteklinio, kadangi įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka organizuojama Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose nustatyta tvarka. Todėl suvienodinant šias nuostatas, tikslinga kartu pripažinti netekusia galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3868 keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 115 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas :
Projektą papildyti nauju straipsniu , išdėstant jį taip 28 straipsnyje:
„28 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 115 straipsnio 3 dalį. 3. Asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“
8Balsavimo rezultatai: už –9 , prieš –nėra ,
susilaikė –2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3868(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė