Projekto lyginamasis variantas
VIDAUS TARNYBOS STATUTO 61 straipsniO 3 DALIES
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti Statuto 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra nacionalinio lygmens profesinių
sąjungų organizacijų, atstovaujančių viešojo administravimo veiklos srityse tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi šių pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir bei ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. Statutinės įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį sudaro statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir pareigūnams atstovaujančios statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos statutinės įstaigos pareigūnų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir bei ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. Statutinės įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušra Papirtienė
aiškinamasis raštas
TARNYBOS STATUTO 61 STRAISNIO 3 DALIES PAKEITIMO įstatymo, Lietuvos respublikos
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 str. 3 d. pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projektai (toliau – projektai) parengti siekiant suderinti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK), Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) teisinį reglamentavimą, susijusi su DK, Statute ir VTĮ įtvirtintomis kolektyvinių sutarčių rūšimis bei siekiant vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo minėtose teisės aktuose. DK 3 straipsnyje yra nurodoma, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos darbo teisės šaltinių yra kolektyvinės sutartys, kurios įtvirtina darbo teisės normas, taip pat jas sudarančių šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybė. DK 191 straipsnyje yra įtvirtinamos pagrindinės kolektyvinių sutarčių rūšys: nacionalinė (tarpšakinė) kolektyvinė sutartis; teritorinė kolektyvinė sutartis; šakos (gamybos, paslaugų, profesinė) kolektyvinė sutartis; darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis; darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis – nacionalinės, šakos ar darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais. Šių kolektyvinių sutarčių sistemą nulemia socialinės partnerystės ir kolektyvinių derybų lygmuo. Nuo kolektyvinių sutarčių rūšių priklauso kokie subjektai gali būti tų sutarčių šalimis (DK 192 straipsnis) ir koks bus tų sutarčių turinys (DK 193 straipsnis).
Be kita ko, DK 193 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra, ir kad bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose. Šiuo metu galiojančiame VTĮ 6 straipsnyje nėra numatyta tokia kolektyvinių sutarčių rūšis kaip šakos kolektyvinė sutartis, o šiuo metu galiojančioje Statuto 61 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta nacionalinė kolektyvinė sutartis. Profesinių sąjungų ir profesinių sąjungų organizacijų, veikiančių valstybės tarnyboje ir vidaus tarnyboje, nariai yra ir valstybės tarnautojai, ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tai reiškia, kad bet kurios profesinių sąjungų organizacijos sudaryta atitinkamai šakos ar nacionalinė kolektyvinė sutartis, atsižvelgiant į nurodytą dabartinį DK, VTĮ ir Statuto teisinį reglamentavimą, bus taikoma ne visa apimtimi. Teigiama, kad nesant konkrečios nuorodos dėl šakos kolektyvinės sutarties VTĮ bei konkrečios nuorodos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties Statuto nuostatuose, tokių sudarytų sutarčių nuostatos jas sudariusių profesinių sąjungų ar profesinių sąjungų organizacijų nariams nėra taikomos.
Toks teisinis reglamentavimas pažeidžia minėtų profesinių sąjungų ar jų organizacijų narių teisės ir užkerta jiems kelią naudotis minėtose sutartyse numatytomis papildomomis socialinėmis garantijomis. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja situaciją, kai visiškai neužtikrinama socialinės partnerystės paskirtis ir yra nepasiekiami socialinės partnerystės tikslai, nes nėra patenkinami profesinių sąjungų ir profesinių sąjungų organizacijų atstovaujamų asmenų (narių) interesai. Projektuose taip pat siūloma numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse būtų įtvirtinamos profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos. Toks teisinis reglamentavimas yra galimas, nes DK nuostatos aiškiai nustato, kad kolektyvinių sutarčių šalimis yra specialieji subjektai, iš vienos pusės profesinės sąjungos ar jų organizacijos, iš kitos pusės, darbdavys ar darbdaviai. Tai leidžia kolektyvinių sutarčių šalims derėtis ne tik dėl darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko, kitų socialinių ir ekonominių sąlygų, bet ir dėl profesinių sąjungų narių papildomų socialinių garantijų, nes kiekviena bet kurios rūšies kolektyvinės sutarties norminė nuostatą gali gerinti darbuotojų, kuriems atstovauja profesinės sąjungos ar jų organizacijos, padėtį palyginti su ta, kuri nustatyta DK ar kitose darbo teisės normose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų Projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė. 3.
aptarti teisiniai santykiai VTĮ 6 straipsnis šiuo metu nenumato galimybių valstybės tarnyboje sudaryti šakos kolektyvinių sutarčių, Statuto 61 straipsnio 3 dalis šiuo metu neapibrėžia nacionalinių kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektais siekiama suderinti DK, VTĮ ir Statuto teisinį reglamentavimą dėl kolektyvinių sutarčių rūšių, suvienodinti pozicijas ir nuomones dėl šakos, nacionalinių kolektyvinių sutarčių nuostatų aiškinimo ir taikymo valstybės tarnyboje ir vidaus tarnyboje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priimtų įstatymo projektų įgyvendinimui papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Kolektyvinė sutartis“, „socialinės garantijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Aušra Papirtienė
3
2019-09-20
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
siūloma papildyti keičiamo statuto 63 straipsnio 3 dalį nuostata, kad „Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių viešojo administravimo veiklos srityse tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi šių pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma suderinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – keičiamas statutas) su Darbo kodekse nustatytu reguliavimu dėl kolektyvinių sutarčių rūšių ir siekiant vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo minėtuose teisės aktuose. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl tokių priežasčių:
1) keičiamo statuto dešimtajame skirsnyje yra nustatyti profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumai, t. y. numatyta tam tikra reguliavimo specifika lyginant su Darbo kodekso reguliavimu, kiek tai susiję su profesinių sąjungų veikla. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į viešojo administravimo įstaigų sąrangą, visgi nesiekė nustatyti, kad statutinių įstaigų pareigūnų profesinės sąjungos nėra nacionalinės kolektyvinės sutarties šalis. Be to, neaišku, kuo skirtųsi nacionalinė kolektyvinė sutartis ir šakos kolektyvinė sutartis, nes nurodytas sutarčių dalykas yra tapatus.
Teikiama nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijų apibrėžtis kelia abejonių, nes viešojo administravimo veiklos sritis (nurodyta apibrėžiant šakos kolektyvinę sutartį) ir viešojo administravimo veiklos sritys (nurodyta apibrėžiant nacionalinę kolektyvinę sutartį) gali būti įvairiai interpretuojamos;
2) abejonių kelia siūlymas numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse turėtų būti nustatomos profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos, nes toks garantijų klasifikavimas įstatyme yra perteklinis, neaišku, koks būtų šių garantijų turinys vertinant jas tiek keičiamo statuto, tiek Darbo kodekso 193 ir 197 straipsnių kontekste;
3) keičiamo statuto
Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 181 straipsnio 2 dalį, šios sutarties šalimi yra Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, todėl prieštaravimai šalintini;
4) įstatymo projektu siūloma papildyti galiojančią 61 straipsnio 3 dalies redakciją nuostata, kad kolektyvinėje sutartyje būtų nustatomos „pareigūnų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko“ sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad galiojanti vartojama formuluotė
„tarnybos (darbo) <...> sąlygos“ yra platesnio pobūdžio, svarstytina, ar
siūlomas pakeitimas nebūtų suprantamas siauriau. Tuo pačiu svarstytina, ar nereikėtų keičiamo statuto 61 straipsnyje jau esamos formuluotės „tarnybos
(darbo) ir poilsio laiko“ patikslinti, atsisakant žodžių „ir poilsio laiko“, taip paliekant platesnio turinio formuluotę ir tuo pačiu suvienodinant vartojamą terminiją. 2. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus – įstatymo projekto pavadinime ir 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „3 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
3
2019-11-20
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vilija Aleknaitė - Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Beata Maliušickaja, vyriausioji patarėja Irina Malukienė, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-09-201 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo statuto 63 straipsnio 3 dalį nuostata, kad „Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių viešojo administravimo veiklos srityse tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi šių pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma suderinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – keičiamas statutas) su Darbo kodekse nustatytu reguliavimu dėl kolektyvinių sutarčių rūšių ir siekiant vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo minėtuose teisės aktuose. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl tokių priežasčių:
1) keičiamo statuto dešimtajame skirsnyje yra nustatyti profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumai, t. y. numatyta tam tikra reguliavimo specifika lyginant su Darbo kodekso reguliavimu, kiek tai susiję su profesinių sąjungų veikla. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į viešojo administravimo įstaigų sąrangą, visgi nesiekė nustatyti, kad statutinių įstaigų pareigūnų profesinės sąjungos nėra nacionalinės kolektyvinės sutarties šalis. Be to, neaišku, kuo skirtųsi nacionalinė kolektyvinė sutartis ir šakos kolektyvinė sutartis, nes nurodytas sutarčių dalykas yra tapatus.
Teikiama nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijų apibrėžtis kelia abejonių, nes viešojo administravimo veiklos sritis (nurodyta apibrėžiant šakos kolektyvinę sutartį) ir viešojo administravimo veiklos sritys (nurodyta apibrėžiant nacionalinę kolektyvinę sutartį) gali būti įvairiai interpretuojamos;
2) abejonių kelia siūlymas numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse turėtų būti nustatomos profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos, nes toks garantijų klasifikavimas įstatyme yra perteklinis, neaišku, koks būtų šių garantijų turinys vertinant jas tiek keičiamo statuto, tiek Darbo kodekso 193 ir 197 straipsnių kontekste;
šalimi nurodyta Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 181 straipsnio 2 dalį, šios sutarties šalimi yra Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, todėl prieštaravimai šalintini;
nuostata, kad kolektyvinėje sutartyje būtų nustatomos „pareigūnų tarnybos
(darbo) ir poilsio laiko“ sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad galiojanti vartojama formuluotė „tarnybos (darbo) <...> sąlygos“ yra platesnio pobūdžio, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas nebūtų suprantamas siauriau. Tuo pačiu svarstytina, ar nereikėtų keičiamo statuto 61 straipsnyje jau esamos formuluotės „tarnybos (darbo) ir poilsio laiko“ patikslinti, atsisakant žodžių „ir poilsio laiko“, taip paliekant platesnio turinio formuluotę ir tuo pačiu suvienodinant vartojamą terminiją. Nesvarstyta Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus – įstatymo projekto pavadinime ir 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „3 dalies“. Nesvarstyta Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-09-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3840 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyta Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-11-05 * Kadangi Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Vidaus tarnybos statuto 39, 53, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4031, kuris tikslina visą 61 straipsnio 3 dalį, šį projektą, kaip tikslinantį analogišką reglamentavimą, siūlome atmesti. Pritarti
į tai, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Vidaus tarnybos statuto 39, 53, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4031, kurio vienas iš tikslų sudaryti teisines prielaidas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikyti nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas, siūlytina įstatymo projektą Nr. XIIIP-3840 atmesti. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Nekrošius, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO 61 STRAIPSNIO 3 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: B. Maliušickaja – vidaus reikalų viceministrė, I. Malukienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė, I. Smailaitė – Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė, A. Bagdonaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Trišalės tarybos koordinavimo skyriaus vedėja, D. Urbonas – Policijos departamento vyr. patarėjas, S. Džiautas – Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas, L. Soščekienė – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė, O. Kilkinova – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos teisininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-201 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo statuto 63 straipsnio 3 dalį nuostata, kad „Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių viešojo administravimo veiklos srityse tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi šių pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos bei profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma suderinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – keičiamas statutas) su Darbo kodekse nustatytu reguliavimu dėl kolektyvinių sutarčių rūšių ir siekiant vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo minėtuose teisės aktuose. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl tokių priežasčių:
1) keičiamo statuto dešimtajame skirsnyje yra nustatyti profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumai, t. y. numatyta tam tikra reguliavimo specifika lyginant su Darbo kodekso reguliavimu, kiek tai susiję su profesinių sąjungų veikla. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į viešojo administravimo įstaigų sąrangą, visgi nesiekė nustatyti, kad statutinių įstaigų pareigūnų profesinės sąjungos nėra nacionalinės kolektyvinės sutarties šalis. Be to, neaišku, kuo skirtųsi nacionalinė kolektyvinė sutartis ir šakos kolektyvinė sutartis, nes nurodytas sutarčių dalykas yra tapatus.
Teikiama nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijų apibrėžtis kelia abejonių, nes viešojo administravimo veiklos sritis (nurodyta apibrėžiant šakos kolektyvinę sutartį) ir viešojo administravimo veiklos sritys (nurodyta apibrėžiant nacionalinę kolektyvinę sutartį) gali būti įvairiai interpretuojamos;
2) abejonių kelia siūlymas numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse turėtų būti nustatomos profesinių sąjungų narių papildomos socialinės garantijos, nes toks garantijų klasifikavimas įstatyme yra perteklinis, neaišku, koks būtų šių garantijų turinys vertinant jas tiek keičiamo statuto, tiek Darbo kodekso 193 ir 197 straipsnių kontekste;
šalimi nurodyta Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 181 straipsnio 2 dalį, šios sutarties šalimi yra Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, todėl prieštaravimai šalintini;
redakciją nuostata, kad kolektyvinėje sutartyje būtų nustatomos „pareigūnų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko“ sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad galiojanti vartojama formuluotė „tarnybos (darbo) <...> sąlygos“ yra platesnio pobūdžio, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas nebūtų suprantamas siauriau. Tuo pačiu svarstytina, ar nereikėtų keičiamo statuto 61 straipsnyje jau esamos formuluotės „tarnybos (darbo) ir poilsio laiko“ patikslinti, atsisakant žodžių „ir poilsio laiko“, taip paliekant platesnio turinio formuluotę ir tuo pačiu suvienodinant vartojamą terminiją. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus – įstatymo projekto pavadinime ir 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „3 dalies“.. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingu mo ministerijos 2019-09-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3840 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime Nesvarstyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Kadangi Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Vidaus tarnybos statuto 39, 53, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4031, kuris tikslina visą 61 straipsnio 3 dalį, šį projektą, kaip tikslinantį analogišką reglamentavimą, siūlome atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė