Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 8 dalimi:
„8. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Linas Balsys Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą lėmė visoje Europoje paaštrėjusios diskusijos dėl plačiai žemės ūkyje naudojamo herbicido – glifosato – neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Europos Sąjungos (ES) valstybėse, atsižvelgiant į pasirodančius tyrimus apie galimas glifosato sąsajas su vėžiniais susirgimais, neigiamą poveikį biologinei įvairovei, dirvožemio kokybei, imami svarstyti glifosato draudimai. 2015 m. kovo 20 d. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė išvadas, kad augalų apsaugos produktai, į kurių sudėtį įeina glifosatas, gali sukelti vėžį. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose herbicidų su glifosatu gamintojams dėl vėžinių susirgimų yra iškelta beveik 20 tūkstančių bylų, laimimi teisminiai procesai, kuriuose įrodomas glifosato poveikis pareiškėjų sveikatai ir jo įtaka vėžiniams susirgimams. Europos Komisija 2017 metų rudenį priėmė sprendimą glifosato naudojimą Europos Sąjungoje nutraukti nuo 2022-ųjų pabaigos, tačiau valstybėms narėms leido pačioms nuspręsti, ar jos nori glifosato naudojimą apriboti vidaus rinkoje anksčiau. 2019 metais Austrija pirmoji iš ES narių pritarė įstatymo projektui, kuriuo šalyje uždraudžiama naudoti glifosatą. Prancūzija
sudėtinė veiklioji medžiaga yra glifosatas, o kitus produktus planuoja išimti iš rinkos nuo 2020 m. Nuo 2020 metų Vokietija ruošiasi pradėti riboti glifosato naudojimą agroversle, o nuo 2023 m. planuoja jį visiškai uždrausti.
Lietuvoje herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, vis dar aktyviai naudojami ne tik pagal tiesioginę savo paskirtį, bet ir tolygiam pasėlių subrandinimui, kai produktais, kurių sudėtyje yra glifosato, nupurškiami pasėliai prieš derliaus nuėmimą. Glifosato likučiai aptinkami įvairioje žemės ūkio produkcijoje, o įvairūs tyrimai atskleidė (tirti 18 skirtingų ES valstybių gyventojų), kad herbicido pėdsakų randama ir žmonių, gyvenančius miestuose, (neturinčius nuolatinio kontakto su chemizuotais ūkiais) kūnuose. Vis dar pasitaiko atvejų, kai su fonine tarša glifosatas Lietuvoje iš chemizuotų žemės ūkių patenka į ekologinius ūkius, užteršdamas jų produkciją ir padarydamas didelę finansinę bei reputacinę žalą. Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sekant kitų ES valstybių pavyzdžiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje įtvirtinti produktų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, naudojimo draudimą. Taip siekiama apsaugoti Lietuvos gyventojus, biologinę įvairovę, dirvožemį nuo žalingo glifosato poveikio, skatinti tvaresnės, pažangesnės žemdirbystės būdus, sveikesnės žemės ūkio produkcijos gamybą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Balsys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvoje šiuo metu profesionaliam naudojimui žemės ūkyje yra registruoti 195 herbicidai. Iš jų – 27 herbicidų sudėtyje yra glifosato. Lietuvoje leidžiama bręstančias grūdines kultūras, norint išnaikinti piktžoles, apdoroti herbicidais, kurių veikliąją medžiagą sudaro glifosatas, iki pjūties likus 10-14 dienų.
Tai neapsaugo žemės ūkio produktus bei jų vartotojus nuo neigiamo glifosato poveikio, kadangi pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai nesilaikoma glifosato naudojimo draudimo laikotarpio, sunkiai kontroliuojama foninė tarša, su kuria cheminės medžiagos patenka į besiribojančius laukus. Glifosato pėdsakų aptinkamumas žmonių organizme taip pat rodo apie pernelyg didelį cheminės medžiagos išplitimą ir menką kontrolę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas padės apsaugoti Lietuvos gyventojus, biologinę įvairovę, dirvožemį nuo žalingo glifosato poveikio, skatins tvaresnės, pažangesnės, ekologiškesnės žemdirbystės būdus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įsigaliojęs įstatymas teigiamai atsilieps ekologiniams ūkiams ir jų plėtrai, nes sumažins derliaus taršos glifosatu riziką. Chemizuoti žemės ūkiai turės persiorientuoti ir naudoti tvaresnius žemdirbystės būdus (auginti tarpinius pasėlius, naudoti sėjomainą), kurie ne tik sumažintų piktžolių vešėjimą, bet ir pagerintų dirvožemio kokybę. Mokslininkų tyrimai rodo, kad vien auginant tarpinius pasėlius, laukų piktžolėtumą galima sumažinti nuo 3 iki 10 kartų.
Įsigaliojus įstatymui Lietuvos Respublikos teritorijoje profesionaliam naudojimui išliks galimybė naudoti 168 registruotas augalų apsaugos priemones, kaip herbicidus, kurių sudėtyje nėra glifosato. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės pakeisti Augalininkystės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Glifosatas“, „Herbicidai“, „Glifosato draudimas“, „Augalų apsauga“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Linas Balsys Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsnio nuostatomis siūloma nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2324), nuostatomis, buvo nutarta pratęsti glifosato naudojimą Europos Sąjungoje iki 2022 m. gruodžio 15 d. Pažymėtina, kad šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl, svarstytina, ar projekte siūlomas teisinis reguliavimas atitinka minėto Reglamento (ES) 2017/2324 nuostatas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]