P rojekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Asmenis, pateikusius prašymus neleisti
lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. “
Pakeisti 28 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, duomenis , taip pat ir ypatingus asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje) ;“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė
P rojekto XIIIP-3827 (2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Asmenis, pateikusius prašymus neleisti
lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. “
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
ir uždaviniai: Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat, draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Minėtai lošimų organizatorių pareigai įvykdyti reikalingi duomenys kaupiami dviejuose registruose, t. y., nuo 2017 m. gegužės 1 d. veiklą pradėjusiame Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre (toliau – Registras), kuriame yra registruojami asmenys, pateikę prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre (toliau – NIRVAR). Lošimų organizatorius, siekdamas patikrinti, ar asmeniui yra leidžiama lošti, pateikia užklausą Registrui, kuri per Registro turimą sąsają perduodama ir NIRVAR. Lošimų organizatoriui pateikiamas atsakymas “Leidžiama” arba “Draudžiama”, neišskiriant atsakymą pateikusio šaltinio. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. i š Registro į NIRVAR sąsajos būdu buvo pateikta
užklausų. Iš jų, tik 20 užklausų buvo teigiamos, t. y. šie asmenys ar asmuo buvo NIRVAR objektai ir jiems buvo draudžiama lošti.
VĮ Registrų centro duomenimis, dėl iš Registro į NIRVAR sąsajos būdu pateiktų užklausų valstybei tenkantys kaštai 2018 m. sudarė 3,5 mln eurų. Įvertinus teigiamų užklausų kiekį iš NIRVAR į Registrą per visą Registro veikimo laikotarpį bei registrų sąveikos kaštus, darytina išvada, kad patiriami kaštai yra akivaizdžiai neproporcingi siekiamam tikslui įgyvendinti. Taip pat dėl didelio užklausų kiekio iš Registro į NIRVAR vyksta registrų sąsajų sutrikimai, kurie lemia Registro veiklos sutrikimus. Įstatymo projekto tikslas – atsisakyti neefektyvaus NIRVAR duomenų naudojimo. Tuo pačiu, neveiksnių ir ribotai veiksnių šioje srityje asmenų apsauga būtų užtikrinama globėjams ir/ar rūpintojams įgyvendinant pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiojoje knygoje. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) globėjas ar rūpintojas, manydamas, kad jo atstovaujamasis turi problemų dėl lošimo ar galėtų dalyvauti lošimuose nesuvokdamas savo atsakomybės ir negalėdamas įvertinti galimų neigiamų dalyvavimo lošimuose pasekmių, turėtų galimybę pateikti prašymą neleisti lošti Registrui atstovaujamojo vardu. Toks prašymo neleisti lošti pateikimo būdas nereikalautų papildomų kaštų, tačiau efektyviai užtikrintų teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažintų neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje asmenų apsaugą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Rasa Budbergytė 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą užtikrina lošimų organizatorius. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pareiga neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose yra nustatyta lošimų organizatoriams, lošimų organizatoriai naudodamiesi Registru, pateikia užklausą, Registras pateikia užrašą ,,Leidžiama“ arba ,,Draudžiama“, nenurodydamas, kuriame registre yra į registruotas asmuo. 4.
rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma atsisakyti draudimo į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad tų pačių tikslų galima pasiekti globėjui ar rūpintojui pateikiant prašymą neleisti lošti Registrui atstovaujamojo vardu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą turės būti pakeisti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 55 ,,Dėl žinybinio Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
rengimo metu konsultuotasi su Lošimų priežiūros tarnybos specialistais
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lošimų veikla“, ,,prašymas neleisti lošti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė Parašas
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į lošimų organizavimo vietas draudžiama įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Civilinį kodeksą pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje bei draudžiama leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šios nuostatos įgyvendinimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamam tikslui, nes Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre yra labai mažas skaičius asmenų, kuriems draudžiama lošti, todėl didelis užklausų kiekis registrui nepasiteisina. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsauga šioje srityje būtų užtikrinama globėjams ar rūpintojams įgyvendinant pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje. Manome, kad siūlomas reguliavimas bei projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai nėra pagrįsti dėl kelių priežasčių:
Pirma, pats neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teisinis statusas suponuoja, kad valstybė turi imtis visų veiksmų, užtikrinančių tokių asmenų interesų apsaugą, t.y. teismo konstatavimas, kad f izinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų lošimų srityje reikšmės ar jų valdyti , suponuoja valstybei pareigą imtis visų priemonių, kad šie asmenys negalėtų dalyvauti šioje valstybės reguliuojamoje ir prižiūrimoje veikloje. Taigi, teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu lošimų srityje, o ne globėjo ar rūpintojo veiksmai įgyvendinant šį teismo sprendimą, turi būti laikomas pakankamu pagrindu uždrausti šiems asmenims lošti.
Antra, pažymėtina, kad nei Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, nei kitame įstatyme nėra įtvirtinta konkrečių globėjo ar rūpintojo pareigų imtis įvairių teisinių priemonių (pvz., pateikti prašymą globojamojo asmens vardu Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre) dėl globojamųjų asmenų interesų apsaugos. Trečia, globėjų ar rūpintojų prašymo neleisti lošti teikimas Apribojusiųjų savo galimybę lošti asmenų registrui būtų ne tik perteklinis ir netikslingas, tačiau ir teisiškai nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ne asmuo, jo globėjas ar rūpintojas sąmoningai savo iniciatyva suvaržo savo galimybes dalyvauti lošimuose, o būtent teismas valstybės vardu pripažįsta jo negalėjimą dalyvauti azartinių lošimų srityje, todėl bet koks „papildomas“ prašymas yra neturėtų būti reikalingas. Ketvirta, svarstytina, ar valstybės prievolė užtikrinti, jog asmenys, pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais lošimų srityje, nedalyvautų lošimuose, negalėtų būti užtikrinama keičiant poįstatyminį teisinį reguliavimą. Manytina, jog poįstatyminis teisinis reguliavimas galėtų būti pakeistas tokiu būdu, kad lošimų organizatorių užklausos būtų teikiamos tik vienam registrui, t. y. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrui. Teigtina, jog su registrais susijęs poįstatyminis teisinis reguliavimas galėtų būti pakeistas tokiu būdu, jog visų asmenų, kuriems bet kuriuo pagrindu draudžiama dalyvauti lošimuose duomenys būtų tvarkomi viename registre, pavyzdžiui, keičiant registro registravimo objektus.
Be to, manytina, kad galėtų būti svarstomos ir kitokios alternatyvos, kurių pagrindu lošimų organizatoriai būtų tinkamai informuoti apie asmenis, pripažintus neveiksniais ar ribotai veiksniais lošimų srityje, kad tokiam informavimui nebūtų skiriamos nepagrįstai didelės valstybės lėšos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, Teisės departamentas laikosi 2019 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. XIIIP-3827 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ išdėstytų argumentų, kuriais nepritariama siūlomam nuostatos, kad į lošimų organizavimo vietas draudžiama įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Civilinį kodeksą pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje bei draudžiama leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, atsisakymui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
2019-12-04 Nr. 109
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-12 išvada Nr. XIIIP-3827 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad į lošimų organizavimo vietas draudžiama įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Civilinį kodeksą pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje bei draudžiama leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šios nuostatos įgyvendinimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamam tikslui, nes Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre yra labai mažas skaičius asmenų, kuriems draudžiama lošti, todėl didelis užklausų kiekis registrui nepasiteisina. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsauga šioje srityje būtų užtikrinama globėjams ar rūpintojams įgyvendinant pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje.
Manome, kad siūlomas reguliavimas bei projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai nėra pagrįsti dėl kelių priežasčių:
neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teisinis statusas suponuoja, kad valstybė turi imtis visų veiksmų, užtikrinančių tokių asmenų interesų apsaugą, t.y. teismo konstatavimas, kad f izinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų lošimų srityje reikšmės ar jų valdyti , suponuoja valstybei pareigą imtis visų priemonių, kad šie asmenys negalėtų dalyvauti šioje valstybės reguliuojamoje ir prižiūrimoje veikloje. Taigi, teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu lošimų srityje, o ne globėjo ar rūpintojo veiksmai įgyvendinant šį teismo sprendimą, turi būti laikomas pakankamu pagrindu uždrausti šiems asmenims lošti. Nepritarti Argumentai:
Viena iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro (toliau – NIRVAR) paskirčių - r egistruoti visus asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje. Šių sričių NIRVAR šiuo metu yra daugiau nei
100Nei vienoje iš nurodytų sričių, įregistruotų asmenų, išskyrus asmenų,
pripažintų ribotai veiksniais lošimų srityje, interesai nėra užtikrinami vykdant papildomą patikrą registre (šiuo atveju Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Taigi, rūpintojo, kai asmens veiksnumas apribotas tam tikroje srityje tiesioginė paskirtis ir yra apsaugoti bei apginti ribotai veiksnaus asmens interesus. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d.
NIRVAR nėra įregistruotas nei vienas asmuo, kurio veiksnumas būtų apribotas lošimų srityje. Įvertinus praktinį šiuo metu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies įgyvendinimą darytina išvada, kad nustatytas draudimas į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose yra perteklinis, nurodytu mechanizmu nėra naudojamasi, o NIRVAR ir Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro sąveika sukelia neproporcingus registrų sąveikos kaštus, kurie vien per 2018 m. VĮ Registrų centras duomenimis sudarė 3 500 000 Eur. 2. Antra, pažymėtina, kad nei Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, nei kitame įstatyme nėra įtvirtinta konkrečių globėjo ar rūpintojo pareigų imtis įvairių teisinių priemonių (pvz., pateikti prašymą globojamojo asmens vardu Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre) dėl globojamųjų asmenų interesų apsaugos. Nepritarti Argumentai:
Viena iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro (toliau – NIRVAR) paskirčių - r egistruoti visus asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje. Šių sričių NIRVAR šiuo metu yra daugiau nei
100Nei vienoje iš nurodytų sričių, įregistruotų asmenų, išskyrus asmenų,
pripažintų ribotai veiksniais lošimų srityje, interesai nėra užtikrinami vykdant papildomą patikrą registre (šiuo atveju Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Taigi, rūpintojo, kai asmens veiksnumas apribotas tam tikroje srityje tiesioginė paskirtis ir yra apsaugoti bei apginti ribotai veiksnaus asmens interesus. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d.
NIRVAR nėra įregistruotas nei vienas asmuo, kurio veiksnumas būtų apribotas lošimų srityje. Įvertinus praktinį šiuo metu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies įgyvendinimą darytina išvada, kad nustatytas draudimas į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose yra perteklinis, nurodytu mechanizmu nėra naudojamasi, o NIRVAR ir Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro sąveika sukelia neproporcingus registrų sąveikos kaštus, kurie vien per 2018 m. VĮ Registrų centras duomenimis sudarė 3 500 000 Eur. 3. Trečia, globėjų ar rūpintojų prašymo neleisti lošti teikimas Apribojusiųjų savo galimybę lošti asmenų registrui būtų ne tik perteklinis ir netikslingas, tačiau ir teisiškai nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ne asmuo, jo globėjas ar rūpintojas sąmoningai savo iniciatyva suvaržo savo galimybes dalyvauti lošimuose, o būtent teismas valstybės vardu pripažįsta jo negalėjimą dalyvauti azartinių lošimų srityje, todėl bet koks „papildomas“ prašymas yra neturėtų būti reikalingas. Nepritarti Argumentai:
Viena iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro (toliau – NIRVAR) paskirčių - r egistruoti visus asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje. Šių sričių NIRVAR šiuo metu yra daugiau nei
100Nei vienoje iš nurodytų sričių, įregistruotų asmenų, išskyrus asmenų,
pripažintų ribotai veiksniais lošimų srityje, interesai nėra užtikrinami vykdant papildomą patikrą registre (šiuo atveju Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus.
Taigi, rūpintojo, kai asmens veiksnumas apribotas tam tikroje srityje tiesioginė paskirtis ir yra apsaugoti bei apginti ribotai veiksnaus asmens interesus. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. NIRVAR nėra įregistruotas nei vienas asmuo, kurio veiksnumas būtų apribotas lošimų srityje. Įvertinus praktinį šiuo metu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies įgyvendinimą darytina išvada, kad nustatytas draudimas į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose yra perteklinis, nurodytu mechanizmu nėra naudojamasi, o NIRVAR ir Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro sąveika sukelia neproporcingus registrų sąveikos kaštus, kurie vien per 2018 m. VĮ Registrų centras duomenimis sudarė 3 500 000 Eur. 4. Ketvirta, svarstytina, ar valstybės prievolė užtikrinti, jog asmenys, pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais lošimų srityje, nedalyvautų lošimuose, negalėtų būti užtikrinama keičiant poįstatyminį teisinį reguliavimą. Manytina, jog poįstatyminis teisinis reguliavimas galėtų būti pakeistas tokiu būdu, kad lošimų organizatorių užklausos būtų teikiamos tik vienam registrui, t. y. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrui. Teigtina, jog su registrais susijęs poįstatyminis teisinis reguliavimas galėtų būti pakeistas tokiu būdu, jog visų asmenų, kuriems bet kuriuo pagrindu draudžiama dalyvauti lošimuose duomenys būtų tvarkomi viename registre, pavyzdžiui, keičiant registro registravimo objektus.
Be to, manytina, kad galėtų būti svarstomos ir kitokios alternatyvos, kurių pagrindu lošimų organizatoriai būtų tinkamai informuoti apie asmenis, pripažintus neveiksniais ar ribotai veiksniais lošimų srityje, kad tokiam informavimui nebūtų skiriamos nepagrįstai didelės valstybės lėšos. Nepritarti Argumentai:
CK 2.111 straipsnyje nustatyta, kad NIRVAR registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas. Lietuvos Respublikos informacinių išteklių įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad registro tvarkytojui susijusio registro perduotus registro duomenis draudžiama rinkti ir įrašyti į registrą iš pirminių šaltinių ar juos tikslinti kitokiu būdu. Registre įregistruotas registro objektas pakartotinai kituose registruose neregistruojamas. Atsižvelgiant į tai, nurodytas pasiūlymas keisti poįstatyminius teisės aktus taip, kad visų asmenų, kuriems bet kuriuo pagrindu draudžiama dalyvauti lošimuose duomenys būtų tvarkomi viename registre, prieštarauja tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos informacinių išteklių įstatymo 15 straipsnio 4 daliai, kadangi šis įstatymas imperatyviai draudžia dviejuose registruose registruoti tapačius objektus. 2. LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-09-18 raštas Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
(toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant apsaugoti neveiksnius ir ribotai veiksnius asmenis prašymą neleisti lošti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrui turėtų teikti artimieji. Atsižvelgiant į tai, kad teikdami prašymą artimieji, tikėtina, turės pateikti ir teikimą pagrindžiančią informaciją, įskaitant ir informaciją apie veiksnumo apribojimus (taigi informaciją apie aptariamo asmens sveikatos būklę), svarstytina, ar tikslinga Įstatymo projekto 2 straipsniu išbraukti nuorodą į Priežiūros tarnybos tvarkomus ypatingus asmens duomenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus Reglamentui (ES) 2016/679 [1] ypatingi asmens duomenys vadinami specialių kategorijų asmens duomenimis (Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnis). Pritarti Siūlome nekeisti
išbraukti nuorodos į Priežiūros tarnybos tvarkomus ypatingus asmens duomenis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas. 7.1. Sprendimai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-042 Pasiūlymas:
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. ir PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-3827(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė [1]
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)