Projekto lyginamasis variantas
2019 m. Nr. Vilnius
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra nacionalinio lygmens profesinių
sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), ir poilsio laiko, ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. 2. Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje srityje dirbantiems valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos.“
3Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4 5. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušra Papirtienė
Projekto
lyginamasis variantas
6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomios Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“
2Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
aiškinamasis raštas
TARNYBOS STATUTO 61 STRAISNIO 3 DALIES PAKEITIMO įstatymo, Lietuvos respublikos
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 str. 3 d. pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projektai (toliau – projektai) parengti siekiant suderinti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK), Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) teisinį reglamentavimą, susijusi su DK, Statute ir VTĮ įtvirtintomis kolektyvinių sutarčių rūšimis bei siekiant vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo minėtose teisės aktuose. DK 3 straipsnyje yra nurodoma, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos darbo teisės šaltinių yra kolektyvinės sutartys, kurios įtvirtina darbo teisės normas, taip pat jas sudarančių šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybė. DK 191 straipsnyje yra įtvirtinamos pagrindinės kolektyvinių sutarčių rūšys: nacionalinė (tarpšakinė) kolektyvinė sutartis; teritorinė kolektyvinė sutartis; šakos (gamybos, paslaugų, profesinė) kolektyvinė sutartis; darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis; darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis – nacionalinės, šakos ar darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais. Šių kolektyvinių sutarčių sistemą nulemia socialinės partnerystės ir kolektyvinių derybų lygmuo. Nuo kolektyvinių sutarčių rūšių priklauso kokie subjektai gali būti tų sutarčių šalimis (DK 192 straipsnis) ir koks bus tų sutarčių turinys (DK 193 straipsnis).
Be kita ko, DK 193 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra, ir kad bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. Šiuo metu galiojančiame VTĮ 6 straipsnyje nėra numatyta tokia kolektyvinių sutarčių rūšis kaip šakos kolektyvinė sutartis, o šiuo metu galiojančioje Statuto 61 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta nacionalinė kolektyvinė sutartis. Profesinių sąjungų ir profesinių sąjungų organizacijų, veikiančių valstybės tarnyboje ir vidaus tarnyboje, nariai yra ir valstybės tarnautojai, ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tai reiškia, kad bet kurios profesinių sąjungų organizacijos sudaryta atitinkamai šakos ar nacionalinė kolektyvinė sutartis, atsižvelgiant į nurodytą dabartinį DK, VTĮ ir Statuto teisinį reglamentavimą, bus taikoma ne visa apimtimi. Teigiama, kad nesant konkrečios nuorodos dėl šakos kolektyvinės sutarties VTĮ bei konkrečios nuorodos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties Statuto nuostatuose, tokių sudarytų sutarčių nuostatos jas sudariusių profesinių sąjungų ar profesinių sąjungų organizacijų nariams nėra taikomos.
Toks teisinis reglamentavimas pažeidžia minėtų profesinių sąjungų ar jų organizacijų narių teisės ir užkerta jiems kelią naudotis minėtose sutartyse numatytomis papildomomis socialinėmis garantijomis. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja situaciją, kai visiškai neužtikrinama socialinės partnerystės paskirtis ir yra nepasiekiami socialinės partnerystės tikslai, nes nėra patenkinami profesinių sąjungų ir profesinių sąjungų organizacijų atstovaujamų asmenų (narių) interesai. Projektuose taip pat siūloma numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse būtų įtvirtinamos profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. Toks teisinis reglamentavimas yra galimas, nes DK nuostatos aiškiai nustato, kad kolektyvinių sutarčių šalimis yra specialieji subjektai, iš vienos pusės profesinės sąjungos ar jų organizacijos, iš kitos pusės, darbdavys ar darbdaviai. Tai leidžia kolektyvinių sutarčių šalims derėtis ne tik dėl darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko, kitų socialinių ir ekonominių sąlygų, bet ir dėl profesinių sąjungų narių papildomų socialinių garantijų, nes kiekviena bet kurios rūšies kolektyvinės sutarties norminė nuostatą gali gerinti darbuotojų, kuriems atstovauja profesinės sąjungos ar jų organizacijos, padėtį palyginti su ta, kuri nustatyta DK ar kitose darbo teisės normose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų Projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė. 3.
aptarti teisiniai santykiai VTĮ 6 straipsnis šiuo metu nenumato galimybių valstybės tarnyboje sudaryti šakos kolektyvinių sutarčių, Statuto 61 straipsnio 3 dalis šiuo metu neapibrėžia nacionalinių kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektais siekiama suderinti DK, VTĮ ir Statuto teisinį reglamentavimą dėl kolektyvinių sutarčių rūšių, suvienodinti pozicijas ir nuomones dėl šakos, nacionalinių kolektyvinių sutarčių nuostatų aiškinimo ir taikymo valstybės tarnyboje ir vidaus tarnyboje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priimtų įstatymo projektų įgyvendinimui papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Kolektyvinė sutartis“, „socialinės garantijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Aušra Papirtienė
DĖL
2019-09-20
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas
įstatymas) 6 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad nacionalinė kolektyvinė sutartis yra nacionalinio lygmens (čia ir toliau išskirta mūsų) profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) su Darbo kodekse nustatytu reguliavimu dėl kolektyvinių sutarčių rūšių ir siekiant vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo minėtuose teisės aktuose. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl tokių priežasčių:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnyje apibrėžtas profesinių sąjungų teisinis statusas ir jų steigimo tvarka, kuri apima visų lygių profesines sąjungas. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau- DK) valstybės tarnautojams taikomas subsidiariai, Be to, pagal DK 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės kūrimo praktika, kai į skirtingos teisinės galios norminius aktus perkeliamos analogiško turinio tuos pačius teisinius santykius reguliuojančios normos, laikytina ydinga, nes ji gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo teisinio reguliavimo šaltinis <…> ir kitaip apsunkinti teisės normų taikymą. (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas);
2) profesinės sąjungos steigiasi vadovaudamosi asociacijų laisvės principu, todėl siektina, kad įstatymu būtų reguliuojama tik jų, kaip juridinių asmenų ir teisės subjektų steigimo tvarka. Profesinių sąjungų veiklos reguliavimas gali būti vertinamas kaip profesinių sąjungų veiklos laisvės principo nesilaikymas. Be to, teisė sudaryti sutartis ar susitarimus grindžiama sutarčių laisvės principu, todėl siūlymas įtvirtinti sudaromų sutarčių lygius ir šių sutarčių turinį kelia abejonių. Šiame kontekste abejonių kelia ir siūlymas numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse turėtų būti nustatomos profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. DK 193 straipsnyje apibrėžtas skirtingų kolektyvinių sutarčių rūšių turinys. Kolektyvinių sutarčių šalys turi teisę nustatyti ir profesinių sąjungų narių socialines garantijas, jas įvardinti papildomomis ar kokiomis kitomis. Šiame kontekste abejonių kelia ir siūlomas pakeitimas, kuriuo kolektyvinių sutarčių turinį siekiama papildyti nuostata, kad kolektyvinėse sutartyse nustatomas „tarnybos (darbo) ir poilsio laiko <...> sąlygos“, taip galimai susiaurinant esamą platesnę formuluotę „tarnybos (darbo) <...> sąlygos“.
Svarstytina, ar siūlomo pakeitimo nereikėtų atsisakyti;
3) keičiamo įstatymo
Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 181 straipsnio 2 dalį, šios sutarties šalimi yra Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, todėl prieštaravimai šalintini;
4) keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, todėl siūlymas derinti keičiamo įstatymo nuostatas su Darbo kodeksu šiame kontekste vertintinas kaip perteklinis, nes įstatymo projekto siekiamų tikslų galima pasiekti vadovaujantis galiojančiu reguliavimu. 2. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio
traktuoti, kas yra „vienoje srityje dirbantys valstybės tarnautojai“, pvz., ar vienoje valstybės įstaigoje, bet skirtinguose padaliniuose dirbantys valstybės tarnautojai galėtų būti laikomi dirbančiais „vienoje srityje“. Toks reguliavimas galimai sukeltų praktinio įstatymo taikymo keblumų. Šioje dalyje, atsižvelgiant į DK 179 straipsnio 3 dalį, siūlytina atsisakyti skliausteliuose išdėstyto teksto kaip perteklinio. 3. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“;
2) papildžius straipsnį nauja dalimi, toliau einančios dalys turi būti pernumeruotos atskira straipsnio dalimi (šiuo atveju įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi), o po pernumeruotos dalies einančios keičiamos kitos straipsnio dalys dėstomos jau nurodant naują dalies numerį (šiuo atveju įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi turėtų būti keičiama 6 straipsnio 5 dalis). 4. Galiojančioje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (naujai dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje) teikiamų pakeitimų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-13166 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-04-29 Nr. XIIIP-3841(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: B. Maliušickaja – vidaus reikalų viceministrė, I. Malukienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė, I. Smailaitė – Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė, A. Bagdonaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Trišalės tarybos koordinavimo skyriaus vedėja, D. Urbonas – Policijos departamento vyr. patarėjas, S. Džiautas – Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas, L. Soščekienė
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos teisininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-201 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad nacionalinė kolektyvinė sutartis yra nacionalinio lygmens (čia ir toliau išskirta mūsų) profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) su Darbo kodekse nustatytu reguliavimu dėl kolektyvinių sutarčių rūšių ir siekiant vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo minėtuose teisės aktuose. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl tokių priežasčių:
sąjungų teisinis statusas ir jų steigimo tvarka, kuri apima visų lygių profesines sąjungas. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau- DK) valstybės tarnautojams taikomas subsidiariai, Be to, pagal DK 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės kūrimo praktika, kai į skirtingos teisinės galios norminius aktus perkeliamos analogiško turinio tuos pačius teisinius santykius reguliuojančios normos, laikytina ydinga, nes ji gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo teisinio reguliavimo šaltinis< …> ir kitaip apsunkinti teisės normų taikymą. (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas);
2) profesinės sąjungos steigiasi vadovaudamosi asociacijų laisvės principu, todėl siektina, kad įstatymu būtų reguliuojama tik jų, kaip juridinių asmenų ir teisės subjektų steigimo tvarka. Profesinių sąjungų veiklos reguliavimas gali būti vertinamas kaip profesinių sąjungų veiklos laisvės principo nesilaikymas. Be to, teisė sudaryti sutartis ar susitarimus grindžiama sutarčių laisvės principu, todėl siūlymas įtvirtinti sudaromų sutarčių lygius ir šių sutarčių turinį kelia abejonių. Šiame kontekste abejonių kelia ir siūlymas numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse turėtų būti nustatomos profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. DK 193 straipsnyje apibrėžtas skirtingų kolektyvinių sutarčių rūšių turinys. Kolektyvinių sutarčių šalys turi teisę nustatyti ir profesinių sąjungų narių socialines garantijas, jas įvardinti papildomomis ar kokiomis kitomis. Šiame kontekste abejonių kelia ir siūlomas pakeitimas, kuriuo kolektyvinių sutarčių turinį siekiama papildyti nuostata, kad kolektyvinėse sutartyse nustatomas „tarnybos (darbo) ir poilsio laiko <...> sąlygos“, taip galimai susiaurinant esamą platesnę formuluotę „tarnybos (darbo) <...> sąlygos“.
Svarstytina, ar siūlomo pakeitimo nereikėtų atsisakyti;
šalimi nurodyta Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 181 straipsnio 2 dalį, šios sutarties šalimi yra Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, todėl prieštaravimai šalintini;
tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, todėl siūlymas derinti keičiamo įstatymo nuostatas su Darbo kodeksu šiame kontekste vertintinas kaip perteklinis, nes įstatymo projekto siekiamų tikslų galima pasiekti vadovaujantis galiojančiu reguliavimu. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kaip praktikoje reikėtų traktuoti, kas yra „vienoje srityje dirbantys valstybės tarnautojai“, pvz., ar vienoje valstybės įstaigoje, bet skirtinguose padaliniuose dirbantys valstybės tarnautojai galėtų būti laikomi dirbančiais „vienoje srityje“. Toks reguliavimas galimai sukeltų praktinio įstatymo taikymo keblumų. Šioje dalyje, atsižvelgiant į DK
kaip perteklinio. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“;
2) papildžius straipsnį nauja dalimi, toliau einančios dalys turi būti pernumeruotos atskira straipsnio dalimi (šiuo atveju įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi), o po pernumeruotos dalies einančios keičiamos kitos straipsnio dalys dėstomos jau nurodant naują dalies numerį (šiuo atveju įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi turėtų būti keičiama 6 straipsnio 5 dalis). Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje) teikiamų pakeitimų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-09-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3841 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3841 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės tarnybos
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas, vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajavienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rima Kisielienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Jurgita Vitkauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad nacionalinė kolektyvinė sutartis yra nacionalinio lygmens (čia ir toliau išskirta mūsų) profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) su Darbo kodekse nustatytu reguliavimu dėl kolektyvinių sutarčių rūšių ir siekiant vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo minėtuose teisės aktuose. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl tokių priežasčių:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnyje apibrėžtas profesinių sąjungų teisinis statusas ir jų steigimo tvarka, kuri apima visų lygių profesines sąjungas. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) valstybės tarnautojams taikomas subsidiariai, Be to, pagal DK 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės kūrimo praktika, kai į skirtingos teisinės galios norminius aktus perkeliamos analogiško turinio tuos pačius teisinius santykius reguliuojančios normos, laikytina ydinga, nes ji gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo teisinio reguliavimo šaltinis <…> ir kitaip apsunkinti teisės normų taikymą. (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas);
2) profesinės sąjungos steigiasi vadovaudamosi asociacijų laisvės principu, todėl siektina, kad įstatymu būtų reguliuojama tik jų, kaip juridinių asmenų ir teisės subjektų steigimo tvarka. Profesinių sąjungų veiklos reguliavimas gali būti vertinamas kaip profesinių sąjungų veiklos laisvės principo nesilaikymas. Be to, teisė sudaryti sutartis ar susitarimus grindžiama sutarčių laisvės principu, todėl siūlymas įtvirtinti sudaromų sutarčių lygius ir šių sutarčių turinį kelia abejonių. Šiame kontekste abejonių kelia ir siūlymas numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse turėtų būti nustatomos profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. DK 193 straipsnyje apibrėžtas skirtingų kolektyvinių sutarčių rūšių turinys. Kolektyvinių sutarčių šalys turi teisę nustatyti ir profesinių sąjungų narių socialines garantijas, jas įvardinti papildomomis ar kokiomis kitomis. Šiame kontekste abejonių kelia ir siūlomas pakeitimas, kuriuo kolektyvinių sutarčių turinį siekiama papildyti nuostata, kad kolektyvinėse sutartyse nustatomas „tarnybos (darbo) ir poilsio laiko <...> sąlygos“, taip galimai susiaurinant esamą platesnę formuluotę „tarnybos (darbo) <...> sąlygos“.
Svarstytina, ar siūlomo pakeitimo nereikėtų atsisakyti;
3) keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi nurodyta Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 181 straipsnio
institucija, todėl prieštaravimai šalintini;
4) keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, todėl siūlymas derinti keičiamo įstatymo nuostatas su Darbo kodeksu šiame kontekste vertintinas kaip perteklinis, nes įstatymo projekto siekiamų tikslų galima pasiekti vadovaujantis galiojančiu reguliavimu. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip: „3. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomios Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kaip praktikoje reikėtų traktuoti, kas yra „vienoje srityje dirbantys valstybės tarnautojai“, pvz., ar vienoje valstybės įstaigoje, bet skirtinguose padaliniuose dirbantys valstybės tarnautojai galėtų būti laikomi dirbančiais
„vienoje srityje“. Toks reguliavimas galimai sukeltų praktinio įstatymo
taikymo keblumų.
Šioje dalyje, atsižvelgiant į DK 179 straipsnio 3 dalį, siūlytina atsisakyti skliausteliuose išdėstyto teksto kaip perteklinio. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarta pastabos daliai dėl skliausteliuose išdėstyto teksto atsisakymo kaip perteklinio. Įvertinus susiklosčiusią šakos kolektyvinių sutarčių sudarymo viešajame sektoriuje praktiką ir Kolektyvinių sutarčių registro duomenis, darytina išvada, kad praktikoje nekyla keblumų sudarant ir valstybės tarnyboje taikant šakos kolektyvines sutartis. Atsižvelgiant į tai, paliekama nuostata „valstybės tarnautojai, dirbantys vienoje viešojo administravimo veiklos srityje“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų
(susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje srityje dirbantiems valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotosų institucijosų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), ir poilsio laiko, ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-201 2,3
projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“;
2) papildžius straipsnį nauja dalimi, toliau einančios dalys turi būti pernumeruotos atskira straipsnio dalimi (šiuo atveju įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi), o po pernumeruotos dalies einančios keičiamos kitos straipsnio dalys dėstomos jau nurodant naują dalies numerį (šiuo atveju įstatymo projekto 1 straipsnio
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti Buvusią 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: laikyti 5 dalimi:. 5. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje) teikiamų pakeitimų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti
ministerija, 2019-09-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3841 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
2 2019-09-13 buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3841 (toliau - Įstatymo projektas). 2019-11-20 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas įstatymo projektą svarstė ir priėmė nutarimą daryti klausimo svarstymo komitete pertrauką, siūlyti Įstatymo projekto iniciatoriams pateikti pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo. 2022-01-31 Lietuvos Respublikos Seimo narys S. Šedbaras Įstatymo projektui pateikė pasiūlymą. Seimo narys siūlo pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija iš esmės pritaria Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymui. Visgi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas pagrindines įstatymo sąvokas, siūlo Seimo nario pasiūlymą patikslinti - vietoje žodžių „tarnaujantiems pareigūnams“ įrašyti žodžius „einantiems pareigas valstybės tarnautojams.“ Seimo nario pateiktas pasiūlymas išdėstytinas taip: „4.
Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems pareigūnams einantiems pareigas valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. “ Maloniai prašome atsižvelgti į Seimo nario pateiktą pasiūlymą ir LTPF teikiamą patikslinimą bei atnaujinti Įstatymo projekto svarstymą komitete. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Stasys Šedbaras, 2022-01-3112 Argumentai: 2019 m. lapkričio 20 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3841 ir nutarė daryti klausimo svarstymo komitete pertrauką. Be kita ko, buvo pasiūlyta įstatymo projekto iniciatoriams pateikti siūlymus dėl įstatymo projekto tobulinimo pagal Teisės departamento pastabas. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektas yra tobulintinas, o įstatymo projekto iniciatoriai siūlymų dėl įstatymo projekto tobulinimo nepateikė, yra teikiamas šis pasiūlymas tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3841 pagal Teisės departamento pastabas.
Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje nėra įtvirtinta šakos kolektyvinė sutartis, todėl valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose nėra galimybės sudaryti šakos kolektyvinių sutarčių. Pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3890-261/2020 buvo padaryta išvada, kad nors nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi VTĮ redakcija nenumato šakos kolektyvinės sutarties sudarymo galimybės valstybės tarnyboje, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad anksčiau (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudarytos kolektyvinės sutartys automatiškai netenka galios. Manytina, kad dėl tokio teisinio reguliavimo yra susidariusi situacija, kad daliai valstybės tarnautojų galioja anksčiau sudarytos šakos kolektyvinės sutartys, o kita dalis valstybės tarnautojų neturi galimybės sudaryti sutarčių, nesant konkrečios nuorodos dėl šakos kolektyvinės sutarties valstybės tarnybos įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.“ Buvusią 6 straipsnio 4 dalį atitinkamai laikyti 5 dalimi. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas iš esmės pritaria pasiūlymui, tačiau, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnyje dėstomas sąvokas ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pasiūlymą, siūlo tikslinti pasiūlymo formuluotę ir vietoj sąvokos „tarnaujantys pareigūnai“ vartoti sąvoką „valstybės tarnautojai“.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų
(susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje srityje dirbantiems valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotosų institucijosų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-05 Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3841 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-3841(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3841(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė