1b pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos
aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos (įskaitant vaikų žaidimo aikšteles), viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros, informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams.“
2Papildyti 11 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Sprendimą dėl šalia naujai statomų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų, ar komercinių objektų įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, kurios turi būti pritaikytos neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka bei Lietuvos higienos norma HN131:2015.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Seimo nariai Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Linas Balsys Algimantas Salamakinas Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Bronius Bradauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų Socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant reglamentuoti vaikų žaidimų aikštelių įrengimą pritaikant vaikams su negalia. Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją valstybės, šios konvencijos šalys, imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti žaidimuose, rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje, įskaitant tokią veiklą mokyklų sistemoje (30. 5. d) str.). Taip pat Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2016 m. apsvarstęs pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, reiškia susirūpinimą dėl nedidelio masto priemonių įgyvendinimo žmonėms su negalia fizinėje aplinkoje. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta kokios ir kuriais atvejais turi būti įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės skirtos neįgaliesiems prie bendrosios paskirties komercinių objektų bei kitų traukos ir poilsio centrų. Šio projekto tikslas - sukurti įstatymo normas, kurių pagrindu atsakingos institucijos galėtų parengti aiškius teisės aktus, kuriais remiantis būtų įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės kartu su galimybe jomis naudotis neįgaliesiems. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai ir išsamiai apibrėžta vaikų žaidimų aikštelių prie bendrosios paskirties komercinių objektų, parkų bei kitų traukos ir poilsio centrų, skirtų ir neįgaliesiems įrengimo tvarkos. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma įstatymu numatyti, kad naujai įrengiamos vaikų žaidimų aikštelėse prie visuomeninių ir poilsio traukos objektų, būtų privalomai įrengiamos ir vietos vaikams su negalia. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymo projektą reikėtų koreguoti 2019 m. vasario 19 d. LR Socialinės aplinkos ir darbo ministro įsakymą Nr.A1-103 "Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo", bei 2015 m. spalio 30 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-1208 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2015 " Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo"
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja
bei Europos Sąjungos dokumentams
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
priimti nereikės
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas įtakos biudžetui neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
aikštelės 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai Parašas Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Linas Balsys Algimantas Salamakinas Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Bronius Bradauskas
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas:
neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo formuluotė, siūloma sakinio konstrukcija suponuoja, kad reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamų vaikų žaidimo aikštelių pritaikymo būtų įgyvendinami tik pritaikant būstą ir jo aplinką. Manytina, kad tai neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto siekio pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles prie įvairios paskirties objektų. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tikslintina. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „siūloma įstatymu numatyti, kad naujai įrengiamos vaikų žaidimų aikštelėse prie visuomeninių ir poilsio traukos objektų, būtų privalomai įrengiamos ir vietos vaikams su negalia” (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, nevisiškai aišku, kodėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio naujoje 4 dalyje siūloma nustatyti sprendimų dėl vaikų žaidimo aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priėmimą. Įvertinus tai, kad reikalavimas pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles turėtų būti privalomas, svarstytina, ar šiuo atveju reikėtų atskiro sprendimo, kuris, butų ar kitų patalpų savininkų valia, galėtų būti ir neigiamas. Jeigu visgi būtų nuspręsta, kad sprendimas yra reikalingas, siūlomos nuostatos formuluotė turėtų būti tikslintina kalbiniu požiūriu, kad būtų aiškiai suprantama, kad priimamas sprendimas dėl vaikų žaidimų aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Taip pat svarstytinas subjektų, priimančių sprendimą, ratas.
Siūloma formuluotė apima tik butų ir kitų patalpų savininkus (taikytina daugiabučiams namams), tačiau neapima visuomeninės paskirties ir kitų objektų savininkų. Siūlomas reguliavimas tikslintinas šiuo aspektu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje reikėtų atsisakyti perbraukto paryškinto sakinio. 3. Pastebėtina ir tai, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo kyla abejonių, ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo formuluotės sudarys galimybę pasiekti projekto aiškinamajame nurodytą tikslą – užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti žaidimuose, rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik žaidimų aikštelėms šalia naujai statomų pastatų, taigi jų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams siejamas tik su naujomis statybomis, tuo tarpu esamų aikštelių atnaujinimui ar naujos aikštelės įrengimui tarp senų pastatų, minėti reikalavimai nėra keliami. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, numatant pritaikymo neįgaliesiems kriterijus visų žaidimų aikštelių įrengimui ar atnaujinimui, jų nesiejant tik su naujomis aplinkinių pastatų statybomis. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taigi įstatymo įgyvendinimui turės būti pasiruošta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus teisėkūros procedūrų terminus, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat įstatymo projekto 2 straipsnį pildyti antra dalimi dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo, numatant, kad ši dalis įsigalioja anksčiau nei visas įstatymas. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas ir dėstytinas taip:
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M.
Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2020-06-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė,
V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Popovienė – Seimo narė, A. Šešelgis
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos
1 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3792: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas:
socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio
reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamų vaikų žaidimo aikštelių pritaikymo būtų įgyvendinami tik pritaikant būstą ir jo aplinką. Manytina, kad tai neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto siekio pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles prie įvairios paskirties objektų. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tikslintina. Atsižvelgti. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodyta, kad „siūloma įstatymu numatyti, kad naujai įrengiamos vaikų žaidimų aikštelėse prie visuomeninių ir poilsio traukos objektų, būtų privalomai įrengiamos ir vietos vaikams su negalia” (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, nevisiškai aišku, kodėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio naujoje 4 dalyje siūloma nustatyti sprendimų dėl vaikų žaidimo aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priėmimą. Įvertinus tai, kad reikalavimas pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles turėtų būti privalomas, svarstytina, ar šiuo atveju reikėtų atskiro sprendimo, kuris, butų ar kitų patalpų savininkų valia, galėtų būti ir neigiamas. Jeigu visgi būtų nuspręsta, kad sprendimas yra reikalingas, siūlomos nuostatos formuluotė turėtų būti tikslintina kalbiniu požiūriu, kad būtų aiškiai suprantama, kad priimamas sprendimas dėl vaikų žaidimų aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Taip pat svarstytinas subjektų, priimančių sprendimą, ratas. Siūloma formuluotė apima tik butų ir kitų patalpų savininkus (taikytina daugiabučiams namams), tačiau neapima visuomeninės paskirties ir kitų objektų savininkų. Siūlomas reguliavimas tikslintinas šiuo aspektu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje reikėtų atsisakyti perbraukto paryškinto sakinio. Atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kyla abejonių, ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo formuluotės sudarys galimybę pasiekti projekto aiškinamajame nurodytą tikslą – užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti žaidimuose, rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik žaidimų aikštelėms šalia naujai statomų pastatų, taigi jų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams siejamas tik su naujomis statybomis, tuo tarpu esamų aikštelių atnaujinimui ar naujos aikštelės įrengimui tarp senų pastatų, minėti reikalavimai nėra keliami. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, numatant pritaikymo neįgaliesiems kriterijus visų žaidimų aikštelių įrengimui ar atnaujinimui, jų nesiejant tik su naujomis aplinkinių pastatų statybomis. Atsižvelgti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teigiama, kad reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taigi įstatymo įgyvendinimui turės būti pasiruošta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus teisėkūros procedūrų terminus, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat įstatymo projekto 2 straipsnį pildyti antra dalimi dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo, numatant, kad ši dalis įsigalioja anksčiau nei visas įstatymas. Atsižvelgti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas ir dėstytinas taip:
Atsižvelgti. 6. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-08-29 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3792 atitikties Europos Sąjungos teisei: Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044
Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Lietuvos paraplegikų asociacija“, 2020-05-04 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto: Lietuvos paraplegikų asociacija (toliau – LPA) susipažino su siūlomu <...> įstatymo projektu, kuris parengtas siekiant reglamentuoti vaikų žaidimo aikštelių įrengimą pritaikant asmenims su negalia. Pritardami siūlymui, kad teisės aktuose reikia imperatyviai nustatyti prievolę dėl vaikų žaidimo aikštelių įrengimo, tuo pačiu norime atkreipti dėmesį, kad siūlomi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio pakeitimai esamos problemos neišsprendžia, o nauja 4 dalimi padėtis pabloginama, nes nuostatoje nurodytiems subjektams suteikiama teisė padaryti išimtį iš Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvios pareigos. Iš įstatymo projekto aiškinamajame rašte aprašytų projekto rengimą paskatinusių priežasčių, suformuluotų tikslų ir uždavinių galima prielaida, kad kalbama apie vaikų žaidimo aikštelių įrengimą pritaikant išimtinai vaikams su negalia, o nuošalyje paliekami negalią turintys vaikų tėvai.
Pažymėtina, kad vaikų žaidimų aikštelių prieinamumas aktualus dviem aspektais: įrenginių ir prieinamumo prie jų vaikams su negalia, o taip pat – prieinamumas iki aikštelės ir tam tikras judėjimas aikštelėje tėvams su negalia. Tuo tarpu žaidimų aikštelių projektuotojai, pavyzdžiui, akmens skaldą, žvyrą ir pan. laiko atsitrenkimą švelninančia danga, todėl ignoruoja sprendinius, kad aikštelėje atsitrenkimą švelninanti danga turėtų būti derinama su neklampiais judėjimo takais tarp įrenginių (iki įrenginių) (STR 2.03.01:2019 “Statinių prieinamumas” 77 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad pateiktas įstatymo projektas esamo reguliavimo trūkumų nesprendžia. Įstatymų leidėjui vis tik nusprendus daryti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio pakeitimus, siūlytume rasti normos formuluotę, kuri įpareigotų Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją reglamentuoti vaikų žaidimo aikštelių prieinamumą tiek vaikams su negalia, tiek tėvams su negalia arba pačiam įstatymų leidėjui 11 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų nustatyta (aprašyta), kokia apimtimi procentais (10, 20 ar pan.) žaidimo įrenginiai privalo būti prieinami vaikams su negalia ir nustatyti prievolę užtikrinti prieinamumą tarp (iki) įrenginių tėvams. Suprantama, kad LPA teikiami siūlymai nebūtinai yra vieninteliai įmanomi ir geriausi, tačiau gali padėti suprasti problemos niuansus. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį ir į platesnę aplinkos prieinamumo žmonėms su negalia problemą, kuri nesprendžiama jau eilę metų.
Kaip teisingai pastebėta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto: siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik žaidimų aikštelėms šalia naujai statomų pastatų, taigi jų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams siejamas tik su naujomis statybomis, tuo tarpu esamų aikštelių atnaujinimui ar naujos aikštelės įrengimui tarp senų pastatų, minėti reikalavimai nėra keliami. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, numatant pritaikymo neįgaliesiems kriterijus visų žaidimo aikštelių įrengimui ar atnaujinimui, jų nesiejant tik su naujomis aplinkinių pastatų statybomis. Taiklus Teisės departamento pastebėjimas atskleidžia, kad iki šiol vengiama teisės aktuose įtvirtinti esamos neprieinamos aplinkos kliūčių šalinimą. Įstatymų leidėjas įstatymų lygmeniu nėra įtvirtinęs net ir „lengvai pasiekiamo kliūčių pašalinimo“ kriterijų prievolės ir pan. JT Neįgaliųjų teisių komitetas savo 2014 m. kovo 31 d. – balandžio 11 d. sesijoje patvirtinto Konvencijos 9 straipsnio komentare, be kita ko, nurodo, kad reikėtų aiškiai atskirti įsipareigojimą užtikrinti visų naujai suprojektuotų, pastatytų ar pagamintų objektų, infrastruktūros, prekių ir paslaugų prieinamumą nuo įsipareigojimo pašalinti kliūtis ir užtikrinti esamos fizinės aplinkos ir transporto, informacijos ir ryšių, taip pat visuomeninių paslaugų prieinamumą. Pritarti. 2. Asociacija
„Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2020-05-13 (Nr. G-2020-4023)
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto: Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) palaiko Seimo narių poziciją, kad šalies teisės sistemoje nėra tinkamai įtvirtinti reikalavimai vaikų žaidimų aikšteles pritaikyti ir vaikams su negalia.
Tačiau, LNF nuomone, <...> projekte siūlomos nuostatos nėra pakankamos, o siūlomas 11 straipsnio papildymas nauja
iš Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. Vaikų žaidimų aikštelių prieinamumas aktualus tiek vaikams su negalia, tiek negalią turintiems vaikų tėvams, todėl jau projektavimo stadijoje šie aspektai privalo būti įvertinti ir numatyti projekto sprendiniuose. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 242 punkte nustatyta, kad projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 1×b, m2 (čia b – butų skaičius). Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 m2. Vaikų žaidimo aikštelės projektiniai sprendiniai turi tenkinti saugos reikalavimus [3.20, 3.37–3.43]. Šiame punkte esančios nuorodos nukreipia į LST EN 1176-1:2008
„Žaidimų aikštelių įranga ir dangos” standarto atskiras dalis. Standartą pakeitusio
dokumento įvade rašoma, kad “pripažįstamas vis didėjantis neįgaliesiems naudotojams prieinamų žaidimo priemonių poreikis. Savaime suprantama, kad dėl to žaidimų zonose reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp visų galimų naudotojų grupių saugos ir galimybės pasiūlyti reikiamo sunkumo įššūkį.” Ten pat rašoma, kad daugiau informacijos apie tai, kaip užtikrinti žaidimo priemonių tinkamumą mažiau pajėgiems naudotojams, galima rasti CEN techninėje ataskaitoje, kurioje aptariamos priemonių teikimo problemos ir galimi sprendiniai, kuriais gali pasinaudoti projektuotojai (LST EN 1176-1:2018 Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 1 dalis).
pareigą įrengiamose vaikų žaidimo aikštelėse užtikrinti prieinamumą ir vaikams su negalia, todėl jokia neprieinama aikštelė negali būti pripažinta kaip tinkama naudojimui. Todėl, kaip jau minėta, negalime pritarti <...> projekto formuluojamam siūlymui, kad sprendimą dėl šalia naujai statomų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų, ar komercinių objektų įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, kurios turi būti pritaikytos neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2020-05-15 (Nr. G-2020-4168) Seimo Žmogaus teisių komitetui, kopija Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai, Vyriausybės kanceliarijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Neįgaliųjų reikalų departamentui Dėl Ministro Pirmininko pavedimo:
Gavome Ministro Pirmininko pavedimą <...>, kuriame prašoma pagal kompetenciją išnagrinėti Seimo Žmogaus teisių komiteto 2020 m. balandžio 29 d. posėdžio sprendimą (protokolas Nr. 112-P-11) dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3792 ir apie pateikto pasiūlymo įgyvendinimą informuoti Seimo Žmogaus teisių komitetą (kopiją siųsti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai ir Vyriausybės kanceliarijai).
Pažymime, kad Aplinkos ministerija, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, yra atsakinga „už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą“, t. y. už reikalavimų neįgaliesiems pritaikyti projektuojamus ir statomus statinius parengimą ir šių reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, bet ne už visos aplinkos (tarp jų įvairių erdvių, transporto, viešųjų paslaugų, infrastruktūros, įrangos ir pan.) prieinamumo klausimo priežiūrą. Informuojame, kad STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte nurodoma, kad prie kitos paskirties inžinerinių statinių priskiriami „fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai)“. Mūsų nuomone, STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 priedo 4.2 papunkčio nuostata išdėstyta aiškiai (universalaus dizaino taikymas), nustatant, kad „kitos paskirties inžineriniai statiniai (statiniai, kuriuose numatomi lankytojų srautai)“ turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams.
Ši nuostata, manome, taikoma visiems inžineriniams statiniams, kuriuose numatomi lankytojų srautai, tarp jų ir bet kokiems plokštiems horizontaliems inžineriniams statiniams, atskirai neišskiriant, ar tai yra sporto aikštelė, ar poilsio aikštelė, terasa, ar vaikų žaidimo aikštelė, ar kt. Atsižvelgdami į tai, manome, kad kitų inžinerinių statinių (ir plokščių horizontalių inžinerinių statinių), prie kurių priskiriama ir vaikų žaidimo aikštelė, reglamentavimas dėl jų pritaikymo neįgaliesiems yra įgyvendintas ir keisti ar papildyti statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nereikia. Pažymime, kad vaikams su negalia vietų įrengimo vaikų žaidimo aikštelėse reikalavimo nustatymas su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reglamentavimo sritimi nesietinas. Vaikų žaidimo aikštelėse įrengiamos sūpuoklės, šliaužynės, karuselės ir pan. neatitinka Statybos įstatyme nustatytos statinio sąvokos, todėl joms šio įstatymo nuostatos netaikomos. Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai neskirti nustatyti reikalavimų objektų, įrenginių (ne statinių) įrengimui. Atsižvelgti. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2020-05-21 (Nr. G-2020-4446) Seimo Žmogaus teisių komitetui, kopija Seimo Socialinių reiklų ir darbo komitetui, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai, Vyriausybės kanceliarijai, Aplinkos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Dėl Lietuvos Respublikos poįstatyminių teisės aktų pakeitimo:
Sveikatos apsaugos ministerija išnagrinėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto 2020 m. balandžio 29 d. posėdžio sprendimą (protokolas Nr. 112-P-11) dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3792.
XIIIP-3792. Pažymime, kad vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą atsako Aplinkos ministerija. Nuo 2020 sausio 1 d. pastatų ir inžinerinių statinių, kuriuos būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąrašą, taip pat šių pastatų ir inžinerinių statinių pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams reikalavimus reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019
„Statinių prieinamumas“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2019 m. lapkričio
prieinamumas“ patvirtinimo“. Tačiau statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019
„Statinių prieinamumas“ pasigendama aiškaus teisinio reglamentavimo dėl vaikų
žaidimų aikštelių pritaikymo neįgaliųjų poreikiams. Manome, kad sprendžiant šią problemą vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti aiškiai įtvirtintos Statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąraše. Taip pat statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ turėtų būti atskiras skyrius „Vaikų žaidimų aikštelės" su įpareigojančiomis nuostatomis detalizuojant vaikų žaidimo aikštelių pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams (pvz., kaip šiuo metu yra detalizuoti reikalavimai neįgaliųjų stovėjimo vietoms ar kiti svarbūs aplinkos pritaikymo neįgaliųjų poreikiams aspektai). Taip pat informuojame, kad Sveikatos apsaugos ministerija suprasdama vaikų žaidimų aikštelių saugos užtikrinimo svarbą visiems vaikams, tarp jų ir turintiems specialiųjų poreikių, numato peržiūrėti Lietuvos higienos normoje HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos“. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymo Nr.
V-1208 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo" (toliau - higienos norma), nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus vaikų žaidimų aikštelių įrengimui ir priežiūrai. Svarstant dėl saugos reikalavimų papildymo taip pat bus atsižvelgiama ir į statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019
„Statinių prieinamumas" nustatytus konkrečius vaikų žaidimo aikštelių
pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams reikalavimus. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-01-22 Nutarimas dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3792 <...> Nr. 43: <...> Vyriausybė nutaria: Pritarti <...> projekto Nr. XIIIP-3792 siekiui nustatyti aiškesnį teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis vaikų žaidimų aikštelės būtų pritaikomos neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, tačiau nepritarti įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams.
Tokiu būdu užtikrinamas teisinis pagrindas, kad neįgaliesiems būtų sukurta fiziškai tinkama aplinka visose gyvenimo srityse (taip pat projektuojant ir įrengiant vaikų žaidimų aikšteles), atsižvelgiant į neįgaliųjų specialiuosius poreikius, todėl netikslinga keisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, ją papildant fraze
„įskaitant vaikų žaidimų aikšteles“, nes ši nuostata būtų perteklinė. 2. Neįgaliųjų socialinės integracijos valdymas apima neįgaliųjų
socialinės integracijos priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą bei priežiūrą. Ministerijos pagal kompetenciją formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą:
straipsnio 2 dalimi, už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą atsako Aplinkos ministerija. Aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu, nustato (tvirtina) pastatų ir inžinerinių statinių, kuriuos būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąrašą, taip pat šių pastatų ir inžinerinių statinių pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams reikalavimus.
Vaikų žaidimų aikštelių, kaip plokščiųjų horizontaliųjų inžinerinių statinių, įrengimas, pritaikant jas vaikams su negalia, reglamentuojamas galiojančiu statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1‑653 „Dėl statybos technino reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“. Analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“. 2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-1208 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros, sveikatos saugos reikalavimus ir kuri taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant žaidimų aikšteles bei patalpas. Šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems žaidimų aikšteles.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad, sprendžiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte aprašytą problemą, pakaktų papildyti pirmiau išvardytus teisės aktus nuostatomis, aiškiai įpareigojančiomis įrengiamas vaikų žaidimų aikšteles pritaikyti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, t. y. sprendžiant minėtą problemą, keisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą netikslinga. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomos naujos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos yra ne Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo turinio dalykas (siūloma įtraukti nuostata reguliuotų, kas priima sprendimus dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo). Neaišku, kodėl siūloma nustatyti sprendimų dėl vaikų žaidimų aikštelių pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priėmimo procedūrą, jei numatoma, kad reikalavimas pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles neįgaliųjų specialiesiems poreikiams bus privalomas. Neaišku ir tai, kokių butų ir kitų patalpų savininkai priimtų sprendimą dėl įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams: jei sprendimą priimtų naujai statomų pastatų savininkai, pažymėtina, kad naujai statomame pastate dar nebūtų butų ir kitų patalpų savininkų, kurie galėtų priimti sprendimą Civiliniame kodekse nustatyta tvarka; jei sprendimą priimtų šalia naujai statomų pastatų (gretimuose sklypuose (teritorijose)) jau esančių pastatų (patalpų) savininkai, pažymėtina, kad jie negalėtų įpareigoti kitame sklype (teritorijoje) statomo statinio statytojo įgyvendinti priimtus sprendimus. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai:
Eil. Nr. asiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
teisių komisija, 2020-04-29 Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3792 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Nepritarti. Komitetas nutarė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2020-04-30 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3792. Argumentai: Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas, nusprendė, kad šiuo Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas yra perteklinis, o siekiant išspręsti projekte keliamas problemas, reikia tobulinti poįstatyminius teisės aktus. Komitetas papildomai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlydamas atsakingoms ministerijoms parengti ir patvirtinti konkrečių poįstatyminių teisės aktų pakeitimus ir apie priimtus pakeitimus informuoti Seimo Žmogaus teisių komitetą. Nepritarti. Komitetas nutarė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 3. LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2020-05-20 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas, kad šiuo Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas yra perteklinis, o siekiant išspręsti keliamas problemas, reikia tobulinti poįstatyminius teisės aktus, siūloma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atmesti. Nepritarti. Komitetas nutarė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 7.
įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų ir neįgaliųjų asociacijų pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
žmogaus teisių komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Mindaugas Puidokas, Kęstutis Smirnovas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-041 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo formuluotė, siūloma sakinio konstrukcija suponuoja, kad reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamų vaikų žaidimo aikštelių pritaikymo būtų įgyvendinami tik pritaikant būstą ir jo aplinką. Manytina, kad tai neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto siekio pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles prie įvairios paskirties objektų. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tikslintina. Atsižvelgti12 2.
12
aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „siūloma įstatymu numatyti, kad naujai įrengiamos vaikų žaidimų aikštelėse prie visuomeninių ir poilsio traukos objektų, būtų privalomai įrengiamos ir vietos vaikams su negalia” (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, nevisiškai aišku, kodėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio naujoje 4 dalyje siūloma nustatyti sprendimų dėl vaikų žaidimo aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priėmimą. Įvertinus tai, kad reikalavimas pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles turėtų būti privalomas, svarstytina, ar šiuo atveju reikėtų atskiro sprendimo, kuris, butų ar kitų patalpų savininkų valia, galėtų būti ir neigiamas. Jeigu visgi būtų nuspręsta, kad sprendimas yra reikalingas, siūlomos nuostatos formuluotė turėtų būti tikslintina kalbiniu požiūriu, kad būtų aiškiai suprantama, kad priimamas sprendimas dėl vaikų žaidimų aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Taip pat svarstytinas subjektų, priimančių sprendimą, ratas. Siūloma formuluotė apima tik butų ir kitų patalpų savininkus (taikytina daugiabučiams namams), tačiau neapima visuomeninės paskirties ir kitų objektų savininkų. Siūlomas reguliavimas tikslintinas šiuo aspektu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje reikėtų atsisakyti perbraukto paryškinto sakinio. Atsižvelgti1
projektu siūlomo teisinio reguliavimo kyla abejonių, ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo formuluotės sudarys galimybę pasiekti projekto aiškinamajame nurodytą tikslą – užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti žaidimuose, rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik žaidimų aikštelėms šalia naujai statomų pastatų, taigi jų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams siejamas tik su naujomis statybomis, tuo tarpu esamų aikštelių atnaujinimui ar naujos aikštelės įrengimui tarp senų pastatų, minėti reikalavimai nėra keliami. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, numatant pritaikymo neįgaliesiems kriterijus visų žaidimų aikštelių įrengimui ar atnaujinimui, jų nesiejant tik su naujomis aplinkinių pastatų statybomis. Atsižvelgti2
aiškinamajame rašte teigiama, kad reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taigi įstatymo įgyvendinimui turės būti pasiruošta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus teisėkūros procedūrų terminus, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat įstatymo projekto 2 straipsnį pildyti antra dalimi dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo, numatant, kad ši dalis įsigalioja anksčiau nei visas įstatymas. Atsižvelgti
technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas ir dėstytinas taip:
ministerijos Europos teisės departamentas Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑3792 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. SV‑S-1428 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. I-2044 projekto Nr. XIIIP-3792 (toliau – Įstatymo projektas) siekiui nustatyti aiškesnį teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis vaikų žaidimų aikštelės būtų pritaikomos neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Tokiu būdu užtikrinamas teisinis pagrindas, kad neįgaliesiems būtų sukurta fiziškai tinkama aplinka visose gyvenimo srityse (taip pat projektuojant ir įrengiant vaikų žaidimų aikšteles), atsižvelgiant į neįgaliųjų specialiuosius poreikius, todėl netikslinga keisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio
nuostata būtų perteklinė. Pritarti 2.
integracijos valdymas apima neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą bei priežiūrą. Ministerijos pagal kompetenciją formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą:
socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą atsako Aplinkos ministerija. Aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu, nustato (tvirtina) pastatų ir inžinerinių statinių, kuriuos būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąrašą, taip pat šių pastatų ir inžinerinių statinių pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams reikalavimus. Vaikų žaidimų aikštelių, kaip plokščiųjų horizontaliųjų inžinerinių statinių, įrengimas, pritaikant jas vaikams su negalia, reglamentuojamas galiojančiu statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1‑653
„Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“
patvirtinimo“. Analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“. 2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
V-1208 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2015
„Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 131:2015
„Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“, kuri nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros, sveikatos saugos reikalavimus ir kuri taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant žaidimų aikšteles bei patalpas. Šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems žaidimų aikšteles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad, sprendžiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aprašytą problemą, pakaktų papildyti pirmiau išvardytus teisės aktus nuostatomis, aiškiai įpareigojančiomis įrengiamas vaikų žaidimų aikšteles pritaikyti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, t. y. sprendžiant minėtą problemą, keisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą netikslinga. Pritarti12
straipsnio 2 dalimi siūlomos naujos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos yra ne Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo turinio dalykas (siūloma įtraukti nuostata reguliuotų, kas priima sprendimus dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo). Neaišku, kodėl siūloma nustatyti sprendimų dėl vaikų žaidimų aikštelių pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priėmimo procedūrą, jei numatoma, kad reikalavimas pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles neįgaliųjų specialiesiems poreikiams bus privalomas.
Neaišku ir tai, kokių butų ir kitų patalpų savininkai priimtų sprendimą dėl įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams: jei sprendimą priimtų naujai statomų pastatų savininkai, pažymėtina, kad naujai statomame pastate dar nebūtų butų ir kitų patalpų savininkų, kurie galėtų priimti sprendimą Civiliniame kodekse nustatyta tvarka; jei sprendimą priimtų šalia naujai statomų pastatų (gretimuose sklypuose (teritorijose)) jau esančių pastatų (patalpų) savininkai, pažymėtina, kad jie negalėtų įpareigoti kitame sklype (teritorijoje) statomo statinio statytojo įgyvendinti priimtus sprendimus. Pritarti
pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3792. Argumentai: Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas, nusprendė, kad šiuo Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas yra perteklinis, o siekiant išspręsti projekte keliamas problemas, reikia tobulinti poįstatyminius teisės aktus. Komitetas papildomai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlydamas atsakingoms ministerijoms parengti ir patvirtinti konkrečių poįstatyminių teisės aktų pakeitimus ir apie priimtus pakeitimus informuoti Seimo Žmogaus teisių komitetą
„už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Puidokas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Aplinkos apsaugos komitetas
2020-05-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjas Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Seimo narė Raminta Popovienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėjas Dangyras Žukauskas, Būsto klausimų vyresn. patarėjas Ramūnas Šveikauskas, Statybos normavimo klausimų vyresn. patarėjas Marius Rimkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo formuluotė, siūloma sakinio konstrukcija suponuoja, kad reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamų vaikų žaidimo aikštelių pritaikymo būtų įgyvendinami tik pritaikant būstą ir jo aplinką. Manytina, kad tai neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto siekio pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles prie įvairios paskirties objektų. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tikslintina. Pritarti 2.
2 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „siūloma įstatymu numatyti, kad naujai įrengiamos vaikų žaidimų aikštelėse prie visuomeninių ir poilsio traukos objektų, būtų privalomai įrengiamos ir vietos vaikams su negalia” (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, nevisiškai aišku, kodėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio naujoje 4 dalyje siūloma nustatyti sprendimų dėl vaikų žaidimo aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priėmimą. Įvertinus tai, kad reikalavimas pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles turėtų būti privalomas, svarstytina, ar šiuo atveju reikėtų atskiro sprendimo, kuris, butų ar kitų patalpų savininkų valia, galėtų būti ir neigiamas. Jeigu visgi būtų nuspręsta, kad sprendimas yra reikalingas, siūlomos nuostatos formuluotė turėtų būti tikslintina kalbiniu požiūriu, kad būtų aiškiai suprantama, kad priimamas sprendimas dėl vaikų žaidimų aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Taip pat svarstytinas subjektų, priimančių sprendimą, ratas. Siūloma formuluotė apima tik butų ir kitų patalpų savininkus (taikytina daugiabučiams namams), tačiau neapima visuomeninės paskirties ir kitų objektų savininkų. Siūlomas reguliavimas tikslintinas šiuo aspektu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje reikėtų atsisakyti perbraukto paryškinto sakinio. Pritarti
2019-09-04 Pastebėtina ir tai, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo kyla abejonių, ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo formuluotės sudarys galimybę pasiekti projekto aiškinamajame nurodytą tikslą – užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti žaidimuose, rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik žaidimų aikštelėms šalia naujai statomų pastatų, taigi jų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams siejamas tik su naujomis statybomis, tuo tarpu esamų aikštelių atnaujinimui ar naujos aikštelės įrengimui tarp senų pastatų, minėti reikalavimai nėra keliami. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, numatant pritaikymo neįgaliesiems kriterijus visų žaidimų aikštelių įrengimui ar atnaujinimui, jų nesiejant tik su naujomis aplinkinių pastatų statybomis. Pritarti
2019-09-042 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taigi įstatymo įgyvendinimui turės būti pasiruošta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus teisėkūros procedūrų terminus, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat įstatymo projekto 2 straipsnį pildyti antra dalimi dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo, numatant, kad ši dalis įsigalioja anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti
2019-09-04 Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas ir dėstytinas taip:
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-05-04 Lietuvos paraplegikų asociacija (toliau – LPA) susipažino su siūlomu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, kuris parengtas siekiant reglamentuoti vaikų žaidimo aikštelių įrengimą pritaikant asmenims su negalia. Pritardami siūlymui, kad teisės aktuose reikia imperatyviai nustatyti prievolę dėl vaikų žaidimo aikštelių įrengimo, tuo pačiu norime atkreipti dėmesį, kad siūlomi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio pakeitimai esamos problemos neišsprendžia, o nauja 4 dalimi padėtis pabloginama, nes nuostatoje nurodytiems subjektams suteikiama teisė padaryti išimtį iš Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvios pareigos. Iš įstatymo projekto aiškinamajame rašte aprašytų projekto rengimą paskatinusių priežasčių, suformuluotų tikslų ir uždavinių galima prielaida, kad kalbama apie vaikų žaidimo aikštelių įrengimą pritaikant išimtinai vaikams su negalia, o nuošalyje paliekami negalią turintys vaikų tėvai. Pažymėtina, kad vaikų žaidimų aikštelių prieinamumas aktualus dviem aspektais: įrenginių ir prieinamumo prie jų vaikams su negalia, o taip pat – prieinamumas iki aikštelės ir tam tikras judėjimas aikštelėje tėvams su negalia. Tuo tarpu žaidimų aikštelių projektuotojai, pavyzdžiui, akmens skaldą, žvyrą ir pan. laiko atsitrenkimą švelninančia danga, todėl ignoruoja sprendinius, kad aikštelėje atsitrenkimą švelninanti danga turėtų būti derinama su neklampiais judėjimo takais tarp įrenginių (iki įrenginių) (STR 2.03.01:2019 “Statinių prieinamumas” 77 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad pateiktas įstatymo projektas esamo reguliavimo trūkumų nesprendžia.
Įstatymų leidėjui vis tik nusprendus daryti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio pakeitimus, siūlytume rasti normos formuluotę, kuri įpareigotų Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją reglamentuoti vaikų žaidimo aikštelių prieinamumą tiek vaikams su negalia, tiek tėvams su negalia arba pačiam įstatymų leidėjui 11 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų nustatyta (aprašyta), kokia apimtimi procentais (10, 20 ar pan.) žaidimo įrenginiai privalo būti prieinami vaikams su negalia ir nustatyti prievolę užtikrinti prieinamumą tarp (iki) įrenginių tėvams. Suprantama, kad LPA teikiami siūlymai nebūtinai yra vieninteliai įmanomi ir geriausi, tačiau gali padėti suprasti problemos niuansus. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį ir į platesnę aplinkos prieinamumo žmonėms su negalia problemą, kuri nesprendžiama jau eilę metų. Kaip teisingai pastebėta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto: siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik žaidimų aikštelėms šalia naujai statomų pastatų, taigi jų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams siejamas tik su naujomis statybomis, tuo tarpu esamų aikštelių atnaujinimui ar naujos aikštelės įrengimui tarp senų pastatų, minėti reikalavimai nėra keliami. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, numatant pritaikymo neįgaliesiems kriterijus visų žaidimo aikštelių įrengimui ar atnaujinimui, jų nesiejant tik su naujomis aplinkinių pastatų statybomis. Taiklus Teisės departamento pastebėjimas atskleidžia, kad iki šiol vengiama teisės aktuose įtvirtinti esamos neprieinamos aplinkos kliūčių šalinimą. Įstatymų l;eidėjas įstatymų lygmeniu nėra įtvirtinęs net ir „lengvai pasiekiamo kliūčių pašalinimo“ kriterijų prievolės ir pan..
JT Neįgaliųjų teisių komitetas savo 2014 m. kovo 31 d. – balandžio 11 d. sesijoje patvirtinto Konvencijos 9 straipsnio komentare, be kita ko, nurodo, kad reikėtų aiškiai atskirti įsipareigojimą užtikrinti visų naujai suprojektuotų, pastatytų ar pagamintų objektų, infrastruktūros, prekių ir paslaugų prieinamumą nuo įsipareigojimo pašalinti kliūtis ir užtikrinti esamos fizinės aplinkos ir transporto, informacijos ir ryšių, taip pat visuomeninių paslaugų prieinamumą. Pritarti
2020-05-13 Lietuvos negalios organizacijų forumas (toliau – LNF) palaiko Lietuvos Respublikos Seimo narių poziciją, kad šalies teisės sistemoje nėra tinkamai įtvirtinti reikalavimai vaikų žaidimų aikšteles pritaikyti ir vaikams su negalia. Tačiau, LNF nuomone, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 11 straipsnio pakeitimo projekte siūlomos nuostatos nėra pakankamos, o siūlomas
suteikia teisę padaryti išimtį iš Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. Vaikų žaidimų aikštelių prieinamumas aktualus tiek vaikams su negalia, tiek negalią turintiems vaikų tėvams, todėl jau projektavimo stadijoje šie aspektai privalo būti įvertinti ir numatyti projekto sprendiniuose. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004
„Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 1×b, m² (čia b – butų skaičius). Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 m². Vaikų žaidimo aikštelės projektiniai sprendiniai turi tenkinti saugos reikalavimus [3.20, 3.37–3.43].
Šiame punkte esančios nuorodos nukreipia į LST EN 1176-1:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos” standarto atskiras dalis. Standartą pakeitusio dokumento įvade rašoma, kad “pripažįstamas vis didėjantis neįgaliesiems naudotojams prieinamų žaidimo priemonių poreikis. Savaime suprantama, kad dėl to žaidimų zonose reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp visų galimų naudotojų grupių saugos ir galimybės pasiūlyti reikiamo sunkumo įššūkį.” Ten pat rašoma, kad daugiau informacijos apie tai, kaip užtikrinti žaidimo priemonių tinkamumą mažiau pajėgiems naudotojams, galima rasti CEN techninėje ataskaitoje, kurioje aptariamos priemonių teikimo problemos ir galimi sprendiniai, kuriais gali pasinaudoti projektuotojai (LST EN 1176-1:2018 Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 1 dalis). Manytina, kad pacituotos nuostatos ir šiuo metu nustato pareigą įrengiamose vaikų žaidimo aikštelėse užtikrinti prieinamumą ir vaikams su negalia, todėl jokia neprieinama aikštelė negali būti pripažinta kaip tinkama naudojimui. Todėl, kaip jau minėta, negalime pritarti Neįgaliųjų socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo projekto formuluojamam siūlymui, kad sprendimą dėl šalia naujai statomų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų, ar komercinių objektų įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, kurios turi būti pritaikytos neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, priima butų ir kitų patalpų savininkai
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020-05-15 Gavome Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio 2020-05-07 rezoliucija Nr.
S-1900, kuriame prašoma pagal kompetenciją išnagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2020 m. balandžio 29 d. posėdžio sprendimą (protokolas Nr. 112-P-11) dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3792 ir apie pateikto pasiūlymo įgyvendinimą informuoti Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą (kopiją siųsti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai ir Vyriausybės kanceliarijai). Pažymime, kad Aplinkos ministerija, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, yra atsakinga „už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą“, t. y. už reikalavimų neįgaliesiems pritaikyti projektuojamus ir statomus statinius parengimą ir šių reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, bet ne už visos aplinkos (tarp jų įvairių erdvių, transporto, viešųjų paslaugų, infrastruktūros, įrangos ir pan.) prieinamumo klausimo priežiūrą. Informuojame, kad STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte nurodoma, kad prie kitos paskirties inžinerinių statinių priskiriami „fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai)“.
Mūsų nuomone, STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 priedo 4.2 papunkčio nuostata išdėstyta aiškiai (universalaus dizaino taikymas), nustatant, kad
„kitos paskirties inžineriniai statiniai (statiniai, kuriuose numatomi
lankytojų srautai)“ turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Ši nuostata, manome, taikoma visiems inžineriniams statiniams, kuriuose numatomi lankytojų srautai, tarp jų ir bet kokiems plokštiems horizontaliems inžineriniams statiniams, atskirai neišskiriant, ar tai yra sporto aikštelė, ar poilsio aikštelė, terasa, ar vaikų žaidimo aikštelė, ar kt. Atsižvelgdami į tai, manome, kad kitų inžinerinių statinių (ir plokščių horizontalių inžinerinių statinių), prie kurių priskiriama ir vaikų žaidimo aikštelė, reglamentavimas dėl jų pritaikymo neįgaliesiems yra įgyvendintas ir keisti ar papildyti statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nereikia. Pažymime, kad vaikams su negalia vietų įrengimo vaikų žaidimo aikštelėse reikalavimo nustatymas su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reglamentavimo sritimi nesietinas.
Vaikų žaidimo aikštelėse įrengiamos sūpuoklės, šliaužynės, karuselės ir pan. neatitinka Statybos įstatyme nustatytos statinio sąvokos, todėl joms šio įstatymo nuostatos netaikomos. Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai neskirti nustatyti reikalavimų objektų, įrenginių (ne statinių) įrengimui. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-01-22 Pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. I-2044 projekto Nr. XIIIP-3792 (toliau – Įstatymo projektas) siekiui nustatyti aiškesnį teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis vaikų žaidimų aikštelės būtų pritaikomos neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Tokiu būdu užtikrinamas teisinis pagrindas, kad neįgaliesiems būtų sukurta fiziškai tinkama aplinka visose gyvenimo srityse (taip pat projektuojant ir įrengiant vaikų žaidimų aikšteles), atsižvelgiant į neįgaliųjų specialiuosius poreikius, todėl netikslinga keisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, ją papildant fraze
„įskaitant vaikų žaidimų aikšteles“, nes ši nuostata būtų perteklinė. 2.
neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą bei priežiūrą. Ministerijos pagal kompetenciją formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą:
dalimi, už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą atsako Aplinkos ministerija. Aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu, nustato (tvirtina) pastatų ir inžinerinių statinių, kuriuos būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąrašą, taip pat šių pastatų ir inžinerinių statinių pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams reikalavimus. Vaikų žaidimų aikštelių, kaip plokščiųjų horizontaliųjų inžinerinių statinių, įrengimas, pritaikant jas vaikams su negalia, reglamentuojamas galiojančiu statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2019
„Statinių prieinamumas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“. Analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001
„Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“,
patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“. 2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
V-1208 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros, sveikatos saugos reikalavimus ir kuri taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant žaidimų aikšteles bei patalpas. Šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems žaidimų aikšteles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad, sprendžiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aprašytą problemą, pakaktų papildyti pirmiau išvardytus teisės aktus nuostatomis, aiškiai įpareigojančiomis įrengiamas vaikų žaidimų aikšteles pritaikyti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, t. y. sprendžiant minėtą problemą, keisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą netikslinga. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomos naujos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos yra ne Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo turinio dalykas (siūloma įtraukti nuostata reguliuotų, kas priima sprendimus dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo). Neaišku, kodėl siūloma nustatyti sprendimų dėl vaikų žaidimų aikštelių pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priėmimo procedūrą, jei numatoma, kad reikalavimas pritaikyti vaikų žaidimų aikšteles neįgaliųjų specialiesiems poreikiams bus privalomas.
Neaišku ir tai, kokių butų ir kitų patalpų savininkai priimtų sprendimą dėl įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams: jei sprendimą priimtų naujai statomų pastatų savininkai, pažymėtina, kad naujai statomame pastate dar nebūtų butų ir kitų patalpų savininkų, kurie galėtų priimti sprendimą Civiliniame kodekse nustatyta tvarka; jei sprendimą priimtų šalia naujai statomų pastatų (gretimuose sklypuose (teritorijose)) jau esančių pastatų (patalpų) savininkai, pažymėtina, kad jie negalėtų įpareigoti kitame sklype
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas, kad šiuo Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas yra perteklinis, o siekiant išspręsti keliamas problemas, reikia tobulinti poįstatyminius teisės aktus, siūloma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atmesti. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė