Lyginamasis projekto variantas
20 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį. 4. Grybas – natūraliai augantis ar dirbtinai pasodintas laukinio grybo rūšies bet kurios jo biologinio vystymosi stadijos individas. Grybais pagal šį įstatymą taip pat laikomos grybų sporos, lengvai atpažįstamos ar identifikuojamos grybo dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę grybų egzemplioriai. 2. Pripažinti netekusiomis galios2 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis. 6. Introdukcija –procesas, kai rūšis apgalvotai perkeliama į gamtinę aplinką už savo natūralaus arealo ribų. 7. Laukinis augalas (toliau – augalas) – natūraliai augantis ar dirbtinai pasodintas laukinio augalo rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Augalais pagal šį įstatymą taip pat laikomos augalų sėklos, dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę augalų egzemplioriai. 8. Laukinis gyvūnas (toliau – gyvūnas) – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios savo biologinio vystymosi stadijos individas. Gyvūnais pagal šį įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai. 3. Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi: „21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ir 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL 2014 L317 p. 35), 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/160 (OL 2017 L 27, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 338/97), ir 2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1739/2005, nustatančiame gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp šalių narių (OL 2005 L 279, p. 47).“
straipsnio pakeitimas
9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) suderinusi kartu su Muitinės departamentu ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtindama Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles, nustato saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų prekybos reikalavimus;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 3 dalies 10 punktą. „10) tvirtina
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Saugomų rūšių naudojimas neturi kelti grėsmės tokių rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Asmenys, naudojantys saugomas rūšis, turi laikytis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymo reikalavimų, Lietuvos Respublikos Aaplinkos ministerijos nustatytos saugomų rūšių naudojimo tvarkos, Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir kitų teisės aktų.“. 2. Pripažinti netekusiomis galios 10 straipsnio 3 ir 4 dalis. „3. Prekiauti, siūlyti parduoti ar pirkti, importuoti, eksportuoti, reeksportuoti saugomų rūšių gyvūnus leidžiama vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis.“ „4.
Prekiauti, siūlyti parduoti ar pirkti, importuoti, eksportuoti, reeksportuoti saugomų rūšių augalus ir grybus leidžiama vadovaujantis Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklėmis.“. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹straipsniu „10¹ straipsnis. Prekyba saugomomis rūšimis. Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimo galiojimo panaikinimas
saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais reglamentuoja šis įstatymas ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės. 2. Atsižvelgiant į saugomų rūšių apsaugos būklę, taip pat į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau saugomų rūšių paimti iš jų buveinių, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikromis saugomomis rūšimis. Rūšys, kuriomis prekyba ribojama arba draudžiama, nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse. 3. Prekiauti saugomų rūšių (išskyrus įvežimą (išvežimą)), nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, egzemplioriais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir/ar padauginusiems augalus ar grybus dirbtiniu būdu ar išveisusiems nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus ir teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus turintiems asmenims, jei tam neprieštarauja Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys ar konvencijos. 4.
prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais reikalingas ketinant prekiauti (išskyrus įvežimą (išvežimą)) saugomų rūšių, nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, laukiniais gyvūnais šiais atvejais, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis:
1) prekiaujant gyvais egzemplioriais specializuotose gyvūnų prekybos vietose, kurios patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka;
2) cirkams, viešai eksponuojant laukinius gyvūnus siekiant gauti pajamų;
3) prekiaujant Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose nurodytais negyvais egzemplioriais, išskyrus, kai prekiaujama asmeniniais arba namų ūkio daiktais. 5. Leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas:
1) kai asmuo prekiauja laukiniais gyvūnais, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu, išduotas leidimas laikyti nelaisvėje šių rūšių laukinius gyvūnus;
2) kai asmuo turi leidimą įkurti zoologijos sodą, išduotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu;
3) kai prekiaujama gyvūnais, skirtais sudaryti veislinę bandą specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose. 6. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išduoda arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą leidimo prašytojui pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir reikalingos informacijos leidimui išduoti gavimo dienos. 7. Prašymas išduoti leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nebenagrinėjimas, jeigu leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingos išduoti leidimą. 8.
prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais prašytojas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui prekiauti laukiniais gyvūnais gauti pateikimo dienos negauna atsakymo, laikoma, kad leidimas išduotas. 9. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą sustabdo, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas:
1) Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę nepateikia teisėtą saugomų laukinių gyvūnų rūšių įsigijimą ir (ar) jų kilmę patvirtinančių dokumentų;
2) prekybos vietoje laiko saugomų rūšių laukinius gyvūnus sąlygomis, kurios neatitinka gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. 10. Prieš sustabdydama leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą dėl šio straipsnio 9 dalies 1-2 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas sustabdomas. 11.
dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus pažeidimus, leidimo turėtojas iš karto įpareigojamas neprekiauti tais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, kurių teisėtą įsigijimą ir (ar) kilmę patvirtinančių dokumentų nepateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę, ir kuriuos prekybos vietoje laiko sąlygomis, neatitinkančiomis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. 12. Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas sustabdomas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui. Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos priimto sprendimo dėl leidimo galiojimo sustabdymo dienos. 13. Sustabdžius Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą, draudžiama jais prekiauti. 14. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymą panaikina, jeigu leidimo prekiauti laukiniais gyvūnais turėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo leidimo galiojimo sustabdymo dienos pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas. 15.
ministerijos įgaliota institucija leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą panaikina, jeigu:
1) leidimo turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą;
2) leidimo turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas baigdamas leidime nurodytą veiklą;
3) mirus fiziniam asmeniui, kuriam jis buvo išduotas;
4) leidimo turėtojas per 3 mėnesius nuo leidimo galiojimo sustabdymo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas;
5) per kalendorinius metus leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojui skirtos 2 administracinės nuobaudos dėl prekybos neteisėtai įgytais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais;
6) leidimui gauti asmuo pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus. 16. Prieš panaikindama leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą dėl šio straipsnio 15 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas panaikinamas. 17. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja leidimo turėtoją. 18. Jeigu leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas panaikintas dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 15 dalies 5 ir 6 punktuose, naujas leidimas šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.18.
Aplinkos ministerijai uždraudus prekiauti tam tikrų saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, leidžiama šiuos laukinius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties ir viešai eksponuoti laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Šiuos gyvūnus veisti ir dauginti draudžiama ir turi būti užkirstas kelias jiems ištrūkti į laisvę. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu „10² straipsnis. Leidimų įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus išdavimas ir galiojimo panaikinimas
laukinių augalų ir grybų įvežimą/išvežimą iš Lietuvos Respublikos į/iš Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis reglamentuoja šis įstatymas ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės. 2. Atsižvelgiant į saugomų rūšių apsaugos būklę, taip pat į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau saugomų rūšių paimti iš jų buveinių, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos tam tikras saugomas rūšis. Ribojamų ir draudžiamų išvežti/įvežti į Lietuvos Respubliką saugomos rūšys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse. 3. Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomas rūšis, kurioms taikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, išdavimo, keitimo sąlygos, galiojimo sąlygos ir terminai nustatomi vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 338/97, 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 865/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr.
338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L166, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (OL 2019 L35, p. 3), bei kitais išsamias jo įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais ir šiuo įstatymu. 4. Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti į/iš Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomų laukinių augalų ir grybų rūšims, kurioms netaikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, reikalingas ketinant įvežti (išvežti) saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus, nurodytus Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse (toliau – Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus). Leidimui gauti kartu su prašymu pateikiama informacija apie leidimo prašytoją ir teisėtą saugomų rūšių laukinių augalų ir grybų įsigijimą patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija Leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus išduoda arba rašytinį atsisakymą išduoti leidimą pateikia leidimo prašytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingos leidimui išduoti, gavimo dienos. 5. Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į numatomą įvežimo (išvežimo) datą, bet ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo leidimo išdavimo datos. 6.
išduoti Leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingos išduoti leidimą. 7. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas (bent vienu iš šių atvejų):
1) pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą;
2) leidimui gauti buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus;
3) jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas, praneša, kad saugomų rūšių laukiniai augalai ar grybai, kuriems vežti buvo išduotas leidimas, žuvo arba negyvi egzemplioriai buvo sunaikinti;
4) leidimo turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas baigdamas leidime nurodytą veiklą;
5) leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus laikomas negaliojančiu, mirus fiziniam asmeniui, kuriam jis buvo išduotas. 8. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimo panaikinimą priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja leidimo turėtoją. 9. Jeigu Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimas buvo panaikintas dėl priežasties, nurodytos šio straipsnio 7 dalies
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai gyvenusius (augusius) ir išnykusius saugomų rūšių gyvūnus, augalus ir grybus reintrodukuoti leidžiama turint Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme nustatytus leidimus ir, jeigu tai nekelia pavojaus ekosistemų stabilumui, saugomų rūšių saugumui ir yra įvertintos rūšies perspektyvos, galimas jų poveikis kitoms rūšims, jų populiacijoms ir buveinėms.“
ir išdėstyti ją taip: „2. Saugomų rūšių perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos reikalavimai nustatomi Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Aaplinkos ministerijos tvirtinamame Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenų prašymai suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis nagrinėjami, leidimai išduodami ir vykdytų priemonių ataskaitos pateikiamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamame tvirtinamuose Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklėse nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prekiauja laukiniais paukščiais, jų lengvai atpažįstamomis dalimis arba gaminiais iš jų laikydamasis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo ir Aplinkos ministerijos, Muitinės departamento ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvirtinamų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių, kuriose nustatytos laukinių paukščių rūšys, kuriomis leidžiama prekiauti, ir prekybos jomis sąlygos;“. 9 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenų prašymai suteikti šio straipsnio
ir įvykdytų priemonių ataskaitos pateikiamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymu, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėmis.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.. 2. Asmenims, turintiems iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais, leidžiama prekiauti šiame leidime nurodytais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Šių leidimų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo 10¹ straipsnio nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3818(2) Lyginamasis variantas
10¹,10² IR 10³
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį. 4. Grybas – natūraliai augantis ar dirbtinai pasodintas laukinio grybo rūšies bet kurios jo biologinio vystymosi stadijos individas. Grybais pagal šį įstatymą taip pat laikomos grybų sporos, lengvai atpažįstamos ar identifikuojamos grybo dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę grybų egzemplioriai. 2. Pripažinti netekusiomis galios2 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis. 6. Introdukcija –procesas, kai rūšis apgalvotai perkeliama į gamtinę aplinką už savo natūralaus arealo ribų. 7. Laukinis augalas (toliau – augalas) – natūraliai augantis ar dirbtinai pasodintas laukinio augalo rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Augalais pagal šį įstatymą taip pat laikomos augalų sėklos, dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę augalų egzemplioriai. 8. Laukinis gyvūnas (toliau – gyvūnas) – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios savo biologinio vystymosi stadijos individas. Gyvūnais pagal šį įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai. 3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 13 dalį. 13. Reintrodukcija – procesas, kai rūšis pakartotinai įkurdinima jos natūraliame areale, kuriame ji gyveno, bet išnyko ar buvo išnaikinta. 4. Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi: „21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio
(EB) Nr. 338/97), ir 2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1739/2005, nustatančiame gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp šalių narių.“
straipsnio pakeitimas
9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) suderinusi kartu su Muitinės departamentu ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles, nustato saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų prekybos reikalavimus;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 3 dalies 10 punktą. „10) tvirtina Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisykles;“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Saugomų rūšių naudojimas
neturi kelti grėsmės tokių rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Asmenys, naudojantys saugomas rūšis, turi laikytis šio įstatymo, Laukinės gyvūnijos įstatymo, Laukinių augalų ir grybų įstatymo reikalavimų, Aaplinkos ministerijos nustatytos patvirtinto sSaugomų rūšių naudojimo aprašo tvarkos, Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir kitų teisės aktų. 2.
paėmimas iš gamtinės aplinkos, tų rūšių stebėjimas, žymėjimas, filmavimas, fotografavimas, veisimas, laikymas nelaisvėje, saugomų rūšių naudojimas mokslo tiriamiesiems darbams ir kitos naudojimo formos, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų prekybą, atliekamas pagal Aaplinkos ministro ministerijos patvirtintą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą. Leidimas stebėti, filmuoti, ir fotografuoti saugomas rūšis, kai šių rūšių individai netrikdomi, nereikalingas, išskyrus:
1) saugomasų gyvūnų rūšis rūšių gyvūnus, įrašytasus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių sąrašą ir Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus;
2) veisimosi metu prie saugomų rūšių gyvūnų jų buveinių;,
3) saugomų rūšių gyvūnus žiemavietėse, žiemos miego metu. 3. Prekiauti, siūlyti parduoti ar pirkti, importuoti, eksportuoti, reeksportuoti saugomų rūšių gyvūnus, augalus ir grybus leidžiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Laukinės gyvūnijos įstatymu ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėmis. 4. Prekiauti, siūlyti parduoti ar pirkti, importuoti, eksportuoti, reeksportuoti saugomų rūšių augalus ir grybus leidžiama vadovaujantis Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklėmis. 5.4. Saugomas rūšis naudoti šio straipsnio 2 dalyje (išskyrus saugomų rūšių gyvūnų laikymą nelaisvėje ir prekybą saugomomis rūšimis) nurodytais būdais leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduotą leidimą.“
10¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 10¹straipsniu: „10¹ straipsnis. Prekyba saugomomis rūšimis. Saugomų rūšių įvežimas į Lietuvos Respubliką ir išvežimas iš Lietuvos Respublikos 1.
Prekybą saugomomis rūšimis (įskaitant saugomų rūšių įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių arba išvežimą iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis) reglamentuoja šis įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės. 2. Atsižvelgiant į saugomų rūšių apsaugos būklę ir į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau saugomų rūšių paimti iš jų buveinių, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikromis saugomomis rūšimis ir
(ar) riboja arba uždraudžia įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti tam tikras saugomas rūšis. Saugomoms rūšims, kuriomis prekyba ribojama arba draudžiama (įskaitant saugomas rūšis, kurias įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti ribojama arba draudžiama), ir prekybos ribojimams ir draudimams (įskaitant įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos) taikomos išimtys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse. 3. Aplinkos ministerijai uždraudus prekiauti tam tikrų saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, leidžiama šiuos laukinius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties ir viešai eksponuoti laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Šiuos gyvūnus veisti ir dauginti draudžiama ir turi būti užkirstas kelias jiems ištrūkti į laisvę. 4.
saugomų rūšių (išskyrus saugomų rūšių įvežimą (išvežimą), nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, egzemplioriais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir (ar) padauginusiems augalus ar grybus dirbtiniu būdu ar teisėtai įgijusiems ir
(ar) išveisusiems nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus ir turintiems teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tam neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys ar konvencijos. 5. Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomas rūšis, kurioms taikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, išdavimo, keitimo, galiojimo sąlygos ir terminai nustatomi vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 338/97, 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 865/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, taip pat kitais išsamias Reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais, šiuo įstatymu ir Laukinės gyvūnijos įstatymu. 6. Įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis saugomų rūšių, kurios nurodytos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse ir kurioms netaikomi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, laukinius gyvūnus leidžiama turint Laukinės gyvūnijos įstatyme nurodytą leidimą.“
10² straipsniu Papildyti Įstatymą 10² straipsniu: „10² straipsnis. Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimo galiojimo panaikinimas 1.
Leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais reikalingas ketinant prekiauti, išskyrus saugomų rūšių įvežimą (išvežimą), saugomų rūšių, nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, laukiniais gyvūnais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, šiais atvejais:
1) gyvais egzemplioriais specializuotose gyvūnų prekybos vietose, kurios patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka;
2) cirkams, viešai eksponuojant laukinius gyvūnus siekiant gauti pajamų;
3) Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose nurodytais negyvais egzemplioriais, išskyrus atvejus, kai prekiaujama asmeniniais arba namų ūkio daiktais. 2. Leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai:
1) asmuo prekiauja saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėdamas leidimą laikyti nelaisvėje šių saugomų rūšių laukinius gyvūnus, išduotą vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu;
2) asmuo turi leidimą įkurti zoologijos sodą, išduotą vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu;
3) prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti. 3. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išduoda arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais prašytojui pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais gavimo dienos. 4.
prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nebenagrinėjimas, jeigu leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. 5. Nutraukus prašymo išduoti leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nagrinėjimą, leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis). 6. Jeigu leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais prašytojas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gauti leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais pateikimo dienos negauna atsakymo, laikoma, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išduotas. 7. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą sustabdo, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais:
1) Aplinkos apsaugos departamentui nepateikia teisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų įsigijimą ir (ar) jų kilmę patvirtinančių dokumentų;
2) prekybos vietoje saugomų rūšių laukinius gyvūnus laiko sąlygomis, kurios neatitinka gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. 8.
leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos įspėja leidimo turėtoją dėl leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais sustabdymo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos. Jeigu per nustatytą terminą leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas sustabdomas. 9. Nustačius šio straipsnio 7 dalyje nurodytus pažeidimus, leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojas nedelsiant įpareigojamas neprekiauti tais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, kurių teisėtą įsigijimą ir (ar) kilmę patvirtinančių dokumentų nepateikė Aplinkos apsaugos departamentui ir kuriuos prekybos vietoje laiko sąlygomis, neatitinkančiomis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. 10. Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas sustabdomas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui. Leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos priimto sprendimo dėl leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymo dienos. 11. Sustabdžius leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą, jais prekiauti draudžiama. 12.
12Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymą panaikina, jeigu leidimo prekiauti laukiniais gyvūnais turėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymo dienos pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių sustabdytas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas. 13. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą panaikina, jeigu:
1) leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą;
2) leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nurodytą veiklą;
3) leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojas miršta;
4) leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas;
5) per kalendorinius metus leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojui daugiau negu vieną kartą skirta administracinė nuobauda dėl prekybos neteisėtai įgytais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais;
6) asmuo gauti leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus. 14.
leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą dėl šio straipsnio 13 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie tai, kad leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojas per 3 mėnesius nuo leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymo dienos nepašalino nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas, dienos įspėja leidimo turėtoją dėl leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo panaikinimo ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos. Jeigu per nustatytą terminą ir (ar) per pratęstą terminą leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas panaikinamas. 15. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo turėtoją. 16. Jeigu leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas panaikintas dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 13 dalies 5 ir 6 punktuose, naujas leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. 12 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo panaikinimo dienos.“
Įstatymo papildymas 10³ straipsniu Papildyti Įstatymą 10³ straipsniu: „10³ straipsnis. Leidimų įvežti į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar išvežti iš Lietuvos
rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus išdavimas ir galiojimo panaikinimas
Respubliką iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar išvežti iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus, kurioms netaikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, reikalingas ketinant įvežti (išvežti) saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus, nurodytus Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse (toliau – leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus). Kartu su prašymu gauti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus pateikiama informacija apie leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus prašytoją ir teisėtą saugomų rūšių laukinių augalų ir grybų įsigijimą patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus išduoda arba rašytinį atsisakymą išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus pateikia leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus prašytojui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus gavimo dienos. 2. Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į numatomą įvežimo (išvežimo) datą, bet ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus išdavimo datos. 3. Prašymo išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingos išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus. 4.
Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus nagrinėjimą, leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis), reikalingi gauti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus. 5. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus galiojimą panaikina, jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus turėtojas (bent vienu iš šių atvejų):
1) pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) gauti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus;
3) praneša, kad saugomų rūšių laukiniai augalai ar grybai, kuriems vežti buvo išduotas leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus, žuvo arba negyvi egzemplioriai buvo sunaikinti;
4) likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus nurodytą veiklą. 6. Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus laikomas negaliojančiu, mirus fiziniam asmeniui, kuriam jis buvo išduotas. 7.
ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus galiojimo panaikinimą priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus turėtoją. 8. Jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus galiojimas buvo panaikintas dėl priežasties, nurodytos šio straipsnio 5 dalies
saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau negu po 12 mėnesių. 12 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir (ar) grybus galiojimo panaikinimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Saugomų rūšių perkėlimas, introdukcija ir reintrodukcija
teritorijoje natūraliai gyvenusius (augusius) ir išnykusius saugomų rūšių gyvūnus, augalus ir grybus reintrodukuoti leidžiama turint Laukinės gyvūnijos įstatyme ir Laukinių augalų ir grybų įstatyme nustatytus leidimus ir, jeigu tai nekelia pavojaus ekosistemų stabilumui, saugomų rūšių saugumui ir yra įvertintos rūšies perspektyvos, galimas jų poveikis kitoms rūšims, jų populiacijoms ir buveinėms. 2. Saugomų rūšių perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos reikalavimai nustatomi Laukinės gyvūnijos įstatyme, Laukinių augalų ir grybų įstatyme ir Aplinkos ministro ministerijos tvirtinamame Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše. 3. Draudžiama Lietuvos Respublikoje introdukuoti tokias gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, kurių paplitimo natūralioje aplinkoje poveikis saugomoms rūšims yra žalingas, nenustatytas, nežinomas ar neprognozuojamas.“
14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenų prašymai suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis nagrinėjami, leidimai išduodami ir vykdytų priemonių ataskaitos pateikiamos aplinkos ministro ministerijos tvirtinamame tvirtinamuose Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklėse nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prekiauja laukiniais paukščiais, jų lengvai atpažįstamomis dalimis arba gaminiais iš jų laikydamasis šio įstatymo, Laukinės gyvūnijos įstatymo ir Aplinkos ministro ministerijos, Muitinės departamento ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvirtinamų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių, kuriose nustatytos laukinių paukščių rūšys, kurių laukiniais paukščiais kuriomis leidžiama prekiauti, ir prekybos jomis sąlygos;“. 10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmenų prašymai suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis nagrinėjami, leidimai išduodami, priežiūra vykdoma ir įvykdytų priemonių ataskaitos pateikiamos aAplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Laukinių augalų ir grybų įstatymu, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėmis.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo įsigaliojimo išduotus leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais, leidžiama prekiauti šiame leidime nurodytais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Šių leidimų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo 10² straipsnio nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LGĮ projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Paslaugų įstatymo 5 straipsnio reikalavimą, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys, nustatomi įstatymais. LGĮ projekte siekiama nustatyti ir patikslinti esminius reikalavimus leidimų laukinių gyvūnų introdukcijai/reintrodukcijai, leidimų naudoti invazines rūšis, leidimų įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos, leidimų įkurti zoologijos sodą, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimų naudoti laukinius gyvūnus ir leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui, taip pat reikalavimus, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys.
LGĮ projekte taip pat nustatomi reikalavimai iškamšų iš laukinių gyvūnų gamintojams, laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę, laukinių gyvūnų paėmimui iš aplinkos globoti ir gydyti, prekybai laukiniais gyvūnais, reikalavimai invazinių rūšių gausos reguliavimui ir plitimo prevencijai. Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1226 projektas (toliau – LAĮ projektas) parengtas siekiant užtikrinti racionalią ir efektyvią laukinės augalijos apsaugą ir naudojimą. Šiuo metu galiojantis Laukinės augalijos įstatymas priimtas 1999 m. ir neatitinka Paslaugų įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių, vykdydami, veiklą turi laikytis leidimą gavę asmenys, nustatomi įstatymais. Kadangi keičiami visi Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo straipsniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, Laukinės augalijos įstatymas išdėstomas nauja redakcija. LAĮ projekto tikslas – tinkamai reglamentuoti laukinių augalų ir grybų apsaugą ir racionalų laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimą.
LAĮ projekto uždaviniai: kaip reikalauja Paslaugų įstatymo 5 straipsnis, įstatyme nustatyti esminius reikalavimus leidimų laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai ir leidimų invazinių rūšių naudojimui išdavimui, jų galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimų galiojimo panaikinimui, taip pat reikalavimus, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys. Taip pat nustatyti reikalavimus invazinių rūšių gausos reguliavimui ir plitimo prevencijai, laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ir 10² straipsniais įstatymo projektas (toliau – SGAGRĮ projektas) parengtas (kaip reikalauja Paslaugų įstatymo 5 straipsnis), siekiant nustatyti esminius reikalavimus leidimams įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus ir leidimų prekiauti laukiniais gyvūnais, išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimo galiojimo panaikinimui; ir pateikti aktualias nuorodas į teisės aktus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerija (tiesioginė rengėja – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės (vyriausiasis patarėjas – Algirdas Klimavičius, tel. 278 6568, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė, tel. 278 6526, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (toliau – Laukinės gyvūnijos įstatymas) ir jį įgyvendinantys teisės aktai:
1) Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės);
2) Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 „Dėl Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas);
3) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka);
4) Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo pakeitimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas);
5) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka);
6) Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio
patvirtinimo“ (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės). Laukinės gyvūnijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas nereglamentuoja žvejybos, tačiau žvejyba yra tik viena iš „žuvininkystės“, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, sudedamųjų dalių. Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje neišsamiai nustatyti Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo pagrindai, t. y. leidimo galiojimas panaikinamas tik, kai nesilaikoma Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos naudojimą, reikalavimų arba šio leidimo turėtojo prašymu. Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnyje nenustatyti reikalavimai iškamšų gamintojams, leidimo naudoti laukinius gyvūnus ir leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Dabar šie reikalavimai nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad naudoti laukinius gyvūnus mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais jų nepaimant iš buveinių saugomose teritorijose leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą. Toks leidimas šiuo metu Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nenustatytas, laukiniams gyvūnams stebėjimas ar jų fotografavimas jų nepaimant iš gamtos nekenkia. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje neišsamiai nustatyti leidimų įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo pagrindai. Šie reikalavimai nustatyti Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše. Laukinės gyvūnijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis. Įstatymo projekte siūloma šią tarybą papildyti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovu. Galiojančiame Laukinės gyvūnijos įstatymo įstatyme nenustatyti reikalavimai invazinių rūšių laukinių gyvūnų gausos reguliavimui ir jų plitimo prevencijai ir invazinių rūšių laukinių gyvūnų naudojimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje. Laukinės gyvūnijos įstatyme neišsamiai nustatyti reikalavimai leidimų įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išdavimui ir galiojimo sustabdymui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. Laukinės gyvūnijos įstatyme neišsamiai nustatyti reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui, leidimų laukinių gyvūnų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje.
Laukinės gyvūnijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda į Medžioklės įstatymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo. Šiuo metu Medžioklės įstatyme jau nustatyta, kad atlyginama ir vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams. Įstatymo projekte siūloma suvienodinti Laukinės gyvūnijos ir Medžioklės įstatymo nuostatas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu laukinių augalų ir grybų apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymas (toliau – Laukinės augalijos įstatymas) ir jį įgyvendinantys teisės aktai:
1) Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka);
2) Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka);
3) Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.
laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka);
4) Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“
laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas);
5) Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 107 „Dėl laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka);
6) Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 139 „Dėl laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka);
7) Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. D1-260 „Dėl prekybos saugomų rūšių augalais ir grybais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės);
8) Laukinės augalijos apskaitos metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.
laukinės augalijos apskaitos metodikos patvirtinimo“ (toliau – Laukinės augalijos apskaitos metodika);
9) Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas;
10) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka;
11) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka. Galiojančiame Laukinės augalijos įstatyme visiškai nereglamentuojamas invazinių laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimas ir jų plitimo prevencija. Taip pat įstatyme nenustatyti reikalavimai laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai, leidimų laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai ir invazinių laukinių augalų rūšių naudojimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta perteklinė pareiga asmenims teikti laukinės augalijos naudojimo statistinius duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nors šiuo metu prekybą saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais reglamentuoja Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės, ir jose nustatyti reikalavimai leidimų įvežti/išvežti į Lietuvą saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus išdavimui ir jų galiojimo panaikinimui, tačiau Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme šie reikalavimai nenustatyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl LGĮ projekto LGĮ projekte nustatoma, kad įstatymas nereglamentuoja žuvininkystės ir mėgėjų žvejybos, kurias dabar atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymai.
Papildomai nustatoma, kad įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos. LGĮ projekte pakeičiama „zoologijos sodų“ sąvoka – nustatomas didesnis rūšių skaičius, nuo kada įstaiga, demonstruojanti visuomenei gyvūnus, patenka į „zoologijos sodų“ sąvoką ir privalo gauti leidimą zoologijos sodui įkurti. Atsižvelgiant į Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014, patikslinamos invazinių ir svetimžemių rūšių sąvokos ir apibrėžiamos ekosisteminių paslaugų ir epizootijos sąvokos. LGĮ projektas papildomas „cirko“ sąvoka – nustatoma, kad cirkas suprantamas taip, kaip nustatyta 2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1739/2005, nustatančiame gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp šalių narių – t. y. keliaujanti paroda arba kilnojamas žvėrynas, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų. Apibrėžiama
„laukinio gyvūno hibrido“ sąvoka – gyvūnas, kurio
ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų. Ši sąvoka apibrėžta atsižvelgiant į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – Reglamentas Nr.
338/97) priedo 11 punktą (Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo), kuriame nustatyta, kad „gyvūnų hibridams, kurių ankstesnėse keturiose linijos kartose buvo vienas ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šio reglamento nuostatos taikomos kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.“ Ši sąvoka reikalinga, kad būtų aišku, iki kelintos kartos gyvūnai laikomi hibridais ir nuo kurios kartos jau nebelaikomi hibridais ir ar jiems taikomos Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios laukinių gyvūnų hibridų naudojimą ir laikymą nelaisvėje, o ne nuostatos, reglamentuojančios laukinių ar naminių gyvūnų laikymą nelaisvėje. Įstatymo projektas papildomas domestikuoto gyvūno sąvoka. Iki šiol nuolatos iškyla klausimai dėl atskirų gyvūnų priskyrimo domestikuotiems (ūkiniams ar naminiams), pvz., stručiai, jūros kiaulytės, audinės, ir klausimas, ar tokiems gyvūnams turi būti taikomi Laukinės gyvūnijos įstatymo reikalavimai (pvz. LGĮ projekte nustatytas draudimas tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus naudoti cirkuose), todėl būtina aiškiai apibrėžti domestikuotų gyvūnų bruožus, kad ateityje kiekvienu atskiru atveju nebūtų galima skirtingai interpretuoti, ar šiai rūšiai taikytinos Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatos. LGĮ projekto 4 straipsnyje, kuriame aptariamas laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinis valdymas, patikslinamos ir papildomos institucijų funkcijos, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1143/2014 įgyvendinimo reikalavimus. Šiame straipsnyje panaikinamos Aplinkos ministerijos tvirtinamos Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės, kadangi vynuoginės sraigės pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą priskiriamos saugomoms rūšims.
Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios vynuoginių sraigių rinkimą ir supirkimą, bus perkeltos į Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622. Nustatoma, kad vietoje šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių bus vienos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės. Šias taisykles tikslinga sujungti, kadangi daugelis nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir gyvūnų įvežimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos, panašios arba vienodos. LGĮ projekto 4 straipsnyje, atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastabas, nustatoma, kad Aplinkos ministerija, suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir, suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir gyvūnais taisykles. Galiojančiame Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatyta, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles Aplinkos ministerija tvirtina kartu su atitinkamomis institucijomis.
LGĮ projekto 4 straipsnyje nustatoma, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, pagal galimybes finansuoja invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimą. Projekto 6 straipsnyje aptariami laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdai
Šiame straipsnyje išsamiau nustatomi leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Nustatomi atvejai, kada leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, pvz., turint leidimą įkurti zoologijos sodą ar leidimą naudoti invazines rūšis, prekybos vietose, taip pat laikant laukinius gyvūnus namuose, paimtus globos ir gydymo tikslais, ir kt. LGI projekte taip pat nustatoma, kad Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, jeigu įgyvendinami Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti gamtotvarkos planai ir saugomų rūšių apsaugos ar veiksmų planai, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės. Ši išimtis nustatyta, kadangi gamtotvarkos, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planai, kuriais siekiama išsaugoti saugomas rūšis ir jų buveines, tvirtinami aplinkos ministro įsakymais, juose nustatoma priemonių vykdymo lokalizacija ir įvertinama žemės nuosavybės forma, savininkai, kitų saugomų rūšių radavietės ir buveinės ir vykdomų priemonių poveikis joms. Šie gamtotvarkos, apsaugos ir veiksmų planai derinami su saugomų teritorijų administracijomis ir miškų valdytojais, ir savininkais, įvertinamos visos kitos aplinkybės. Dėl šių priežasčių – kad rengiant šiuos dokumentus įvertinamos visos aplinkybės, ir jie skirti saugomų rūšių būklei išlaikyti arba pagerinti, LGI projekte būtų netikslinga nustatyti, kad visų nurodytų aplinkybių vertinimas dubliuotųsi rengiant aplinkos ministro įsakymais tvirtinamus dokumentus ir išduodant leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. LGĮ projekto 7 straipsnyje nustatoma pareiga buvusiam Leidimo turėtojui pašalinti aptvarus ar voljerus, jeigu jie įrengti miško žemėje, per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą.
LGĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi griežtesni Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus panaikinimo pagrindai, kai aptvarai įrengiami aptveriant miško žemę. Pagal Aplinkos ministerijai pateiktą informaciją žinoma, kad, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių nuostatomis, asmenys, gavę leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, aptveria tam tikras teritorijas miške, įrengia aptvarus ir voljerus, tačiau miško plotas būna neproporcingai didelis laikomų gyvūnų kiekiui ir šių gyvūnų gyvybiniams poreikiams tenkinti (t. y. dideliame aptvertame plote laikoma labai mažai gyvūnų arba jie iš viso nelaikomi). Todėl tokiais atvejais galima įžvelgti piktnaudžiavimą minėtų taisyklių nuostatomis ir reikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais būtų ribojamas aptveriamos teritorijos plotas ir laikas, kiek laiko aptvarai, įrengti aptveriant mišką, gali būti tušti arba juose laikoma labai mažai gyvūnų. LGĮ projekte nustatomi Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (kai aptveriama miško žemė) galiojimo panaikinimo pagrindai, kai pagal leidimo turėtojo pateikiamas ataskaitas arba patikrinimų metu nustatoma, kad aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir juose 1 metus ir ilgiau nelaikomi gyvūnai arba laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse; ir, kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir per 1 metus juose nepradedami laikyti laukiniai gyvūnai.
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse šiuo metu jau nustatyta, kad „jeigu aptvaras ar voljeras, įrengtas aptveriant mišką ar dalį miško, yra nenaudojamas 1 metus ir daugiau (jame nelaikomi laukiniai gyvūnai), Aplinkos apsaugos departamentas kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje.“ ir kad leidimo galiojimas panaikinamas, kai savivaldybė panaikina sprendimą apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. Projekte šie veiksmai sukeičiami vietomis – pirmiausia panaikinamas leidimas ir nustatoma, kad savivaldybės sprendimas įsigalioja tik įrengus aptvarus. Priėmus LGĮ projektą ir iki įstatymo įsigaliojimo pakeitus Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, taisyklėse bus nustatytas minimalus laukinių gyvūnų skaičius, kuris turi būti laikomas aptverto miško žemės ploto vienete. LGĮ projekte taip pat nustatoma, kad prieš panaikinant leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus dėl priežasties, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir juose laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, pažeidimui pašalinti nustatomas ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų terminas.
Per 90 kalendorinių dienų asmenys, apsitvėrę miško žemę ir šiuose aptvaruose laikantys vieną ar kelis gyvūnus, turės pakankamai laiko įsigyti daugiau gyvūnų arba sumažinti užtverto miško plotą, todėl LGĮ projekte nustatyti pereinamąjį laikotarpį, taip pratęsiant piktnaudžiavimo laiką, kai aptveriamas neproporcingai didelis miško plotas, netikslinga. Nustačius tokius Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kai aptveriama miško žemė, galiojimo panaikinimo pagrindus, bus užtikrinta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata dėl fizinių asmenų teisės laisvai lankytis miškuose. Panaikinamas šiuo metu Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas leidimas naudoti laukinius gyvūnus mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais jų nepaimant iš buveinių saugomose teritorijose, kadangi laukiniams gyvūnams stebėjimas ar jų fotografavimas nepaimant iš gamtos nekenkia. Tokių leidimų nebuvo išduota nė vieno. LGĮ projektu siekiama užtikrinti laukinių gyvūnų apsaugą apribojant jų naudojimą cirko pasirodymuose
Kadangi LGĮ projekto cirko sąvoka apima keliaujančias parodas arba kilnojamus žvėrynus, norima palikti išimtis kai kurioms gyvūnų rūšims, nes tokios rūšys gali būti naudojamos švietimo tikslais, pvz., kai šie gyvūnai vežiojami ir demonstruojami vaikams mokyklose. Nustatoma, kad šis draudimas naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose įsigalioja
paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius leidžiama laikyti nelaisvėje laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų. LGĮ projekte nustatomas draudimas naudoti cirkuose paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius neužkerta kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą, pvz., delfinų pasirodymai delfinariumuose. Europos Sąjungos šalių įstatymuose vis dažniau įtvirtinama nuostata, draudžianti jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai. 24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Laukinių gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje, daugumos laukinių gyvūnų naudojimas uždraustas Norvegijoje ir Belgijoje, Latvija draudžia cirkuose naudoti laisvėje pagautus laukinius gyvūnus, o Estijoje, Lenkijoje priimtas apribojimas cirkuose naudoti laisvėje gimusius laukinius gyvūnus.
Kai kuriose valstybėse draudžiama cirkuose naudoti tam tikras gyvūnų rūšis. Pavyzdžiui, Švedijoje cirko pasirodymuose draudžiama naudoti beždžiones, plėšrūnus, raganosius, žirafas, kengūras, begemotus, ruonius, stručius, krokodilus, danielius, Vengrijoje – dramblius ir primatus. Tuo tarpu Graikijoje, Maltoje, Kipre, Bosnijoje ir Hercegovinoje įtvirtintas visų gyvūnų naudojimo cirko pasirodymuose draudimas. Gyvūnų naudojimas keliaujančiuose cirkuose yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais. Dresuojant, kontroliuojant cirko gyvūnus dažnai prieš juos naudojamas smurtas, keliaujančiuose cirkuose gyvūnai vežami iš vienos vietos į kitą tūkstančius kilometrų. Šių kelionių metu gyvūnai laikomi uždaryti vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių. Atvykus į naują vietą, gyvūnai ir toliau laikomi uždaryti, kol ruošiama pasirodymo vieta. Nuolatiniais šių gyvūnų namais tampa ankšti narvai. Laukiniams gyvūnams gyvenant netinkamose sąlygose, daugumai jų dėl nuolat patiriamo streso dažnai pasireiškia elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas, ilgainiui gyvūnas pradeda netipiškai elgtis: bėgioja narve pirmyn atgal, siūbuoja į šonus, nuolat linkčioja ir supa galvą. LGĮ projekto 8 straipsnyje nustatomi laukinių gyvūnų kryžminimo, naminių ir laukinių rūšių gyvūnų kryžminimo reikalavimai ir reikalavimai leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimo galiojimo panaikinimui.
Šie leidimai nėra naujai nustatomi, šiuo metu jie įtvirtinti Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse (kryžminimui išduodamas leidimas naudoti laukinius gyvūnus). Iki šiol nuo 2009 m. gyvūnų kryžminimui buvo išduotas tik 1 leidimas, kurio galiojimas pasibaigė 2012 m., daugiau prašymų tokiai veiklai vykdyti negauta. Siekiant aiškumo, leidimas naudoti laukinius gyvūnus ir leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui atskirti, juos aprašant (išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą, leidimo turėtojo pareigas) atskiruose straipsniuose, kadangi sąlygos šių leidimų išdavimui ir leidimų turėtojų pareigos skiriasi. LGĮ projekte nustatoma, kad leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo terminas nustatomas įvertinus leidimo prašytojo prašyme nurodytą numatomų vykdyti mokslinių tyrimų trukmę. Galiojimo terminas nustatomas, kadangi šie leidimai išduodami tik mokslo ir mokymo įstaigoms mokslinių tyrimų tikslais ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų vykdomas neribotas kryžminimo metu gautų hibridų veisimas ir užtikrinama veiklos kontrolė. Šis leidimas leidžia vykdyti mokslinę veiklą, leidimo turėtojai nevykdo ūkinės veiklos ir neteikia paslaugų, todėl Paslaugų įstatymo nuostatos dėl leidimų galiojimo neribotą terminą neturėtų būti taikomos.
LGĮ projekto 9 straipsnyje nustatomi leidimo naudoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai ir atvejai, kada šis leidimas nereikalingas (dauguma šių atvejų, kai paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos leidimas nereikalingas, nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patikslinami perkeliant į LGĮ projektą). LGĮ projekto 10 straipsnyje aptariami reikalavimai iškamšų gamintojams
ministerijos pateiktą pastabą įtvirtinamos įstatyme. LGĮ projekto 11 straipsnyje nustatomi leidimų įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo pagrindai. Prieš išduodant šį leidimą numatyta, kad vietoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, būtina organizuoti įvertinimą dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, kurį atlieka Zoologijos sodų patikrinimo komisija (toliau – Komisija), sudaryta iš įvairių institucijų atstovų. Po įvertinimo Komisija teikia ataskaitą, kurioje vertinama numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams; jeigu patikrinimo metu nustatoma numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos, laukinių gyvūnų laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams, leidimo prašytojui turėtų būti pateikiamas atsakymas, kad leidimas įkurti zoologijos sodą bus išduotas tik pašalinus įvertinimo metu nustatytus trūkumus ir įvykdžius zoologijos sodų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
LGĮ projekte taip pat nustatoma, kad, jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl Leidimo zoologijos sodui įkurti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją, Leidimo zoologijos sodui įkurti išdavimo (neišdavimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Aplinkos ministerijos nuomone, šio leidimo išdavimo termino pratęsimo galimybė būtina, kadangi Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai dėl svarbių priežasčių (pvz., dėl sunkumų skubiai organizuojant Komisiją sudarančių institucijų atstovų dalyvavimą patikrinime, dėl ilgiau trukusio įvertinimo ataskaitos teksto parengimo, derinimo su Komisijos atstovais ir išsamaus motyvuoto atsakymo parengimo leidimo prašytojui) 30 kalendorinių dienų termino leidimui išduoti gali neužtekti. Jeigu LGĮ projekte būtų nustatoma, kad Leidimas įkurti zoologijos sodą laikomas išduotu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai per 30 kalendorinių dienų nepateikus jokio atsakymo, ir jeigu po šio termino leidimo prašytojas pradėtų zoologijos sodų veiklą neturėdamas leidimo, vėliau gali kilti grėsmė lankytojų saugumui ir tolimesnei įstaigos veiklai. Pvz., šiuo metu Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta, kad draudžiama laikyti nelaisvėje šių taisyklių 2-ajame priede nurodytame „Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų sąraše“ įrašytų gyvūnų rūšis, išskyrus zoologijos sodus ar mokslo ir mokymo įstaigas.
Jeigu leidimo prašytojas, negavęs teigiamo atsakymo ir pradėjęs zoologijos sodo veiklą, įsigytų ir laikytų šiame sąraše paminėtus gyvūnus, vėliau, bet kurio patikrinimo metu nustačius, kad vykdoma veikla neatitinka zoologijos sodams keliamų reikalavimų ir panaikinus leidimo galiojimą, draudžiamų laikyti nelaisvėje rūšių gyvūnus savininkui reikėtų perduoti (parduoti) kitoms įstaigoms, turinčioms leidimą įkurti zoologijos sodą. Kadangi Lietuvoje zoologijos sodų yra mažai ir jų galimybės priimti ir laikyti papildomus gyvūnus tinkamomis sąlygomis yra ribotos, tikėtina, kad bus atvejų, kai gyvūnai bus teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuojami. Gyvūnų konfiskavimo atveju nuostolių patirtų leidimo prašytojas ir su sunkumais susidurtų už konfiskuotų gyvūnų perkėlimą (perdavimą) atsakinga Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, kadangi, kaip anksčiau minėta, Lietuvoje nėra pakankamai daug įstaigų, turinčių teisę ir galimybes laikyti papildomus gyvūnus, ypač jeigu šiems gyvūnams reikalingos specialios laikymo sąlygos, gyvūnai yra dideli, plėšrūnai ar gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei. Taip pat leidimo prašytojas, negavęs Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos atsakymo dėl trūkumų pašalinimo per 30 kalendorinių dienų, jų nepašalinęs bei pradėjęs zoologijos sodų veiklą, galėtų sukelti grėsmę lankytojų saugumui – pvz., neužtikrinęs, kad gyvūnai negalėtų ištrūkti į laisvę ar kad lankytojai negalėtų turėti kontakto su plėšriaisiais gyvūnais (pvz., kai lankytojas ir ypač vaikai gali įkišti ranką į gyvūnų narvą). Saugumo reikalavimų neįvykdymas iš anksto, prieš pradedant į zoologijos sodą leisti lankytojus, gali turėti skaudžių pasekmių žmonių sveikatai.
Dėl šių priežasčių – dėl draudžiamų laikyti nelaisvėje gyvūnų laikymo ir ypač dėl lankytojų saugumo užtikrinimo, prieš pradedant zoologijos sodo veiklą, LGĮ projekte nustatoma galimybė leidimo įkurti zoologijos sodą nagrinėjimą pratęsti 30 kalendorinių dienų. LGĮ projekto 12 straipsnyje atskirai nustatoma Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis ir jos funkcijos. Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis papildoma Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovu. Žuvininkystės tarnyba dalyvauja ir vykdo šiuo metu Lietuvoje išnykusių žuvų rūšių reintrodukcijos projektus, todėl tarnybos atstovui tikslinga dalyvauti Invazinių rūšių kontrolės tarybos, kuri priima sprendimus dėl rūšių introdukcijos ir reintrodukcijos Lietuvoje, posėdžiuose. LGĮ projekto 13 straipsnyje nustatomi reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai. Nustatomi atvejai, kada leidimai introdukcijai/reintrodukcijai neišduodami (kai nustatoma galima grėsmė vietinei biologinei įvairovei, kai ketinama introdukuoti invazines rūšis) ir nustatomos leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojo pareigos. Šiuo metu esminiai reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, introdukcijos/reintrodukcijos programos rengimui ir šio leidimo turėtojo pareigos nustatytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje.
LGĮ projekto 13 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo introduokuoti/reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų gyvūnams ir žmonėms pernešėja, bei dėl planuojamos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju sprendimo pritarti (nepritarti) rūšies introdukcijai/reintrodukcijai priėmimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia Leidimo introdukuoti/reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo. Tokia nuostata būtina, kadangi, išduodant leidimą introdukuoti/reintrodukuoti gyvūnų rūšis, būtina įvertinti ir patikrinti daug aplinkybių – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, netaps invazine rūšimi ir nepadarys nepataisomos žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai ir gyvūnų sveikatai. Tokių aplinkybių įvertinimui gali reikėti surinkti ir įvertinti daugiau papildomos informacijos, negu pateikia leidimo prašytojas.
Didelė tikimybė, kad dėl turimos informacijos pateikimo ir numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikės kreiptis į mokslo institucijas ar netgi į kitų šalių kompetentingas institucijas. Tokiu atveju atsakymo pateikimas leidimo prašytojui gali užtrukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų. LGĮ projekte nustatoma, kad leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojas turi per 3 metus nuo leidimo išdavimo pradėti vykdyti veiklą, o nepradėjus vykdyti veiklos leidimo galiojimas panaikinamas. Tokia nuostata reikalinga, kadangi per 3 metus gali atsirasti naujos informacijos apie galimą ketinamos introdukuoti/reintrodukuoti rūšies poveikį ekosistemoms, vietinėms rūšims. Taip pat per tiek laiko vietovėje, kurioje numatyta vykdyti introdukciją/reintrodukciją, gali pakisti augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis ir jų buveinės ir dėl šios priežasties introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies poveikį ekosistemai būtina iš naujo įvertinti. Nenustačius termino, per kurį leidimo turėtojas turi pradėti veiklą, liktų neaišku ir neapibrėžta, ar, pvz., turėdamas leidimą, asmuo gali tik po 10 ar 20 metų pradėti introdukciją/reintrodukciją. Tikėtina, kad po tiek metų bus pasikeitusios leidimo išdavimo metu vertintos sąlygos ir galimos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos grėsmės per tiek metų ar dešimtmečių pakitusiai ekosistemai, vietinėms rūšims ir jų buveinėms. LGĮ projekto 14 straipsnyje nustatomi reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę. Nustatoma, kad asmuo, planuojantis perkelti arba išleisti į laisvę nelaisvėje laikomus gyvūnus (taikoma tik žinduoliams ir paukščiams), apie numatomą laukinių gyvūnų perkėlimą arba išleidimą į laisvę privalo pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir gauti jos pritarimą.
Nustatomi atvejai, kada priimamas sprendimas nepritarti laukinių gyvūnų perkėlimui ar išleidimui į laisvę, pvz., kai tai gali kelti grėsmę ekosistemų stabilumui ir/ar buveinių pakitimui ir/ar būtų neigiamas poveikis vietinei tos rūšies populiacijai, gali kilti epidemijų išplitimo pavojus ir pan. Nustatomi atvejai, kai Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pritarimas laukinių gyvūnų išleidimui į laisvę ar perkėlimui nereikalingas (išleidžiant į laisvę žinduoliams ir paukščiams nepriskiriamus laukinius gyvūnus, paimtus globon ir išgijusius laukinius gyvūnus, kai laukiniai gyvūnai perkeliami arba išleidžiami į laisvę įgyvendinant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ar veiksmų planus, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės ir pan.). Šie reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę nėra nauji – jie atitinkamai nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Nustatoma, kad bendras draudimas išleisti į laisvę ar perkelti netaikomas svetimžemėms rūšims, kurios bus nurodytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Ši išimtis galėtų būti taikoma tokioms rūšims, kaip danieliai ir fazanai. Pvz., danieliai Lietuvoje buvo introdukuoti XVIII-XIX amžiuje, po antrojo pasaulinio karo išnyko, vėliau 1976-1977 metais vėl įkurdinti Lietuvoje ir iki šiol auginami nelaisvėje ir išleidžiami į laisvę. Fazanų natūralaus paplitimo arealas yra Azijoje, Lietuvoje natūraliai neišgyvena, tačiau nuolat auginami, paleidžiami į laisvę ir medžiojami.
Šios rūšys nekelia grėsmės vietinei biologinei įvairovei, jau seniai išleidinėjamos į aplinką, tačiau dėl šių rūšių nuolat kyla abejonių ar jas galima būtų priskirti vietinėms (natūraliai paplitusioms rūšims), o ne svetimžemėms. Tam, kad ateityje nekiltų neaiškumų, ar šioms rūšims taikomas bendras draudimas išleisti į laisvę svetimžemes rūšis, nustatoma, kad bus galima išleisti į laisvę svetimžemes rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. LGĮ projekto 15 straipsnyje nustatoma, kad laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais. Tokia nuostata būtina, kadangi šiuo metu niekas nedraudžia bet kokiu netinkamu maistu ir netinkamu metu šerti laukinius gyvūnus. Pvz., aktuali problema yra ta, kad žmonės vasarą ir rudens pradžioje šeria gandrus, gulbes ir antis. Gaudami pakankamai daug maisto, šie paukščiai laiku neišskrenda ir nepasitraukia į žiemojimo vietas. Vėliau, atšalus orams, užšalus vandens telkiniams, šie paukščiai nebegali susirasti reikalingo maisto, negalėdami būti atvirame telkinyje vandens paukščiai nusilpsta ir sušąla. Dėl nusilpusių paukščių asmenys dažnai kreipiasi į gyvūnų globėjus. Kiekvienais metais Aplinkos ministerija iš aplinkos apsaugos rėmimo programos skiria 70 000 eurų gyvūnų globos priemonėms vykdyti. Nemaža dalis šių lėšų panaudojama gulbių gelbėjimo priemonėms – išvykoms prie užšalusių vandens telkinių gelbėti gulbių ar laiku neišskridusių ir likusių žiemoti gandrų gelbėjimui ir laikymui gyvūnų globos įstaigoje per visą žiemą, pvz., vieno gandro šėrimas ir laikymas per žiemą (6 mėn.) iki išleidimo į laisvę pavasarį kainuoja daugiau kaip 400 eurų.
Uždraudus laukinių paukščių šėrimą netinkamu metu, paukščiai, sumažėjus natūraliai randamo maisto ir atšalus orams, laiku pasitrauktų į žiemavietes, sumažėtų atvejų, kai pripratinti ir šeriami žmonių jie lieka žiemoti ir juos tenka globoti patiriant dideles išlaidas. LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatomi reikalavimai Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsniuose nustatytų leidimų naudoti invazines rūšis išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai (Leidimui naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje ir Leidimui naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus).
LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus pateikimo Europos Komisijai, būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui.
LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus pateikimo Europos Komisijai, būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl invazinių gyvūnų rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių gyvūnų rūšių naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius.
Ši nuostata būtina siekiant valdyti invazinių rūšių plitimą ir užtikrinti, kad vykdomos priemonės būtų efektyvios – pvz., jeigu žemės savininko žemėje esančioje iškastoje kūdroje gyvena invazinė žuvų rūšis nuodėgulinis grundalas ir nesiimama priemonių jam išnaikinti, tokiu atveju išlieka didelė tikimybė, kad grundalas gali tyčiniu ar netyčiniu būdu paplisti į gretimus vandens telkinius (naudojant masalui, plintant susisiekiančiais vandens telkiniais, perkeliant kitų rūšių žuvis į kitus vandens telkinius, ikrus pernešant vandens paukščiams). Šiai rūšiai naikinti Lietuvoje skiriamos Europos Sąjungos ir biudžeto lėšos ir tam, kad būtų užtikrintas šios rūšies efektyvus valdymas, įstatyme būtina įtvirtinti nuostatą, nustatant Aplinkos ministerijai galimybę įpareigoti vandens telkinių, žemės savininkus, valdytojus ar nuomotojus imtis atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių savo sklypuose. LGĮ projekto 18 straipsnyje nustatoma, kad, atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių gyvūnų paimti iš aplinkos, arba, jei kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais gyvūnais.
Ši LGĮ projekto nuostata dėl draudimo ar ribojimo paimti iš aplinkos ir prekiauti laukiniais gyvūnais nėra nauja – ji įtvirtinta galiojančio Laukinės gyvūnijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Nuostata, suteikianti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai teisę nustatyti draudimą prekiauti atskiromis laukinių gyvūnų rūšimis, išlieka reikalinga, kadangi, pvz., renkant ar paimant iš gamtos savo reikmėms tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus, neigiama žala šios rūšies populiacijai nebus padaroma, kadangi iš gamtos bus paimamas nedidelis keikis individų. Tačiau šios rūšies gyvūnais prekiaujant ir naudojant komerciniais tikslais ir iš gamtos paimant didelį jų kiekį, gali kilti grėsmė šios rūšies populiacijos išlikimui. Dėl šių priežasčių LGĮ projekte tikslinga palikti galimybę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai nustatyti prekybos apribojimus ir draudimus atskiroms laukinių gyvūnų rūšims. Kita priežastis, kodėl būtina palikti galimybę nustatyti draudimą prekiauti tam tikromis laukinių gyvūnų rūšimis – tai, kad šių rūšių platinimas gali kelti invazijų į natūralias ekosistemas pavojų, turėti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. Rengiant LGĮ projektą ir nusprendus, kad leidimai prekiauti laukiniais gyvūnais bus reikalingi tik nustatytais atvejais prekiaujant saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, šių leidimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygos perkeltos į SGAGRĮ projektą, kuris teikiamas kaip lydintysis teisės aktas.
LGĮ projekto 19 straipsnyje patikslinami leidimų įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos išdavimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai, kurie šiuo metu nustatyti Laukinės gyvūnijos įstatyme ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. LGĮ projekto 19 straipsnyje nustatomas naujas reikalavimas gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, išskyrus kai išvežami/įvežami iš/į Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas (pvz., stirnų, briedžių, šernų ar elnių medžioklės trofėjai). Toks reikalavimas būtinas, kadangi trečiosios šalys (dažniausiai Afrikos žemyno valstybės narės, Balkanų šalys) išduodamuose Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (toliau – CITES) nustatytuose eksporto leidimuose įtraukia nesaugomų rūšių medžioklės trofėjus, trofėjus deklaruoja kaip nesaugomas rūšis, tačiau dažnas atvejis, kai tarp jų vežami saugomų rūšių egzemplioriai, tačiau tai nėra deklaruojama išduodamuose CITES eksporto leidimuose. Labai svarbus šių nesaugomų rūšių įvežamų ir išvežamų medžioklės trofėjų skaičiaus fiksavimas, kuriuo remiantis vykdomas rūšių naudojimo monitoringas. Sumedžiotų ir įvežamų gyvūnų rūšių skaičius gali būti panaudojamas monitoringo srityje vertinant rūšies populiacijos nykimo mastą tarptautiniu mastu ir priimant sprendimus dėl tam tikrų rūšių uždraudimo įvežti į Europos Sąjungą.
Šie duomenys dažnai naudojami tarptautiniuose pasitarimuose, kai sprendžiamas rūšies apsaugos lygis, tai yra svarstoma galimybė rūšis įtraukti į CITES sąrašus ar net visiškai uždrausti rūšies įvežimą į Europos Sąjungą dėl spartaus tos rūšies nykimo masto. Numatomų leidimų išdavimas gerokai supaprastintų kontrolės institucijų (muitinės, aplinkosaugos institucijų) darbą, kadangi šie leidimai, o su jais kartu pateikti teisėto įsigijimo dokumentai padėtų išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Šiuo metu, vežant saugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjus, muitinėje dažnai deklaruojama, kad vežami nesaugomų rūšių laukiniai gyvūnai, ir tokiu atveju šie trofėjai gali būti visiškai netikrinami. Tam, kad būtų užtikrinta saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsauga ir būtų užtikrinta, kad bet kurios rūšies laukinių gyvūnų trofėjai būtų legaliai įsigyti (nesubrakonieriauti) ir būtų kontroliuojama prekyba jais, būtina nustatyti, kad leidimas įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos būtų reikalingas ir nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų įvežimui/išvežimui į/iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis. Pereinamasis periodas dėl tokios LGĮ projekto nuostatos nereikalingas, kadangi LGĮ projekte įstatymo įsigaliojimo data nustatyta 2020 m. gegužės 1 d.
Šiuo metu leidimai laukinių gyvūnų įvežimui/išvežimui į/iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis reikalingi tik saugomų rūšių gyvūnų medžioklės trofėjams, todėl asmenys, vežantys medžioklės trofėjus, nuolat kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl medžioklės trofėjų įvežimo/išvežimo ir dėl vežamų rūšių priskyrimo saugomoms rūšims, todėl šis reikalavimas nebūtų visiškai naujas ar sunkiai įgyvendinamas. LGĮ projekto 25 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija sudaro Ekspertų komisiją rūšims nustatyti, kuri konsultuoja laukinės gyvūnijos apsaugą ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas, Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas ir prireikus teikia išvadas dėl laukinių gyvūnų rūšies nustatymo. LGĮ projekto 27 straipsnio 2 dalyje suvienodinamos Laukinės gyvūnijos ir Medžioklės įstatymų nuostatos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Laukinės gyvūnijos įstatymo 27 straipsnis papildomas nuostata, kad atlyginama ir vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams, kaip šiuo metu nustatyta Medžioklės įstatyme. LGĮ projekte iš esmės nekeičiamas teisinis reguliavimas, kuris gali turėti įtakos fizinių ir juridinių asmenų teisėms ir pareigoms (jų teisėtiems lūkesčiams), todėl pereinamąjį laikotarpį dėl leidimų ir nuostatų nustatyti netikslinga, kadangi jos nustatytos galiojančiame Laukinės gyvūnijos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Pereinamasis laikotarpis nustatomas tik cirkų veiklai – numatoma, kad įstatymas įsigalios 2020 m. gegužės 1 d., o cirkų veikla leidžiama iki 2020 m. lapkričio 1 d.
Dėl LAĮ projekto LAĮ projekte apibrėžiamos naujos sąvokos – ekosisteminės paslaugos, invazinė rūšis, laukinių augalų ir grybų ištekliai (vietoje laukinės augalijos išteklių), laukinis augalas, laukinis grybas, laukinių augalų ar grybų perkėlimas, laukinių augalų ar grybų rūšies introdukcija, laukinių augalų ar grybų rūšies populiacija, laukinių augalų ar grybų rūšies reintrodukcija, laukinių augalų ar grybų rūšis, prekyba laukiniais augalais ir grybais, svetimžemė rūšis. LAĮ projekto
apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinis valdymas ir valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos. LAĮ projekte atsisakoma galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą.“. Aplinkos ministerija neturi informacijos, kad ši įstatymo nuostata būtų vykdoma ir kyla abejonių dėl jos reikalingumo ir galimybės ją įgyvendinti – pvz., grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką. Ta pati situacija susidaro, kai asmenys ne miško žemėje (pievose) renka vaistažoles, žemuoges ar skina puokštėms žydinčius augalus. Vietoje šios galiojančios nuostatos LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi visi atvejai, kada naudojant laukinių augalų ar grybų išteklius reikalingas vandens telkinio, žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Dėl riešutų rinkimo šiame straipsnyje nustatoma, kad savininko leidimas reikalingas renkant riešutus privačioje ne miško žemėje.
Ne miško žemėje asmenys gali būti pasisodinę lazdynus ar kitos rūšies riešutus ir auginti juos savo reikmėms, todėl šiuo atveju LAĮ projekte nustatoma, kad reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Miško žemėje toks sutikimas nereikalingas, kadangi: 1) miške lazdynai specialiai savo reikmėms nesodinami, auga savaime;
2) asmeniui nėra galimybės nustatyti, ar miškas privatus, ar ne; 3) asmeniui nebūtų galimybės gauti savininko sutikimą. Reikalavimas privačioje miško žemėje renkant riešutus gauti savininko sutikimą prieštarautų Miškų įstatymo 8 str. 1 d. nuostatoms – „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.“. LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatoma, kad atsižvelgiant į laukinių augalų ir grybų apsaugos būklę, taip pat į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių augalų ir grybų paimti iš jų buveinių, arba tais atvejais, kada kai kurių rūšių laukiniai augalai ir grybai, patekę į aplinką, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai, kitiems augalams ar grybams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais augalais ir grybais ir jų įvežimą (išvežimą) į Lietuvos Respubliką.
Ši LAĮ projekto nuostata dėl draudimo ar ribojimo rinkti ir prekiauti laukiniais augalais nėra nauja – ji įtvirtinta galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Ši nuostata, suteikianti Aplinkos ministerijai nustatyti draudimą prekiauti atskiromis laukinių augalų rūšimis, išlieka reikalinga, kadangi, pvz., renkant savo reikmėms ar dekoratyviniais tikslais tam tikrų rūšių laukinius augalus ar grybus, žala šios rūšies populiacijai nebus padaroma, kadangi iš gamtos bus paimamas nedidelis kiekis augalų ar grybų. Tačiau šios rūšies augalais ar grybais prekiaujant, naudojant komerciniais tikslais ir iš gamtos paimant didelį jų kiekį, gali kilti grėsmė šios rūšies populiacijos išlikimui. Dėl šių priežasčių LAĮ projekte tikslinga palikti galimybę Aplinkos ministerijai nustatyti prekybos apribojimus ir draudimus atskiroms laukinių augalų ar grybų rūšims. Kita priežastis, kodėl būtina palikti galimybę nustatyti draudimą prekiauti tam tikromis laukinių augalų ir grybų rūšimis – tai, kad šių rūšių platinimas gali kelti invazijų į natūralias ekosistemas pavojų, turėti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. LAĮ projekto 10 straipsnyje nustatomi reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai.
Nustatomi atvejai, kada leidimai introdukcijai/reintrodukcijai neišduodami (kai nustatoma galima grėsmė vietinei biologinei įvairovei, kai ketinama introdukuoti invazines rūšis) ir leidimo/introdukuoti/reintrodukuoti turėtojo pareigos. Šiuo metu esminiai reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, introdukcijos/reintrodukcijos programos rengimui ir šio leidimo turėtojo pareigos nustatytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje. LAĮ projekto 10 straipsnyje nustatoma, kad jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo introduokuoti/reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų augalams, grybams, gyvūnams ir žmonėms pernešėja bei dėl numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju sprendimo pritarti (nepritarti) rūšies introdukcijai/reintrodukcijai priėmimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia Leidimo introdukuoti/reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo.
Tokia nuostata būtina, kadangi išduodant leidimą introdukuoti/reintrodukuoti augalų ir grybų rūšis, būtina įvertinti ir patikrinti daug aplinkybių – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, netaps invazine rūšimi ir nepadarys nepataisomos žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai ir gyvūnų sveikatai. Tokių aplinkybių įvertinimui gali reikėti surinkti ir įvertinti daugiau papildomos informacijos, negu pateikia leidimo prašytojas. Didelė tikimybė, kad dėl turimos informacijos pateikimo ir numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikės kreiptis į mokslo institucijas ar netgi į kitų šalių kompetentingas institucijas. Tokiu atveju atsakymo pateikimas leidimo prašytojui gali užtrukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų. LAĮ projekte nustatoma, kad leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojas turi per 3 metus nuo leidimo išdavimo pradėti vykdyti veiklą, o nepradėjus vykdyti veiklos leidimo galiojimas panaikinamas. Tokia nuostata reikalinga, kadangi per 3 metus gali atsirasti naujos informacijos apie galimą ketinamos introdukuoti/reintrodukuoti rūšies poveikį ekosistemoms, vietinėms rūšims. Taip pat per tiek laiko vietovėje, kurioje numatyta vykdyti introdukciją/reintrodukciją, gali pakisti augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis ir jų buveinės ir dėl šios priežasties introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies poveikį ekosistemai būtina iš naujo įvertinti. Nenustačius termino, per kurį leidimo turėtojas turi pradėti veiklą, liktų neaišku ir neapibrėžta, ar pvz., turėdamas leidimą, asmuo gali tik po10 ar 20 metų pradėti introdukciją/reintrodukciją?
Tikėtina, kad po tiek metų bus pasikeitę leidimo išdavimo metu vertintos sąlygos ir galimos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos grėsmės per tiek metų ar dešimtmečių pakitusiai ekosistemai, vietinėms rūšims ir jų buveinėms. LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatomi reikalavimai Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsniuose nustatytų leidimų naudoti invazines rūšis išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai (Leidimui naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje ir Leidimui naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus).
LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui.
LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. Į Reglamente (ES) Nr.
Į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą įrašomos (šalys narės balsuoja ir Europos Komisija patvirtina reglamentu) tos rūšys, kurios atitinka šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, pvz., „remiantis turimais moksliniais įrodymais nustatyta, kad jos galėtų įsitvirtinti kaip gyvybinga populiacija ir plisti į aplinką esamomis sąlygomis arba numatomomis klimato kaitos sąlygomis viename biogeografiniame regione, kuris priklauso daugiau kaip dviem valstybėms narėms, arba viename jūrų paregionyje, išskyrus jų atokiausius regionus“ – todėl šiame sąraše esančios rūšys gali arba būti invazinėmis Lietuvoje, arba nebūti invazinėmis Lietuvoje – kai kurios sąraše esančios rūšys pagal savo biologines savybes Lietuvos klimato sąlygomis neturi jokių galimybių įsitvirtinti mūsų šalies teritorijoje. Reglamento 12 str. nustatyta, kad valstybės narės gali sudaryti nacionalinį valstybei narei susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Šiame sąraše gali būti visos rūšys, kurios yra invazinės konkrečioje šalyje. Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įtraukiamos tos rūšys, kurios pagal nustatytus „invazinės rūšies“ sąvokoje kriterijus priskiriamos invazinėms rūšims ir daro neigiamą poveikį ekosistemoms, biologinei įvairovei tik Lietuvos mastu – tiek tos, kurios įtrauktos, ir tos, kurios neįtrauktos į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą. Jeigu Invazinių Lietuvoje sąraše esančios rūšys tuo pačiu metu yra įtrauktos ir į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą – joms taikomos Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytos kontrolės priemonės, kitoms Lietuvoje invazinėms rūšims bus taikomos įstatymo nuostatos tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam šių rūšių platinimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad LAĮ projekte nurodytas Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas ir šiame sąraše nurodytoms rūšims taikomi draudimai nėra nauji – pirmasis Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas patvirtintas 2004 m. ir šiame sąraše įrašytų rūšių naudojimui taikomi draudimai ir ribojimai, nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352. Nustatoma, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus, įgyvendinimo. Ši nuostata būtina siekiant valdyti invazinių rūšių plitimą ir užtikrinti, kad vykdomos priemonės būtų efektyvios – pvz., jeigu vienas žemės savininkas savo sklype naikina Sosnovskio barštį, o gretimo žemės sklypo savininkas nesiima jokių naikinimo priemonių, tai pirmajam niekada nepavyks savo sklype išnaikinti šių augalų, nes iš gretimo apleisto ar netvarkomo sklypo Sosnovskio barštis nuolatos sėklomis plis į jo sklypą. Dėl šios priežasties būtina įstatyme įtvirtinti nuostatą, nustatant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai galimybę įpareigoti žemės savininkus, valdytojus ar nuomotojus imtis atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių savo sklypuose.
LAĮ projekte nustatoma, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimui, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą. LAĮ projekte nustatoma, kad invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Atsisakoma galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos informacinės pareigos asmenims teikti laukinės augalijos naudojimo statistinius duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nors šiuo metu Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkoje nustatyta, kad juridiniai asmenys ataskaitas apie laukinės augalijos išteklių naudojimą pateikia tik Aplinkos ministerijai pareikalavus, šios informacinės pareigos, nustatytos galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, atsisakoma. Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje informacija dėl pareigos asmenims teikti duomenis panaikinimo neteikiama, kadangi ši informacija (dėl administracinės naštos pokyčio) buvo pateikta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkos pakeitimo projektu.
Kadangi nėra leidimų naudoti laukinės augalijos išteklius, Aplinkos ministerija neturi informacijos apie visas grybus ir uogas superkančias įmones ir asmenis ir neturi galimybės pareikalauti iš visų įmonių ir asmenų, užsiimančių supirkimu, pateikti visą informaciją apie supirktus išteklius. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį grybų ir uogų asmenys renka asmeninėms reikmėms ir neteikia informacijos Aplinkos ministerijai, surenkama statistika yra neišsami, nepatikima ir neatspindi realaus surenkamų uogų ir grybų kiekio Lietuvoje, kad remiantis šiais duomenimis būtų galima priimti sprendimus dėl laukinės augalijos išteklių naudojimo ribojimo ar neribojimo. Kadangi pateikiami duomenys apie augalijos išteklių naudojimą neturi įtakos priimamiems sprendimams, LAĮ projekte netikslinga asmenims nustatyti informacinę naštą. Nustatoma Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis ir pagrindinės jos funkcijos – taryba teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų, šių rūšių valdymo planų, priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas ir išvadas dėl laukinių augalų ir grybų bei jų hibridų introdukcijos ir reintrodukcijos; invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo. Invazinių rūšių kontrolės taryba nėra naujai įsteigiama – tarybos sudėtis ir nuostatai patvirtinti dar 2002 m. liepos 1 d.
nuostatos dėl Invazinių rūšių kontrolės tarybos buvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, tačiau šis įstatymas reglamentuoja tik laukinės gyvūnijos (apimant ir invazinių laukinių gyvūnų rūšių) naudojimą ir netaikomas laukinei augalijai, todėl teikiamame LAĮ projekte būtina nustatyti pagrindines tarybos funkcijas, kad ji galėtų teikti įvairius pasiūlymus ne tik dėl invazinių gyvūnų, bet ir dėl invazinių augalų bei grybų rūšių. LAĮ projekto 18 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija sudaro Ekspertų komisiją rūšims nustatyti, kuri konsultuoja laukinių augalų ir grybų apsaugą ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas, Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas ir prireikus teikia išvadas dėl laukinių augalų ir grybų rūšies nustatymo. Numatyta parengti naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, kuriame bus nustatyti reikalavimai laukinių augalų ir grybų naudojimui (išskyrus prekybą, įvežimą ir išvežimą į/iš Lietuvos Respublikos, introdukciją/reintrodukciją ir invazinių rūšių gausos reguliavimą ir naudojimą). Į šį tvarkos aprašą bus perkeltos visos aktualios nuostatos iš šiuo metu augalijos naudojimą reglamentuojančių atskirų 6 teisės aktų. Taip siekiama aiškiau išdėstyti reikalavimus ir sąlygas laukinių augalų ir grybų naudojimui ir išvengti neaiškumų dėl atskirų teisės aktų taikymo atskirais atvejais. Numatyta parengti ir patvirtinti naujas Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles vietoj šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, kadangi daugelis nuostatų, susijusių su saugomomis rūšimis (tiek augalų, tiek gyvūnų) ir leidimų išdavimu įvežti ar išvežti laukinius augalus ar gyvūnus, tarpusavyje persidengia.
LAĮ projekto įsigaliojimui nenustatomas pereinamasis laikotarpis, kadangi laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teisės ir pareigos nėra naujai nustatytos – šios pareigos šiuo metu yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose. Introdukcijos, reintrodukcijos reikalavimai ir leidimų šiai veiklai vykdyti išdavimas nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje ir Reglamente (ES) 1143/2014; apribojimai invazinių rūšių naudojimui – Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje; reikalavimai laukinių augalų ir grybų naudojimui – Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje ir Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. gegužės 28 d. yra pateikusi įstatymų pakeitimų projektus (TAIS Nr. 19-3190 (3)), kuriuos priėmus, Valstybinė augalininkystės tarnyba bus reorganizuojama skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Jeigu šiems įstatymų projektams bus pritarta ir jie bus priimti LR Seime, LAĮ ir LGĮ projektai turėtų būti atitinkamai koreguojami – LAĮ projekto 9 straipsnio 2 dalyje ir LGĮ projekto 12 straipsnio 2 dalyje, kuriose nustatoma, kokių institucijų atstovai sudaro Invazinių rūšių kontrolės tarybą, reikėtų išbraukti Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
Dėl SGAGRĮ projekto Tam, kad tos pačios sąvokos nesikartotų keliuose įstatymuose, teikiamame SGAGRĮ projekte panaikinamos šios sąvokos: grybas, introdukcija, laukinis augalas ir laukinis gyvūnas (ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme). Šiame SGARĮ projekte nustatomi Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti į/iš Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomų laukinių augalų ir grybų rūšims, kurioms netaikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, išdavimo ir panaikinimo pagrindai. Nustatoma, kad jeigu Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimas buvo panaikintas dėl tos priežasties, kad leidimo turėtojas leidimui gauti buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus, naujas leidimas šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau negu po 12 mėnesių. Nurodytuoju atveju leidimo galiojimo panaikinimas neturėtų prasmės, jeigu asmuo galėtų iš karto gauti naują leidimą ir toliau bandyti tęsti neteisėtą veiklą ir toliau klastoti saugomų rūšių įsigijimo dokumentus. Rengiant LGĮ projektą, kuris teikiamas vienu paketu, ir nusprendus, kad leidimai prekiauti laukiniais gyvūnais bus reikalingi tik nustatytais atvejais prekiaujant saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, šių leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai perkelti į SGAGRĮ projektą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nenustatyta, kad programos lėšas būtų galima naudoti invazinių rūšių gausos reguliavimo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, kad Aplinkos ministerija LR Vyriausybei yra pateikusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (TAIS Nr. 18-14017), kurio planuojamas įsigaliojimas ankstesnis, negu teikiamame LAĮ projekte ir kuriame jau nustatoma, kad programos lėšos gali būti naudojamos gamtos išteklių gausai reguliuoti, šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimas netikslingas. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad programos lėšos gali būti naudojamos prevencinėms ir aplinkos atkūrimo priemonėms. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo rekomendacijų 1.13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos „aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių rūšių (pvz., Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ir pan.) ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše, patvirtintame 2016 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr.
2016/1141, esančių rūšių (pvz., nuodėgulinis grundalas, rainuotasis vėžys ir pan.) gausos reguliavimo ir naikinimo darbams;“. Kadangi savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos invazinių rūšių gausos reguliavimo ir naikinimo tikslais, Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimas netikslingas. Dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Kartu su LGĮ ir LAĮ projektais teikiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kur 3 straipsnyje išbraukiami 3 dalies 2 ir 4 punktai, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad Aplinkos ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles; ir Aplinkos ministerija kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles. Atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastabas, įstatymo projekte nustatoma, kad šiuos teisės aktus tvirtins Aplinkos ministerija, suderinusi su atitinkamomis institucijomis, todėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme netikslinga prie Aplinkos ministerijos kompetencijų nurodyti šiuos teisės aktus.
Kadangi LGĮ projekte nustatoma, kad šis įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos, ir kad jiems būtų taikomi gyvūnų gerovės reikalavimai, nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, šio įstatymo pakeitimo projekte taip pat pakeičiama „gyvūno“ sąvoka, nustatant, kad ji apima ir domestikuotus gyvūnus (šiuo metu ji apima ūkinius, laukinius gyvūnus ir gyvūnus augintinius); pakoreguojamos „bepriežiūrio gyvūno“ ir
„bešeimininkio gyvūno“ sąvokos, nustatant, kad šie gyvūnai gali būti tik kai
jie yra neprižiūrimi ar neturintys savininko ūkiniai gyvūnai ar gyvūnai augintiniai (laukiniai gyvūnai negali būti bepriežiūriais ar bešeimininkiais); ir išbraukiama „laukinio gyvūno“ sąvoka, kadangi ši sąvoka jau apibrėžta Laukinės gyvūnijos įstatyme. Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir
nebegaliojančias Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles pateikiama nuoroda į Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles; ir pripažįstamas netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nurodyta, kad Aplinkos ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles – ši nuostata yra perteklinė, kadangi Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projekte jau nustatyta, kad Aplinkos ministerija tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Teikiamame projekte patikslinamos nuorodos į Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymą (vietoje nurodyto Laukinės augalijos įstatymo). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Poveikis aplinkos apsaugos sričiai numatomas teigiamas. LGĮ ir LAĮ projektuose perkeliamas Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti leidimų sistemą, pagal kurią įstaigoms leidžiama vykdyti mokslinius tyrimus, vykdyti išsaugojimą ex situ ar kitaip naudoti Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių atžvilgiu. Šiuo metu leidimų naudoti invazines rūšis, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, išdavimo reikalavimai nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše. Lietuvos Respublikos įgaliotai institucijai administracinė našta dėl leidimų naudoti invazines rūšis išdavimo padidės nedaug. Šiuo metu patvirtintame Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše iš Lietuvai aktualių rūšių įrašytos nutrijos, kurios auginamos kaip kailiniai žvėreliai ir kurių auginimui reikės gauti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje nurodytus Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimus naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. Šis įpareigojimas turėti leidimą ir pateikti informaciją, kuri reikalinga teikti paraišką Europos Komisijai, nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1143/2014. Dėl Reglamente (ES) Nr.
Dėl Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytų įpareigojimų gauti leidimus naudoti invazines rūšis padidės administracinė našta ūkio subjektams ir asmenims, auginantiems invazines rūšis ir siekiantiems gauti leidimus. Kitų papildomų naujų informacinių įpareigojimų piliečiams ir ūkio subjektams nenustatoma. LGĮ projekte nustatytas įpareigojimas leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojams teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai informaciją apie laikomus laukinius gyvūnus šiuo metu jau yra nustatytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, o įpareigojimas teikti informaciją jau buvo nustatytas nuo 2002 m. tuo metu galiojusiose Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėse. LGĮ ir LAĮ projektuose nustatoma, kad Aplinkos ministerija ir jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo. Kadangi invazinės rūšys dažniausiai greitai plinta, išstumia vietines rūšis ir pakeičia natūralias buveines (pvz., nuodėguliniai grundalai, mangutai, kanadinės audinės, Sosnovskio barštis), todėl invazinių rūšių valdymo ir naikinimo priemonių įgyvendinimas labai prisidėtų prie vietinių rūšių ir joms būdingų buveinių išsaugojimo ir turėtų teigiamą įtaką biologinės įvairovės išsaugojimui. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1143/2014, Laukinės gyvūnijos įstatymo ir Laukinės augalijos įstatymo nuostatas, gali būti poreikis skirti valstybinių institucijų lėšas invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Lėšų poreikis invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti bus įvertinamas tvirtinant atskirų rūšių valdymo ir naikinimo priemones.
Dėl LGĮ projekte nustatomo reikalavimo gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, numatoma, kad kasmet papildomai bus išduodama apie 50 tokių leidimų. Lėšų reikės skirti invazinių rūšių informacinės sistemos sukūrimui. Planuojama, kad ši informacinė sistema bus kuriama naudojant ES fondų lėšas. 6. Kokią įtaką Įstatymo projektas turės kriminogeniniai situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektuose numatytos nuostatos neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektuose numatytos nuostatos neturės poveikio verslo sąlygoms ir jų plėtrai. Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai administracinė našta dėl leidimų išdavimo padidės nedaug. Ūkio subjektams administracinė našta padidės, siekiant gauti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis. Dėl LGĮ projekte nustatomo reikalavimo gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, numatoma, kad kasmet papildomai bus išduodama apie 50 tokių leidimų. Apribojus laukinių gyvūnų naudojimą cirkų pasirodymuose, t. y. nustačius, kad keliaujančiose parodose ir žvėrynuose negalima naudoti laukinių paukščių, žinduolių, roplių ir varliagyvių rūšių, reikšmingų neigiamų pasekmių nenumatoma. Lietuvoje yra tik 7 gyvūnus pasirodymuose naudojantys cirkai (kiti yra atvykstantys iš kitų šalių), nurodyti Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše, kuriems suteiktas veterinarinis patvirtinimo numeris.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi šie cirkai pasirodymuose naudoja laukinius gyvūnus ir kad daugumą cirkų pasirodymuose naudojamų gyvūnų įsiveža iš kitų šalių (dramblius, liūtus, tigrus, beždžiones), tokią veiklą vykdantys cirkai neturėtų atleisti šiuos gyvūnus prižiūrinčių, dresuojančių ar su jais vaidinimuose dalyvaujančių asmenų, kurie galėtų prarasti pajamas – kadangi gyvūnų dresuotojai keliauja kartu su savo gyvūnais. Pažymėtina, kad nustatomas draudimas naudoti cirkuose paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius neužkerta kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą. Priėmus LAĮ projektą bus atsisakyta leidimų prekiauti saugomų rūšių augalais (dabar nustatyti Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklėse). Per paskutiniuosius 4 metus (nuo 2014 m. iki 2018 m.) tokių leidimų išduota nebuvo nei vieno, leidimai neturi pridėtinės vertės ir yra pertekliniai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų lydimųjų aktų projektus parengė Aplinkos ministerija ir jie teikiami kartu su LGĮ ir LAĮ projektais. Kartu teikiami Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10²straipsniais įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektų sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti. Įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų projektus ir jų pakeitimo projektus parengs Aplinkos ministerija iki įstatymo įsigaliojimo datos. Priėmus LGĮ ir LAĮ projektus, turi būti pakeista:
1) Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės;
2) Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas;
3) Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“;
4) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka;
5) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka;
6) bus parengtos ir patvirtintos naujos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės vietoj šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių;
7) aplinkos ministras patvirtins Ekspertų komisiją rūšims nustatyti;
8) priėmus Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymą, bus parengtas naujas Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašas. Šiose taisyklėse bus sujungtos nuostatos, reglamentuojančios laukinių augalų ir grybų naudojimą (išskyrus prekybą, introdukciją/reintrodukciją ir invazinių rūšių gausos reguliavimą ir jų naudojimą). Kartu bus pripažinti netekusiais galios šie šiuo metu galiojantys teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr.
1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“;
2) Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka;
3) Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka;
4) Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka;
5) Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas;
6) Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka;
7) Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka;
8) Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės;
9) Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės. 10) Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. D1-164 „Dėl vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LGĮ ir LAĮ projektuose nustatoma, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 LAĮ ir LGĮ projektų nuostatas, gali būti poreikis skirti valstybinių institucijų lėšas invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Šiuo metu lėšų poreikio valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti įvertinti neįmanoma, kadangi nėra pakankamai duomenų apie invazinių gyvūnų rūšių užimamus plotus. Lėšų reikės skirti invazinių rūšių informacinės sistemos sukūrimui.
Planuojama, kad ši informacinė sistema bus kuriama naudojant ES fondų lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną Eurovoc: „gyvūnija“, „gyvūnijos apsauga“, „gyvūnijos ištekliai“, „gamtos ištekliai“, „augalija“, „augalijos ištekliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje pripažįstama netekusia galios Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 6 dalis, kurioje pateiktas introdukcijos sąvokos apibrėžimas. Tačiau reintrodukcijos sąvoka, išdėstyta aktualios redakcijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje paliekama. Manytina, kad aktualios redakcijos Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 13 dalies taip pat reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK (toliau – Europos teisės departamento rekomendacijų), 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis tikslintina. Be to, šioje dalyje nurodyti įstatymai dėstytini abėcėlės tvarka. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos laukinės
gyvūnijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymo pavadinimai jau yra minimi projekto 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, prieš žodžius „laukinės gyvūnijos“ ir prieš „laukinių augalų ir grybų įstatymo“ išbraukti žodžius
„Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir projekto
dalių, projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, projekto 8, 9 straipsnių nuostatos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
šios dalies lyginamajame variante. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodoma, kad Saugomų rūšių apsaugos ir jų naudojimo valstybinį reglamentavimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projekto tekste turi būti vartojami sutrumpinti institucijų pavadinimai, todėl reikėtų koreguoti projekto 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 7 ir 9 straipsnių nuostatas prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ atsisakant žodžių „Lietuvos Respublikos“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualios keičiamo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Saugomas rūšis naudoti leidžiama turint Aplinkos ministerijos išduotą leidimą“, tačiau nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose nėra reglamentuojamas tokių leidimų išdavimas, panaikinimas ir pan. Todėl nei iš keičiamo įstatymo, nei iš projekto nuostatų, nėra aišku, kokioms saugomų rūšių naudojimo veikloms, nustatytoms keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, jie yra išduodami ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Paslaugų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „Leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis esminius reikalavimus minėtiems leidimams. 6.
6. Manytina, kad projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bendrosios prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančios nuostatos turėtų būti atskirtos nuo nuostatų, reglamentuojančių leidimų prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais procedūras, ir išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje. 7. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Prekiauti saugomų rūšių (išskyrus įvežimą (išvežimą)), nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, egzemplioriais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir/ar padauginusiems augalus ar grybus dirbtiniu būdu ar išveisusiems nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus ir teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus turintiems asmenims <...>“. Pagal teikiamą redakciją galima suprasti, kad čia aptariama prekyba leidžiama dviem asmenų kategorijoms – asmenims, teisėtai įgijusiems ir/ar padauginusiems augalus ar grybus dirbtiniu būdu ar išveisusiems nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus, ir asmenims, turintiems teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus. Vertinama projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pagal teikiamą redakciją neaišku, kaip būtų pagrindžiamas augalų ar grybų teisėtas įsigijimas (pirmosios asmenų kategorijos atveju), nes tai pagrindžiančių dokumentų nereikalaujama. Antra, jei kalbama apie dvi skirtingas asmenų kategorijas, neaišku, kieno „jų“ įsigijimą pagrindžiantys dokumentai turimi mintyje. Dėl nurodytų motyvų projekto nuostata tikslintina. 8. Projekto
gyvūnais: „Leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais reikalingas ketinant prekiauti <...>“ (čia ir toliau pabr. - mūsų) ir 1 punktas prasideda žodžiais „prekiaujant gyvais egzemplioriais“.
Manytina, kad reikėtų atsisakyti perteklinio žodžio „prekiaujant“, taip pat ir 3 punkte žodžio „prekiaujant“. Be to, iš projektų nuostatų nėra aiškus sąvokos „kai prekiaujama asmeniniais arba namų ūkio daiktais“ turinys darant išimtį. 9. Svarstytinas aktualios redakcijos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, kuri įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad „saugomas rūšis naudoti leidžiama turint Aplinkos ministerijos išduotą leidimą“ santykis su projekto 4 straipsniu teikiamo 10¹ straipsnio 5 dalies nuostatose nurodytomis išimtimis, kada nereikalingas leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Be to, nėra aišku, kodėl projekto
nuostata apie prekybą laukiniais gyvūnais, o ne saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Manytina, kad tai ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir šios nuostatos reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Taip pat pasakytina ir apie 3 punkto nuostatą – nėra aišku, ar nustatyta išimtis orientuota į saugomų rūšių gyvūnus, skirtus sudaryti veislinę bandą specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose, ar visus gyvūnus. 10. Pagal projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas „kai asmuo prekiauja laukiniais gyvūnais, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu, išduotas leidimas laikyti nelaisvėje šių rūšių laukinius gyvūnus“.
Pagal teikiamą redakciją išeitų, kad leidimas laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus yra išduotas ne asmeniui, o laukiniams gyvūnams, todėl projekto tekstas redaguotinas logikos požiūriu. 11. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 7 dalyje, projekto 4 straipsniu 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 6 dalyje reglamentuojami atvejai, kai prašymas išduoti šiose nuostatose aptariamus leidimus nebenagrinėjamas. Svarstytina, ar aptariamos nuostatos neturėtų būti papildytos nuostatomis, numatančiomis, kad šiuo atveju leidimo prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir kita informacija, pateikti leidimui gauti. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualios keičiamo įstatymo redakcijos 24 straipsnis nustato, kad „Saugomų rūšių apsaugos valstybinę kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos departamentas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 9 dalies 1 punkte, 11 dalies nuostatose vartojamos formuluotės
„Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos
apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę“ turinys, nes neaišku, ar turima mintyje ta pati valstybės institucija - Aplinkos apsaugos departamentas“, ar kokia kita institucija. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų konkrečiai įvardinti Aplinkos apsaugos departamento. Be to, formuluotėje „Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę“ po žodžio „naudojimo“ įrašytinas žodis „valstybinę“ (kaip susijusiame įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-3817). 13.
straipsnio 10 dalyje formuluotėse „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą“ ir „Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų“, sąvokos „terminas“ ir
„laikotarpis“ suvienodintinos, nes turimas mintyje tas pat dalykas. Taip pat projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹
straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 10 dalį tikslinti. 14. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 11 dalyje prieš skaičių 9 įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Taip pat vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 11 dalyje prieš žodžius „gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 9 dalies 2 punkte yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintina projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 18 dalies nuostata. 15. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 10 ir 11 dalyse vietoj formuluotės „9 dalies 1-2 punktuose“ reikėtų įrašyti formuluotę „9 dalyje“. 16.
16Svarstytina,
ar projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 13 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, kadangi įpareigojimas sustabdžius leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą, neprekiauti šiais gyvūnais yra įtvirtintas projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 11 dalyje. 17. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 15 dalies 1 punkte ir projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoj žodžio „leidimą“ įrašytini žodžiai „leidimo galiojimą“. 18. Pagal projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 15 dalies 5 punktą leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas panaikinamas, kai per kalendorinius metus leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojui skirtos 2 administracinės nuobaudos dėl prekybos neteisėtai įgytais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Pagal teikiamą formuluotę išeitų, kad, jei leidimo prekiauti laukiniais gyvūnais turėtojui būtų skirtos daugiau nei dvi administracinės nuobaudos už čia nurodytą pažeidimą, jo leidimo galiojimas nebūtų naikinamas, kas būtų nelogiška, todėl projekto redakcija tikslintina. 19. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 16 dalyje dėstoma nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų <...>“ vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos, todėl projekto tekstas tikslintinas. 20. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 16 dalį tikslinti. 21. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 17 dalyje ir projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 8 dalyje po žodžių „ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 22. Reikėtų tikslinti projekto
dalių numeraciją (yra dvi 18 dalys). 23. Projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 2 dalies antrasis sakinys „Ribojamų ir draudžiamų išvežti/įvežti į Lietuvos Respubliką saugomos rūšys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse“ formuluotinas taip, kad būtų suprantamas kalbiniu ir logikos požiūriais. 24. Vadovaujantis Europos teisės departamento rekomendacijų, 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalies tikslintina. 25. Projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti į/iš Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis“ tikslintina taip, kad būtų aiški ir suprantama. 26.
tikslintina, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą 30 dienų – kalendorines ar darbo, nes projekte nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis. 27. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 4 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus“, siūlytina projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus“ trumpinį. 28. Projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“, o šios dalies 1-5 punktuose nurodomi leidimo galiojimo panaikinimo atvejai, tačiau aptariamos dalies 3 punktas vėl pradedamas žodžiais
„jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“. Perteklinės pasikartojančios
formuluotės keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalies 3 punkte atsisakytina. 29. Projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina“, tačiau šios dalies 5 punkte nurodoma, kad čia aptariamu atveju leidimas laikomas negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo galiojimo panaikinimas ir leidimo laikymas negaliojančiu nėra tapatūs dalykai, todėl, jei siekiama 7 dalies 1-4 punktuose nurodytais atvejais panaikinti leidimo galiojimą, o 5 punkte nurodytuoju – laikyti leidimą negaliojančiu, 5 punkto nuostata dėstytina savarankiška keičiamo įstatymo 10² straipsnio dalimi.
tikslinga projekto
papildyti punktu, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas pažeidžia leidime nustatytas sąlygas. 31. Projekto
reikėtų suvienodinti „asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“ ir „leidimo turėtojas“ sąvokų vartojimą. 32. Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10²straipsnio 9 dalyje derėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio būtų skaičiuojamas šioje dalyje nustatytas 12 mėnesių terminas. 33. Projekto 6 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj formuluotės „išdėstyti ją“ įrašytina formuluotė „ją išdėstyti“. 34. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 83 punktu, projekto 6 straipsniu keičiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. 35. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar saugomų laukinių gyvūnų rūšių įvežimui į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežimui yra reikalingas koks nors leidimas, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose tai nėra reglamentuojama, o nuorodos į kitą įstatymą (pavyzdžiui, Laukinės gyvūnijos įstatymą) taip pat nėra. 36. Projekto 10 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, tiekiame šias pastabas:
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 3 dalies 9 punkte žodis
„tvirtina“ keistinas žodžiu „tvirtindama“ nes kitu atveju nėra aišku, ar
saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų prekybos reikalavimai būtų nustatyti Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, ar atskirame teisės akte. 2. Iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio nuostatų nėra aišku, koks saugomų rūšių įvežimas į Lietuvos Respubliką ir išvežimas iš Lietuvos Respublikos (t. y., įvežimas iš kokių šalių ar išvežimas į kokia šalis - Europos Sąjungai nepriklausančia šalis ar (ir) Europos Sąjungos valstybes nares) turimas omeny, nes jose vartojamos skirtingos formuluotės „įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių arba išvežimą iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis“ (1 dalis), „įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti“ (2 dalis), „įvežimą (išvežimą)“ (4 dalis), „įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis“ (6 dalis). Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 1 dalyje vartojamai formuluotei „įvežimą (išvežimą)“. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 8 dalyje prieš žodį „sustabdymo“ įrašytinas žodis „galiojimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el.p. [email protected] R.
Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14,
įstatymo projektas NR. XIIIP-3818 2020-04-08
pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Rasa Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada
1(2)
projekto 1 straipsnio 2 dalyje pripažįstama netekusia galios Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 6 dalis, kurioje pateiktas introdukcijos sąvokos apibrėžimas. Tačiau reintrodukcijos sąvoka, išdėstyta aktualios redakcijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje paliekama. Manytina, kad aktualios redakcijos Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 13 dalies taip pat reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2) 3(21)
Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK (toliau – Europos teisės departamento rekomendacijų), 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis tikslintina. Be to, šioje dalyje nurodyti įstatymai dėstytini abėcėlės tvarka. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
3(10) 1(1)
aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymo pavadinimai jau yra minimi projekto 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, prieš žodžius „laukinės gyvūnijos“ ir prieš „laukinių augalų ir grybų įstatymo“ išbraukti žodžius
„Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir
projekto 4 straipsniu pildomos 10¹ straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų, 11 ir 18 dalių, projekto 6 straipsnio 1 ir
projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies siūlomi pakeitimai nesutampa su pakeitimais, nurodytas šios dalies lyginamajame variante. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
3(10) 1(1) 4.
3(10) 1(1)
gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodoma, kad Saugomų rūšių apsaugos ir jų naudojimo valstybinį reglamentavimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau
sutrumpinti institucijų pavadinimai, todėl reikėtų koreguoti projekto 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 7 ir 9 straipsnių nuostatas prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ atsisakant žodžių „Lietuvos Respublikos“. Nesvarstyta
įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Saugomas rūšis naudoti leidžiama turint Aplinkos ministerijos išduotą leidimą“, tačiau nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose nėra reglamentuojamas tokių leidimų išdavimas, panaikinimas ir pan. Todėl nei iš keičiamo įstatymo, nei iš projekto nuostatų, nėra aišku, kokioms saugomų rūšių naudojimo veikloms, nustatytoms keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, jie yra išduodami ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Paslaugų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „Leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis esminius reikalavimus minėtiems leidimams.
Teisės departamento išvada
(10¹)1 (1,2,3)
keičiamo įstatymo 10¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bendrosios prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančios nuostatos turėtų būti atskirtos nuo nuostatų, reglamentuojančių leidimų prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais procedūras, ir išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
10¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Prekiauti saugomų rūšių (išskyrus įvežimą (išvežimą)), nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, egzemplioriais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir/ar padauginusiems augalus ar grybus dirbtiniu būdu ar išveisusiems nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus ir teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus turintiems asmenims <...>“. Pagal teikiamą redakciją galima suprasti, kad čia aptariama prekyba leidžiama dviem asmenų kategorijoms – asmenims, teisėtai įgijusiems ir/ar padauginusiems augalus ar grybus dirbtiniu būdu ar išveisusiems nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus, ir asmenims, turintiems teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus. Vertinama projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pagal teikiamą redakciją neaišku, kaip būtų pagrindžiamas augalų ar grybų teisėtas įsigijimas (pirmosios asmenų kategorijos atveju), nes tai pagrindžiančių dokumentų nereikalaujama. Antra, jei kalbama apie dvi skirtingas asmenų kategorijas, neaišku, kieno „jų“ įsigijimą pagrindžiantys dokumentai turimi mintyje. Dėl nurodytų motyvų projekto nuostata tikslintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
(10¹)
10¹ straipsnio 4 dalyje nustatomi 3 atvejai, kada reikalingas leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais: „Leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais reikalingas ketinant prekiauti <...>“ (čia ir toliau pabr. - mūsų) ir 1 punktas prasideda žodžiais „prekiaujant gyvais egzemplioriais“. Manytina, kad reikėtų atsisakyti perteklinio žodžio „prekiaujant“, taip pat ir 3 punkte žodžio „prekiaujant“. Be to, iš projektų nuostatų nėra aiškus sąvokos „kai prekiaujama asmeniniais arba namų ūkio daiktais“ turinys darant išimtį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
straipsnio 5 dalies, kuri įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad „saugomas rūšis naudoti leidžiama turint Aplinkos ministerijos išduotą leidimą“ santykis su projekto 4 straipsniu teikiamo 10¹ straipsnio 5 dalies nuostatose nurodytomis išimtimis, kada nereikalingas leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Be to, nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsniu teikiamo 10¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte dėstoma nuostata apie prekybą laukiniais gyvūnais, o ne saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Manytina, kad tai ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir šios nuostatos reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Taip pat pasakytina ir apie 3 punkto nuostatą – nėra aišku, ar nustatyta išimtis orientuota į saugomų rūšių gyvūnus, skirtus sudaryti veislinę bandą specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose, ar visus gyvūnus. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
10.
Pagal projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas „kai asmuo prekiauja laukiniais gyvūnais, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu, išduotas leidimas laikyti nelaisvėje šių rūšių laukinius gyvūnus“. Pagal teikiamą redakciją išeitų, kad leidimas laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus yra išduotas ne asmeniui, o laukiniams gyvūnams, todėl projekto tekstas redaguotinas logikos požiūriu. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
straipsnio 7 dalyje, projekto 4 straipsniu 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 6 dalyje reglamentuojami atvejai, kai prašymas išduoti šiose nuostatose aptariamus leidimus nebenagrinėjamas. Svarstytina, ar aptariamos nuostatos neturėtų būti papildytos nuostatomis, numatančiomis, kad šiuo atveju leidimo prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir kita informacija, pateikti leidimui gauti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
įstatymo redakcijos 24 straipsnis nustato, kad „Saugomų rūšių apsaugos valstybinę kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos departamentas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 9 dalies 1 punkte, 11 dalies nuostatose vartojamos formuluotės
„Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos
apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę“ turinys, nes neaišku, ar turima mintyje ta pati valstybės institucija - Aplinkos apsaugos departamentas“, ar kokia kita institucija. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų konkrečiai įvardinti Aplinkos apsaugos departamento.
Be to, formuluotėje „Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę“ po žodžio „naudojimo“ įrašytinas žodis „valstybinę“ (kaip susijusiame įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-3817). Nesvarstyta
departamento išvada
(10¹)
10¹ straipsnio 10 dalyje formuluotėse „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą“ ir „Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų“, sąvokos „terminas“ ir „laikotarpis“ suvienodintinos, nes turimas mintyje tas pat dalykas. Taip pat projekto
nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 10 dalį tikslinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
straipsnio 11 dalyje prieš skaičių 9 įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Taip pat vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 11 dalyje prieš žodžius „gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 9 dalies 2 punkte yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme“ pavadinimas.
įstatymo 10¹ straipsnio 18 dalies nuostata. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹) (10,
keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 10 ir 11 dalyse vietoj formuluotės „9 dalies 1-2 punktuose“ reikėtų įrašyti formuluotę „9 dalyje“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 13 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, kadangi įpareigojimas sustabdžius leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą, neprekiauti šiais gyvūnais yra įtvirtintas projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 11 dalyje. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 15 dalies 1 punkte ir projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoj žodžio „leidimą“ įrašytini žodžiai „leidimo galiojimą“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
18.
Pagal projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 15 dalies 5 punktą leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas panaikinamas, kai per kalendorinius metus leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojui skirtos 2 administracinės nuobaudos dėl prekybos neteisėtai įgytais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Pagal teikiamą formuluotę išeitų, kad, jei leidimo prekiauti laukiniais gyvūnais turėtojui būtų skirtos daugiau nei dvi administracinės nuobaudos už čia nurodytą pažeidimą, jo leidimo galiojimas nebūtų naikinamas, kas būtų nelogiška, todėl projekto redakcija tikslintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
straipsnio 16 dalyje dėstoma nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų <...>“ vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos, todėl projekto tekstas tikslintinas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 16 dalį tikslinti. Nesvarstyta 21.
Teisės departamento išvada
(10¹)
10¹ straipsnio 17 dalyje ir projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 8 dalyje po žodžių „ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10¹)
22Reikėtų tikslinti projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio struktūrinių dalių numeraciją (yra dvi 18 dalys). Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
10² straipsnio 2 dalies antrasis sakinys „Ribojamų ir draudžiamų išvežti/įvežti į Lietuvos Respubliką saugomos rūšys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse“ formuluotinas taip, kad būtų suprantamas kalbiniu ir logikos požiūriais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
departamento rekomendacijų, 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalies tikslintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
10² straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „Leidimas įvežti į
trečiąsias šalis“ tikslintina taip, kad būtų aiški ir suprantama. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
(10²)
straipsnio 4 dalyje tikslintina, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą 30 dienų – kalendorines ar darbo, nes projekte nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 4 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus“, siūlytina projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus“ trumpinį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
10² straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“, o šios dalies 1-5 punktuose nurodomi leidimo galiojimo panaikinimo atvejai, tačiau aptariamos dalies 3 punktas vėl pradedamas žodžiais „jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“. Perteklinės pasikartojančios formuluotės keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalies 3 punkte atsisakytina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina“, tačiau šios dalies 5 punkte nurodoma, kad čia aptariamu atveju leidimas laikomas negaliojančiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo galiojimo panaikinimas ir leidimo laikymas negaliojančiu nėra tapatūs dalykai, todėl, jei siekiama 7 dalies 1-4 punktuose nurodytais atvejais panaikinti leidimo galiojimą, o 5 punkte nurodytuoju – laikyti leidimą negaliojančiu, 5 punkto nuostata dėstytina savarankiška keičiamo įstatymo 10² straipsnio dalimi. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalies nuostatų papildyti punktu, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas pažeidžia leidime nustatytas sąlygas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
10²straipsnio 7 dalies nuostatose reikėtų suvienodinti „asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“ ir „leidimo turėtojas“ sąvokų vartojimą. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
(10²)
skaičiuojamas šioje dalyje nustatytas 12 mėnesių terminas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
išdėstyme vietoj formuluotės „išdėstyti ją“ įrašytina formuluotė „ją išdėstyti“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
Rekomendacijų 83 punktu, projekto 6 straipsniu keičiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. Nesvarstyta
departamento išvada
projekto nuostatų nėra aišku, ar saugomų laukinių gyvūnų rūšių įvežimui į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežimui yra reikalingas koks nors leidimas, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose tai nėra reglamentuojama, o nuorodos į kitą įstatymą (pavyzdžiui, Laukinės gyvūnijos įstatymą) taip pat nėra. Nesvarstyta
3
dalyje vietoj žodžio ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. Nesvarstyta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3818) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas bei į tai, kad Komitetas nusprendė grąžinti susijusius Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo (Nr. XIIIP-3816) bei Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo (Nr. XIIIP-3817) įstatymų projektus iniciatoriams patobulinti. 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto
pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 10 1 IR 10 2 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3818 ES
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, vyresnioji patarėja Lina Čaplinkaitė-Denisovienė, vyr. specialistė Kristina Klovaitė, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-2313 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje pripažįstama netekusia galios Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 6 dalis, kurioje pateiktas introdukcijos sąvokos apibrėžimas. Tačiau reintrodukcijos sąvoka, išdėstyta aktualios redakcijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje paliekama. Manytina, kad aktualios redakcijos Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 13 dalies taip pat reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK (toliau – Europos teisės departamento rekomendacijų), 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis tikslintina. Be to, šioje dalyje nurodyti įstatymai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymo pavadinimai jau yra minimi projekto 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina projekto
„laukinės gyvūnijos“ ir prieš „laukinių augalų ir grybų įstatymo“ išbraukti
žodžius „Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 4 straipsniu pildomos 10¹ straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų, 11 ir 18 dalių, projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, projekto 8, 9 straipsnių nuostatos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies siūlomi pakeitimai nesutampa su pakeitimais, nurodytas šios dalies lyginamajame variante.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodoma, kad Saugomų rūšių apsaugos ir jų naudojimo valstybinį reglamentavimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projekto tekste turi būti vartojami sutrumpinti institucijų pavadinimai, todėl reikėtų koreguoti projekto 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 7 ir 9 straipsnių nuostatas prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ atsisakant žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Saugomas rūšis naudoti leidžiama turint Aplinkos ministerijos išduotą leidimą“, tačiau nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose nėra reglamentuojamas tokių leidimų išdavimas, panaikinimas ir pan. Todėl nei iš keičiamo įstatymo, nei iš projekto nuostatų, nėra aišku, kokioms saugomų rūšių naudojimo veikloms, nustatytoms keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, jie yra išduodami ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad Paslaugų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „Leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis esminius reikalavimus minėtiems leidimams. Nepritarti Komiteto argumentai: Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo pakeitimo projekte siūlomi tik tie pakeitimai, kurie susiję su Laukinės gyvūnijos ir Laukinės augalijos įstatymų pakeitimo projektais. Pastaboje siūloma aptarti Leidimų naudoti saugomas rūšis išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindus. Šių leidimų išdavimo procedūros detaliai yra išdėstytos Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame LR aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622. Pažymėtina, kad leidimų išdavimas apima labai daug sudėtingų aspektų – išimtis, kada leidimų nereikia, kada leidimai neišduodami, su kokiomis institucijomis derinamos leidimo sąlygos, kokiais atvejais, pvz., saugomos teritorijos direkcija pritaria ar nepritaria saugomų gyvūnų ar augalų paėmimui, kokiomis sąlygomis išduodami leidimai vilkams, paukščių gausos reguliavimui, griežtai saugomų rūšių paėmimui iš gamtos, paukščių lizdų šalinimui ir kt., todėl, atsižvelgus į pastabą, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatos turėtų būti papildytos iš esmės, gerokai padidėtų šio įstatymo apimtis, naujas nuostatas tikslinga būtų derinti su aplinkos apsaugos institucijomis, kitomis suinteresuotomis institucijoms.
Siekiant spartesnio svarbių Laukinės augalijos ir Laukinės gyvūnijos įstatymų projektų priėmimo, siūloma priimti pateiktus (mažesnės apimties) Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo pakeitimus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 10¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bendrosios prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančios nuostatos turėtų būti atskirtos nuo nuostatų, reglamentuojančių leidimų prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais procedūras, ir išdėstytos atskirame įstatymo straipsnyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
nuostatas taip pat perkelti į tą patį 10¹straipsnį
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Prekiauti saugomų rūšių (išskyrus įvežimą (išvežimą)), nurodytų Prekybos
laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, egzemplioriais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir/ar padauginusiems augalus ar grybus dirbtiniu būdu ar išveisusiems nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus ir teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus turintiems asmenims <...>“.
Pagal teikiamą redakciją galima suprasti, kad čia aptariama prekyba leidžiama dviem asmenų kategorijoms – asmenims, teisėtai įgijusiems ir/ar padauginusiems augalus ar grybus dirbtiniu būdu ar išveisusiems nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus, ir asmenims, turintiems teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus. Vertinama projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pagal teikiamą redakciją neaišku, kaip būtų pagrindžiamas augalų ar grybų teisėtas įsigijimas (pirmosios asmenų kategorijos atveju), nes tai pagrindžiančių dokumentų nereikalaujama. Antra, jei kalbama apie dvi skirtingas asmenų kategorijas, neaišku, kieno „jų“ įsigijimą pagrindžiantys dokumentai turimi mintyje. Dėl nurodytų motyvų projekto nuostata tikslintina. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje nustatomi 3 atvejai, kada reikalingas leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais: „Leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais reikalingas ketinant prekiauti <...>“ (čia ir toliau pabr. - mūsų) ir 1 punktas prasideda žodžiais „prekiaujant gyvais egzemplioriais“. Manytina, kad reikėtų atsisakyti perteklinio žodžio
„prekiaujant“, taip pat ir 3 punkte žodžio „prekiaujant“.
Be to, iš projektų nuostatų nėra aiškus sąvokos „kai prekiaujama asmeniniais arba namų ūkio daiktais“ turinys darant išimtį Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Išbraukti žodžius
„prekiaujant“, tačiau nepritarti pastabos daliai “Be to, iš projektų nuostatų
nėra aiškus sąvokos „kai prekiaujama asmeniniais arba namų ūkio daiktais“ turinys darant išimtį.“ Reglamento (EB) 338/97 2 straipsnio (j) punkte apibrėžta „asmeniniai arba namų ūkio daiktai – tai negyvi egzemplioriai, jų dalys ir dirbiniai, priklausantys privačiam asmeniui ir sudarantys arba skirti tam, kad sudarytų jo įprastų daiktų ir kilnojamojo turto dalį;”. Keičiamo įstatymo 2 str. 21 dalyje („Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos…:) pateikiama nuoroda į šį reglamentą, todėl į keičiamą įstatymą nederėtų perrašinėti tapačių reglamento sąvokų. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, kuri įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad
„saugomas rūšis naudoti leidžiama turint Aplinkos ministerijos išduotą leidimą“
santykis su projekto 4 straipsniu teikiamo 10¹ straipsnio 5 dalies nuostatose nurodytomis išimtimis, kada nereikalingas leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Be to, nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsniu teikiamo 10¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte dėstoma nuostata apie prekybą laukiniais gyvūnais, o ne saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Manytina, kad tai ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir šios nuostatos reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Taip pat pasakytina ir apie 3 punkto nuostatą – nėra aišku, ar nustatyta išimtis orientuota į saugomų rūšių gyvūnus, skirtus sudaryti veislinę bandą specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose, ar visus gyvūnus. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 10.
Pagal projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas
„kai asmuo prekiauja laukiniais gyvūnais, kuriems, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu, išduotas leidimas laikyti nelaisvėje šių rūšių laukinius gyvūnus“. Pagal teikiamą redakciją išeitų, kad leidimas laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus yra išduotas ne asmeniui, o laukiniams gyvūnams, todėl projekto tekstas redaguotinas logikos požiūriu. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 7 dalyje, projekto 4 straipsniu 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 6 dalyje reglamentuojami atvejai, kai prašymas išduoti šiose nuostatose aptariamus leidimus nebenagrinėjamas. Svarstytina, ar aptariamos nuostatos neturėtų būti papildytos nuostatomis, numatančiomis, kad šiuo atveju leidimo prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir kita informacija, pateikti leidimui gauti. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71
12Atkreiptinas dėmesys,
kad aktualios keičiamo įstatymo redakcijos 24 straipsnis nustato, kad
„Saugomų rūšių apsaugos valstybinę kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos
departamentas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 9 dalies 1 punkte, 11 dalies nuostatose vartojamos formuluotės „Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę“ turinys, nes neaišku, ar turima mintyje ta pati valstybės institucija - Aplinkos apsaugos departamentas“, ar kokia kita institucija. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų konkrečiai įvardinti Aplinkos apsaugos departamento.
Be to, formuluotėje „Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę“ po žodžio „naudojimo“ įrašytinas žodis
„valstybinę“ (kaip susijusiame įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-3817). Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
įstatymo 10¹ straipsnio 10 dalyje formuluotėse „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą“ ir
„Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo turėtojas nepašalina nustatytų
pažeidimų“, sąvokos „terminas“ ir „laikotarpis“ suvienodintinos, nes turimas mintyje tas pat dalykas. Taip pat projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 10 dalį tikslinti. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
įstatymo 10¹ straipsnio 11 dalyje prieš skaičių 9 įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Taip pat vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 11 dalyje prieš žodžius „gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 9 dalies 2 punkte yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme“ pavadinimas.
keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 18 dalies nuostata. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-235 8,9
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 10 ir 11 dalyse vietoj formuluotės „9 dalies 1-2 punktuose“ reikėtų įrašyti formuluotę „9 dalyje“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 13 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, kadangi įpareigojimas sustabdžius leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimą, neprekiauti šiais gyvūnais yra įtvirtintas projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 11 dalyje. Nepritarti Komiteto argumentai:
Projekto
straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad leidimo turėtojas iš karto įpareigojamas neprekiauti (dar nesustabdžius leidimo galiojimo ir tik tais) saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, kurių teisėtą įsigijimą ir (ar) kilmę patvirtinančių dokumentų nepateikė Aplinkos apsaugos departamentui, ir kuriuos prekybos vietoje laiko sąlygomis, neatitinkančiomis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Tuo tarpu 513-oje dalyje nustatoma, kad sustabdžius leidimo galiojimą draudžiama prekiauti visais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, kuriais prekiauti buvo išduotas leidimas. 17.
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
613511
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 15 dalies 1 punkte ir projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoj žodžio „leidimą“ įrašytini žodžiai „leidimo galiojimą“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
135
straipsnio 15 dalies 5 punktą leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimas panaikinamas, kai per kalendorinius metus leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais turėtojui skirtos 2 administracinės nuobaudos dėl prekybos neteisėtai įgytais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Pagal teikiamą formuluotę išeitų, kad, jei leidimo prekiauti laukiniais gyvūnais turėtojui būtų skirtos daugiau nei dvi administracinės nuobaudos už čia nurodytą pažeidimą, jo leidimo galiojimas nebūtų naikinamas, kas būtų nelogiška, todėl projekto redakcija tikslintina. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 16 dalyje dėstoma nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip
pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų <...>“ vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų
tikslintinas. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 16 dalį tikslinti. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6157
keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 17 dalyje ir projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 8 dalyje po žodžių „ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio struktūrinių dalių numeraciją (yra dvi 18 dalys). Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 2 dalies antrasis sakinys
„Ribojamų ir draudžiamų išvežti/įvežti į Lietuvos Respubliką saugomos rūšys
nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse“ formuluotinas taip, kad būtų suprantamas kalbiniu ir logikos požiūriais. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
24Vadovaujantis Europos teisės departamento rekomendacijų, 24.2. punktu,
nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalies tikslintina. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 25.
Projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka
„Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti į/iš Europos
ir suprantama. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje tikslintina, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą 30 dienų – kalendorines ar darbo, nes projekte nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
tai, kad projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 4 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus“, siūlytina projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus“ trumpinį. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
53
dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad
„Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos
Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“, o šios dalies 1-5 punktuose nurodomi leidimo galiojimo panaikinimo atvejai, tačiau aptariamos dalies 3 punktas vėl pradedamas žodžiais „jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“. Perteklinės pasikartojančios formuluotės keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalies 3 punkte atsisakytina. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-236 5,6 29.
Projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad
„Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į
Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina“, tačiau šios dalies 5 punkte nurodoma, kad čia aptariamu atveju leidimas laikomas negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo galiojimo panaikinimas ir leidimo laikymas negaliojančiu nėra tapatūs dalykai, todėl, jei siekiama 7 dalies 1-4 punktuose nurodytais atvejais panaikinti leidimo galiojimą, o 5 punkte nurodytuoju – laikyti leidimą negaliojančiu, 5 punkto nuostata dėstytina savarankiška keičiamo įstatymo 10² straipsnio dalimi. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
tikslinga projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10² straipsnio 7 dalies nuostatų papildyti punktu, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimą panaikina, jeigu asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas pažeidžia leidime nustatytas sąlygas. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pastaboje minimame leidime sąlygos nenustatomos. Leidime nurodoma tik įvežamų/išvežamų augalų ar grybų rūšis, kiekis, asmens vardas, pavardė, į kurią šalį leidžiama išvežti (ar iš kurios įvežti), galiojimo data. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas yra skirtas naudoti vieną kartą. Pažeidus “šias”, (pvz., vežama kita rūšis ar kiekis) leidime nurodytas sąlygas, muitinės pasienio kontrolės poste grybų ar augalų siunta būtų sulaikyta – ir antrą kartą tuo pačiu leidimu asmuo negalėtų pasinaudoti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalies nuostatose reikėtų suvienodinti „asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas“ ir „leidimo turėtojas“ sąvokų vartojimą. Pritarti 32.
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
aiškumo, Projekto 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10²straipsnio
dalyje nustatytas 12 mėnesių terminas. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pakeitimų esmės išdėstyme vietoj formuluotės „išdėstyti ją“ įrašytina formuluotė „ją išdėstyti“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 83 punktu, projekto 6 straipsniu keičiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar saugomų laukinių gyvūnų rūšių įvežimui į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežimui yra reikalingas koks nors leidimas, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose tai nėra reglamentuojama, o nuorodos į kitą įstatymą (pavyzdžiui, Laukinės gyvūnijos įstatymą) taip pat nėra. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
dalimi
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų komitetas 2020-04-08 Grąžinti Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3818) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas bei į tai, kad Komitetas nusprendė grąžinti susijusius Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo (Nr. XIIIP-3816) bei Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo (Nr. XIIIP-3817) įstatymų projektus iniciatoriams patobulinti. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma tobulinti šį ir susijusius įstatymo projektus pagal Teisės departamento pastabas ir suinteresuotų asmenų pasiūlymus
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-06-0311 Argumentai: užsitęsus šio įstatymo (ir lydinčiųjų įstatymų) svarstymo procedūroms, siūloma numatyti vėlesnes jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas Pasiūlymas: Siūloma patikslinti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Asmenims, turintiems iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais, leidžiama prekiauti šiame leidime nurodytais saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Šių leidimų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo 10² straipsnio nuostatomis. 3.
iki 2020 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: 7 – už, 0 – prieš, 2 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3818 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė