Projektas Lyginamasis variantas
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytais
pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu valstybės tarnautojas ėjo pareigas trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos.
Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Čimbaras
ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – sulyginti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kurios nustato išmokas asmenims, atleidžiamiems iš darbo, kai jie sukanka 65 m. ir kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai jis sukanka 65 metus. Sulaukus šio amžiaus, jis atleidžiamas iš valstybės tarnybos be jokių kompensacijų ar išeitinių išmokų. Tokie asmenys būna sulaukę senatvės pensinio amžiaus ir dažniausiai daugiau jau nebedirba. Dalis valstybės tarnautojų dirba valstybės tarnyboje 20–30 metų. Šiame darbe sulaukia ir 65 m., tačiau iš karto yra atleidžiami be jokių išeitinių išmokų. Pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, išmokos iš darbo išeinantiems darbuotojams priklauso, kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Minėtu atveju darbuotojui privaloma išmokėti dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Būtų sulygintos valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, atleidžiamų iš darbo, sukakus senatvės pensinį amžių, teisės gauti išeitinę išmoką. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės parengti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės parengti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti, manytina, nereikės, nes tokių išmokų turėtų būti nedaug. Pasak
„Sodros“, dirbančių pensininkų yra 69,4 tūkst. žmonių, dirba kas ketvirtas
pensininkas iki 70 metų amžiaus. Kiek iš jų yra valstybės tarnyboje, duomenų nėra. Būtina pažymėti, kad šiuo metu tik dalis valstybės tarnautojų dirba iki 65 metų. Jie savo noru palieka valstybės tarnybą, nes sukanka senatvės pensinį amžių anksčiau negu 65 m. 2019 m. senatvės pensinis amžius vyrams yra 63 m. ir 10 mėn., o moterims –
išmokos paprastai mokamos iš sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „išmoka“, „65 metai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Petras Čimbaras
DĖL
2019-08-29
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui, kuris atleidžiamas iš pareigų, kai jam sukanka 65 metai, būtų mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei valstybės tarnautojas ėjo pareigas trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Iš siūlomos formuluotės galima daryti išvadą, kad teisė gauti nurodytą išmoką siejama su valstybės tarnautojo paskutinių eitų pareigų trukme prieš sukankant
tarnybos stažas, todėl galėtų susidaryti tokia teisinė padėtis, kai, pvz., prieš sukakdamas 65 metus, asmuo, ilgą laiką dirbęs valstybės tarnyboje, būtų perkeltas iš vienų valstybės tarnautojo pareigų į kitas, kuriose dirbtų kelis mėnesius. Tokiu būdu jis galėtų gauti tik vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų teisės į šią išeitinę išmoką sieti ne su eitų valstybės tarnautojo pareigų trukme, bet su įgytu tarnybos stažu Lietuvos valstybei. 2. Siekiant aiškumo, siūlomoje formuluotėje po žodžių „atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių“ reikėtų įrašyti žodį „jo“. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jurgita Meškienė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. XIII-1370 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3798
pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Seimo narys Petras Čimbaras, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius ir Administravimo valdybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Guščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-08-291 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
atleidžiamas iš pareigų, kai jam sukanka 65 metai, būtų mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei valstybės tarnautojas ėjo pareigas trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Iš siūlomos formuluotės galima daryti išvadą, kad teisė gauti nurodytą išmoką siejama su valstybės tarnautojo paskutinių eitų pareigų trukme prieš sukankant 65 metus.
Pagal siūlomą teisinį reguliavimą nebūtų vertinamas visas asmens turimas tarnybos stažas, todėl galėtų susidaryti tokia teisinė padėtis, kai, pvz., prieš sukakdamas 65 metus, asmuo, ilgą laiką dirbęs valstybės tarnyboje, būtų perkeltas iš vienų valstybės tarnautojo pareigų į kitas, kuriose dirbtų kelis mėnesius. Tokiu būdu jis galėtų gauti tik vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų teisės į šią išeitinę išmoką sieti ne su eitų valstybės tarnautojo pareigų trukme, bet su įgytu tarnybos stažu Lietuvos valstybei. Nepritarti Pastaba nebeaktuali. Vyriausybės pateiktame Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies pakeitime (įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082) numatytas palankesnis teisinis reguliavimas, nei Seimo nario P. Čimbaro siūlomas šiame projekte. Numatyta galimybė mokėti 2 mėnesių valstybės tarnautojo VDU dydžio išeitinę išmoką, nepriklausomai nuo tarnybos trukmės. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dieną išmokama dviejų mėnesių“ reikėtų įrašyti žodį „jo“. Pritarti
ministerijos 2019-09-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-01-15, Nutarimas Nr. 35 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. SV-S-1459 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3798 (toliau ‒ įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti įstatymo projekto dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekte nustačius išeitinės išmokos mokėjimą iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams, kuriems sukako 65 metai, būtų neužtikrinta bendra ir subalansuota išeitinių išmokų (kompensacijų) mokėjimo sistema kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Pavyzdžiui, šiuo metu išeitinę išmoką (kompensaciją) turi teisę gauti teisėjai, sulaukę 65 metų, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, sulaukę
pratęsta) arba sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (jei jų tarnyba buvo pratęsta iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus). Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai, dalis valstybės pareigūnų (pavyzdžiui, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai) neturi teisės gauti išeitinę išmoką (kompensaciją) sulaukę 65 metų ar kito amžiaus, su kuriuo siejamas maksimalus tarnybos laikas. Taigi toks teisinis reguliavimas gali neatitikti lygiateisiškumo principo ir neįvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų lojalumo valstybei.
Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kompleksiškai įvertins galiojantį teisinį reguliavimą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 metų pavasario sesijai pateiks įstatymų projektus, kuriais bus siūloma sistemiškai spręsti išeitinių išmokų (kompensacijų) ir kitų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, mokėjimo, jų dydžių ir sąlygų nustatymo ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams (vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, diplomatams, valstybės pareigūnams) klausimus, kartu įvertinant ir lėšų poreikį tokiems pakeitimams įgyvendinti. Pritarti Kartu svarstomas Vyriausybės pateiktas įstatymų projektų Nr. XIIIP-5082 – XIIIP-5090 paketas. Siūlome įstatymą Nr. XIIIP-3798 sujungti su minėto paketo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5082, ir svarstyti pastarąjį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-03-081 Argumentai: Atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą išeitinę išmoką sieti ne su eitų valstybės tarnautojo pareigų trukme, bet su įgytu tarnybos stažu Lietuvos valstybei, siūlome atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Patikslinti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu valstybės tarnautojaso ėjo pareigas stažas valstybės tarnyboje trumpesnis nei vieneri metai, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos.
Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“ Nepritarti Pastaba nebeaktuali. Vyriausybės pateiktame Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies pakeitime numatytas palankesnis teisinis reguliavimas, nei siūlytas Seimo nario P. Čimbaro. Numatyta galimybė mokėti 2 mėnesių tarnautojo VDU dydžio išeitinę išmoką, nepriklausomai nuo tarnybos trukmės. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-03-08 Argumentai:
Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projekte siūlyta Įstatymo įsigaliojimo data jau yra paėjusi, siūlome atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 2020 m. gruodžio 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti Prijungus įstatymo projektą Nr. XIIIP-3798 prie įstatymo projekto Nr.
XIIIP-5082(2), pastarajame numatyta SRDK siūloma įstatymo įsigaliojimo data (2021-01-01). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktai teisinio reguliavimo iniciatyvai ir įstatymo projektą sujungti su Komiteto patobulintu įstatymo projektu Nr. XIIIP-5082(2). 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti išvadų rengėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2020-03-08
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: I. Malukienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-08-291 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui, kuris atleidžiamas iš pareigų, kai jam sukanka 65 metai, būtų mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei valstybės tarnautojas ėjo pareigas trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Iš siūlomos formuluotės galima daryti išvadą, kad teisė gauti nurodytą išmoką siejama su valstybės tarnautojo paskutinių eitų pareigų trukme prieš sukankant 65 metus. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą nebūtų vertinamas visas asmens turimas tarnybos stažas, todėl galėtų susidaryti tokia teisinė padėtis, kai, pvz., prieš sukakdamas 65 metus, asmuo, ilgą laiką dirbęs valstybės tarnyboje, būtų perkeltas iš vienų valstybės tarnautojo pareigų į kitas, kuriose dirbtų kelis mėnesius.
Tokiu būdu jis galėtų gauti tik vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų teisės į šią išeitinę išmoką sieti ne su eitų valstybės tarnautojo pareigų trukme, bet su įgytu tarnybos stažu Lietuvos valstybei. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.1. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
po žodžių „atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių“ reikėtų įrašyti žodį „jo“. Pritarti. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-09-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3798 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, 2020-01-15, Nutarimas Nr. 35 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. SV-S-1459 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3798 (toliau ‒ įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti įstatymo projekto dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekte nustačius išeitinės išmokos mokėjimą iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams, kuriems sukako 65 metai, būtų neužtikrinta bendra ir subalansuota išeitinių išmokų (kompensacijų) mokėjimo sistema kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Pavyzdžiui, šiuo metu išeitinę išmoką (kompensaciją) turi teisę gauti teisėjai, sulaukę 65 metų, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, sulaukę 65 metų, žvalgybos pareigūnai, sulaukę 55 metų (jei jų tarnyba nebuvo pratęsta) arba sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (jei jų tarnyba buvo pratęsta iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus). Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai, dalis valstybės pareigūnų (pavyzdžiui, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai) neturi teisės gauti išeitinę išmoką (kompensaciją) sulaukę 65 metų ar kito amžiaus, su kuriuo siejamas maksimalus tarnybos laikas. Taigi toks teisinis reguliavimas gali neatitikti lygiateisiškumo principo ir neįvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų lojalumo valstybei. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kompleksiškai įvertins galiojantį teisinį reguliavimą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 metų pavasario sesijai pateiks įstatymų projektus, kuriais bus siūloma sistemiškai spręsti išeitinių išmokų (kompensacijų) ir kitų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, mokėjimo, jų dydžių ir sąlygų nustatymo ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams (vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, diplomatams, valstybės pareigūnams) klausimus, kartu įvertinant ir lėšų poreikį tokiems pakeitimams įgyvendinti. Nepritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą svarstyti ir tikslinti jį pagal Teisės departamento pastabą ir Komiteto siūlymus. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymas:
projektui Nr. XIIIP-3798 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2020-04-081 Argumentai: Atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą išeitinę išmoką sieti ne su eitų valstybės tarnautojo pareigų trukme, bet su įgytu tarnybos stažu Lietuvos valstybei, siūlome atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytais pagrindais
atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu valstybės tarnautojaso ėjo pareigas stažas valstybės tarnyboje trumpesnis nei vieneri metai, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“ Pritarti. 2.
ir darbo komitetas 2020-04-082 Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projekte siūlyta Įstatymo įsigaliojimo data jau yra paėjusi, siūlome atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20201 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 2020 m. gruodžio 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Algirdas Sysas Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė