Projekto lyginamasis variantas
REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos
ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių (toliau – valstybių narių piliečiai), trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, ir trečiųjų valstybių piliečių, turinčių kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją, profesinės kvalifikacijos pripažinimo principus ir procedūras, administracinį bendradarbiavimą, taisykles dėl teisės iš dalies užsiimti reglamentuojama profesija ir kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje atliktos profesinės praktikos pripažinimo, suteikia garantijas asmenims, įgijusiems profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, dirbti pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją arba verstis laisvąja profesija (toliau – dirbti pagal reglamentuojamą profesiją) Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams.“
2Pripažinti netekusia galios 1 straipsnio 3 dalį. 3.
Respublikai kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių už Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų ir trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, įgytą profesinę kvalifikaciją. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją, visais atvejais turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
kvalifikacijų pripažinimo teisiniams santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji Lietuvos Respublikos įstatymai, priimti įgyvendinant kitus negu šio įstatymo 6 priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus, tiesiogiai susijusius su profesinių kvalifikacijų pripažinimu. 2. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje. 3. Trečiųjų valstybių piliečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją reikalavimus nustato šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio įstatymo nuostatos dėl trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažinimo ir trečiųjų valstybių piliečių, turinčių kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos darbą pagal reglamentuojamą profesiją, pripažinimo taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 4.
6¹ straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, turintiems kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją. 5. Šio įstatymo 6¹ straipsnio nuostatos taikomos valstybių narių piliečiams ir trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse ir siekiantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, išskyrus šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytus asmenis. 6. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6¹ straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai. 7. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6¹straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje. 8. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, atlikusiems profesinę praktiką ne kilmės valstybėje narėje. 9. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems verstis laisvosiomis profesijomis. 10. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tiesiogiai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Šis įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl kvalifikacijos pripažinimo kitos valstybėse narėse.
Asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta valstybėje narėje, kurioje ją įgijo, arba valstybėje narėje, kurioje profesinė kvalifikacija jiems buvo pripažinta, negali tokio pripažinimo naudoti, siekdami įgyti savo valstybėje narėje teisių, kitokių negu tos, kurios pripažįstamos įgijus kvalifikaciją toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad kitoje valstybėje narėje įgyta papildoma profesinė kvalifikacija. 12. Šio įstatymo nuostatos netaikomos notarams.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymas – trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduotas diplomas, pažymėjimas ar kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įgyta profesinė kvalifikacija ar sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas.“
2Buvusias 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15,
16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 dalis laikyti atitinkamai 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 dalimis. 2. Papildyti 3 straipsnį nauja 26 dalimi: „26. Trečioji valstybė – bet kuri valstybė, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes (Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegijos Karalystė) arba Šveicarijos Konfederaciją.“
ir 27 dalis laikyti atitinkamai 27 ir 28 dalimis. 4. Pakeisti 3 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „27. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Europos ekonominės erdvės valstybė (Islandija Islandijos Respublika, Lichtenšteinas Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegija Norvegijos Karalystė) arba Šveicarijos Konfederacija.“
Papildyti 5 straipsnį 10 dalimi: „10.
Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda Europos profesinę kortelę profesinę kvalifikaciją turintiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 4 ir 7 dalyse (jų prašymu).“
Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Profesinių kvalifikacijų, įgytų
trečiosiose valstybėse, pripažinimas Lietuvos Respublikoje
valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo procedūras atlieka Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. 2 Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustato profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo tvarką pagal jų kompetencijai teisės aktais priskirtas reglamentuojamas profesijas vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios valstybės narės piliečio ar trečiosios valstybės piliečio prašymą pripažinti jo profesinę kvalifikaciją, įgytą trečiojoje valstybėje (toliau šiame straipsnyje – prašymas), ir kartu pateiktus reikalaujamus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo:
1) sprendimą pripažinti profesinę kvalifikaciją;
2) sprendimą nepripažinti profesinės kvalifikacijos;
3) sprendimą skirti kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą ar profesinės adaptacijos laikotarpį;
4) sprendimą atmesti prašymą. 4.
sprendimas priimamas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
1) rengimo kurso, dėl kurio asmuo pateikia formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymą, trukmė ir rengimo dalykai ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų (jeigu taikomi kreditai) arba valandų (jeigu taikomos valandos) skaičius atitinka privalomus Lietuvos Respublikoje;
2) įgyta profesinė patirtis trečiojoje valstybėje, jeigu ji būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti. 5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) rengimo kurso, dėl kurio asmuo pateikia formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymą, trukmė daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje;
2) baigtas rengimo kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų (jeigu yra taikomi kreditai) skaičiaus arba valandų (jeigu yra taikomos valandos) skaičiaus negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje;
3) neįgyta profesinė patirtis trečiojoje valstybėje, jeigu ji būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti. 6. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nėra pateikti trūkstami ir (arba) papildomi dokumentai (įskaitant jų vertimus į lietuvių kalbą), būtini profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti;
2) negautas atsakymas į šio straipsnio 10 dalyje nurodytą pakartotinį prašymą pateikti informaciją arba gauta informacija yra nepakankama asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti. 7.
institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus tinkamai pagrįstus sprendimus priima ir apie tai raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo ir kartu pateiktų reikalaujamų dokumentų gavimo dienos. 8. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi teisę reikalauti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus (įskaitant jų vertimus į lietuvių kalbą), būtinus šio asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo apie reikalavimą pateikti trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus išsiuntimo prašymą pateikusiam asmeniui dienos. Šis laikas neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą. 9. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi teisę kreiptis į kitas Lietuvos Respublikos institucijas, trečiųjų valstybių ar valstybių narių institucijas dėl informacijos, susijusios su asmens, siekiančio profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiosiose valstybėse, kvalifikacijos pripažinimu Lietuvos Respublikoje, formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymais ar kitais dokumentais, būtinos asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti. Šioje straipsnio dalyje nurodytą informaciją Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos prašo pateikti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją išsiuntimo dienos. Šis laikas neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą. 10. Jei Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija per šio straipsnio 9 dalyje nurodytą terminą negauna atsakymo į prašymą pateikti informaciją arba gauna informaciją, nepakankamą asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo ar nuo termino atsakymui pateikti pabaigos ji pateikia pakartotinį prašymą pateikti informaciją per 1 mėnesį nuo šio prašymo išsiuntimo dienos.
Šis laikas neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą. 11. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos užtikrina jų gaunamos informacijos, susijusios su valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimu, konfidencialumą. 12. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) rengimo kurso, dėl kurio prašymą pateikęs asmuo pateikia formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymą, trukmė ne daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje;
2) baigtas rengimo kursas apima ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų (jeigu yra taikomi kreditai) skaičiaus arba valandų (jeigu yra taikomos valandos) skaičiaus negu tie, kurie būtini siekiant gauti Lietuvos Respublikoje privalomą formalios kvalifikacijos įrodymą;
3) profesinės patirties, įgytos trečiojoje valstybėje, trukmė ne daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje. 13.
profesiją reikia gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisę, o konsultavimas ir
(arba) pagalba Lietuvos Respublikos teisės klausimais yra esminis ir nekintantis tos profesinės veiklos ypatumas arba reglamentuojama profesija susijusi su visuomenės sveikata ar sauga, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nukrypdama nuo šio straipsnio 14 dalyje nustatytų reikalavimų, turi teisę, priimdama šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą, nurodyti arba profesinės adaptacijos laikotarpio, arba profesinio tinkamumo testo taikymą. 14. Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priima šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą, šiame sprendime turi būti pateikiamas siūlymas prašymą pateikusiam asmeniui pasirinkti vieną iš šių kompensacinių priemonių:
1) profesinės adaptacijos laikotarpį, trunkantį iki trejų metų;
2) profesinio tinkamumo testą. 15. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, organizuodamos kompensacinių priemonių vykdymą, privalo atsižvelgti į tai, kad valstybės narės pilietis, trečiosios valstybės pilietis, siekiantis profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiojoje valstybėje, savo kilmės valstybėje narėje arba valstybėje, iš kurios jis yra atvykęs, yra kvalifikuotas specialistas. 16. Profesinio tinkamumo testo laikymo ir vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. Profesinio tinkamumo testų laikymas turi būti organizuojamas ne rečiau kaip 2 kartus per vienus metus, jeigu yra bent vienas asmuo, dėl kurio yra priimtas sprendimas taikyti kompensacinę priemonę ir kuris pasirinko kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju ir pateikė prašymą laikyti profesinio tinkamumo testą arba dėl kurio yra priimtas sprendimas taikyti kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą šio straipsnio 13 dalyje nustatytu atveju. 17.
institucijos sudaro profesinio tinkamumo testu tikrinamų dalykų sąrašą. Jis parengiamas palyginus atitinkamos rengimo programos dalykus Lietuvos Respublikoje su tais, kurie nurodyti prašymą pateikusio asmens formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodyme ir (ar) jo priede kartu su pateiktais išklausytų dalykų pavadinimais ir kreditų (jeigu yra taikomi kreditai) skaičiumi. 18. Jeigu prašymą pateikęs asmuo pageidauja ar privalo laikyti profesinio tinkamumo testą, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos raštu informuoja jį ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki profesinio tinkamumo testo laikymo dienos ir nurodo:
1) profesinio tinkamumo testo laikymą organizuojančią instituciją ir jos adresą;
2) profesinio tinkamumo testo laikymo formą ir vertinimą;
3) profesinio tinkamumo testo organizavimo išlaidų padengimo tvarką;
4) profesinio tinkamumo testu tikrinamų dalykų sąrašą;
5) kitą su profesinio tinkamumo testo laikymu susijusią informaciją. 19. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo profesinio tinkamumo testo laikymo dienos apie profesinio tinkamumo testo įvertinimą raštu informuoti testą laikiusį asmenį. 20. Profesinio tinkamumo testo neišlaikęs asmuo gali laikyti šį testą pakartotinai. 21. Profesinės adaptacijos laikotarpio organizavimo, profesinės adaptacijos atlikimo, jo profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. 22. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo ne vėliau kaip per
adaptacijos laikotarpio rezultatų įvertinimą raštu informuoti profesinės adaptacijos laikotarpį baigusį asmenį. 23.
baigęs profesinės adaptacijos laikotarpį asmuo per 1 mėnesį nuo profesinio tinkamumo testo ar profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų įvertinimo išsiuntimo dienos pateikia Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pakartotinai prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją. 24. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, įvertinusios pakartotinai pateiktą prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją, priima vieną iš šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytų sprendimų ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pripažinti profesinę kvalifikaciją gavimo šioje institucijoje dienos. 25. Pripažįstant valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių profesinę kvalifikaciją, įgytą trečiosiose valstybėse, turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo III dalies III skyriuje. 26. Valstybių narių piliečiai ir trečiųjų valstybių piliečiai, kurių profesinės kvalifikacijos yra įgytos trečiosiose valstybėse ir yra pripažintos, vadovaujantis šio įstatymo
būtina siekiant dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje. 27. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai arba jų nepriėmimas gali būti skundžiami Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau – Apeliacinė komisija) arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyti
sprendimai gali būti skundžiami Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau – Apeliacinė komisija) Apeliacinei komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti 12 straipsnį 8 punktu:
„8) kai atvykę trečiųjų valstybių piliečiai turi kitose valstybėse
narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu įgyti reglamentuojamą profesiją ar dirbti pagal ją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija savo jų nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant įgyti teisę dirbti pagal tą profesiją ar dirbti pagal ją“. 2. Papildyti 15 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, kuri Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuojama, dokumentus apie vienų metų (ar jam prilygstantį ne visą darbo laiką) profesinę patirtį Lietuvos Respublikoje per pastaruosius dešimt metų ar dėl asmens baigto reglamentuojamo rengimo, kurį pagrindžia turimas formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinimo išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Dešimties metų laikotarpis yra skaičiuojamas nuo prašymo išduoti šį dokumentą pateikimo šiai institucijai dienos.“
atitinkamai 7 ir 8 dalimis. 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 14 dalimi:
„14. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes
nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pripažįstamą remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu vadovaujantis šio įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda pažymėjimą ar patvirtinimą, nurodytus šio straipsnio 2, 7 ar 11 dalyse.“
dalimi:
„9. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą
profesiją, pripažįstamą remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu vadovaujantis šio įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis, šio įstatymo 5 priedo 1 punkto d papunktyje nurodytą dokumentą ir šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodytą pažymėjimą išduoda Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.“
50 straipsnį 10 dalimi: „10.
Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pripažįstamą remiantis bendrąja formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema, vadovaujantis šio įstatymo III dalies I skyriaus nuostatomis, dokumentą, nurodytą šio įstatymo
institucijos.“
Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimas dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo arba jo nebuvimas gali būti skundžiami Apeliacinei komisijai ir arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos ir keisdamosi informacija su kilmės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, vadovaujasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria
kompetentingas institucijas. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali būti paskirtos įstatymu. Įstatymų nustatytais atvejais kompetentingomis institucijomis gali būti skiriamos reglamentuojamų profesijų savivaldą įgyvendinančios asociacijos.“
Pakeisti 59 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tikrina, ar reikalavimai, kurie taikomi pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, kuriais konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui apribojama teisė pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją arba užsiimti ta profesine veikla konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui ribojama teisė užsiimti ta profesine veikla, įskaitant naudojimąsi profesiniu vardu ir veiklos pagal tokį profesinį vardą vykdymą (toliau šiame straipsnyje – reikalavimai), yra suderinami su toliau išvardytais principais:
a) neturi būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminuojantys dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos;
b) turi būti pagrįsti svarbiomis bendrojo intereso priežastimis;
c) turi būti tinkami siekiant įgyvendinti nustatytą tikslą ir jais neturi būti reikalaujama daugiau, nei būtina tam tikslui pasiekti;“. 14 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kontaktinio centro veikla šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti
yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Apeliacinė komisija
sudėtį tvirtina ir asmenų skundų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 2.
kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus, Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Studijų kokybės vertinimo centro atstovų – iš viso ne mažiau kaip iš 11 narių. 3. Apeliacinė komisija atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja asmenų skundus dėl Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, susijusių su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimu, ir dėl šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytų sprendimų;
2) pagal kompetenciją teikia informaciją apie savo priimtus sprendimus. 4. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją, Apeliacinei komisijai gali skųsti asmuo, nesutinkantis su Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu nepripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nustatytu laiku sprendimo dėl asmens prašymo pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją nepriima, asmuo dėl pažeistos teisės gali pateikti skundą Apeliacinei komisijai. 5. Asmuo, nesutinkantis su šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu, priimtu išnagrinėjus deklaraciją dėl leidimo laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, gali jį skųsti Apeliacinei komisijai. 6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti skundai paduodami per 14 darbo dienų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo arba termino išnagrinėti asmens prašymą pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją pabaigos dienos. 7.
turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. 8. Apeliacinė komisija motyvuotu sprendimu atsisako nagrinėti asmens skundą, jeigu:
1) praleistas skundo padavimo terminas ir asmuo neprašo jo atnaujinti;
2) jau buvo priimtas vienas iš šio straipsnio
pačiu pagrindu. 9. Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi skundą, priima vieną iš šių motyvuotų sprendimų:
1) palikti galioti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą nepripažinti dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos įgyta profesinė kvalifikacija, ar šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą ir asmens skundą atmesti;
2) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją atlikti pakartotinį kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą;
3) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją pakartotinai vertinti profesinę kvalifikaciją, kai paslaugos teikiamos laikinai ir kartais. 10. Asmuo, nesutinkantis su Apeliacinės komisijos sprendimu, gali jį skųsti administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“16 straipsnis. Įstatymo 6 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 6 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Komisijos deleguotu reglamentu (ES) 2019/907. direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr.
1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL 2019 L 145, p.7). 2. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).“
dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 6¹straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 3 punkte ir 12 dalies
būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti, netaikomas asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę prašymus dėl jų profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiojoje valstybėje, pripažinimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3845(2) lyginamasis variantas
REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos
ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių (toliau – valstybių narių piliečiai), trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, ir trečiųjų valstybių piliečių, turinčių kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją, profesinės kvalifikacijos pripažinimo principus ir procedūras, administracinį bendradarbiavimą, taisykles dėl teisės iš dalies užsiimti reglamentuojama profesija ir kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje atliktos profesinės praktikos pripažinimo, suteikia garantijas asmenims, įgijusiems profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, dirbti pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją arba verstis laisvąja profesija (toliau – dirbti pagal reglamentuojamą profesiją) Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams.“
2Pripažinti netekusia galios 1 straipsnio 3 dalį. 3.
Respublikai kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių už Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų ir trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, įgytą profesinę kvalifikaciją. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją, visais atvejais turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
profesinių kvalifikacijų pripažinimo teisiniams santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji Lietuvos Respublikos įstatymai, priimti įgyvendinant kitus negu šio įstatymo 6 priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus, tiesiogiai susijusius su profesinių kvalifikacijų pripažinimu. 2. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje. 3. Šio įstatymo nuostatos dėl trečiųjų valstybių piliečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje ir dėl trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažinimo ir trečiųjų valstybių piliečių, turinčių kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos darbą pagal reglamentuojamą profesiją, pripažinimo taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 4.
įstatymo 6¹ straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, turintiems kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją. 5. Šio įstatymo 6¹ straipsnio nuostatos taikomos valstybių narių piliečiams ir trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse ir siekiantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją. 6. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6¹ straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai. 7. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6¹straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje. 8. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, atlikusiems profesinę praktiką ne kilmės valstybėje narėje. 9. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems verstis laisvosiomis profesijomis. 10. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tiesiogiai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Šis įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl kvalifikacijos pripažinimo kitose valstybėse narėse. Asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta valstybėje narėje, kurioje ją įgijo, arba valstybėje narėje, kurioje profesinė kvalifikacija jiems buvo pripažinta, negali tokio pripažinimo naudoti, siekdami įgyti savo valstybėje narėje teisių, kitokių negu tos, kurios pripažįstamos įgijus kvalifikaciją toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad kitoje valstybėje narėje įgyta papildoma profesinė kvalifikacija. 12.
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį 25 dalimi:
„25. Trečiojoje valstybėje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymas – trečiosios
valstybės kompetentingos institucijos išduotas diplomas, pažymėjimas ar kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įgyta profesinė kvalifikacija ar sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas.“
dalimi: „26. Trečioji valstybė – bet kuri valstybė, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes (Islandijos Respubliką, Lichtenšteino Kunigaikštystę, Norvegijos Karalystę) arba Šveicarijos Konfederaciją.“
straipsnio 25 ir 26 dalis laikyti atitinkamai 27 ir 28 dalimis. 4. Pakeisti 3 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „27. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Europos ekonominės erdvės valstybė (Islandija Islandijos Respublika, Lichtenšteinas Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegija Norvegijos Karalystė) arba Šveicarijos Konfederacija.“
Papildyti 5 straipsnį 10 dalimi: „10. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda Europos profesinę kortelę profesinę kvalifikaciją turintiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 4 ir 7 dalyse (jų prašymu).“
Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Profesinių kvalifikacijų, įgytų
trečiosiose valstybėse, pripažinimas Lietuvos Respublikoje
valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo procedūras atlieka Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. 2. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustato profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo tvarką pagal jų kompetencijai teisės aktuose priskirtas reglamentuojamas profesijas vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.
institucijos, išnagrinėjusios valstybės narės piliečio ar trečiosios valstybės piliečio prašymą pripažinti jo profesinę kvalifikaciją, įgytą trečiojoje valstybėje (toliau šiame straipsnyje – prašymas), ir kartu pateiktus reikalaujamus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo:
1) sprendimą pripažinti profesinę kvalifikaciją;
2) sprendimą nepripažinti profesinės kvalifikacijos;
3) sprendimą skirti kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą ar profesinės adaptacijos laikotarpį;
4) sprendimą atmesti prašymą. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
1) rengimo kurso, dėl kurio asmuo pateikia trečiojoje valstybėje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymą, trukmė ir rengimo dalykai bei atitinkamai kiekvieno dalyko mokymosi ar studijų kreditų (jeigu rengimą galima išreikšti mokymosi ar studijų kreditais) arba valandų (jeigu rengimą galima išreikšti valandomis) skaičius atitinka privalomus Lietuvos Respublikoje;
2) įgyta profesinė patirtis trečiojoje valstybėje, jeigu ji būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti. 5.
sprendimas priimamas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) rengimo kurso, dėl kurio asmuo pateikia trečiojoje valstybėje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymą, trukmė daugiau kaip vienais metais trumpesnė už Lietuvos Respublikoje privalomą atitinkamo rengimo kurso trukmę;
2) baigtas rengimo kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko mokymosi ar studijų kreditų (jeigu rengimą galima išreikšti mokymosi ar studijų kreditais) skaičiaus arba valandų (jeigu rengimą galima išreikšti valandomis) skaičiaus negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje;
3) neįgyta profesinė patirtis trečiojoje valstybėje, jeigu ji būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti arba jos trukmė daugiau negu vienais metais trumpesnė už Lietuvos Respublikoje privalomą atitinkamą profesinę patirtį. 6. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas sprendimas priimamas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nėra pateikti trūkstami ir (arba) papildomi dokumentai (įskaitant jų vertimus į lietuvių kalbą), būtini profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti;
2) negautas atsakymas į šio straipsnio 10 dalyje nurodytą pakartotinį prašymą pateikti informaciją arba gauta informacija yra nepakankama asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti. 7. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus tinkamai pagrįstus sprendimus priima ir apie tai raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo ir kartu pateiktų reikalaujamų dokumentų gavimo dienos. 8.
institucijos turi teisę reikalauti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus (įskaitant jų vertimus į lietuvių kalbą), būtinus šio asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo apie reikalavimą pateikti trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus išsiuntimo prašymą pateikusiam asmeniui dienos. Laikotarpis, per kurį asmuo teikia trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus, neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą. 9. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi teisę kreiptis į kitas Lietuvos Respublikos institucijas, trečiųjų valstybių ar valstybių narių institucijas dėl informacijos, susijusios su asmens, siekiančio profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiosiose valstybėse, pripažinimo, kvalifikacijos pripažinimu Lietuvos Respublikoje, formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodymais ar kitais dokumentais, būtinos asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti. Šioje dalyje nurodytą informaciją Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos prašo pateikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją išsiuntimo dienos. Laikotarpis, per kurį Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, pateikusios prašymą, laukia informacijos, būtinos asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą. 10.
10Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija per šio straipsnio 9 dalyje nurodytą terminą negauna iš
Lietuvos Respublikos institucijų, trečiųjų valstybių ir valstybių narių institucijų atsakymo į prašymą pateikti informaciją arba gauna informaciją, nepakankamą asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo ar nuo termino atsakymui pateikti pabaigos ji pateikia pakartotinį prašymą pateikti informaciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo išsiuntimo dienos. Laikotarpis, per kurį Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, pateikusios pakartotinį prašymą, laukia informacijos, būtinos asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, neįskaitomas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimo priėmimo terminą. 11. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos užtikrina jų gaunamos informacijos, susijusios su valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimu, konfidencialumą. 12.
sprendimas priimamas, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) rengimo kurso, dėl kurio prašymą pateikęs asmuo pateikia trečiojoje valstybėje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymą, trukmė ne daugiau kaip vienais metais trumpesnė už Lietuvos Respublikoje privalomą atitinkamo rengimo kurso trukmę;
2) baigtas rengimo kursas neatitinka privalomų reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje, tačiau apima ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko mokymosi ar studijų kreditų (jeigu rengimą galima išreikšti mokymosi ar studijų kreditais) skaičiaus arba valandų (jeigu rengimą galima išreikšti valandomis) skaičiaus negu tie, kurie būtini siekiant gauti Lietuvos Respublikoje privalomą formalios kvalifikacijos įrodymą;
3) profesinės patirties, įgytos trečiojoje valstybėje, trukmė ne daugiau kaip vienais metais trumpesnė už Lietuvos Respublikoje privalomą profesinės patirties trukmę. 13. Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priima šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą, šiame sprendime turi būti pateikiamas siūlymas prašymą pateikusiam asmeniui pasirinkti vieną iš šių kompensacinių priemonių:
1) profesinės adaptacijos laikotarpį, trunkantį iki trejų metų;
2) profesinio tinkamumo testą. 14. Jeigu dirbant pagal reglamentuojamą profesiją reikia gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisę, o konsultavimas ir
(arba) pagalba Lietuvos Respublikos teisės klausimais yra esminis ir nekintantis tos profesinės veiklos ypatumas arba reglamentuojama profesija susijusi su visuomenės sveikata ar sauga, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nukrypdama nuo šio straipsnio 13 dalyje nustatytų reikalavimų, turi teisę, priimdama šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą, nurodyti arba profesinės adaptacijos laikotarpio, arba profesinio tinkamumo testo taikymą. 15.
institucijos, organizuodamos kompensacinių priemonių vykdymą, privalo atsižvelgti į tai, kad valstybės narės pilietis, trečiosios valstybės pilietis, siekiantis profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiojoje valstybėje, savo kilmės valstybėje narėje arba valstybėje, iš kurios jis yra atvykęs, yra kvalifikuotas specialistas. 16. Profesinio tinkamumo testo laikymo ir vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. Profesinio tinkamumo testų laikymas turi būti organizuojamas ne rečiau kaip 2 kartus per vienus metus, jeigu yra bent vienas asmuo, dėl kurio yra priimtas sprendimas taikyti kompensacinę priemonę ir kuris pasirinko kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą šio straipsnio 13 dalyje nustatytu atveju ir pateikė prašymą laikyti profesinio tinkamumo testą arba dėl kurio yra priimtas sprendimas taikyti kompensacinę priemonę – profesinio tinkamumo testą šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju. 17. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sudaro profesinio tinkamumo testu tikrinamų dalykų sąrašą. Jis parengiamas palyginus atitinkamos Lietuvos Respublikoje tikrinamus rengimo programos dalykus su tais, kurie nurodyti prašymą pateikusio asmens formalios kvalifikacijos, įgytos trečiojoje šalyje, įrodyme ir (ar) jo priede kartu su pateiktais išklausytų dalykų pavadinimais ir mokymosi ar studijų kreditų (jeigu rengimą galima išreikšti mokymosi ar studijų kreditais) skaičiumi. 18.
privalo laikyti profesinio tinkamumo testą, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos raštu jį informuoja ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki profesinio tinkamumo testo laikymo dienos ir nurodo:
1) profesinio tinkamumo testo laikymą organizuojančią instituciją ir jos adresą;
2) profesinio tinkamumo testo laikymo formą ir vertinimą;
3) profesinio tinkamumo testo organizavimo išlaidų padengimo tvarką;
4) profesinio tinkamumo testu tikrinamų dalykų sąrašą;
5) kitą su profesinio tinkamumo testo laikymu susijusią informaciją. 19. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo profesinio tinkamumo testo laikymo dienos apie profesinio tinkamumo testo įvertinimą raštu informuoti testą laikiusį asmenį. 20. Profesinio tinkamumo testo neišlaikęs asmuo gali laikyti šį testą pakartotinai. 21. Profesinės adaptacijos laikotarpio organizavimo, profesinės adaptacijos atlikimo, jo profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. 22. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo ne vėliau kaip per
adaptacijos laikotarpio rezultatų įvertinimą raštu informuoti profesinės adaptacijos laikotarpį baigusį asmenį. 23. Išlaikęs profesinio tinkamumo testą ar su teigiamu vertinimu baigęs profesinės adaptacijos laikotarpį asmuo per 1 mėnesį nuo profesinio tinkamumo testo ar profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų įvertinimo išsiuntimo dienos pateikia Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pakartotinai prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją. 24. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, įvertinusios pakartotinai pateiktą prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją, priima sprendimą pripažinti profesinę kvalifikaciją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo pripažinti profesinę kvalifikaciją gavimo dienos.
kvalifikaciją, įgytą trečiosiose valstybėse, turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo III dalies III skyriuje. 26. Valstybių narių piliečiai ir trečiųjų valstybių piliečiai, kurių profesinės kvalifikacijos yra įgytos trečiosiose valstybėse ir yra pripažintos, vadovaujantis šio įstatymo
būtina siekiant dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje. 27. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai arba jų nepriėmimas gali būti skundžiami Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau – Apeliacinė komisija) arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyti
sprendimai gali būti skundžiami Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau – Apeliacinė komisija) Apeliacinei komisijai arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti 12 straipsnį 8 punktu:
„8) kai atvykę trečiųjų valstybių piliečiai turi kitose valstybėse
narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu įgyti reglamentuojamą profesiją ar dirbti pagal ją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija savo jų nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant įgyti teisę dirbti pagal tą profesiją ar dirbti pagal ją.“
nauja 6 dalimi: „6. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, kuri Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuojama, dokumentus apie vienų metų (ar jam prilygstantį ne visą darbo laiką) profesinę patirtį Lietuvos Respublikoje per pastaruosius dešimt metų ar dėl asmens baigto reglamentuojamo rengimo, kurį pagrindžia turimas formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinimo išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Dešimties metų laikotarpis yra skaičiuojamas nuo prašymo išduoti šį dokumentą pateikimo šiai institucijai dienos.“
atitinkamai 7 ir 8 dalimis. 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 14 dalimi: „14.
Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pripažįstamą remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu vadovaujantis šio įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda pažymėjimą ar patvirtinimą, nurodytus šio straipsnio 2, 7 ar 11 dalyse.“
dalimi:
„9. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą
profesiją, pripažįstamą remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu vadovaujantis šio įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis, šio įstatymo 5 priedo 1 punkto d papunktyje nurodytą dokumentą ir šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodytą pažymėjimą išduoda Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.“
50 straipsnį 10 dalimi:
„10. Asmenims, vykstantiems į kitas valstybes
nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pripažįstamą remiantis bendrąja formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema, vadovaujantis šio įstatymo III dalies I skyriaus nuostatomis, dokumentą, nurodytą šio įstatymo
institucijos.“
Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimas dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo arba jo nebuvimas gali būti skundžiami Apeliacinei komisijai ir arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos ir keisdamosi informacija su kilmės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, vadovaujasi 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria
kompetentingas institucijas. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali būti paskirtos įstatymu. Įstatymų nustatytais atvejais kompetentingomis institucijomis gali būti skiriamos reglamentuojamų profesijų savivaldą įgyvendinančios asociacijos.“
Pakeisti 59 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tikrina, ar reikalavimai, kurie taikomi pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą ir kuriais konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui apribojama teisė pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją arba užsiimti ta profesine veikla konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui ribojama teisė užsiimti ta profesine veikla, įskaitant naudojimąsi profesiniu vardu ir veiklos pagal tokį profesinį vardą vykdymą (toliau šiame straipsnyje – reikalavimai), yra suderinami su toliau išvardytais principais:
a) neturi būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminaciniai dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos;
b) turi būti pagrįsti svarbiomis bendrojo intereso priežastimis;
c) turi būti tinkami siekiant įgyvendinti nustatytą tikslą ir jais neturi būti reikalaujama daugiau, negu būtina tam tikslui pasiekti;“. 14 straipsnis.
14 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kontaktinio centro veikla šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti
yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Apeliacinė komisija
sudėtį tvirtina ir asmenų skundų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Apeliacinė komisija sudaroma iš profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus, Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Studijų kokybės vertinimo centro atstovų – iš viso ne mažiau kaip iš 11 narių. 3. Apeliacinė komisija atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja asmenų skundus dėl Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, susijusių su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimu, ir dėl šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytų sprendimų;
2) pagal kompetenciją teikia informaciją apie savo priimtus sprendimus. 4. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją, Apeliacinei komisijai gali skųsti asmuo, nesutinkantis su Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu nepripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nustatytu laiku sprendimo dėl asmens prašymo pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją nepriima, asmuo dėl pažeistos teisės gali pateikti skundą Apeliacinei komisijai. 5. Asmuo, nesutinkantis su šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu, priimtu išnagrinėjus deklaraciją dėl leidimo laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, gali jį skųsti Apeliacinei komisijai. 6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti skundai paduodami per 14 darbo dienų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo arba termino išnagrinėti asmens prašymą pripažinti jo kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją pabaigos dienos. 7. Apeliacinei komisijai pateiktas skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. 8. Apeliacinė komisija motyvuotu sprendimu atsisako nagrinėti asmens skundą, jeigu:
1) praleistas skundo padavimo terminas ir asmuo neprašo jo atnaujinti;
2) jau buvo priimtas vienas iš šio straipsnio
pačiu pagrindu. 9.
9Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi skundą,
priima vieną iš šių motyvuotų sprendimų:
1) palikti galioti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą nepripažinti dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, kai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos įgyta profesinė kvalifikacija, ar šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą ir asmens skundą atmesti;
2) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją atlikti pakartotinį kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą;
3) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją pakartotinai vertinti profesinę kvalifikaciją, kai paslaugos teikiamos laikinai ir kartais. 10. Asmuo, nesutinkantis su Apeliacinės komisijos sprendimu, gali jį skųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“16 straipsnis. Įstatymo 6 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 6 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Komisijos deleguotu reglamentu (ES) 2019/907. direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL 2019 L 145, p.7). 2. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).“
dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2.
institucijos iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 6¹straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 3 punkte ir 12 dalies
būtina atitinkamai profesinei kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje įgyti, netaikomas asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę prašymus dėl jų profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiojoje valstybėje, pripažinimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant įstatyme įtvirtinti nuostatas dėl trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo (profesinės kvalifikacijos pripažinimo terminai, profesinės kvalifikacijos nepripažinimo pagrindai, kompensacinių priemonių taikymo pagrindai, sprendimų apskundimo tvarka). Taip pat Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis yra pripažįstamos trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – valstybė narė), bei tinkamai įgyvendinti 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (toliau – Direktyva 2009/50/EB) 14 straipsnio 1 dalies d punktą, siekiant nustatyti, kad trečiųjų valstybių piliečiams, turintiems kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jos turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje, ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje (mėlynosios kortelės turėtojai), profesinių kvalifikacijų pripažinimui yra taikomos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos.
Įstatymo projektu siekiama sisteminio ir aiškaus reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų, įgytų kitose valstybėse, pripažinimo Lietuvoje procedūrų nustatymo ir tinkamo jų įgyvendinimo. Taip pat įtvirtinamomis naujomis nuostatomis siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria kompetentingos institucijos praktikoje, pripažindamos asmenų kitose valstybėse įgytas profesines kvalifikacijas. Įstatymo projektu siekiama suteikti įgaliojimus Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms išduoti atitinkamus dokumentus asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją. Įstatymo projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, kurios vykdo atitinkamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, skyrimo tvarką – numatyti, kad Lietuvos kompetentingos institucijos yra skiriamos ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Įstatymo projektu siekiama praplėsti Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – Apeliacinė komisija) funkcijas ir papildomai nustatyti, kad ji nagrinėja ir skundus dėl Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, susijusių su trečiosiose valstybėse įgytomis profesinėmis kvalifikacijomis. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija). Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento (departamento direktorius – Osvaldas Šmitas, tel. 870 664 922, el. paštas [email protected]) Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus (skyriaus vedėjas – Linas Kadys, tel. 8 706 64 665, el. paštas, [email protected]) patarėja Birutė Kindurienė, tel. 8 706 63 246, el. paštas [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu fizinių asmenų, profesines kvalifikacijas įgijusių kitose valstybėse, profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras reguliuoja:
nutarimas Nr. 1069 „Dėl trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ (trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo procedūros);
procedūros). Profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje reguliuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta procedūrų, pagal kurias būtų galima pripažinti trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją valstybėse narėse, ir valstybių narių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse, profesines kvalifikacijas. Trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo pavyzdiniame tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo
kvalifikacijų pripažinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), įtvirtintos trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse, pripažinimo procedūros ir nepripažinimo pagrindai.
Profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo procedūros pagrindinės nuostatos, pripažinimo teisiniai pagrindai, sprendimų rūšys, jų priėmimo terminai, sprendimų apskundimo tvarka turėtų būti reguliuojami įstatymu. Direktyvos 2009/50/EB 14 straipsnio 1 dalies d) punktas nustato, jog ES mėlynosios kortelės turėtojams taikomos tokios pat sąlygos kaip ir mėlynąją kortelę išdavusios valstybės narės piliečiams dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos įrodymų pripažinimo pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Lietuvos Respublikos teisės aktuose iki šiol nėra tinkamai nurodyta, kokios profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklės yra taikomos trečiosios valstybės piliečiui, turinčiam ES mėlynąją kortelę vienoje valstybėje narėje ir siekiančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius kartu su kompetentingomis institucijomis tikrina, ar reikalavimai, taikomi pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, kuriais konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui apribojama teisė pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją arba konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui ribojama teisė užsiimti atitinkama profesine veikla, įskaitant naudojimąsi profesiniu vardu ir veiklos pagal tokį profesinį vardą vykdymą, yra suderinami su principais, nurodytais Įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje. Tačiau 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES (toliau – Direktyva 2005/36/EB), 59 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į teksto kitomis (anglų, prancūzų) kalbomis aiškinimą, nustato įpareigojimą valstybėms narėms tikrinti ir įvertinti reikalavimus, kuriais apribojama galimybė įgyti profesinę kvalifikaciją. Įstatymo nuostatos tiksliai nenurodo, kokius dokumentus ar pažymėjimus kompetentingos institucijos, vykdydamos Direktyvoje 2005/36/EB ir Įstatyme įtvirtintus įpareigojimus, turi išduoti asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją. Tačiau tiek Direktyvoje 2005/36/EB, tiek Įstatyme yra tiksliai numatoma, kokių analogiškų dokumentų ar pažymėjimų Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali ir turi teisę reikalauti iš atvykstančių asmenų, kurie nori dirbti Lietuvoje pagal reglamentuojamą profesiją. Nors Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šiuo metu išduoda dokumentus ir pažymas vadovaudamosi kompetentingos institucijos apibrėžtimi, nurodyta Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, tačiau praktikoje kyla sunkumų siekiant pagrįsti pirmiau nurodytų dokumentų ir pažymų išdavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasmet Lietuvos kompetentingos institucijos išduoda apie 600 dokumentų asmenims, išvykstantiems į kitas valstybes dirbti pagal reglamentuojamą profesiją. Įstatymo 58 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas. Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, vykdančių profesinių kvalifikacijų pripažinimą, sąrašas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.1 papunktyje.
Tačiau Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo 28 straipsnyje yra nustatyta kompetentinga institucija, pripažįstanti kitose valstybėse įgytas patentinių patikėtinių profesines kvalifikacijas. Įstatymo 64 straipsnyje nustatyti Apeliacinės komisijos veiklos teisiniai pagrindai dėl nagrinėjamų asmenų skundų dėl kompetentingų institucijų sprendimų, susijusių su profesinėmis kvalifikacijomis, įgytomis tik valstybėje narėje. Asmenys, įgiję profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse, turi teisę kompetentingų institucijų sprendimą nepripažinti profesinės kvalifikacijos ar sprendimo nebuvimą skųsti tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo bei nuoseklumo, Įstatymo projekte yra siūloma pagrindines nuostatas, reguliuojančias kitose užsienio valstybėse įgytų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, reguliuoti viename teisės akte – Įstatyme. Pagrindiniai profesinių kvalifikacijų pripažinimo reguliavimo pakeitimai, kurie numatomi Įstatymo projekte:
profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse, profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Įstatymo projekte numatomi profesinės kvalifikacijos nepripažinimo pagrindai, pripažinimo procedūrų terminai, kompensacinių priemonių taikymo pagrindai, sprendimų apskundimo tvarka. Tikimasi, kad nuostatų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse, įtvirtinimas Įstatyme užtikrins aiškesnį teisinį reguliavimą.
Patikslinus profesinių kvalifikacijų pripažinimo pagrindus ir kompensacinių priemonių skyrimo sąlygas, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priims sprendimus, atitinkančius reikalavimus nediskriminuoti asmenų dėl profesinės patirties, siekiant įgyti atitinkamą profesinę kvalifikaciją Lietuvoje (būtent patentinio patikėtinio, turto arba verslo vertintojo, bankroto administratoriaus). Suteikus galimybę trečiųjų valstybių piliečiams apskųsti sprendimus, susijusius su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, Apeliacinei komisijai bus sudarytos sąlygos išspręsti ginčus dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo neteismine tvarka ir tuo sumažinti ginčų sprendimo kaštai asmenims bei teisminių ginčų skaičius. 2. Nustatoma, kokia tvarka Lietuvoje pripažįstamos trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos valstybėse narėse, ir valstybių narių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiosiose valstybėse. Įstatymo projekte įtvirtinama nuostata, kad valstybių narių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse, yra taikomos nuostatos kaip ir pripažįstant trečiųjų šalių piliečių, įgijusių profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse, profesines kvalifikacijas (Įstatymo projektu siūlomas 6¹ straipsnis). Taip pat įtvirtinama taisyklė, kad trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų valstybėse narėse, pripažinimui yra taikomos tos pačios taisyklės kaip ir valstybių narių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų valstybėse narėse (Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalis). 3.
pripažįstamos trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, kai jie turi kitoje valstybėje narėje išduotą ES mėlynąją kortelę ir siekia Lietuvoje dirbti pagal reglamentuojamą profesiją (Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis). Šia nuostata siekiama tinkamai perkelti Direktyvos 2009/50/EB
turėtojams taikomos tokios pat sąlygos kaip ir mėlynąją kortelę išdavusios valstybės narės piliečiams diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos įrodymų pripažinimo pagal atitinkamą nacionalinę tvarką srityje. 4. Tuo atveju, kai reikalavimus dirbti pagal reglamentuojamą profesiją nustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, pvz., Advokatūros įstatymo 7 straipsnio
jis turi būti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Įstatymo projekto 6¹straipsnio nuostatos nėra taikomos. 5. Nustatoma, kad Europos profesinė kortelė gali būti išduodama ir trečiųjų valstybių piliečiams, turintys kitoje valstybėje narėje išduotą ES mėlynąją kortelę, suteikiančią teisę to turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje (Įstatymo projekto 4 straipsnis). 6.
institucijos išduoda asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo tose valstybėse:
reikalavimų derinimu, vadovaujantis šio įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis (architektams, gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams, veterinarijos gydytojams, gydytojams odontologams, vaistininkams), dokumentą, nurodytą Įstatymo 5 priedo 1 punkto d papunktyje, patvirtinantį geras rekomendacijas ir reputaciją, bei pažymėjimą, nurodytą Įstatymo 5 priedo 2 punkte, kuriuo patvirtinama, kad asmenų turimiems formalios kvalifikacijos įrodymams taikoma Direktyva 2005/36/EB;
kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema, vadovaujantis šio Įstatymo III dalies I skyriaus nuostatomis (profesijos, kurių rengimo reikalavimai nesuvienodinti valstybėse narėse), dokumentą, nurodytą šio Įstatymo 5 priedo 1 punkto d papunktyje, patvirtinantį geras rekomendacijas ir reputaciją;
reikalavimų derinimu, vadovaujantis šio Įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis (architektams, gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams, veterinarijos gydytojams, gydytojams odontologams, vaistininkams), pažymėjimus dėl įgytųjų teisių:
užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki tokio pažymėjimo išdavimo;
ir jų teisinę galią;
2005/36/EB V priede nurodytų pavadinimų, priskirtų Lietuvai.
Nustatoma, kokius konkrečius dokumentus Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo tose valstybėse:
reikalavimų derinimu, vadovaujantis šio įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis (architektams, gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams, veterinarijos gydytojams, gydytojams odontologams, vaistininkams), dokumentą, nurodytą Įstatymo 5 priedo 1 punkto d papunktyje, patvirtinantį geras rekomendacijas ir reputaciją, bei pažymėjimą, nurodytą Įstatymo 5 priedo 2 punkte, kuriuo patvirtinama, kad asmenų turimiems formalios kvalifikacijos įrodymams taikoma Direktyva 2005/36/EB;
kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema, vadovaujantis šio Įstatymo III dalies I skyriaus nuostatomis (profesijos, kurių rengimo reikalavimai nesuvienodinti valstybėse narėse), dokumentą, nurodytą šio Įstatymo 5 priedo 1 punkto d papunktyje, patvirtinantį geras rekomendacijas ir reputaciją;
reikalavimų derinimu, vadovaujantis šio Įstatymo III dalies III skyriaus nuostatomis (architektams, gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams, veterinarijos gydytojams, gydytojams odontologams, vaistininkams), pažymėjimus dėl įgytųjų teisių:
užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki tokio pažymėjimo išdavimo;
ir jų teisinę galią;
2005/36/EB V priede nurodytų pavadinimų, priskirtų Lietuvai. Tikimasi, kad tikslus ir aiškus dokumentų, kuriuos privalo išduoti už atitinkamas reglamentuojamas profesijas atsakingos institucijos, išdavimas užtikrins didesnį teisinį aiškumą institucijoms ir asmenims, besikreipiantiems dėl tokių dokumentų išdavimo.
7Nustatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares ir siekiantiems
reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo tose valstybėse pagal reglamentuojamą profesiją, kuri Lietuvoje nėra reguliuojama, išduoda dokumentą, įrodantį vienų metų (ar jam prilygstantį ne visą darbo laiką) profesinę patirtį Lietuvos Respublikoje per pastaruosius dešimt metų ar dėl asmens baigto reglamentuojamo rengimo, kurį patvirtina turimas formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinimo (Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis). Planuojama, kad tokius dokumentus išduos Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip institucija, koordinuojanti profesinių kvalifikacijų pripažinimą. 8. Nustatoma, kad profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarką gali nustatyti ne tik Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“, Valstybinei akreditavimo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinei vaistų kontrolės tarybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip pavaldžioms ministerijai institucijoms, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. pavesta atlikti kompetentingos institucijos funkcijas, t. y. atlikti sveikatos priežiūros specialistų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras ir kt. Pagal dabar galiojančio Įstatymo 15 str.
1 d. nuostatas, ta pati kompetentinga institucija turi nustatyti ir reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarką. Siekiant šias funkcijas atlikti kokybiškiau, Įstatymo pakeitimo projekte sudaroma galimybė paskirti skirtingas institucijas, nustatančias profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarką arba atliekančias profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras (Įstatymo papildymo 6¹straipsniu 2 dalis, Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalis). 9. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, tikslinamos nuostatos dėl Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų skyrimo – nustatoma, kad jos yra skiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais arba Lietuvos Respublikos įstatymais. 10. Įstatymo projekto 15 straipsnį, kuriame nustatoma Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinės komisijos sudėtis, siūloma tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl sutikimo reorganizuoti Europos teisės departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“ nuostatas. 11. Įstatymo projekto 15 straipsniu praplečiamos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinės komisijos, įtvirtintos Įstatymo 64 straipsnyje, funkcijos. Įstatymo projekte įtvirtinama nuostata, kad minėtoji komisija nagrinėja ir asmenų skundus dėl Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, susijusių su trečiosiose valstybėse įgytomis profesinėmis kvalifikacijomis. Tikimasi, kad tokia galimybė dar labiau užtikrins asmenims teisę apginti savo teisėtus interesus ir lūkesčius neteisminėmis priemonėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatos su verslo aplinka yra susijusios netiesiogiai. Tai turės įtakos verslui tiek, kiek bus susiję su asmenų įdarbinimu ar verslo pradėjimu, kai asmenys siekia dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ir kai asmens profesinės kvalifikacijos yra įgytos trečiojoje valstybėje ar trečiosios valstybės pilietis turi ES mėlynąją kortelę, įgytą kitoje valstybėje narėje, ir siekia Lietuvoje dirbti pagal reglamentuojamą profesiją. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriuo Įstatymo 3 straipsnis yra papildomas nauja 25 dalimi, įtvirtinamas terminas „trečioji valstybė“ yra suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“. Vyriausybės nutarimo projektą dėl minėto Vyriausybės nutarimo pakeitimo turės parengti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Priėmus Įstatymo projektą turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. 1069 „Dėl trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“. Priėmus Įstatymo projektą taip pat turės būti keičiami šie teisės aktai, reguliuojantys kompetentingų institucijų veiklą, vykdant profesinių kvalifikacijų pripažinimą:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. ĮV-485 „Dėl Restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją ar laikinai ir kartais teikti Lietuvos Respublikoje restauratoriaus paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-92 „Dėl Gido profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gido profesiją ar laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. 1R-111 „Dėl Teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti advokato profesine veikla Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
27 d. įsakymas Nr.
D1-874 „Dėl Statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal statybos inžinieriaus profesiją ar laikinai ir kartais teikti statybos inžinieriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo ir Laikinai arba vienkartinai teikiamų statybos inžinieriaus paslaugų deklaracijos patvirtinimo“;
ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V1-178 „Dėl Socialinio darbuotojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal socialinio darbuotojo profesiją ar laikinai ir kartais teikti socialinio darbuotojo paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
„Dėl Asmenų, siekiančių teikti įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo
administravimo paslaugas laikinai ir kartais ar įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinės kvalifikacijos pripažinimo taisyklių patvirtinimo“;
Nr. V-634 „Dėl Profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint dirbti ar laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, priskirtą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijai, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr.
V-388 „Dėl Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesiją ar laikinai ir kartais teikti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. V-389 „Dėl Vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją ar laikinai ir kartais teikti vaistininko paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. V-42 „Dėl Akušerio profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal akušerio profesiją ar laikinai ir kartais teikti akušerijos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. V-41 „Dėl Bendrosios praktikos slaugytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal bendrosios praktikos slaugytojo profesiją ar laikinai ir kartais teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
įsakymas Nr.
V-1003 „Dėl Profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint Lietuvos Respublikoje dirbti ar laikinai ir kartais teikti paslaugas pagal reglamentuojamą profesiją, priskirtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sričiai, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. V-40 „Dėl Gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gydytojo odontologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti odontologijos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. V-43 „Dėl Gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gydytojo profesiją ar laikinai ir kartais teikti medicinos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. B1-506 „Dėl Veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo siekiant dirbti veterinarijos gydytoju ar laikinai ir kartais teikti veterinarijos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
16) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. B1-456 „Dėl Veterinarijos felčerio profesinės kvalifikacijos pripažinimo siekiant dirbti veterinarijos felčeriu ar laikinai ir kartais teikti kai kurias veterinarijos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr.
1K-175 „Dėl Asmenų, siekiančių teikti įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas laikinai ir kartais ar įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinės kvalifikacijos pripažinimo taisyklių patvirtinimo“;
18) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 1K-227 „Dėl Kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
19) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. D1-131 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai ir kartais teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
„Dėl Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinės komisijos
personalinės sudėties ir asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“;
ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. V1-77 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint dirbti pagal socialinio darbuotojo profesiją Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr.
V-1100 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų, priskirtų švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijai, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
įsakymas Nr. V-507 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sričiai priskirtų trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. B1-25 „Dėl Veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo komisijos sudarymo ir veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiosiose šalyse, vertinimo ir pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
25) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. D1-39 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
26) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. D1-875 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
27) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymas ĮV-309 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
28) Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymas Nr.
V-54 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
29) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 5-V-1128 „Dėl Privačių detektyvų kvalifikacijos suteikimo, privataus detektyvo kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo laikino sustabdymo, galiojimo laikino sustabdymo panaikinimo ir privataus detektyvo veiklos pažymėjimų išdavimo, įspėjimų apie privataus detektyvo veiklos pažymėjimų galiojimo panaikinimą ir privataus detektyvo veiklos pažymėjimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai
žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: reglamentuojama profesija, trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos pripažinimas. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Siekiant teisinio aiškumo ir teisės akto glaustumo,
siūlome atsisakyti perteklinio projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio, nes antrasis šios dalies sakinys, įtvirtinantis specialių įstatymų normų taikymo viršenybę šio įstatymo atžvilgiu esant normų konkurencijai, jau ir taip suponuoja, kad trečiųjų valstybių piliečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją reikalavimus nustato ne tik šis, tačiau ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 2. Vertinant projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 7 dalis tarpusavyje, nėra aišku, kodėl 4 ir 7 dalyse kartojamos įstatymo taikymo sritys, t.y. nors įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir nustatyta, kad įstatymo nuostatos taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje arba turintiems valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją, analogiškos nuostatos dėl įstatymo taikymo tokiems trečiųjų valstybių piliečiams pakartojamos ir šio straipsnio 4 ir 7 dalyse.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome atsisakyti perteklinių keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 7 dalių, o šio straipsnio 5 dalyje pateikti ne nuorodas į minėtas straipsnio dalis, o tiesiog atskirais punktais išvardinti kategorijas asmenų, kuriems netaikomas keičiamo įstatymo 6¹ straipsnis. Analogiškai turėtų būti tikslinamos ir kitos projekto nuostatos, kuriose pateikiamos nuorodos į įstatymo 2 straipsnio 4 bei 7 dalis. 3. Nėra aiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
įstatymo 6¹ straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai, paskirtis ir turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendra norma, kad šio įstatymo nuostatos taikomos visiems trečiųjų valstybių piliečiams (įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėse narėse bei trečiosiose valstybėse arba turintiems kitose valstybėse narėse išduotą leidimą), neatsižvelgiant į tai, ar jie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai ar jais nėra.
Tuo tarpu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis suponuoja, kad trečiųjų valstybių narių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai, taikomos kitokios jų įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatos, tačiau pačiame įstatyme jokios specialios normos tokiems trečiųjų valstybių piliečiams ar jų įgytos kvalifikacijos pripažinimo procedūrai nėra įtvirtintos. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, arba aiškiai atskleisti jos santykį su įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis trečiųjų valstybių piliečių įgytos kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklėmis. 4. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad šio įstatymo 6¹ straipsnio nuostatos taikomos valstybių narių piliečiams ir trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse, numatyta perteklinė išlyga, kad ši nuostata netaikoma 7 dalyje nurodytiems asmenims. Pažymėtina, kad 7 dalyje nurodytiems asmenims keičiamo įstatymo 6¹ straipsnis ir taip negali būti taikomas, nes 7 dalyje nurodyti trečiųjų valstybių piliečiai, kurie profesinę kvalifikaciją įgijo valstybėje narėje, t.y. jie ir taip nepatenka į įstatymo 6¹ straipsnio taikymo sritį. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo tekste nebe pirmą kartą vartojant įstatymo pavadinimą, jis gali būti rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti projekto
nuostatose ne pirmą kartą vartojamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pavadinimą. 6.
pildomo įstatymo 6¹straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti per kiek laiko nuo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi nurodyti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus. Be to, antrajame šios dalies sakinyje vietoj žodžių „šis laikas“ įrašytini žodžiai „laikotarpis, per kurį asmuo teikia trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus“. 7. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 6¹straipsnio 9 dalyje po žodžių „prašo pateikti“ įrašytini žodžiai „ne vėliau kaip“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje vietoj žodžių „šis laikas“ įrašytini žodžiai „laikotarpis, per kurį Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, pateikusios prašymą, laukia informacijos, būtinos asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti“. 8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 6¹straipsnio 10 dalyje reikėtų nurodyti subjektą (subjektus), į kurį (kuriuos) pakartotinai kreipiasi Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos tuo atveju, kai negaunamas atsakymas į prašymą arba gauta informacija yra nepakankama. Be to, šioje dalyje po žodžių „pateikti informaciją“ įrašytini žodžiai „ne vėliau kaip“, o formuluotės „šis laikas“ turinys tikslintinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas. 9. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 12 dalies 2 punkte po žodžių „baigtas rengimo kursas“ įrašytini žodžiai „neatitinka privalomų reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje, tačiau“, o 5 dalies 3 punkte po žodžių „Lietuvos Respublikoje įgyti“ įrašytini žodžiai „arba jos trukmė daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje“. 10. Atsižvelgiant į įstatymo akto nuostatų dėstymo reikalavimus, pagal kuriuos bendrosios nuostatos tekste pateikiamos anksčiau nei specialiosios, pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 13 ir 14 dalys keistinos vietomis. 11.
išlaikymo ar profesinės adaptacijos laikotarpio tinkamo atlikimo esme. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 23 dalies turinys suponuoja, kad asmuo pakartotinai teikia prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją tik tinkamai išlaikius profesinio tinkamumo testą ar tinkamai atlikęs profesinės adaptacijos laikotarpio reikalavimus. Kitaip sakant, netektų prasmės pats pakartotinio kreipimosi į kompetentingą instituciją faktas, jeigu pareiškėjas žinotų, kad jo profesinio tinkamumo testas ar adaptacijos laikotarpis įvertintas neigiamai ar nepakankamai. Tuo tarpu 24 dalies turinys paneigia šią prezumpciją, nes kompetentinga institucija, pakartotinai įvertinusi prašymą, vis tiek gali priimti sprendimą nepripažinti profesinės kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokia yra profesinio tinkamumo testo ar profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų įvertinimo bei šių rezultatų pranešimo pareiškėjui prasmė, jeigu pareiškėjas, išlaikęs testą ar tinkamai atlikęs adaptacijos laikotarpį, nėra tikras dėl jo profesinės kvalifikacijos pripažinimo. 12. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje turi būti patikslinta nuoroda – turi būti pateikta nuoroda į 6¹ straipsnio 27, o ne į 26 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 6¹ straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai, paskirtis ir turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse nustatytos bendros normos, numatančios, kad šio įstatymo nuostatos taikomos visiems trečiųjų valstybių piliečiams (įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėse narėse bei trečiosiose valstybėse arba turintiems kitose valstybėse narėse išduotą leidimą), neatsižvelgiant į tai, ar jie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai ar jais nėra. Tuo tarpu keičiamo įstatymo
yra valstybės narės piliečio šeimos nariai, taikomos kitokios jų įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatos, tačiau pačiame įstatyme jokios specialios normos tokiems trečiųjų valstybių piliečiams ar jų įgytos kvalifikacijos pripažinimo procedūrai nėra įtvirtintos. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, arba aiškiai atskleisti jos santykį su įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis trečiųjų valstybių piliečių įgytos kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklėmis.
Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje yra pateikiamos tik nuorodos į šio įstatymo 2 straipsnio 4 ir 7 dalis, nors ir 6 dalyje numatyta atskira trečiųjų valstybių piliečių kategorija, kuriems taikomos įstatymo nuostatos. 2. Projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmėse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 6¹straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti per kiek laiko nuo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi nurodyti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 6¹straipsnio 10 dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „pateikia pakartotinį prašymą“ įrašytini žodžiai „šioms institucijoms“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
2019-11-06
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Lina Vingrytė, Rūta Norkienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Birutė Kindurienė- Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės departamentas 2019-09-192 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
glaustumo, siūlome atsisakyti perteklinio projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio, nes antrasis šios dalies sakinys, įtvirtinantis specialių įstatymų normų taikymo viršenybę šio įstatymo atžvilgiu esant normų konkurencijai, jau ir taip suponuoja, kad trečiųjų valstybių piliečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją reikalavimus nustato ne tik šis, tačiau ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Pritarti Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio žodžius „trečiųjų valstybių piliečių teisės dirbti Lietuvos Respublikos“ perkelti į antrą sakinį: „Šio įstatymo nuostatos dėl trečiųjų valstybių piliečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje ir trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažinimo ir trečiųjų valstybių piliečių, turinčių kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos darbą pagal reglamentuojamą profesiją, pripažinimo taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
2019-09-192 2.
Vertinant projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
kartojamos įstatymo taikymo sritys, t.y. nors įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir nustatyta, kad įstatymo nuostatos taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje arba turintiems valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją, analogiškos nuostatos dėl įstatymo taikymo tokiems trečiųjų valstybių piliečiams pakartojamos ir šio straipsnio 4 ir 7 dalyse. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome atsisakyti perteklinių keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 7 dalių, o šio straipsnio 5 dalyje pateikti ne nuorodas į minėtas straipsnio dalis, o tiesiog atskirais punktais išvardinti kategorijas asmenų, kuriems netaikomas keičiamo įstatymo 6¹ straipsnis. Analogiškai turėtų būti tikslinamos ir kitos projekto nuostatos, kuriose pateikiamos nuorodos į įstatymo 2 straipsnio 4 bei 7 dalis. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto
šalių piliečių, turintiems kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje (ES mėlynąją kortelę) ir ketinantiems dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Šia nuostata yra siekiama tinkamai perkelti Direktyvos 2009/50/EB 14 straipsnio 1 dalies d) punktą, įtvirtinantį, kad ES mėlynos kortelės turėtojams taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir valstybių narių piliečiams.
Atsisakius 2 straipsnio 4 dalies nuostatos, Mėlynos kortelės turėtojams būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse (Įstatymo 6¹straipsnio nuostatos) ir tai prieštarautų Direktyvos 2009/50/EB nuostatoms. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje, yra taikomos Įstatymo nuostatos. Atsisakius minėto punkto, atsirastų teisinė spraga, kaip pripažinti profesinės kvalifikacijas minėtiems asmenims. 3
įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, numatančios, kad šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6¹ straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai, paskirtis ir turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendra norma, kad šio įstatymo nuostatos taikomos visiems trečiųjų valstybių piliečiams (įgijusiems profesinę kvalifikaciją valstybėse narėse bei trečiosiose valstybėse arba turintiems kitose valstybėse narėse išduotą leidimą), neatsižvelgiant į tai, ar jie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai ar jais nėra. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis suponuoja, kad trečiųjų valstybių narių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai, taikomos kitokios jų įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatos, tačiau pačiame įstatyme jokios specialios normos tokiems trečiųjų valstybių piliečiams ar jų įgytos kvalifikacijos pripažinimo procedūrai nėra įtvirtintos.
Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, arba aiškiai atskleisti jos santykį su įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis trečiųjų valstybių piliečių įgytos kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklėmis. Nepritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis vienodo traktavimo principu, įtvirtintu 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB,
straipsnyje, valstybės narės piliečio šeimos narių, (nors ir kaip trečiųjų šalių piliečių, įgijusių profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse), profesinės kvalifikacijos yra pripažįstamos pagal Įstatymo nuostatas. 4. Teisės departamentas
taikomos valstybių narių piliečiams ir trečiųjų valstybių piliečiams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse, numatyta perteklinė išlyga, kad ši nuostata netaikoma 7 dalyje nurodytiems asmenims.
Pažymėtina, kad 7 dalyje nurodytiems asmenims keičiamo įstatymo 6¹ straipsnis ir taip negali būti taikomas, nes 7 dalyje nurodyti trečiųjų valstybių piliečiai, kurie profesinę kvalifikaciją įgijo valstybėje narėje, t.y. jie ir taip nepatenka į įstatymo 6¹ straipsnio taikymo sritį. Pritarti
pirmą kartą vartojant įstatymo pavadinimą, jis gali būti rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti projekto
nuostatose ne pirmą kartą vartojamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pavadinimą. Pritarti5
pildomo įstatymo 6¹straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti per kiek laiko nuo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi nurodyti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus. Be to, antrajame šios dalies sakinyje vietoj žodžių „šis laikas“ įrašytini žodžiai „laikotarpis, per kurį asmuo teikia trūkstamus ir (arba) papildomus dokumentus“. Pritarti
to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje vietoj žodžių „šis laikas“ įrašytini žodžiai „laikotarpis, per kurį Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, pateikusios prašymą, laukia informacijos, būtinos asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti“. Pritarti Teisės departamentas 2019-09-195 8.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 6¹straipsnio 10 dalyje reikėtų nurodyti subjektą (subjektus), į kurį (kuriuos) pakartotinai kreipiasi Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos tuo atveju, kai negaunamas atsakymas į prašymą arba gauta informacija yra nepakankama. Be to, šioje dalyje po žodžių
„pateikti informaciją“ įrašytini žodžiai „ne vėliau kaip“, o formuluotės „šis
laikas“ turinys tikslintinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas. Pritarti
įstatymo 6¹ straipsnio 12 dalies 2 punkte po žodžių „baigtas rengimo kursas“ įrašytini žodžiai „neatitinka privalomų reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje, tačiau“, o 5 dalies 3 punkte po žodžių „Lietuvos Respublikoje įgyti“ įrašytini žodžiai „arba jos trukmė daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
reikalavimus, pagal kuriuos bendrosios nuostatos tekste pateikiamos anksčiau nei specialiosios, pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 13 ir 14 dalys keistinos vietomis. Pritarti
straipsnio 23 ir 24 dalių loginė konstrukcija ir santykis su profesinio tinkamumo testo išlaikymo ar profesinės adaptacijos laikotarpio tinkamo atlikimo esme. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 23 dalies turinys suponuoja, kad asmuo pakartotinai teikia prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją tik tinkamai išlaikius profesinio tinkamumo testą ar tinkamai atlikęs profesinės adaptacijos laikotarpio reikalavimus. Kitaip sakant, netektų prasmės pats pakartotinio kreipimosi į kompetentingą instituciją faktas, jeigu pareiškėjas žinotų, kad jo profesinio tinkamumo testas ar adaptacijos laikotarpis įvertintas neigiamai ar nepakankamai.
Tuo tarpu 24 dalies turinys paneigia šią prezumpciją, nes kompetentinga institucija, pakartotinai įvertinusi prašymą, vis tiek gali priimti sprendimą nepripažinti profesinės kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokia yra profesinio tinkamumo testo ar profesinės adaptacijos laikotarpio rezultatų įvertinimo bei šių rezultatų pranešimo pareiškėjui prasmė, jeigu pareiškėjas, išlaikęs testą ar tinkamai atlikęs adaptacijos laikotarpį, nėra tikras dėl jo profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Pritarti
straipsnio 1 dalyje turi būti patikslinta nuoroda – turi būti pateikta nuoroda į 6¹ straipsnio 27, o ne į 26 dalį. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui
8Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3845(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Patarėja Rūta Norkienė