Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi: „25. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „elektroninė sąsaja“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamente (ES) 2017/2394.“
straipsnio pakeitimas
dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) kartu su Europos Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis institucijomis įgyvendina 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004) Reglamentą (ES) 2017/2394 ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (toliau – Reglamentas Reglamentą (ES) Nr. 524/2013);“. 2.
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis bei ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją apie tai, kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, apie jam teikiamas finansines paslaugas, taip pat – informaciją apie jo turimų sąskaitų numerius ir elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, bei paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę, o prireikus – ir reklamuojamų prekių pavyzdžius;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos reikalingus patikrinimus, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą vietoje, kiek to reikia Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 tikslams pasiekti;“. 4. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 7 punktu: „7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 44¹ straipsnį;“. 5. Buvusius 12 straipsnio 2 dalies
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29⁴ straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai ir institucijos, įgyvendinančios Reglamentą (EB) (ES)Nr. 2006/2004 2017/2394, keičiasi informacija ir bendradarbiauja teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3,
4 ir 5 dalyse, 6.228¹⁰ straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.228¹¹ straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.228¹² straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.228¹⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.359, 6.359¹ straipsniuose, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse,
5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje,
nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013
teikėjui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Pardavėjai ir paslaugų teikėjai už kitus vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos bankas prižiūri, kaip Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų, ir už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse,
39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taiko šiems prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams atsakomybę, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą kitiems pardavėjams, paslaugų teikėjams gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą.“
Papildyti Įstatymą 44¹ straipsniu: „44¹ straipsnis. Laikinosios priemonės
atvejais, esant pakankamai duomenų apie vartotojų teisių pažeidimą, siekdama išvengti didelės žalos vartotojų kolektyviniams interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę priimti nutarimą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikinąsias priemones, kol bus priimtas sprendimas dėl galimo pažeidimo. Taikomos laikinosios priemonės turi būti proporcingos galimo pažeidimo pobūdžiui ir žalai, kurios siekiama išvengti. 2.
2Pardavėjui,
paslaugos teikėjui, įtariamam padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
1) įpareigojimą pardavėjui, paslaugos teikėjui suteikti (paskelbti) vartotojams Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą vartotojams svarbią informaciją;
2) įpareigojimą pardavėjui, paslaugos teikėjui nedelsiant sustabdyti veiksmus, kurie gali sukelti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą;
3) įpareigojimą pardavėjui, paslaugos teikėjui atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas sukeltų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą. 3. Prieš priimant nutarimą taikyti laikinąsias priemones, pardavėjas, paslaugos teikėjas, įtariamas padaręs pažeidimą, turi teisę per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą terminą pateikti paaiškinimą. 4. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Papildyti Įstatymą dešimtuoju skirsniu:
paskiria bendrąją ryšių palaikymo tarnybą pagal Reglamentą (ES) 2017/2394. 2. Vyriausybė paskiria kompetentingas institucijas pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, jeigu jos nėra nustatytos įstatymuose, įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktus, nurodytus Reglamento (ES) 2017/2394 priede. 51 straipsnis. Kompetentingų institucijų minimalių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka
straipsnis taikomas kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 2.
institucijos, įgyvendindamos Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus susipažinti su dokumentais, duomenimis ar informacija, susijusia su pažeidimais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, ir įgaliojimus gauti informaciją, duomenis arba dokumentus, siekdamos nustatyti, ar padarytas arba daromas pažeidimas, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, įskaitant duomenis finansų ir duomenų judėjimui susekti, privalo saugoti sužinotas komercines, profesines ir banko paslaptis ar joms prilygintą paslaptį sudarančią informaciją ir be savininko sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Asmenys, teikdami dokumentus, duomenis ar informaciją, kompetentingai institucijai turi pateikti prašymą dėl savo komercinių, profesinių ar banko paslapčių ar joms prilygintos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos. Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kokia informacija yra komercinė, profesinė ar banko paslaptis. 3. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus atlikti patikrinimus vietoje, taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir šių institucijų veiklą bei įgaliojimus reglamentuojančių įstatymų nuostatos dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimų. Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę. Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas galima tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. 4.
institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus įsigyti prekių ar paslaugų kaip bandomųjų pirkinių, taikomos Viešojo administravimo įstatymo ir šių institucijų veiklą bei įgaliojimus reglamentuojančių įstatymų nuostatos dėl kontrolinių pirkimų. 5. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus patvirtinti laikinąsias priemones, mutatis mutandis taikomas šio įstatymo 44¹ straipsnis. 6. Kompetentinga institucija, turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktą rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl patvirtinimo ne vėliau kaip per 14 dienų. Kompetentingos institucijos patvirtinti pardavėjo, paslaugų teikėjo įsipareigojimai nutraukti vartotojų teisių pažeidimą skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu jie ją turi, prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo nutraukti pažeidimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 7. Kompetentinga institucija, turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktą rašytinį įsipareigojimą užtikrinti priemonių vartotojų teisėms ginti įgyvendinimą, jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jo patvirtinimo ne vėliau kaip per 14 dienų. Kompetentingos institucijos patvirtinti įsipareigojimai skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu jie ją turi, prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 8.
institucijos teikia informaciją vartotojams, patyrusiems žalą dėl galimo pažeidimo, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, apie žalos atlyginimo tvarką. Kompetentinga institucija nustato šios informacijos teikimo būdą. 9. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus nutraukti ar uždrausti pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomos šio įstatymo septintojo skirsnio nuostatos dėl vartotojų viešojo intereso gynimo. 10. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus dėl prieigos prie elektroninių sąsajų apribojimo ar nutraukimo, turinio pašalinimo ir įspėjimo vartotojams pateikimo, mutatis mutandis taikomas šio įstatymo 49¹ straipsnis. 11. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus, dėl interneto domeno vardo panaikinimo ir (ar) leidimo jį įregistruoti kompetentingai institucijai kreipiasi į teismą. 12. Kompetentingos institucijos, tirdamos pažeidimus pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, viešajai tvarkai palaikyti ir galimoms prievartos priemonėms panaudoti gali pasitelkti policijos pareigūnus. 13. Kompetentingos institucijos gali savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą bet kokiu klausimu, susijusiu su galimu pažeidimu, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394. 14. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2017/2394, turi teisę skelbti informaciją apie taikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), taip pat informaciją apie kitus kompetentingų institucijų priimtus sprendimus savo interneto svetainėse. Jeigu kompetentingos institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę apskundžiamas, kompetentingos institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie apskundimą ir skundo išnagrinėjimo rezultatus.“
1Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 3 punktą. 3. 2004 m.
spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2015 L 326, p. 1). 2. Papildyti Įstatymo priedą nauju 10 punktu:
„10. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių
institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2017 L 345, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 (OL 2019 L 136, p. 28).“
punktą laikyti 11 punktu. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 17 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. sausio 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikti prašymai ir skundai dėl vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjami ir nutarimai dėl vartotojų teisių pažeidimo priimami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3803(2) ES lyginamasis variantas
NR. I-657
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi: „25. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „elektroninė sąsaja“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamente (ES) 2017/2394.“
straipsnio pakeitimas
dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) kartu su Europos Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis institucijomis įgyvendina 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004) Reglamentą (ES) 2017/2394 ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (toliau – Reglamentas Reglamentą (ES) Nr. 524/2013);“. 2.
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę, o prireikus – ir reklamuojamų prekių pavyzdžius;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos reikalingus patikrinimus, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą vietoje, kiek to reikia Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 tikslams pasiekti;“. 4. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 7 punktu: „7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 44¹ straipsnį;“. 5. Buvusius 12 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus laikyti atitinkamai 8, 9 punktais. 3 straipsnis. 29⁴ straipsnio pakeitimas Pakeisti 29⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29⁴ straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai ir institucijos, įgyvendinančios Reglamentą (EB) (ES)Nr. 2006/2004 2017/2394, keičiasi informacija ir bendradarbiauja teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3,
4 ir 5 dalyse, 6.228¹⁰ straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.228¹¹ straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.228¹² straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.228¹⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.359, 6.359¹ straipsniuose, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse,
5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje,
nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013
teikėjui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Pardavėjai ir paslaugų teikėjai už kitus vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos bankas prižiūri, kaip Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų, ir už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse,
39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taiko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams poveikio priemones ir duoda privalomus nurodymus, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą kitiems pardavėjams, paslaugų teikėjams gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą.“
Papildyti Įstatymą 44¹ straipsniu: „44¹ straipsnis. Laikinosios priemonės
atvejais, kai pakanka duomenų apie vartotojų teisių pažeidimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, siekdama išvengti didelės žalos vartotojų kolektyviniams interesams, turi teisę priimti nutarimą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikinąsias priemones, tol kol dėl galimo pažeidimo bus priimtas sprendimas. Taikomos laikinosios priemonės turi būti proporcingos galimo pažeidimo pobūdžiui ir žalai, kurios siekiama išvengti. 2.
vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais galimai pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
1) įpareigojimą suteikti (paskelbti) vartotojams Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą vartotojams svarbią informaciją;
2) įpareigojimą nedelsiant sustabdyti veiksmus, dėl kurių gali atsirasti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala;
3) įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių neatlikimo atsirastų šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala. 3. Prieš priimant nutarimą taikyti laikinąsias priemones, pardavėjas, paslaugos teikėjas, įtariamas pažeidimo padarymu, turi teisę per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip trijų darbo dienų terminą pateikti paaiškinimą. 4. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo taikyti laikinąsias priemones vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Papildyti Įstatymą dešimtuoju skirsniu:
1Vyriausybė,
įgyvendindama Reglamentą (ES) 2017/2394, paskiria bendrąją ryšių palaikymo tarnybą. 2. Vyriausybė, įgyvendindama Reglamentą (ES) 2017/2394, paskiria kompetentingas institucijas, jeigu jos nėra nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, kuriais įgyvendinami Reglamento (ES) 2017/2394 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 51 straipsnis. Kompetentingų institucijų minimalių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka
straipsnis taikomas kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 2.
2Įgyvendindamos Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus susipažinti su dokumentais,
duomenimis ar informacija, susijusia su pažeidimais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, ir įgaliojimus gauti informaciją, duomenis arba dokumentus, įskaitant duomenis finansų ir duomenų judėjimui susekti, kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar padarytas arba daromas pažeidimas, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, privalo saugoti sužinotas komercines, profesines ir banko paslaptis ar joms prilygintą paslaptį sudarančią informaciją ir naudoti jas be savininko sutikimo gali tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Asmenys, teikdami dokumentus, duomenis ar informaciją, turi kompetentingai institucijai pateikti prašymą dėl savo komercinių, profesinių ar banko paslapčių ar joms prilygintos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kokia informacija yra komercinė, profesinė ar banko paslaptis. 3. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus atlikti patikrinimus vietoje, taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir šių institucijų veiklą bei įgaliojimus reglamentuojančių įstatymų nuostatos dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimų. Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones darbo laiku, o ne darbo laiku – gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo sutikimą arba teismo leidimą, ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę. Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas galima tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. 4.
institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus įsigyti prekių ar paslaugų kaip bandomųjų pirkinių, taikomos Viešojo administravimo įstatymo ir šių institucijų veiklą bei įgaliojimus reglamentuojančių įstatymų nuostatos dėl kontrolinių pirkimų. 5. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus patvirtinti laikinąsias priemones, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 44¹ straipsnio nuostatos. 6. Turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, kompetentinga institucija, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl šio įsipareigojimo patvirtinimo. Kompetentingos institucijos patvirtinti pardavėjo, paslaugų teikėjo įsipareigojimai nutraukti vartotojų teisių pažeidimą skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėse (jeigu šie svetainę turi), prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo nutraukti pažeidimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 7. Turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, kompetentinga institucija, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktą rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo įsipareigojimo gavimo jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl šio įsipareigojimo patvirtinimo. Kompetentingos institucijos patvirtinti įsipareigojimai užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėse (jeigu šie svetainę turi), prireikus
Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 8. Kompetentingos institucijos teikia vartotojams, patyrusiems žalą dėl galimų pažeidimų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, informaciją apie žalos atlyginimo tvarką. Šios informacijos teikimo būdą nustato pati kompetentinga institucija. 9. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus nutraukti ar uždrausti pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomos šio įstatymo septintojo skirsnio nuostatos dėl vartotojų viešojo intereso gynimo. 10. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus dėl prieigos prie elektroninių sąsajų apribojimo ar nutraukimo, turinio pašalinimo ir įspėjimo vartotojams pateikimo, mutatis mutandis taikomas šio įstatymo 49¹ straipsnio nuostatos. 11. Įgyvendindamos Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus, kompetentingos institucijos dėl interneto domeno vardo panaikinimo ir (ar) leidimo jį įregistruoti kompetentingai institucijai kreipiasi į teismą. 12. Tirdamos pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, kompetentingos institucijos viešajai tvarkai palaikyti ir galimoms prievartos priemonėms panaudoti gali pasitelkti policijos pareigūnus. 13. Kompetentingos institucijos gali savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą bet kokiu klausimu, susijusiu su galimu pažeidimu, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394. 14.
institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2017/2394, turi teisę savo interneto svetainėse skelbti informaciją apie taikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir kodas), taip pat informaciją apie kitus kompetentingų institucijų priimtus sprendimus. Jeigu kompetentingos institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę apskundžiamas, apie tai paskelbiama kompetentingos institucijos interneto svetainėje, taip pat pateikiama informacija apie skundo išnagrinėjimo rezultatus.“
1Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 3 punktą. 3. 2004 m.
spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2015 L 326, p. 1). 2. Papildyti Įstatymo priedą nauju 10 punktu:
„10. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių
institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2017 L 345, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 (OL 2019 L 136, p. 28).“
punktą laikyti 11 punktu. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 17 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. sausio 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikti prašymai ir skundai dėl vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjami ir nutarimai dėl vartotojų teisių pažeidimo priimami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. I-657
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 29⁴,
straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas (toliau – VTAĮ projektas) ir su juo susiję Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – RĮ projektas), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ERĮ projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LBĮ projektas), Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 20 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas (toliau – IVPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. X-1418 48 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VIĮ projektas, toliau visi kartu vadinami Įstatymų projektais) parengti, siekiant užtikrinti 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2394), nuostatų įgyvendinimą. Reglamentas (ES) 2017/2394 nustato sąlygas, kuriomis Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje. Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnyje nustatyti kompetentingų institucijų minimalūs tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai.
Šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarką nustato Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinė teisė. Reglamentas (ES) 2017/2394 taikomas nuo 2020 m. sausio 17 d. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Pasiūlymus dėl Įstatymų projektų parengė šios institucijos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (direktorė Neringa Ulbaitė, tel. 262 6751, el. p. [email protected], Teisės skyriaus patarėja Dovilė Dulkienė, tel. 212 1413, el. p. [email protected]);
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentas (direktorius S. Mitkus, tel. 239 0070, el. p. [email protected], Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Grigaitė, tel. 219 4482, el. p. [email protected]); Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas (direktorius M. Šalčius, el. p. [email protected], vyr. juriskonsultė Kristina Sačilkienė, tel. 268 0507, el. p. [email protected]);
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė, tel. 219 7272, el. p. [email protected]); Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupė (vadovas D. Velkas, tel. 8 608 45993, el. p. [email protected], vyr. specialistė Rasa Zdanevičiūtė, tel. 8 608 46 005, el. paštas: [email protected]). Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupė (vadovė Natalija Žilinskienė, tel. 266 2934, el. p. [email protected], tiesioginiai rengėjai vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, tel. 266 2927, el. paštas [email protected] ir vyriausioji specialistė Rosita Pletienė, tel. 266 2856, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimą nustato 2004 m. spalio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo. Nuorodos į šį reglamentą pateiktos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Reklamos įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos banko įstatyme ir Visuomenės informavimo įstatyme. Pažymėtina, kad kai kurie Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnyje nurodyti įgaliojimai (t. y. įgaliojimai atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus ir duoti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, kad būtų apribota prieiga prie pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetainių) nustatyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49¹ straipsniu įstatyme, kuris įsigalios 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos kompetentingos institucijos (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracija ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą turi atskirus Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnyje nurodytus įgaliojimus. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VTAĮ projekte numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:
1) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimų patikslinimas ir išplėtimas: · Įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio
įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti, įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją ir informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus (analogiškos nuostatos suformuluotos Konkurencijos įstatymo
straipsnio 5 dalies 9 punkte; pagal Bankų įstatymo 55 straipsnio 4 dalį informaciją, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai, bankas teikia valstybės institucijoms ir kitiems asmenims, jeigu teisė gauti tokią informaciją numatyta įstatymuose); · Įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio
didelės žalos vartotojų kolektyviniams interesams. laikinųjų priemonių taikymas turėtų būti proporcingas galimo pažeidimo pobūdžiui ir žalai, kurios siekiama išvengti.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VTAĮ projekte numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:
1) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimų patikslinimas ir išplėtimas: · Įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio
įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti, įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją ir informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus (analogiškos nuostatos suformuluotos Konkurencijos įstatymo
straipsnio 5 dalies 9 punkte; pagal Bankų įstatymo 55 straipsnio 4 dalį informaciją, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai, bankas teikia valstybės institucijoms ir kitiems asmenims, jeigu teisė gauti tokią informaciją numatyta įstatymuose); · Įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio
didelės žalos vartotojų kolektyviniams interesams. laikinųjų priemonių taikymas turėtų būti proporcingas galimo pažeidimo pobūdžiui ir žalai, kurios siekiama išvengti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų teisę taikyti šias laikinąsias priemones: įpareigojimą pardavėjui, paslaugos teikėjui suteikti (paskelbti) tam tikrą informaciją vartotojams, įpareigojimą pardavėjui, paslaugos teikėjui nedelsiant sustabdyti žalą sukeliančius veiksmus, įpareigojimą pardavėjui, paslaugos teikėjui atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas sukeltų žalą. · Įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio
veiklos patikrinimų metu tikrinti elektroninių sąsajų (interneto svetainių) naudojimą.
2) Finansinių paslaugų teikimo pagal sutartis, sudaromas ryšio priemonėmis, priežiūros funkcija perduodama Lietuvos bankui, kiek tai susiję su Lietuvos banko prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, o tais atvejais, kai nuotoliniu būdu finansinės paslaugos teikiamos Lietuvos banko neprižiūrimų rinkos dalyvių, jų priežiūrą vykdys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. 3) Siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2017/2394 nuostatų įgyvendinimą, reglamentuojamas bendros ryšių palaikymo tarnybos ir kompetentingų institucijų paskyrimas. Numatoma pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir toliau vykdyti bendros ryšių palaikymo tarnybos funkcijas Europos Sąjungos Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinkle. Įvertinus Reglamento (ES) 2017/2394 priede pateiktą vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų sąrašą (28 teisės aktai), numatoma, kad kompetentingų institucijų funkcijas Lietuvoje vykdys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (15 direktyvų ir reglamentų), Lietuvos bankas (4 direktyvos), Lietuvos transporto saugos administracija (3 reglamentai), Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
4) Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (ES) 2017/2394 taikymo srityje visos kompetentingos institucijos prireikus galėtų įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnyje nustatytus minimalius įgaliojimus, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme reglamentuojama kompetentingų institucijų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka. Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos dėl kompetentingų institucijų įgaliojimų įgyvendinimo bus taikomos, tik jeigu kiti įstatymai (reglamentuojantys kompetentingų institucijų veiklą ir įgaliojimus) nenustato kitaip. Be to, šios nuostatos bus taikomos tik nagrinėjant pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394 ir sprendžiant dėl jų. ERĮ projekte nustatomos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio (tiesioginės rinkodaros) pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, kadangi pagal galiojančias Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas už šio įstatymo 69 straipsnio pažeidimus sankcijos gali būti taikomos tik fiziniams asmenims. Be to, lydimuosiuose RĮ projekte, ERĮ projekte, LBĮ projekte, IVPĮ projekte ir VIĮ projekte daromi pakeitimai, vietoj nuorodų į Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 pateikiant nuorodas į naująjį Reglamentą (ES) 2017/2394. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Pažymėtina, kad nacionalinėje teisėje reglamentavus Reglamente (ES) 2017/2394 nurodytų kompetentingų institucijų minimalių įgaliojimų įgyvendinimo tvarką, bus sudarytos teisinės sąlygos įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2394 nuostatas Lietuvoje, užtikrinta veiksmingesnė vartotojų interesų apsauga, greitesnis ir veiksmingesnis kompetentingų institucijų bendradarbiavimas vartotojų apsaugos srityje, labiau atgrasoma nuo vartotojų interesų apsaugos teisės aktų pažeidimų. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas joks poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai nepadidins verslo administracinės naštos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymų projektai sudarys sąlygas Reglamento (ES) 2017/2394 įgyvendinimui Lietuvoje. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų įgyvendinimui reikės priimti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus:
Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, įgyvendinimo“;
gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1333 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Įstatymų projektai buvo pateikti išvadoms gauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Finansų ministerijai, Kultūros ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos bankui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Ryšių reguliavimo tarnybai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Informacinės visuomenės plėtros komitetui, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijai ir Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos.
Taip pat buvo gauti AB „Telia Lietuva“ pastabos ir pasiūlymai, į juos buvo atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Elektroninė sąsaja“,
„laikinosios priemonės“, „kompetentingos institucijos“. Laikinai einantis teisingumo ministro
pareigas Elvinas Jankevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau ir iš taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, dokumentais, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybinei institucijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Taigi tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio institucijomis, ar su asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta.
duomenų teikimo atlygintinumą
2Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo,
siūlome projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje dėstyti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus dėl atsakomybės subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 5-17 dalyse, 37 straipsnio 1-4, 8-12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taikymo, t.y. palikti šiuo metu esantį reguliavimą, pagal kurį visi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai išdėstyti vienoje straipsnio dalyje (tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje būtų dėstomi tik Lietuvos bankui suteikti įgaliojimai). 3. Projekto 5 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje siūlome atsisakyti nuorodos į „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą“, nes 1 dalyje jokie objektyvūs pažeidimo požymiai nenurodomi, o tiesiog konstatuojama, kad tam tikrais atvejais gali būti priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pildomo 44¹ straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“. 4. Siekiant teisinio aiškumo ir pardavėjų bei tinkamo paslaugų teikėjų teisių užtikrinimo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalyje siūlome nurodyti minimalų terminą, kuris turėtų būti suteikiamas pardavėjui bei paslaugų teikėjui pateikti savo paaiškinimus dėl galimo pažeidimo. 5.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šiose dalyse nustatytas 14 dienų sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo terminas. 7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje tikslinti nurodytą „14 dienų“ terminą, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodyto „14 dienų“ termino. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2019-09-25
nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Kernagis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: patarėja, atliekanti biuro vedėjo funkcijas, Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinė apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinė apsaugos grupės vyr. specialistė Rosita Pletienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nuotolinės prekybos skyriaus vedėja Aida Gasiūnaitė-Stavginskienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2019-09-092
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu siūlomame keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau ir iš taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, dokumentais, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybinei institucijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Taigi tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio institucijomis, ar su asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą.
Nepritarti
1) Teisę gauti informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir iš kitų juridinių ir fizinių asmenų (pvz. finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų) pagal įstatymus turi daugelis valstybių institucijų, pvz. Lietuvos bankas (Lietuvos banko 421 str. 5 d.), Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d.), Ryšių reguliavimo tarnyba (Elektroninių ryšių įstatymo 71 str.), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 str. 2 d., 14 str.) ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 2 str. dėstomame įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. numatyta ne bet kokie duomenys, o informacija, duomenys ir dokumentai, reikalingi įstatymų pažeidimams tirti. Šia nuostata siekiama pilnai užtikrinti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2394 9 str. 3 d. a p. nustatytus tyrimo įgaliojimus. Duomenų teikimo atlygintinumo nustatymas de facto reikštų kompetentingos institucijos įgaliojimų, nustatytų Reglamente (ES) 2017/2394, ribojimus (suvaržymus) ir nebūtų suderinama su Reglamento tikslais;
2) Aptariama Projekto nuostata nėra siekiama įpareigoti privačius asmenis (ne valstybės institucijas) papildomai rinkti ir kaupti duomenis. Projekto nuostatoje numatytas tik tos informacijos, duomenų ir dokumentų pateikimas, kuriuos šie asmenys (įskaitant finansų rinkos dalyvius ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus) jau turi. Įstatymu negali būti reikalaujama pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus, kurių subjektas neturi. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-094
2.
Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo, siūlome projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje dėstyti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus dėl atsakomybės subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 5-17 dalyse, 37 straipsnio 1-4, 8-12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taikymo, t.y. palikti šiuo metu esantį reguliavimą, pagal kurį visi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai išdėstyti vienoje straipsnio dalyje (tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje būtų dėstomi tik
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-095 (44¹)
straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje siūlome atsisakyti nuorodos į „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą“, nes 1 dalyje jokie objektyvūs pažeidimo požymiai nenurodomi, o tiesiog konstatuojama, kad tam tikrais atvejais gali būti priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pildomo 44¹ straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-095 (44¹)
teisinio aiškumo ir pardavėjų bei tinkamo paslaugų teikėjų teisių užtikrinimo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 44¹ straipsnio
pardavėjui bei paslaugų teikėjui pateikti savo paaiškinimus dėl galimo pažeidimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-096
5.
Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be
išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-096
teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šiose dalyse nustatytas 14 dienų sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo terminas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-096
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje tikslinti nurodytą „14 dienų“ terminą, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodyto „14 dienų“ termino. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: 6.1. sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 29⁴, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 44¹ straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3803ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarta. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Šarknickas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė
komitetaS
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja:
Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministrė Irma Gudžiūnaitė; Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vyr. specialistė Rosita Pletienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nuotolinės prekybos skyriaus vedėja Aida Gasiūnaitė-Stavginskienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius, Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Gintaras Mežetis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-092 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
siūloma nustatyti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau ir iš taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, dokumentais, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybinei institucijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Taigi tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio institucijomis, ar su asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą.
Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad teisę gauti informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir iš kitų juridinių ir fizinių asmenų (pavyzdžiui, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų) pagal įstatymus turi daugelis valstybių institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos bankas (Lietuvos banko 42¹ straipsnio 5 dalis), Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis), Ryšių reguliavimo tarnyba (Elektroninių ryšių įstatymo 71 straipsnis), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio
straipsnyje dėstomame įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta ne bet kokie duomenys, o informacija, duomenys ir dokumentai, reikalingi įstatymų pažeidimams tirti. Šia nuostata siekiama pilnai užtikrinti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus tyrimo įgaliojimus. Duomenų teikimo atlygintinumo nustatymas de facto reikštų kompetentingos institucijos įgaliojimų, nustatytų Reglamente (ES) 2017/2394, ribojimus (suvaržymus) ir nebūtų suderinama su Reglamento tikslais. Be to, aptariama Projekto nuostata nėra siekiama įpareigoti privačius asmenis (ne valstybės institucijas) papildomai rinkti ir kaupti duomenis. Projekto nuostatoje numatytas tik tos informacijos, duomenų ir dokumentų pateikimas, kuriuos šie asmenys (įskaitant finansų rinkos dalyvius ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus) jau turi. Įstatymu negali būti reikalaujama pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus, kurių subjektas neturi. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 2.
Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo, siūlome projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje dėstyti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus dėl atsakomybės subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 5-17 dalyse, 37 straipsnio 1-4, 8-12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taikymo, t.y. palikti šiuo metu esantį reguliavimą, pagal kurį visi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai išdėstyti vienoje straipsnio dalyje (tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje būtų dėstomi tik Lietuvos bankui suteikti įgaliojimai). Pritarti Pasiūlymas 1:
Projekto 4 straipsnyje keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Civilinio kodekso 6.228⁵ straipsnio 5 dalyje, 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁸ straipsnio 2–6 dalyse, 6.228⁹straipsnio
straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.228¹² straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.228¹⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.359, 6.359¹ straipsniuose, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse, taip pat už šio įstatymo 44¹ straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse,
nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui, išskyrus Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytus prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr.
524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“ Pasiūlymas 2: Projekto 4 straipsnyje keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalį dėstyti taip:
„7. Lietuvos bankas prižiūri, kaip Lietuvos banko
įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų, ir už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taiko šiems prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams atsakomybę, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą kitiems pardavėjams, paslaugų teikėjams gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalies pirmojoje pastraipoje siūlome atsisakyti nuorodos į „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą“, nes 1 dalyje jokie objektyvūs pažeidimo požymiai nenurodomi, o tiesiog konstatuojama, kad tam tikrais atvejais gali būti priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pildomo 44¹ straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnyje keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pardavėjui, paslaugos teikėjui, įtariamam padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugų teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
teisinio aiškumo ir pardavėjų bei tinkamo paslaugų teikėjų teisių užtikrinimo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 44¹ straipsnio
pardavėjui bei paslaugų teikėjui pateikti savo paaiškinimus dėl galimo pažeidimo. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnyje keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Prieš priimant nutarimą taikyti laikinąsias priemones, pardavėjas, paslaugos teikėjas, įtariamas padaręs pažeidimą, turi teisę per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip trijų darbo dienų terminą pateikti paaiškinimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09
3 5.
Projekto
„Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio
įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsnyje keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. [...] Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones darbo laiku, o ne darbo laiku – gavus pardavėjo, paslaugų teikėjo sutikimą arba teismo leidimą, ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę. Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas galima tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09
67
teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šiose dalyse nustatytas 14 dienų sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo terminas.
Pritarti Pasiūlymas 1: Projekto 6 straipsnyje keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Kompetentinga institucija, turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam
taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktą rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl patvirtinimo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio įsipareigojimo gavimo. Kompetentingos institucijos patvirtinti pardavėjo, paslaugų teikėjo įsipareigojimai nutraukti vartotojų teisių pažeidimą skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu jie ją turi, prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo nutraukti pažeidimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.“ Pasiūlymas 2:
Projekto 6 straipsnyje keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Kompetentinga institucija, turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktą rašytinį įsipareigojimą užtikrinti priemonių vartotojų teisėms ginti įgyvendinimą, jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jo patvirtinimo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo įsipareigojimo gavimo. Kompetentingos institucijos patvirtinti įsipareigojimai skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu jie ją turi, prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09 7.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje tikslinti nurodytą „14 dienų“ terminą, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodyto „14 dienų“ termino Pritarti Žr. pasiūlymus prie 6 pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: už
Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
žmogaus teisių komitetas
2019 m. spalio 9 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Mindaugas Puidokas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, vyresnysis patarėjas Algis Baležentis ir vyriausioji specialistė Rosita Pletienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė, direktorės pavaduotoja Neringa Baronienė ir Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-092 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūlomame keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau ir iš taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų.
Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, dokumentais, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybinei institucijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Taigi tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio institucijomis, ar su asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą.
Nepritarti Pažymėtina, kad teisę gauti informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir iš kitų juridinių ir fizinių asmenų (pavyzdžiui, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų) pagal įstatymus turi daugelis valstybinių institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos bankas, Konkurencijos taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 2 straipsnyje dėstomame įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta ne bet kokie duomenys, o informacija, duomenys ir dokumentai, reikalingi įstatymų pažeidimams tirti. Šia nuostata siekiama pilnai užtikrinti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus tyrimo įgaliojimus. Duomenų teikimo atlygintinumo nustatymas de facto reikštų kompetentingos institucijos įgaliojimų, nustatytų Reglamente (ES) 2017/2394, ribojimus (suvaržymus) ir nebūtų suderinama su Reglamento tikslais. Be to, aptariama Projekto nuostata nėra siekiama įpareigoti privačius asmenis (ne valstybės institucijas) papildomai rinkti ir kaupti duomenis. Projekto nuostatoje numatytas tik tos informacijos, duomenų ir dokumentų pateikimas, kuriuos šie asmenys (įskaitant finansų rinkos dalyvius ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus) jau turi. Įstatymu negali būti reikalaujama pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus, kurių subjektas neturi. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-094 2.
Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo, siūlome projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje dėstyti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus dėl atsakomybės subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 5-17 dalyse, 37 straipsnio 1-4, 8-12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taikymo, t.y. palikti šiuo metu esantį reguliavimą, pagal kurį visi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai išdėstyti vienoje straipsnio dalyje (tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje būtų dėstomi tik Lietuvos bankui suteikti įgaliojimai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 441 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje siūlome atsisakyti nuorodos į „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą“, nes 1 dalyje jokie objektyvūs pažeidimo požymiai nenurodomi, o tiesiog konstatuojama, kad tam tikrais atvejais gali būti priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pildomo 441 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip:
„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje
nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
teisinio aiškumo ir pardavėjų bei tinkamo paslaugų teikėjų teisių užtikrinimo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 441 straipsnio 3 dalyje siūlome nurodyti minimalų terminą, kuris turėtų būti suteikiamas pardavėjui bei paslaugų teikėjui pateikti savo paaiškinimus dėl galimo pažeidimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-096 5.
Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio
įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-096
teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šiose dalyse nustatytas 14 dienų sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo terminas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-096
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje tikslinti nurodytą „14 dienų“ terminą, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodyto „14 dienų“ termino. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 29⁴, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 44¹straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3803 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Sergėjus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 29⁴, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 44¹ straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektO Nr. XIIIP-3803
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-092 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau ir iš taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų.
Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, dokumentais, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybinei institucijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Taigi tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio institucijomis, ar su asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą.
Nepritarti Pažymėtina, kad teisę gauti informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir iš kitų juridinių ir fizinių asmenų (pavyzdžiui, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų) pagal įstatymus turi daugelis valstybių institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos bankas (Lietuvos banko 42¹ straipsnio 5 dalis), Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis), Ryšių reguliavimo tarnyba (Elektroninių ryšių įstatymo 71 straipsnis), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnis) ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 2 straipsnyje dėstomame įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta ne bet kokie duomenys, o informacija, duomenys ir dokumentai, reikalingi įstatymų pažeidimams tirti. Šia nuostata siekiama pilnai užtikrinti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus tyrimo įgaliojimus. Duomenų teikimo atlygintinumo nustatymas de facto reikštų kompetentingos institucijos įgaliojimų, nustatytų Reglamente (ES) 2017/2394, ribojimus (suvaržymus) ir nebūtų suderinama su Reglamento tikslais. Be to, aptariama Projekto nuostata nėra siekiama įpareigoti privačius asmenis (ne valstybės institucijas) papildomai rinkti ir kaupti duomenis. Projekto nuostatoje numatytas tik tos informacijos, duomenų ir dokumentų pateikimas, kuriuos šie asmenys (įskaitant finansų rinkos dalyvius ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus) jau turi. Įstatymu negali būti reikalaujama pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus, kurių subjektas neturi. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-094 2.
Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo, siūlome projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje dėstyti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus dėl atsakomybės subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 5-17 dalyse, 37 straipsnio 1-4, 8-12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taikymo, t.y. palikti šiuo metu esantį reguliavimą, pagal kurį visi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai išdėstyti vienoje straipsnio dalyje (tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje būtų dėstomi tik Lietuvos bankui suteikti įgaliojimai). Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 441 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje siūlome atsisakyti nuorodos į „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą“, nes 1 dalyje jokie objektyvūs pažeidimo požymiai nenurodomi, o tiesiog konstatuojama, kad tam tikrais atvejais gali būti priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pildomo 441 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
paslaugų teikėjų teisių užtikrinimo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo
suteikiamas pardavėjui bei paslaugų teikėjui pateikti savo paaiškinimus dėl galimo pažeidimo. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-096 5.
Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šiose dalyse nustatytas 14 dienų sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo terminas. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dienų“ terminą, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodyto „14 dienų“ termino. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3803 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Ačienė, K. Glaveckas, M.Majauskas Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė