e819c7c8-5fa7-45d7-9c17-34e1a5d9e52a Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla numatoma veikla apibrėžiama pagal vieną ar kelis iš šių kriterijų šiuos kriterijus: studijų prieinamumas, studijų rezultatyvumas, mokslo
(meno) ir studijų kokybė, mokslo (meno) ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo (meno) ir studijų integralumas. 1) studijų prieinamumas ir rezultatyvumas;
2) mokslo
(meno) ir studijų kokybė;
3) mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas.“
2Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 6 dalį. 6. Atsižvelgiant į sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis
vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui ir studijoms nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės
patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus.
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja ir atlieka Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos, vykdomos vykdomų mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos
1.
Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;
3) šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytos lėšos;
4) Valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
5) 2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
6) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;
7) 3) valstybės pinigų fondų lėšos;
8) 4) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
9) 5) lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
10) 6) kitos teisėtai gautos lėšos. 2. Valstybės biudžeto lėšos mokslo ir studijų institucijoms skiriamos šioms reikmėms:
1) baziniam finansavimui;
2) valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos pažangai skatinti;
3) valstybės investicijų, konkursinėms mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos bei kitoms plėtros programoms ir projektams įgyvendinti;
4) stipendijoms ir kitai paramai studentams;
5) kitoms reikmėms, susijusioms su mokslo ir studijų institucijų vykdoma veikla. 2. 3. Valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam valstybiniam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira eilute. Valstybinės kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, įgyvendinančioms savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3. 4.
4Nevalstybinių aukštųjų mokyklų,
kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriant biudžeto lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje), steigėjo lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 5. Mokslinių tyrimų institutams, kartu su universitetais rengiantiems mokslininkus, valstybės biudžeto lėšos, susijusios su šių mokslininkų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto
bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;
1) 2) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) 3) administravimui ir ūkiui;
3) 4) sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms reikmėms.“
2Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei
plėtrai ir meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, ir eksperimentinės plėtros ir bei meno veiklos vertinimo rezultatus ir finansines galimybes.“
Pripažinti netekusiu galios 76 straipsnį. 76 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos studijoms 1.
Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;
2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms ir kitai paramai. 2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 6 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto
lėšomis
pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinė eilė (toliau – konkursinė eilė) sudaroma švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri rengiama įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus ir paskelbiama tvirtinama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas.
Valstybės finansuojama studijų vieta arba studijų stipendija gali būti skiriama stojančiajam, kurio konkursinis balas yra ne žemesnis, negu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ir jo mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti minimalūs rodikliai (reikalavimas dėl minimalių rodiklių netaikomas šio straipsnio 15 dalyje nurodytu atveju). Kai šie reikalavimai yra tenkinami ir stojantysis pagal konkursinę eilę priimamas į valstybinę aukštąją mokyklą, jam skiriama valstybės finansuojama studijų vieta, išskyrus atvejus, kai priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas yra ribojamas. Kai priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas yra ribojamas, valstybės finansuojama studijų vieta skiriama, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies 1 punktu. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos valstybinėms aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius yra ne mažesnis kaip švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyto nustatytas studijų programai minimalaus minimalus studijų vietų skaičiaus skaičius pagal studijų programas ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) krypčių grupes ir studijų formas.
Antrosios pakopos valstybės finansuojamos studijų vietos valstybinėms aukštosioms mokykloms tenka, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 8 dalimi, ir laikantis nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius yra ne mažesnis kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas minimalus studijų vietų skaičius pagal studijų programas ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) krypčių grupes ir studijų formas. 3. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
Iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinusi absolventų įsidarbinimo rodiklius, pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas nustato:
1) trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą tose studijų kryptyse ir (arba) studijų krypčių grupėse ir (arba) jų grupėse, kuriose ribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, taip pat bendrą kitų studijų krypčių grupių preliminarų valstybės finansavimą;
2) antrosios pakopos, doktorantūros ir profesinių studijų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą;
3) trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos ir doktorantūros studijų preliminarų studijų stipendijų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą. 4.
pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais, tvirtina atitinkamais metais priimamų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas:
1) preliminaraus valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo tose studijų kryptyse ir (arba) studijų krypčių grupėse ir (arba) jų grupėse, kuriose ribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes, ir
(arba) studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes (menų ir pedagogų rengimo studijų atveju – ir pagal studijų programas, ir (arba) jų grupes, ir (arba) specializacijas);
2) preliminaraus studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes. 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, ir vientisųjų ir antrosios pakopos studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6.
pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos tol, kol atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnis kaip didžiausias leistinas atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnis nei didžiausias leistinas atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri tektų atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiui, viršijančiam didžiausią leistiną atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.
Didžiausia leistina atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir (arba) studijų formą studijų krypties krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8.
antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes ir aukštąsias mokyklas tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo
(meno) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių, bei kitus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus rodiklius universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes ir aukštąsias mokyklas rengiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9.
skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis ir (arba) jų grupes ir mokslo ir studijų institucijas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, kitus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus rodiklius, taip pat į galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir (arba) jų grupes ir mokslo ir studijų institucijas rengiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 10. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta yra paskirstoma konkurso būdu per švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos.
Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir
(ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai.
Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 punktu, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį ugdymo sričių dalyką ir (arba) ugdymo sričių dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 16.
16Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje,
konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais laikantis nuostatos, kad atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų (mokslo, meno) kryptyje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus, nurodytus šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, doktorantūros atveju – vykdantis doktoranto darbo planą. Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau negu studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus (doktorantūros atveju – vykdančių doktoranto darbo planą), pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau modulių (dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų (doktorantūros atveju – sprendimą priima doktorantūros komitetas).“
Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu iš
valstybės biudžeto lėšų daliai valstybės nefinansuojamose trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisųjų studijų vietose geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų kiekvienais metais kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina).
Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„3. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams, neatsižvelgiant į
jų studijų finansavimo pobūdį, skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės biudžeto lėšos studentams skatinti skiriamos pagal studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, skaičių ir Vyriausybės patvirtintą vienam studentui tenkančių valstybės biudžeto lėšų, skirtų šiam tikslui, dydį. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.“
ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijoms, aukštosioms
mokykloms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms skirtų valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama.“
ją išdėstyti taip: „5.
Paramos aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas (išskyrus gydytojus rezidentus, gydytojus odontologus rezidentus ir veterinarijos gydytojus rezidentus, dirbančius rezidentūros bazėje), priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, arba gaunantiems studijų stipendiją, teikimo tvarką nustato Vyriausybė.“
ją išdėstyti taip:
„7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti
skiriama parama Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, trumposios, pirmosios, antrosios pakopos ir trečiosios pakopos doktorantūros studijos.“
ją išdėstyti taip:
„8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti
finansuojamos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojančių užsienio valstybių piliečių trumposios, pirmosios, antrosios pakopos ir trečiosios pakopos doktorantūros studijos.“
ją išdėstyti taip: „10. Asmeniui, priimtam į valstybės nefinansuojamą trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos ar doktorantūros studijų vietą, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui gali būti skiriama norminės studijų kainos dydžio (tuo atveju, kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, – studijų kainos dydžio) studijų stipendija.
Studijų stipendija asmeniui, priimtam į valstybės nefinansuojamą trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ar antrosios pakopos studijų vietą, gali būti skiriama tik tuo atveju, jei aukštoji mokykla laikosi nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius yra ne mažesnis kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas minimalus studijų vietų skaičius pagal studijų programas ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) krypčių grupes ir studijų formas. Aukščiausius konkursinius balus pagal stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas konkursinę eilę surinkusiems asmenims, Asmenims, priimtiems į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas tose aukštosiose mokyklose, kurių nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ne žemesnis negu švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, studijų stipendijos skiriamos pagal konkursinę eilę, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio įstatymo
laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (tuo atveju, kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, – studijų kainos dydžio) studijų stipendija.
Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą studijų stipendijoms ir preliminarų gaunančių studijų stipendijas trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros studijų studentų skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Asmenims, priimtiems į antrosios pakopos studijų valstybės nefinansuojamas vietas studijų stipendijos skiriamos, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio įstatymo 77 straipsnio 8 dalimi. Asmenims, priimtiems į doktorantūros studijų valstybės nefinansuojamas vietas studijų stipendijos skiriamos, neviršijant studijų stipendijų skaičiaus ir valstybės finansavimo, nustatytų vadovaujantis šio įstatymo 77 straipsnio 9 dalimi. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“
1Pripažinti netekusiu galios 83 straipsnio 3 dalies 3 punktą. 3) studentams skatinti. 2. Pakeisti 83
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė apskaičiuojamos trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisųjų
studijų, antrosios pakopos, profesinių studijų atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės norminės studijų kaina kainos ir doktorantūros norminė studijų kaina, apimanti apimančios šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.“
Papildyti įstatymą 83¹ straipsniu:
„83¹ straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos
valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos pažangai skatinti
aukštųjų mokyklų veiklos pažangai skatinti valstybinėms aukštosioms mokykloms yra skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutarčių, sudarytų vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsniu, vykdymo rezultatus. 2. Valstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės biudžeto lėšos jų veiklos pažangai skatinti sudaro ne daugiau kaip
patvirtinto valstybės biudžeto bazinio finansavimo.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m.
sausio 1 d. 2.
studijų įstatymo 77 straipsnio 6 dalies nuostatos, 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 3 dalies nuostatos ir šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis taikomos skiriant valstybės biudžeto lėšų asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2020 metais, studijoms ir stipendijoms. Skiriant valstybės biudžeto lėšų asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2020 m. sausio 1 d., studijoms ir stipendijoms, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 6 dalies, 82 straipsnio 3 dalies ir 83 straipsnio 3 dalies nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos, nurodytos šiame įstatyme, iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
709f2ea6-5ba3-4560-93d6-4ef994dac415
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 15, 74, 75, 77, 79, 82, 83 straipsnių pakeitimo, papildymo 83¹ straipsniu ir 76 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 128.6 papunktį, pagal kurį numatyta siekiant geresnės visuomenės ir valstybės poreikių ir mokslo bei studijų kokybės atitikties, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelį susieti su mokslo ir studijų rezultatais, sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis, grįstas kokybės ir tinkamumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų potencialą ir veiklos strategiją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas studijų finansavimo metodikos, paremtos sutartiniais santykiais su aukštosiomis mokyklomis, sukūrimas, taip pat nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimas. Dabartinė studijų finansavimo tvarka skatina dėmesį sutelkti labiau ties studentų skaičiaus išlaikymu, bet ne ties studijų kokybe, nes studijų finansavimas priklauso nuo kiekvieno studento ir yra pernelyg jautrus studentų skaičiaus pokyčiui studijų laikotarpiu. Iškraipomos vidinės kokybės užtikrinimo sistemos, nes, pašalinus studentą, prarandamas ir jam skirtas finansavimas.
Mokestis už mokslą, studijuojantiesiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose, sukuria papildomas kliūtis studijų prieinamumui – tai ypač aktualu asmenims iš nepalankios socialinės-ekonominės aplinkos. Valstybės finansavimas skiriamas studijų išlaidoms padengti, bet neskatina aukštųjų mokyklų veiklos pažangos. Įstatymo projekto tikslas – pagerinti studijų prieinamumo sąlygas bei pertvarkyti aukštųjų mokyklų finansavimą taip, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, studijų kokybės ir mokslinės kompetencijos augimą. Pagrindiniai uždaviniai: · išplėtoti nemokamo aukštojo mokslo trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisosiose studijose galimybes · konkurenciją dėl kiekvieno studento transformuoti į sutelktas pastangas dėl studijų kokybės, studijų laikotarpiu sumažinant pavienio studento įtaką studijų finansavimui iš valstybės biudžeto · sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti, finansavimą susiejant su jų veiklos rezultatais (įgyvendinant sutartis) · užtikrinti lankstesnį studentų skatinimo finansavimą iš valstybės biudžeto ir įtvirtinti galimybę ministerijoms bei kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms teikti paramą studentams, pasirinkusiems valstybės plėtrai būtinas studijas · užtikrinti efektyvesnį išteklių panaudojimą, išplėtojant minimalaus studijų vietų skaičiaus studijų programai (rentabilumo) reikalavimo taikymą
finansuojamas studijų vietas
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3.
aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) 74 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kokios lėšos sudaro mokslo ir studijų institucijų lėšas, tačiau šiai daliai trūksta nuoseklumo, nes vienuose punktuose lėšos nurodomos pagal jų paskirtį, kituose – pagal šaltinį, iš kurio jos skiriamos. Siekiant nustatyti nuoseklią ir logišką mokslo ir studijų institucijų finansavimo struktūrą, 74 straipsnio 1 dalį reikėtų peržiūrėti. Šiuo metu studijų kainos apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnis, pagal kurį valstybės biudžeto lėšos yra skiriamos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo, kuris yra paskirstytas pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes). Stojantieji, kuriems nepakanka valstybės finansavimo, priimami į valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir turi mokėti už mokslą patys. Tai sukuria papildomas kliūtis studijų prieinamumui. Šiuo metu finansavimas skiriamas pagal faktinį studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, skaičių ir, jeigu studijų laikotarpiu studentas pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama, tai studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka tik iki biudžetinių metų pabaigos ir vėliau neskiriamas. Studijų finansavimo modelis netiesiogiai veikia vidines studijų kokybės užtikrinimo sistemas.
Toks griežtas finansavimo susiejimas su studentu skatina studijų laikotarpiu vengti studentų „nubyrėjimo“ ir išlaikyti kuo didesnį studentų skaičių, nepaisant jų motyvacijos ir gebėjimo studijuoti. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 2 dalį valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka laikantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto minimalaus studijų vietų skaičiaus. Ši nuostata taikoma skiriant valstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamas trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas. Minimalaus studijų vietų skaičiaus studijų programai (rentabilumo) reikalavimas netaikomas antrosios pakopos studijoms, taip pat kai skiriamos studijų stipendijos. Priėmimo į antrosios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas finansavimą reglamentuoja 77 straipsnio 8 dalis. Pagal ją švietimo, mokslo ir sporto ministras kiekvienai aukštajai mokyklai nustato konkretų valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal studijų krypčių grupes, tačiau toks reguliavimas praktikoje nepasiteisina, nes vėliau šis skaičius formaliai tikslinamas, atsižvelgiant į faktinę situaciją. 77 straipsnio 8 ir 9 dalyse yra reglamentuojamas valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas (antrosios pakopos – pagal studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes ir aukštąsias mokyklas, doktorantūros – pagal mokslo ir meno kryptis ir (arba) jų grupes ir mokslo ir studijų institucijas), atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus (valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, pirmosios pakopos absolventų skaičių, doktorantūros rezultatus ir kt.), tačiau nėra nustatyta, kokia tvarka atliekamas minėtas paskirstymas (pvz., kokie svoriai suteikiami atskiriems rodikliams ir pan.).
Be to, įgyvendinant šias nuostatas praktikoje, kyla poreikis įvesti ir daugiau rodiklių, pagal kuriuos būtų skirstomos valstybės finansuojamos studijų vietos ir studijų stipendijos. 77 straipsnio 17 dalyje nurodoma, kad į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo
įtvirtinti konkretūs principai, todėl 77 straipsnio 17 dalį reikėtų patikslinti. Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama. Vadovaudamasi šia nuostata ir siekdama spręsti pedagogų trūkumo problemą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiria tikslines stipendijas pedagoginių studijų programų studentams. Kitos ministerijos, siekdamos didinti šalies ūkio plėtrai būtinų studijų programų patrauklumą pagal savo atsakomybės sritis, taip pat galėtų numatyti paramos priemones atitinkamų programų studentams iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Siekiant įtvirtinti tokią galimybę, tikslinga papildyti
reglamentuoja paramos teikimą doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas. Išimtis taikoma gydytojams rezidentams, gydytojams odontologams rezidentams ir veterinarijos gydytojams rezidentams, dirbantiems rezidentūros bazėje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo reikalavimus visi gydytojai rezidentai rezidentūros metu privalo būti įdarbinti rezidentūros bazėse, nuostata „dirbantiems rezidentūros bazėje“ yra perteklinė. Siekiant padidinti gydytojų rezidentų socialines garantijas, patikslinus teisės aktus, jų gaunama visų rūšių parama (taip pat ir jiems anksčiau mokėtos stipendijos) tapo sudėtine jiems mokamo darbo užmokesčio dirbant pagal darbo sutartis rezidentūros bazėse dalimi, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos. Studijų stipendijų skyrimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 10 dalis, tačiau šios dalies nuostatos nėra pakankamai suderintos su 77 straipsnio nuostatomis (pvz., pakartoja 77 straipsnio 3 dalies nuostatas), todėl jas reikia patikslinti ir dėl aiškumo papildyti. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį sutartyse su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis numatoma veikla turėtų būti apibrėžiama pagal visus šioje dalyje nurodytus kriterijus. Įgyvendinant šią nuostatą praktikoje, gali būti netikslinga numatyti veiklos vertinimo kriterijus visose išvardytose srityse.
Tam, kad veiklos vertinimo kriterijai nebūtų įrašomi formaliai, taip apsunkinant sutarčių sudarymą ir vykdymą, reikėtų numatyti galimybę aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo kriterijus nustatyti lanksčiau, atsižvelgiant į aktualią situaciją. Mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis reglamentuoja valstybės biudžeto lėšų skyrimą aukštosioms mokykloms, atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus, tačiau, siekiant paskatinti aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, padidinti studijų kokybę ir mokslinę kompetenciją, reikia sistemiškai peržiūrėti nuostatas dėl sutarčių finansavimo bei integruoti jas į bendrą aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą, kuri nustatoma Mokslo ir studijų įstatymo VII skyriuje „Mokslo ir studijų finansavimas“. Pastebėtina, kad studijų finansavimas šiuo metu yra siejamas tik su kiekybiniais rodikliais (studentų skaičiumi ir studijų kaina), o finansavimo, skiriamo pagal kokybinius veiklos rodiklius, nėra. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį į studijų išlaidas, pagal kurias nustatoma studijų kaina, įskaičiuojamos lėšos studentams skatinti. Šios lėšos pasiekia aukštąsias mokyklas kaip lėšų, skirtų studijų kainai padengti, dalis. Lėšų dalies, skirtos studentams skatinti, dydžio keitimas tiesiogiai veikia studijų kainą: didinant ją, didėja ir studijų kaina, o tai neigiamai atsiliepia studentams, kurie už mokslą moka savo lėšomis. Siekiant sukurti lankstesnę studentų skatinimo sistemą, valstybės biudžeto lėšų skyrimą šiam tikslui reikėtų atsieti nuo studijų kainos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti aiškią mokslo ir studijų finansavimo struktūrą, todėl tikslinamas Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis.
institucijų lėšas pagal šaltinius (valstybės biudžetas, pajamos už teikiamas paslaugas ir kt.). 74 straipsnio 2 dalyje mokslo ir studijų institucijų lėšas siūloma sugrupuoti pagal paskirtį, nurodant, kokioms reikmėms yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Pritarus šioms nuostatoms, būtų įvardyti mokslo ir studijų institucijų finansavimo šaltiniai bei įtvirtinta aiški mokslo ir studijų finansavimo valstybės lėšomis struktūra, apimanti bazinį finansavimą, finansavimą valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos pažangai skatinti, investicijoms, paramai studentams ir kitoms reikmėms. Pagal galiojantį Mokslo ir studijų įstatymą valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšoms yra priskiriamos lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti bei lėšos administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai. Valstybės biudžeto lėšas, skiriamas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, siūloma taip pat priskirti prie valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, nes jos (kaip ir anksčiau minėtos lėšos) dengia būtinuosius veiklos kaštus. Atsižvelgiant į tai, yra papildoma Mokslo ir studijų įstatymo
aktualios jo nuostatos perkeliamos į 74 straipsnį, taip pat papildomas 79 straipsnis.
Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai tenkinami nustatyti reikalavimai (t. y. stojančiojo konkursinis balas yra ne žemesnis negu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ir jo mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti minimalūs rodikliai) ir stojantysis pagal konkursinę eilę priimamas į valstybinę aukštąją mokyklą, jam skiriama valstybės finansuojama studijų vieta, išskyrus atvejus, kai priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas yra ribojamas. Tais atvejais, kai priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas yra ribojamas, valstybės finansuojama studijų vieta skiriama, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo. Priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas tam tikrose studijų kryptyse (jų grupėse) būtų ribojamas, Vyriausybei nustatant joms skiriamą apibrėžtą finansavimą, kuris detaliau pagal studijų kryptis, jų grupes, specializacijas arba programas būtų paskirstomas švietimo, mokslo ir sporto ministro. Šis ribojimas būtų taikomas tais atvejais, kai dėl riboto specialistų poreikio, aukštos studijų kainos ir (arba) kitų aplinkybių visų įstojusiųjų studijas finansuoti valstybės lėšomis būtų neracionalu (pvz., medicinos studijos, orlaivių pilotų rengimas), arba tais atvejais, kai prognozuojamas priėmimas viršytų valstybės finansines galimybes. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, taip pat keičiamos 77 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių redakcijos. Šios nuostatos leis išplėtoti asmenų galimybes studijuoti valstybės lėšomis. Jos bus taikomos trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams. Studijų finansavimas nebus kliūtis, ribojanti studijų prieinamumą.
Studijų prieinamumas priklausys nuo asmens mokymosi pasiekimų ir studijų programos pasirinkimo. Stojančiajam bus paprasčiau įvertinti savo galimybes studijuoti nemokamai: jeigu jo mokymosi rezultatai tenkins nustatytus reikalavimus ir jis valstybinėje aukštojoje mokykloje rinksis studijas, kuriose priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas nebus ribojamas, jam bus garantuojama valstybės finansuojama studijų vieta. Tikėtina, kad, įgyvendinus šias nuostatas, priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas santykis pasikeistų iš 60/40 (dabartinis) į 80/20 (įskaitant ir priimtuosius į nevalstybines aukštąsias mokyklas), jei nemažėtų stojančiųjų, kurių mokymosi rezultatai tenkins nustatytus reikalavimus, dalis. Siekiant sumažinant pavienio studento įtaką studijų finansavimui iš valstybės biudžeto, keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 6 dalis. Siūloma valstybės biudžeto lėšas studijoms skaičiuoti ne pagal kiekvienų metų faktinį užimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, bet pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Studijų laikotarpiu finansavimas išliktų nepakitęs, jei studentų „nubyrėjimas“ tam tikroje studijų krypčių grupėje (pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų) arba mokslo ar meno srityje (trečiosios pakopos studijų) neviršytų
atitinkamai būtų mažinamas. Šis pokytis leis studijų laikotarpiu pastangas sutelkti ne studentų skaičiui išsaugoti, bet studijų kokybei. Neliks paskatų iškreipti vidines aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimo sistemas. Stabilesnis studijų finansavimas sudarys prielaidas nuosekliau organizuoti ir vykdyti veiklą.
Lėšos, tenkančios atsilaisvinusioms ir neužimtoms valstybės finansuojamoms studijų vietoms, neviršijant nustatytos „nubyrėjimo“ ribos leis užtikrinti normalias studijų sąlygas ir padengti būtinuosius studijų kaštus, kurie nepasikeičia tokia apimtimi, kokia šiuo metu pakinta finansavimas studijų metu sumažėjus studentų skaičiui. Siekiant, kad ištekliai būtų naudojami efektyviau ir būtų vykdomos rentabilios studijų programos, 77 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad minimalaus studijų vietų skaičiaus studijų programai (rentabilumo) reikalavimas būtų taikomas ne tik skiriant valstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamas trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, bet ir valstybės finansuojamas antrosios pakopos studijų vietas. Be to, siūloma šį reikalavimą taikyti skiriant ir studijų stipendijas (tai galiotų ir valstybinėms ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms), todėl atitinkamai papildoma 82 straipsnio 10 dalis. Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką ir siekiant atsisakyti perteklinių priėmimo vietų skaičiaus reguliavimo procedūrų, tikslinamos priėmimo į antrosios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas nuostatos. Pagal teikiamą 77 straipsnio 8 dalies pakeitimą švietimo, mokslo ir sporto ministras kiekvienai aukštajai mokyklai nustatytų ne konkretų, bet preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir valstybės finansavimą pagal studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes, o priėmimas vyktų neviršijant nustatyto finansavimo. Taip būtų išvengta formalaus ministro įsakymu patvirtintų vietų skaičiaus tikslinimo pagal aukštųjų mokyklų prašymus, o galutinis vietų skaičius būtų fiksuojamas pasirašius studijų sutartis.
Siekiant aiškiau reglamentuoti antrosios pakopos ir doktorantūros valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą, 77 straipsnio 8 ir 9 dalyse siūloma nustatyti, kad minėtas paskirstymas rengiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Be to, siekdami lankstesnio teisinio reglamentavimo ir atsižvelgdami į tai, kad aukštasis mokslas yra švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo sritis, siūlome numatyti galimybę švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti papildomus valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų paskirstymo rodiklius. Pritarus siūlomiems pakeitimams, būtų sudarytos sąlygos lanksčiau vykdyti priėmimą į antrosios pakopos valstybės finansuojamas vietas, antrosios pakopos ir doktorantūros valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų paskirstymas taptų aiškesnis. Siekiant 77 straipsnio 8 ir 9 dalių dermės su 15 straipsnio nuostatomis, tikslinama 15 straipsnio 2 dalis, įrašant, kad Lietuvos mokslo taryba organizuoja ir atlieka ne tik Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, bet ir meno veiklos vertinimą. Siekiant nustatyti aiškius principus, kuriais vadovaujantis mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą, tikslinama 77 straipsnio 17 dalis. Siekiant įtvirtinti galimybę ministerijoms bei kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms didinti šalies ūkio plėtrai būtinų studijų programų patrauklumą pagal jų atsakomybės sritis, siūloma papildyti 82 straipsnio 4 dalį ir įrašyti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms skirtų valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama.
Siekiant atsisakyti perteklinių nuostatų, iš Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 5 dalies siūloma išbraukti žodžius „dirbantiems rezidentūros bazėje“. Studijų stipendijų skyrimo tvarka iš esmės nesikeičia, tačiau, siekiant išvengti studijų stipendijų skyrimą reglamentuojančių nuostatų pakartojimo bei suderinti 77 ir 82 straipsnių nuostatas, tikslinama 82 straipsnio 10 dalies redakcija. Siekiant sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti ir siekti nacionalinių aukštojo mokslo plėtros tikslų, siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą papildyti nauju elementu – finansavimu, skirtu veiklos pažangai skatinti. Atsižvelgiant į tai, Mokslo ir studijų įstatymą siūloma papildyti nauju 83¹ straipsniu, pagal kurį valstybės biudžeto lėšos valstybinėms aukštosioms mokykloms būtų skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus. Planuojama, kad sutartyse galės būti nustatomi ir visoms aukštosioms mokykloms bendri rodikliai, ir kiekvienai mokyklai individualūs veiklos rodikliai. Pagal veiklos rezultatus skiriamos valstybės biudžeto lėšos sudarytų ne daugiau kaip 5 procentus valstybinėms aukštosioms mokykloms patvirtinto valstybės biudžeto bazinio finansavimo. Ši nuostata leis paskatinti valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, derinti aukštųjų mokyklų veiklą su nacionaliniais aukštojo mokslo plėtros tikslais, didinti studijų kokybę ir mokslinę kompetenciją.
Siekiant numatyti galimybę aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo kriterijus nustatyti, atsižvelgiant į aktualią situaciją, Mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad sutartyse su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis numatoma veikla būtų apibrėžiama nebūtinai pagal visus, bet pagal vieną ar kelis iš šioje dalyje nurodytų kriterijų. Pritarus šiai nuostatai, aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo kriterijai nebūtų įrašomi formaliai, sutarčių sudarymo procesas taptų lankstesnis. Atsižvelgiant į tai, kad 83¹ straipsnis reglamentuotų ir finansavimą pagal sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus, 9 straipsnio 6 dalis pripažįstama netekusia galios. Siekiant sukurti lankstesnę studentų skatinimo sistemą, keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 3 dalis ir iš lėšų, kurios įskaičiuojamos į studijų kainą, išbraukiama lėšų dalis studentams skatinti, o 82 straipsnio 3 dalis atitinkamai papildoma nuostata, kad valstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės biudžeto lėšos studentams skatinti skiriamos pagal studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, skaičių ir Vyriausybės patvirtintą vienam studentui tenkančių valstybės biudžeto lėšų, skirtų šiam tikslui, dydį. Įgyvendinus šį pakeitimą, studentams skatinti skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydis neturės įtakos studijų kainos dydžiui. Didesnė valstybės parama geriausiems studentams skatinti neturės neigiamos finansinės įtakos studentams, mokantiems už studijas. Siūloma, kad teikiami Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Iki tol turėtų būti patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
Patikslintos 77 straipsnio 6 dalies, 82 straipsnio 3 dalies ir 83 straipsnio 3 dalies nuostatos būtų taikomos skiriant valstybės biudžeto lėšų asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2020 metais, studijoms ir stipendijoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą Įstatymo projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Galiojančių įstatymų keisti nereikės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 603 pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 3, 4, 8, 9, 14, 15, 17, 20, 22, 27, 28, 33, 34, 38, 39, 42, 43, 44, 46, 48, 49, 50, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 66, 67, 68, 71, 72, 77, 82, 83, 84, 85, 87 ir 90 straipsnių pakeitimo ir papildymo 25¹ straipsniu įstatymo projektą, kuriuo (kaip ir teikiamu įstatymo projektu) siūloma keisti Mokslo ir studijų įstatymo 77, 82, 83 straipsnių redakciją (dėl pakeisto ministerijos pavadinimo vietoje žodžių „švietimo ir mokslo“ rašoma „švietimo, mokslo ir sporto“).
Jeigu jau pateiktas ir teikiamas įstatymų projektai būtų svarstomi kartu, tai reikėtų vadovautis teikiamo įstatymo projekto 77, 82, 83 straipsnių redakcija, kuri apima ne tik pataisas, susijusias su ministerijos pavadinimo keitimu, bet ir pataisas, susijusias su studijų finansavimo pertvarka. 9. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais turėtų būti patvirtinti:
1) Valstybės biudžeto lėšų skyrimo valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos pažangai skatinti tvarkos aprašas;
2) vienam studentui tenkančių valstybės biudžeto lėšų, skiriamų studentams skatinti, dydis.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu turėtų būti patvirtintas Antrosios pakopos ir doktorantūros valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų paskirstymo tvarkos aprašas. Taip pat pagal naujas nuostatas turėtų būti patikslinti šie teisės aktai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“:
1) Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašas;
2) Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos aprašas. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
finansuojamų studijų vietų garantavimu įstojusiesiems, kurių mokymosi pasiekimai tenkina nustatytus reikalavimus, įgyvendinti reikėtų šių papildomų lėšų:
tūkst. Eur – studijų kainai padengti valstybės finansuojamose studijų vietose; 1 600 tūkst. Eur – tikslinėms stipendijoms); 2021–2024 m. – kasmet papildomai po 17 904 tūkst. Eur (iš jų 13 104 tūkst. Eur – studijų kainai padengti valstybės finansuojamose studijų vietose; 4 800 tūkst. Eur – tikslinėms stipendijoms).
Valstybės biudžeto lėšų poreikis 83¹ straipsnyje numatytam valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos pažangos skatinimui gali sudaryti iki 12 mln. eurų. Jei sutartys su aukštosiomis mokyklomis būtų pasirašytos 2020 m., jų prireiktų 2022 m. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „valstybės finansuojama studijų vieta“, „veiklos rezultatai“, „lėšos studentams skatinti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „įstatymo“. 2. Projekto
pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos netikslios švietimo ir mokslo ministro pareigos, kadangi šis ministras nuo 2019 m. sausio 1 d. laikomas švietimo, mokslo ir sporto ministru. Siekiant teisės normų nuoseklumo, siūlytina projektu taip pat pakeisti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, patikslinant joje ministro pareigas. Atsižvelgiant į šią pastabą, analogiškai siūlytina projektu papildomai pakeisti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį. 3. Vienintelės projekto 2 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „studijų vieta skiriama“ įrašytini žodžiai „aukščiausiai konkursinėje eilėje esantiems stojantiesiems“. 5. Projekto
nuostatose siūlome aiškiau atskleisti nuostatos „švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius“ turinį, nes nėra aišku, ar turimas omenyje šio straipsnio 5 dalyje nurodytas ministro tvirtinamas galutinis valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, ar, vis dėlto, kažkoks kitas ministro administracinis sprendimas. 6.
projekto 8 straipsniu yra siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 82 straipsnio dalių, šis straipsnis turi būti visas išdėstytas nauja redakcija. Nepritarus šiai pastabai, projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 3 dalies nuostatos ir šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis“ įrašytini žodžiai „ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis“. 7. Projekto
žodžiai „po 2020 m. sausio 1 d.“
data: „2019 m. gruodžio 31 d.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
nr. XIIIP-3846
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. Kviestieji asmenys:
Saulė Žvinienė –LŠT, Egidijus Sarbanas – LSS.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„įstatymo“. Atsižvelgti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-191
straipsnio 3 dalį ir pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos netikslios švietimo ir mokslo ministro pareigos, kadangi šis ministras nuo 2019 m. sausio 1 d. laikomas švietimo, mokslo ir sporto ministru. Siekiant teisės normų nuoseklumo, siūlytina projektu taip pat pakeisti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, patikslinant joje ministro pareigas.
Atsižvelgiant į šią pastabą, analogiškai siūlytina projektu papildomai pakeisti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį. Svarstyti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-192
3Vienintelės projekto 2 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-196
straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „studijų vieta skiriama“ įrašytini žodžiai „aukščiausiai konkursinėje eilėje esantiems stojantiesiems“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-196
kitose projekto nuostatose siūlome aiškiau atskleisti nuostatos „švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius“ turinį, nes nėra aišku, ar turimas omenyje šio straipsnio 5 dalyje nurodytas ministro tvirtinamas galutinis valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, ar, vis dėlto, kažkoks kitas ministro administracinis sprendimas. Nepritarti
pasiūlymui Nr. 1. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-19811
keičiamo įstatymo 82 straipsnio dalių, šis straipsnis turi būti visas išdėstytas nauja redakcija. Nepritarus šiai pastabai, projekto 11 straipsnio
studijų įstatymo 82 straipsnio 3 dalies nuostatos ir šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis“ įrašytini žodžiai „ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis“. Svarstyti pagrindiniame komitete. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-19112 7.
Projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ne anksčiau kaip 2020 metais“ įrašytini žodžiai „po 2020 m. sausio 1 d.“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-19113
įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina data: „2019 m. gruodžio 31 d.“ Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Valius Ąžuolas, Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis, Rimantas Sinkevičius, Vytautas Kamblevičius, Vanda Kravčionok, 2019-11-25 Argumentai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 15, 74, 75, 77, 79, 82,
pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Atsižvelgiant į tai, kad
patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 yra numatyta 6 250 tūkst. Eur suma nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti, ir siekiant, kad šios lėšos būtų maksimaliai panaudotos valstybės finansuojamą vietą suteikiant kuo didesniam skaičiui stojančiųjų, siūlome žemiau nurodytus pakeitimus. Pasiūlymas: 1, Siūlome naikinti 59 straipsnio 6 dalį: „59 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 59 straipsnio 6 dalį 6.
Į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.“ Pritarti. 2. Seimo nariai Valius Ąžuolas, Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis,
1, 2, 3 ir 4 dalis:
Pakeisti 77 straipsnio 1,2, 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas
valstybės biudžeto lėšomis
į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinė eilė (toliau – konkursinė eilė) sudaroma švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri rengiama įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus ir paskelbiama tvirtinama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi, ir kitų specialiųjų gebėjimų ir motyvacijos įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas.
Valstybės finansuojama studijų vieta arba studijų stipendija gali būti skiriama stojančiajam, kurio konkursinis balas atitinka 59 straipsnio 1 dalies sąlygas ir yra ne žemesnis, negu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas ir su aukštosiomis mokyklomis suderintas mažiausias stojamasis konkursinis balas pagal krypčių grupes ar kryptis ir jo mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti minimalūs rodikliai (reikalavimas dėl minimalių rodiklių netaikomas šio straipsnio 15 dalyje nurodytu atveju). Kai šie reikalavimai yra tenkinami ir stojantysis pagal konkursinę eilę priimamas į valstybinę aukštąją mokyklą, jam skiriama valstybės finansuojama studijų vieta, išskyrus atvejus, kai priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas yra ribojamas. Kai priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas yra ribojamas, valstybės finansuojama studijų vieta skiriama, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies 1 punktu. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos valstybinėms aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą konkurso rezultatus, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius yra ne mažesnis kaip švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyto nustatytas studijų programai minimalaus minimalus studijų vietų skaičiaus skaičius pagal studijų programas ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) krypčių grupes ir studijų formas.
Antrosios pakopos valstybės finansuojamos studijų vietos valstybinėms aukštosioms mokykloms tenka, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 8 dalimi, ir laikantis nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius yra ne mažesnis kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas minimalus studijų vietų skaičius pagal studijų programas ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) krypčių grupes ir studijų formas. 3. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
Iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinusi absolventų įsidarbinimo rodiklius, pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas nustato:
valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą tose studijų kryptyse ir (arba) studijų krypčių grupėse ir (arba) jų grupėse, kuriose ribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, taip pat bendrą kitų studijų krypčių grupių preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą finansavimą;
trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.
Iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais, tvirtina atitinkamais metais priimamų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas:
valstybės finansavimo tose studijų kryptyse ir (arba) studijų krypčių grupėse ir (arba) jų grupėse, kuriose ribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, paskirstymą ir pasiskirstymą pagal kitas studijų kryptis ir (arba) jų grupes ir pagal aukštąsias mokyklas, ir (arba) studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes (menų ir pedagogų rengimo bei kitų valstybės raidai svarbių studijų krypčių, kurias nustato Vyriausybė, studijų atveju – ir pagal studijų programas, ir (arba) jų grupes, ir (arba) specializacijas, ir (arba) pagal aukštųjų mokyklų studijų programų grupes);”. Pritarti iš dalies. Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto 2019-11-27 siūlymą Nr. 3. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, pakeisti jo pavadinimą ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus ir Seimo narių pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-271 Argumentai: Siūlome apibrėžti tris principus, į kuriuos būtų privalomai atsižvelgtina visais atvejais: studijų prieinamumo, mokslo (meno) ir studijų kokybės, regioninės politikos tikslų užtikrinimo, siekiant, kad įstojusiųjų skaičius į visų tipų aukštąsias mokyklas, esančias, regionuose, sudarytų ne mažiau kaip pusė įstojusiųjų. Labai svarbu, kiek studentų studijuos Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiuo metu, taikant esamą priėmimo sistemą, Lietuvoje studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo dvigubai. Pagal studentų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų Lietuva užima vieną iš paskutinių vietų Europoje. Sudarant sutartis su aukštosiomis mokyklomis jos įsipareigotų priimti panašų studentų skaičių, kokį turėjo per paskutinius kelerius metus ir gautų atitinkamą finansavimą. Priėmimas vyktų konkurso tvarka, priimant į programas ar programų grupes geriausiai pasirengusius abiturientus. Tai sustabdytų ir nekontroliuojamą studijuojančių augimą Vilniuje ir atitinkamai sumažėjimą, arba visišką studijų išnykimą Šiauliuose, Klaipėdoje, dalinai ir Kaune. Pavyzdžiui 2019 metais į Vilniaus universitetus įstojo 63 proc., o kituose regionuose tik 37 proc., pasirinkusiųjų bakalauro studijas. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3.
Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla numatoma veikla apibrėžiama pagal vieną ar kelis iš šių kriterijų: studijų prieinamumas, studijų rezultatyvumas, mokslo (meno) ir studijų kokybė, mokslo (meno) ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo (meno) ir studijų integralumas šiuos principus: studijų prieinamumo, mokslo (meno) ir studijų kokybės, regioninės politikos tikslų užtikrinimo, siekiant, kad įstojusiųjų skaičius į visų tipų aukštąsias mokyklas, esančias regionuose, sudarytų ne mažiau kaip pusė įstojusiųjų.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų, siekiamų rezultatų pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus principus, ir valstybės finansavimo.“
dalį.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-273 Argumentai: Kadangi komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu dėl keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 dalies panaikinimo ir patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas:
netekusiu galios 59 straipsnio 6 dalį. 6. Į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.“
projekto 3-11 straipsnius atitinkamai laikyti 4-12 straipsniais. Pritarti. 3.
1, 2, 3 ir 4 dalis:
Pakeisti 77 straipsnio 1,2, 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas
valstybės biudžeto lėšomis
į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinė eilė (toliau – konkursinė eilė) sudaroma švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri rengiama įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus ir paskelbiama tvirtinama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi, ir kitų specialiųjų gebėjimų ir motyvacijos įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. Valstybės finansuojama studijų vieta arba studijų stipendija gali būti skiriama stojančiajam, kurio konkursinis balas atitinka
sporto ministro patvirtintas aukštųjų mokyklų pateiktas mažiausias stojamasis konkursinis balas pagal krypčių grupes ar kryptis ir jo mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti minimalūs rodikliai (reikalavimas dėl minimalių rodiklių netaikomas šio straipsnio 15 dalyje nurodytu atveju). Kai šie reikalavimai yra tenkinami ir stojantysis pagal konkursinę eilę priimamas į valstybinę aukštąją mokyklą, jam skiriama valstybės finansuojama studijų vieta, išskyrus atvejus, kai priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas yra ribojamas.
Kai priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas yra ribojamas, valstybės finansuojama studijų vieta skiriama, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies 1 punktu. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos valstybinėms aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą konkurso rezultatus, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius yra ne mažesnis kaip švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyto nustatytas studijų programai minimalaus minimalus studijų vietų skaičiaus skaičius pagal studijų programas ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) krypčių grupes ir studijų formas. Antrosios pakopos valstybės finansuojamos studijų vietos valstybinėms aukštosioms mokykloms tenka, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 8 dalimi, ir laikantis nuostatos, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta data užfiksuotas faktinis studijų programos studijų vietų skaičius yra ne mažesnis kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas minimalus studijų vietų skaičius pagal studijų programas ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) krypčių grupes ir studijų formas. 3.
trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinusi absolventų įsidarbinimo rodiklius, pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas nustato:
valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą tose studijų kryptyse ir (arba) studijų krypčių grupėse ir (arba) jų grupėse, kuriose ribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, taip pat bendrą kitų studijų krypčių grupių preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą finansavimą;
trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.
Iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, nustatyto vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais, tvirtina atitinkamais metais priimamų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas:
valstybės finansavimo tose studijų kryptyse ir (arba) studijų krypčių grupėse ir (arba) jų grupėse, kuriose ribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, paskirstymą ir pasiskirstymą pagal kitas studijų kryptis ir (arba) jų grupes ir pagal aukštąsias mokyklas, ir (arba) studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes (menų ir pedagogų rengimo bei kitų valstybės raidai svarbių studijų krypčių, kurias nustato Vyriausybė, studijų atveju – ir pagal studijų programas, ir (arba) jų grupes, ir (arba) specializacijas, ir (arba) pagal aukštųjų mokyklų studijų programų grupes);”. Pritarti. 4. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-27 Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė