Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai yra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
1) vidaus sandoris yra sudaromas dėl atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose;
2) ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma įsigyti tą patį pirkimo objektą gaunant didesnę ekonominę ir/ar socialinę naudą už pinigus;
3) yra būtina užtikrinti viešąjį interesą, paslaugos teikimo nepertraukiamumąo, gerąos kokybęės ir prieinamumąo ir perkančioji organizacija gali šias aplinkybes pagrįsti.“. Teikia Seimo nariai: Jonas Jarutis Guoda Burokienė Aušrinė Norkienė Juozas Varžgalys Gintautas Kindurys Valius Ąžuolas Zenonas Streikus Tomas Tomilinas Vytautas Rastenis Aurimas Gaidžiūnas
Projekto Nr. XIIIP-3787(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai:
1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba 2) paslaugų teikimas administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo NR. XIII-328 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Rengti įstatymų pakeitimo projektus paskatino šiuo metu taikomas ydingas ir neaiškus vietos savivaldos institucijų diskrecijos teisės administruoti ir organizuoti viešąsias paslaugas įgyvendinimo ir vidaus sandorių reguliavimas. Tai sukelia daug neaiškumų ir klausimų, neleidžia užtikrinti efektyvaus vietos savivaldos institucijų veikimo bei siekti ilgalaikių vietos savivaldos tikslų. Tuo pačiu tai nepagrįstai riboja vietos savivaldos institucijų diskreciją spręsti dėl geriausių viešųjų paslaugų teikimo bei vietos savivaldos bendruomenės interesų tenkinimo būdų. Dabartinis reguliavimas yra ydingas ir neaiškus dėl šių priežasčių:
1) teisės aktuose pripažįstamas didesnis vietos savivaldos institucijų savarankiškumas vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat
2) teisės aktuose pripažįstama vietos savivaldos institucijų diskrecija ir savarankiškumas, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą bei tenkinant vietos savivaldos bendruomenės interesus, tačiau jų įgyvendinimas yra susietas su skirtingo pobūdžio ir neaiškaus turinio kriterijais, kurie neapima socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analizės.
Pirma, pagal Vietos savivaldos įstatymą, vietos savivaldos institucijos turi teisę spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo būdo, taisyklių, režimo steigiant ūkio subjektus ar teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant viešųjų paslaugų teikėją bei jo atžvilgiu įgyvendinant viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Kartu vietos savivalda yra skatinama veikti efektyviai ir strategiškai vertinti priimamus sprendimus. Tačiau faktiškai, esant realiam poreikiui, savivaldybės neturi priemonių užtikrinti strateginio pobūdžio sprendimų priėmimą ir efektyvų viešųjų paslaugų teikimą ilguoju laikotarpiu. Tam trukdo neaiškus reguliavimas bei jame numatyti skirtingo pobūdžio bei neaiškaus turinio kriterijai, kurie turi būti tenkinami, siekiant pasinaudoti vietos savivaldos institucijoms suteikta diskrecija. Konkrečiai skirtinguose teisės aktuose yra nustatyti šie skirtingi kriterijai:
Vietos savivaldos įstatymą, vietos savivaldos institucijos gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tuo pagrindu, kad kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams geros kokybės ir už mažesnę kainą. 2.
Vietos savivaldos įstatymą, vietos savivaldos institucijos gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo tuo pagrindu, kad (1) nauja ūkinė veikla yra būtina, siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus, (2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik (3) jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 3. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau – Pirkimų įstatymas), vietos savivaldos institucijos turi teisę sudaryti vidaus sandorius tuo pagrindu, jog, perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Kiekvienu iš nurodytų atvejų yra nustatyti savo esme panašūs, tačiau dėl nepagrįstų ir neaiškių priežasčių – skirtingi kriterijai. Tokie skirtumai yra nepateisinami, nes vidaus sandorių sudarymas yra neatsiejamai susijęs su vietos savivaldos institucijų teise priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, teise steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti bei teise pavesti naują ūkinę veiklą vykdyti jau veikiančioms savivaldybės valdomoms įmonėms. Todėl turėtų būti taikoma vieninga sistema, vertinant vietos savivaldos institucijų teises dėl vieno iš aukščiau nurodytų institutų naudojimo. Nustatyti skirtingi kriterijai taip pat yra neaiškaus turinio. Jų turinys yra nepaaiškintas nei teisės aktuose, nei lydimuosiuose dokumentuose, nei institucijų gairėse ar rekomendacijose. Todėl nėra jokio aiškumo, ką būtent reiškia tokios neapibrėžtos savybės kaip „gera kokybė“, „nepertraukiamumas“, „mažesnė kaina“, „būtinumas“ ir pan.
Tai lemia vietos savivaldos institucijų veiksmų ir priimamų sprendimų neužtikrintumą, kai net, jų įsitikinimu, pagrindus šias savybes, jos vėliau gali būti pripažintos nepakankamomis, būtent dėl jų turinio neaiškumo. Dar daugiau – nustatyti kriterijai yra visiškai nesusieti su socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analize, kuri yra visuotinai taikoma itin reikšminguose ir padidinto skaidrumo reikalaujančiuose projektuose, pavyzdžiui, finansuojamuose iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų[1]. Būtent socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analizė leidžia iš tiesų įvertinti konkretaus vietos savivaldos institucijos planuojamo sprendimo ir jo įgyvendinimo būdo pagrįstumą. Pavyzdžiui, ar racionalu ir naudinga vietos savivaldos bendruomenės poreikį dėl šilumos tiekimo ar susisiekimo vietiniais maršrutais paslaugų tenkinti, steigiant savivaldybės kontroliuojamą ūkio subjektą ir jo kontrolėje sutelkiant visą reikalingą infrastruktūrą, ar naudingiau tai daryti viešojo pirkimo būdu įsigyjant atitinkamas paslaugas, ar viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu? Socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analizė yra pagrindinė ir visuotinai naudojama konkrečių sprendimų vertinimo priemonė, pagal kurią yra įvertinamas finansinis, ekonominis, socialinis, aplinkos ir pan. poveikis. Atliekant analizę yra nustatomos projekto išlaidos ir jo nauda, įvairus galimas poveikis ir jis įvertinamas pinigine išraiška. Gaunamos reikšmės yra palyginamos su alternatyviais įgyvendinimo scenarijais, atsižvelgiant į tokių scenarijų skirtumus ir panašumus. Tokia išsami socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analizė leidžia pagrįstai spręsti, ar ketinamas pasirinkti sprendimas yra pagrįstas ir tinkamas, ar verta tokį sprendimą įgyvendinti.
Tokio rezultato niekaip neįmanoma gauti sprendimus vertinant tik pagal dabar nustatytus neapibrėžtus ir turinio prasme neaiškius kriterijus. Dabartinis reguliavimas ne tik nepadeda vietos savivaldos institucijoms priimti teisingų sprendimų, bet dėl savo neaiškumo ir neapibrėžtumo – dar ir trukdo. Todėl yra nesudarytos galimybės vietos savivaldos institucijoms faktiškai įgyvendinti joms suteiktą diskrecijos teisę bei pasiekti reikalaujamą efektyvumą, strateginį ir ilgalaikį sprendimų vertinimą. Todėl nors iš esmės yra pripažįstama vietos savivaldos institucijų diskrecija spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo bei vietos savivaldos bendruomenės poreikių užtikrinimo, t. y. sudaryti vidaus sandorius, priimti sprendimus dėl naujų viešųjų paslaugų teikėjų steigimo, naujų ūkinių veiklų pradėjimo ar jų pavedimo vidaus sandorio pagrindu jau veikiančiam ar naujam ūkio subjektui, tačiau nustatyti neaiškūs kriterijai neleidžia faktiškai pasinaudoti šia diskrecija. Antra, Vietos savivaldos įstatyme nustatytas reguliavimas taip pat išskiria didesnį vietos savivaldos institucijų savarankiškumą ir veikimą be išankstinio Konkurencijos tarybos leidimo tais atvejais, kai veikla yra vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo srityje ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose. Šios sritys yra išskirtos todėl, kad dėl savo specifiškumo ir poreikio nenutrūkstamai užtikrinti susijusių paslaugų teikimą, jos yra paliekamos vietos savivaldos institucijų kontrolėje.
Tačiau Vietos savivaldos įstatyme pagrįstai nustatyto didesnio savarankiškumo įgyvendinimas nurodytose srityse faktiškai praranda reikšmę, neįtvirtinus to vidaus sandorių reguliavime (Viešųjų pirkimų įstatyme bei Pirkimų įstatyme). Todėl toks teisės aktų tarpusavio prieštaringumas lemia vietos savivaldos institucijoms suteiktų teisių neveiksmingumą ir visišką neaiškumą dėl realiai vietos savivaldos institucijoms suteikiamo didesnio savarankiškumo neabejotinai prioritetinėse ir vietos bendruomenei itin svarbiose srityse. Tuo tarpu vietos savivaldos institucijų veikla ir didesnis nepriklausomumas tokiose srityse, kaip vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, yra visuotinai pripažįstamas. Tai yra specifinio pobūdžio viešosios paslaugos, kurių nenutrūkstamas teikimas yra išimtinai reikšmingas vietos savivaldos bendruomenei. Todėl, perdavus šių paslaugų teikimą bei susijusią infrastruktūrą privačiam ir išimtinai pelno siekiančiam subjektui, būtų gerokai sunkiau užtikrinti ir kontroliuoti paslaugų nepertraukiamumą. Daugumoje šių sričių taip pat yra reikalingos didelės pradinės investicijos infrastruktūrai ir realus apsisprendimas padaryti tas investicijas, būtent viešojo intereso užtikrinimo tikslais. Dėl šios priežasties tokiose srityse objektyviai sunkiai gali atsirasti konkurencija. Paslaugų specifika lemia tai, kad susidaro natūrali monopolija, kur veikia vienas ir prie rinkos poreikių prisitaikęs tiekėjas, dažnai operuojantis susijusia infrastruktūra.
Sutelkti šias paslaugas ir infrastruktūrą privataus subjekto rankose būtų itin rizikinga dėl jau aukščiau aptarto siekio šiose srityse išlaikyti nepriklausomumą bei užtikrinti paslaugų nepertraukiamumą pačiose vietos savivaldos bendruomenei svarbiausiose srityse. Neatsitiktinai šiose srityse yra pastebimos visuotinės tendencijos grąžinant arba naujai perduodant šias sritis būtent į viešojo sektoriaus kontrolę. Šias tendencijas labiausiai atspindi toliau pateikiami pavyzdžiai apie didžiausias ekonomikas kuriančių valstybių pasirinkimus pereiti nuo privataus prie viešojo sektoriaus:
tiekimo sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija ryškiai pastebima Prancūzijoje (106 atvejai), Didžiojoje Britanijoje (61 atvejis), Ispanijoje (27 atvejai), Vokietijoje (17 atvejų). Prancūzija iki tol buvo žinoma kaip turinti ilgiausią istoriją vandens tiekimo sektoriaus privatizavime, kur veikė visame pasaulyje gerai žinomi tiekėjai „Veolia“ ir „Suez“. 2. Energijos tiekimo sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Vokietijoje (284 atvejai). Tokios pačios tendencijos matomos ir Lietuvoje, susigrąžinant šilumos tinklus. Mastą energijos srityje be kita ko padidina ir siekis diegti atsinaujinančius energijos šaltinius, užtikrinti aplinkos apsaugą ir mažinti taršą. 3. Atliekų tvarkymo sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Vokietijoje (13 atvejų) ir Didžiojoje Britanijoje (7 atvejai). 4. Transporto sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Prancūzijoje (20 atvejų). 5. Sveikatos ir socialinio sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Norvegijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse (37 atvejai).
Pagrindinės tokių tendencijų susiformavimo priežastys yra siekis užtikrinti finansavimo skaidrumą ir mažinti kaštus, gerinti paslaugų kokybę, susigrąžinti šių paslaugų operavimo priežiūrą bei kontrolę, užtikrinti skaidrumą ir atskaitingumą. Nors daugelis šių paslaugų perkėlimo viešajam sektoriui atvejų vyksta būtent paskutiniu metu ir dar negalima pilnai įvertinti viešojo sektoriaus dėl tokio perkėlimo sutaupytų sumų, tarptautinėje bendruomenėje jau yra pateikiamas ne vienas ženklaus sutaupymo pavyzdys. Norvegijoje (Bergene) dviejų pagyvenusių žmonių priežiūros centrų perkėlimas į viešojo sektoriaus rankas leido sutaupyti apie 0,5 mln. Eur. Didžiojoje Britanijoje (Londone) viešasis sektorius sutaupė apie 1 mlrd. Eur, kai perėmė transporto paslaugų teikimą. Ispanijoje (Valjadolide) buvo paskaičiuota, kad teritorijų ir gatvių priežiūros paslaugos, užtikrinant jas vidaus sandorio pagrindu, kainavo apie
atliekų tvarkymo paslaugas perkėlus į viešojo sektoriaus rankas buvo sutaupyta apie
laikotarpiu vykstančius viešųjų paslaugų perėmimus iš privataus į viešojo sektoriaus rankas, tokių pavyzdžių bus gerokai daugiau. Todėl akivaizdu, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatytas didesnis vietos savivaldos institucijų savarankiškumas veikiant tokiose srityse kaip vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, yra pagrįstas ir labai reikšmingas.
Todėl turėtų būti užtikrintas visapusiškas tokio savarankiškumo įgyvendinimas, pašalinant dabartinio reguliavimo trūkumus Viešųjų pirkimų įstatyme ir Pirkimų įstatyme. Dėl aukščiau identifikuotų dabartinio teisinio reguliavimo trūkumų, praktikoje vietos savivaldos institucijos susiduria su eile neigiamo pobūdžio pasekmių. Tam tikrais atvejais visiškai dirbtinai skatinamas viešųjų paslaugų perkėlimas į privataus sektoriaus rankas eliminuoja vietos savivaldos institucijų diskreciją spręsti dėl efektyviausio ir ilgalaikėje perspektyvoje naudingiausio viešųjų paslaugų teikimo būdo bei vietos savivaldos bendruomenės poreikių užtikrinimo. Skirtingose vietos savivaldos institucijose nustatytos panašaus pobūdžio problemos tendencingai rodo, jog jos kyla būtent dėl aukščiau aptartų teisinio reguliavimo trūkumų. Konkrečiai, dabartinio teisinio reguliavimo trūkumai yra akivaizdūs žemiau analizuojamais atvejais konkrečiose vietos savivaldybėse ir konkrečių faktinių aplinkybių kontekste. Kaip jau minėta, analogiškos problemos fiksuojamos ne tik Lietuvos mastu, tačiau ir visoje Europoje, kur vis dažniau yra atsigręžiama į tai, kad tam tikros viešųjų paslaugų sritys tam tikrais atvejais turi būti išlaikomos vietos savivaldos institucijų rankose. Neaiškus vietos savivaldos institucijų diskrecijos reguliavimas šiose srityse lemia toliau aptariamas problemas:
nuo privataus sektoriaus.
Perdavus infrastruktūrą privačiam sektoriui, vietos savivaldos institucijos praranda savo savarankiškumą, teikiant viešąsias paslaugas, ir tampa priklausomos nuo privataus sektoriaus. Tokia situacija lemia vietos savivaldos institucijų derybinės galios praradimą santykiuose su viešąsias paslaugas teikiančiu privačiu subjektu. Kadangi vietos savivaldos institucija bet kuriuo atveju turi užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą, privatus subjektas gali lengvai manipuliuoti, reikalaudamas didesnės kainos, papildomų mokėjimų, mažindamas paslaugų kokybę. Jeigu tokiam privačiam subjektui yra perduota su paslaugų teikimu susijusi infrastruktūra ir dėl to atitinkamai rinkoje nėra konkurencijos, ilgalaikėje perspektyvoje vietos savivaldos institucijos neturi realių svertų, kaip užtikrinti aukštą kokybę ir racionalią kainą. Tuomet viešųjų paslaugų teikimas tampa priklausomas nuo vieno konkretaus privataus subjekto ir susidaro monopolija. Tokiais atvejais, kai egzistuoja monopolijos ar dominuojančios padėties susikūrimo rizika, viešųjų paslaugų teikimas bei susijusi infrastruktūra turėtų priklausyti viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje žaliųjų plotų šienavimo ir želdynų priežiūros paslaugas daugiau nei 10 metų teikė vienas privataus sektoriaus subjektas. Kadangi šioje paslaugų teikimo rinkoje nebuvo susidariusi konkurencija, privataus sektoriaus subjektas turėjo derybinę galią, nevyko lygiavertės derybos dėl paslaugų teikimo kokybės ar kainos. Todėl buvo taikomos ženkliai didesnės kainos nei įprasta. Situaciją pavyko pakeisti tik dalį tokių paslaugų pavedus teikti savivaldybės valdomai įmonei. Tai padidino konkurenciją ir panaikino privataus sektoriaus subjekto turėtą derybinę galią. Todėl minėtų paslaugų teikimo kaina buvo sumažinta net 18 %.
Akivaizdu, kad vienvaldės pozicijos suteikimas būtent privačiam ūkio subjektui lemia neigiamas pasekmes, kurios vienu ar kitu būdu neleidžia tenkinti vietos savivaldos bendruomenės interesų už mažiausią kainą ir efektyviausiu būdu. 2. Neužtikrintas privataus sektoriaus veiklos tęstinumas. Viešųjų paslaugų teikimas dažnai nesudaro galimybių privačiam subjektui iš tokios veiklos generuoti jo užsibrėžto pelno. Paaiškėjus veiklos nuostolingumui, privataus sektoriaus subjektai dažnai nutraukia paslaugų teikimą arba reikalauja reikšmingų papildomų mokėjimų. Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybė 2017 m. buvo sudariusi sutartį su privataus sektoriaus subjektu dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo. Iki sutarties pabaigos likus dar beveik pusei metų, privatus sektoriaus subjektas pranešė apie sutarties nutraukimą, motyvuodamas, kad jam yra nuostolinga vežti keleivius. Sutartis buvo nutraukta neatsižvelgiant į tai, kad, teikiant keleivių vežimo paslaugas, kartu buvo užtikrinamas ir moksleivių vežimas į mokyklas iš aplinkinių Telšių rajono savivaldybės vietovių. 3. Dideli sutarčių su privačiu sektoriumi priežiūros ir administraciniai kaštai. Net ir perdavus konkrečių viešųjų paslaugų teikimą privačiam subjektui, vietos savivaldos institucijos bet kuriuo atveju išlieka atsakingos, kad tokios paslaugos būtų savalaikiai ir kokybiškai teikiamos vietos bendruomenei. Todėl vietos savivaldos institucijos privalo administruoti tokių paslaugų teikimą ir kontroliuoti susijusių sutarčių vykdymą. Tai reikalauja didelės apimties papildomų kaštų, nes tokia priežiūra turi būti atliekama nuolatos ir ją turi atlikti kompetentingi specialistai. Tokiai funkcijai paskyrus vidinius darbuotojus gali kilti ne tik kompetencijos klausimas. Sutelkus priežiūrą ir kontrolės vykdymą viename ar keliuose specialistuose, didėja korupcijos rizika.
Dažniausiai siekiant iš tikrųjų veiksmingos sutarčių vykdymo priežiūros, vietos savivaldos institucijos turi samdyti išorės specialistus, kurie profesionaliai ir nešališkai atliktų sutarties vykdymo priežiūrą. Tai reiškia ne tik ženklius papildomus kaštus, tačiau ir sudėtingą tokių specialistų paieškos procedūrą. Vietinėje konsultantų rinkoje nėra tiek daug kompetentingų specialistų, nes vietos savivaldos institucijų įgyvendinami projektai yra vienkartiniai ir jų priežiūrai yra reikalingos specializuotos žinios. Kontrolė taip pat yra reikalinga ir tais atvejais, kai viešosios paslaugos yra teikiamos vietos savivaldos institucijų kontroliuojamų subjektų, tačiau tuomet ji įgyvendinama per bendrą tokio subjekto kontrolę. Kontrolės procesą ženkliai palengvina ir tai, kad toks subjektas dažniausiai būna įsteigtas konkrečiai viešajai paslaugai teikti ir dėl to yra suinteresuotas tos paslaugos teikimu, o ne išimtinai pelno siekimu. 4. Žinių trūkumas tinkamai atlikti pradines pirkimo procedūras ir tinkamai apsibrėžti pirkimo objektą. Vietos savivaldos institucijos neretai susiduria su problema, kad netinkamai apibrėžtas pirkimo objektas, o neapgalvota konkrečių viešųjų paslaugų teikimo specifika lemia tai, kad faktinis vietos savivaldos poreikis yra nepatenkinamas. Kartais itin detaliai apsibrėžti pirkimo objektą yra faktiškai neįmanoma, nes neįmanoma numatyti visų įmanomų gyvenimo atvejų. Tokiu atveju iš privataus sektoriaus subjektų neretai pritrūksta lankstumo, siekiant atitinkamas paslaugas suteikti tinkamai ir pagal konkrečią faktinę situaciją, o ne tik formaliai – pagal sutarties nuostatas. Todėl viešosios lėšos yra mokamos už ne visiškai poreikius atitinkančias paslaugas. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybėje, sudarius sutartį su privataus sektoriaus subjektu dėl aplinkos tvarkymo paslaugų teikimo, buvo netinkamai apibrėžtas pirkimo objektas.
Todėl vykdant sutartį teko susidurti su tokia situacija, kad paslaugos buvo teikiamos išimtinai formaliai ir šiukšlės buvo surenkamos tik per visą šaligatvio plotą (kaip tai buvo numatyta sutartyje), tačiau nebuvo surenkamos tos šiukšlės, kurios yra nukritusios nuo šaligatvio ant važiuojamosios kelio dalies arba ant šalia šaligatvio einančio žolės ploto. Taip pat dalį šiukšlių išvis buvo atsisakoma surinkti, motyvuojant tuo, kad jos nepatenka į bendrą apibrėžimą „įvairios atliekos“ ir yra priskiriamos atskiroms šiukšlių rūšims, tokioms kaip „padangos“, „langai“ ir pan. Kai aplinkos tvarkymo paslaugas atlieka savivaldybės valdoma įmonė, abu subjektai turi bendrą viešojo intereso siekimo požymį, kuris užtikrina ne formalų požiūrį į sutarties objektą, o konkrečios problemos išsprendimą. 5. Negalėjimas užtikrinti operatyvaus problemos sprendimo. Vietos savivaldos esmė ir tikslas yra susijęs būtent su tuo, kad atitinkamos problemos turi būti sprendžiamos ne centralizuotai valstybiniu lygiu, tačiau operatyviai ir atsižvelgiant į konkrečios vietos savivaldos poreikius. Tuo tarpu tokio pobūdžio paslaugas įsigyjant viešojo pirkimo /pirkimo procedūrų pagrindu, sutartis yra sudaroma su tiekėju, nepriklausomai nuo jo buveinės vietos ir gebėjimo prisitaikyti prie konkrečios vietos savivaldos bendruomenės poreikių. Todėl vietos savivaldos institucijos negali užtikrinti operatyvios reakcijos į staiga atsiradusias problemas. Dar daugiau, yra tokių situacijų, kurių nenumatysi ir iš anksto dėl jų sutarties nesudarysi, tačiau atsiradus poreikiui, atitinkamos paslaugos ar darbai turi būti suteikiami greitai ir operatyviai.
Tokiu atveju vietos savivaldos institucijoms, siekiant tinkamai suteikti viešąsias paslaugas ir tinkamai vykdyti savo savarankiškąsias funkcijas, yra neabejotinai būtina ir reikšminga, kad pasitelkiamas subjektas būtų prieinamas kaip įmanoma greičiau. Tai ypatingai svarbu vandens tiekimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo, nuotekų valymo srityse. Pavyzdžiui, Anykščių rajono savivaldybėje, vykdant sutartį dėl medžių pjovimo paslaugų teikimo, teko susidurti su tokia situacija, kai buvo reikalinga skubiai suteikti paslaugas ir pašalinti didelio vėjo sukeltus padarinius, t. y. ant kelio užvirtusius prilaužytus medžius. Tačiau paslaugos negalėjo būti tinkamai ir laiku suteiktos, nes paslaugų teikėjas buvo įsikūręs ne Anykščių rajono savivaldybėje, o Kaune. Todėl dar turint suplanuotų paslaugų teikimų kitiems subjektams ir kitose vietose, realiai paslauga buvo suteikta po reikšmingai ilgesnio laiko tarpo. Tuo tarpu anksčiau analogiškas paslaugas perkant iš savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kuri yra įsteigta konkrečiai savivaldybei ir konkrečiai paslaugai teikti, paslaugos būdavo suteikiamos, atsižvelgiant į savivaldybės poreikius ir greitai sprendžiant kilusias problemas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siūlomais įstatymų pakeitimais siekiama išspręsti identifikuotas problemas dėl neaiškaus teisinio reguliavimo apibrėžiant vietos savivaldos institucijų diskreciją bei teisę priimti sprendimus dėl pakankamai efektyvaus ir racionalaus vietos savivaldos bendruomenės poreikių tenkinimo būdo.
To neužtikrina dabartinis reguliavimas, kuriame (1) vietos savivaldos institucijų teisė priimti sprendimus yra susieta su skirtingais ir neaiškaus turinio kriterijais, o ne su ekonominės ir
(ar) socialinės naudos vertinimu bei (2) dėl teisės aktų tarpusavio nesuderinamumo neužtikrinta vietos savivaldos institucijų teisė veikti vietos savivaldos bendruomenei itin reikšmingose srityse, tokiose kaip vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Jonas Jarutis bei kiti Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu vietos savivaldos institucijų diskreciją bei veikimą užtikrinant vietos savivaldos bendruomenės interesus reguliuoja Vietos savivaldos įstatymas bei Viešųjų pirkimų įstatymas ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas. Vietos savivaldos įstatymas:
suteikia teisę spręsti dėl viešųjų paslaugų užtikrinimo būdo, taisyklių, režimo, šiuo tikslu steigiant ūkio subjektus ar teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant viešųjų paslaugų teikėjus (9 straipsnio 1 dalis). 2.
teisę steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tais atvejais, kai kiti tiekėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams geros kokybės ir už mažesnę kainą (9 straipsnio 2 dalis). 3. Suteikia teisę pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą, kai tenkinamos šios sąlygos: (1) nauja ūkinė veikla yra būtina, siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus, (2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir (3) tik jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Papildomai siekiant vykdyti naują ūkinę veiklą turi būti gautas Konkurencijos tarybos išankstinis leidimas (9 (1) straipsnio 1–2 dalys). 4. Suteikia teisę pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą be Konkurencijos tarybos išankstinio leidimo, kai veikla yra vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo veikla ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose (9(1) straipsnio 3 dalis).
Viešųjų pirkimų įstatymas (10 straipsnis) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (19 straipsnis) numato galimybę sudaryti vidaus sandorius tais atvejais, kai tenkinamos bendrosios vidaus sandorių sudarymo sąlygos, t. y. (1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja taip, kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, (2) daugiau kaip 80 % kontroliuojamos perkančiosios organizacijos per paskutinius 3 finansinius metus gautų vidutinių pajamų yra gauta iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, (3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo; bei tenkinama papildoma sąlyga, jog, perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Pažymėtina, kad tik bendrosios sąlygos yra numatytos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų ir direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų. Abi direktyvos nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo. Priešingai, direktyvose vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų.
Vidaus sandoriai galimi, kai perkančioji organizacija perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 % veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Tuo tarpu papildoma sąlyga dėl to, jog, perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo, yra nustatyta išimtinai nacionalinėje Lietuvos teisėje ir neturi jokių sąsajų su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu. Aplinkybę, kad papildoma sąlyga yra perteklinė, vertinant pagal minėtose direktyvose nustatytą reguliavimą, patvirtino ir generalinio advokato Gerard Hogan išvada Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėjamoje byloje C-285/18. Išvadoje akcentuojama tai, kad papildoma sąlyga nustato griežtesnį reguliavimą nei jis reikalaujamas direktyvose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomais Vietos savivaldos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymų pakeitimais bus pasiekti šie rezultatai: 1.
Bus tarpusavyje suderinti teisės aktai, kurie reguliuoja vietos savivaldos institucijų diskreciją bei veikimą, užtikrinant vietos savivaldos bendruomenės interesus. Todėl neliks dabar esančių neaiškumų dėl Vietos savivaldos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, kurie tam tikrais atvejais neleidžia vietos savivaldos institucijoms realizuoti joms suteiktas teises ir įgyvendinti joms priskirtas funkcijas. 2. Bus daugiau aiškumo, užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme numatytą vietos savivaldos institucijų savarankiškumą, veikiant vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, kuris šiuo metu yra neefektyvus dėl neaiškaus jo reguliavimo vidaus sandorių atžvilgiu. 3. Bus daugiau aiškumo, užtikrinant vietos savivaldos institucijų galimybes, priimant sprendimus dėl viešųjų paslaugų teikimo, remtis socialiniu ekonominiu vertinimu, kuris pagal įprastinę praktiką yra naudojamas itin reikšminguose ir padidinto skaidrumo reikalaujančiuose projektuose, pavyzdžiui, finansuojamuose iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymų keitimų pasekmių nenumatoma.
Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai vertino siūlomų įstatymų keitimų poveikį konkurencijai. Tačiau galimas poveikis konkurencijai nenustatytas. Kadangi jais siekiama suderinti teisės aktus ir pašalinti neaiškumus, siūlomi įstatymų pakeitimų projektai neturės įtakos nei vienai iš susijusių sričių, t. y. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepaveiks ūkio subjektų įėjimo į rinką, ūkio subjektų galimybių konkuruoti ar paskatų veiksmingiau konkuruoti. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymų pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms, nes siūlomais įstatymų pakeitimais nėra siūlomas naujas reguliavimas ar nustatoma nauja sistema, jais siekiama tik suderinti teisės aktus ir pašalinti neaiškumus bei teisinį neapibrėžtumą ir nustatyti aiškesnes sąlygas vietos savivaldos institucijų diskrecijos įgyvendinimui bei sprendimų priėmimui. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant užtikrinti vieningą reguliavimą ir maksimalią susijusių teisės aktų tarpusavio atitiktį, siūlomi kelių šiame aiškinamajame rašte aptariamų įstatymų pakeitimai: Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Įstatymo projekte sąvokos nekeičiamos ir naujos nesiūlomos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektus, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priimti įstatymų projektai papildomų išlaidų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Savivaldos institucijos, viešosios paslaugos, ūkinė veikla, naujas viešųjų paslaugų teikėjas, sprendimas dėl naujos ūkinės veiklos, nauja ūkinė veikla, vidaus sandoriai, savivaldybė, perkančioji organizacija, perkantysis subjektas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų.
Teikia Seimo nariai: Jonas Jarutis Guoda Burokienė Aušrinė Norkienė Juozas Varžgalys Gintautas Kindurys Valius Ąžuolas Zenonas Streikus Tomas Tomilinas Vytautas Rastenis Aurimas Gaidžiūnas [1] https://ppplietuva.lt/lt/leidiniai/investiciju-projektu-kuriems-siekiama-gauti-finansavima-is-europos-sajungos-strukturines-paramos-ir-ar-valstybes-biudzeto-lesu-rengimo-metodika
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas:
keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio
derinamos su Švietimo įstatyme ir Socialinių paslaugų įstatyme vartojama terminija. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte terminas „ekonominė ir/ar socialinė nauda už pinigus“ turėtų būti suderintas su keičiamame įstatyme vartojama „ekonominio naudingumo“, „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ terminija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyti, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas kai „paslaugų teikimas administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
Nr. XIIIP-3789(2) Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti ne viešųjų paslaugų teikimo administravimo pagrindus, atvejus ar tvarką, o atvejus, kada gali būti steigiami nauji viešųjų paslaugų teikėjai arba šių paslaugų teikimas pavedamas jau įsteigtam paslaugų teikėjui. Pagal vertinamu projektu siūlomą reguliavimą nėra aišku, ar numatoma galimybė sudaryti vidaus sandorius perkant viešųjų paslaugų teikimą iš Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų tiekėjų, ar sudarant bet kokius sandorius su šiais tiekėjais. Projekte turėtų būti aiškiai nurodyta su kokiais subjektais arba kokių paslaugų pirkimui gali būti sudaromi vidaus sandoriai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-12-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos atstovė Giedrė Banytė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Aurelija Ylė, LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė, Respublikos Prezidento patarėja Rėda Brandišauskienė, UAB Meta Advisory lobistė, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė, Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Lietuvos verslo konfederacijos lobistas Andrius Romanovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-261 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas: 1.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 1 punkte vartojamos sąvokos „ugdymo įstaigos“ bei „globos įstaigos“ turėtų būti derinamos su Švietimo įstatyme ir Socialinių paslaugų įstatyme vartojama terminija. Pritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui Nr. 1.1. Šio pasiūlymo formuluotėje minėtos sąvokos nevartojamos. Tačiau, atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą ir į Vyriausybės pasiūlymą, kad viešųjų paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti teikti savo įsteigtiems juridiniams asmenims, sąrašas turėtų būti išdėstytas Vietos savivaldos įstatyme, o Viešųjų pirkimų įstatyme būtų numatytos tik vidaus sandorių sudarymo sąlygos ir įtvirtinta nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą, Vietos savivaldos įstatyme keičiamame 9 straipsnyje vietoj sąvokos „ugdymo įstaigos“ vartotina sąvoka „švietimo įstaigos“, o vietoj sąvokos „globos įstaigos“ vartotina sąvoka „socialinės globos įstaigos“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„ekonominė ir/ar socialinė nauda už pinigus“ turėtų būti suderintas su
keičiamame įstatyme vartojama „ekonominio naudingumo“, „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ terminija. Pritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui Nr. 1.1. Šio pasiūlymo formuluotėje minėta sąvoka nevartojama. 3. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-09-05 Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3787 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-09 Išvados priedas Nr. 1, 3 lapai. Pateikia Europos
projektams. Pritarti
tvarkytojų asociacija, 2019-10-16 Išvados priedas Nr. 2, 8 lapai. Nepritaria projektams. Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymams. Projektas parengtas siekiant pašalinti dabartinio vidaus sandorių reguliavimo spragas ir neaiškumą bei užtikrinti aiškų ir prieinamą vidaus sandorių reguliavimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad vidaus sandoriui gali būti keliami tik tokie papildomi reikalavimai, kurie yra konkretūs, aiškūs ir pagal kuriuos galima iš anksto numatyti, ar konkrečiu atveju vidaus sandoris yra galimas, ar ne. Gyventojams kritiškai svarbių paslaugų teikimas efektyviau užtikrinamas paties sektoriaus, t. y. savivaldybių tiesiogiai ar per kontroliuojamas įmones. Tai patvirtina ne tik nuoseklios dabartinės tendencijos Europos Sąjungos šalyse ir ypatingai vakarų Europoje, bet parodo ir daugybė pavyzdžių Lietuvoje (pvz., šilumos ūkių perdavimo privatiems paslaugų teikėjams nesėkmės ir ženkliai didesnės kainos, nei šias paslaugas teikiant savivaldybės įmonėms). 3. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2019-11-05 Išvados priedas Nr. 3, 7 lapai Siūlome nepritarti Projektams ir tobulinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybėms nustatant pareigą periodiškai vertinti SVĮ vykdomų veiklų pagrįstumą, naudojant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9¹ str. 1 d. nurodytus kriterijus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl SVĮ veiklų vykdymo tęstinumo bei 9¹ str. 3 d. laikyti negaliojančia.
Dauguma pateiktų argumentų yra bendras nepritarimas vidaus sandoriams ir jų taikymui, o ne konkrečioms projekte siūlomoms jų taikymo sąlygoms. Nepritariant patiems vidaus sandoriams, lieka neaiškus ir spragomis pasižymintis teisinis reguliavimas, iš esmės apribojantis savivaldybių teises pačioms, per savo kontroliuojamas subjektus, teikti jų gyventojams reikalingas viešąsias paslaugas. Projektas parengtas siekiant pašalinti dabartinio vidaus sandorių reguliavimo spragas ir neaiškumą bei užtikrinti aiškų ir prieinamą vidaus sandorių reguliavimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad vidaus sandoriui gali būti keliami tik tokie papildomi reikalavimai, kurie yra konkretūs, aiškūs ir pagal kuriuos galima iš anksto numatyti, ar konkrečiu atveju vidaus sandoris yra galimas, ar ne. Gyventojams kritiškai svarbių paslaugų teikimas efektyviau užtikrinamas paties sektoriaus, t. y. savivaldybių tiesiogiai ar per kontroliuojamas įmones. Tai patvirtina ne tik nuoseklios dabartinės tendencijos Europos Sąjungos šalyse ir ypatingai vakarų Europoje, bet parodo ir daugybė pavyzdžių Lietuvoje (pvz., šilumos ūkių perdavimo privatiems paslaugų teikėjams nesėkmės ir ženkliai didesnės kainos, nei šias paslaugas teikiant savivaldybės įmonėms). 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-11-19
palaikomi projektai. Pritarti
Išvados priedas Nr. 10, 2 lapai. Lietuvos savivaldybių asociacija pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3787, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3788, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 9, 91 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-3789“, priimtam 2019 m. gruodžio 4 d. Vyriausybės posėdyje. Pritarti
2019-10-31 Išvados priedas Nr. 11, 2 lapai. Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789. Nepritarti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. 8. Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija ir Viešojo ir privataus sektorių partnerystės asociacija 2019-11-05 Išvados priedas Nr. 12, 4 lapai Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789. Nepritarti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. 9. Asociacija Infobalt 2019-11-06 Išvados priedas Nr. 13, 2 lapai Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789. Nepritarti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. 10. Investuotojų forumas 2019-12-12 Išvados priedas Nr. 14 2 lapai. Nepritaria įstatymų projektams Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789. Nepritarti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. 11. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2019-11-06 Išvados priedas Nr. 15,
19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789.
XIIIP-3789. Nepritarti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. 12. Verslo organizacijos 2019-12-02 Išvados priedas Nr. 16,
19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789. Nepritarti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. 13. Investuotojų forumas, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija 2019-11-05 Išvados priedas Nr. 17,
19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789. Nepritarti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. 14. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija 2019-11-05 Išvados priedas Nr. 18,
19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789. Nepritarti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2019-09-05 Išvados priedas Nr. 6, 4 lapai. Apibendrinus tai kas išdėstytą, Įstatymų projektus vertiname kaip galinčius pažeisti konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą ir todėl siūlome jiems nepritarti. Nepritarti Pateikiami argumentai iš esmės siejami su tariamai galinčiomis kilti problemomis dėl sąžiningos konkurencijos pažeidimo, viešojo sektoriaus subjektų dominuojančios padėties įtvirtinimo, korupcijos, skaidrumo stokos ir pan.
Tačiau tam pagrįsti yra remiamasi tik neigiama ankstesne vidaus sandorių sudarymo praktika, kai tinkamai nereguliuojant ir nekontroliuojant vidaus sandorių instituto susiklostė įvairios nepriimtinos situacijos, kai savivaldybės pavesdavo savo valdomoms įmonėms teikti su viešuoju interesu nesusijusias veiklas arba siejant vidaus sandorius su situacijomis, kai juos netinkamai taikė valstybės valdomos įmonės, apeidamos viešųjų pirkimų reguliavimą santykiuose su dukterinėmis įmonėmis. Tokie argumentai niekaip negali paneigti visoje Europos Sąjungoje pripažįstamo, taikomo ir kai kuriose srityse (vandens, atliekų, šilumos tinklų) netgi skatinamo vidaus sandorių instituto taikymo. Sąžininga konkurencija, būtinybė užtikrinti vienodas sąlygas svarbi visų pirma konkurencijos tarp privačių subjektų aspektu, o ne tarp privačių subjektų ir viešojo sektoriaus. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2019-09-06 Išvados priedas Nr. 7, 4 lapai. Vidaus sandoriai turi likti išimtis, o ne taisyklė. Nekeisti reguliavimo, kol nėra gautas ESTT sprendimas dėl vidaus sandorių. Pritarti iš dalies Projekte nesiūloma nustatyti mažesnių nei Europos Sąjungos reikalavimų vidaus sandoriams sudaryti, nesiūloma taikyti vien tik iš Europos Sąjungos teisės kylančius formalius kriterijus dėl priklausomumo ir kontrolės. Projekte siūloma įtvirtinti aiškius, konkrečius ir iš anksto numatomus kriterijus vidaus sandoriui sudaryti. Siūloma nustatyti tokius kriterijus, kurie sudarytų ne tik teorines galimybes pasinaudoti vidaus sandorio institutu, tačiau ir realias faktines galimybes tenkinant vidaus sandorio sąlygas pasirinkti, kokiu būdu konkrečiu atveju geriausia užtikrinti vietos bendruomenės poreikius ir teikti viešąsias paslaugas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo kreipimosi. Savo sprendime ESTT konstatavo, kad vidaus sandoriui gali būti keliami tik tokie papildomi reikalavimai, kurie yra konkretūs, aiškūs ir pagal kuriuos galima iš anksto numatyti, ar konkrečiu atveju vidaus sandoris yra galimas, ar ne. Projektas patikslintas pagal Vyriausybės pasiūlymą, kuriame nustatoma, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi tik išimtiniu atveju ir kai tenkinamos įstatyme nustatytos konkrečios sąlygos. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-09-10 Išvados priedas Nr. 8, 5 lapai. Iš esmės tobulinti projektus ir atsisakyti nuostatų, privilegijuojančių savivaldybių subjektus. Nepritarti Siūlomi pakeitimai ne privilegijuoja savivaldybių subjektus, o užtikrina gyvybiškai reikalingų paslaugų kokybišką ir nepertraukiamą teikimą gyventojams. Visi pateikti argumentai yra bendras nepritarimas vidaus sandoriams ir jų taikymui - o ne konkrečioms projekte siūlomoms jų taikymo sąlygoms. Nepritariant patiems vidaus sandoriams, lieka neaiškus ir spragomis pasižymintis teisinis reguliavimas, iš esmės apribojantis savivaldybių teises pačioms, per savo kontroliuojamas subjektus, teikti jų gyventojams reikalingas viešąsias paslaugas. Nepritariant projektui yra remiamasi argumentais, kurie konkrečiais atvejais ne tik nėra susiję su vidaus sandorių instituto taikymu, tačiau taip pat yra klaidingi ar klaidingai interpretuojami, suteikiant neigiamą įspūdį apie vietos savivaldos institucijų kompetencijas, siekius bei tikslus. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-10-31 Išvados priedas Nr. 9, 3 lapai.
9, 3 lapai. Dėl Vyriausybės nutarimo projekto: atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti korupcijos rizikų, užtikrinti konstitucinį sąžiningos konkurencijos laisvės principą, sudaryti sąlygas viešąsias lėšas panaudoti efektyviausiu, racionaliausiu ir ekonomiškiausiu būdu, siūlytina atsisakyti privilegijuojančių savivaldybių subjektus nuostatų. Nepritarti Žr. argumentus prie Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 -09-10 rašto. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-121 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 3, 4, 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3787 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3788 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3788) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 9¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3789 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3789) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria yra panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p.
56) (toliau – Direktyva), preambulės
viešųjų institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešosiomis institucijomis. Taip pat pabrėžiamas būtinumas užtikrinti, kad dėl viešojo sektoriaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, kuriam viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, nebūtų iškreipta konkurencija ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu tiek, kiek taip bendradarbiaujant paslaugų teikėjas atsidurtų privilegijuotoje padėtyje savo konkurentų atžvilgiu. Įvertinus šiuos viešųjų pirkimų reguliavimo tikslus Direktyvoje įtvirtintos sąlygos, kuriomis perkančioji organizacija gali sudaryti vidaus sandorį nepažeisdama konkurencijos privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad viešųjų paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti teikti savo įsteigtiems juridiniams asmenims, sąrašas turėtų būti išdėstytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, o Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme turėtų būti numatytos tik vidaus sandorių sudarymo sąlygos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant užkirsti kelią galimam perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių ir sukurti geresnes sąlygas privatiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, palyginti su Direktyva, papildomai nustatyta, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik su perkančiąja organizacija ir tik tuo atveju, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.
Tačiau, kaip pažymėta Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, toks reguliavimas turi trūkumų Įstatymų projektuose išdėstytų paslaugų teikimo atvejais, taip pat tais atvejais, kai teikiant viešąją paslaugą reikia valdyti ir naudoti savivaldybės infrastruktūrą. Perdavus infrastruktūrą privačiam sektoriui, vietos savivaldos institucijos tampa priklausomos nuo vieno konkretaus privataus subjekto, susidaro natūrali monopolija, nėra garantijų, kad bus užtikrinama tinkama infrastruktūros priežiūra. Ir priešingai – naudojantis vidaus sandorių institutu yra sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms į viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą, užtikrinama didesnė sudarytų sutarčių vykdymo kontrolė ir sklandesnis viešųjų poreikių tenkinimas. Todėl Įstatymų projektai turėtų būti papildyti nuostatomis, leidžiančiomis pavesti viešosios paslaugos teikimą savivaldybės jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant sudaryti sąlygas vietos savivaldos perkančiosioms organizacijoms tinkamai atlikti įstatymuose nustatytas funkcijas, siūlytina: 1.1. pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3787 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai:
1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba
2) paslaugų teikimas administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.“
Jurgis Razma 2019-10-091 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vidaus sandoris yra sudaromas dėl atliekų tvarkymo, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, gyventojų bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo, gyventojų poilsio organizavimo, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimo ir stebėsenos, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimo, kapinių priežiūros organizavimo,;
Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo idėjai, kad tikslinga plėsti paslaugų ratą, kurias teikiant gyventojams būtų sudaromi vidaus sandoriai.
Seimo narys Jurgis Razma 2019-10-091 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vidaus sandoris yra sudaromas dėl atliekų tvarkymo, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, gyventojų bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo, gyventojų poilsio organizavimo, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimo ir stebėsenos, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimo, kapinių priežiūros organizavimo,;
Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo idėjai, kad tikslinga plėsti paslaugų ratą, kurias teikiant gyventojams būtų sudaromi vidaus sandoriai. Komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlymui, kad viešųjų paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti teikti savo įsteigtiems juridiniams asmenims, sąrašas turėtų būti išdėstytas Vietos savivaldos įstatyme, o Viešųjų pirkimų įstatyme būtų numatytos tik vidaus sandorių sudarymo sąlygos ir įtvirtinta nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3787(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė