Projekto lyginamasis variantas
ix-2499
2019 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „1. Savivaldybių tarybos:
1) aglomeracijose nustato tyliąsias aglomeracijos zonas ir tyliąsias gamtos zonas; ne aglomeracijose, atsižvelgdamos į vietos gyventojų apklausos rezultatus dėl tyliųjų zonų nustatymo poreikio, – tyliąsias viešąsias zonas ir tyliąsias gamtos zonas;
2) tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles;
3) privalomai svarsto pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų, savo ūkinėje veikloje naudojančių triukšmo šaltinius, ūkinės veiklos ribojimą;
34) tvirtina triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius;
45) tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;
56) tvirtina triukšmo prevencijos zonas;
67) nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones;
78) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Mykolas Majauskas
triukšmo valdymo ĮSTATYMO NR. IX-249913
ir uždaviniai. Triukšmo taršos kontrolę Lietuvos Respublikoje reglamentuoja įvairūs įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Pagrindiniai jų – LR Triukšmo valdymo įstatymas Nr. IX-2499, bei jame savivaldybių taryboms paruošti pavestos triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklės. Šių teisės aktų pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį. Kai kurių Lietuvos savivaldybių patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės numato priemones, skirtas drausminti pakartotinai ir (ar) piktybiškai jų nesilaikančius asmenis, tačiau tokių sankcijų, kaip triukšmo šaltinio valdytojo ūkinės veiklos ribojimo taikymo svarstymas yra apibrėžiamas tik kaip galimybė, tačiau ne būtinybė. Kai kurių savivaldybių triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse, toks mechanizmas nėra numatomas ar apibrėžtas išvis. Tai savivaldybės institucijas padaro neįgalias imtis griežtesnių sankcijų arba palieka teisę už pakartotinius savo pačių patvirtintų triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimus net nesiimti svarstyti jų laužytojų veiklos ribojimo, ir leisti pagal ANK baudžiamiems asmenims ir toliau tęsti gyventojų rimtį trikdančią veiklą. Dabar galiojančių prevencijos priemonių, įstatymų ir poįstatyminių aktų sankcijų neveiksmingumą įrodo tai, jog nuo 2017 m., atvejų, susijusių su Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą (ANK
ketvirtadaliu (nuo 131 iki 170 atvejų), o konkrečiai su savivaldybių patvirtintų triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidimu (ANK 48 str. 3 ir 4 dalys) susijusių atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 28 iki 46 atvejų).
Spręsti susidariusiai situacijai yra siūloma papildyti Triukšmo valdymo įstatymo su savivaldybių institucijų kompetencijomis susijusią dalį taip, kad pakartotinai triukšmo taisykles laužančių triukšmo šaltinių valdytojų ūkinės veiklos ribojimo svarstymas būtų ne savivaldybių tarybos diskrecijai paliekama teisė, bet jos pareiga. Tai savaime niekaip neįpareigos jokių savivaldybių institucijų priimti konkrečių sprendimų minėtų pažeidėjų atžvilgiu, tačiau padės užtikrinti pakankamą dėmesį šiai problemai, teisės aktų įgyvendinimą, tinkamą jų ginamų viešųjų interesų apsaugą ir piliečių apsaugą nuo triukšmo taršos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius ir rengėjas - Lietuvos Respublikos Seimo narys Mykolas Majauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu, Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnis nurodo, kad triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles tvirtina savivaldybių tarybos, tačiau nenurodo konkrečių privalomų veiksmų pakartotinių šias taisykles laužančių asmenų atžvilgiu. Kai kurių savivaldybių tarybų patvirtintos taisyklės numato tik galimybę, tačiau ne pareigą svarstyti veikos ribojimo taikymą pakartotiniams triukšmo taisyklių pažeidėjams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma papildyti Triukšmo įstatymo 13 dalį nustatant, kad savivaldybių tarybos privalomai svarsto pakartotinių triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Griežtesnė triukšmo taisyklių ir kitų su triukšmu susijusių įstatymų ir poįstatyminių aktų taikymo kontrolė galimai turės laikinų neigiamų pasekmių kai kuriems verslo subjektams, kurie dėl tam tikrų aplinkybių nėra susipažinę su jais ar ne iki galo laikosi jų nuostatų. Tikėtina, kad po pereinamojo laikotarpio nepiktybiškai ir nereguliariai triukšmo taisykles pažeidžiantiems subjektams pakeitimai neigiamos įtakos neturės. Ėmus dažniau stabdyti piktybiškai triukšmo taisyklių nesilaikančių verslo subjektų veiklą, tikėtina, kad juos pakeis įstatymų ir taisyklių reikalavimų besilaikantys subjektai, taip pagerindami piliečių gyvenimo kokybę ir savo verslo šakos įvaizdį. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Savivaldybių tarybos, kurių triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės nenumato prievolės svarstyti pakartotinių taisyklių pažeidėjų veiklos ribojimų ir su tuo susijusių procedūrų, turės atitinkamai inkorporuoti įstatymo pakeitimo nuostatas į šias taisykles ir kitus susijusius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Triukšmo valdymas, savivaldybių institucijos, ūkinė veikla. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Mykolas Majauskas
ĮSTATYMO NR. IX-2499 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti savivaldybės taryboms pareigą privalomai svarstyti pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų, savo ūkinėje veikloje naudojančių triukšmo šaltinius, ūkinės veiklos ribojimą. Nei iš projekto nuostatų, nei iš kartu su projektu teikiamo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokius sprendimus turės teisę priimti savivaldybės tarybos, įgyvendinusios joms siūlomais pakeitimais nustatytą pareigą. Pažymėtina, kad tiek galimi sprendimai, tiek jų priėmimo pagrindai turi būti nustatyti įstatyme. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje yra reglamentuojamas tik įstatymo įsigaliojimas, straipsnio pavadinime esantys žodžiai „ir įgyvendinimas“ brauktini kaip pertekliniai. Šio straipsnio tekste nustatant projekto įsigaliojimo datą žodelio „nuo“ atsisakytina. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.2 punktu, projekto 1 straipsnį reikėtų išdėstyti taip: „1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
„3) (punkto tekstas)“
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2020-04-29
pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai: K. Bartkevičius, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas A. Astrauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė, padėjėja M. Neverkevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G. Keso, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos l.e.p. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja V. Turauskytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamu projektu siūloma nustatyti savivaldybės taryboms pareigą privalomai svarstyti pakartotinai triukšmo prevencijos
viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų, savo ūkinėje veikloje naudojančių triukšmo šaltinius, ūkinės veiklos ribojimą. Nei iš projekto nuostatų, nei iš kartu su projektu teikiamo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokius sprendimus turės teisę priimti savivaldybės tarybos, įgyvendinusios joms siūlomais pakeitimais nustatytą pareigą. Pažymėtina, kad tiek galimi sprendimai, tiek jų priėmimo pagrindai turi būti nustatyti įstatyme. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-182 2.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje yra reglamentuojamas tik įstatymo įsigaliojimas, straipsnio pavadinime esantys žodžiai „ir įgyvendinimas“ brauktini kaip pertekliniai. Šio straipsnio tekste nustatant projekto įsigaliojimo datą žodelio „nuo“ atsisakytina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-181
3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.2 punktu, projekto 1 straipsnį reikėtų išdėstyti taip: „1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
„3) (punkto tekstas)“
4-8 punktais.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-29 Lietuvos savivaldybių asociacija teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3825 (toliau – Įstatymo projektas). 1. Savivaldybės pažymi, kad Įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas, kadangi Įstatymo projekte nėra numatyti ūkinės veiklos ribojimo pagrindai, kriterijai, sąlygos, savivaldybių tarybos pareigos riboti ūkinę veiklą apimtis bei savivaldybių tarybų sprendimų užtikrinimo mechanizmas. Pritarti
asociacija, 2019-10-29
administracinių nusižengimų kodeksas (LR ANK) numato atsakomybę fiziniams asmenims, jo pagrindu juridiniai asmenys nėra baudžiami. Tai iš esmės prieštarauja pagrindiniam Įstatymo projekto tikslui - suvaldyti juridinio asmens ūkinėje veikloje kylantį triukšmą ribojant ūkinę veiklą.
nuostatos turėtų būti suderintos su LR ANK nuostatomis. Pritarti
savivaldybių asociacija, 2019-10-29
tikros teisės suvaržymu, kai kurios savivaldybės siūlo numatyti galimybę savivaldybei kreiptis į teismą, kuris ištyręs pateiktus įrodymus, galėtų taikyti ūkinės veiklos ribojimą. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-09-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3825 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
savivaldybės administracija, 2019-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo Jūsų 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. SAVP-543 (Savivaldybėje registruota 2019 m. spalio 14 d., reg. Nr. A50-29722/19). kuriuo prašote pateikti pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. 1-2499 (toliau - {statymas) 13 straipsnio pakeitimo projekto. Projektu siūloma {statymo 13 straipsnio I dalį papildyti 3 punktu ir nurodyti, kad savivaldybių tarybos „privalomai svarsto pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų, savo ūkinėje veikloje naudojančių triukšmo šaltinius, ūkinės veiklos ribojimą". Įstatymo projekte nenumatyti ūkinės veiklos apribojimo pagrindai, kriterijai, sąlygos, savivaldybių tarybos pareigos riboti ūkinę veiklą apimtis, savivaldybių tarybos sprendimo užtikrinimo mechanizmas.
Kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą turi būti vertinama daug aspektų, t. y. kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis ribojama ūkinės veiklos laisvė, ar ribojimas galimas esant tik pakartotiniam nubaudimui, ar toks ribojimas proporcingas, pagrįstas, adekvatus siekiamam tikslui pasiekti, ar net ir apribojus ūkio subjekto veiklą bus daromas teigiamas poveikis aplinkai ir pan. Įstatymo projekte minimas pakartotinis ūkio subjekto nubaudimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - LR ANK) nenumato juridinių asmenų atsakomybės, todėl už nusižengimus baudžiami tik fiziniai asmenys. Manytina, kad šiuo požiūriu Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su LR ANK. Ūkio subjektai verčiasi skirtinga veikla, tai gali būti pasilinksminimo įstaigos (kavinės, barai, restoranai), komercine veikla besiverčiantys ūkio subjektai (gamyba, paslaugos ir pan.). Nėra aišku, ar būtų ribojama konkretaus ūkio subjekto veikla, ar tik ribojamas triukšmo šaltinio (įrenginys, garso kolonėlės ir pan.) naudojimas. Ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojo interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, {statyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Priimant savivaldybių taryboms tokio pobūdžio sprendimus turi būti nustatyta aiški ribojimo apimtis. Būtina nustatyti, ar ūkio subjekto veiklos ribojimas turi grįžtamąją galią, ar įmanomas tokio sprendimo atšaukimas, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus triukšmo šaltinį. Taip pat turėtų būti nustatyta, ar savivaldybių tarybos gali apriboti ūkio subjekto veiklą tik konkrečiam laikui, ar apribojamas taikomas vietos atžvilgiu, ar tik konkrečiam ūkio subjektui.
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) 2015 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą byloje Vėkony prieš Vengriją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Vėkony v. Vengrija (pareiškimo Nr. 65681/13), kurioje pareiškėjas skundė valstybės institucijų veiksmus, varžančius ūkinės veiklos laisvę, nes įstatyminiu reguliavimu buvo panaikintas leidimas jam prekiauti tabako gaminiais. EŽTT pripažįsta, kad valstybės institucijos, įvesdamos tam tikrus ūkinės veiklos laisvės apribojimus, turi paisyti atitinkamų sąlygų, t. y. ribojimas turi būti ne tik teisėtai nustatytas siekiant bendrųjų interesų (šios bylos atveju - visuomenės sveikatos), tačiau atitikti proporcingumo principą: ribojimas yra tinkamas numatytam tikslui pasiekti, ribojimas nepanaikina pačios ekonominės veiklos laisvės esmės, ribojimas nesukelia pernelyg didelės naštos asmeniui, kurio laisvei nustatomi apribojimai, palyginti su esamomis alternatyviomis priemonėmis, ribojimas suvaržo ūkinę veiklos laisvę ne daugiau, nei reikia numatytam tikslui pasiekti, o asmeniui, kurio laisvė ribojama, užtikrina teisinę galimybę savo teisėtiems interesams ginti. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. balandžio 9 d. nutarimai). Tačiau nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis j asmens ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas).
Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas, kad būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžti ūkinės veiklos apribojimo pagrindai, kriterijai, sąlygos, apimtis bei savivaldybių tarybų sprendimų užtikrinimo mechanizmas. Pritarti
ministerija, 2019-10-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3825 (toliau - Įstatymo projektas) ir lydimaisiais dokumentais, informuoja, kad nepritaria Įstatymo projektui dėl šių priežasčių:
1Pagal Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją,
kai kurių Lietuvos savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse (toliau - taisyklės) nenumatytos priemonės ir būtinybė esant piktybiškam asmenų taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymui svarstyti ūkinės veiklos ribojimo priemones: Įstatymo projektu siūloma papildyti Triukšmo valdymo įstatymo 13 dalį nustatant, kad savivaldybių tarybos privalomai svarsto pakartotinių triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai savaime neįpareigos savivaldybių institucijų priimti konkrečių sprendimų pažeidėjų atžvilgiu, tačiau padės užtikrinti pakankamą dėmesį šiai problemai, teisės aktų įgyvendinimą, tinkamąją ginamų viešųjų interesų apsaugą ir piliečių apsaugą nuo triukšmo taršos. Nei iš Įstatymo projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokius sprendimus turės teisę priimti savivaldybės tarybos, kokios galimos sprendimų pasekmės, todėl manytina, kad Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai nepasieks aiškinamajame rašte nurodytų tikslų.
Pažymėtina, kad galimi sprendimai, jų priėmimo pagrindai, ūkinės veiklos ribojimo priemonės turi būti nustatyti įstatyme. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad savivaldybių institucijos neturi pakankamų priemonių taikyti griežtesnes sankcijas asmenims esant minėtų taisyklių pažeidimams, tai galimai nuo 2017 metų sukėlė beveik dvigubai didesnį pažeidimų skaičių (nuo 28 iki 46 atvejų) dėl savivaldybių patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymo (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 48 straipsnio
rašte nepakanka informacijos ir argumentų problemos identifikavimui ir jos sprendimui: nėra pateikta informacija, ar buvo nagrinėtos savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimų priežastys (pvz., ar buvo aktyviau vykdoma minėtų taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolė, ar buvo gauta daugiau skundų dėl triukšmo, ar padaugėjo triukšmą skleidžiančių objektų, dėl kokių triukšmą skleidžiančių objektų buvo nustatyti pažeidimai), kokios buvo taikomos sankcijos pažeidėjams, kiek buvo pakartotinių pažeidimų ir pakartotinai taikytų sankcijų.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų, o 4 dalyje numatyta, kad pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų; dėl numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti įgalioti policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai (ANK 589 str.). Aiškinamajame rašte nėra informacijos, ar buvo šios sankcijos taikytos. Pritarti
savivaldybės Naktinės ekonomikos komisija, 2019-10-31 Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) 13 str. pataisos: Triukšmo valdymo įstatymo 13 str. 1 d. 3 p. siūloma įtvirtinti savivaldybių tarybos pareigą pakartotinai svarstyti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų, savo ūkinėje veikloje naudojančių triukšmo šaltinius, ūkinės veiklos ribojimą. Naujas tarybos pareigos įtvirtinimas triukšmo problemos neišspręs, kadangi pirmiausia reikia apgalvoti reglamentavimo veikimo mechanizmą, jo realumą ir efektyvumą, tai šiuo metu nenumatyta.
Siūlomoje įstatymo formuluotėje nenumatyti ūkinės veiklos apribojimo pagrindai, kriterijai, sąlygos (neaišku, kokioms sąlygoms esant ūkinė veikla turės būti ribojama). Neaiški savivaldybių tarybos pareigos riboti ūkinę veiklą apimtis (nenumatyta ar tarybos turės riboti veiklą visada, ar ne). Nežinomas savivaldybių tarybos sprendimo užtikrinimo mechanizmas (neaišku, kokius sprendimus savivaldybių taryba turės priimti teisę). Veiklos ribojimo nuostatos praktinis įgyvendinimas Vilniaus miesto savivaldybės lygmenyje sunkiai įmanomas. Vilniaus miesto savivaldybė vienintelį kartą 2012 m. bandė riboti veiklą ir 2019 m. teismuose galutinai pralaimėjo bylą dėl veiklos ribojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-219-756/2018). Vilniaus miesto Naktinės ekonomikos komisija siūlo:
Atsiimti Triukšmo valdymo įstatymo pataisą, kadangi ji gali sukurti papildomų teisinių spragų, nes nėra sukuriamas praktinis tokios savivaldybių tarybos pareigos įgyvendinimo mechanizmas ir tvarka. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-12-18 nutarimas Nr. 1317 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1413 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pritarti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3825 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projekto siūlomą teisinį reguliavimą pagal šiuos pasiūlymus: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto rengimo tikslas yra savivaldybių taryboms nustatyti pareigą privalomai svarstyti pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų ūkinės veiklos ribojimo galimybes. Vertinant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą Įstatymo projekto rengimo tikslą ir Įstatymo projekte pateiktus teisinio reglamentavimo siūlymus, pastebėtina tai, kad nėra aišku, kaip praktikoje turėtų būti įgyvendinama ši nuostata ir kokių teisinių pasekmių turėtų būti siekiama įgyvendinus šiuos teisinio reglamentavimo siūlymus. Manytina, kad siūlymų įgyvendinimas turėtų būti susijęs su savivaldybės tarybos atitinkamo sprendimo dėl ūkinės veiklos ribojimo priėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai), riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad ūkinės veiklos vykdymo ribojimas būtų nustatomas už pakartotinį savivaldybės tarybos tvirtinamų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Taigi ūkinės veiklos vykdymo ribojimo sąlygos būtų nustatytos ne įstatyme, bet savivaldybių tarybų tvirtinamose triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse.
Tokia taisyklė prieštarauja konstitucinei doktrinai, kad ūkinės veiklos ribojimus gali nustatyti tik įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl poveikio priemonių taikymo savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl ūkinės veiklos ribojimo, t. y. Įstatymo projekte turėtų būti nustatyta, kokie konkrečiai ūkinės veiklos ribojimai gali būti taikomi, kokios konkrečios ūkinės veiklos ribojimų pritaikymo sąlygos, kokios ūkinės veiklos ribojimų panaikinimo sąlygos, kokia ūkinės veiklos ribojimų galiojimo trukmė ir pan. bei nuostatomis, kokioms pažeidimų sąlygoms esant savivaldybių tarybos galėtų priimti sprendimus dėl ūkinės veiklos ribojimo. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3825 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės ir savivaldybių institucijų, asociacijų pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas, A. Kirkutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas