projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LGĮ projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Paslaugų įstatymo 5 straipsnio reikalavimą, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys, nustatomi įstatymais. LGĮ projekte siekiama nustatyti ir patikslinti esminius reikalavimus leidimų laukinių gyvūnų introdukcijai/reintrodukcijai, leidimų naudoti invazines rūšis, leidimų įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos, leidimų įkurti zoologijos sodą, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimų naudoti laukinius gyvūnus ir leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui, taip pat reikalavimus, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys.
LGĮ projekte taip pat nustatomi reikalavimai iškamšų iš laukinių gyvūnų gamintojams, laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę, laukinių gyvūnų paėmimui iš aplinkos globoti ir gydyti, prekybai laukiniais gyvūnais, reikalavimai invazinių rūšių gausos reguliavimui ir plitimo prevencijai. Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1226 projektas (toliau – LAĮ projektas) parengtas siekiant užtikrinti racionalią ir efektyvią laukinės augalijos apsaugą ir naudojimą. Šiuo metu galiojantis Laukinės augalijos įstatymas priimtas 1999 m. ir neatitinka Paslaugų įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių, vykdydami, veiklą turi laikytis leidimą gavę asmenys, nustatomi įstatymais. Kadangi keičiami visi Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo straipsniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, Laukinės augalijos įstatymas išdėstomas nauja redakcija. LAĮ projekto tikslas – tinkamai reglamentuoti laukinių augalų ir grybų apsaugą ir racionalų laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimą.
LAĮ projekto uždaviniai: kaip reikalauja Paslaugų įstatymo 5 straipsnis, įstatyme nustatyti esminius reikalavimus leidimų laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai ir leidimų invazinių rūšių naudojimui išdavimui, jų galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimų galiojimo panaikinimui, taip pat reikalavimus, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys. Taip pat nustatyti reikalavimus invazinių rūšių gausos reguliavimui ir plitimo prevencijai, laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ir 10² straipsniais įstatymo projektas (toliau – SGAGRĮ projektas) parengtas (kaip reikalauja Paslaugų įstatymo 5 straipsnis), siekiant nustatyti esminius reikalavimus leidimams įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus ir leidimų prekiauti laukiniais gyvūnais, išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimo galiojimo panaikinimui; ir pateikti aktualias nuorodas į teisės aktus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerija (tiesioginė rengėja – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės (vyriausiasis patarėjas – Algirdas Klimavičius, tel. 278 6568, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė, tel. 278 6526, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (toliau – Laukinės gyvūnijos įstatymas) ir jį įgyvendinantys teisės aktai:
1) Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės);
2) Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 „Dėl Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas);
3) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka);
4) Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo pakeitimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas);
5) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka);
6) Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio
patvirtinimo“ (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės). Laukinės gyvūnijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas nereglamentuoja žvejybos, tačiau žvejyba yra tik viena iš „žuvininkystės“, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, sudedamųjų dalių. Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje neišsamiai nustatyti Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo pagrindai, t. y. leidimo galiojimas panaikinamas tik, kai nesilaikoma Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos naudojimą, reikalavimų arba šio leidimo turėtojo prašymu. Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnyje nenustatyti reikalavimai iškamšų gamintojams, leidimo naudoti laukinius gyvūnus ir leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Dabar šie reikalavimai nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad naudoti laukinius gyvūnus mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais jų nepaimant iš buveinių saugomose teritorijose leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą. Toks leidimas šiuo metu Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nenustatytas, laukiniams gyvūnams stebėjimas ar jų fotografavimas jų nepaimant iš gamtos nekenkia. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje neišsamiai nustatyti leidimų įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo pagrindai. Šie reikalavimai nustatyti Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše. Laukinės gyvūnijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis. Įstatymo projekte siūloma šią tarybą papildyti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovu. Galiojančiame Laukinės gyvūnijos įstatymo įstatyme nenustatyti reikalavimai invazinių rūšių laukinių gyvūnų gausos reguliavimui ir jų plitimo prevencijai ir invazinių rūšių laukinių gyvūnų naudojimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje. Laukinės gyvūnijos įstatyme neišsamiai nustatyti reikalavimai leidimų įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išdavimui ir galiojimo sustabdymui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. Laukinės gyvūnijos įstatyme neišsamiai nustatyti reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui, leidimų laukinių gyvūnų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje.
Laukinės gyvūnijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda į Medžioklės įstatymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo. Šiuo metu Medžioklės įstatyme jau nustatyta, kad atlyginama ir vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams. Įstatymo projekte siūloma suvienodinti Laukinės gyvūnijos ir Medžioklės įstatymo nuostatas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu laukinių augalų ir grybų apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymas (toliau – Laukinės augalijos įstatymas) ir jį įgyvendinantys teisės aktai:
1) Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka);
2) Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka);
3) Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.
laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka);
4) Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“
laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas);
5) Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 107 „Dėl laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka);
6) Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 139 „Dėl laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka);
7) Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. D1-260 „Dėl prekybos saugomų rūšių augalais ir grybais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės);
8) Laukinės augalijos apskaitos metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.
laukinės augalijos apskaitos metodikos patvirtinimo“ (toliau – Laukinės augalijos apskaitos metodika);
9) Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas;
10) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka;
11) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka. Galiojančiame Laukinės augalijos įstatyme visiškai nereglamentuojamas invazinių laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimas ir jų plitimo prevencija. Taip pat įstatyme nenustatyti reikalavimai laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai, leidimų laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai ir invazinių laukinių augalų rūšių naudojimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta perteklinė pareiga asmenims teikti laukinės augalijos naudojimo statistinius duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nors šiuo metu prekybą saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais reglamentuoja Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės, ir jose nustatyti reikalavimai leidimų įvežti/išvežti į Lietuvą saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus išdavimui ir jų galiojimo panaikinimui, tačiau Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme šie reikalavimai nenustatyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl LGĮ projekto LGĮ projekte nustatoma, kad įstatymas nereglamentuoja žuvininkystės ir mėgėjų žvejybos, kurias dabar atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymai.
Papildomai nustatoma, kad įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos. LGĮ projekte pakeičiama „zoologijos sodų“ sąvoka – nustatomas didesnis rūšių skaičius, nuo kada įstaiga, demonstruojanti visuomenei gyvūnus, patenka į „zoologijos sodų“ sąvoką ir privalo gauti leidimą zoologijos sodui įkurti. Atsižvelgiant į Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014, patikslinamos invazinių ir svetimžemių rūšių sąvokos ir apibrėžiamos ekosisteminių paslaugų ir epizootijos sąvokos. LGĮ projektas papildomas „cirko“ sąvoka – nustatoma, kad cirkas suprantamas taip, kaip nustatyta 2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1739/2005, nustatančiame gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp šalių narių – t. y. keliaujanti paroda arba kilnojamas žvėrynas, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų. Apibrėžiama
„laukinio gyvūno hibrido“ sąvoka – gyvūnas, kurio
ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų. Ši sąvoka apibrėžta atsižvelgiant į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – Reglamentas Nr.
338/97) priedo 11 punktą (Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo), kuriame nustatyta, kad „gyvūnų hibridams, kurių ankstesnėse keturiose linijos kartose buvo vienas ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šio reglamento nuostatos taikomos kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.“ Ši sąvoka reikalinga, kad būtų aišku, iki kelintos kartos gyvūnai laikomi hibridais ir nuo kurios kartos jau nebelaikomi hibridais ir ar jiems taikomos Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios laukinių gyvūnų hibridų naudojimą ir laikymą nelaisvėje, o ne nuostatos, reglamentuojančios laukinių ar naminių gyvūnų laikymą nelaisvėje. Įstatymo projektas papildomas domestikuoto gyvūno sąvoka. Iki šiol nuolatos iškyla klausimai dėl atskirų gyvūnų priskyrimo domestikuotiems (ūkiniams ar naminiams), pvz., stručiai, jūros kiaulytės, audinės, ir klausimas, ar tokiems gyvūnams turi būti taikomi Laukinės gyvūnijos įstatymo reikalavimai (pvz. LGĮ projekte nustatytas draudimas tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus naudoti cirkuose), todėl būtina aiškiai apibrėžti domestikuotų gyvūnų bruožus, kad ateityje kiekvienu atskiru atveju nebūtų galima skirtingai interpretuoti, ar šiai rūšiai taikytinos Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatos. LGĮ projekto 4 straipsnyje, kuriame aptariamas laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinis valdymas, patikslinamos ir papildomos institucijų funkcijos, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1143/2014 įgyvendinimo reikalavimus. Šiame straipsnyje panaikinamos Aplinkos ministerijos tvirtinamos Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės, kadangi vynuoginės sraigės pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą priskiriamos saugomoms rūšims.
Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios vynuoginių sraigių rinkimą ir supirkimą, bus perkeltos į Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622. Nustatoma, kad vietoje šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių bus vienos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės. Šias taisykles tikslinga sujungti, kadangi daugelis nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir gyvūnų įvežimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos, panašios arba vienodos. LGĮ projekto 4 straipsnyje, atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastabas, nustatoma, kad Aplinkos ministerija, suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir, suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir gyvūnais taisykles. Galiojančiame Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatyta, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles Aplinkos ministerija tvirtina kartu su atitinkamomis institucijomis.
LGĮ projekto 4 straipsnyje nustatoma, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, pagal galimybes finansuoja invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimą. Projekto 6 straipsnyje aptariami laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdai
Šiame straipsnyje išsamiau nustatomi leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Nustatomi atvejai, kada leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, pvz., turint leidimą įkurti zoologijos sodą ar leidimą naudoti invazines rūšis, prekybos vietose, taip pat laikant laukinius gyvūnus namuose, paimtus globos ir gydymo tikslais, ir kt. LGI projekte taip pat nustatoma, kad Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, jeigu įgyvendinami Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti gamtotvarkos planai ir saugomų rūšių apsaugos ar veiksmų planai, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės. Ši išimtis nustatyta, kadangi gamtotvarkos, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planai, kuriais siekiama išsaugoti saugomas rūšis ir jų buveines, tvirtinami aplinkos ministro įsakymais, juose nustatoma priemonių vykdymo lokalizacija ir įvertinama žemės nuosavybės forma, savininkai, kitų saugomų rūšių radavietės ir buveinės ir vykdomų priemonių poveikis joms. Šie gamtotvarkos, apsaugos ir veiksmų planai derinami su saugomų teritorijų administracijomis ir miškų valdytojais, ir savininkais, įvertinamos visos kitos aplinkybės. Dėl šių priežasčių – kad rengiant šiuos dokumentus įvertinamos visos aplinkybės, ir jie skirti saugomų rūšių būklei išlaikyti arba pagerinti, LGI projekte būtų netikslinga nustatyti, kad visų nurodytų aplinkybių vertinimas dubliuotųsi rengiant aplinkos ministro įsakymais tvirtinamus dokumentus ir išduodant leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. LGĮ projekto 7 straipsnyje nustatoma pareiga buvusiam Leidimo turėtojui pašalinti aptvarus ar voljerus, jeigu jie įrengti miško žemėje, per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą.
LGĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi griežtesni Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus panaikinimo pagrindai, kai aptvarai įrengiami aptveriant miško žemę. Pagal Aplinkos ministerijai pateiktą informaciją žinoma, kad, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių nuostatomis, asmenys, gavę leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, aptveria tam tikras teritorijas miške, įrengia aptvarus ir voljerus, tačiau miško plotas būna neproporcingai didelis laikomų gyvūnų kiekiui ir šių gyvūnų gyvybiniams poreikiams tenkinti (t. y. dideliame aptvertame plote laikoma labai mažai gyvūnų arba jie iš viso nelaikomi). Todėl tokiais atvejais galima įžvelgti piktnaudžiavimą minėtų taisyklių nuostatomis ir reikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais būtų ribojamas aptveriamos teritorijos plotas ir laikas, kiek laiko aptvarai, įrengti aptveriant mišką, gali būti tušti arba juose laikoma labai mažai gyvūnų. LGĮ projekte nustatomi Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (kai aptveriama miško žemė) galiojimo panaikinimo pagrindai, kai pagal leidimo turėtojo pateikiamas ataskaitas arba patikrinimų metu nustatoma, kad aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir juose 1 metus ir ilgiau nelaikomi gyvūnai arba laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse; ir, kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir per 1 metus juose nepradedami laikyti laukiniai gyvūnai.
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse šiuo metu jau nustatyta, kad „jeigu aptvaras ar voljeras, įrengtas aptveriant mišką ar dalį miško, yra nenaudojamas 1 metus ir daugiau (jame nelaikomi laukiniai gyvūnai), Aplinkos apsaugos departamentas kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje.“ ir kad leidimo galiojimas panaikinamas, kai savivaldybė panaikina sprendimą apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. Projekte šie veiksmai sukeičiami vietomis – pirmiausia panaikinamas leidimas ir nustatoma, kad savivaldybės sprendimas įsigalioja tik įrengus aptvarus. Priėmus LGĮ projektą ir iki įstatymo įsigaliojimo pakeitus Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, taisyklėse bus nustatytas minimalus laukinių gyvūnų skaičius, kuris turi būti laikomas aptverto miško žemės ploto vienete. LGĮ projekte taip pat nustatoma, kad prieš panaikinant leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus dėl priežasties, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir juose laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, pažeidimui pašalinti nustatomas ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų terminas.
Per 90 kalendorinių dienų asmenys, apsitvėrę miško žemę ir šiuose aptvaruose laikantys vieną ar kelis gyvūnus, turės pakankamai laiko įsigyti daugiau gyvūnų arba sumažinti užtverto miško plotą, todėl LGĮ projekte nustatyti pereinamąjį laikotarpį, taip pratęsiant piktnaudžiavimo laiką, kai aptveriamas neproporcingai didelis miško plotas, netikslinga. Nustačius tokius Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kai aptveriama miško žemė, galiojimo panaikinimo pagrindus, bus užtikrinta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata dėl fizinių asmenų teisės laisvai lankytis miškuose. Panaikinamas šiuo metu Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas leidimas naudoti laukinius gyvūnus mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais jų nepaimant iš buveinių saugomose teritorijose, kadangi laukiniams gyvūnams stebėjimas ar jų fotografavimas nepaimant iš gamtos nekenkia. Tokių leidimų nebuvo išduota nė vieno. LGĮ projektu siekiama užtikrinti laukinių gyvūnų apsaugą apribojant jų naudojimą cirko pasirodymuose
Kadangi LGĮ projekto cirko sąvoka apima keliaujančias parodas arba kilnojamus žvėrynus, norima palikti išimtis kai kurioms gyvūnų rūšims, nes tokios rūšys gali būti naudojamos švietimo tikslais, pvz., kai šie gyvūnai vežiojami ir demonstruojami vaikams mokyklose. Nustatoma, kad šis draudimas naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose įsigalioja
paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius leidžiama laikyti nelaisvėje laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų. LGĮ projekte nustatomas draudimas naudoti cirkuose paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius neužkerta kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą, pvz., delfinų pasirodymai delfinariumuose. Europos Sąjungos šalių įstatymuose vis dažniau įtvirtinama nuostata, draudžianti jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai. 24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Laukinių gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje, daugumos laukinių gyvūnų naudojimas uždraustas Norvegijoje ir Belgijoje, Latvija draudžia cirkuose naudoti laisvėje pagautus laukinius gyvūnus, o Estijoje, Lenkijoje priimtas apribojimas cirkuose naudoti laisvėje gimusius laukinius gyvūnus.
Kai kuriose valstybėse draudžiama cirkuose naudoti tam tikras gyvūnų rūšis. Pavyzdžiui, Švedijoje cirko pasirodymuose draudžiama naudoti beždžiones, plėšrūnus, raganosius, žirafas, kengūras, begemotus, ruonius, stručius, krokodilus, danielius, Vengrijoje – dramblius ir primatus. Tuo tarpu Graikijoje, Maltoje, Kipre, Bosnijoje ir Hercegovinoje įtvirtintas visų gyvūnų naudojimo cirko pasirodymuose draudimas. Gyvūnų naudojimas keliaujančiuose cirkuose yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais. Dresuojant, kontroliuojant cirko gyvūnus dažnai prieš juos naudojamas smurtas, keliaujančiuose cirkuose gyvūnai vežami iš vienos vietos į kitą tūkstančius kilometrų. Šių kelionių metu gyvūnai laikomi uždaryti vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių. Atvykus į naują vietą, gyvūnai ir toliau laikomi uždaryti, kol ruošiama pasirodymo vieta. Nuolatiniais šių gyvūnų namais tampa ankšti narvai. Laukiniams gyvūnams gyvenant netinkamose sąlygose, daugumai jų dėl nuolat patiriamo streso dažnai pasireiškia elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas, ilgainiui gyvūnas pradeda netipiškai elgtis: bėgioja narve pirmyn atgal, siūbuoja į šonus, nuolat linkčioja ir supa galvą. LGĮ projekto 8 straipsnyje nustatomi laukinių gyvūnų kryžminimo, naminių ir laukinių rūšių gyvūnų kryžminimo reikalavimai ir reikalavimai leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimo galiojimo panaikinimui.
Šie leidimai nėra naujai nustatomi, šiuo metu jie įtvirtinti Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse (kryžminimui išduodamas leidimas naudoti laukinius gyvūnus). Iki šiol nuo 2009 m. gyvūnų kryžminimui buvo išduotas tik 1 leidimas, kurio galiojimas pasibaigė 2012 m., daugiau prašymų tokiai veiklai vykdyti negauta. Siekiant aiškumo, leidimas naudoti laukinius gyvūnus ir leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui atskirti, juos aprašant (išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą, leidimo turėtojo pareigas) atskiruose straipsniuose, kadangi sąlygos šių leidimų išdavimui ir leidimų turėtojų pareigos skiriasi. LGĮ projekte nustatoma, kad leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo terminas nustatomas įvertinus leidimo prašytojo prašyme nurodytą numatomų vykdyti mokslinių tyrimų trukmę. Galiojimo terminas nustatomas, kadangi šie leidimai išduodami tik mokslo ir mokymo įstaigoms mokslinių tyrimų tikslais ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų vykdomas neribotas kryžminimo metu gautų hibridų veisimas ir užtikrinama veiklos kontrolė. Šis leidimas leidžia vykdyti mokslinę veiklą, leidimo turėtojai nevykdo ūkinės veiklos ir neteikia paslaugų, todėl Paslaugų įstatymo nuostatos dėl leidimų galiojimo neribotą terminą neturėtų būti taikomos.
LGĮ projekto 9 straipsnyje nustatomi leidimo naudoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai ir atvejai, kada šis leidimas nereikalingas (dauguma šių atvejų, kai paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos leidimas nereikalingas, nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patikslinami perkeliant į LGĮ projektą). LGĮ projekto 10 straipsnyje aptariami reikalavimai iškamšų gamintojams
ministerijos pateiktą pastabą įtvirtinamos įstatyme. LGĮ projekto 11 straipsnyje nustatomi leidimų įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo pagrindai. Prieš išduodant šį leidimą numatyta, kad vietoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, būtina organizuoti įvertinimą dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, kurį atlieka Zoologijos sodų patikrinimo komisija (toliau – Komisija), sudaryta iš įvairių institucijų atstovų. Po įvertinimo Komisija teikia ataskaitą, kurioje vertinama numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams; jeigu patikrinimo metu nustatoma numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos, laukinių gyvūnų laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams, leidimo prašytojui turėtų būti pateikiamas atsakymas, kad leidimas įkurti zoologijos sodą bus išduotas tik pašalinus įvertinimo metu nustatytus trūkumus ir įvykdžius zoologijos sodų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
LGĮ projekte taip pat nustatoma, kad, jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl Leidimo zoologijos sodui įkurti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją, Leidimo zoologijos sodui įkurti išdavimo (neišdavimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Aplinkos ministerijos nuomone, šio leidimo išdavimo termino pratęsimo galimybė būtina, kadangi Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai dėl svarbių priežasčių (pvz., dėl sunkumų skubiai organizuojant Komisiją sudarančių institucijų atstovų dalyvavimą patikrinime, dėl ilgiau trukusio įvertinimo ataskaitos teksto parengimo, derinimo su Komisijos atstovais ir išsamaus motyvuoto atsakymo parengimo leidimo prašytojui) 30 kalendorinių dienų termino leidimui išduoti gali neužtekti. Jeigu LGĮ projekte būtų nustatoma, kad Leidimas įkurti zoologijos sodą laikomas išduotu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai per 30 kalendorinių dienų nepateikus jokio atsakymo, ir jeigu po šio termino leidimo prašytojas pradėtų zoologijos sodų veiklą neturėdamas leidimo, vėliau gali kilti grėsmė lankytojų saugumui ir tolimesnei įstaigos veiklai. Pvz., šiuo metu Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta, kad draudžiama laikyti nelaisvėje šių taisyklių 2-ajame priede nurodytame „Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų sąraše“ įrašytų gyvūnų rūšis, išskyrus zoologijos sodus ar mokslo ir mokymo įstaigas.
Jeigu leidimo prašytojas, negavęs teigiamo atsakymo ir pradėjęs zoologijos sodo veiklą, įsigytų ir laikytų šiame sąraše paminėtus gyvūnus, vėliau, bet kurio patikrinimo metu nustačius, kad vykdoma veikla neatitinka zoologijos sodams keliamų reikalavimų ir panaikinus leidimo galiojimą, draudžiamų laikyti nelaisvėje rūšių gyvūnus savininkui reikėtų perduoti (parduoti) kitoms įstaigoms, turinčioms leidimą įkurti zoologijos sodą. Kadangi Lietuvoje zoologijos sodų yra mažai ir jų galimybės priimti ir laikyti papildomus gyvūnus tinkamomis sąlygomis yra ribotos, tikėtina, kad bus atvejų, kai gyvūnai bus teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuojami. Gyvūnų konfiskavimo atveju nuostolių patirtų leidimo prašytojas ir su sunkumais susidurtų už konfiskuotų gyvūnų perkėlimą (perdavimą) atsakinga Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, kadangi, kaip anksčiau minėta, Lietuvoje nėra pakankamai daug įstaigų, turinčių teisę ir galimybes laikyti papildomus gyvūnus, ypač jeigu šiems gyvūnams reikalingos specialios laikymo sąlygos, gyvūnai yra dideli, plėšrūnai ar gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei. Taip pat leidimo prašytojas, negavęs Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos atsakymo dėl trūkumų pašalinimo per 30 kalendorinių dienų, jų nepašalinęs bei pradėjęs zoologijos sodų veiklą, galėtų sukelti grėsmę lankytojų saugumui – pvz., neužtikrinęs, kad gyvūnai negalėtų ištrūkti į laisvę ar kad lankytojai negalėtų turėti kontakto su plėšriaisiais gyvūnais (pvz., kai lankytojas ir ypač vaikai gali įkišti ranką į gyvūnų narvą). Saugumo reikalavimų neįvykdymas iš anksto, prieš pradedant į zoologijos sodą leisti lankytojus, gali turėti skaudžių pasekmių žmonių sveikatai.
Dėl šių priežasčių – dėl draudžiamų laikyti nelaisvėje gyvūnų laikymo ir ypač dėl lankytojų saugumo užtikrinimo, prieš pradedant zoologijos sodo veiklą, LGĮ projekte nustatoma galimybė leidimo įkurti zoologijos sodą nagrinėjimą pratęsti 30 kalendorinių dienų. LGĮ projekto 12 straipsnyje atskirai nustatoma Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis ir jos funkcijos. Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis papildoma Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovu. Žuvininkystės tarnyba dalyvauja ir vykdo šiuo metu Lietuvoje išnykusių žuvų rūšių reintrodukcijos projektus, todėl tarnybos atstovui tikslinga dalyvauti Invazinių rūšių kontrolės tarybos, kuri priima sprendimus dėl rūšių introdukcijos ir reintrodukcijos Lietuvoje, posėdžiuose. LGĮ projekto 13 straipsnyje nustatomi reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai. Nustatomi atvejai, kada leidimai introdukcijai/reintrodukcijai neišduodami (kai nustatoma galima grėsmė vietinei biologinei įvairovei, kai ketinama introdukuoti invazines rūšis) ir nustatomos leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojo pareigos. Šiuo metu esminiai reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, introdukcijos/reintrodukcijos programos rengimui ir šio leidimo turėtojo pareigos nustatytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje.
LGĮ projekto 13 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo introduokuoti/reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų gyvūnams ir žmonėms pernešėja, bei dėl planuojamos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju sprendimo pritarti (nepritarti) rūšies introdukcijai/reintrodukcijai priėmimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia Leidimo introdukuoti/reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo. Tokia nuostata būtina, kadangi, išduodant leidimą introdukuoti/reintrodukuoti gyvūnų rūšis, būtina įvertinti ir patikrinti daug aplinkybių – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, netaps invazine rūšimi ir nepadarys nepataisomos žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai ir gyvūnų sveikatai. Tokių aplinkybių įvertinimui gali reikėti surinkti ir įvertinti daugiau papildomos informacijos, negu pateikia leidimo prašytojas.
Didelė tikimybė, kad dėl turimos informacijos pateikimo ir numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikės kreiptis į mokslo institucijas ar netgi į kitų šalių kompetentingas institucijas. Tokiu atveju atsakymo pateikimas leidimo prašytojui gali užtrukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų. LGĮ projekte nustatoma, kad leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojas turi per 3 metus nuo leidimo išdavimo pradėti vykdyti veiklą, o nepradėjus vykdyti veiklos leidimo galiojimas panaikinamas. Tokia nuostata reikalinga, kadangi per 3 metus gali atsirasti naujos informacijos apie galimą ketinamos introdukuoti/reintrodukuoti rūšies poveikį ekosistemoms, vietinėms rūšims. Taip pat per tiek laiko vietovėje, kurioje numatyta vykdyti introdukciją/reintrodukciją, gali pakisti augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis ir jų buveinės ir dėl šios priežasties introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies poveikį ekosistemai būtina iš naujo įvertinti. Nenustačius termino, per kurį leidimo turėtojas turi pradėti veiklą, liktų neaišku ir neapibrėžta, ar, pvz., turėdamas leidimą, asmuo gali tik po 10 ar 20 metų pradėti introdukciją/reintrodukciją. Tikėtina, kad po tiek metų bus pasikeitusios leidimo išdavimo metu vertintos sąlygos ir galimos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos grėsmės per tiek metų ar dešimtmečių pakitusiai ekosistemai, vietinėms rūšims ir jų buveinėms. LGĮ projekto 14 straipsnyje nustatomi reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę. Nustatoma, kad asmuo, planuojantis perkelti arba išleisti į laisvę nelaisvėje laikomus gyvūnus (taikoma tik žinduoliams ir paukščiams), apie numatomą laukinių gyvūnų perkėlimą arba išleidimą į laisvę privalo pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir gauti jos pritarimą.
Nustatomi atvejai, kada priimamas sprendimas nepritarti laukinių gyvūnų perkėlimui ar išleidimui į laisvę, pvz., kai tai gali kelti grėsmę ekosistemų stabilumui ir/ar buveinių pakitimui ir/ar būtų neigiamas poveikis vietinei tos rūšies populiacijai, gali kilti epidemijų išplitimo pavojus ir pan. Nustatomi atvejai, kai Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pritarimas laukinių gyvūnų išleidimui į laisvę ar perkėlimui nereikalingas (išleidžiant į laisvę žinduoliams ir paukščiams nepriskiriamus laukinius gyvūnus, paimtus globon ir išgijusius laukinius gyvūnus, kai laukiniai gyvūnai perkeliami arba išleidžiami į laisvę įgyvendinant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ar veiksmų planus, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės ir pan.). Šie reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę nėra nauji – jie atitinkamai nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Nustatoma, kad bendras draudimas išleisti į laisvę ar perkelti netaikomas svetimžemėms rūšims, kurios bus nurodytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Ši išimtis galėtų būti taikoma tokioms rūšims, kaip danieliai ir fazanai. Pvz., danieliai Lietuvoje buvo introdukuoti XVIII-XIX amžiuje, po antrojo pasaulinio karo išnyko, vėliau 1976-1977 metais vėl įkurdinti Lietuvoje ir iki šiol auginami nelaisvėje ir išleidžiami į laisvę. Fazanų natūralaus paplitimo arealas yra Azijoje, Lietuvoje natūraliai neišgyvena, tačiau nuolat auginami, paleidžiami į laisvę ir medžiojami.
Šios rūšys nekelia grėsmės vietinei biologinei įvairovei, jau seniai išleidinėjamos į aplinką, tačiau dėl šių rūšių nuolat kyla abejonių ar jas galima būtų priskirti vietinėms (natūraliai paplitusioms rūšims), o ne svetimžemėms. Tam, kad ateityje nekiltų neaiškumų, ar šioms rūšims taikomas bendras draudimas išleisti į laisvę svetimžemes rūšis, nustatoma, kad bus galima išleisti į laisvę svetimžemes rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. LGĮ projekto 15 straipsnyje nustatoma, kad laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais. Tokia nuostata būtina, kadangi šiuo metu niekas nedraudžia bet kokiu netinkamu maistu ir netinkamu metu šerti laukinius gyvūnus. Pvz., aktuali problema yra ta, kad žmonės vasarą ir rudens pradžioje šeria gandrus, gulbes ir antis. Gaudami pakankamai daug maisto, šie paukščiai laiku neišskrenda ir nepasitraukia į žiemojimo vietas. Vėliau, atšalus orams, užšalus vandens telkiniams, šie paukščiai nebegali susirasti reikalingo maisto, negalėdami būti atvirame telkinyje vandens paukščiai nusilpsta ir sušąla. Dėl nusilpusių paukščių asmenys dažnai kreipiasi į gyvūnų globėjus. Kiekvienais metais Aplinkos ministerija iš aplinkos apsaugos rėmimo programos skiria 70 000 eurų gyvūnų globos priemonėms vykdyti. Nemaža dalis šių lėšų panaudojama gulbių gelbėjimo priemonėms – išvykoms prie užšalusių vandens telkinių gelbėti gulbių ar laiku neišskridusių ir likusių žiemoti gandrų gelbėjimui ir laikymui gyvūnų globos įstaigoje per visą žiemą, pvz., vieno gandro šėrimas ir laikymas per žiemą (6 mėn.) iki išleidimo į laisvę pavasarį kainuoja daugiau kaip 400 eurų.
Uždraudus laukinių paukščių šėrimą netinkamu metu, paukščiai, sumažėjus natūraliai randamo maisto ir atšalus orams, laiku pasitrauktų į žiemavietes, sumažėtų atvejų, kai pripratinti ir šeriami žmonių jie lieka žiemoti ir juos tenka globoti patiriant dideles išlaidas. LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatomi reikalavimai Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsniuose nustatytų leidimų naudoti invazines rūšis išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai (Leidimui naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje ir Leidimui naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus).
LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus pateikimo Europos Komisijai, būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui.
LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus pateikimo Europos Komisijai, būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl invazinių gyvūnų rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių gyvūnų rūšių naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius.
Ši nuostata būtina siekiant valdyti invazinių rūšių plitimą ir užtikrinti, kad vykdomos priemonės būtų efektyvios – pvz., jeigu žemės savininko žemėje esančioje iškastoje kūdroje gyvena invazinė žuvų rūšis nuodėgulinis grundalas ir nesiimama priemonių jam išnaikinti, tokiu atveju išlieka didelė tikimybė, kad grundalas gali tyčiniu ar netyčiniu būdu paplisti į gretimus vandens telkinius (naudojant masalui, plintant susisiekiančiais vandens telkiniais, perkeliant kitų rūšių žuvis į kitus vandens telkinius, ikrus pernešant vandens paukščiams). Šiai rūšiai naikinti Lietuvoje skiriamos Europos Sąjungos ir biudžeto lėšos ir tam, kad būtų užtikrintas šios rūšies efektyvus valdymas, įstatyme būtina įtvirtinti nuostatą, nustatant Aplinkos ministerijai galimybę įpareigoti vandens telkinių, žemės savininkus, valdytojus ar nuomotojus imtis atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių savo sklypuose. LGĮ projekto 18 straipsnyje nustatoma, kad, atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių gyvūnų paimti iš aplinkos, arba, jei kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais gyvūnais.
Ši LGĮ projekto nuostata dėl draudimo ar ribojimo paimti iš aplinkos ir prekiauti laukiniais gyvūnais nėra nauja – ji įtvirtinta galiojančio Laukinės gyvūnijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Nuostata, suteikianti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai teisę nustatyti draudimą prekiauti atskiromis laukinių gyvūnų rūšimis, išlieka reikalinga, kadangi, pvz., renkant ar paimant iš gamtos savo reikmėms tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus, neigiama žala šios rūšies populiacijai nebus padaroma, kadangi iš gamtos bus paimamas nedidelis keikis individų. Tačiau šios rūšies gyvūnais prekiaujant ir naudojant komerciniais tikslais ir iš gamtos paimant didelį jų kiekį, gali kilti grėsmė šios rūšies populiacijos išlikimui. Dėl šių priežasčių LGĮ projekte tikslinga palikti galimybę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai nustatyti prekybos apribojimus ir draudimus atskiroms laukinių gyvūnų rūšims. Kita priežastis, kodėl būtina palikti galimybę nustatyti draudimą prekiauti tam tikromis laukinių gyvūnų rūšimis – tai, kad šių rūšių platinimas gali kelti invazijų į natūralias ekosistemas pavojų, turėti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. Rengiant LGĮ projektą ir nusprendus, kad leidimai prekiauti laukiniais gyvūnais bus reikalingi tik nustatytais atvejais prekiaujant saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, šių leidimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygos perkeltos į SGAGRĮ projektą, kuris teikiamas kaip lydintysis teisės aktas.
LGĮ projekto 19 straipsnyje patikslinami leidimų įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos išdavimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai, kurie šiuo metu nustatyti Laukinės gyvūnijos įstatyme ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. LGĮ projekto 19 straipsnyje nustatomas naujas reikalavimas gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, išskyrus kai išvežami/įvežami iš/į Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas (pvz., stirnų, briedžių, šernų ar elnių medžioklės trofėjai). Toks reikalavimas būtinas, kadangi trečiosios šalys (dažniausiai Afrikos žemyno valstybės narės, Balkanų šalys) išduodamuose Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (toliau – CITES) nustatytuose eksporto leidimuose įtraukia nesaugomų rūšių medžioklės trofėjus, trofėjus deklaruoja kaip nesaugomas rūšis, tačiau dažnas atvejis, kai tarp jų vežami saugomų rūšių egzemplioriai, tačiau tai nėra deklaruojama išduodamuose CITES eksporto leidimuose. Labai svarbus šių nesaugomų rūšių įvežamų ir išvežamų medžioklės trofėjų skaičiaus fiksavimas, kuriuo remiantis vykdomas rūšių naudojimo monitoringas. Sumedžiotų ir įvežamų gyvūnų rūšių skaičius gali būti panaudojamas monitoringo srityje vertinant rūšies populiacijos nykimo mastą tarptautiniu mastu ir priimant sprendimus dėl tam tikrų rūšių uždraudimo įvežti į Europos Sąjungą.
Šie duomenys dažnai naudojami tarptautiniuose pasitarimuose, kai sprendžiamas rūšies apsaugos lygis, tai yra svarstoma galimybė rūšis įtraukti į CITES sąrašus ar net visiškai uždrausti rūšies įvežimą į Europos Sąjungą dėl spartaus tos rūšies nykimo masto. Numatomų leidimų išdavimas gerokai supaprastintų kontrolės institucijų (muitinės, aplinkosaugos institucijų) darbą, kadangi šie leidimai, o su jais kartu pateikti teisėto įsigijimo dokumentai padėtų išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Šiuo metu, vežant saugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjus, muitinėje dažnai deklaruojama, kad vežami nesaugomų rūšių laukiniai gyvūnai, ir tokiu atveju šie trofėjai gali būti visiškai netikrinami. Tam, kad būtų užtikrinta saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsauga ir būtų užtikrinta, kad bet kurios rūšies laukinių gyvūnų trofėjai būtų legaliai įsigyti (nesubrakonieriauti) ir būtų kontroliuojama prekyba jais, būtina nustatyti, kad leidimas įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos būtų reikalingas ir nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų įvežimui/išvežimui į/iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis. Pereinamasis periodas dėl tokios LGĮ projekto nuostatos nereikalingas, kadangi LGĮ projekte įstatymo įsigaliojimo data nustatyta 2020 m. gegužės 1 d.
Šiuo metu leidimai laukinių gyvūnų įvežimui/išvežimui į/iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis reikalingi tik saugomų rūšių gyvūnų medžioklės trofėjams, todėl asmenys, vežantys medžioklės trofėjus, nuolat kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl medžioklės trofėjų įvežimo/išvežimo ir dėl vežamų rūšių priskyrimo saugomoms rūšims, todėl šis reikalavimas nebūtų visiškai naujas ar sunkiai įgyvendinamas. LGĮ projekto 25 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija sudaro Ekspertų komisiją rūšims nustatyti, kuri konsultuoja laukinės gyvūnijos apsaugą ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas, Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas ir prireikus teikia išvadas dėl laukinių gyvūnų rūšies nustatymo. LGĮ projekto 27 straipsnio 2 dalyje suvienodinamos Laukinės gyvūnijos ir Medžioklės įstatymų nuostatos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Laukinės gyvūnijos įstatymo 27 straipsnis papildomas nuostata, kad atlyginama ir vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams, kaip šiuo metu nustatyta Medžioklės įstatyme. LGĮ projekte iš esmės nekeičiamas teisinis reguliavimas, kuris gali turėti įtakos fizinių ir juridinių asmenų teisėms ir pareigoms (jų teisėtiems lūkesčiams), todėl pereinamąjį laikotarpį dėl leidimų ir nuostatų nustatyti netikslinga, kadangi jos nustatytos galiojančiame Laukinės gyvūnijos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Pereinamasis laikotarpis nustatomas tik cirkų veiklai – numatoma, kad įstatymas įsigalios 2020 m. gegužės 1 d., o cirkų veikla leidžiama iki 2020 m. lapkričio 1 d.
Dėl LAĮ projekto LAĮ projekte apibrėžiamos naujos sąvokos – ekosisteminės paslaugos, invazinė rūšis, laukinių augalų ir grybų ištekliai (vietoje laukinės augalijos išteklių), laukinis augalas, laukinis grybas, laukinių augalų ar grybų perkėlimas, laukinių augalų ar grybų rūšies introdukcija, laukinių augalų ar grybų rūšies populiacija, laukinių augalų ar grybų rūšies reintrodukcija, laukinių augalų ar grybų rūšis, prekyba laukiniais augalais ir grybais, svetimžemė rūšis. LAĮ projekto
apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinis valdymas ir valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos. LAĮ projekte atsisakoma galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą.“. Aplinkos ministerija neturi informacijos, kad ši įstatymo nuostata būtų vykdoma ir kyla abejonių dėl jos reikalingumo ir galimybės ją įgyvendinti – pvz., grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką. Ta pati situacija susidaro, kai asmenys ne miško žemėje (pievose) renka vaistažoles, žemuoges ar skina puokštėms žydinčius augalus. Vietoje šios galiojančios nuostatos LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi visi atvejai, kada naudojant laukinių augalų ar grybų išteklius reikalingas vandens telkinio, žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Dėl riešutų rinkimo šiame straipsnyje nustatoma, kad savininko leidimas reikalingas renkant riešutus privačioje ne miško žemėje.
Ne miško žemėje asmenys gali būti pasisodinę lazdynus ar kitos rūšies riešutus ir auginti juos savo reikmėms, todėl šiuo atveju LAĮ projekte nustatoma, kad reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Miško žemėje toks sutikimas nereikalingas, kadangi: 1) miške lazdynai specialiai savo reikmėms nesodinami, auga savaime;
2) asmeniui nėra galimybės nustatyti, ar miškas privatus, ar ne; 3) asmeniui nebūtų galimybės gauti savininko sutikimą. Reikalavimas privačioje miško žemėje renkant riešutus gauti savininko sutikimą prieštarautų Miškų įstatymo 8 str. 1 d. nuostatoms – „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.“. LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatoma, kad atsižvelgiant į laukinių augalų ir grybų apsaugos būklę, taip pat į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių augalų ir grybų paimti iš jų buveinių, arba tais atvejais, kada kai kurių rūšių laukiniai augalai ir grybai, patekę į aplinką, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai, kitiems augalams ar grybams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais augalais ir grybais ir jų įvežimą (išvežimą) į Lietuvos Respubliką.
Ši LAĮ projekto nuostata dėl draudimo ar ribojimo rinkti ir prekiauti laukiniais augalais nėra nauja – ji įtvirtinta galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Ši nuostata, suteikianti Aplinkos ministerijai nustatyti draudimą prekiauti atskiromis laukinių augalų rūšimis, išlieka reikalinga, kadangi, pvz., renkant savo reikmėms ar dekoratyviniais tikslais tam tikrų rūšių laukinius augalus ar grybus, žala šios rūšies populiacijai nebus padaroma, kadangi iš gamtos bus paimamas nedidelis kiekis augalų ar grybų. Tačiau šios rūšies augalais ar grybais prekiaujant, naudojant komerciniais tikslais ir iš gamtos paimant didelį jų kiekį, gali kilti grėsmė šios rūšies populiacijos išlikimui. Dėl šių priežasčių LAĮ projekte tikslinga palikti galimybę Aplinkos ministerijai nustatyti prekybos apribojimus ir draudimus atskiroms laukinių augalų ar grybų rūšims. Kita priežastis, kodėl būtina palikti galimybę nustatyti draudimą prekiauti tam tikromis laukinių augalų ir grybų rūšimis – tai, kad šių rūšių platinimas gali kelti invazijų į natūralias ekosistemas pavojų, turėti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. LAĮ projekto 10 straipsnyje nustatomi reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai.
Nustatomi atvejai, kada leidimai introdukcijai/reintrodukcijai neišduodami (kai nustatoma galima grėsmė vietinei biologinei įvairovei, kai ketinama introdukuoti invazines rūšis) ir leidimo/introdukuoti/reintrodukuoti turėtojo pareigos. Šiuo metu esminiai reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, introdukcijos/reintrodukcijos programos rengimui ir šio leidimo turėtojo pareigos nustatytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje. LAĮ projekto 10 straipsnyje nustatoma, kad jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo introduokuoti/reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų augalams, grybams, gyvūnams ir žmonėms pernešėja bei dėl numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju sprendimo pritarti (nepritarti) rūšies introdukcijai/reintrodukcijai priėmimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia Leidimo introdukuoti/reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo.
Tokia nuostata būtina, kadangi išduodant leidimą introdukuoti/reintrodukuoti augalų ir grybų rūšis, būtina įvertinti ir patikrinti daug aplinkybių – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, netaps invazine rūšimi ir nepadarys nepataisomos žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai ir gyvūnų sveikatai. Tokių aplinkybių įvertinimui gali reikėti surinkti ir įvertinti daugiau papildomos informacijos, negu pateikia leidimo prašytojas. Didelė tikimybė, kad dėl turimos informacijos pateikimo ir numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikės kreiptis į mokslo institucijas ar netgi į kitų šalių kompetentingas institucijas. Tokiu atveju atsakymo pateikimas leidimo prašytojui gali užtrukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų. LAĮ projekte nustatoma, kad leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojas turi per 3 metus nuo leidimo išdavimo pradėti vykdyti veiklą, o nepradėjus vykdyti veiklos leidimo galiojimas panaikinamas. Tokia nuostata reikalinga, kadangi per 3 metus gali atsirasti naujos informacijos apie galimą ketinamos introdukuoti/reintrodukuoti rūšies poveikį ekosistemoms, vietinėms rūšims. Taip pat per tiek laiko vietovėje, kurioje numatyta vykdyti introdukciją/reintrodukciją, gali pakisti augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis ir jų buveinės ir dėl šios priežasties introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies poveikį ekosistemai būtina iš naujo įvertinti. Nenustačius termino, per kurį leidimo turėtojas turi pradėti veiklą, liktų neaišku ir neapibrėžta, ar pvz., turėdamas leidimą, asmuo gali tik po10 ar 20 metų pradėti introdukciją/reintrodukciją?
Tikėtina, kad po tiek metų bus pasikeitę leidimo išdavimo metu vertintos sąlygos ir galimos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos grėsmės per tiek metų ar dešimtmečių pakitusiai ekosistemai, vietinėms rūšims ir jų buveinėms. LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatomi reikalavimai Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsniuose nustatytų leidimų naudoti invazines rūšis išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai (Leidimui naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje ir Leidimui naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus).
LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui.
LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. Į Reglamente (ES) Nr.
Į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą įrašomos (šalys narės balsuoja ir Europos Komisija patvirtina reglamentu) tos rūšys, kurios atitinka šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, pvz., „remiantis turimais moksliniais įrodymais nustatyta, kad jos galėtų įsitvirtinti kaip gyvybinga populiacija ir plisti į aplinką esamomis sąlygomis arba numatomomis klimato kaitos sąlygomis viename biogeografiniame regione, kuris priklauso daugiau kaip dviem valstybėms narėms, arba viename jūrų paregionyje, išskyrus jų atokiausius regionus“ – todėl šiame sąraše esančios rūšys gali arba būti invazinėmis Lietuvoje, arba nebūti invazinėmis Lietuvoje – kai kurios sąraše esančios rūšys pagal savo biologines savybes Lietuvos klimato sąlygomis neturi jokių galimybių įsitvirtinti mūsų šalies teritorijoje. Reglamento 12 str. nustatyta, kad valstybės narės gali sudaryti nacionalinį valstybei narei susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Šiame sąraše gali būti visos rūšys, kurios yra invazinės konkrečioje šalyje. Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įtraukiamos tos rūšys, kurios pagal nustatytus „invazinės rūšies“ sąvokoje kriterijus priskiriamos invazinėms rūšims ir daro neigiamą poveikį ekosistemoms, biologinei įvairovei tik Lietuvos mastu – tiek tos, kurios įtrauktos, ir tos, kurios neįtrauktos į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą. Jeigu Invazinių Lietuvoje sąraše esančios rūšys tuo pačiu metu yra įtrauktos ir į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą – joms taikomos Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytos kontrolės priemonės, kitoms Lietuvoje invazinėms rūšims bus taikomos įstatymo nuostatos tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam šių rūšių platinimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad LAĮ projekte nurodytas Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas ir šiame sąraše nurodytoms rūšims taikomi draudimai nėra nauji – pirmasis Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas patvirtintas 2004 m. ir šiame sąraše įrašytų rūšių naudojimui taikomi draudimai ir ribojimai, nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352. Nustatoma, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus, įgyvendinimo. Ši nuostata būtina siekiant valdyti invazinių rūšių plitimą ir užtikrinti, kad vykdomos priemonės būtų efektyvios – pvz., jeigu vienas žemės savininkas savo sklype naikina Sosnovskio barštį, o gretimo žemės sklypo savininkas nesiima jokių naikinimo priemonių, tai pirmajam niekada nepavyks savo sklype išnaikinti šių augalų, nes iš gretimo apleisto ar netvarkomo sklypo Sosnovskio barštis nuolatos sėklomis plis į jo sklypą. Dėl šios priežasties būtina įstatyme įtvirtinti nuostatą, nustatant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai galimybę įpareigoti žemės savininkus, valdytojus ar nuomotojus imtis atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių savo sklypuose.
LAĮ projekte nustatoma, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimui, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą. LAĮ projekte nustatoma, kad invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Atsisakoma galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos informacinės pareigos asmenims teikti laukinės augalijos naudojimo statistinius duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nors šiuo metu Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkoje nustatyta, kad juridiniai asmenys ataskaitas apie laukinės augalijos išteklių naudojimą pateikia tik Aplinkos ministerijai pareikalavus, šios informacinės pareigos, nustatytos galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, atsisakoma. Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje informacija dėl pareigos asmenims teikti duomenis panaikinimo neteikiama, kadangi ši informacija (dėl administracinės naštos pokyčio) buvo pateikta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkos pakeitimo projektu.
Kadangi nėra leidimų naudoti laukinės augalijos išteklius, Aplinkos ministerija neturi informacijos apie visas grybus ir uogas superkančias įmones ir asmenis ir neturi galimybės pareikalauti iš visų įmonių ir asmenų, užsiimančių supirkimu, pateikti visą informaciją apie supirktus išteklius. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį grybų ir uogų asmenys renka asmeninėms reikmėms ir neteikia informacijos Aplinkos ministerijai, surenkama statistika yra neišsami, nepatikima ir neatspindi realaus surenkamų uogų ir grybų kiekio Lietuvoje, kad remiantis šiais duomenimis būtų galima priimti sprendimus dėl laukinės augalijos išteklių naudojimo ribojimo ar neribojimo. Kadangi pateikiami duomenys apie augalijos išteklių naudojimą neturi įtakos priimamiems sprendimams, LAĮ projekte netikslinga asmenims nustatyti informacinę naštą. Nustatoma Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis ir pagrindinės jos funkcijos – taryba teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų, šių rūšių valdymo planų, priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas ir išvadas dėl laukinių augalų ir grybų bei jų hibridų introdukcijos ir reintrodukcijos; invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo. Invazinių rūšių kontrolės taryba nėra naujai įsteigiama – tarybos sudėtis ir nuostatai patvirtinti dar 2002 m. liepos 1 d.
nuostatos dėl Invazinių rūšių kontrolės tarybos buvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, tačiau šis įstatymas reglamentuoja tik laukinės gyvūnijos (apimant ir invazinių laukinių gyvūnų rūšių) naudojimą ir netaikomas laukinei augalijai, todėl teikiamame LAĮ projekte būtina nustatyti pagrindines tarybos funkcijas, kad ji galėtų teikti įvairius pasiūlymus ne tik dėl invazinių gyvūnų, bet ir dėl invazinių augalų bei grybų rūšių. LAĮ projekto 18 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija sudaro Ekspertų komisiją rūšims nustatyti, kuri konsultuoja laukinių augalų ir grybų apsaugą ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas, Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas ir prireikus teikia išvadas dėl laukinių augalų ir grybų rūšies nustatymo. Numatyta parengti naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, kuriame bus nustatyti reikalavimai laukinių augalų ir grybų naudojimui (išskyrus prekybą, įvežimą ir išvežimą į/iš Lietuvos Respublikos, introdukciją/reintrodukciją ir invazinių rūšių gausos reguliavimą ir naudojimą). Į šį tvarkos aprašą bus perkeltos visos aktualios nuostatos iš šiuo metu augalijos naudojimą reglamentuojančių atskirų 6 teisės aktų. Taip siekiama aiškiau išdėstyti reikalavimus ir sąlygas laukinių augalų ir grybų naudojimui ir išvengti neaiškumų dėl atskirų teisės aktų taikymo atskirais atvejais. Numatyta parengti ir patvirtinti naujas Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles vietoj šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, kadangi daugelis nuostatų, susijusių su saugomomis rūšimis (tiek augalų, tiek gyvūnų) ir leidimų išdavimu įvežti ar išvežti laukinius augalus ar gyvūnus, tarpusavyje persidengia.
LAĮ projekto įsigaliojimui nenustatomas pereinamasis laikotarpis, kadangi laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teisės ir pareigos nėra naujai nustatytos – šios pareigos šiuo metu yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose. Introdukcijos, reintrodukcijos reikalavimai ir leidimų šiai veiklai vykdyti išdavimas nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje ir Reglamente (ES) 1143/2014; apribojimai invazinių rūšių naudojimui – Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje; reikalavimai laukinių augalų ir grybų naudojimui – Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje ir Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. gegužės 28 d. yra pateikusi įstatymų pakeitimų projektus (TAIS Nr. 19-3190 (3)), kuriuos priėmus, Valstybinė augalininkystės tarnyba bus reorganizuojama skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Jeigu šiems įstatymų projektams bus pritarta ir jie bus priimti LR Seime, LAĮ ir LGĮ projektai turėtų būti atitinkamai koreguojami – LAĮ projekto 9 straipsnio 2 dalyje ir LGĮ projekto 12 straipsnio 2 dalyje, kuriose nustatoma, kokių institucijų atstovai sudaro Invazinių rūšių kontrolės tarybą, reikėtų išbraukti Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
Dėl SGAGRĮ projekto Tam, kad tos pačios sąvokos nesikartotų keliuose įstatymuose, teikiamame SGAGRĮ projekte panaikinamos šios sąvokos: grybas, introdukcija, laukinis augalas ir laukinis gyvūnas (ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme). Šiame SGARĮ projekte nustatomi Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti į/iš Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomų laukinių augalų ir grybų rūšims, kurioms netaikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, išdavimo ir panaikinimo pagrindai. Nustatoma, kad jeigu Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimas buvo panaikintas dėl tos priežasties, kad leidimo turėtojas leidimui gauti buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus, naujas leidimas šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau negu po 12 mėnesių. Nurodytuoju atveju leidimo galiojimo panaikinimas neturėtų prasmės, jeigu asmuo galėtų iš karto gauti naują leidimą ir toliau bandyti tęsti neteisėtą veiklą ir toliau klastoti saugomų rūšių įsigijimo dokumentus. Rengiant LGĮ projektą, kuris teikiamas vienu paketu, ir nusprendus, kad leidimai prekiauti laukiniais gyvūnais bus reikalingi tik nustatytais atvejais prekiaujant saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, šių leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai perkelti į SGAGRĮ projektą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nenustatyta, kad programos lėšas būtų galima naudoti invazinių rūšių gausos reguliavimo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, kad Aplinkos ministerija LR Vyriausybei yra pateikusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (TAIS Nr. 18-14017), kurio planuojamas įsigaliojimas ankstesnis, negu teikiamame LAĮ projekte ir kuriame jau nustatoma, kad programos lėšos gali būti naudojamos gamtos išteklių gausai reguliuoti, šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimas netikslingas. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad programos lėšos gali būti naudojamos prevencinėms ir aplinkos atkūrimo priemonėms. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo rekomendacijų 1.13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos „aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių rūšių (pvz., Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ir pan.) ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše, patvirtintame 2016 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr.
2016/1141, esančių rūšių (pvz., nuodėgulinis grundalas, rainuotasis vėžys ir pan.) gausos reguliavimo ir naikinimo darbams;“. Kadangi savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos invazinių rūšių gausos reguliavimo ir naikinimo tikslais, Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimas netikslingas. Dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Kartu su LGĮ ir LAĮ projektais teikiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kur 3 straipsnyje išbraukiami 3 dalies 2 ir 4 punktai, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad Aplinkos ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles; ir Aplinkos ministerija kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles. Atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastabas, įstatymo projekte nustatoma, kad šiuos teisės aktus tvirtins Aplinkos ministerija, suderinusi su atitinkamomis institucijomis, todėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme netikslinga prie Aplinkos ministerijos kompetencijų nurodyti šiuos teisės aktus.
Kadangi LGĮ projekte nustatoma, kad šis įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos, ir kad jiems būtų taikomi gyvūnų gerovės reikalavimai, nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, šio įstatymo pakeitimo projekte taip pat pakeičiama „gyvūno“ sąvoka, nustatant, kad ji apima ir domestikuotus gyvūnus (šiuo metu ji apima ūkinius, laukinius gyvūnus ir gyvūnus augintinius); pakoreguojamos „bepriežiūrio gyvūno“ ir
„bešeimininkio gyvūno“ sąvokos, nustatant, kad šie gyvūnai gali būti tik kai
jie yra neprižiūrimi ar neturintys savininko ūkiniai gyvūnai ar gyvūnai augintiniai (laukiniai gyvūnai negali būti bepriežiūriais ar bešeimininkiais); ir išbraukiama „laukinio gyvūno“ sąvoka, kadangi ši sąvoka jau apibrėžta Laukinės gyvūnijos įstatyme. Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir
nebegaliojančias Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles pateikiama nuoroda į Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles; ir pripažįstamas netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nurodyta, kad Aplinkos ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles – ši nuostata yra perteklinė, kadangi Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projekte jau nustatyta, kad Aplinkos ministerija tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Teikiamame projekte patikslinamos nuorodos į Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymą (vietoje nurodyto Laukinės augalijos įstatymo). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Poveikis aplinkos apsaugos sričiai numatomas teigiamas. LGĮ ir LAĮ projektuose perkeliamas Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti leidimų sistemą, pagal kurią įstaigoms leidžiama vykdyti mokslinius tyrimus, vykdyti išsaugojimą ex situ ar kitaip naudoti Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių atžvilgiu. Šiuo metu leidimų naudoti invazines rūšis, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, išdavimo reikalavimai nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše. Lietuvos Respublikos įgaliotai institucijai administracinė našta dėl leidimų naudoti invazines rūšis išdavimo padidės nedaug. Šiuo metu patvirtintame Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše iš Lietuvai aktualių rūšių įrašytos nutrijos, kurios auginamos kaip kailiniai žvėreliai ir kurių auginimui reikės gauti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje nurodytus Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimus naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. Šis įpareigojimas turėti leidimą ir pateikti informaciją, kuri reikalinga teikti paraišką Europos Komisijai, nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1143/2014. Dėl Reglamente (ES) Nr.
Dėl Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytų įpareigojimų gauti leidimus naudoti invazines rūšis padidės administracinė našta ūkio subjektams ir asmenims, auginantiems invazines rūšis ir siekiantiems gauti leidimus. Kitų papildomų naujų informacinių įpareigojimų piliečiams ir ūkio subjektams nenustatoma. LGĮ projekte nustatytas įpareigojimas leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojams teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai informaciją apie laikomus laukinius gyvūnus šiuo metu jau yra nustatytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, o įpareigojimas teikti informaciją jau buvo nustatytas nuo 2002 m. tuo metu galiojusiose Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėse. LGĮ ir LAĮ projektuose nustatoma, kad Aplinkos ministerija ir jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo. Kadangi invazinės rūšys dažniausiai greitai plinta, išstumia vietines rūšis ir pakeičia natūralias buveines (pvz., nuodėguliniai grundalai, mangutai, kanadinės audinės, Sosnovskio barštis), todėl invazinių rūšių valdymo ir naikinimo priemonių įgyvendinimas labai prisidėtų prie vietinių rūšių ir joms būdingų buveinių išsaugojimo ir turėtų teigiamą įtaką biologinės įvairovės išsaugojimui. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1143/2014, Laukinės gyvūnijos įstatymo ir Laukinės augalijos įstatymo nuostatas, gali būti poreikis skirti valstybinių institucijų lėšas invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Lėšų poreikis invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti bus įvertinamas tvirtinant atskirų rūšių valdymo ir naikinimo priemones.
Dėl LGĮ projekte nustatomo reikalavimo gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, numatoma, kad kasmet papildomai bus išduodama apie 50 tokių leidimų. Lėšų reikės skirti invazinių rūšių informacinės sistemos sukūrimui. Planuojama, kad ši informacinė sistema bus kuriama naudojant ES fondų lėšas. 6. Kokią įtaką Įstatymo projektas turės kriminogeniniai situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektuose numatytos nuostatos neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektuose numatytos nuostatos neturės poveikio verslo sąlygoms ir jų plėtrai. Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai administracinė našta dėl leidimų išdavimo padidės nedaug. Ūkio subjektams administracinė našta padidės, siekiant gauti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis. Dėl LGĮ projekte nustatomo reikalavimo gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, numatoma, kad kasmet papildomai bus išduodama apie 50 tokių leidimų. Apribojus laukinių gyvūnų naudojimą cirkų pasirodymuose, t. y. nustačius, kad keliaujančiose parodose ir žvėrynuose negalima naudoti laukinių paukščių, žinduolių, roplių ir varliagyvių rūšių, reikšmingų neigiamų pasekmių nenumatoma. Lietuvoje yra tik 7 gyvūnus pasirodymuose naudojantys cirkai (kiti yra atvykstantys iš kitų šalių), nurodyti Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše, kuriems suteiktas veterinarinis patvirtinimo numeris.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi šie cirkai pasirodymuose naudoja laukinius gyvūnus ir kad daugumą cirkų pasirodymuose naudojamų gyvūnų įsiveža iš kitų šalių (dramblius, liūtus, tigrus, beždžiones), tokią veiklą vykdantys cirkai neturėtų atleisti šiuos gyvūnus prižiūrinčių, dresuojančių ar su jais vaidinimuose dalyvaujančių asmenų, kurie galėtų prarasti pajamas – kadangi gyvūnų dresuotojai keliauja kartu su savo gyvūnais. Pažymėtina, kad nustatomas draudimas naudoti cirkuose paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius neužkerta kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą. Priėmus LAĮ projektą bus atsisakyta leidimų prekiauti saugomų rūšių augalais (dabar nustatyti Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklėse). Per paskutiniuosius 4 metus (nuo 2014 m. iki 2018 m.) tokių leidimų išduota nebuvo nei vieno, leidimai neturi pridėtinės vertės ir yra pertekliniai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų lydimųjų aktų projektus parengė Aplinkos ministerija ir jie teikiami kartu su LGĮ ir LAĮ projektais. Kartu teikiami Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10²straipsniais įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektų sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti. Įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų projektus ir jų pakeitimo projektus parengs Aplinkos ministerija iki įstatymo įsigaliojimo datos. Priėmus LGĮ ir LAĮ projektus, turi būti pakeista:
1) Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės;
2) Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas;
3) Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“;
4) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka;
5) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka;
6) bus parengtos ir patvirtintos naujos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės vietoj šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių;
7) aplinkos ministras patvirtins Ekspertų komisiją rūšims nustatyti;
8) priėmus Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymą, bus parengtas naujas Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašas. Šiose taisyklėse bus sujungtos nuostatos, reglamentuojančios laukinių augalų ir grybų naudojimą (išskyrus prekybą, introdukciją/reintrodukciją ir invazinių rūšių gausos reguliavimą ir jų naudojimą). Kartu bus pripažinti netekusiais galios šie šiuo metu galiojantys teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr.
1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“;
2) Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka;
3) Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka;
4) Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka;
5) Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas;
6) Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka;
7) Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka;
8) Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės;
9) Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės. 10) Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. D1-164 „Dėl vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LGĮ ir LAĮ projektuose nustatoma, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 LAĮ ir LGĮ projektų nuostatas, gali būti poreikis skirti valstybinių institucijų lėšas invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Šiuo metu lėšų poreikio valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti įvertinti neįmanoma, kadangi nėra pakankamai duomenų apie invazinių gyvūnų rūšių užimamus plotus. Lėšų reikės skirti invazinių rūšių informacinės sistemos sukūrimui.
Planuojama, kad ši informacinė sistema bus kuriama naudojant ES fondų lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną Eurovoc: „gyvūnija“, „gyvūnijos apsauga“, „gyvūnijos ištekliai“, „gamtos ištekliai“, „augalija“, „augalijos ištekliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodytinas keičiamo įstatymo numeris, o šio straipsnio tekste žodis
„įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu
dėstomos Laukinės gyvūnijos įstatymo naujos redakcijos (toliau - Nauja redakcija) 2 straipsnio 3 dalies sąvoka „Ekosisteminės paslaugos“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkto sąvoką „ekosistemų funkcijos“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip „Ekosisteminės paslaugos – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtą sąvoką „ekosistemų funkcijos“. 3. Naujos redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje nėra pakankamai aiškus joje vartojamos sąvokos „ūkyje“ turinys, t. y., neaišku, ar čia turimas omeny atskiras veiklos vienetas, apimantis kokią nors veiklos šaką šalis mastu (pavyzdžiui, miškų ūkis), ar atskiras kokio nors subjekto ūkis (pavyzdžiui, ūkininko ūkis). 4. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 5 dalies sąvoka „Invazinė rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkto sąvoką „invazinės svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 5 dalį dėstyti taip „Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“. 5. Naujos redakcijos 2 straipsnio 18 dalyje sąvoka
„prekyba laukiniais gyvūnais“, be kita ko, apibrėžiama ir kaip „viešų vietų
puošimas“. Nėra aišku, ar čia turimas mintyje viešų vietų puošimas būtent laukiniais gyvūnais, ar kas kita, todėl aptariamos nuostatos tekstas tikslintinas.
Taip pat siekiant aiškumo siūlytina vietoje žodžių „tas šalis“ įrašyti žodžius
„Europos Sąjungai nepriklausančias šalis“. Be to, atkreiptinas
dėmesys, kad toliau Naujos redakcijos tekste vartojama ir formuluotė „Europos Sąjungos nepriklausančios trečiosios šalys“ (pavyzdžiui, naujos redakcijos 19 straipsnis), todėl, siekiant aiškumo, reikėtų visame Naujos redakcijos tekste suvienodinti sąvokų vartojimą. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 19 dalies sąvoka „Svetimžemė gyvūnų rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkto sąvoką „svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 19 dalį dėstyti taip „Svetimžemė gyvūnų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad terminas „Svetimžemė gyvūnų rūšis“ projekto nuostatose vartojamas skirtingai, t. y. „svetimžemė rūšis“, „svetimžemių rūšių gyvūnai“, siūlytina šį terminą suvienodinti ir atitinkamai patikslinti Naujos redakcijos 2 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą, 14 straipsnio 2 ir 10 dalis, 17 straipsnio 3 dalį. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK (toliau – Europos teisės departamento rekomendacijų), 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalis tikslintina.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau - Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pavadinimas jau yra minimas Naujos redakcijos 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje, prieš žodžius „medžioklės įstatyme“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 9 straipsnio 4 dalies 7 punkto, 16 straipsnio 5 dalies, 17 straipsnio 7 dalies ir 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje minimų Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo pavadinimų. Taip pat Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. 8. Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytini pilni čia minimų valstybės institucijų pavadinimai, nes šios institucijos įvardijamos pirmąjį kartą. Taip pat Naujos redakcijos
naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją atlieka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatos nereglamentuoja, kokiais būdais ar priemonėmis Vyriausybė įgyvendina laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį valdymą, todėl, siekiant aiškumo, Naujos redakcijos 4 straipsnis turėtų būti atitinkamai tikslinamas. 9. Naujos redakcijos 4 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti pilną čia pirmą kartą minimo įstatymo pavadinimą, t. y., įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 44 punktu asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar Naujos redakcijos 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų teises ir pareigas, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais. 11. Naujos redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kurie šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius“. Atkreiptinas dėmesys, kad minimi būdai yra įtvirtinti tik Naujos redakcijos 6 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į tai, tikslintina Naujos redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda. 12. Naujos redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi teisę „jeigu nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai ištrūko į laisvę, per vieną mėnesį nuo šių gyvūnų ištrūkimo į laisvę dienos organizuoti jų paiešką ir juos sugauti, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą atvejį“. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kodėl laukiniam gyvūnui ištrūkus į laisvę ir apie tai pranešus policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, kaip tai numatyta Naujos redakcijos 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte, laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai prarastų teisę organizuoti šių gyvūnų paiešką ir sugavimą.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte atsisakyti žodžių „išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą atvejį“. 13. Naujos redakcijos 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta pareigą „savo lėšomis organizuoti šių gyvūnų sugavimą <...>“ siūlytina dėstyti atskiru punktu. 14. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu Naujos redakcijos 6 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „saugomų teritorijų įstatymas“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto c papunkčio nuostatos. 15. Iš Naujos redakcijos nuostatų nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos Naujos redakcijos arba 6 straipsnio 2 dalies, arba
veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja „dokumentai“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 6 straipsnio 4 dalis ir kt.), o kitur - „teisės aktai“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes. 17. Naujos redakcijos 7 straipsnio pavadinime yra nurodoma „Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigos”.
Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 7 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje nuostatas, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas, bei leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. 18. Naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti sąrašai, draudimai ir išimtys, kuriuos Aplinkos ministerija nustato Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, dėstytini atskirais punktais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba <...> uždraudžia laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus“. Nei iš pateiktos nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku per kiek laiko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi taikyti šį draudimą, todėl siekiant aiškumo siūlytina šį terminą apibrėžti. Be to, nuostatos, susijusios su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija turėtų būti Naujos redakcijos 4 straipsnio atskiroje struktūrinėje dalyje. Šioje dalyje turėtų būti perkeliamos ir kitos Naujos redakcijos nuostatos, nustatančios šios tarnybos kompetenciją (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatos ir kt.)
įvedamas trumpinys „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka pilną šio leidimo pavadinimą „leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“. 20.
punkte prieš žodžius „gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 18 dalies, 8 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 8 straipsnio 18 dalies, 11 straipsnio 19 dalies, 15 straipsnio 1 bei 4 dalių, 18 straipsnio 3 dalies nuostatos. Taip pat Naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 14 punkte žodis
„Asmenims“ rašytinas mažąja raide. 21. Naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 15 punkte
vietoje sąvokos „neginčijamas“ siūlytina vartoti sąvoką „neskundžiamas“, nes teisiniai sprendimai gali būti skundžiami įvairioms valstybės institucijoms (ar pareigūnams), o ne ginčijami. 22. Naujos redakcijos 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra numatoma, kad asmuo kartu su prašymu laikyti laukinius gyvūnus privalo pateikti žemės sklypo (statinio), valdomo, naudojamo ir disponuojamo bendrosios nuosavybės teise, bendraturčių sutikimą. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku kodėl asmuo, kuriam turtas nuosavybės teise priklauso tik jam vienam, privalo pateikti Naujos redakcijos 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti sutikimą, atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, ši nuostata tobulintina. 23. Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto c papunkčio nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad tvorų užtvėrimą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuos ne Saugomų teritorijų įstatymas, o Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 24.
momentu šiuose nuostatose nurodytos institucijos turėtų pateikti informaciją: iki leidimo išdavimo, koks subjektas turėtų į jas kreiptis dėl minėtos informacijos pateikimo ir pan. 25. Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytos leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus neišdavimo sąlygos dėstytinos atskirais punktais. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose nuostatose po žodžių „prieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. 26. Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodoma, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus neišduodamas, kai prašymas išduoti leidimą nebenagrinėjamas dėl to, kad leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos (čia ir toliau išskirta - mūsų), reikalingos išduoti leidimą, tačiau nenurodoma, kad leidimas neišduodamas nebenagrinėjant prašymo jį išduoti, nes pats prašymas yra netinkamai įformintas, kaip tai siūloma nustatyti 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Svarstytina, ar Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostata neturėtų būti atitinkamai papildyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatoje vartojamas terminas „leidimo“, atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkte bei kitose Naujos redakcijos 7 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ trumpinį. 27.
numatyta, kad „jeigu, išdavus leidimą <...> eksponuos daugiau laukinių gyvūnų rūšių, negu nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje“ Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 18 dalis nenustato jokio laukinių gyvūnų rūšių skaičiaus, kurį leidžiama eksponuoti. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostata tikslintina. 28. Naujos redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 2 punkte prieš žodžius „panaikinti leidimo galiojimą“ įrašytinas žodis „raštu“. 29. Siekiant aiškumo, Naujos redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 6 punkte po žodžių „ilgiau nelaikomi“ įrašytinas žodis „laukiniai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 7 straipsnio 14 dalies 6 ir 9 punktų, 15, 16, 18 dalių nuostatoms. 30. Naujos redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 8 punktas tikslintinas, nurodant nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas 1 metų terminas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 7 straipsnio 14 dalies 4 punkto nuostatoms. 31. Naujos redakcijos 7 straipsnio
leidimo turėtoją“, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 7 straipsnio 10 dalį tikslinti. Taip pat Naujos redakcijos 7 straipsnio 10 dalyje dėstoma nuostata, pagal kurią
„<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją
ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas 15 kalendorinių dienų vieną kartą <…>” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes, nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos. Atsižvelgiant į tai projekto tekstas tikslintinas.
Analogiška pastaba išsakytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 9 daliai, 9 straipsnio 15 daliai, 17 straipsnio 19 daliai. 32. Naujos redakcijos 7 straipsnio 11 dalyje po žodžių
„nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 33. Naujos redakcijos 7 straipsnio 13 dalyje siūloma
nustatyti, kad „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pakeičiamas <…> kai pasikeičia fizinis asmuo, teisėtai naudojantis aptvarus, voljerus ar kitus statinius, ir nesikeičiant kitoms leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygoms <…>”. Neaišku, kas turima mintyje, nurodant fizinio asmens pasikeitimą - tai, kad pasikeičia fizinio asmens duomenys, kaip tai nurodoma 11 straipsnio 20 dalyje, ar kas kita, todėl aptariama nuostata tikslintina. Analogiška pastaba išsakytina 13 straipsnio 22 daliai, 17 straipsnio 25 daliai. 34. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos 7 straipsnio 13 dalyje prieš žodį
„disponuojamas“ išbrauktinas žodis „(ar)“. 35. Siūlytina Naujos redakcijos 7 straipsnio 14 dalies
trumpinį, kadangi pilnas reglamento pavadinimas minimas ir Naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalies 5 punkte. 36. Naujos redakcijos 7 straipsnio 14 dalies 10 punkto atsisakytina kaip perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio įstatymo 5 straipsnio
leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėto teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio pavadinimas reglamentuoja tik Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Naujos redakcijos 7 straipsnio 15 dalies nuostatą arba atitinkamai patikslinti Naujos redakcijos 7 straipsnio pavadinimą. 38. Naujos redakcijos 7 straipsnio
mėnesių terminas. 39.
nurodoma „Laukinių gyvūnų kryžminimas. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 8 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų kryžminimo nuostatas, leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas bei leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. 40. Naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“, svarstytina ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduodamo leidimo pilną pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“. 41. Atkreiptinas dėmesys, kad vienose Naujos redakcijos nuostatose yra vartojama formuluotė „mokslo ir (ar) studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje ir kt.), o kitose „mokslo ir studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalyje ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra apibrėžtas sąvokos „mokslo ir studijų institucija“ turinys. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą visame Naujos redakcijos tekste. 42. Naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“, siūlytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalyje bei kitose Naujos redakcijos
kryžminimui“ trumpinį. 43.
numatyta, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neišduodamas, kai ketinama kryžminti skirtingų laukinių, naminių ir laukinių rūšių gyvūnus, kryžminimui naudoti hibridus ir šiuos gyvūnus veisti ketinama tik ne mokslinių tyrimų tikslais. Svarstytina, ar leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neturėtų būti neišduodamas ir kai ketinama gyvūnus naudoti ne eksperimentinės plėtros tikslais. 44. Naujos redakcijos 8 straipsnio 4 dalies 5 punkto atsisakytina kaip perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio straipsnio 4 dalies 3 punktui. 45. Naujos redakcijos 8 straipsnio 5 dalyje išvardinta informacija, kurią mokslo ir (ar) studijų institucija turi pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, dėstytina atskirais punktais. Be to šiose nuostatose po žodžių „apie numatomų mokslinių“ įrašytinas žodis „tyrimų“. 46. Naujos redakcijos 8 straipsnio 7 dalies redakcija tikslintina kalbiniu požiūriu (derintini žodžių „nurodyto“ ir „pagrįstumą“ linksniai). 47. Naujos redakcijos 8 straipsnio 8 dalyje yra nurodoma, kad „leidimo naudoti laukinis gyvūnus kryžminimui turėtojas įspėjamas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 8 dalį tikslinti. 48. Naujos redakcijos 8 straipsnio 11 ir 12 dalyse po žodžio „kryžminimui“ įrašytinas žodis „galiojimo“. 49. Naujos redakcijos 8 straipsnio 14 dalis nustato baigtinį aplinkybių sąrašą kuomet yra panaikinamas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas. Svarstytina, ar šios nuostatos neturėtų būti papildytos nuostata, jog minėto leidimo galiojimas panaikinamas ir mirus fiziniam asmeniui, kuriam šis leidimas buvo išduotas. 50. Naujos redakcijos 8 straipsnio 15 dalyje yra nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 15 dalį tikslinti. 51. Naujos redakcijos 8 straipsnio 16 dalyje po žodžių
„3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 52. Naujos redakcijos 8 straipsnio 17 dalies 5 punkto
atsisakytina kaip perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio įstatymo 5 dalies
sąlygos dėstytinos atskirais punktais. 54. Naujos redakcijos 9 straipsnio pavadinime yra nurodoma „Laukinių gyvūnų paėmimas iš aplinkos ir naudojimas. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 9 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos nuostatas, leidimų naudoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas bei leidimų naudoti laukinius gyvūnus turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. 55. Naujos redakcijos 9 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 9 straipsnio 3 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 9 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimo naudoti laukinius gyvūnus“ trumpinį. 56.
dėstoma nuostata „jeigu laukinių gyvūnų paėmimas vykdomas medžioklės plotuose leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą, apie numatomą vykdyti veiklą ir laiką praneša medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę“ vertintina kaip neaiški, nesuprantamo turinio, todėl turėtų būti patikslinta. 57. Pagal Naujos redakcijos 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą siekiant paimti iš aplinkos nelaisvėje laikytus ir pabėgusius matomais ženklais paženklintus medžiojamuosius ir medžiojamiesiems nepriskiriamus laukinius gyvūnus, neženklintus svetimžemių rūšių gyvūnus (išskyrus svetimžemių rūšių, nurodytų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir hibridus leidimas naudoti laukinius gyvūnus nereikalingas, o pagal to paties straipsnio 5 dalies
gyvūnus toks leidimas neišduodamas. Reikėtų įvertinti aptariamų nuostatų tarpusavio santykį. 58. Naujos redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 8 ir 11 dalyse bei 7 straipsnio 5 dalies 6 punkte nenuosekliai vartojamas institucijos pavadinimas (saugomos teritorijos direkcija ir saugomų teritorijų direkcija). 59. Naujos redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punkte po žodžių „neprieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. 60. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos 9 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „trikdyti“ įrašytinas žodis
„tyčia“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 9 straipsnio
„prieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. 62. Naujos redakcijos 9 straipsnio
11 dalis reglamentuoja leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigas.
Pastebėtina, kad Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalies 2 punkto antrajame sakinyje yra reglamentuojami atvejai kuomet Saugomų teritorijų direkcijos nepritaria laukinių gyvūnų paėmimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šie atvejai niekaip nėra susiję su Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalyje reglamentuojamomis leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigomis. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatos tikslintinos. 63. Naujos redakcijos 9 straipsnio 13 dalyje po žodžio
„gyvūnus“ įrašytinas žodis „galiojimo“. 64. Naujos redakcijos 9 straipsnio 16 dalyje po žodžių
„3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 65. Naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina,
aiškiai nurodant kokie duomenys ir informacija kaupiami ir teikiami, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į to paties straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktų, kuriuose aiškiai įvardijama informacija apie pagamintas iškamšas, nuostatas. 66. Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje pateiktas netikslus taisyklių pavadinimas. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalis tikslintina. 67. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos Naujos redakcijos 11 straipsnio dalys yra sunumeruotos, todėl Naujos redakcijos 11 straipsnis tikslintinas. 68. Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalies, kuria siūloma nustatyti, kad
„Prieš įkuriant zoologijos sodą ir pradedant į jį leisti lankytojus, būtina
gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, išduotą vadovaujantis šio įstatymo ir Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais (toliau – Leidimas įkurti zoologijos sodą)“ atsisakytina kaip perteklinės, nes straipsnio pavadinime įvardijamas leidimų įkurti zoologijos sodą išdavimas suponuoja, kad ši veikla galima tik gavus leidimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, svarstytina ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pilną pavadinimą, t. y. „Leidimas įkurti zoologijos sodą“. 69. Naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalis reglamentuoja Zoologijos sodų vertinimo komisijos funkcijas bei sudėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio pavadinimas nėra niekaip susijęs su 11 straipsnio 3 dalimi, todėl siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalį dėstyti atskiru straipsniu arba tikslinti 11 straipsnio pavadinimą. 70. Neaišku, kodėl Naujos redakcijos 11 straipsnio 1-4 dalyse vartojamos skirtingos formuluotės tam pačiam veiksmui apibrėžti („prieš pradedant leisti į jį lankytojus“, „prieš įleidžiant į jį lankytojus“). Aptariamų nuostatų tekstas tikslintinas, suvienodinant vartojamas formuluotes. 71. Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 11 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas įkurti zoologijos sodą“ trumpinį. Taip pat Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje numatytos leidimo įkurti zoologijos sodą neišdavimo sąlygos dėstytinos atskirais punktais. 72.
terminas „leidimą zoologijos sodams įkurti“. Atsižvelgiant į tai, kad leidimo pavadinimas pagal Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalį yra „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, atitinkamai tikslintina 11 straipsnio 5 dalis. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos Redakcijos 11 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalių ir 17 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų. 73. Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Leidimus zoologijos sodams įkurti išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingos leidimui gauti, gavimo dienos ir, įvertinusi pateiktą komisijos ataskaitą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo ir išduoda leidimą arba pateikia leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui rašytinį atsisakymą išduoti leidimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei šioje, nei kitose 11 straipsnio nuostatose nenurodomas terminas, per kurį Zoologijos sodų vertinimo komisija turėtų pateikti ataskaitą, todėl neaišku, kaip būtų sprendžiamas leidimo išdavimo klausimas, jei per nurodomą maksimalų 30 kalendorinių dienų terminą minima ataskaita nebūtų pateikta. 74. Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje vartojami terminai „atsisakymas išduoti leidimą“ ir „leidimo neišdavimas“ akivaizdžiai yra tapataus turinio, todėl turėtų būti suvienodinti. 75. Naujos redakcijos 11 straipsnio 9 dalies 4 punkte vartojamoje formuluotėje „fiziologinius ir poreikius“ jungtuko „ir“ atsisakytina kaip perteklinio. Pagal tą pačią nuostatą Leidimo zoologijos sodui įkurti turėtojas privalo vykdyti prevencines ir gydomosios veterinarinės priežiūros ir mitybos programas, prireikus gydyti ir vakcinuoti. Svarstytina, ar vakcinavimas nėra prevencinės veterinarinės priežiūros dalis, todėl siūlytina aptariamos nuostatos redakciją tikslinti ir šiuo aspektu. 76.
nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 11 dalį tikslinti. 77. Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalies nuostata, pagal kurią „Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliotos institucija, atsižvelgdama į zoologijos sodų patikrinimų metu nustatytus pažeidimus dėl šio straipsnio 9 dalies 3–6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių, keliančių grėsmę lankytojų saugumui, nevykdymo, sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį gali priimti nedelsdama“ tikslintina, nes tikriausiai siekiama nustatyti reikalavimą įgyvendinti priemones, apsaugančias lankytojus, o ne keliančias grėsmę jų saugumui, kaip nurodoma aptariamoje nuostatoje. Taip pat siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje po žodžių „nuo sprendimo dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį“ įrašytini žodžiai „priėmimo dienos“. 78. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu Naujos redakcijos 11 straipsnio 18 dalyje prieš žodžius „miškų įstatyme“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 7 straipsnio 4 dalies
pavadinimas. 79. Naujos redakcijos 12 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio siūlytina atsisakyti, nes, mūsų nuomone, ši nuostata dėstytina Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatuose, o ne įstatyme. 80.
pavadinimai - Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. 81. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 10 d. Seime yra registruoti įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 - XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas kitoms institucijoms. Šių įstatymų įsigaliojimo data numatoma 2020 m. sausio 1 d. Jei šie įstatymų projektai būtų priimti, atitinkamai reikėtų tikslinti Naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas išbraukiant iš jų Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. 82. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos Naujos redakcijos 13 straipsnio dalys yra sunumeruotos, todėl Naujos redakcijos 13 straipsnis tikslintinas. 83. Naujos redakcijos 13 straipsnio pavadinime yra nurodoma „Laukinių gyvūnų introdukcija, reintrodukcija. Leidimo Introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimo turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 13 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina Laukinių gyvūnų introdukcijos, reintrodukcijos nuostatas, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo bei leidimo turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. 84. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 17 dalyje yra apibrėžta sąvoka „laukinių gyvūnų rūšis“. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 13 straipsnio ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojama sąvoka „rūšis“, tikslintinos. 85. Naujos redakcijos 13 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „leidimo“.
Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“, siūlytina Naujos redakcijos 13 straipsnio 4 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 13 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“ trumpinį. 86. Naujos redakcijos 13 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurioje nurodoma kokia informacija turi būti pateikiama rūšies introdukcijos/reintrodukcijos projekte dėstytinos atskirais punktais. 87. Naujos redakcijos 13 straipsnio 7 dalyje po žodžių
„nurodytus reikalavimus“ įrašytinas žodis „rūšies“. 88. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas
formuluotes, Naujos redakcijos tekstas tikslintinas, nes vienose nuostatose vartojama formuluotė „žmonių sveikatai“, kitose – „visuomenės sveikatai“. 89. Iš Naujos redakcijos 13 straipsnio 10 dalies nuostatos nėra aišku kam yra išduodamas leidimas introdukuoti/reinstrodukuoti ar pateikiamas atsakymas dėl leidimo neišdavimo. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 13 straipsnio 10 dalis tikslintina. 90. Naujos redakcijos 13 straipsnio 12 dalis tikslintina, nes nėra aišku, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą 30 dienų – kalendorines ar darbo, nes Naujoje redakcijoje nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis. Taip pat Naujos redakcijos 13 straipsnio 12 dalyje prieš žodžius „aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, ir terminas“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 91. Naujos redakcijos 13 straipsnio 13 dalies 1 punkte vartojami terminai
„dokumentai ir (ar) informacija“ ir „dokumentai, duomenys ir informacija“ turi
būti suvienodinti, nes akivaizdžiai turimi mintyje tapatūs objektai. 92.
tikslintinas, nes tikriausiai gaunama ir įvertinama informacija apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos/reintrodukcijos galimą grėsmę (o ne „informacija apie planuojamą ar vykdomą introdukcijos/reintrodukcijos galimą grėsmę”, kaip nurodoma aptariamoje nuostatoje). Be to, šiose nuostatose po punkto numerio įrašytinas žodis „jeigu“. 93. Naujos redakcijos 13 straipsnio 16 dalyje yra nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 13 straipsnio 16 dalį tikslinti. 94. Naujos redakcijos 13 straipsnio nenumeruotoje po šio straipsnio 16 dalies naująja eilute dėstomoje nuostatoje nurodoma, kad „Gavusi šio straipsnio14 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie tokios informacijos gavimą”, tačiau šio įspėjimo pasekmės nenurodomos. 95. Naujos redakcijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenuosekliai vartojami terminai „išleisti į laisvę“ ir „ištrūkę į laisvę“, neaišku, ar čia aptariami draudimai ir, jei jų nepaisoma, kylančios prievolės taikytinos esant valiniam veiksmui (išleidus laukinius gyvūnus ar jų hibridus į laisvę) ar atsitikus įvykiui (laukiniams gyvūnams ar jų hibridams ištrūkus į laisvę), todėl aptariamos nuostatos tikslintinos. Atkreiptinas dėmesys, kad 14 straipsnio pavadinime nurodomas „išleidimas į laisvę“. 96. Naujos redakcijos 15 straipsnyje reikėtų suvienodinti formuluočių „paimti iš aplinkos“ ir „paimti iš gamtos“ vartojimą. 97. Naujos redakcijos 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse du kartus nurodomi „įvežimas į Lietuvos Respubliką“ (3 dalis) ir „įvežimo į Lietuvos Respubliką“ (4 dalis). Perteklinių formuluočių atsisakytina. 98.
„Sąjungos invazinių rūšių sąrašas“ nėra aiški, nes neaišku, ar čia turimas
mintyje „Sąjungos sąrašas“, ar koks kitas sąrašas. Tuo atveju, jei tai nėra „Sąjungos sąrašas“, siūlytina prieš žodžius „Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtrauktų rūšių naudojimą” įrašyti žodį “Europos”. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos redakcijos 17 straipsnio 10 dalies antro sakinio. 99. Naujos redakcijos 17 straipsnio
keistini žodžiais „Sąjungos sąrašą“, atsižvelgiant į trumpinį įvestą Naujos redakcijos 17 straipsnio 5 dalyje. 100. Naujos redakcijos 17 straipsnio 8 dalies 1 punkte yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. 101. Naujos redakcijos 17 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. 102. Naujos redakcijos 17 straipsnio 9 dalyje vartojamas terminas „leidimo“.
Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 17 straipsnio 8 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis“, siūlytina Naujos redakcijos 17 straipsnio 9 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 17 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas naudoti invazines rūšis“ trumpinį. 103. Svarstytina, ar Naujos redakcijos 17 straipsnio 9 dalyje po žodžio „sustabdomas“ nereikėtų įrašyti žodžių „galiojimo sustabdymas panaikinamas“. 104. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, Naujos redakcijos 17 straipsnio 10 dalyje prieš žodžius „Vyriausybės įgaliota institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba teiktina dėl Naujos redakcijos 10 straipsnio 11, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 25 dalių, 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų. 105. Naujos redakcijos 17 straipsnio 14 dalyje yra numatoma, kad „Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos”. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kokiais atvejais, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių leidimas išduodamas asmeniui iš karto, o kokiais atvejais leidimas išduodamas tik per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytiną Naujos redakcijos 17 straipsnio 14 dalį tikslinti. 106. Siekiant aiškumo Naujos redakcijos 17 straipsnio
nagrinėjimo” siūlytina įrašyti žodžius „termino pratęsimo“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 17 straipsnio 16 dalies antrajame sakinyje pateiktas nepilnas leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, pavadinimas. 107. Naujos redakcijos 17 straipsnio 16 dalyje vietoj sąvokos „mokslo institucijas“ siūlytina įrašyti sąvoką „mokslo ir studijų institucijas“. 108. Siekiant suvienodinti projekte vartojamus terminus, siūlytina Naujos redakcijos 17 straipsnio 18 dalies 4 punkte vietoje žodžių „rašytinį prašymą“ įrašyti žodžius „prašymą raštu“. 109. Naujos redakcijos 17 straipsnio 19 dalyje yra nurodoma, kad „Vyriausybės įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 17 straipsnio 19 dalį tikslinti. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų Naujos redakcijos 17 straipsnio 19 dalies trečią sakinį papildyti nuostata, kad leidimo turėtojas ne tik turi užtikrinti, kad invazinės rūšys nesidaugintų, bet kad ir jos neištrūktų į laisvę. 110. Naujos redakcijos 17 straipsnio 20 dalyje vietoje žodžių „šio straipsnio 18 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio 18 dalies 4 punkte“. 111. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 18 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio nuostatas ir į kitas šio straipsnio nuostatas, lieka neaiškus teisinis reguliavimas, susijęs su leidimais prekiauti laukiniais gyvūnais, t. y. nėra aišku, ar šie leidimai reikalingi visais prekybos laukiniais gyvūnais atvejais, ar tik kai kuriais atvejais, koks subjektas tokius leidimus išduoda (panaikina galiojimą) ir pan.
Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 112. Iš pateiktos Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje numatoma, kad „<...> kitais jo įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais ir šiuo įstatymu”, nėra aišku kieno įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais yra vadovaujamasi, todėl, siekiant aiškumo, Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalis tikslintina. Taip pat Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Reglamentas (EB) Nr. 865/2006“, keistini žodžiais „Reglamentu (EB) Nr. 865/2006“. 113. Naujos redakcijos 19 straipsnio 4 dalies, kuria siekiama reglamentuoti atvejus, kai reikalingas Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus, 2 punkto antrasis sakinys, numatantis, kad „Leidimas įvežti/išvežti į/iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus nereikalingas, kai išvežami/įvežami iš/į Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas“ dėstytinas kaip savarankiška struktūrinė 19 straipsnio dalis, nes šia nuostata reglamentuojamas atvejis, kai leidimas nereikalingas. Be to, Naujos redakcijos 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotėje „Leidimas įvežti/išvežti į/iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus“ vietoj žodžių „į/iš“ įrašytinas žodis
„iš“ (kaip nurodyta šioje dalyje įvedamame sąvokos trumpinyje). 114. Naujos redakcijos 19 straipsnio 5 dalyje
vartojamas terminas „leidimo“.
Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 19 straipsnio 4 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 19 straipsnio 5 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 19 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti
„Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus“ trumpinį. 115. Naujos redakcijos 19 straipsnio 6 dalyje nurodytas
kalendorinėmis dienomis. 116. Siekiant teisinio aiškumo, Naujos redakcijos 19 straipsniu 10 dalyje derėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio būtų skaičiuojamas šioje dalyse nustatytas 12 mėnesių terminas. 117. Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkte, 8 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte, 11 straipsnio 7 dalyje, 13 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktuose, 17 straipsnio 15 dalyje, 19 straipsnio 7 dalyje reglamentuojami atvejai, kai prašymas išduoti šiose nuostatose aptariamus leidimus nebenagrinėjamas. Svarstytina, ar aptariamos nuostatos neturėtų būti papildytos nuostatomis, numatančiomis, kad šiuo atveju leidimo prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir kita informacija, pateikti leidimui gauti. 118. Naujos redakcijos tekste, mūsų nuomone, nenuosekliai, kartais kaip sinonimai vartojamos sąvokos „aplinka“ ir
„buveinės“, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti vienodinamos arba
tikslinamos, atsižvelgiant į nuostatų turinį. 119.
aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, šios programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžete, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Naujos redakcijos 21 straipsnio nuostatų nustatant, kad šiose projekto nuostatose minimos priemonės finansuojamos ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. 120. Naujos redakcijos 22 straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nes nėra aišku kur - informacinėje sistemoje ar registre, būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie laukinę gyvūniją. Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukine gyvūnija. 121. Naujos redakcijos 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos (pastebėtina, kad daugiskaita minima ir šio straipsnio 2 dalyje). Tuo tarpu Naujos redakcijos tekste vartojamos tokios formuluotės kaip „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vykdanti laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę“ bei „laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri savo turiniu apima ir laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek subjektų (viena ar kelios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos) vykdytų laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos - Aplinkos apsaugos departamento. 122. Naujos redakcijos 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad atlyginama griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padaryta žala naminiams gyvūnams ar gyvuliams. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra apibrėžtos sąvokos „gyvūnas augintinis“ ir „ūkinis gyvūnas“, todėl šias projekto ir Naujos redakcijos 27 straipsnio 9 dalies nuostatas reikėtų suderinti su minėtame įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar žala būtų atlyginama, jei ją griežtai saugomų rūšių laukiniai gyvūnai padarytų gyvūnams augintiniams.
Jei taip, tai svarstytina, ar tokiu atveju nereikėtų tikslinti ir Naujos redakcijos
ūkiniams gyvūnams, bet ir gyvūnams augintiniams. 123. Naujos redakcijos 27 straipsnio 8 dalyje nurodytas 7 dienų terminas tikslintinas jį atitinkamai susiejant su darbo arba kalendorinėmis dienomis. 124. Siekiant aiškumo, Naujos redakcijos 27 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po žodžio „sudarytoje“ įrašytini žodžiai „nuostolių skaičiavimo“. 125. Naujos redakcijos 27 straipsnio
darbo dienų terminas. 126. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 1 straipsnio nuostatas, Naujos redakcijos 27 straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 127. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos teisės departamento rekomendacijų 24 punktu, jei įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas yra pakeistas ar papildytas ir naujos jo nuostatos įgyvendinamos teisės aktu, pagal Rekomendacijose nustatytus reikalavimus taip pat nurodomi visi to Europos Sąjungos teisės akto pakeitimai ar papildymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Naujos redakcijos priedą patikslinti pagal minėtas Rekomendacijas. 128. Iš projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar nuo
rūšių gyvūnus, būtų reikalinga šių gyvūnų laikymui gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ar ne. 129.
129Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1.
punktu Projekto 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi projekto 2 straipsnio 3 dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas“ pavadinimas. 130. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis ‚ministras“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatas (pavyzdžiui, 4 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir kt.) ir siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „valdymo“ nereikėtų įrašyti žodžių „gausos reguliavimo“. 2. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „apsaugos“ įrašytinas žodis „apsaugą“. 3. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„galiojimo“ įrašytinas žodis „gyvūnus“. 4. Siekiant aiškumo ir įstatyme
vartojamų formuluočių suderinamumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „žemės (statinio)“ įrašytini žodžiai „žemės sklypo (statinio)“, o vietoj žodžio „sklypas“ įrašytini žodžiai „žemės sklypas (statinys)“. 5. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotes, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje vartojamą formuluotę „domestikuotų ir laukinių rūšių gyvūnus“, prieš žodį „rūšių“ įrašant žodį „gyvūnų“. 6. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nurodytas teisės akto „Laukinių gyvūnų taisyklėse“ pavadinimas. 8. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje vietoj formuluotės „išduodančiai institucijai“ įrašytina formuluotė „išduodančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai“. 9.
įstatymo 17 straipsnio 18 dalyje pateiktos nuorodos „šio straipsnio 12 dalies 2, 7 ir 8 punktuose“ nereikėtų papildyti ir nuoroda į šio straipsnio 12 dalies
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 13 dalį laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos galiota institucija zoologijos sodo patikrinimo metu visame zoologijos sode arba jo dalyje nustatytiems pažeidimams dėl šio straipsnio 12 straipsnio 1 punkte nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo pašalinti nustatytų ne ilgesnį kaip 2 metų laikotarpį, ir per šį laikotarpį leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas nepašalintų patikrinimo metu nustatytų 12 dalies 1 punkto pažeidimų. 10. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 18 dalyje prieš žodžius „laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę“ įrašytini žodžiai „laukinės gyvūnijos apsaugos ir“. 11. Reikėtų suderinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 23 dalyje vartojamas skirtingas formuluotes „kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas“ ir „buvęs leidimo turėtojas“. 12. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotėje „tarp jų socialinio ir ekonominio“ žodis
„ir“, esantis po žodžio „socialinio“, keistinas žodžiu „ar“. 13. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje
formuluotėje, išdėstytoje skliaustuose, brauktinas žodis „kurie“. 14. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių „panaikinti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus“ įrašytini žodžiai „panaikinti leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimą“. 15. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalies 3 punkte po žodžio „išvežti“ įrašytini žodžiai „laukinius gyvūnus“. 16.
žodžio „apsaugą“ įrašytinas žodis „apsaugos“. Be to, svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų tikslinti nustatant, kad ekspertų komisija rūšims nustatyti konsultuoja visas laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas, nurodytas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, t. y., vietoj žodžių „vykdančią instituciją“ įrašant žodžius „vykdančias institucijas“. 17. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies formuluotėje „seniūnijai pagal žalos padarytą vietą” vietoj žodžio „padarytą” įrašytinas žodis „padarymo”. 18. Reikėtų suderinti keičiamo įstatymo 35 straipsnyje vartojamas skirtingas formuluotes „žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai” (1 dalies 2, 3 punktai, 7 dalis ir kt.) ir
„žemės, miško ir vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai” (8
dalis). 19. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo priedo 4 punkte numatyta, kad šiuo įstatymu yra įgyvendinamos 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatos, tačiau keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 5 ir 19 dalyse yra teikiama nuoroda į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1143/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų, visų pirma siekiant į sąrašą įtraukti aukciono platformą, kurią paskirs Vokietija. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatos neįgyvendina Komisijos reglamento (ES) Nr. 1143/2013, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 5 ir 19 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el.p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas NR. XIIIP-3817 2020-04-08
pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Rasa Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodytinas keičiamo įstatymo numeris, o šio straipsnio tekste žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2)
dėstomos Laukinės gyvūnijos įstatymo naujos redakcijos (toliau - Nauja redakcija) 2 straipsnio 3 dalies sąvoka „Ekosisteminės paslaugos“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkto sąvoką „ekosistemų funkcijos“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip „Ekosisteminės paslaugos – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio
Teisės departamento išvada
1(2)
1(2)
redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje nėra pakankamai aiškus joje vartojamos sąvokos „ūkyje“ turinys, t. y., neaišku, ar čia turimas omeny atskiras veiklos vienetas, apimantis kokią nors veiklos šaką šalis mastu (pavyzdžiui, miškų ūkis), ar atskiras kokio nors subjekto ūkis (pavyzdžiui, ūkininko ūkis). Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2)
į tai, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 5 dalies sąvoka „Invazinė rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkto sąvoką
„invazinės svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 5
dalį dėstyti taip „Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento
rūšys“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2)
redakcijos 2 straipsnio 18 dalyje sąvoka „prekyba laukiniais gyvūnais“, be kita ko, apibrėžiama ir kaip „viešų vietų puošimas“. Nėra aišku, ar čia turimas mintyje viešų vietų puošimas būtent laukiniais gyvūnais, ar kas kita, todėl aptariamos nuostatos tekstas tikslintinas. Taip pat siekiant aiškumo siūlytina vietoje žodžių „tas šalis“ įrašyti žodžius „Europos Sąjungai nepriklausančias šalis“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad toliau Naujos redakcijos tekste vartojama ir formuluotė „Europos Sąjungos nepriklausančios trečiosios šalys“ (pavyzdžiui, naujos redakcijos 19 straipsnis), todėl, siekiant aiškumo, reikėtų visame
Teisės departamento išvada
1(2)
į tai, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 19 dalies sąvoka „Svetimžemė gyvūnų rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr.
1143/2014 3 straipsnio 1 punkto sąvoką
„svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 19 dalį dėstyti
taip „Svetimžemė gyvūnų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad terminas „Svetimžemė gyvūnų rūšis“ projekto nuostatose vartojamas skirtingai, t. y. „svetimžemė rūšis“, „svetimžemių rūšių gyvūnai“, siūlytina šį terminą suvienodinti ir atitinkamai patikslinti Naujos redakcijos 2 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą, 14 straipsnio 2 ir 10 dalis, 17 straipsnio 3 dalį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2)
dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK (toliau – Europos teisės departamento rekomendacijų), 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalis tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau - Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pavadinimas jau yra minimas Naujos redakcijos 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje, prieš žodžius „medžioklės įstatyme“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 9 straipsnio 4 dalies 7 punkto, 16 straipsnio 5 dalies, 17 straipsnio 7 dalies ir 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje minimų Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo pavadinimų. Taip pat Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(4)
redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytini pilni čia minimų valstybės institucijų pavadinimai, nes šios institucijos įvardijamos pirmąjį kartą. Taip pat Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją atlieka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatos nereglamentuoja, kokiais būdais ar priemonėmis Vyriausybė įgyvendina laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį valdymą, todėl, siekiant aiškumo, Naujos redakcijos 4 straipsnis turėtų būti atitinkamai tikslinamas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(4)
1(4)
redakcijos 4 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti pilną čia pirmą kartą minimo įstatymo pavadinimą, t. y., įrašyti žodžius „Lietuvos
Teisės departamento išvada
1(5)
dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 44 punktu asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar Naujos redakcijos 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų teises ir pareigas, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(5)
redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kurie šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius“. Atkreiptinas dėmesys, kad minimi būdai yra įtvirtinti tik Naujos redakcijos 6 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į tai, tikslintina Naujos redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(5)
redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi teisę „jeigu nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai ištrūko į laisvę, per vieną mėnesį nuo šių gyvūnų ištrūkimo į laisvę dienos organizuoti jų paiešką ir juos sugauti, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą atvejį“. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kodėl laukiniam gyvūnui ištrūkus į laisvę ir apie tai pranešus policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, kaip tai numatyta Naujos redakcijos 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte, laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai prarastų teisę organizuoti šių gyvūnų paiešką ir sugavimą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte atsisakyti žodžių „išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą atvejį“.
Teisės departamento išvada
1(5)
redakcijos 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta pareigą „savo lėšomis organizuoti šių gyvūnų sugavimą <...>“ siūlytina dėstyti atskiru punktu. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(6)
Rekomendacijų 6.1. punktu Naujos redakcijos 6 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „saugomų teritorijų įstatymas“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto c papunkčio nuostatos. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(6)
Naujos redakcijos nuostatų nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos
Teisės departamento išvada
1(6)
redakcijos tekste vienur nurodoma, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja „dokumentai“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 6 straipsnio 4 dalis ir kt.), o kitur - „teisės aktai“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio pavadinime yra nurodoma „Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimas ir galiojimo panaikinimas.
Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 7 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje nuostatas, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas, bei leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti sąrašai, draudimai ir išimtys, kuriuos Aplinkos ministerija nustato Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, dėstytini atskirais punktais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba <...> uždraudžia laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus“. Nei iš pateiktos nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku per kiek laiko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi taikyti šį draudimą, todėl siekiant aiškumo siūlytina šį terminą apibrėžti. Be to, nuostatos, susijusios su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija turėtų būti Naujos redakcijos 4 straipsnio atskiroje struktūrinėje dalyje. Šioje dalyje turėtų būti perkeliamos ir kitos Naujos redakcijos nuostatos, nustatančios šios tarnybos kompetenciją (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatos ir kt.)
Teisės departamento išvada
1(7)
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka pilną šio leidimo pavadinimą „leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
Rekomendacijų 6.1. punktu Naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 14 punkte prieš žodžius „gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 18 dalies, 8 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 8 straipsnio 18 dalies,
nuostatos. Taip pat Naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 14 punkte žodis
„Asmenims“ rašytinas mažąja raide. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 15 punkte vietoje sąvokos „neginčijamas“ siūlytina vartoti sąvoką „neskundžiamas“, nes teisiniai sprendimai gali būti skundžiami įvairioms valstybės institucijoms (ar pareigūnams), o ne ginčijami. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra numatoma, kad asmuo kartu su prašymu laikyti laukinius gyvūnus privalo pateikti žemės sklypo (statinio), valdomo, naudojamo ir disponuojamo bendrosios nuosavybės teise, bendraturčių sutikimą.
Iš pateiktos nuostatos nėra aišku kodėl asmuo, kuriam turtas nuosavybės teise priklauso tik jam vienam, privalo pateikti Naujos redakcijos
siekiant aiškumo, ši nuostata tobulintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto c papunkčio nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad tvorų užtvėrimą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuos ne Saugomų teritorijų įstatymas, o Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
aiškus Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., nėra aišku, kuriuo momentu šiuose nuostatose nurodytos institucijos turėtų pateikti informaciją: iki leidimo išdavimo, koks subjektas turėtų į jas kreiptis dėl minėtos informacijos pateikimo ir pan. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytos leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus neišdavimo sąlygos dėstytinos atskirais punktais. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose nuostatose po žodžių
„prieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
26.
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodoma, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus neišduodamas, kai prašymas išduoti leidimą nebenagrinėjamas dėl to, kad leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos (čia ir toliau išskirta - mūsų), reikalingos išduoti leidimą, tačiau nenurodoma, kad leidimas neišduodamas nebenagrinėjant prašymo jį išduoti, nes pats prašymas yra netinkamai įformintas, kaip tai siūloma nustatyti 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Svarstytina, ar Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostata neturėtų būti atitinkamai papildyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatoje vartojamas terminas „leidimo“, atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkte bei kitose Naujos redakcijos 7 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ trumpinį. Nesvarstyta
departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad „jeigu, išdavus leidimą <...> eksponuos daugiau laukinių gyvūnų rūšių, negu nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje“ Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 18 dalis nenustato jokio laukinių gyvūnų rūšių skaičiaus, kurį leidžiama eksponuoti. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostata tikslintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
28.
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 2 punkte prieš žodžius „panaikinti leidimo galiojimą“ įrašytinas žodis „raštu“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
aiškumo, Naujos redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 6 punkte po žodžių „ilgiau nelaikomi“ įrašytinas žodis „laukiniai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 7 straipsnio 14 dalies 6 ir 9 punktų, 15, 16, 18 dalių nuostatoms. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 8 punktas tikslintinas, nurodant nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas 1 metų terminas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 7 straipsnio 14 dalies 4 punkto nuostatoms. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 10 dalyje yra nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 7 straipsnio 10 dalį tikslinti. Taip pat Naujos redakcijos 7 straipsnio 10 dalyje dėstoma nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas 15 kalendorinių dienų vieną kartą <…>” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes, nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos. Atsižvelgiant į tai projekto tekstas tikslintinas.
Analogiška pastaba išsakytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 9 daliai, 9 straipsnio 15 daliai, 17 straipsnio 19 daliai. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 11 dalyje po žodžių „nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pakeičiamas <…> kai pasikeičia fizinis asmuo, teisėtai naudojantis aptvarus, voljerus ar kitus statinius, ir nesikeičiant kitoms leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygoms <…>”. Neaišku, kas turima mintyje, nurodant fizinio asmens pasikeitimą - tai, kad pasikeičia fizinio asmens duomenys, kaip tai nurodoma 11 straipsnio 20 dalyje, ar kas kita, todėl aptariama nuostata tikslintina. Analogiška pastaba išsakytina 13 straipsnio 22 daliai, 17 straipsnio 25 daliai. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos 7 straipsnio
Teisės departamento išvada
1(7)
Naujos redakcijos 7 straipsnio 14 dalies 7 punkte įvesti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 trumpinį, kadangi pilnas reglamento pavadinimas minimas ir Naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalies 5 punkte. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 14 dalies 10 punkto atsisakytina kaip perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Nesvarstyta 37.
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 15 dalis įtvirtina leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėto teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio pavadinimas reglamentuoja tik Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Naujos redakcijos 7 straipsnio 15 dalies nuostatą arba atitinkamai patikslinti
Teisės departamento išvada
1(7)
redakcijos 7 straipsnio 17 dalis tikslintina, nurodant nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas 18 mėnesių terminas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
kryžminimas. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 8 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų kryžminimo nuostatas, leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas bei leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“, svarstytina ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduodamo leidimo pilną pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“.
Teisės departamento išvada
1(8)
dėmesys, kad vienose Naujos redakcijos nuostatose yra vartojama formuluotė
„mokslo ir (ar) studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 8
straipsnio 2 dalyje ir kt.), o kitose „mokslo ir studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalyje ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra apibrėžtas sąvokos „mokslo ir studijų institucija“ turinys. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą visame Naujos redakcijos tekste. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys
„Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“, siūlytina Naujos
redakcijos 8 straipsnio 3 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 8 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“ trumpinį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neišduodamas, kai ketinama kryžminti skirtingų laukinių, naminių ir laukinių rūšių gyvūnus, kryžminimui naudoti hibridus ir šiuos gyvūnus veisti ketinama tik ne mokslinių tyrimų tikslais. Svarstytina, ar leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neturėtų būti neišduodamas ir kai ketinama gyvūnus naudoti ne eksperimentinės plėtros tikslais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 4 dalies 5 punkto atsisakytina kaip perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio straipsnio 4 dalies 3 punktui. Nesvarstyta 45.
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 5 dalyje išvardinta informacija, kurią mokslo ir (ar) studijų institucija turi pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, dėstytina atskirais punktais. Be to šiose nuostatose po žodžių „apie numatomų mokslinių“ įrašytinas žodis „tyrimų“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 7 dalies redakcija tikslintina kalbiniu požiūriu
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 8 dalyje yra nurodoma, kad „leidimo naudoti laukinis gyvūnus kryžminimui turėtojas įspėjamas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 8 dalį tikslinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8) (11,
redakcijos 8 straipsnio 11 ir 12 dalyse po žodžio „kryžminimui“ įrašytinas žodis „galiojimo“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 14 dalis nustato baigtinį aplinkybių sąrašą kuomet yra panaikinamas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas. Svarstytina, ar šios nuostatos neturėtų būti papildytos nuostata, jog minėto leidimo galiojimas panaikinamas ir mirus fiziniam asmeniui, kuriam šis leidimas buvo išduotas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 15 dalyje yra nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 15 dalį tikslinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 16 dalyje po žodžių „3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 17 dalies 5 punkto atsisakytina kaip perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio įstatymo 5 dalies 3 dalies 4 punktui. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(8)
redakcijos 8 straipsnio 18 dalyje nurodytos sąlygos dėstytinos atskirais punktais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
redakcijos 9 straipsnio pavadinime yra nurodoma „Laukinių gyvūnų paėmimas iš aplinkos ir naudojimas. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 9 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos nuostatas, leidimų naudoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas bei leidimų naudoti laukinius gyvūnus turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
redakcijos 9 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „leidimo“.
Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys
„Leidimas naudoti laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 9
straipsnio 3 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 9 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimo naudoti laukinius gyvūnus“ trumpinį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
redakcijos 9 straipsnio 4 dalies 5 punkte dėstoma nuostata „jeigu laukinių gyvūnų paėmimas vykdomas medžioklės plotuose leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą, apie numatomą vykdyti veiklą ir laiką praneša medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę“ vertintina kaip neaiški, nesuprantamo turinio, todėl turėtų būti patikslinta. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
Naujos redakcijos 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą siekiant paimti iš aplinkos nelaisvėje laikytus ir pabėgusius matomais ženklais paženklintus medžiojamuosius ir medžiojamiesiems nepriskiriamus laukinius gyvūnus, neženklintus svetimžemių rūšių gyvūnus (išskyrus svetimžemių rūšių, nurodytų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir hibridus leidimas naudoti laukinius gyvūnus nereikalingas, o pagal to paties straipsnio 5 dalies 1 punktą siekiant paimti anksčiau laikytus nelaisvėje ir ištrūkusius į laisvę gyvūnus toks leidimas neišduodamas. Reikėtų įvertinti aptariamų nuostatų
1(9)
redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 8 ir 11 dalyse bei 7 straipsnio 5 dalies 6 punkte nenuosekliai vartojamas institucijos pavadinimas
departamento išvada
1(9)
redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punkte po žodžių „neprieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos 9 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „trikdyti“ įrašytinas žodis „tyčia“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 9 straipsnio 8 daliai ir 11 dalies 2 punktui. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
redakcijos 9 straipsnio 8 dalyje po žodžių „prieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
redakcijos 9 straipsnio 11 dalis reglamentuoja leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigas. Pastebėtina, kad Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalies 2 punkto antrajame sakinyje yra reglamentuojami atvejai kuomet Saugomų teritorijų direkcijos nepritaria laukinių gyvūnų paėmimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šie atvejai niekaip nėra susiję su Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalyje reglamentuojamomis leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigomis. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatos tikslintinos. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
redakcijos 9 straipsnio 13 dalyje po žodžio „gyvūnus“ įrašytinas žodis „galiojimo“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(9)
1(9)
redakcijos 9 straipsnio 16 dalyje po žodžių „3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(10)
redakcijos 10 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, aiškiai nurodant kokie duomenys ir informacija kaupiami ir teikiami, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į to paties straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktų, kuriuose aiškiai įvardijama informacija apie pagamintas iškamšas, nuostatas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(10)
redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje pateiktas netikslus taisyklių pavadinimas. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalis tikslintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11)
dėmesys, kad ne visos Naujos redakcijos 11 straipsnio dalys yra sunumeruotos, todėl Naujos redakcijos 11 straipsnis tikslintinas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 1 dalies, kuria siūloma nustatyti, kad „Prieš įkuriant zoologijos sodą ir pradedant į jį leisti lankytojus, būtina gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, išduotą vadovaujantis šio įstatymo ir Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais (toliau – Leidimas įkurti zoologijos sodą)“ atsisakytina kaip perteklinės, nes straipsnio pavadinime įvardijamas leidimų įkurti zoologijos sodą išdavimas suponuoja, kad ši veikla galima tik gavus leidimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, svarstytina ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pilną pavadinimą, t. y. „Leidimas įkurti zoologijos sodą“. Nesvarstyta 69.
Teisės departamento išvada
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 3 dalis reglamentuoja Zoologijos sodų vertinimo komisijos funkcijas bei sudėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio pavadinimas nėra niekaip susijęs su 11 straipsnio 3 dalimi, todėl siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalį dėstyti atskiru straipsniu arba tikslinti 11 straipsnio pavadinimą. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11) (1-4) 70. Neaišku, kodėl Naujos redakcijos 11 straipsnio 1-4 dalyse vartojamos skirtingos formuluotės tam pačiam veiksmui apibrėžti („prieš pradedant leisti į jį lankytojus“, „prieš įleidžiant į jį lankytojus“). Aptariamų nuostatų tekstas tikslintinas, suvienodinant vartojamas formuluotes. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 11 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas įkurti zoologijos sodą“ trumpinį. Taip pat Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje numatytos leidimo įkurti zoologijos sodą neišdavimo sąlygos dėstytinos atskirais punktais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 5 dalyje vartojamas terminas „leidimą zoologijos sodams įkurti“. Atsižvelgiant į tai, kad leidimo pavadinimas pagal Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalį yra „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, atitinkamai tikslintina 11 straipsnio 5 dalis. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos Redakcijos 11 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalių ir 17 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų. Nesvarstyta 73.
Teisės departamento išvada
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Leidimus zoologijos sodams įkurti išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingos leidimui gauti, gavimo dienos ir, įvertinusi pateiktą komisijos ataskaitą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo ir išduoda leidimą arba pateikia leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui rašytinį atsisakymą išduoti leidimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei šioje, nei kitose 11 straipsnio nuostatose nenurodomas terminas, per kurį Zoologijos sodų vertinimo komisija turėtų pateikti ataskaitą, todėl neaišku, kaip būtų sprendžiamas leidimo išdavimo klausimas, jei per nurodomą maksimalų
Teisės departamento išvada
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje vartojami terminai „atsisakymas išduoti leidimą“ ir „leidimo neišdavimas“ akivaizdžiai yra tapataus turinio, todėl turėtų būti suvienodinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 9 dalies 4 punkte vartojamoje formuluotėje
„fiziologinius ir poreikius“ jungtuko „ir“ atsisakytina kaip perteklinio. Pagal tą pačią nuostatą Leidimo zoologijos sodui įkurti turėtojas privalo
vykdyti prevencines ir gydomosios veterinarinės priežiūros ir mitybos programas, prireikus gydyti ir vakcinuoti. Svarstytina, ar vakcinavimas nėra prevencinės veterinarinės priežiūros dalis, todėl siūlytina aptariamos nuostatos redakciją tikslinti ir šiuo aspektu. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11)
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 11 dalyje yra nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 11 dalį tikslinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11)
redakcijos 11 straipsnio 12 dalies nuostata, pagal kurią „Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliotos institucija, atsižvelgdama į zoologijos sodų patikrinimų metu nustatytus pažeidimus dėl šio straipsnio 9 dalies 3–6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių, keliančių grėsmę lankytojų saugumui, nevykdymo, sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį gali priimti nedelsdama“ tikslintina, nes tikriausiai siekiama nustatyti reikalavimą įgyvendinti priemones, apsaugančias lankytojus, o ne keliančias grėsmę jų saugumui, kaip nurodoma aptariamoje nuostatoje. Taip pat siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje po žodžių „nuo sprendimo dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį“ įrašytini žodžiai „priėmimo dienos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(11)
Rekomendacijų 6.1. punktu Naujos redakcijos 11 straipsnio 18 dalyje prieš žodžius „miškų įstatyme“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi
įstatymo „Lietuvos Respublikos miškų įstatymas“ pavadinimas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(12)
1(12)
redakcijos 12 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio siūlytina atsisakyti, nes, mūsų nuomone, ši nuostata dėstytina Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatuose, o ne įstatyme. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(12)
redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodytinas pilni institucijų pavadinimai - Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Teisės departamento išvada
1(12)
dėmesys, kad 2019 m. birželio 10 d. Seime yra registruoti įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 - XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas kitoms institucijoms. Šių įstatymų įsigaliojimo data numatoma 2020 m. sausio 1 d. Jei šie įstatymų projektai būtų priimti, atitinkamai reikėtų tikslinti Naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas išbraukiant iš jų Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nesvarstyta Pažymėtina, kad pastaboje minimi įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 - XIIIP-3554) Seimo atmesti (2019-12-19). 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(13)
dėmesys, kad ne visos Naujos redakcijos 13 straipsnio dalys yra sunumeruotos, todėl Naujos redakcijos 13 straipsnis tikslintinas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
redakcijos 13 straipsnio pavadinime yra nurodoma „Laukinių gyvūnų introdukcija, reintrodukcija. Leidimo Introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimo turėtojo pareigos”.
Leidimo turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 13 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina Laukinių gyvūnų introdukcijos, reintrodukcijos nuostatas, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo bei leidimo turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
dėmesys, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 17 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„laukinių gyvūnų rūšis“. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 13 straipsnio
ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojama sąvoka „rūšis“, tikslintinos. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
redakcijos 13 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“, siūlytina Naujos redakcijos 13 straipsnio 4 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 13 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“ trumpinį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
redakcijos 13 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurioje nurodoma kokia informacija turi būti pateikiama rūšies introdukcijos/reintrodukcijos projekte dėstytinos atskirais punktais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
redakcijos 13 straipsnio 7 dalyje po žodžių „nurodytus reikalavimus“ įrašytinas žodis „rūšies“. Nesvarstyta
suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos tekstas tikslintinas, nes vienose nuostatose vartojama formuluotė „žmonių sveikatai“, kitose – „visuomenės sveikatai“.
Teisės departamento išvada
1(13)
Naujos redakcijos 13 straipsnio 10 dalies nuostatos nėra aišku kam yra išduodamas leidimas introdukuoti/reinstrodukuoti ar pateikiamas atsakymas dėl leidimo neišdavimo. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 13 straipsnio 10 dalis tikslintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
redakcijos 13 straipsnio 12 dalis tikslintina, nes nėra aišku, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą 30 dienų – kalendorines ar darbo, nes Naujoje redakcijoje nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis. Taip pat Naujos redakcijos 13 straipsnio 12 dalyje prieš žodžius „aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, ir terminas“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
redakcijos 13 straipsnio 13 dalies 1 punkte vartojami terminai „dokumentai ir (ar) informacija“ ir „dokumentai, duomenys ir informacija“ turi būti suvienodinti, nes akivaizdžiai turimi mintyje tapatūs objektai. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
redakcijos 13 straipsnio 14 dalies 3 punkto tekstas tikslintinas, nes tikriausiai gaunama ir įvertinama informacija apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos/reintrodukcijos galimą grėsmę (o ne „informacija apie planuojamą ar vykdomą introdukcijos/reintrodukcijos galimą grėsmę”, kaip nurodoma aptariamoje nuostatoje). Be to, šiose nuostatose po punkto numerio įrašytinas žodis „jeigu“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada 2019-09-20 Nr.
1(13)
redakcijos 13 straipsnio 16 dalyje yra nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 13 straipsnio 16 dalį tikslinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(13)
redakcijos 13 straipsnio nenumeruotoje po šio straipsnio 16 dalies naująja eilute dėstomoje nuostatoje nurodoma, kad „Gavusi šio straipsnio14 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie tokios informacijos gavimą”, tačiau šio įspėjimo pasekmės nenurodomos. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(14) (1,2)
redakcijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenuosekliai vartojami terminai
„išleisti į laisvę“ ir „ištrūkę į laisvę“, neaišku, ar čia aptariami
draudimai ir, jei jų nepaisoma, kylančios prievolės taikytinos esant valiniam veiksmui (išleidus laukinius gyvūnus ar jų hibridus į laisvę) ar atsitikus įvykiui (laukiniams gyvūnams ar jų hibridams ištrūkus į laisvę), todėl aptariamos nuostatos tikslintinos. Atkreiptinas dėmesys, kad 14 straipsnio pavadinime nurodomas „išleidimas į laisvę“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(15)
redakcijos 15 straipsnyje reikėtų suvienodinti formuluočių „paimti iš aplinkos“ ir „paimti iš gamtos“ vartojimą. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(17) (3,4)
Naujos redakcijos 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse du kartus nurodomi „įvežimas į Lietuvos Respubliką“ (3 dalis) ir „įvežimo į Lietuvos Respubliką“ (4 dalis). Perteklinių formuluočių atsisakytina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(17)
invazinių rūšių sąrašas“ nėra aiški, nes neaišku, ar čia turimas mintyje
„Sąjungos sąrašas“, ar koks kitas sąrašas. Tuo atveju, jei tai nėra „Sąjungos
sąrašas“, siūlytina prieš žodžius „Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtrauktų rūšių naudojimą” įrašyti žodį “Europos”. Analogiška pastaba teiktina ir dėl
Teisės departamento išvada
1(17)
redakcijos 17 straipsnio 6 dalyje žodžiai „Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą“ keistini žodžiais „Sąjungos sąrašą“, atsižvelgiant į trumpinį įvestą Naujos redakcijos 17 straipsnio 5 dalyje. Nesvarstyta100 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
redakcijos 17 straipsnio 8 dalies 1 punkte yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Nesvarstyta101 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
101.
1(17)
„Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais
visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Nesvarstyta102 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
redakcijos 17 straipsnio 9 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 17 straipsnio 8 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis“, siūlytina Naujos redakcijos 17 straipsnio 9 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 17 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas naudoti invazines rūšis“ trumpinį. Nesvarstyta103 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
ar Naujos redakcijos 17 straipsnio 9 dalyje po žodžio „sustabdomas“ nereikėtų įrašyti žodžių „galiojimo sustabdymas panaikinamas“. Nesvarstyta104 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
dalyje prieš žodžius „Vyriausybės įgaliota institucija“ brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba teiktina dėl Naujos redakcijos
105 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
1(17)
redakcijos 17 straipsnio 14 dalyje yra numatoma, kad „Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsakymą išduoti leidimą per
pateiktos nuostatos nėra aišku, kokiais atvejais, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių leidimas išduodamas asmeniui iš karto, o kokiais atvejais leidimas išduodamas tik per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytiną Naujos redakcijos 17 straipsnio 14 dalį tikslinti. Nesvarstyta106 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
„prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo” siūlytina
įrašyti žodžius „termino pratęsimo“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 17 straipsnio 16 dalies antrajame sakinyje pateiktas nepilnas leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, pavadinimas. Nesvarstyta107 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
institucijas“ siūlytina įrašyti sąvoką „mokslo ir studijų institucijas“. Nesvarstyta108 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
redakcijos 17 straipsnio 18 dalies 4 punkte vietoje žodžių „rašytinį prašymą“ įrašyti žodžius „prašymą raštu“. Nesvarstyta109 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
1(17)
redakcijos 17 straipsnio 19 dalyje yra nurodoma, kad „Vyriausybės įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 17 straipsnio 19 dalį tikslinti. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų Naujos redakcijos 17 straipsnio 19 dalies trečią sakinį papildyti nuostata, kad leidimo turėtojas ne tik turi užtikrinti, kad invazinės rūšys nesidaugintų, bet kad ir jos neištrūktų į laisvę. Nesvarstyta110 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(17)
redakcijos 17 straipsnio 20 dalyje vietoje žodžių „šio straipsnio 18 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio 18 dalies 4 punkte“. Nesvarstyta111 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(18)
į Naujos redakcijos 18 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio nuostatas ir į kitas šio straipsnio nuostatas, lieka neaiškus teisinis reguliavimas, susijęs su leidimais prekiauti laukiniais gyvūnais, t. y. nėra aišku, ar šie leidimai reikalingi visais prekybos laukiniais gyvūnais atvejais, ar tik kai kuriais atvejais, koks subjektas tokius leidimus išduoda (panaikina galiojimą) ir pan. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nesvarstyta112 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(19)
pateiktos Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje numatoma, kad „<...> kitais jo įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais ir šiuo įstatymu”, nėra aišku kieno įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais yra vadovaujamasi, todėl, siekiant aiškumo, Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalis tikslintina.
Taip pat Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Reglamentas (EB) Nr. 865/2006“, keistini žodžiais „Reglamentu (EB) Nr. 865/2006“. Nesvarstyta113 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(19)
redakcijos 19 straipsnio 4 dalies, kuria siekiama reglamentuoti atvejus, kai reikalingas Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus, 2 punkto antrasis sakinys, numatantis, kad „Leidimas įvežti/išvežti į/iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus nereikalingas, kai išvežami/įvežami iš/į Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas“ dėstytinas kaip savarankiška struktūrinė 19 straipsnio dalis, nes šia nuostata reglamentuojamas atvejis, kai leidimas nereikalingas. Be to, Naujos redakcijos 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotėje „Leidimas įvežti/išvežti į/iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus“ vietoj žodžių
„į/iš“ įrašytinas žodis „iš“ (kaip nurodyta šioje dalyje įvedamame
sąvokos trumpinyje). Nesvarstyta114 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(19)
Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 19 straipsnio 4 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 19 straipsnio 5 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 19 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti
„Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus“ trumpinį. Nesvarstyta
115 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(19)
redakcijos 19 straipsnio 6 dalyje nurodytas 30 dienų terminas tikslintinas jį atitinkamai susiejant su darbo arba kalendorinėmis dienomis. Nesvarstyta116 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(19)
straipsniu 10 dalyje derėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio būtų skaičiuojamas šioje dalyse nustatytas 12 mėnesių terminas. Nesvarstyta117 Seimo kanceliarijos
redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkte, 8 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte, 11 straipsnio 7 dalyje, 13 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktuose, 17 straipsnio 15 dalyje, 19 straipsnio
aptariamus leidimus nebenagrinėjamas. Svarstytina, ar aptariamos nuostatos neturėtų būti papildytos nuostatomis, numatančiomis, kad šiuo atveju leidimo prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir kita informacija, pateikti leidimui gauti. Nesvarstyta118 Seimo kanceliarijos
redakcijos tekste, mūsų nuomone, nenuosekliai, kartais kaip sinonimai vartojamos sąvokos „aplinka“ ir „buveinės“, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti vienodinamos arba tikslinamos, atsižvelgiant į nuostatų turinį. Nesvarstyta119 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2019-09-20 Nr.
1(21)
į tai, kad pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, šios programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžete, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Naujos redakcijos 21 straipsnio nuostatų nustatant, kad šiose projekto nuostatose minimos priemonės finansuojamos ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Nesvarstyta120 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(22)
redakcijos 22 straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nes nėra aišku kur - informacinėje sistemoje ar registre, būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie laukinę gyvūniją. Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukine gyvūnija. Nesvarstyta121 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(25)
redakcijos 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos (pastebėtina, kad daugiskaita minima ir šio straipsnio 2 dalyje). Tuo tarpu Naujos redakcijos tekste vartojamos tokios formuluotės kaip „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vykdanti laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę“ bei „laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri savo turiniu apima ir laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek subjektų (viena ar kelios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos) vykdytų laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos - Aplinkos apsaugos departamento. Nesvarstyta122 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(27)
redakcijos 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad atlyginama griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padaryta žala naminiams gyvūnams ar gyvuliams. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra apibrėžtos sąvokos „gyvūnas augintinis“ ir „ūkinis gyvūnas“, todėl šias projekto ir Naujos redakcijos 27 straipsnio 9 dalies nuostatas reikėtų suderinti su minėtame įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar žala būtų atlyginama, jei ją griežtai saugomų rūšių laukiniai gyvūnai padarytų gyvūnams augintiniams.
Jei taip, tai svarstytina, ar tokiu atveju nereikėtų tikslinti ir Naujos redakcijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad būtų atlyginama vilkų padaryta žala ne tik ūkiniams gyvūnams, bet ir gyvūnams augintiniams. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(27)
redakcijos 27 straipsnio 8 dalyje nurodytas 7 dienų terminas tikslintinas jį atitinkamai susiejant su darbo arba kalendorinėmis dienomis. Nesvarstyta124 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(27)
aiškumo, Naujos redakcijos 27 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po žodžio „sudarytoje“ įrašytini žodžiai „nuostolių skaičiavimo“. Nesvarstyta125 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(27)
redakcijos 27 straipsnio 10 dalyje reikėtų nurodyti nuo kokio atskaitos momento būtų skaičiuojamas 2 darbo dienų terminas. Nesvarstyta126 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(27)
į Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 1 straipsnio nuostatas, Naujos redakcijos 27 straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Nesvarstyta127 Seimo kanceliarijos
rekomendacijų 24 punktu, jei įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas yra pakeistas ar papildytas ir naujos jo nuostatos įgyvendinamos teisės aktu, pagal Rekomendacijose nustatytus reikalavimus taip pat nurodomi visi to Europos Sąjungos teisės akto pakeitimai ar papildymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Naujos redakcijos priedą patikslinti pagal minėtas Rekomendacijas.
128 Seimo kanceliarijos
3
128Iš projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar nuo 2020 m.
lapkričio 1 d. leidžiant laikyti nelaisvėje naudotus cirkuose laukinių rūšių gyvūnus, būtų reikalinga šių gyvūnų laikymui gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ar ne. Nesvarstyta129 Seimo kanceliarijos
4
žodžius „saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme“ brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, kadangi projekto 2 straipsnio 3 dalyje yra vartojamas
pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas“ pavadinimas. Nesvarstyta130 Seimo kanceliarijos
7
2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis ‚ministras“. Nesvarstyta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3817) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas bei į tai, kad Komitetas nusprendė grąžinti susijusį Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3816) iniciatoriams patobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, vyresnioji patarėja Lina Čaplinkaitė-Denisovienė, vyr. specialistė Kristina Klovaitė, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme nurodytinas keičiamo įstatymo numeris, o šio straipsnio tekste žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
naujos redakcijos (toliau - Nauja redakcija) 2 straipsnio 3 dalies sąvoka
„Ekosisteminės paslaugos“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio
straipsnio 3 dalį dėstyti taip „Ekosisteminės paslaugos – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr.
„ekosistemų funkcijos“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje nėra pakankamai aiškus joje vartojamos sąvokos „ūkyje“ turinys, t. y., neaišku, ar čia turimas omeny atskiras veiklos vienetas, apimantis kokią nors veiklos šaką šalis mastu (pavyzdžiui, miškų ūkis), ar atskiras kokio nors subjekto ūkis (pavyzdžiui, ūkininko ūkis). Pritarti Komiteto pasiūlymas: Epizootijos sąvokoje „ūkyje“ keisti į „atskirame ūkininko ūkyje“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkto sąvoką
„invazinės svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 5 dalį
dėstyti taip „Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2718
redakcijos 2 straipsnio 18 dalyje sąvoka „prekyba laukiniais gyvūnais“, be kita ko, apibrėžiama ir kaip „viešų vietų puošimas“. Nėra aišku, ar čia turimas mintyje viešų vietų puošimas būtent laukiniais gyvūnais, ar kas kita, todėl aptariamos nuostatos tekstas tikslintinas. Taip pat siekiant aiškumo siūlytina vietoje žodžių „tas šalis“ įrašyti žodžius „Europos Sąjungai nepriklausančias šalis“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad toliau Naujos redakcijos tekste vartojama ir formuluotė „Europos Sąjungos nepriklausančios trečiosios šalys“ (pavyzdžiui, naujos redakcijos 19 straipsnis), todėl, siekiant aiškumo, reikėtų visame Naujos redakcijos tekste suvienodinti sąvokų vartojimą. Pritarti 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
211910
„Svetimžemė gyvūnų rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio
dalį dėstyti taip „Svetimžemė gyvūnų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką
„svetimos rūšys“. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad terminas „Svetimžemė
gyvūnų rūšis“ projekto nuostatose vartojamas skirtingai, t. y. „svetimžemė rūšis“, „svetimžemių rūšių gyvūnai“, siūlytina šį terminą suvienodinti ir atitinkamai patikslinti Naujos redakcijos 2 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą, 14 straipsnio 2 ir 10 dalis, 17 straipsnio 3 dalį. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Neatsižvelgti į
“... paimti iš aplinkos nelaisvėje laikytus ir pabėgusius matomais ženklais paženklintus medžiojamuosius ir medžiojamiesiems nepriskiriamus laukinius gyvūnus, neženklintus svetimžemių rūšių gyvūnus (išskyrus gyvūnus svetimžemių rūšių, nurodytų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse)” –
a) pirmuoju atveju kalbama apie ženklintus konkrečius (atskirus individus) gyvūnus – t. y. ženklinami gyvūnai, o ne jų rūšys;
b) antruoju atveju – Laukinių gyvūnų taisyklėse bus nurodomos gyvūnų rūšys, o ne gyvūnai. 2) neatsižvelgti į pastabos dalį siūlančią patikslinti 14 straipsnio 2 dalį (dabar 24 str. 3 d.)
laisvę ar perkelti invazinių ir svetimžemių rūšių (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) gyvūnus, sąmoningai ar nesąmoningai nelaisvėje išveistus hibridus.
Nelaisvėje laikyti ir ištrūkę į laisvę hibridai, svetimžemių (išskyrus rūšių, nurodytų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir invazinių rūšių gyvūnai…” išleidžiami į laisvę ar ištrūksta į laisvę individualūs gyvūnai, o ne gyvūnų rūšys. 3) Nepritarti 17 straipsnio 3 dalies tikslinimui – „...kad tam tikrų svetimžemių rūšių gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti...“ – į laisvę ištrūksta gyvūnas, o ne rūšis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK (toliau – Europos teisės departamento rekomendacijų), 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalis tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau - Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pavadinimas jau yra minimas Naujos redakcijos 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje, prieš žodžius „medžioklės įstatyme“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 9 straipsnio 4 dalies 7 punkto, 16 straipsnio 5 dalies, 17 straipsnio 7 dalies ir 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje minimų Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo pavadinimų. Taip pat Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Nepritarti pirmai pastabos daliai „Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK (toliau – Europos teisės departamento rekomendacijų), 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalis tikslintina. Pastaboje pateikta nuoroda į nebegaliojančias Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, patvirtintas Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.
106k, - šios rekomendacijos pripažintos netekusiomis galios LR Teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72. Pastaboje siūlomus ES teisės aktų pakeitimus reikia įgyvendinti (jie taikomi visoms ES narėms) visoms ES narėms, todėl siūloma nurodyti Reglamentą 338/97 ir Reglamentą (EB) Nr. 865/2006 su paskutiniais pakeitimais. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
šios institucijos įvardijamos pirmąjį kartą. Taip pat Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją atlieka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatos nereglamentuoja, kokiais būdais ar priemonėmis Vyriausybė įgyvendina laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį valdymą, todėl, siekiant aiškumo, Naujos redakcijos 4 straipsnis turėtų būti atitinkamai tikslinamas. Nepritarti Komiteto argumentai:
Vyriausybė laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį valdymą įgyvendina įgyvendindama Vyriausybės programą, kurią tvirtina Seimas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės valstybinio valdymo kompetencija nustatyta horizontaliuosiuose teisės aktuose (pvz., Vyriausybės įstatyme), Laukinės gyvūnijos įstatymo projekte netikslinga nustatyti konkrečias priemones ar būdus, kuriais Vyriausybė įgyvendina valstybinį valdymą (pvz., nustatydama strategines apsaugos ir naudojimo kryptis, suteikdama įgaliojimus institucijoms, sudarydama tarptautines sutartis dėl laukinės augalijosapsaugos ir naudojimo ir pan.) 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
4 dalyje reikėtų nurodyti pilną čia pirmą kartą minimo įstatymo pavadinimą, t. y., įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar Naujos redakcijos 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų teises ir pareigas, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais. Nepritarti Komiteto argumentai: Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau - Rekomendacijų) 44 punkte sakoma: „44. Asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas (pvz., reglamentuojančias kompetenciją, administracines procedūras ir kt.) siūlytina atskirti ir pateikti anksčiau nei nuostatas, neturinčias tokio tiesioginio ryšio su asmenimis.“ T.y. reikia atskiru straipsniu dėstyti asmenų teises ir pareigas (kaip yra dabar išdėstyta pateiktame projekte), o ne atskirti teises nuo pareigų ir kiekvienas iš jų dėstyti atskiruose straipsniuose. Pvz., Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme Nr. XI-1860, kurio nauja redakcija buvo priimta 2019-06-27 d. 16 (Nepilnamečio probuojamojo atstovų) ir 17 (Probuotojų) straipsniuose asmenų teisės ir pareigos dėstomos kartu viename straipsnyje. 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kurie šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius“. Atkreiptinas dėmesys, kad minimi būdai yra įtvirtinti tik Naujos redakcijos 6 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į tai, tikslintina Naujos redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi teisę „jeigu nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai ištrūko į laisvę, per vieną mėnesį nuo šių gyvūnų ištrūkimo į laisvę dienos organizuoti jų paiešką ir juos sugauti, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą atvejį“. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kodėl laukiniam gyvūnui ištrūkus į laisvę ir apie tai pranešus policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, kaip tai numatyta Naujos redakcijos 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte, laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai prarastų teisę organizuoti šių gyvūnų paiešką ir sugavimą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte atsisakyti žodžių „išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą atvejį“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35
redakcijos 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta pareigą „savo lėšomis organizuoti šių gyvūnų sugavimą <...>“ siūlytina dėstyti atskiru punktu. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
844
dalyje prieš žodžius „saugomų teritorijų įstatymas“ brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje yra
vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas“ pavadinimas.
straipsnio 5 dalies 1 punkto c papunkčio nuostatos. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
redakcijos nuostatų nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos Naujos redakcijos arba 6 straipsnio 2 dalies, arba 4 straipsnio nuostatos. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
redakcijos tekste vienur nurodoma, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja „dokumentai“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 6 straipsnio 4 dalis ir kt.), o kitur - „teisės aktai“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-20 7,
redakcijos 7 straipsnio pavadinime yra nurodoma „Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 7 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje nuostatas, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas, bei leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 18.
Naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti sąrašai, draudimai ir išimtys, kuriuos Aplinkos ministerija nustato Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, dėstytini atskirais punktais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba <...> uždraudžia laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus“. Nei iš pateiktos nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku per kiek laiko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi taikyti šį draudimą, todėl siekiant aiškumo siūlytina šį terminą apibrėžti. Be to, nuostatos, susijusios su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija turėtų būti Naujos redakcijos 4 straipsnio atskiroje struktūrinėje dalyje. Šioje dalyje turėtų būti perkeliamos ir kitos Naujos redakcijos nuostatos, nustatančios šios tarnybos kompetenciją (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatos ir kt.) Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Neatsižvelgti į pastabos dalį: „Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba <...> uždraudžia laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus“. Nei iš pateiktos nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku per kiek laiko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi taikyti šį draudimą, todėl siekiant aiškumo siūlytina šį terminą apibrėžti. Tokį terminą apibrėžti nėra galimybės – atsiradus užkrečiamajai ligai, terminas (ilgesnis ar trumpesnis) numarinti gyvūnus gali būti nustatomas atsižvelgiant į ligos išplitimo grėsmę ar pavojingumą kitiems gyvūnams.
Pvz., afrikinio kiaulių maro atvejis – įstatymuose ar kituose teisės aktuose nebuvo nustatytas terminas „per kiek laiko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi taikyti šį draudimą.“ Neatsižvelgti į: „Be to, nuostatos, susijusios su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija turėtų būti Naujos redakcijos 4 straipsnio atskiroje struktūrinėje dalyje. Šioje dalyje turėtų būti perkeliamos ir kitos Naujos redakcijos nuostatos, nustatančios šios tarnybos kompetenciją (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatos ir kt.)“ VMVT kompetencijos nustatomos kituose įstatymuose – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, pvz., 4 str. 9 dalyje nustatyta, kad VMVT „8) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;“ Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos VMVT funkcijos:
„ 9) nustato gyvūnų sveikatos būklės įvertinimo ir
kontrolės ir gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimus, teritorijos apsaugos nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, šių ligų prevencijos ir jų židinių likvidavimo privalomuosius reikalavimus, veterinarinių vaistų gamybos, tyrimų, tiekimo rinkai tvarką, veterinarinių vaistų registravimo taisykles;
10) kontroliuoja gyvūnų sveikatą, gerovę, veterinarinių vaistų, kitų veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų, gyvūninių produktų gamybą, prekybą ir naudojimą, taip pat kaip laikomasi privalomųjų reikalavimų;
11) kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones;“ ir t.t.
Laukinės gyvūnijos įstatyme netikslinga perrašinėti kitų įstatymų, detaliai reglamentuojančių VMVT funkcijas, nuostatas. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
redakcijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka pilną šio leidimo pavadinimą „leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 14 punkte prieš žodžius „gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio 21 dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“ pavadinimas.
Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 7 straipsnio 9 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 18 dalies, 8 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 8 straipsnio 18 dalies, 11 straipsnio 19 dalies, 15 straipsnio 1 bei 4 dalių,
dalies 14 punkte žodis „Asmenims“ rašytinas mažąja raide. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
215
„neginčijamas“ siūlytina vartoti sąvoką „neskundžiamas“, nes teisiniai
sprendimai gali būti skundžiami įvairioms valstybės institucijoms (ar pareigūnams), o ne ginčijami. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
kartu su prašymu laikyti laukinius gyvūnus privalo pateikti žemės sklypo (statinio), valdomo, naudojamo ir disponuojamo bendrosios nuosavybės teise, bendraturčių sutikimą. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku kodėl asmuo, kuriam turtas nuosavybės teise priklauso tik jam vienam, privalo pateikti Naujos redakcijos 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti sutikimą, atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, ši nuostata tobulintina. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
aiškios tuo aspektu, kad tvorų užtvėrimą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuos ne Saugomų teritorijų įstatymas, o Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymas.
nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
aiškus Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., nėra aišku, kuriuo momentu šiuose nuostatose nurodytos institucijos turėtų pateikti informaciją: iki leidimo išdavimo, koks subjektas turėtų į jas kreiptis dėl minėtos informacijos pateikimo ir pan. Nepritarti Komiteto argumentai:
punktuose nurodyta, kokią informaciją pateikia VMVT ir VSTT. Tai yra procedūriniai dalykai – t.y. kada, per kiek dienų Leidimus išduodanti institucija kreipiasi į VMVT ir VSTT bei per kiek dienų šios institucijos pateikia atsakymus bus nustatyti poįstatyminiame teisės akte (Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse), kaip yra ir šiuo metu. Įstatyme nustatome tik esmines leidimo išdavimo ir neišdavimo sąlygas. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nelaisvėje laukinius gyvūnus neišdavimo sąlygos dėstytinos atskirais punktais. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose nuostatose po žodžių „prieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
49 26.
Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodoma, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus neišduodamas, kai prašymas išduoti leidimą nebenagrinėjamas dėl to, kad leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos (čia ir toliau išskirta - mūsų), reikalingos išduoti leidimą, tačiau nenurodoma, kad leidimas neišduodamas nebenagrinėjant prašymo jį išduoti, nes pats prašymas yra netinkamai įformintas, kaip tai siūloma nustatyti 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Svarstytina, ar Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostata neturėtų būti atitinkamai papildyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatoje vartojamas terminas „leidimo“, atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 7 punkte bei kitose Naujos redakcijos 7 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ trumpinį. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
410
27Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad „jeigu,
išdavus leidimą <...> eksponuos daugiau laukinių gyvūnų rūšių, negu nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje“ Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 18 dalis nenustato jokio laukinių gyvūnų rūšių skaičiaus, kurį leidžiama eksponuoti. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 7 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostata tikslintina. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
92
leidimo galiojimą“ įrašytinas žodis „raštu“.
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„ilgiau nelaikomi“ įrašytinas žodis „laukiniai“. Analogiško turinio pastaba taikytina
ir 7 straipsnio 14 dalies 6 ir 9 punktų, 15, 16, 18 dalių nuostatoms. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
99184
kurio momento turėtų būti skaičiuojamas 1 metų terminas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 7 straipsnio 14 dalies 4 punkto nuostatoms. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
112510813
31Naujos redakcijos 7 straipsnio 10 dalyje yra nurodoma,
kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 7 straipsnio 10 dalį tikslinti. Taip pat Naujos redakcijos 7 straipsnio 10 dalyje dėstoma nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas 15 kalendorinių dienų vieną kartą <…>” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes, nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos. Atsižvelgiant į tai projekto tekstas tikslintinas. Analogiška pastaba išsakytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 9 daliai, 9 straipsnio 15 daliai, 17 straipsnio 19 daliai.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Nepritarti pastabos daliai, kur siūloma tikslinti 9 straipsnio 15 dalį (dabar 14 str 14 d.) – šioje dalyje išdėstomos Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo sąlygos. Įspėjimas dėl šio leidimo galiojimo panaikinimo nenumatytas, leidimo galiojimas panaikinamas iš karto
1) leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojui pateikus prašymą raštu panaikinti leidimo galiojimą;
2) kai juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas, baigia leidime nurodytą veiklą, likviduojamas ar reorganizuojamas baigdamas leidime nurodytą veiklą;
3) mirus fiziniam asmeniui, kuriam jis buvo išduotas;
4) jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas per leidimo galiojimo terminą 2 kartus pažeidžia leidimo sąlygas dėl leidžiamo naudoti ir
(ar) paimti iš aplinkos laukinių gyvūnų skaičiaus, ir (arba) vietos; ir
(arba) laiko (termino); ir (arba) paėmimo iš aplinkos būdų ar priemonių;
5) leidimui gauti buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus. Nei vienu iš išvardintų atvejų papildomas įspėjimas nereikalingas ir būtų nelogiškas. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
redakcijos 7 straipsnio 11 dalyje po žodžių „nuo sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcijos 7 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pakeičiamas <…> kai pasikeičia fizinis asmuo, teisėtai naudojantis aptvarus, voljerus ar kitus statinius, ir nesikeičiant kitoms leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygoms <…>”. Neaišku, kas turima mintyje, nurodant fizinio asmens pasikeitimą
Analogiška pastaba išsakytina 13 straipsnio 22 daliai, 17 straipsnio 25 daliai. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Fizinio asmens pasikeitimas reiškia, kad, pvz., vieną laukinių gyvūnų laikytoją pakeičia kitas – pvz., dėl mirties, ligos, žemės pardavimo ar kitų priežasčių – tuo pačiu adresu esančius voljerus, aptvarus ar statinius (su visais gyvūnais) teisėtai perima valdyti (naudoti) kitas asmuo. Siūlome 7 straipsnio 13 dalį, 11 straipsnio 20 dalį, 13 straipsnio 22 dalį ir 17 straipsnio 25 dalį papildyti nuostatomis, kad leidimas pakeičiamas ir tuo atveju, kai fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos 7 straipsnio
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
161375
Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 trumpinį, kadangi pilnas reglamento pavadinimas minimas ir Naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalies 5 punkte. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
laukinius gyvūnus turėto teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 7 straipsnio pavadinimas reglamentuoja tik Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Naujos redakcijos 7 straipsnio 15 dalies nuostatą arba atitinkamai patikslinti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
110
38Naujos redakcijos 7 straipsnio 17 dalis tikslintina,
nurodant nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas 18 mėnesių terminas. Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-20 10,
gyvūnų kryžminimas. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 8 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų kryžminimo nuostatas, leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas bei leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. Pritarti
2
naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“, svarstytina ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka
pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 41.
Atkreiptinas dėmesys, kad vienose Naujos redakcijos nuostatose yra vartojama formuluotė „mokslo ir (ar) studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje ir kt.), o kitose „mokslo ir studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalyje ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra apibrėžtas sąvokos
„mokslo ir studijų institucija“ turinys. Atsižvelgiant į tai, reikėtų
suvienodinti šių formuluočių vartojimą visame Naujos redakcijos tekste. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Visame projekte pakeisti į „mokslo ir studijų institucija“
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
42Naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas
trumpinys „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“, siūlytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 8 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui“ trumpinį. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neišduodamas, kai ketinama kryžminti skirtingų laukinių, naminių ir laukinių rūšių gyvūnus, kryžminimui naudoti hibridus ir šiuos gyvūnus veisti ketinama tik ne mokslinių tyrimų tikslais. Svarstytina, ar leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neturėtų būti neišduodamas ir kai ketinama gyvūnus naudoti ne eksperimentinės plėtros tikslais. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
redakcijos 8 straipsnio 4 dalies 5 punkto atsisakytina kaip perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio straipsnio 4 dalies 3 punktui. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsisakyti 8 straipsnio 4 dalies 3 punkto kaip perteklinio.
8 straipsnio 4 dalies 5 punktą pakoreguoti (atsižvelgiant į 26 pastabą) nurodant, kad leidimas neišduodamas nebenagrinėjant prašymo jį išduoti, nes pats prašymas yra netinkamai įformintas. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
ir (ar) studijų institucija turi pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, dėstytina atskirais punktais. Be to šiose nuostatose po žodžių „apie numatomų mokslinių“ įrašytinas žodis „tyrimų“. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
redakcijos 8 straipsnio 7 dalies redakcija tikslintina kalbiniu požiūriu
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
laukinis gyvūnus kryžminimui turėtojas įspėjamas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 8 dalį tikslinti. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-2011 10,11
įrašytinas žodis „galiojimo“. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
kuomet yra panaikinamas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas. Svarstytina, ar šios nuostatos neturėtų būti papildytos nuostata, jog minėto leidimo galiojimas panaikinamas ir mirus fiziniam asmeniui, kuriam šis leidimas buvo išduotas.
Nepritarti Komiteto argumentai: Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Kryžminti skirtingų laukinių, naminių ir laukinių rūšių gyvūnus, kryžminimui naudoti hibridus ir šiuos gyvūnus veisti leidžiama tik mokslo ir studijų institucijoms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais...“ Fiziniams asmenims leidimai naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neišduodami, todėl ir siūloma leidimo panaikinimo priežastis šiuo atveju netinkama. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 8 straipsnio 15 dalį tikslinti. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
perteklinio, nes jo turinys analogiškas šio įstatymo 5 dalies 3 dalies 4 punktui. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
atskirais punktais. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-20 13,
paėmimas iš aplinkos ir naudojimas. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas.
Leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 9 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos nuostatas, leidimų naudoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo nuostatas bei leidimų naudoti laukinius gyvūnus turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
55Naujos redakcijos 9 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje yra įvedamas
trumpinys „Leidimas naudoti laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 9 straipsnio 3 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 9 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimo naudoti laukinius gyvūnus“ trumpinį. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
redakcijos 9 straipsnio 4 dalies 5 punkte dėstoma nuostata „jeigu laukinių gyvūnų paėmimas vykdomas medžioklės plotuose leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą, apie numatomą vykdyti veiklą ir laiką praneša medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę“ vertintina kaip neaiški, nesuprantamo turinio, todėl turėtų būti patikslinta. Pritarti
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 57.
Pagal Naujos redakcijos 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą siekiant paimti iš aplinkos nelaisvėje laikytus ir pabėgusius matomais ženklais paženklintus medžiojamuosius ir medžiojamiesiems nepriskiriamus laukinius gyvūnus, neženklintus svetimžemių rūšių gyvūnus (išskyrus svetimžemių rūšių, nurodytų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir hibridus leidimas naudoti laukinius gyvūnus nereikalingas, o pagal to paties straipsnio 5 dalies 1 punktą siekiant paimti anksčiau laikytus nelaisvėje ir ištrūkusius į laisvę gyvūnus toks leidimas neišduodamas. Reikėtų įvertinti aptariamų nuostatų tarpusavio santykį. Pritarti
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 8 ir 11 dalyse bei 7 straipsnio 5 dalies 6 punkte nenuosekliai vartojamas institucijos pavadinimas (saugomos teritorijos direkcija ir saugomų teritorijų direkcija). Pritarti Komiteto pasiūlymas: Visur pakeisti į „saugomos teritorijos direkcija“
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 4 punkte po žodžių „neprieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. Pritarti
15 5,
2
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos 9 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „trikdyti“ įrašytinas žodis „tyčia“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 9 straipsnio 8 daliai ir 11 dalies 2 punktui. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
redakcijos 9 straipsnio 8 dalyje po žodžių „prieštarauja veiklą“ įrašytinas žodis „saugomoje“. Pritarti
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigas.
Pastebėtina, kad Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalies 2 punkto antrajame sakinyje yra reglamentuojami atvejai kuomet Saugomų teritorijų direkcijos nepritaria laukinių gyvūnų paėmimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šie atvejai niekaip nėra susiję su Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalyje reglamentuojamomis leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigomis. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 9 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatos tikslintinos. Pritarti
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
„galiojimo“. Pritarti
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
redakcijos 10 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, aiškiai nurodant kokie duomenys ir informacija kaupiami ir teikiami, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į to paties straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktų, kuriuose aiškiai įvardijama informacija apie pagamintas iškamšas, nuostatas. Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pavadinimas. Atsižvelgiant į tai Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalis tikslintina. Pritarti
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
sunumeruotos, todėl Naujos redakcijos 11 straipsnis tikslintinas. Pritarti
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 68.
Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalies, kuria siūloma nustatyti, kad „Prieš įkuriant zoologijos sodą ir pradedant į jį leisti lankytojus, būtina gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, išduotą vadovaujantis šio įstatymo ir Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais (toliau – Leidimas įkurti zoologijos sodą)“ atsisakytina kaip perteklinės, nes straipsnio pavadinime įvardijamas leidimų įkurti zoologijos sodą išdavimas suponuoja, kad ši veikla galima tik gavus leidimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, svarstytina ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pilną pavadinimą, t. y. „Leidimas įkurti zoologijos sodą“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Nepritarti į pastabos daliai “Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalies, kuria siūloma nustatyti, kad „Prieš įkuriant zoologijos sodą ir pradedant į jį leisti lankytojus, būtina gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, išduotą vadovaujantis šio įstatymo ir Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais (toliau – Leidimas įkurti zoologijos sodą)“ atsisakytina kaip perteklinės, nes straipsnio pavadinime įvardijamas leidimų įkurti zoologijos sodą išdavimas suponuoja, kad ši veikla galima tik gavus leidimą.“
d. Tarybos direktyvoje 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose, 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kiekvienas zoologijos sodas, o nauji zoologijos sodai – prieš juos atidarant lankytojams, turi gauti leidimą.“. Siekiant tiksliai perkelti direktyvos nuostatas, siūloma nuostatą
„ir pradedant į juos leisti lankytojus“ palikti Projekte. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-2017 69.
Naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalis reglamentuoja Zoologijos sodų vertinimo komisijos funkcijas bei sudėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio pavadinimas nėra niekaip susijęs su 11 straipsnio 3 dalimi, todėl siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 3 dalį dėstyti atskiru straipsniu arba tikslinti 11 straipsnio pavadinimą. Pritarti
Naujos redakcijos 11 straipsnio 1-4 dalyse vartojamos skirtingos formuluotės tam pačiam veiksmui apibrėžti („prieš pradedant leisti į jį lankytojus“,
„prieš įleidžiant į jį lankytojus“). Aptariamų nuostatų tekstas tikslintinas,
suvienodinant vartojamas formuluotes. Pritarti
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
174
71Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje yra
įvedamas trumpinys „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 11 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas įkurti zoologijos sodą“ trumpinį. Taip pat Naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalyje numatytos leidimo įkurti zoologijos sodą neišdavimo sąlygos dėstytinos atskirais punktais. Pritarti
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
1
zoologijos sodams įkurti“. Atsižvelgiant į tai, kad leidimo pavadinimas pagal Naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalį yra „Leidimas įkurti zoologijos sodą“, atitinkamai tikslintina 11 straipsnio 5 dalis. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos Redakcijos 11 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalių ir 17 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų. Pritarti
73Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-2017 6,7 73.
Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Leidimus zoologijos sodams įkurti išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingos leidimui gauti, gavimo dienos ir, įvertinusi pateiktą komisijos ataskaitą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo ir išduoda leidimą arba pateikia leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui rašytinį atsisakymą išduoti leidimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei šioje, nei kitose 11 straipsnio nuostatose nenurodomas terminas, per kurį Zoologijos sodų vertinimo komisija turėtų pateikti ataskaitą, todėl neaišku, kaip būtų sprendžiamas leidimo išdavimo klausimas, jei per nurodomą maksimalų 30 kalendorinių dienų terminą minima ataskaita nebūtų pateikta. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Papildyti nuostata, „kad vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimo ir komisijos ataskaitos pateikimo Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai terminai įskaičiuojami į leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo terminą.“ Procedūrinis dalykas – konkretus terminas, per kurį komisija turi pateikti ataskaitą bus nurodytas poįstatyminiame teisės akte – Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše. (kaip ir kiti procedūriniai dalykai, t.y. per kiek laiko komisijos pirmininkas informuoja komisijos narius apie patikrinimą, terminas per kiek laiko organizuojamas patikrinimas). 74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje vartojami terminai „atsisakymas išduoti leidimą“ ir „leidimo neišdavimas“ akivaizdžiai yra tapataus turinio, todėl turėtų būti suvienodinti. Pritarti
75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
124 75.
Naujos redakcijos 11 straipsnio 9 dalies 4 punkte vartojamoje formuluotėje
„fiziologinius ir poreikius“ jungtuko „ir“ atsisakytina kaip perteklinio. Pagal tą pačią nuostatą Leidimo zoologijos sodui įkurti turėtojas privalo
vykdyti prevencines ir gydomosios veterinarinės priežiūros ir mitybos programas, prireikus gydyti ir vakcinuoti. Svarstytina, ar vakcinavimas nėra prevencinės veterinarinės priežiūros dalis, todėl siūlytina aptariamos nuostatos redakciją tikslinti ir šiuo aspektu. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Palikti
„vakcinavimas“ – pastaboje nurodytoji formuluotė buvo tikslinama pagal
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktas pastabas. Ir papildyta
„vakcinavimu“. Dėl aiškumo siūloma palikti projekte pateiktą formuluotę. 76. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 11 dalį tikslinti. Pritarti
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16 77.
Naujos redakcijos 11 straipsnio
gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliotos institucija, atsižvelgdama į zoologijos sodų patikrinimų metu nustatytus pažeidimus dėl šio straipsnio 9 dalies 3–6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių, keliančių grėsmę lankytojų saugumui, nevykdymo, sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį gali priimti nedelsdama“ tikslintina, nes tikriausiai siekiama nustatyti reikalavimą įgyvendinti priemones, apsaugančias lankytojus, o ne keliančias grėsmę jų saugumui, kaip nurodoma aptariamoje nuostatoje. Taip pat siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje po žodžių „nuo sprendimo dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį“ įrašytini žodžiai „priėmimo dienos“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Vietoje siūlomos formuluotės „nustatyti reikalavimą įgyvendinti priemones, apsaugančias lankytojus“, pakeisti į „...priemonių, keliančių grėsmę užtikrinančių lankytojų saugumui saugumą, nevykdymo,..“
78Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
dalyje prieš žodžius „miškų įstatyme“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 7 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos miškų įstatymas“ pavadinimas. Pritarti
79Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
redakcijos 12 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio siūlytina atsisakyti, nes, mūsų nuomone, ši nuostata dėstytina Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatuose, o ne įstatyme. Nepritarti Komiteto argumentai:
kontrolės tarybai.
Invazinių rūšių kontrolės taryba pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama viešojo administravimo subjektams (dalyvauja įstatyme nustatytų administracinių paslaugų teikime – išduodant introdukcijos/reintrodukcijos ir leidimus naudoti invazines rūšis leidimus, teikiant informaciją, rekomendacijas ir pasiūlymus Aplinkos ministerijai priimant sprendimus dėl teisės aktų susijusių su invazinėmis rūšimis, introdukcija/reintrodukcija ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 4¹straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais ir šiam subjektui turi būti nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodytinas pilni institucijų pavadinimai - Žuvininkystės tarnyba prie
81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 - XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas kitoms institucijoms. Šių įstatymų įsigaliojimo data numatoma 2020 m. sausio 1 d. Jei šie įstatymų projektai būtų priimti, atitinkamai reikėtų tikslinti Naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas išbraukiant iš jų Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 – XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti, buvo atmesti. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-2019 82.
sunumeruotos, todėl Naujos redakcijos 13 straipsnis tikslintinas. Pritarti
83Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-20 19,20
introdukcija, reintrodukcija. Leidimo Introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Leidimo turėtojo pareigos”. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 13 straipsnio apimtį bei siekiant aiškumo, siūlytina Laukinių gyvūnų introdukcijos, reintrodukcijos nuostatas, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo bei leidimo turėtojų pareigų nuostatas išdėstyti atskirais straipsniais. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Kadangi bendrosios laukinių gyvūnų introdukcijos, reintrodukcijos nuostatos susijusios su leidimų išdavimu ir nėra atskirų bendrųjų introdukcijos/reintrodukcijos nuostatų, siūlome šį straipsnį išskirstyti į 2 straipsnius :
Laukinių gyvūnų introdukcija, reintrodukcija. Leidimo Introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. ir Leidimo introdukuoti/reintrodukuoti turėtojo pareigos
84Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
apibrėžta sąvoka „laukinių gyvūnų rūšis“. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 13 straipsnio ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojama sąvoka „rūšis“, tikslintinos. Pritarti
85Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
85Naujos redakcijos 13 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „leidimo“.
Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“, siūlytina Naujos redakcijos 13 straipsnio 4 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 13 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“ trumpinį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
86Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
informacija turi būti pateikiama rūšies introdukcijos/reintrodukcijos projekte dėstytinos atskirais punktais. Pritarti
7
įrašytinas žodis „rūšies“. Pritarti
88Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
251210
tekstas tikslintinas, nes vienose nuostatose vartojama formuluotė „žmonių sveikatai“, kitose – „visuomenės sveikatai“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Visame įstatyme formuluotė „visuomenės sveikatai“ pakeisti į „žmonių sveikatai“,
89Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
Naujos redakcijos 13 straipsnio 10 dalies nuostatos nėra aišku kam yra išduodamas leidimas introdukuoti/reinstrodukuoti ar pateikiamas atsakymas dėl leidimo neišdavimo. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 13 straipsnio 10 dalis tikslintina. Pritarti
90Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
tikslintina, nes nėra aišku, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą 30 dienų – kalendorines ar darbo, nes Naujoje redakcijoje nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis.
Taip pat Naujos redakcijos 13 straipsnio
terminas“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
91Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1913141
punkte vartojami terminai „dokumentai ir (ar) informacija“ ir „dokumentai, duomenys ir informacija“ turi būti suvienodinti, nes akivaizdžiai turimi mintyje tapatūs objektai. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti į „dokumentai, duomenys ir (ar) informacija“
92Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
53
punkto tekstas tikslintinas, nes tikriausiai gaunama ir įvertinama informacija apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos/reintrodukcijos galimą grėsmę (o ne „informacija apie planuojamą ar vykdomą introdukcijos/reintrodukcijos galimą grėsmę”, kaip nurodoma aptariamoje nuostatoje). Be to, šiose nuostatose po punkto numerio įrašytinas žodis „jeigu“. Pritarti
93Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 13 straipsnio 16 dalį tikslinti. Pritarti
94Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-20 94.
Naujos redakcijos 13 straipsnio nenumeruotoje po šio straipsnio 16 dalies naująja eilute dėstomoje nuostatoje nurodoma, kad „Gavusi šio straipsnio14 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie tokios informacijos gavimą”, tačiau šio įspėjimo pasekmės nenurodomos. Pritarti (Nuostatos atsisakyti) Komiteto pasiūlymas:
Šią nuostatą siūloma išbraukti. Šio straipsnio14 dalies 3 punkte, nurodoma, kad leidimo introdukuoti/reintrodukuoti leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu “gaunama ir įvertinama nauja informacija apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos/reintrodukcijos galimą grėsmę arba galimą neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;” Tokiu atveju leidimo galiojimas turi būti stabdomas iš karto, kol vykdoma (ar planuojama) rūšies introdukcija ar reintrodukcija nepadarė didesnės ar nepataisomos žalos. Kadangi leidimo galiojimas vis tiek turi būti sustabdytas, leidimo turėtojo informavimas įspėjimas neturi prasmės. 95. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-2021 1,2
redakcijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenuosekliai vartojami terminai
„išleisti į laisvę“ ir „ištrūkę į laisvę“, neaišku, ar čia aptariami
draudimai ir, jei jų nepaisoma, kylančios prievolės taikytinos esant valiniam veiksmui (išleidus laukinius gyvūnus ar jų hibridus į laisvę) ar atsitikus įvykiui (laukiniams gyvūnams ar jų hibridams ištrūkus į laisvę), todėl aptariamos nuostatos tikslintinos. Atkreiptinas dėmesys, kad 14 straipsnio pavadinime nurodomas „išleidimas į laisvę“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti į “tyčia ar netyčia išleisti į laisvę ar ištrūkę į laisvę“
96Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcijos 15 straipsnyje reikėtų suvienodinti formuluočių „paimti iš aplinkos“ ir „paimti iš gamtos“ vartojimą.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: „paimti iš gamtos“ pakeisti į „paimti iš aplinkos“
97Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-2024 3,4
redakcijos 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse du kartus nurodomi „įvežimas į Lietuvos Respubliką“ (3 dalis) ir „įvežimo į Lietuvos Respubliką“ (4 dalis). Perteklinių formuluočių atsisakytina. Pritarti
98Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje vartojama formuluotė „Sąjungos invazinių rūšių sąrašas“ nėra aiški, nes neaišku, ar čia turimas mintyje „Sąjungos sąrašas“, ar koks kitas sąrašas. Tuo atveju, jei tai nėra „Sąjungos sąrašas“, siūlytina prieš žodžius „Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtrauktų rūšių naudojimą” įrašyti žodį “Europos”. Analogiška pastaba teiktina ir dėl
99Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
keliančių invazinių rūšių sąrašą“ keistini žodžiais „Sąjungos sąrašą“, atsižvelgiant į trumpinį įvestą Naujos redakcijos 17 straipsnio 5 dalyje. Pritarti
100Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui
arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Pritarti
2 101.
Naujos redakcijos 17 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Pritarti
102Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcijos 17 straipsnio 9 dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 17 straipsnio 8 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis“, siūlytina Naujos redakcijos 17 straipsnio 9 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 17 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas naudoti invazines rūšis“ trumpinį. Pritarti
103Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įrašyti žodžių „galiojimo sustabdymas panaikinamas“. Pritarti
3335 3,
42
104Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu,
Naujos redakcijos 17 straipsnio 10 dalyje prieš žodžius „Vyriausybės įgaliota institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba teiktina dėl Naujos redakcijos 10 straipsnio 11, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 25 dalių, 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų. Pritarti
105Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 105.
Naujos redakcijos 17 straipsnio 14 dalyje yra numatoma, kad „Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsakymą išduoti leidimą per
pateiktos nuostatos nėra aišku, kokiais atvejais, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių leidimas išduodamas asmeniui iš karto, o kokiais atvejais leidimas išduodamas tik per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytiną Naujos redakcijos 17 straipsnio 14 dalį tikslinti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
„pateikia atsakymą išduoti leidimą“ pakeisti į „pateikia rašytinį
atsisakymą išduoti leidimą“
106Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
redakcijos 17 straipsnio 16 dalyje po žodžių „prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo” siūlytina įrašyti žodžius „termino pratęsimo“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 17 straipsnio 16 dalies antrajame sakinyje pateiktas nepilnas leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, pavadinimas. Pritarti
107Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
„mokslo ir studijų institucijas“. Pritarti
108Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
124
vartojamus terminus, siūlytina Naujos redakcijos 17 straipsnio 18 dalies 4 punkte vietoje žodžių „rašytinį prašymą“ įrašyti žodžius „prašymą raštu“. Pritarti
109Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 109.
Naujos redakcijos 17 straipsnio 19 dalyje yra nurodoma, kad „Vyriausybės įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 17 straipsnio 19 dalį tikslinti. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų Naujos redakcijos 17 straipsnio
užtikrinti, kad invazinės rūšys nesidaugintų, bet kad ir jos neištrūktų į laisvę. Pritarti
110Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
redakcijos 17 straipsnio 20 dalyje vietoje žodžių „šio straipsnio 18 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio 18 dalies 4 punkte“. Pritarti
111Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sakinio nuostatas ir į kitas šio straipsnio nuostatas, lieka neaiškus teisinis reguliavimas, susijęs su leidimais prekiauti laukiniais gyvūnais, t. y. nėra aišku, ar šie leidimai reikalingi visais prekybos laukiniais gyvūnais atvejais, ar tik kai kuriais atvejais, koks subjektas tokius leidimus išduoda (panaikina galiojimą) ir pan. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Komiteto argumentai:
Rengiant LGĮ projektą ir nusprendus, kad leidimai prekiauti laukiniais gyvūnais bus reikalingi tik nustatytais atvejais prekiaujant saugomų rūšių laukiniais gyvūnais. Šių leidimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygos perkeltos į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių projektą, kuris teikiamas kaip lydintysis teisės aktas.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) 4 dalyje jau nustatyta, kad
“ Asmenims, turintiems leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais,
išduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo, leidžiama prekiauti šiame leidime nurodytais laukiniais gyvūnais. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotų leidimų prekiauti laukiniais gyvūnais galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatytais leidimams prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindais.” Naujos redakcijos 18 straipsnyje būtų netikslinga aptarinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusių leidimų prekiauti laukiniais gyvūnais (nesaugomomis rūšimis) išdavimo procedūras ir nurodyti kokiais atvejais ir prekiaujant kokiomis nesaugomomis laukinių gyvūnų rūšimis buvo reikalingi leidimai prekiauti laukiniais gyvūnais (visi šių leidimų išdavimo atvejai ir procedūros nustatytos Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse, kurios bus panaikintos – vietoje jų bus tvirtinamos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės). 112. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje numatoma, kad
„<...> kitais jo įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais ir
šiuo įstatymu”, nėra aišku kieno įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais yra vadovaujamasi, todėl, siekiant aiškumo, Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalis tikslintina. Taip pat Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Reglamentas (EB) Nr. 865/2006“, keistini žodžiais „Reglamentu
113Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 113.
Naujos redakcijos 19 straipsnio 4 dalies, kuria siekiama reglamentuoti atvejus, kai reikalingas Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus, 2 punkto antrasis sakinys, numatantis, kad „Leidimas įvežti/išvežti į/iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus nereikalingas, kai išvežami/įvežami iš/į Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas“ dėstytinas kaip savarankiška struktūrinė 19 straipsnio dalis, nes šia nuostata reglamentuojamas atvejis, kai leidimas nereikalingas. Be to, Naujos redakcijos 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotėje „Leidimas įvežti/išvežti į/iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus“ vietoj žodžių „į/iš“ įrašytinas žodis „iš“
114Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalyje vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 19 straipsnio 4 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinius gyvūnus“, siūlytina Naujos redakcijos 19 straipsnio 5 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 19 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas įvežti/išvežti iš Lietuvos
115Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
redakcijos 19 straipsnio 6 dalyje nurodytas 30 dienų terminas tikslintinas jį atitinkamai susiejant su darbo arba kalendorinėmis dienomis. Pritarti
116Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
teisinio aiškumo, Naujos redakcijos 19 straipsniu 10 dalyje derėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio būtų skaičiuojamas šioje dalyse nustatytas 12 mėnesių terminas. Pritarti 117.
117Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktuose, 17 straipsnio 15 dalyje, 19 straipsnio
aptariamus leidimus nebenagrinėjamas. Svarstytina, ar aptariamos nuostatos neturėtų būti papildytos nuostatomis, numatančiomis, kad šiuo atveju leidimo prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir kita informacija, pateikti leidimui gauti. Pritarti
118Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuomone, nenuosekliai, kartais kaip sinonimai vartojamos sąvokos „aplinka“ ir
„buveinės“, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti vienodinamos arba
tikslinamos, atsižvelgiant į nuostatų turinį. Nepritarti Komiteto argumentai: Sąvokos „aplinka“ ir „buveinės“ nėra sinonimai. Projekto 2 str. 13 dalyje Laukinių gyvūnų rūšies buveinė apibrėžta kaip – specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje tam tikros rūšies laukiniai gyvūnai gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu. Aplinkos sąvoka yra platesnė – “Gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma ir antropogeninės sistemos. (Aplinkos apsaugos įstatymas)” – t.y. apima ne tik tam tikros rūšies buveinę, bet ir visą kitą aplinką, kur ši rūšis natūraliai neaptinkama. Aplinkos sąvoka naudojama, kai kalbama apie gyvūnų paėmimą iš aplinkos – gyvūnas gali būti paimamas ne tik iš jam būdingos buveinės, bet ir iš jam nebūdingos aplinkos, pvz., kai stirnos ar briedžiai atklysta į miestus ir pan.
“Buveinės” sąvoka naudojama tais atvejais, kai kalbama apie aplinką,
kurioje rūšis natūraliai gyvena.
Pvz., kad leidžiama išleisti į laisvę gyvenančių rūšių gyvūnus į jiems būdingas buveines. Šiuo atveju, negalima būtų vartoti “aplinkos” sąvokos – t.y. leisti gyvūnus išleisti į laisvę į bet kurią neapibrėžtą aplinką ar į antropogeninę sistemą, pvz., globos tikslais paimtus ir išgijusias stirnas į miesto parką, jūrinius paukščius į pušyną ir pan. 119. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, šios programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžete, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Naujos redakcijos 21 straipsnio nuostatų nustatant, kad šiose projekto nuostatose minimos priemonės finansuojamos ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Pritarti
120Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos nėra aiškios santykyje su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nes nėra aišku kur - informacinėje sistemoje ar registre, būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie laukinę gyvūniją. Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukine gyvūnija.
Nepritarti Komiteto argumentai: Projekto 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiama tik bendra nuostata, kad Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos kaupia duomenis apie laukinę gyvūniją – t. y. nustatoma įstaigos funkcija ir teisinis pagrindas kaupti ir tvarkyti įvairius duomenis, pvz., apie nelaisvėje laikomus gyvūnus, apie gyvūnijos tyrimus, populiacijų pokyčius ir pan. Projekte nenustatoma, kad šie duomenys turi būti kaupiami registre ar informacinėje sistemoje Tokie duomenys gali būti kaupiami ir administruojant leidimų išdavimą (pvz., apie nelaisvėje laikomus gyvūnus). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės informacinių išteklių įstatymas taikomas tik informacinėse sistemose ir registruose kaupiamiems duomenims, tuo tarpu disponavimas apskritai duomenimis nėra minėto įstatymo reglamentavimo dalykas. Dėl pastabos dalies “Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukine gyvūnija.” Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad “Invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Informacinės sistemos sąvoka yra apibrėžta Valstybės informacinių išteklių įstatyme. Manytina, kad LGĮ 22 str. 3 d. nuostatos yra absoliučiai aiškios ir nepalieka vietos interpretacijai. 121. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 121.
Naujos redakcijos 25 straipsnio
gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos (pastebėtina, kad daugiskaita minima ir šio straipsnio 2 dalyje). Tuo tarpu Naujos redakcijos tekste vartojamos tokios formuluotės kaip „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vykdanti laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę“ bei „laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri savo turiniu apima ir laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek subjektų (viena ar kelios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos) vykdytų laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos - Aplinkos apsaugos departamento. Pritarti Iš dalies.
Pritarti Iš dalies. Komiteto pasiūlymas: Nepritarti pastabos daliai siūlančiai įvardinti konkrečios laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos - Aplinkos apsaugos departamento Siekiant išvengti situacijų, kai būtų nepagrįstai apribota Vyriausybės kompetencija tvarkyti krašto reikalus ir optimaliai spręsti vykdomosios valdžios pertvarkymo (optimizavimo) klausimus, siūlytina nenurodyti konkrečios institucijos, priešingu atveju, be įstatymo pakeitimo nebūtų galima daryti institucijos reformos tokia apimti, jog reikėtų keisti pavadinimą, dalį funkcijų perskirstyti ir pan. Įstatymuose konkrečių institucijų įrašymas gali riboti Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus – tvarkyti krašto reikalus ir spręsti dėl valstybinės ūkinės veiklos optimizavimo ir pokyčių vykdymo, t. y. neturėtų būti į įstatymus be pakankamo teisinio pagrindo įrašomos konkrečios valstybės institucijos, kadangi toks įrašymas ribotų galimybes vykdyti šių juridinių asmenų reorganizaciją, likvidavimą, funkcijų perskirstymą, pavadinimo keitimą ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įstatymo projekte būtų tikslinga nenurodyti konkrečios laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos. 122. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35293
laukinių gyvūnų padaryta žala naminiams gyvūnams ar gyvuliams. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra apibrėžtos sąvokos „gyvūnas augintinis“ ir „ūkinis gyvūnas“, todėl šias projekto ir Naujos redakcijos 27 straipsnio 9 dalies nuostatas reikėtų suderinti su minėtame įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar žala būtų atlyginama, jei ją griežtai saugomų rūšių laukiniai gyvūnai padarytų gyvūnams augintiniams.
Jei taip, tai svarstytina, ar tokiu atveju nereikėtų tikslinti ir Naujos redakcijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad būtų atlyginama vilkų padaryta žala ne tik ūkiniams gyvūnams, bet ir gyvūnams augintiniams. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Nepritarti pastabos daliai
„kad būtų atlyginama vilkų padaryta žala ne tik ūkiniams gyvūnams, bet ir
gyvūnams augintiniams.” Jeigu būtų nuspręsta, kad atlyginama vilkų padaryta žala gyvūnams augintiniams, pvz., šunims, reikėtų papildomai skirti biudžeto lėšų arba aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Gyvūnus augintinius, dažniausiai šunis, savininkas turi visas galimybes apsaugoti nuo vilkų, pvz., nepalikdamas laisvai lakstyti po apylinkes, laikydamas uždaruose voljeruose ar aptvertoje teritorijoje, kur vilkai negalėtų patekti. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte įvesta sąvoka “domestikuoti gyvūnai” - „naminiai gyvūnai ir gyvuliai“pakeisti į „domestikuotus gyvūnus“
123Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
tikslintinas jį atitinkamai susiejant su darbo arba kalendorinėmis dienomis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
124Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
po žodžio „sudarytoje“ įrašytini žodžiai „nuostolių skaičiavimo“. Pritarti
125Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
atskaitos momento būtų skaičiuojamas 2 darbo dienų terminas. Pritarti
126Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 126.
Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 1 straipsnio nuostatas, Naujos redakcijos 27 straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
127Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vadovaujantis Europos teisės departamento rekomendacijų 24 punktu, jei įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas yra pakeistas ar papildytas ir naujos jo nuostatos įgyvendinamos teisės aktu, pagal Rekomendacijose nustatytus reikalavimus taip pat nurodomi visi to Europos Sąjungos teisės akto pakeitimai ar papildymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Naujos redakcijos priedą patikslinti pagal minėtas Rekomendacijas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pastaboje pateikta nuoroda į nebegaliojančias Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, patvirtintas Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k, - šios rekomendacijos pripažintos netekusiomis galios LR Teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72. 128. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar nuo 2020 m. lapkričio 1 d. leidžiant laikyti nelaisvėje naudotus cirkuose laukinių rūšių gyvūnus, būtų reikalinga šių gyvūnų laikymui gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ar ne. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus
129Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 129.
Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu Projekto 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi projekto 2 straipsnio 3 dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos
130Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
130Projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis ‚ministras“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2020-04-10 Grąžinti Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3817) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas bei į tai, kad Komitetas nusprendė grąžinti susijusį Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3816) iniciatoriams patobulinti. Nepritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-06-032 Argumentai: užsitęsus šio įstatymo (ir lydinčiųjų įstatymų) svarstymo procedūroms, siūloma numatyti vėlesnes jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas Pasiūlymas: Siūloma patikslinti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
ir 7 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 6 straipsnio 6 dalis ir šio straipsnio 3 dalis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 3. Nuo 2021 m. gegužės 1 d. leidžiama laikyti nelaisvėje naudotus cirkuose laukinių rūšių paukščius, žinduolius, varliagyvius ir roplius, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo išduotas leidimas prekiauti laukiniais gyvūnais (jeigu toks leidimas buvo reikalingas) arba nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu buvo išduotas leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais (jeigu toks leidimas reikalingas), laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse; šiems laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje privaloma turėti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (jeigu jis reikalingas), nurodytą šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje. 4. Asmenims, turintiems leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais, išduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo, leidžiama prekiauti šiame leidime nurodytais laukiniais gyvūnais.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotų leidimų prekiauti laukiniais gyvūnais galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatytais leidimams prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindais. 5. Leidimų išdavimo procedūros, pradėtos iki
metu galiojusius teisės aktus. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo iškeltose bylose dėl žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, atlyginimo atstovauja tie asmenys, kurie atstovavo iki šio įstatymo įsigaliojimo. 7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: 5 – už, 0 – prieš, 3 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3817 (2). Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė