Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 6¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į Tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Kauno tautinės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos kadencija – 4 metai. Tarybos nariai pareigas eina tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos sudėtį. Naujos kadencijos Taryba pradedama sudaryti Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki senosios sudėties Tarybos kadencijos pabaigos.“
įgyvendinimas Pakeisti 6¹ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus Tarybos kadencijai, Tarybos pirmininkas kreipiasi į šį narį delegavusią instituciją ar organizaciją, prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kurį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Seimo Kultūros komitetas teikia Seimui tvirtinti likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui.“
įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gruodžio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Projekto Nr. XIIIP-3855(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į
Tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Kauno tautinės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos kadencija – 4 metai. Tarybos nariai pareigas eina tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos sudėtį. Naujos kadencijos Taryba pradedama sudaryti Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki senosios sudėties Tarybos kadencijos pabaigos.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus Tarybos
kadencijai, Tarybos pirmininkas kreipiasi į šį narį delegavusią instituciją ar organizaciją, prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kurį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Seimo Kultūros komitetas teikia Seimui tvirtinti likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui.“
įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2019 m. gruodžio 1 d. 2. Etninės kultūros globos taryba, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, savo funkcijas atlieka iki 2021 m. gruodžio 12 d. 3. Etninės kultūros globos tarybos sudėtis pagal šio įstatymo nuostatas turi būti pakeista iki
Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6¹ straipsnio 9 dalyje nustatant Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) sudėtį išvardytas konkrečių su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusių institucijų ir organizacijų, kurios deleguoja po vieną narį į Tarybą, sąrašas. Jame yra ir Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – LEU). Tačiau 2019 m. sausio 1 d. LEU buvo prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto, kuris taip pat yra deleguojančių narius į Tarybą institucijų sąraše. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XIII–887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ Tarybos nare patvirtinta LEU atstovė 2019 m. gegužės 29 d. atsistatydino iš Tarybos ir jos neįmanoma pakeisti kitu nariu Įstatymo 6¹ straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, nes nebeliko tą narį delegavusios institucijos. Todėl tikslinga iš Įstatymo 6¹straipsnio
LEU, pakeičiant jį kita institucija, kurios Taryba pasigenda savo sudėtyje – tai Kauno tautinės kultūros centras, kurio veikla labai reikšminga etninės kultūros praktinės plėtros ir ypač neformalaus etnokultūrinio ugdymo srityse. Kauno tautinės kultūros centras puikiai atstovautų Taryboje Kauno regioną, panašiai kaip Vilnių atstovauja Vilniaus etninės kultūros centras, jau esantis Tarybos sudėtyje. Be to, pasikeitus Lietuvos Respublikos Seimo komitetų skaičiui ir funkcijoms, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas padalintas į du, atskiriant Kultūros komitetą, kuriam ir pavesta kuruoti Tarybos veiklą.
Dėl to keistinos ir Įstatymo 6¹ straipsnio 12 dalies nuostatos įrašant Seimo Kultūros komitetą vietoj Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuris nutrūkus Tarybos nario įgaliojimams teikia Seimui tvirtinti kitą Tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Ramūnas Karbauskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 6¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad narius į Tarybą deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir Tarybos 5 padaliniai Lietuvos etnografiniuose regionuose – regioninės etninės kultūros globos tarybos Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje.
Įstatymo 6¹ straipsnio 12 dalis nustato: „Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus Tarybos kadencijai, Tarybos pirmininkas kreipiasi į šį narį delegavusią instituciją ar organizaciją, prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kurį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia Seimui tvirtinti likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma iš Įstatymo 6¹straipsnio 9 dalyje nurodyto institucijų ir organizacijų, deleguojančių narius į Tarybą, sąrašo išbraukti LEU ir vietoj jo įrašyti Kauno tautinės kultūros centrą. Taip pat įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo 6¹ straipsnio 12 dalyje Seimo komiteto, kuruojančio Tarybos veiklą, pavadinimą, įrašant Kultūros komitetą vietoj Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi užtikrinti tinkamą teisės akto taikymą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, reikės keisti Seimo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. XII-2765 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 10 punktą, vietoj LEU įrašant Kauno tautinės kultūros centrą. Kauno tautinės kultūros centrui delegavus atstovą į Tarybą, reikės keisti Seimo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. XIII-887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Etninė kultūros globos taryba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Kultūros komitetas
2019-10-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Mantas
Adomėnas, Vytautas Kernagis, Raminta Popovienė, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-191 (6¹) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – projekto 1 ir 2 straipsnio nuostatos turi būti apjungtos į vieną iš dviejų dalių susidedantį 1 straipsnį, reglamentuojantį įstatymo 6¹ straipsnio pakeitimą. Atitinkamai tikslintina ir projekto 3 straipsnio numeracija, šio straipsnio pavadinime atsisakant taško po straipsnio numerio. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projekto straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įgyvendinimą, turi būti įtvirtinta nuostata, numatanti, ar šiuo metu veikiančios Tarybos sudėtis turi būti patikslinta pagal įstatymo 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 6¹ straipsnio 9 dalyje numatytą naują Tarybos sudėties formavimo tvarką, ar, vis dėlto, nauja Tarybos sudėties formavimo tvarka būtų taikoma tik formuojant naujos kadencijos Tarybą. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Siūloma 1, 2 ir 3 straipsnius išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6¹ straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „9.
Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į Tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Kauno tautinės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos kadencija – 4 metai. Tarybos nariai pareigas eina tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos sudėtį. Naujos kadencijos Taryba pradedama sudaryti Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki senosios sudėties Tarybos kadencijos pabaigos.“
ir ją išdėstyti taip:
„12. Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus
Tarybos kadencijai, Tarybos pirmininkas kreipiasi į šį narį delegavusią instituciją ar organizaciją, prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kurį Seimo Kultūros komitetas teikia Seimui tvirtinti likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gruodžio 1 d. 2. Etninės kultūros globos taryba, sudaryta iki šio įstatymo
įsigaliojimo, savo funkcijas atlieka iki 2021 m. gruodžio 12 d. 3. Etninės kultūros globos tarybos sudėtis pagal šio įstatymo nuostatas turi būti pakeista iki 2020 m. gegužės 1 d.“ 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-09-25 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3855 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Etninės kultūros globos taryba 2019-10-151 (6¹)
svarstomas Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3855, kuris nustatytų kitokią Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) sudėtį. Pagal Seimo nario Ramūno Karbauskio užregistruotą variantą, kurio pateikimui jau pritarė Seimas, savo atstovą į EKGT sudėtį vietoje Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU, kuris 2019-01-01 buvo prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto, toliau – VDU) būtų deleguotas Kauno tautinės kultūros centro (toliau – KTKC) atstovas. Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-10-15 užregistravo kitą siūlymą, kad į EKGT sudėtį savo narį vietoj LEU deleguotų Lietuvos kultūrinių tyrimų institutas (toliau
Norime atkreipti dėmesį, kad dabar didžiausią į EKGT narius deleguojančių institucijų dalį sudaro būtent akademinės institucijos, deleguojančios net trečdalį EKGT narių (7 narius iš 21, nebeskaičiuojant LEU), kai kultūros įstaigos sudaro tik septintadalį narių (3 nariai), o likusią dalį deleguoja nevyriausybinės organizacijos (5 nariai) ir EKGT padaliniai etnografiniuose regionuose (5 nariai). Lietuva ėmėsi universitetų reformos turėdama tikslą optimizuoti universitetų skaičių, tad atitinkamai EKGT sudėtyje vietoj LEU ir VDU turi likti tik VDU deleguojamas narys. Be to, LKTI tik Baltų ir Lietuvos kultūros istorijos skyriuje vykdo etnokultūrinius tyrimus, kurių tematika nėra unikali, nes dar intensyviau yra plėtojama kitose akademinėse institucijose, jau esančiose EKGT sudėtyje (KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute; VDU Kultūros studijų katedroje; Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriuje). Tuo tarpu KTKC yra unikali institucija, kurios EKGT sudėtyje dar nebuvo – tai ne kultūros centras, bet neformaliojo vaikų švietimo mokykla, kuri kartu veikia kaip universalus daugiafunkcis centras (plačiau apie KTKC veiklą ir kolektyvus žr. priede). Be to, KTKC veikla labai reikšminga būtent Kauno regione, todėl ši institucija EKGT sudėtyje užpildytų spragą, papildydama etnografinius regionus atstovaujančius EKGT padalinius (Kauno kraštas negali būti priskirtas tik vienam etnografiniam regionui) bei sostinę atstovaujantį Vilniaus etninės kultūros centrą. Tuo remiantis palaikome R. Karbauskio parengtą projektą, pagal kurį į EKGT sudėtį narį vietoje LEU deleguotų KTKC, net nepritariame M. Adomėno siūlymui LEU pakeisti LKTI atstovu. Pritarti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Mantas Adomėnas 2019-10-151 (6¹) Argumentai: Tarp institucijų, siūlančių narius į Etinės kultūros globos tarybą, vieną akademinę instituciją, kurios veikla nutrūko, racionalu ir pagrįsta keisti kita akademine institucija, o ne dar vienu etninės kultūros centru – jie Taryboje ir taip yra pakankamai atstovaujami. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į Tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos kadencija – 4 metai. Tarybos nariai pareigas eina tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos sudėtį. Naujos kadencijos Taryba pradedama sudaryti Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki senosios sudėties Tarybos kadencijos pabaigos.“ Nepritarti 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3855(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė
paskirti pranešėjai: Robertas Šarknickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3855(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė