LIETUVOS RESPUBLIKOS Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Papildyti Konstitucijos 74 straipsnį antrąja dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„74 straipsnis Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Toks asmuo negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali užimti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
28Viktoras Rinkevičius 29.
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (Nr. 34932/04), kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio. Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, minėto sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą, sistemingai viešai sprendimo vykdymą svarstydamas Ministrų Komiteto žmogaus teisių posėdžių debatuose, taip pat priimdamas EŽTT sprendimo nevykdančios valstybės narės atžvilgiu atitinkamus įvykdyti sprendimą raginančius sprendimus. Paskutinį kartą byla svarstyta 2018 m. gruodžio 4-6 d. Ministrų Komiteto 1331-ajame Žmogaus teisių posėdyje vykusiuose viešuosiuose debatuose, kurio metu Ministrų Komitetas Lietuvos atžvilgiu pirmą kartą pritaikė tarptautinę sankciją – priėmė tarpinę rezoliuciją dėl itin ilgai užtrukusio šios bylos vykdymo proceso. Tarpinės rezoliucijos priėmimas reiškia konstatavimą, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje. Tarpinėje rezoliucijoje Ministrų Komitetas primygtinai paragino atsakingas valdžios institucijas suintensyvinti pastangas siekiant užtikrinti, kad reikalingos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos būtų priimtos.
EŽTT sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą vykdymo aptarimas ir vertinimas yra įtrauktas į 2019 m. rugsėjo 23-25 d. vyksiančio Ministrų Komiteto 1355-ojo Žmogaus teisių posėdžio darbotvarkę. Įstatymo projektu siūlomomis Konstitucijos pataisomis siekiama užtikrinti teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimą, taip pat įvykdyti minėtą EŽTT sprendimą ir išvengti tarptautinių sankcijų Lietuvos atžvilgiu taikymo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijuoja Seimo narių grupė. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnyje nurodoma, kad Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime išaiškinta, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Pagal Konstituciją prisiekti turi Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius. Be to, Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime konstatuota, kad iš Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalies Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Konstitucijos, inter alia jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą – priimti atitinkamą (-as) Konstitucijos pataisą (-as). 4.
Siekiant pašalinti Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Konstitucijos nuostatomis ir panaikinti teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo nuolatinį ir negrįžtamą pobūdį, Įstatymo projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Siūlomas 10 metų draudimo būti renkamam Seimo nariu terminas, manytina, būtų proporcingas ir leistų tinkamai atsižvelgti į EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus dėl „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą ribojimo. Taigi pagal siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio papildymą šis EŽTT sprendimas būtų įvykdytas visa apimtimi. Kartu pastebėtina, kad Įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas asmeniui, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, būti renkamam tik Seimo nariu. Taigi Įstatymo projekte nurodoma, kad toks asmuo negalės užimti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Be to, atsižvelgiant į Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią asmuo gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu, Įstatymo projekte atskirai nurodoma, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, bus sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus santykinai ilgam laiko tarpui (10 metų) po konstitucinės sankcijos pritaikymo, t. y. po pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę būti renkamam Seimo nariu. Tokiu būdu bus užtikrinamas Konvencijoje nustatytos teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimas, taip pat bus įvykdytas EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimo poveikis kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatomas. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte neapibrėžiami nauji terminai. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas įgyvendina Konvencijos nuostatas.
Įstatymo projektu nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus Įstatymo projektą ir pakeitus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, gali prireikti keisti galiojančius įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto priėmimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Seimo narys, apkalta, priesaika. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai
37Aurelijus Veryga 38.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas projekte pakaktų išdėstyti tik Konstitucijos 74 straipsnio antrąją dalį, kuria siūloma papildyti šį straipsnį, taip pat į tai, kad šioje dalyje prieš žodžius „Seimo nario mandatą“, „Seimo nario mandato“ reikėtų įrašyti žodį „jo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2020-04-29
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė-Širmenė, Teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė, Teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vedėja Lina Urbaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėjas Egidijus Rumbutis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai: Ona Buišienė, Viktorija Staugaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-09-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas projekte pakaktų išdėstyti tik Konstitucijos 74 straipsnio antrąją dalį, kuria siūloma papildyti šį straipsnį, taip pat į tai, kad šioje dalyje prieš žodžius „Seimo nario mandatą“, „Seimo nario mandato“ reikėtų įrašyti žodį „jo“.
Pritarti Pastaba redakcinio pobūdžio ir ja nebūtų keičiama siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, tačiau, atsižvelgiant į Komiteto sprendimą, pastaba tampa neaktuali. 2. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-09-23 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija 2019-10-31 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi nuomonei gauti pateiktą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3867 (toliau – Projektas), iš esmės pritaria šiam Projektui: manytina, kad Projekto nuostatos leistų tinkamai įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo
kartu būtų suderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota jurisprudencija (2004 m. gegužės 25 d., 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimai) dėl Konstitucijoje numatytos priesaikos svarbos ir jos sulaužymo teisinių pasekmių.
Kartu informuojame, kad 2019 m. rugsėjo 23-25 d. vykusiame Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1355-ajame DH (žmogaus teisių) posėdyje viešuosiuose debatuose svarstant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą vykdymo eigą buvo pasveikintos Lietuvos pastangos įgyvendinti minėtą teismo sprendimą. Ministrų Komitetas, įvertinęs Projektą, mano, kad šiuo Projektu gali būti ištaisytas Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytas pažeidimas tiek individualiu lygmeniu, suteikiant pareiškėjui R. Paksui galimybę dalyvauti ateinančiuose parlamento rinkimuose, tiek bendruoju lygmeniu, užkertant kelią panašiems pažeidimams ateityje. Ministrų Komitetas taip pat pabrėžė, kad reikiamus pakeitimus ypač svarbu priimti laiku, t. y. iki ateinančių parlamento rinkimų 2020 m. spalio mėn., todėl ragino visus susijusius asmenis ir institucijas dėti dideles pastangas tam, kad teisėkūros procesas būtų užbaigtas be tolimesnių atidėliojimų. Šios bylos vykdymo tolesnis vertinimas numatytas 2019 m. gruodžio 3-5 d. Tuo atveju, jei teisėkūros procesas sustotų, Ministrų Komitetas nurodė Sekretoriatui parengti naujos tarpinės rezoliucijos projektą. Pritarti Pažymėtina, kad Komitetas pritarė VU Teisės fakulteto ir Lietuvos teisės instituto pastaboms ir priimtas sprendimas projektą atmesti. 2. Teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija (bendras raštas) 2019-12-17 Sveikiname Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyvą pradėti svarstyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą, būtiną veiksmingam Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą įvykdymui. Konstitucinės daugumos inicijuotas įstatymo projektas Nr.
XIIIP‑3867 yra itin reikšmingas ženklas, kad Lietuva yra pasiryžusi įgyvendinti savo prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Džiaugiamės, kad šią teisėkūros iniciatyvą jau du kartus palankiai įvertino Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas (toliau – ir ET Ministrų Komitetas), apsvarstęs bylos Paksas prieš Lietuvą bylos vykdymą 2019 m. rugsėjo 23‑25 d. ir gruodžio 3‑5 d. įvykusiuose Žmogaus teisių (DH) 1355‑ajame ir 1362‑ajame posėdžiuose. ET Ministrų Komiteto nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucijos
veiksmingai įgyvendintų minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą tiek individualiųjų, tiek bendrųjų priemonių požiūriu. Ypatingas dėmesys atkreiptas į tai, kad abu Lietuvos Respublikos Seimo papildomi komitetai, tai yra Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Seimo Konstitucijos komisija atitinkamai 2019 m. lapkričio 13 d. ir
Nr. XIIIP‑3867. Primename, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Paksas prieš Lietuvą dar 2011 m. nustatė teisę į laisvus rinkimus numatančio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo
neproporcingo apribojimo. Dėl ilgai užtrukusio sprendimo nevykdymo ET Ministrų Komitetas nusprendė šioje byloje taikyti sustiprintos vykdymo priežiūros procedūrą, vildamasis, kad pareiškėjui bus sudaryta galimybė kandidatuoti dar 2016 m. Seimo rinkimuose. Nepavykus priimti reikiamų Konstitucijos pataisų, Lietuvai pirmą kartą buvo pritaikyta tarptautinė sankcija Europos Tarybos Ministrų Komitete.
2018 m. gruodžio 4‑6 d. vykusiame 1331‑ajame Žmogaus teisių (DH) posėdyje buvo priimta tarpinė rezoliucija, kuri reiškia, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje, tai yra pareigos besąlygiškai vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Nuo to laiko ET Ministrų Komitetas kas mėnesį informuojamas apie pažangą, pasiektą vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą. Šiame kontekste ET Ministrų Komitetas ne kartą pabrėžė projekto priėmimo laiko svarbą, tai yra, kad atitinkamos pataisos galėtų būti taikomos 2020 m. parlamento rinkimams. Šiuo požiūriu ET Ministrų Komitetas išreiškė konkretų lūkestį, kad bus rasti būdai suteikti galimybę pagrindiniam Seimo komitetui šioje procedūroje - Teisės ir teisėtvarkos komitetui - kaip galima greičiau priimti sprendimą, kai tik sueis Seimo Statute numatytas vieno mėnesio terminas. Šią bylą ET Ministrų Komitetas vėl svarstys savo 1369‑ajame posėdyje (2020 m. kovo 3‑5 d.). ET Ministrų Komitetui pastebėjus sąstingį šiame teisėkūros procese, Lietuvos atžvilgiu bus priimta nauja tarptautinė sankcija. Lietuvai toliau delsiant vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą Europos Tarybos Ministrų Komitete galimas ir pažeidimo procedūros dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nevykdymo inicijavimas, kuri iki šiol buvo pritaikyta tik vienos valstybės - Azerbaidžano - atžvilgiu Ilgar Mammadov prieš Azerbaidžaną byloje. Visiškai atsižvelgdami į tai, kad Seimas turi išimtinę Konstitucijos keitimo prerogatyvą, kartu reiškiame viltį, kad sėkmingai pradėtas teisėkūros procesas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP‑3867 nesustos, sulaukęs deramo politinės valios sutelkimo gerbti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, o kartu ginti ir saugoti demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisės viršenybės principus, tai yra bendras Lietuvos konstitucinės sąrangos ir Europos konstitucinį paveldą įkūnijančios Europos Tarybos pamatines vertybes. Pritarti Pažymėtina, kad Komitetas pritarė VU Teisės fakulteto ir Lietuvos teisės instituto pastaboms ir priimtas sprendimas projektą atmesti. 3. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2019-10-31 Pagal Seimo Konstitucijos komisijos 2019-10-10 kreipimąsi Nr. S-2019-5954 ir jame išdėstytą prašymą teikiame nuomonę dėl Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XllIP-3867. Šis Konstitucijos pataisos projektas nenulemtas tokios neišvengiamos būtinybės, kuri, vertinant siaurai, besąlygiškai kiltų iš pačios Konstitucijos kaip aukščiausios teisinės galios akto – visos Lietuvos teisės sistemos pagrindo. Tačiau, vertinant plačiau, projektas nutemtas pakankamai rimtos būtinybės Lietuvos valstybei laikytis pagarbos tarptautinei teisei principo, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir šiuo tikslu tinkamai reaguoti į tarptautinių teisminių institucijų nustatytus Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus. Jie padaryti neužtikrinant tam tikro asmens, kuris pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų apkaltos proceso tvarka, teisių ir laisvių (neterminuotai ribojamos galimybės kandidatuoti atitinkamuose laisvuose rinkimuose aspektu). Dvi tarptautinės teisminės institucijos nevienodoje apimtyje nustatė Lietuvos valstybės padarytus minėto asmens teisių ir laisvių, kurios garantuojamos atitinkamuose tarptautinei teisei priskiriamuose aktuose, pažeidimus.
Pačios Konstitucijos, kaip aukščiausios teisinės galios akto – visos Lietuvos teisės sistemos pagrindo, požiūriu nėra konstituciškai esminio skirtumo tarp tų dviejų teisminių institucijų ir jų aiškinamų bei taikomų aktų, priskiriamų tarptautinei teisei. Tie aktai, priskiriami tarptautinei teisei, konstituciškai turi žemesnę teisinę galią nei pačios Konstitucijos išskirtinė aukščiausia teisinė galia. Vien tik tai, kad vienos tarptautinės teisminės institucijos sprendimo neįgyvendinimas pagal tarptautinę teisę gali nulemti sankcijos Lietuvos valstybei skyrimą, o kitos – negali, nesudaro konstituciškai pakankamo pagrindo argumentuoti, kad pati Konstitucija esą pateisina ir įgalina ją keisti siekiant įgyvendinti ne abiejų (dviejų) tarptautinių teisminių institucijų, bet tik vienos iš jų sprendimą tokiu selektyviu būdu, kuris radikaliai keičia ir sudarko pirminį autentišką Konstitucijos vientisumą ir tapatumą tuo aspektu, kad:
a) Seimo nariai negali būti nelygūs savo statusu, taigi ir galimybėmis būti Seimo Pirmininku ar Ministru Pirmininku. Tai akivaizdu ir pagal tai, kad net savivaldybių tarybų nariai pagal teisinių galimybių apimtį turi būti lygūs („pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu“; Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas);
b) neįmanoma darniai išsaugoti Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo argumentaciją kaip vientisą visumą, pašalinant (išimant) iš jos tik tą argumentacijos ir Konstitucijos išaiškinimų elementą, kuris kertasi tik su tos vienos tarptautinės teisminės institucijos sprendimu, kurio nevykdymas galėtų užtraukti Lietuvai atitinkamos sankcijos skyrimą.
Todėl pateiktas projektas gali būti vertinamas ir diskutuojamas kaip minimalistinis sumanymas įgyvendinti vienos politiškai pasirinktos tarptautinės teisminės institucijos sprendimą, nesigilinant, ar tai suderinama su visų Seimo narių lygybės pagal statusą ir jam priskiriamomis galimybėmis principu. Kitaip tariant, projektas abejotinas Konstitucijos vientisumo principo aspektu. Siūloma radikaliai pakeisti pirminį Konstitucijos identitetą tuo jam esmingu vyraujančios parlamentinės valdymo formos aspektu, kad: a) ne visi Seimo nariai turi būti lygūs savo statusu ir jam priskiriamomis teisinėmis galimybėmis; b) ne kiekvienas Seimo narys galėtų būti, be kita ko, ministru ar Ministru Pirmininku. Svarbu patikslinti, kad problematiką lemia iniciatorių siekis suderinti tai, kas iš esmės nesuderinama idealiu būdu: kiek galima labiau išsaugoti Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime vientisai suformuluotus konstitucinius argumentus (ratio decidendi) ir įgyvendinti tam tikru aspektu su tais argumentais ir juos rišančia vientisumo gija susikertantį tik vienos tarptautinės teisminės institucijos sprendimą.
Verta dar kartą pažymėti ir sukonkretinti, kad politiškai pasirinktame derinimo sumanyme, kuriuo atmetama kitos tarptautinės teisminės institucijos sprendimo tinkamo įgyvendinimo konstituciškai analogiška būtinybė, kyla grėsmė būtent Konstitucijos vientisumui tuo aspektu, kad;
a) visi Seimo nariai yra lygiateisiai tautos atstovai ir turi būti lygūs savo statusu bei jam priskiriamomis teisinėmis galimybėmis tiek Seime, tiek Vyriausybėje ar visuotiniuose rinkimuose;
b) kiekvienas Seimo narys turi konstituciškai galėti būti Seimo Pirmininku, ministru ar
rengiamuose visuotiniuose rinkimuose. Pritarti
2019-11-11 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3867 formuluojamos Konstitucijos pataisos vertintinos dvejopai. Viena vertus, suprantama, kad Konstitucijos pataisos reikalauja plataus politinio konsensuso ir jo pasiekti dažnai sunku arba net neįmanoma siūlant teoriškai optimaliausiais atrodančius modelius. Konkretūs nesutampantys atskirų socialinių ir politinių grupių interesai šiuo atveju vaidina lemiamą vaidmenį. Todėl nepateisinamai ilgai užtrukus padėčiai, kuomet Lietuvos Respublika pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus, iš esmės nekyla abejonių dėl to, kad geriau priimti tegu ir netobulą sprendimą, bet pagaliau nutraukti jau bemaž dešimtmetį užsitęsusį akivaizdų žmogaus teisių ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą.
Tai juo labiau aktualu todėl, kad mažiau nei po metų yra numatyti eiliniai visuotiniai Seimo rinkimai. Be to, atsiradus politinių jėgų valiai, priimtas sprendimas galės būti patobulintas. Kita vertus, analizuojant vien tik galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, sisteminiu požiūriu šios pataisos atrodo kaip ganėtinai ryškus konstitucinio reguliavimo netolygumas. Pačios Konstitucijos (inter alia joje įtvirtinto visų trijų valdžių lygiavertiškumo) kontekste sunku paaiškinti kodėl iš plataus pareigų sąrašo išskiriamos būtent Seimo nario pareigos ir vien tik į jas po dešimties metų pauzės gali būti renkamas apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo. Žinoma, savaime vien šis netolygumas nėra kritinis Projekto trūkumas, dėl kurio jį derėtų atmesti. Juo labiau, kad panašių netolygumų galiojančioje Konstitucijoje rastume daugiau (ir dalis jų taip pat buvo nulemti politinio konsensuso paieškų 1992 m.). Tačiau pažymėtina, kad bent jau Prezidento pareigybės kontekste šis netolygumas ateityje potencialiai gali sukelti sudėtingų klausimų, kuriuos spręsti su jais jau tiesiogiai susidūrus nebūtų tinkamas metas. Kaip žinia pagal Konstitucijos 89 straipsnį, esant tam tikroms sąlygoms, Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas.
Susiklosčius atitinkamai situacijai, kai Seimo Pirmininko pareigas užima anksčiau apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo, ir Seimo Pirmininkui pagal Konstitucijos 89 straipsnį privalant laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, tikėtinai kiltų abejonė dėl to ar atitinkamų pareigų ėjimas neprieštarauja (pagal siūlomą redakciją pakeistam) Konstitucijos 74 straipsniui, kuriame nurodoma, kad „toks asmuo <...> negali užimti jokių <...> Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu”. Mūsų įsitikinimu, jei Seimas apsispręstų kuo greičiau nutraukti tebetrunkantį žmogaus teisių ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą bei patvirtintų įstatymo projekte Nr. XIIIP-3867 numatytą Konstitucijos 74 straipsnio redakciją, minėtą klausimą derėtų nedelsiant išspręsti įstatymu ir atitinkamą įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą pateikiant Konstitucinio Teismo įvertinimui (nesvarbu koks variantas bebūtų pasirinktas - ar anksčiau apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs Seimo Pirmininkas gali laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, ar negali to daryti). Priešingu atveju, realiai susiklosčius atitinkamai situacijai, turėtume daug teisinio netikrumo. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-11-13 * Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3867.
XIIIP-3867. Nepritarti Komitetas pritarė VU Teisės fakulteto ir Lietuvos teisės instituto pastaboms ir priimtas sprendimas projektą atmesti. 2. Konstitucijos komisija 2019-11-27 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3867 ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pateiktas pastabas bei pasiūlymus. Nepritarti Komitetas pritarė VU Teisės fakulteto ir Lietuvos teisės instituto pastaboms ir priimtas sprendimas projektą atmesti. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną, projektu siūlomų Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo pataisų tobulinimas Komitete yra negalimas. Atitinkamos Konstitucijos pataisos galėtų būti svarstomos tik tuomet, jei Seime būtų įregistruota nauja Konstitucijos keitimo iniciatyva. Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų: „Pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos
keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes“. 7. Komiteto sprendimas: Atmesti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3867. 8. Balsavimo rezultatai.
Balsavimo rezultatai. Balsuota alternatyviai:
ir Komiteto, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, suredaguotam ir patikslintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3867 ir komiteto išvadoms – 1 balsas. 2) Už tai, kad grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3867 ir siūlyti jiems, vadovaujantis Seimo statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą – 4 balsai. 3) Už tai, kad atmesti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija
Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė - Širmienė, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius dr. Egidijus Šileikis, Seimo Pirmininko patarėjas Egidijus Rumbutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
rekomendacijas projekte pakaktų išdėstyti tik Konstitucijos 74 straipsnio antrąją dalį, kuria siūloma papildyti šį straipsnį, taip pat į tai, kad šioje dalyje prieš žodžius „Seimo nario mandatą“, „Seimo nario mandato“ reikėtų įrašyti žodį „jo“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi nuomonei gauti pateiktą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3867 (toliau – Projektas), iš esmės pritaria šiam Projektui: manytina, kad Projekto nuostatos leistų tinkamai įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (Nr. 34932/04) ir kartu būtų suderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota jurisprudencija (2004 m. gegužės 25 d., 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimai) dėl Konstitucijoje numatytos priesaikos svarbos ir jos sulaužymo teisinių pasekmių. Kartu informuojame, kad 2019 m. rugsėjo 23-25 d. vykusiame Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1355-ajame DH (žmogaus teisių) posėdyje viešuosiuose debatuose svarstant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą vykdymo eigą buvo pasveikintos Lietuvos pastangos įgyvendinti minėtą teismo sprendimą. Ministrų Komitetas, įvertinęs Projektą, mano, kad šiuo Projektu gali būti ištaisytas Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytas pažeidimas tiek individualiu lygmeniu, suteikiant pareiškėjui R. Paksui galimybę dalyvauti ateinančiuose parlamento rinkimuose, tiek bendruoju lygmeniu, užkertant kelią panašiems pažeidimams ateityje. Ministrų Komitetas taip pat pabrėžė, kad reikiamus pakeitimus ypač svarbu priimti laiku, t. y. iki ateinančių parlamento rinkimų 2020 m. spalio mėn., todėl ragino visus susijusius asmenis ir institucijas dėti dideles pastangas tam, kad teisėkūros procesas būtų užbaigtas be tolimesnių atidėliojimų. Šios bylos vykdymo tolesnis vertinimas numatytas 2019 m. gruodžio 3-5 d. Tuo atveju, jei teisėkūros procesas sustotų, Ministrų Komitetas nurodė Sekretoriatui parengti naujos tarpinės rezoliucijos projektą. Pritarti 2.
Informuojame, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto (toliau - ir Ministrų Komitetas) 1355-ajame Žmogaus teisių (DH) posėdyje (2019 m. rugsėjo 23-25 d.) viešuosiuose debatuose buvo svarstomas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau
Lietuvą (peticijos Nr. 34932/04) vykdymas. Posėdžio metu Lietuvos Respublikos atstovai pateikė informaciją apie reikšmingus pokyčius bylos Paksas prieš Lietuvą vykdymo procese, ypač pabrėžiant tai, jog būtinų vykdymo veiksmų Seimo Pirmininko V. Pranckiečio iniciatyva ėmėsi reikšminga Seimo narių dauguma užregistruojant būtinų Konstitucijos pataisų projektą, kuriuo siekiama panaikinti nuolatinį ribojimą būti renkamam Seimo nariu apkaltos proceso tvarka pašalintam iš užimamų pareigų asmeniui ar kuriam tokiu būdu panaikintas Seimo nario mandatas. Ministrų Komitetas buvo informuotas, kad Seimas 2019 m. rugsėjo 24 d. pritarė šiam įstatymo projektui po pateikimo ir kad tikimasi, jog po svarstymo Seimo komitetuose projektas bus pateiktas Seimo plenariniame posėdyje svarstymui dar iki rudens sesijos pabaigos. Europos Tarybos Ministrų Komitetas palankiai įvertino tai, kad Seimas nusprendė pradėti Konstitucijos pataisų svarstymo procedūrą ir tai, kad Seime buvo sulaukta didelės paramos. Kitų valstybių delegacijos sveikino tokias Seimo pastangas, tačiau tai darė su atsargiu optimizmu ir pabrėžė, kad jokiu būdu neturėtų būti sustota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą būtina įgyvendinti kuo greičiau, sudarant galimybę pareiškėjui kandidatuoti būsimuose parlamento rinkimuose. Pasisakiusių šalių delegacijos akcentavo, kad dar viena tarpinė rezoliucija vis dar galima, jei teisėkūros procesas sustos, be to, buvo akcentuota, jog iš esmės tai yra paskutinė galimybė tinkamai įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.
Priimtame sprendime, įvertindamas bylos Paksas prieš Lietuvą vykdymą, Ministrų Komitetas primena besąlyginius Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus vykdyti EŽTT sprendimus. Atsižvelgdamas į anksčiau šioje byloje priimtus sprendimus ir į Ministrų Komiteto 2018 m. gruodį priimtą tarpinę rezoliuciją, dar kartą pabrėžia rimtą susirūpinimą, kad, nepaisant pasikartojančių Ministrų Komiteto raginimų ir keleto iniciatyvų užtikrinti reikalingų Konstitucijos pataisų, kad būtų panaikintas EŽTT sukritikuotas nuolatinis draudimas dalyvauti parlamento rinkimuose, priėmimą, ir po EŽTT sprendimo įsiteisėjimo praėjus daugiau nei aštuoniems metams padėtis, pažeidžianti Konvenciją, vis dar išlieka. Sprendime pabrėžiama, kad jau pernelyg ilgai buvo nesiimta padarytą žalą atitaisančių veiksmų ir atkreipiamas dėmesys j tai, kad Ministrų Komitetas buvo išreiškęs viltį, kad klausimas bus išspręstas laiku, dar iki 2016 m. parlamento rinkimų. Šiuo atžvilgiu atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išreikštą poziciją, kad padarytą žalą atitaisančių veiksmų taip pat reikalauja ir nacionalinė konstitucinė teisė. Ministrų Komitetas apgailestauja, kad pažangos per Seimo pavasario sesiją nepavyko pasiekti. Ministrų Komitetas atkreipia dėmesį į Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3867 ir mano, kad šiuo projektu gali būti ištaisytas EŽTT nustatytas pažeidimas tiek individualiu lygmeniu, suteikiant pareiškėjui R. Paksui galimybę dalyvauti ateinančiuose parlamento rinkimuose, tiek bendruoju lygmeniu užkertant kelią panašiems pažeidimams ateityje. Sprendime taip pat kaip teigiamas aspektas pabrėžiama tai, kad 2019 m. rugsėjo 24 d.
Seimas nusprendė pradėti minėto Įstatymo projekto svarstymo procesą laikantis nacionaliniuose įstatymuose numatytos Konstitucijos pataisų priėmimo procedūros. Ministrų Komitetas taip pat pabrėžė, kad reikiamus pakeitimus labai svarbu priimti laiku, t. y. iki ateinančių parlamento rinkimų 2020 m. spalį. Sprendime visi susiję asmenys ir institucijos raginami dėti dideles pastangas tam, kad teisėkūros procesas būtų užbaigtas be tolimesnių atidėliojimų. Ministrų Komitetas taip pat nusprendė šios bylos vykdymą vertinti kitame posėdyje (kuris įvyks 2019 m. gruodžio 3-5 d.), kartu atsižvelgdamas į reikalingų veiksmų skubumą, tuo atveju, jei teisėkūros procesas sustotų, nurodė Sekretoriatui parengti naujos tarpinė rezoliucijos projektą. Ministrų Komitetas nurodė kas mėnesį teikti atnaujintą informaciją apie šios bylos vykdymo procesą, todėl iki 2019 m. spalio pabaigos turės būti pateikta atnaujinta informacija apie minėtų Konstitucijos pataisų svarstymą kartu pateikiant detalią informaciją apie teisėkūros procesą ir numatomus atitinkamų veiksmų terminus. Pažymėtina, jog Ministrų Komiteto sprendimo projektas kitam Žmogaus teisių posėdžiui bus rengiamas, atsižvelgiant į iki 2019 m. lapkričio pateiktą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad būtina ir toliau aktyviai dėti pastangas, kad EŽTT sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą būtų įgyvendintas laiku ir tai atitinkamai leistų sulaukti pozityvaus Ministrų Komiteto įvertinimo. Taip pat pažymėtina, kad minėto Įstatymo projekto nepriėmimas laiku sukeltų neigiamas pasekmes Lietuvos Respublikai ir pakenktų jos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje, ypač atsižvelgiant į kai kurių valstybių delegacijų išsakomą aštrią kritiką dėl ilgai užsitęsusio EŽTT sprendimo Paksas prieš Lietuvą neįvykdymo. Pritarti
Pagal Seimo Konstitucijos komisijos 2019-10-10 kreipimąsi Nr.
S-2G19-5954 ir jame išdėstyta prašymą teikiame nuomonę dėl Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XllIP-3867. Šis Konstitucijos pataisos projektas nenulemtas tokios neišvengiamos būtinybės, kuri vertinant siaurai, besąlygiškai kiltų iš pačios Konstitucijos kaip aukščiausios teisinės galios akto - visos Lietuvos teisės sistemos pagrindo. Tačiau, vertinant plačiau, projektas nutemtas pakankamai rimtos būtinybės Lietuvos valstybei laikytis pagarbos tarptautinei teisei principo, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir šiuo tikslu tinkamai reaguoti j tarptautinių teisminių institucijų nustatytus Lietuvos valstybes prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus. Jie padaryti neužtikrinant tam tikro asmens, kuris pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų apkaltos proceso tvarka, teisių ir laisvių (neterminuotai ribojamos galimybes kandidatuoti atitinkamuose laisvuose rinkimuose aspektu). Dvi tarptautinės teisminės institucijos nevienodoje apimtyje nustatė Lietuvos valstybes padarytus minėto asmens teisių ir laisvių, kurios garantuojamos atitinkamuose tarptautinei teisei priskiriamuose aktuose, pažeidimus. Pačios Konstitucijos, kaip aukščiausios teisinės galios akto - visos Lietuvos teisės sistemos pagrindo, požiūriu nėra konstituciškai esminio skirtumo tarp tų dviejų teisminių institucijų ir jų aiškinamų bei taikomų aktų, priskiriamų tarptautinei teisei. Tie aktai, priskiriami tarptautinei teisei, konstituciškai turi žemesnę teisinę galią nei pačios Konstitucijos išskirtinė aukščiausia teisinė galia.
Vien tiktai, kad vienos tarptautinės teisminės-institucijos sprendimo nejgyvendinimas pagal tarptautinę teisę gali nulemti sankcijos Lietuvos valstybei skyrimą, o kitos - negali, nesudaro konstituciškai pakankamo pagrindo argumentuoti, kad pati Konstitucija esą pateisina ir įgalina ją keisti siekiant įgyvendinti ne abiejų (dviejų) tarptautinių teisminių institucijų, bet tik vienos iš jų sprendimą tokiu selektyviu būdu, kuris radikaliai keičia ir sudarko pirminį autentišką Konstitucijos vientisumą ir tapatumą tuo aspektu, kad:
a) Seimo nariai negali būti nelygus savo statusu, taigi ir galimybėmis būti Seimo Pirmininku ar Ministru Pirmininku, Tai akivaizdu ir pagal tai, kad net savivaldybių tarybų nariai pagal teisinių galimybių apimtį turi būti lygūs („pagal Konstituciją-savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu", Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas);
b) neįmanoma darniai išsaugoti Konstitucinio Teismo 2004 m, gegužės 25 d, nutarimo argumentaciją kaip vientisą visumą, pašalinant (išimant) iš jos tik tą argumentacijos ir Konstitucijos išaiškinimų elementą, kuris kertasi tik su tos vienos tarptautinės teisminės institucijos sprendimu, kurio nevykdymas gaištų užtraukti Lietuvai atitinkamos sankcijos skyrimą. Todėl pateiktas projektas gali būti vertinamas ir diskutuojamas kaip minimalistinis sumanymas įgyvendinti vienos politiškai pasirinktos tarptautinės teisminės institucijos sprendimą, nesigilinant, ar tai suderinama su visų Seimo narių lygybės pagal statusą ir jam priskiriamomis galimybėmis principu. Kitaip tariant, projektas abejotinas Konstitucijos vientisumo principo aspektu.
Siūloma radikaliai pakeisti pirminį Konstitucijos identitetą tuo jam esmingu vyraujančios parlamentines valdymo formos aspektu, kad: a) ne visi Seimo nariai turi būti lygus savo statusu ir jam priskiriamomis teisinėmis galimybėmis; b) ne kiekvienas Seimo narys galėtų būti, be kita ko, ministru ar Ministru Pirmininku. Svarbu patikslinti, kad problematiką lemia iniciatorių siekis suderinti tai. kas iš esmės nesuderinama idealiu būdu: kiek galima labiau išsaugoti Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime vientisai suformuluotus konstitucinius argumentus (rafio deciciendi) ir įgyvendinti tam tikru aspektu su tais argumentais ir juos rišančia vientisumo gija susikertantį tik vienos tarptautinės teisminės institucijos sprendimą. Verta dar kartą pažymėti ir sukonkretinti, kad politiškai pasirinktame derinimo sumanyme, kuriuo atmetama kitos tarptautinės teisminės institucijos sprendimo tinkamo įgyvendinimo konstituciškai analogiška būtinybė, kyla grėsmė būtent Konstitucijos vientisumui tuo aspektu, kad;
a) visi Seimo nariai yra lygiateisiai tautos atstovai ir turi būti lygūs savo statusu bei jam priskiriamomis teisinėmis galimybėmis tiek Seime, tiek Vyriausybėje ar visuotiniuose rinkimuose;
b) kiekvienas Seimo narys turi konstituciškai galėti būti Seimo Pirmininku, ministru ar Ministru Pirmininku, taip pat pretendentu į kandidatus visuose Lietuvoje rengiamuose visuotiniuose rinkimuose. Atsižvelgti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3867 formuluojamos Konstitucijos pataisos vertintinos dvejopai. Viena vertus, suprantama, kad Konstitucijos pataisos reikalauja plataus politinio konsensuso ir jo pasiekti dažnai sunku arba net neįmanoma siūlant teoriškai optimaliausiais atrodančius modelius. Konkretūs nesutampantys atskirų socialinių ir politinių grupių interesai šiuo atveju vaidina lemiamą vaidmenį.
Todėl nepateisinamai ilgai užtrukus padėčiai, kuomet Lietuvos Respublika pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus, iš esmės nekyla abejonių dėl to, kad geriau priimti tegu ir netobulą sprendimą, bet pagaliau nutraukti jau bemaž dešimtmetį užsitęsusį akivaizdų žmogaus teisių ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą. Tai juo labiau aktualu todėl, kad mažiau nei po metų yra numatyti eiliniai visuotiniai Seimo rinkimai. Be to, atsiradus politinių jėgų valiai, priimtas sprendimas galės būti patobulintas. Kita vertus, analizuojant vien tik galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, sisteminiu požiūriu šios pataisos atrodo kaip ganėtinai ryškus konstitucinio reguliavimo netolygumas. Pačios Konstitucijos (inter alia joje įtvirtinto visų trijų valdžių lygiavertiškumo) kontekste sunku paaiškinti kodėl iš plataus pareigų sąrašo išskiriamos būtent Seimo nario pareigos ir vien tik į jas po dešimties metų pauzės gali būti renkamas apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo. Žinoma, savaime vien šis netolygumas nėra kritinis Projekto trūkumas, dėl kurio jį derėtų atmesti. Juo labiau, kad panašių netolygumų galiojančioje Konstitucijoje rastume daugiau (ir dalis jų taip pat buvo nulemti politinio konsensuso paieškų 1992 m.). Tačiau pažymėtina, kad bent jau Prezidento pareigybės kontekste šis netolygumas ateityje potencialiai gali sukelti sudėtingų klausimų, kuriuos spręsti su jais jau tiesiogiai susidūrus nebūtų tinkamas metas. Kaip žinia pagal Konstitucijos 89 straipsnį, esant tam tikroms sąlygoms, Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas.
Susiklosčius atitinkamai situacijai, kai Seimo Pirmininko pareigas užima anksčiau apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo, ir Seimo Pirmininkui pagal Konstitucijos 89 straipsnį privalant laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, tikėtinai kiltų abejonė dėl to ar atitinkamų pareigų ėjimas neprieštarauja (pagal siūlomą redakciją pakeistam) Konstitucijos 74 straipsniui, kuriame nurodoma, kad „toks asmuo <...> negali užimti jokių <...> Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu”. Mūsų įsitikinimu, jei Seimas apsispręstų kuo greičiau nutraukti tebetrunkantį žmogaus teisių ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą bei patvirtintų įstatymo projekte Nr. XIIIP-3867 numatytą Konstitucijos 74 straipsnio redakciją, minėtą klausimą derėtų nedelsiant išspręsti įstatymu ir atitinkamą įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą pateikiant Konstitucinio Teismo įvertinimui (nesvarbu koks variantas bebūtų pasirinktas - ar anksčiau apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs Seimo Pirmininkas gali laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, ar negali to daryti). Priešingu atveju, realiai susiklosčius atitinkamai situacijai, turėtume daug teisinio netikrumo. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: –. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Talmont. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė