Projektas Projekto lyginamasis variantas
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 10 straipsniO pakeitimo
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų arba vyresnį, kol išlieka ligos diagnozė, vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialini draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis palengvinti neįgalius vaikus auginančių tėvų padėtį. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą laikinas nedarbingumas, kurio metu mokama ligos išmoka, gali būti suteikiamas tėvams, slaugantiems stacionare ar sanatorijoje sergantį iki 7 metų vaiką. Tačiau dažnai tėvams tenka slaugyti ir vyresnius kaip 7 metų amžiaus sergančius vaikus, ypač jei jie turi įvairių raidos sutrikimų. Dėl to tėvai priversti naudoti savo apmokamas ar neapmokamas atostogas. Arba, priešingu atveju, samdyti žmogų, kuris padėtų slaugyti jų vaiką – jį prižiūrėtų, padėtų apsirengti, esant reikalui pakviestų gydytojus ir pan. O tai reiškia papildomas išlaidas. Todėl teikiamu Įstatymo projektu siekiama numatyti galimybę laikiną nedarbingumą, kurio metu mokama ligos išmoka, suteikti tėvams, slaugantiems stacionare ar sanatorijoje sergančius ne tik iki 7 metų, bet ir vyresnius vaikus tol, kol jiems išlieka ligos diagnozė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno patarėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal šiuo metu galiojančio Ligos ir motinystės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Tačiau, kaip minėta, tėvams tenka slaugyti ir padėti vyresniems nei 7 metų vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų, dėl ko jie patiria tam tikrų sunkumų ir iššūkių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad turinčiam teisę gauti ligos išmoką Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų arba vyresnį, kol išlieka ligos diagnozė, vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Taip pratęstas laikino nedarbingumo laikotarpis palengvintų sunkiai sergančius vaikus auginančių tėvų padėtį. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būtų palengvinta sergančius vaikus auginančių tėvų padėtis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Ligos išmoka“, „teisė gauti ligos išmoką“, „sergantis vaikas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-09-18
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
gauti ligos išmoką motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų arba vyresnį, kol išlieka ligos diagnozė, vaiką <...> išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekto formuluotė „iki 7 metų arba vyresnį, kol išlieka ligos diagnozė, vaiką“ apimtų asmenį nuo 7 metų iki jo mirties, nes išmokos mokėjimo terminas susietas su diagnozuotos ligos trukme („kol išlieka ligos diagnozė), o ne su vaiko amžiumi. Kita vertus, iš siūlomos formuluotės neaišku, ar šiuo pagrindu mokant išmoką reikėtų taikyti ir jau galiojančią, tačiau kitai asmenų grupei nustatytą sąlygą, pagal kurią išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo nuostatos tobulintinos.
Antra, įstatymo projekto formuluotė „kol išlieka ligos diagnozė“ tikslintina, nes neaišku, ar čia kalbama apie ligos, dėl kurios vaikas yra slaugomas stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, diagnozę, ar bet kurios ligos diagnozę, nes įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbama apie 7 metų ar vyresnių vaikų, kurie turi įvairių raidos sutrikimų, slaugymą. Trečia, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama palengvinti neįgalius vaikus auginančių tėvų padėtį, nes tėvai, be kita ko, yra priversti naudoti savo apmokamas ar neapmokamas atostogas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte kalbama ne apie neįgalius, o apie sergančius vaikus, todėl įstatymo projekte siūlomos teisės būtų taikomos ženkliai platesniam asmenų ratui, nei nurodytas įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisė į pailgintas apmokamas atostogas ir nustatyta tuo tikslu, kad neįgalius vaikus auginantys tėvai turėtų papildomo apmokamo laisvo laiko rūpintis vaikais. 2. Įstatymo projektas tobulintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė ir dėstymas, nes keičiamas ne visas 10 straipsnis, o tik 10 straipsnio 4 dalis). 3. Įstatymo projekte siūlytina nustatyti jo įsigaliojimo datą, nes reikalingas laikotarpis įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 4. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]