Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį
ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Ne gyvenvietėje vVažiuodamas važiuojamąja kelio dalimi (išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus, dviračių juostas), dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip
ir užsisegus dviratininko šalmą.“
Šis įstatymas įsigalioja
Prezidentas Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas Aurimas Gaidžiūnas Aušrinė Armonaitė Naglis Puteikis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektu siekiama važiavimą dviračiu padaryti estetiškai ir komfortiškai patrauklesnį, sumažinti dviratininkų išlaidas specialiems, šiuo metu pagal keičiamo įstatymo reikalavimus privalomiems dviratininkų aprangos elementams ir dviračių įrangai (liemenėms su šviesą atspindinčiais elementais, dviračių žibintams ir jų elementams), bei tokiu būdu paskatinti eismo dalyvius gyvenvietėse šviesiu paros metu daugiau naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis – dviračiais, tokiu būdu tausojant aplinką ir nemažinant eismo saugumo. Pažymėtina, kad įstatymo projektu nekeičiami reikalavimai dėl minėtų aprangos elementų ir dviračių įrangos važiuojant dviračiais tamsiuoju paros metu, taip pat važiuojant užmiestyje važiuojamąja kelio dalimi. Pažymėtina, kad pagrindiniu dviračių naudojimo sezonu (vėlyvą pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį) dienos metu važiuoti dviračiu su liemene yra per karšta ir nepraktiška dėl prakaitavimo, menko privalomų liemenių estetinio patrauklumo. Dėl šių priežasčių gyvenvietėse (ypač didžiuosiuose miestuose) itin nedidelė dalis dviratininkų laikosi šio reikalavimo. Dviračių žibintų baterijos taip pat greitai išsikrauna ir tokiu atveju specialios liemenės neturintis dviratininkas nebetenka teisės šviesiu paros metu, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi net ir gyvenvietėse, kur transporto greitis ribojamas iki 50 km/h. Didžiuosiuose miestuose dviratininkai dažniausiai važinėja šaligatviais ir tik kartais, kur eismas neintensyvus, važiuoja važiuojamąja kelio (gatvės) dalimi.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą – gyvenvietėje išvažiuodami į važiuojamąją kelio
(gatvės) dalį, net ir šviesiu paros metu ir esant geroms eismo (oro) sąlygoms, dviratininkai privalo užsivilkti liemenę arba pasirūpinti žibintais, kitaip rizikuoja būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Kadangi dviračių juostos (pvz. Gedimino pr. Vilniuje) yra važiuojamoje kelio dalyje tai dienos metu (t. y. šviesiuoju paros metu) kiekvienas dviratininkas net ir važiuodamas dviračių juosta teoriškai privalo dėvėti liemenę arba būti įsijungęs žibintus. Praktikoje šie reikalavimai gyvenvietėse (ypač didžiuosiuose miestuose, kur tiek dviračių, tiek automobilių eismas yra intensyviausias) nėra vykdomi. Papildomai paminėtina, kad esant saulėtam orui nustatyti, ar paprastas dviračio žibintas yra įjungtas įmanoma tik iš itin nedidelio atstumo, taigi, papildomo dviratininko (dviračio) matomumo ir atitinkamo saugumo kelyje dviratininkui dienos metu šio reikalavimo vykdymas nesuteikia. Didesnio matomumo dviratininkams reikia važiuojant ne gyvenvietėse, kadangi ten leidžiamas didesnis automobilių greitis, todėl siūloma atsisakyti reikalavimo dviratininkams vilkėti liemenes ir naudoti žibintus tik šviesiuoju paros metu ir tik gyvenvietėse, taip pat ne gyvenvietėse važiuojant dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais ir dviračių juostomis, t. y. ne automobilių eismui skirtomis kelio dalimis. Ne gyvenvietėse šie reikalavimai liks privalomi šviesiuoju paros metu važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus, dviračių juostas, tamsiuoju paros metu – reikalavimai dviratininkams nekeičiami, t. y. minėti saugumo elementai tamsiuoju paros metu ir toliau bus būtini tiek gyvenvietėse, tiek užmiestyje.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo poveikis eismo saugumui nėra pagrįstas oficialia statistika. Tuo pačiu pažymėtina, kad Darbo grupės Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.VIII-2043 pakeitimo įstatymo projektui parengti turimais duomenimis (pvz., Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. liepos 30 d. raštas Nr. 4-S-2746), eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai, statistika nepagrindžia, kad dviratininkai akivaizdžiai (žymiai) rečiau patektų į eismo įvykius, vilkėdami ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais arba naudodami žibintus dienos (šviesiuoju paros) metu. Minėto rašto duomenimis, 42 procentai dviratininkų, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 25 d., Klaipėdos apygardos prokuratūros aptarnaujamoje teritorijoje pateko į eismo įvykius vilkėdami ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais arba naudodami žibintus dienos (šviesiuoju paros) metu. Kitos institucijos darbo grupės nariams taip pat nepateikė statistikos, patvirtinančios teigiamą liemenių ir žibintų įtaką dviratininkų saugumui šviesiuoju paros metu. Atitinkamai darytina išvada, kad aptariamų saugumo elementų reikalavimas šviesiuoju paros metu nėra pagrįstas, o šių elementų nepatrauklumas galiojančią teisės normą daro praktikoje neveikiančia, o ekologišką dviračių transportą mažiau patraukliu. Projekto tikslai:
Projektu siekiama važiavimą dviračiu padaryti estetiškai ir komfortiškai patrauklesnį, atsisakyti perteklinių reikalavimų dviračių eismui šviesiuoju paros metu nemažinant eismo saugumo.
Projekto uždaviniai: Atsisakyti perteklinio, statistiniais tyrimais eismo saugumo srityje nepagrįsto reikalavimo dviratininkams važiuojant šviesiuoju paros metu gyvenvietėse dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti įsijungus (uždegus) baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, o ne gyvenvietėse šį reikalavimą numatyti tik važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus ir dviračių juostas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Darbo grupė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.VIII-2043 pakeitimo įstatymo projektui parengti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
įstatymo (toliau – SEAKĮ) 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi (pastaba, t. y. nepaisant to, ar važiuojama šviesiuoju ar tamsiuoju paros metu, ar važiuojama gyvenvietėje ar užmiestyje), dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. 3.2.
3.2. Įstatymo projektui aktualios SEAKĮ sąvokos: blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m, neatsižvelgiant į kelio parametrus tamsusis paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio (SEAKĮ 2 straipsnio 5 dalis); dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu (SEAKĮ 2 straipsnio 9 dalis); dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis (SEAKĮ 2 straipsnio 10 dalis); dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami (SEAKĮ 2 straipsnio 11 dalis); gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje –
„gyvenvietės pabaiga“ (SEAKĮ 2 straipsnio 20 dalis);
tamsusis paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio (SEAKĮ 2 straipsnio 69 dalis); važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms (SEAKĮ 2 straipsnio 95 dalis); kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 3.7 papunktis). 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma: Atsisakyti perteklinio reikalavimo dviratininkams važiuojant šviesiuoju paros metu gyvenvietėse dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti įsijungus (uždegus) baltas šviesos žibintą priekyje ir raudonas šviesos žibintą gale, o ne gyvenvietėse šį reikalavimą numatyti tik važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus ir dviračių juostas. Išimtis dėl važiavimo dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais ir dviračių juostomis ne gyvenvietėje būtina dėl SEAKĮ naudojamų sąvokų konstrukcijos (žr. Šio rašto 3.2 dalį) – be šios išimties galiotų reikalavimas dviratininkams vilkėti liemenes ar naudoti žibintus važiuojant ne gyvenvietėse dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais ir pan. (pvz., dviračių ir pėsčiųjų take, vedančiame iš Vilniaus (palei Nemenčinės pl.) link Antavilių) – akivaizdu, kad šviesiuoju paros metu toks reikalavimas yra perteklinis (žr. lentelę žemiau).
Šiuo metu: Dienos metu Nakties metu Liemenės arba žibintai Liemenės ir žibintai Dviračių takuose Dviračių juostose Pėsčiųjų ir dviračių takuose Važiuojamojoje kelio dalyje* Dviračių takuose Dviračių juostose Pėsčiųjų ir dviračių takuose Važiuojamojoje kelio dalyje* Privalomi Privalomi Privalomi Privalomi Privalomi Privalomi Privalomi Privalomi Priėmus siūlomą SEAKĮ pakeitimą:
Dienos metu Nakties metu Liemenės arba žibintai Liemenės ir žibintai Dviračių takuose Dviračių juostose Pėsčiųjų ir dviračių takuose Važiuojamojoje kelio dalyje* Dviračių takuose Dviračių juostose Pėsčiųjų ir dviračių takuose Važiuoja-mojoje kelio dalyje* Neprivalomi Neprivalomi Neprivalomi Privalomi tik ne gyvenvietėse Privalomi Privalomi Privalomi Privalomi * Vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 9, 10, 95 dalimis, dviračių takai ir dviračių juostos taip pat laikytini važiuojamąja kelio dalimi, todėl juose šiuo metu galioja reikalavimai naudoti liemenes arba žibintus. Šioje lyginamojoje lentelėje važiuojamąja kelio dalimi vadinamos ne tik dviračių, bet ir automobilių eismui skirtos kelio dalys (t. y. gatvės (gyvenvietėje) ar užmiesčio kelio važiuojamoji dalis, skirta važiuoti automobiliams). Priėmus projektą, laukiama šių teigiamų rezultatų: 4.1. Važiavimas dviračiu šviesiuoju paros metu taps patrauklesnis, skatins gyventojus kasdieniam susisiekimui, ypač gyvenvietėse, daugiau naudoti ekologišką transportą – dviračius. Tai darys teigiamą įtaką aplinkai ir gyventojų fiziniam aktyvumui (visuomenės sveikatai), be neigiamo poveikio eismo saugumui; 4.2.
Gyvenvietėse, ypač didžiuosiuose miestuose, sumažės dviratininkų daromų formalių SEAKĮ pažeidimų skaičius, t. y. bus panaikinta „mirusi“ praktikoje neįgyvendinta teisės norma, todėl teisinis reguliavimas labiau atitiks praktinį visuomenės elgesio modelį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai:
Neigiamo poveikio eismo saugumui nenumatoma, nes neturima statistinių duomenų, pagrindžiančių, kad galiojantis teisinis reguliavimas teigiamai paveikė eismo saugumą. Numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai (žr. žiūrėti šio rašto 4 dalį). Poveikis valstybės finansams Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neigiamo poveikio valstybės finansams neturės. Poveikis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedidins administracinės naštos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, t. y. juo nėra nustatomi papildomi įpareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti keisti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Poveikis valstybės finansams pateiktas aiškinamojo rašto 5 dalyje (Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Eismo reglamentavimas, kelių eismo saugumas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas Aurimas Gaidžiūnas Aušrinė Armonaitė Naglis Puteikis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikalavimus dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja kelio dalimi tiek gyvenvietėje, tiek ne gyvenvietėje, keičiama ir nustatomi reikalavimai tik dviračio vairuotojui važiuojančiam važiuojamąja kelio dalimi ne gyvenvietėje. Ką turi dėvėti dviračio vairuotojas ir kokie dviračio žibintai turi degti kai jis važiuoja važiuojamąja kelio dalimi gyvenvietėje – lieka neaišku. Taip pat neaišku, ar šios dalies nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas taip pat reikalavimus vairuotojams (keleiviams) iki 18 metų, vyresniems kaip 18 metų, būtų taikomos tik važiuojantiems važiuojamąja kelio dalimi ne gyvenvietėje, ar ir gyvenvietėje. Taip pat neaišku kokiu tikslu skliausteliuose išskiriami dviračių takai, pėsčiųjų ir dviračių takai, dviračių juostos, nes šie objektai nėra sudėtinės važiuojamosios kelio dalies dalys. Jeigu norima nustatyti kokie reikalavimai netaikomi dviračio vairuotojui važiuojančiam ne gyvenvietėje dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių juostomis, tai turi būti suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Juolab, kad aiškinamajame rašte rašoma, kad siūloma atsisakyti reikalavimo dviratininkams vilkėti liemenes ir naudoti žibintus tik šviesiuoju paros metu ir tik gyvenvietėse taip pat ne gyvenvietėse važiuojant dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais ir dviračių juostomis, tačiau projekte tai neatsispindi. 2.
keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xiiip-3782 2021-06-09
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Susisiekimo ministerijos atstovai: viceministrė A. Vaiciukevičiūtė, Kelių ir transporto politikos grupės, Transporto saugos klausimais vyresnysis patarėjas D. Bial, patarėjas Andrius Karnilavičius. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovus: viršininkas V. Grašys, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Vosylius, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas A. Nikitin, piliečiai: Pranas M., Marius K., Eduardas K. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-08-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje siūlomu pakeitimu bendra įstatymo norma, reglamentavusi reikalavimus dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja kelio dalimi tiek gyvenvietėje, tiek ne gyvenvietėje, keičiama ir nustatomi reikalavimai tik dviračio vairuotojui važiuojančiam važiuojamąja kelio dalimi ne gyvenvietėje.
Ką turi dėvėti dviračio vairuotojas ir kokie dviračio žibintai turi degti kai jis važiuoja važiuojamąja kelio dalimi gyvenvietėje
Projektą siūloma atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Gauta Vyriausybės išvada. 3.
2019-08-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3782 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Edgaras J. 2019-10-07 Rašau su rūpesčiu dėl naujų siūlymų, esant tokiam greitam dviračių takų infrastruktūros proveržiui, nauji pakeitimai visą tai gali paleisti vėjais, tačiau, jeigu dviratininkas važiuoja važiuojama dalimi, kaip kad ir yra dabar liemenė ir žibintai yra privalomi, todėl nematau prasmes pasunkinti dviratininkų dalios. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Marius K. 2019-10-15 Pagal Teisės departamento išvadą, dėl formuluotės aiškumo reikia papildomai pridėti žodžius "tiek gyvenvietėje, tiek ne gyvenvietėje" ir formuoti punktus "17.1" ir "17.2". Noriu dalyvauti ir oficialiame posėdyje. Tačiau formuluotę reikia derinti su kiekvienu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu atskirai. O tik tada kai kiekvienas narys apsisprendė ir atskirai įsigilino į siūlymus - tik tada daryti Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį. Juk niekas nenori, kad posėdis ilgai užtruktų. 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik
tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
Ne gyvenvietėje v-Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi (išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus, dviračių juostas), dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas šviesos žibintas. Tiek gyvenvietėje, tiek ne gyvenvietėje:
blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. 17.2 Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metrų važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. “ Dviratis yra transporto priemonė, todėl ir dviračių takas turi važiuojamąją dalį. Nepainiokite su pėsčiųjų taku ar šaligatviu, kurie važiuojamosios dalies neturi. O pagal įstatymą važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale
Sąvokos (įstatymo projektu jos nekeičiamos). Pabraukiau i ką reikia atkreipti dėmėsi. blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m, neatsižvelgiant į kelio parametrus tam susis paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio (SEAKĮ 2 straipsnio 5 dalis); dviračių juosta - dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu (SEAKĮ 2 straipsnio 9 dalis); dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis (SEAKĮ 2 straipsnio 10 dalis); dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami (SEAKĮ 2 straipsnio 11 dalis); gyvenvietė - namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „gyvenvietės pradžia", o pabaigoje - „gyvenvietės pabaiga" (SEAKĮ 2 straipsnio 20 dalis); tamsusis paros metas - laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio (SEAKĮ 2 straipsnio 69 dalis); važiuojamoji kelio dalis - kelio dalis važiuoti transporto priemonėms (SEAKĮ 2 straipsnio 95 dalis); kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųių ir dviračiu takus, skiriamąsias kelio juostas (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 3.7 papunktis). Papildomi pastebėjimai dėl saugumo - rekomendacijų - galima traukti į įstatymą Galima įstatymo redakciją papildyti.
Kad dviratininkams dienos metu gyvenvietėse, važiuojant gatve būtų rekomenduojama (bet neprivaloma) dėvėti ryškiaspalvius rūbus (geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos). Tai gali būti šortai, kelnės, megztinis, bet kas. Esmė dienos yra drabužių spalvoje, o ne atšvaituose ant
„statybininko" liemenės. Tą pastebi, tiek Susisiekimo ministerija, tiek
prof. Stasys Brundza. Tačiau dėti, kaip privalomo reikalavimo negalima, nes drabužiai būna įvairių spalvų. Pvz. striukė ir kažkiek juoda, ir kažkiek geltona - tada iškiltų ginčų ar dviratininkas pažeidė taisykles ar ne. Todėl, tai būtų galima tik ir tik kaip rekomendaciją. O jei dviratininkas važiuoja į užmiestį – reikalauti (privaloma), kad dienos metu dėvėtų liemenę arba būtų įsijungęs žibintą. Drabužių spalva, yra subjektyvus dalykas (todėl, gali būti tik rekomenduojamas), o štai reikalavimas dėvėti pagal SEAKĮ ir KET tiksliai apibrėžtą liemenę jau gali būti privalomo pobūdžio dalykas (nekyla ginčų). Susisiekimo ministerija dalyvauti įstatymo rengime nenori, bent kiek jiems esu raštų parašęs ir susitikęs atskirai. Kadangi siūlymams, oficialiai nepritaria, tai ir prie teisinės formuluotės nedirbs - tą sakė jų teisininkas, kuris vienintelis iš ministerijos užsiima teisės SEAKĮ/KET teisiniu formulavimu. Ministerijos darbuotojai, kurie dalyvavo posėdžiuose, tik nurodo politinę kryptį, bet ne teisinį formulavimą. Susisiekimo ministerijoje nuomonės vėl išsiskiria. Siūlymus palaiko naujasis Susisiekimo ministras, tačiau Susisiekimo ministras juk nėra Susisiekimo ministerija. Užsienio praktika - rekomendacijos (bet ne reikalavimai) įtrauktos į teisės aktus Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atlikto 2018-11-27 analitinę apžvalgą
„Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse
narėse".
Nustatyta, kad liemenės arba žibintai dienos metu nėra privalomi Vokietijoje. Danijoje. Švedijoje. Jungtinėje Karalystėje. Prancūzijoje. Estijoje, Latvijoje. Nėra taikomas reikalavimas dėvėti vieną iš jų. Vokietijoje (rekomenduojama liemenė), Jungtinėje Karalystėje (rekomenduojama būti apsirengus šviesių spalvų, arba šviesą atspindinčius drabužius), tai yra tik rekomendacinio pobūdžio dalykas, bet jis tikrai nėra privalomas. Kitų valstybių neištyrė, bet, to pilnai pakanka. Tai yra visur kur tyrė, niekur nėra tokio reikalavimo dėvėti liemenę ar žibintus dienos metu. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 3. Tautvydas L. 2019-10-16
1) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (SEAKĮ)
„2 straipsnis. 3. Automobilių kelias – visas
viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.“
keliuose „1. Saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.“
2) Kelių eismo taisyklės (KET)
„3.7. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės
arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.“
INFORMACINIAI KELIO ŽENKLAI. 9. Informaciniai kelio ženklai yra šie:
„555 – Automobilių kelias – Kelio, kuriame
galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pradžia“
LRSKĮ, išnagrinėjusi LAKD poziciją dėl keliuose naudojamų „volelių“ (toks nereglamentuotas pavojingas vis dar naudojamas vandens nuleidimo inžinierinis įrenginys – problemos vizualizacija emociškai nejautriems: dviratininku-zudikai-voleliai.jpg), pareiškė, kad „Kelių direkcija nepaiso pareigos sudaryti saugių dalyvavimo eisme sąlygų“ (LRSKI-naujiena.jpg, http://www.lrski.lt/naujienos/662). Žvelgiant į teisės aktus, matyti, kad SEAKĮ ir KET skirtingai vartojamos „Automobilių kelio“ sąvokos. SEAKĮ – tai viešam naudojimui skirtas kelias, gatvės plotas („Kelio“ sąvoka čia neapibrėžta), o KET – tai specialiai automobiliams skirtas kelias, tačiau akivaizdu, kad tiek
„Automobilių kelias“ (SEAKĮ), tiek „Kelias“ (KET) yra tapačios sąvokos,
apibūdinančios paviršių skirtą viešajam eismui (automobilių, dviračių, pėsčiųjų ir kt. eismo dalyviams). Deja, tenka pripažinti, kad keliuose pažeidžiamiausi yra pėstieji ir dviratininkai. Nepaisant to, kad valstybinė propaganda komunikuoja toleranciją ir pagarbą keliuose, teigiama, kad visi eismo dalyviai yra lygiateisiai, bet ir turi KET numatytas pareigas, realybė yra tokia: automobilių vairuotojai čia jaučiasi viršesni – neva kelias skirtas jiems. Tą patvirtina ir LAKD pozicija, kuomet kitų (ne automobilių vairuotojų) eismo dalyvių interesai dėl saugumo keliuose nėra paisomi ir leidžiama suprasti, kad keliai yra automobilių (aukščiau paminėtas
sprendimas). Manau, kad problemos šaknys yra įtvirtintos teisės aktų formuluotėse, kuriose išskirta būtent viena keliais besinaudojanti transporto priemonė – AUTOMOBILIAI: „Lietuvos Respublikos saugaus eismo AUTOMOBILIŲ keliais įstatymas“, „AUTOMOBILIŲ kelias“,
„Lietuvos AUTOMOBILIŲ kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“...
Suprantama, kad, jei teisės aktuose išskirti būtent automobiliai, tiek įstaigos, tiek automobilių vairuotojai mano, kad automobiliai keliuose yra viršesni ir tariamai teisų turi daugiau, įskaitant ir didesnį saugumą keliuose. Siūlau pagalvoti, kodėl, jei automobilius pakeistume kita transporto rūšimi, kuri taip pat gali naudotis keliais, pvz., dviračiais, tokie teisės aktai ir įstaigų pavadinimai skambėtų keistokai: „Lietuvos Respublikos saugaus eismo dviračių keliais įstatymas“, „Lietuvos dviračių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“. Akivaizdu, kad pavadinimai istoriškai susiklostę, nuo tų laikų, kai žmogaus teisės nebuvo gerbiamos, o keliuose vyravo taisyklės, pagrįstos principu „kas didesnis – tas ir teisesnis“. Manau, kad, sprendžiant tolerancijos, eismo savitarpio pagarbos ir saugumo keliuose klausimą reiktų pradėti nuo teisės aktų, institucijų pavadinimų, jog būtent čia įtvirtinta nuostata, kad keliai – automobilių būtų panaikinta. Tik po to propagandiniai žingsniai, kurias teigiama, kad keliuose visų teisės vienodos, įgaus realią prasmę, bus veiksmingi ir tik tada atsiras prielaidos keistis visuomenės požiūriui. Galimai į sąvokas įtraukus „automobilius“ kažkadaise buvo siekiama atskirti sausumos kelius nuo vandens ar oro, tačiau, manau, tai nėra priežastis išaukštinti vieną eismo dalyvių rūšį, taip šios transporto priemonės dalyviams ir įstaigoms sudarant įspūdį, jog keliuose automobilių vairuotojai turi didesnes teises, nei kiti eismo dalyviai.
Siūlyčiau taisyti sąvokas sekančiai: „LR saugaus eismo AUTOMOBILIŲ keliais įstatymas“ keičiant į „LR saugaus eismo keliais įstatymas“ arba „LR saugaus eismo sausumos keliais įstatymas“. Atitinkamai keistųsi ir „AUTOMOBILIŲ kelias“ į „Kelias“ arba „Sausumos kelias“, o „Lietuvos AUTOMOBILIŲ kelių direkcija“ į
„Lietuvos kelių direkcija“ arba „Lietuvos sausumos kelių direkcija“
ir kt. KLAUSIMAS Kokia būtų Jūsų pozicija: ar tokie pakeitimai teisės aktuose ir įstaigų pavadinimuose, kuomet nebebūtų nepagrįstai išskiriama viena transporto rūšis, prisidėtų prie lygių teisių ir tolerancijos keliuose, taip sąlygotų piliečių ir valdininkų mentaliteto pokyčius, ko pasekoje pagerėtų ir eismo saugumas keliuose? Jei manote, kad mano siūlomi pokyčiai būtų teigiami, kokių veiksmų ketinate imtis, kad gerovės valstybė būtų kuriama ne tik automobilių naudotojams? Atsižvelgti Pasiūlymai nėra tiesiogiai susiję su įstatymo projektu. Pasiūlymas reikalauja platesnės diskusijos. 4. Marius K. 2020-02-24 Susisiekimo ministerija per 2019-12-04 per Žmogaus teisių komiteto aiškino dviračių takas nėra važiuojamoji kelio dalis, todėl esą liemenių nereikia dviračių takuose. Posėdžio įrašas https://youtu.be/mGkz6fWaOaA?t=3505 nuo 58:25 Susisiekimo ministerijos išaiškinimas - komitete yra niekinis. Kitaip pasakius melas. Generalinė prokuratūra nustatė, kad būtent dviračių takas (būtent dviračių takas, o ne dviračių juosta) laikytinas važiuojamą kelio dalimi. Jei tai važiuojamoji dalis vadinasi ir dviračių takuose reikia liemenių. Klausimas kuo tikėsite, posėdyje dalyvavusiais Susikimo ministerijos darbuotojais, kurie neturi jokios kompetencijos teisėje.
Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2019-11-29 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S-2019-6984 pasiūlė Lietuvos kelių policijos tarnybai pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 272 straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo 292 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3831 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3831) ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3782 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3782). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 27 d. posėdyje nutarė nepritarti Projektui Nr. XIIIP-3782. Atkreipiame dėmesį, kad šios išvados projektas buvo derintas ir su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos. Lietuvos kelių policijos tarnyba pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo nepritarta Projektui Nr. XIIIP-3782, išdėstytiems argumentams ir mano, kad Projekte Nr. XIIIP-3782 siūlomi pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos eismo saugumui. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio
2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr.
SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3782 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus šviesiuoju paros metu ir tokiu būdu sumažinti vienų iš pažeidžiamiausių eismo dalyvių – dviratininkų, važiuojančių važiuojamąja kelio dalimi kartu su motorinėmis transporto priemonėmis, matomumą nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, moksliniais tyrimais ar studijomis, įrodančiais, kad esami reikalavimai dviratininkams yra pertekliniai ir kad šių reikalavimų atsisakymas neturės neigiamos įtakos eismo saugai. Priešingai, būtina atkreipti Įstatymo projekto rengėjų dėmesį į tai, kad Įstatyme numatytų dviratininkų matomumą gerinančių priemonių veiksmingumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais (pavyzdžiui, Harry Lahrmann, Tanja Kidholm, Osmann Madsen, Anne Vingaard Olesen, Jens Chr. Overgaard Madsen, Tove Hels. The effect of a yellow bicycle jacket on cyclist accidents, 2017, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0925753517313528; Madsen, Jens Chr. Overgaard; Andersen, T.;
Lahrmann, Harry. Safety effects of permanent running lights for bicycles. A controlled experiment, 2013, https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0001457512002606).
Mokslinio tyrimo dėl ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais veiksmingumo 5 skyriuje „Išvados“ nurodyta, kad vienus metus trukusiame tyrime dalyvavo 6 793 dviratininkai, ir apskaičiuota, kad ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais dėvintys dviratininkai 47 procentais, o šviesiuoju paros metu netgi
statistiškai reikšmingai mažesnė tikimybė patekti į eismo įvykį). Vienus metus trukusio mokslinio tyrimo dėl dviračio žibintų naudojimo veiksmingumo (tyrime dalyvavo 3 845 dviratininkai) 6 skyriuje „Išvados“ nurodyta, kad nuolatinis dviračio žibintų naudojimas gali gerokai sumažinti tikimybę dviratininkams patekti į eismo įvykius (tyrimo metu gauta reikšmė –
žibintų naudojimas šviesiuoju paros metu yra itin veiksmingas ir gali reikšmingai sumažinti eismo įvykių skaičių. Vienų metų trukmės ir tokios apimties (dalyvavo keli tūkstančiai asmenų) mokslinių tyrimų išvadų visiškai pakanka pagrįsti galiojančiame reglamentavime numatytų eismo saugumo priemonių veiksmingumą. Todėl siūlymas atsisakyti teisės aktuose nustatytos prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus šviesiuoju paros metu nepriimtinas eismo saugos požiūriu. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27 * 2.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas yra gana lankstus ir dviračių vairuotojai gali pasirinkti jiems tinkamą variantą eismo saugai šviesiuoju paros metu užtikrinti – dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba bet kokį kitą geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužį su šviesą atspindinčiais elementais, arba dviračio priekyje turėti degantį baltos šviesos žibintą, o gale – raudonos šviesos žibintą (kaip to reikalaujama iš kitų važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių transporto priemonių). Be to, Įstatyme numatytos dviratininkų matomumą gerinančios priemonės nebrangios ir lengvai prieinamos. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
aspektu, kad prievolė šviesiuoju paros metu važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis numatyta visų važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, o Įstatymo projektu siūloma numatyti išimtį dėl matomumą gerinančių priemonių naudojimo tomis pačiomis sąlygomis eisme dalyvaujančių dviračių vairuotojams. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27 * 4.
Analizuojant eismo įvykių statistinius duomenis matyti, kad nuo
prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus, nepaisant sparčiai populiarėjančio dviračių transporto ir kiekvienais metais augančio dviratininkų skaičiaus, eismo įvykiuose žuvusių dviratininkų skaičius mažėja – 2014 m. eismo įvykiuose žuvo 19 dviratininkų, 2015 m. – 22, 2016 m. – 17,
8 dviratininkai (2 – tamsiuoju paros metu, 6 – šviesiuoju paros metu). Nuo 2014 m. eismo įvykių ir juose sužeistų dviratininkų skaičiai mažėjo iki 2016 m. (atitinkamai nuo 274 iki 197 eismo įvykių ir nuo 307 iki 226 sužeistų), pastaraisiais metais kiek išaugo ir maždaug atitinka 2014 m. užfiksuotą lygį (2018 m. užfiksuoti 254 eismo įvykiai, juose sužeista
Projektą siūloma atmesti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračiu taku ar šaligatviu, o važiuojamąja kelio dalimi (kartu su motorinėmis transporto priemonėmis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 95 dalies ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio
kelio dalimi kaip kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų ir dviračių takai ir kita. Todėl Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyti teiginiai, kad Įstatymo
dviračių taką arba jo važiuojamąją kelio dalį, neturi jokio pagrindo ir yra klaidingi.
Dviračių takai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelkraščiai ir šaligatviai nėra važiuojamosios kelio dalies sudėtinės dalys, o teisės aktai nenumato prievolės dviratininkui važiuojant dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračių taku dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turėti degantį baltos šviesos žibintą, o gale – raudonos šviesos žibintą. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
tvarką ir reikalavimus transporto priemonėms, labai svarbu skirti transporto priemonių populiarinimo, patrauklumo ar patogumo klausimus ir eismo saugai užtikrinti būtinus reikalavimus. Nepriimtina didesnio dviračių transporto populiarumo siekti atsisakant reikalavimų, užtikrinančių eismo saugą, ir rizikuojant eismo dalyvių gyvybe ar sveikata. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, dviračių transporto populiarumas ir eismo saugos reikalavimai yra suderinami ir vienas kitam netrukdo tinkamai įrengiant naują ar rekonstruojant esamą kelių infrastruktūrą, mažinant konfliktinių taškų skaičių ir priimant šiuolaikiškus eismo organizavimo sprendimus keliuose. Atsižvelgiant į dabartiniame reglamentavime numatytą eismo saugumo priemonių įvairovę, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyti teiginiai dėl nurodytų priemonių prasto estetinio vaizdo, nepraktiškumo ir panašiai yra neobjektyvūs. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
šviesiuoju paros metu neatitinka Europos Sąjungos institucijų eismo saugos užtikrinimo vizijos dėl pažeidžiamiausių eismo dalyvių. 2010 m. liepos 20 d.
2010 m. liepos 20 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (KOM(2010) 389) 7 tikslo „Apsaugoti pažeidžiamus kelių eismo dalyvius“ priemonėmis siekiama gerinti dviratininkų ir kitų pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugą. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos (2010/2235(INI) 101 punkte Europos Sąjungos valstybės narės raginamos skatinti dviratininkus dėvėti apsauginius šalmus ir vilkėti įspėjamąsias liemenes arba panašius drabužius dviratininkų matomumui didinti, ypač užmiestyje nakties metu. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
arba dviračio priekyje ir gale naudojami žibintai pagerina dviratininko matomumą ir sumažina tikimybę jam patekti į eismo įvykį. Tai yra viena iš priemonių dviratininkų eismo saugai pagerinti, tačiau akivaizdu, kad vien tik ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio žibintų naudojimas negali visais atvejais apsaugoti nuo patekimo į eismo įvykį, jeigu pats dviratininkas ar kiti eismo dalyviai pažeidžia kitus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainėje nuolat skelbiamomis pagal pirminius duomenis nustatytomis pagrindinėmis savaitės eismo įvykių priežastimis ir eismo įvykių aplinkybėmis, darytina išvada, kad pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, priežastys yra kelio nedavimas, staigios kliūties sudarymas, saugaus atstumo nesilaikymas arba pavojingas manevravimas.
Eismo saugos priemonių nenaudojimas šviesiuoju paros metu gali kelti pavojų eismo saugumui ir turėti įtakos pavojingos situacijos susidarymui dėl nepakankamo dviratininkų matomumo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, remiantis pavienių regionų mažos imties (ne visos šalies) duomenimis, kuriuose nurodoma, kad eismo įvykiuose dalyvavo ir dalis dviratininkų, kurie dėvėjo ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje ir gale naudojo žibintus, daromos klaidingos išvados ir iš esmės kvestionuojamas moksliniais tyrimais pagrįstas eismo saugos priemonių efektyvumas. Toks Įstatymo projekto pagrindimas yra neobjektyvus. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas,data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2019-12-04 *
komisija 2019-12-11 * Siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-3782 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Mariaus Kučinsko pasiūlymą, kuriems Komisija pritarė. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Vyriausybės išvadą bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. xiiip-3782 atmesti dėl šių priežasčių:
VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. xiiip-3782 atmesti dėl šių priežasčių:
saugos reikalavimai yra suderinami ir vienas kitam netrukdo tinkamai įrengiant naują ar rekonstruojant esamą kelių infrastruktūrą, mažinant konfliktinių taškų skaičių ir priimant šiuolaikiškus eismo organizavimo sprendimus keliuose.
Įstatyme numatytos dviratininkų matomumą gerinančios priemonės nebrangios ir lengvai prieinamos;
saugos reikalavimai yra suderinami ir vienas kitam netrukdo tinkamai įrengiant naują ar rekonstruojant esamą kelių infrastruktūrą, mažinant konfliktinių taškų skaičių ir priimant šiuolaikiškus eismo organizavimo sprendimus keliuose. Nepriimtina didesnio dviračių transporto populiarumo siekti atsisakant reikalavimų, užtikrinančių eismo saugą, ir rizikuojant eismo dalyvių gyvybe ar sveikata;
Pagal Kelių policijos tarnybos interneto svetainėje nuolat skelbiamus pirminius duomenis nustatytomis pagrindinėmis savaitės eismo įvykių priežastimis ir eismo įvykių aplinkybėmis, darytina išvada, kad pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, priežastys yra kelio nedavimas, staigios kliūties sudarymas, saugaus atstumo nesilaikymas arba pavojingas manevravimas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus
Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič. Susisiekimo ministerijos atstovai: l. e. Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovo pareigas Tomas Pilukas, Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas ir Dmitrij Bial, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-08-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimu bendra įstatymo norma, reglamentavusi reikalavimus dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja kelio dalimi tiek gyvenvietėje, tiek ne gyvenvietėje, keičiama ir nustatomi reikalavimai tik dviračio vairuotojui važiuojančiam važiuojamąja kelio dalimi ne gyvenvietėje. Ką turi dėvėti dviračio vairuotojas ir kokie dviračio žibintai turi degti kai jis važiuoja važiuojamąja kelio dalimi gyvenvietėje – lieka neaišku.
Taip pat neaišku, ar šios dalies nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas taip pat reikalavimus vairuotojams (keleiviams) iki 18 metų, vyresniems kaip 18 metų, būtų taikomos tik važiuojantiems važiuojamąja kelio dalimi ne gyvenvietėje, ar ir gyvenvietėje. Taip pat neaišku kokiu tikslu skliausteliuose išskiriami dviračių takai, pėsčiųjų ir dviračių takai, dviračių juostos, nes šie objektai nėra sudėtinės važiuojamosios kelio dalies dalys. Jeigu norima nustatyti kokie reikalavimai netaikomi dviračio vairuotojui važiuojančiam ne gyvenvietėje dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių juostomis, tai turi būti suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Juolab, kad aiškinamajame rašte rašoma, kad siūloma atsisakyti reikalavimo dviratininkams vilkėti liemenes ir naudoti žibintus tik šviesiuoju paros metu ir tik gyvenvietėse taip pat ne gyvenvietėse važiuojant dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais ir dviračių juostomis, tačiau projekte tai neatsispindi. Pritarti Kadangi ATPK
padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl turi būti labai tiksliai reglamentuota, kokių reikalavimų turėtų laikytis dviračių vairuotojai, kad būtų užtikrintas eismo dalyvių saugumas, o pareigūnams būtų aišku, kada ir kaip taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Atsižvelgti Siūlyti prašyti Vyriausybės nuomonės 2.
Europos teisės departamentas Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3782 atitiktį Europos
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Edgaras Juckevič 2019-10-07 Nr. G-2019-7995 Laba diena, rašau su rūpesčiu dėl naujų siūlymų, esant tokiam greitam dviračių takų infrastruktūros proveržiui, nauji pakeitimai visa tai gali paleisti vėjais, tačiau, jeigu dviratininkas važiuoja važiuojamąja dalimi, kaip kad ir yra dabar liemenė ir žibintai yra privalomi, todėl nematau prasmės pasunkinti dviratininkų dalios. Atsižvelgti
2019-10-15 Nr. G-2019-8273 Laba diena, [iš teisinės pusės siūlau projektą taisyti. Ne iš politinės pusės, bet iš teisinės pusės]. Dabar tik iš teisinės pusės. Politinius motyvus, statistiką (teismų ir t.t. atsakymus dėl avarijų motyvų) siunčiau ankstesniame laiške. Darbo grupė kreipėsi į kiekvieną Lietuvos policijos komisariatą, kiekvieną teismą, kiekvieną prokuratūrą, kiekvieną savivaldybę su prašymu išanalizuoti avarijų duomenis pagal nurodytas aplinkybes. Pagal Teisės departamento išvadą, dėl formuluotės aiškumo reikia papildomai pridėti žodžius "tiek gyvenvietėje, tiek ne gyvenvietėje" ir formuoti punktus "17.1" ir "17.2". Noriu dalyvauti ir oficialiame posėdyje. Tačiau formuluotę reikia derinti su kiekvienu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu atskirai. O tik tada kai kiekvienas narys apsisprendė ir atskirai įsigilino į siūlymus - tik tada daryti Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį. Juk niekas nenori, kad posėdis ilgai užtruktų. 1 straipsnis.
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik
tvarkingą stabdj ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Ne gyvenvietėje važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi (išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus, dviračių juostas), dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas šviesos žibintas. Tiek gyvenvietėje, tiek ne gyvenvietėje:
matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. 17.2 Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metrų važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. “ Dviratis yra transporto priemonė, todėl ir dviračių takas turi važiuojamąją dalį. Nepainiokite su pėsčiųjų taku ar šaligatviu, kurie važiuojamosios dalies neturi. O pagal įstatymą važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas šviesos žibintas. Pagal sąvokas nustatyta, kad dviračių takas įeina į važiuojamos kelio dalies apibrėžimą. Kelio sąvoka apima ir pėsčiųjų ir dviračių takus. Kadangi dviratis yra transporto priemonė, o važiuojamoji kelio dalis - kelio dalis važiuoti transporto priemonėms, o kelias apima ir pėsčiųjų ir dviračių takus.
Tai ir gaunasi, kad dviračių takas yra važiuojamoji kelio dalis. O dviračių juostos (ne dviračių takai) ir taip jau įrengiami gatvėje - skaitykit apibrėžimą. Tad čia Teisės departamentas suklydo dėl dviračių eismo juostų. Telefonu sakė, kad esmės tai vis tiek nekeičia ir dabar kiti darbai dega, reikia parengti krūva Teisės departamento išvadų, nespėja. Sąvokos (įstatymo projektu jos nekeičiamos). Pabraukiau i ką reikia atkreipti dėmėsi. blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m, neatsižvelgiant į kelio parametrus tam susis paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio (SEAKĮ 2 straipsnio 5 dalis); dviračių juosta - dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu (SEAKĮ 2 straipsnio 9 dalis); dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais.
Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis (SEAKĮ 2 straipsnio 10 dalis); dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami (SEAKĮ 2 straipsnio 11 dalis); gyvenvietė - namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „gyvenvietės pradžia", o pabaigoje - „gyvenvietės pabaiga" (SEAKĮ 2 straipsnio 20 dalis); tamsusis paros metas - laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio (SEAKĮ 2 straipsnio 69 dalis); važiuojamoji kelio dalis - kelio dalis važiuoti transporto priemonėms (SEAKĮ 2 straipsnio 95 dalis); kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųių ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 3.7 papunktis). Papildomi pastebėjimai dėl saugumo - rekomendacijų - galima traukti į įstatymą Galima įstatymo redakciją papildyti.
Kad dviratininkams dienos metu gyvenvietėse, važiuojant gatve būtų rekomenduojama (bet neprivaloma) dėvėti ryškiaspalvius rūbus (geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos). Tai gali būti šortai, kelnės, megztinis, bet kas. Esmė dienos yra drabužių spalvoje, o ne atšvaituose ant
„statybininko" liemenės. Tą pastebi, tiek Susisiekimo ministerija, tiek
prof. Stasys Brundza. Tačiau dėti, kaip privalomo reikalavimo negalima, nes drabužiai būna įvairių spalvų. Pvz. striukė ir kažkiek juoda, ir kažkiek geltona - tada iškiltų ginčų ar dviratininkas pažeidė taisykles ar ne. Todėl, tai būtų galima tik ir tik kaip rekomendaciją. O jei dviratininkas važiuoja į užmiestį – reikalauti (privaloma), kad dienos metu dėvėtų liemenę arba būtų įsijungęs žibintą. Drabužių spalva, yra subjektyvus dalykas (todėl, gali būti tik rekomenduojamas), o štai reikalavimas dėvėti pagal SEAKĮ ir KET tiksliai apibrėžtą liemenę jau gali būti privalomo pobūdžio dalykas (nekyla ginčų). Susisiekimo ministerija dalyvauti įstatymo rengime nenori, bent kiek jiems esu raštų parašęs ir susitikęs atskirai. Kadangi siūlymams, oficialiai nepritaria, tai ir prie teisinės formuluotės nedirbs - tą sakė jų teisininkas, kuris vienintelis iš ministerijos užsiima teisės SEAKĮ/KET teisiniu formulavimu. Ministerijos darbuotojai, kurie dalyvavo posėdžiuose, tik nurodo politinę kryptį, bet ne teisinį formulavimą. Susisiekimo ministerijoje nuomonės vėl išsiskiria. Siūlymus palaiko naujasis Susisiekimo ministras, tačiau Susisiekimo ministras juk nėra Susisiekimo ministerija. Užsienio praktika - rekomendacijos (bet ne reikalavimai) įtrauktos į teisės aktus Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atlikto 2018-11-27 analitinę apžvalgą „Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse narėse".
Nustatyta, kad liemenės arba žibintai dienos metu nėra privalomi Vokietijoje. Danijoje. Švedijoje. Jungtinėje Karalystėje. Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje. Nėra taikomas reikalavimas dėvėti vieną iš jų. Vokietijoje (rekomenduojama liemenė), Jungtinėje Karalystėje (rekomenduojama būti apsirengus šviesių spalvų, arba šviesą atspindinčius drabužius), tai yra tik rekomendacinio pobūdžio dalykas, bet jis tikrai nėra privalomas. Kitų valstybių neištyrė, bet, to pilnai pakanka. Tai yra visur kur tyrė, niekur nėra tokio reikalavimo dėvėti liemenę ar žibintus dienos metu. Tyrimą parengė Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento
Levinskas 2019-10-10 Nr.G-2019-8113
1) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (SEAKĮ)
„2 straipsnis. 3. Automobilių kelias – visas
viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.“
užtikrinimas keliuose „1. Saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.“
2) Kelių eismo taisyklės (KET) „3.7.
Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.“ VI SKYRIUS. INFORMACINIAI KELIO ŽENKLAI. 9. Informaciniai kelio ženklai yra šie: „555 – Automobilių kelias – Kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pradžia“
LRSKĮ, išnagrinėjusi LAKD poziciją dėl keliuose naudojamų „volelių“ (toks nereglamentuotas pavojingas vis dar naudojamas vandens nuleidimo inžinierinis įrenginys – problemos vizualizacija emociškai nejautriems: dviratininku-zudikai-voleliai.jpg), pareiškė, kad
„Kelių direkcija nepaiso pareigos sudaryti saugių dalyvavimo eisme sąlygų“
(LRSKI-naujiena.jpg, http://www.lrski.lt/naujienos/662). Žvelgiant į teisės aktus, matyti, kad SEAKĮ ir KET skirtingai vartojamos „Automobilių kelio“ sąvokos. SEAKĮ – tai viešam naudojimui skirtas kelias, gatvės plotas („Kelio“ sąvoka čia neapibrėžta), o KET – tai specialiai automobiliams skirtas kelias, tačiau akivaizdu, kad tiek
„Automobilių kelias“ (SEAKĮ), tiek „Kelias“ (KET) yra tapačios sąvokos,
apibūdinančios paviršių skirtą viešajam eismui (automobilių, dviračių, pėsčiųjų ir kt. eismo dalyviams). Deja, tenka pripažinti, kad keliuose pažeidžiamiausi yra pėstieji ir dviratininkai. Nepaisant to, kad valstybinė propaganda komunikuoja toleranciją ir pagarbą keliuose, teigiama, kad visi eismo dalyviai yra lygiateisiai, bet ir turi KET numatytas pareigas, realybė yra tokia: automobilių vairuotojai čia jaučiasi viršesni – neva kelias skirtas jiems.
Tą patvirtina ir LAKD pozicija, kuomet kitų (ne automobilių vairuotojų) eismo dalyvių interesai dėl saugumo keliuose nėra paisomi ir leidžiama suprasti, kad keliai yra automobilių (aukščiau paminėtas LRSKĮ sprendimas). Manau, kad problemos šaknys yra įtvirtintos teisės aktų formuluotėse, kuriose išskirta būtent viena keliais besinaudojanti transporto priemonė – AUTOMOBILIAI: „Lietuvos Respublikos saugaus eismo AUTOMOBILIŲ keliais įstatymas“, „AUTOMOBILIŲ kelias“,
„Lietuvos AUTOMOBILIŲ kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“... Suprantama, kad, jei teisės aktuose išskirti būtent automobiliai, tiek
įstaigos, tiek automobilių vairuotojai mano, kad automobiliai keliuose yra viršesni ir tariamai teisų turi daugiau, įskaitant ir didesnį saugumą keliuose. Siūlau pagalvoti, kodėl, jei automobilius pakeistume kita transporto rūšimi, kuri taip pat gali naudotis keliais, pvz., dviračiais, tokie teisės aktai ir įstaigų pavadinimai skambėtų keistokai: „Lietuvos Respublikos saugaus eismo dviračių keliais įstatymas“, „Lietuvos dviračių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“. Akivaizdu, kad pavadinimai istoriškai susiklostę, nuo tų laikų, kai žmogaus teisės nebuvo gerbiamos, o keliuose vyravo taisyklės, pagrįstos principu „kas didesnis – tas ir teisesnis“. Manau, kad, sprendžiant tolerancijos, eismo savitarpio pagarbos ir saugumo keliuose klausimą reiktų pradėti nuo teisės aktų, institucijų pavadinimų, jog būtent čia įtvirtinta nuostata, kad keliai – automobilių būtų panaikinta. Tik po to propagandiniai žingsniai, kurias teigiama, kad keliuose visų teisės vienodos, įgaus realią prasmę, bus veiksmingi ir tik tada atsiras prielaidos keistis visuomenės požiūriui.
Galimai į sąvokas įtraukus „automobilius“ kažkadaise buvo siekiama atskirti sausumos kelius nuo vandens ar oro, tačiau, manau, tai nėra priežastis išaukštinti vieną eismo dalyvių rūšį, taip šios transporto priemonės dalyviams ir įstaigoms sudarant įspūdį, jog keliuose automobilių vairuotojai turi didesnes teises, nei kiti eismo dalyviai. PASIŪLYMAS Siūlyčiau taisyti sąvokas sekančiai: „LR saugaus eismo AUTOMOBILIŲ keliais įstatymas“ keičiant į „LR saugaus eismo keliais įstatymas“ arba „LR saugaus eismo sausumos keliais įstatymas“. Atitinkamai keistųsi ir „AUTOMOBILIŲ kelias“ į „Kelias“ arba „Sausumos kelias“, o „Lietuvos AUTOMOBILIŲ kelių direkcija“ į „Lietuvos kelių direkcija“ arba „Lietuvos sausumos kelių direkcija“ ir kt. KLAUSIMAS Kokia būtų Jūsų pozicija: ar tokie pakeitimai teisės aktuose ir įstaigų pavadinimuose, kuomet nebebūtų nepagrįstai išskiriama viena transporto rūšis, prisidėtų prie lygių teisių ir tolerancijos keliuose, taip sąlygotų piliečių ir valdininkų mentaliteto pokyčius, ko pasekoje pagerėtų ir eismo saugumas keliuose? Jei manote, kad mano siūlomi pokyčiai būtų teigiami, kokių veiksmų ketinate imtis, kad gerovės valstybė būtų kuriama ne tik automobilių naudotojams? Diskutuotina
pasiūlymai: . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-11-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio
2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr.
SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3782 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus šviesiuoju paros metu ir tokiu būdu sumažinti vienų iš pažeidžiamiausių eismo dalyvių – dviratininkų, važiuojančių važiuojamąja kelio dalimi kartu su motorinėmis transporto priemonėmis, matomumą nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, moksliniais tyrimais ar studijomis, įrodančiais, kad esami reikalavimai dviratininkams yra pertekliniai ir kad šių reikalavimų atsisakymas neturės neigiamos įtakos eismo saugai. Priešingai, būtina atkreipti Įstatymo projekto rengėjų dėmesį į tai, kad Įstatyme numatytų dviratininkų matomumą gerinančių priemonių veiksmingumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais (pavyzdžiui, Harry Lahrmann, Tanja Kidholm, Osmann Madsen, Anne Vingaard Olesen, Jens Chr. Overgaard Madsen, Tove Hels. The effect of a yellow bicycle jacket on cyclist accidents, 2017, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0925753517313528; Madsen, Jens Chr. Overgaard; Andersen, T.;
Lahrmann, Harry. Safety effects of permanent running lights for bicycles. A controlled experiment, 2013, https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0001457512002606).
Mokslinio tyrimo dėl ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais veiksmingumo 5 skyriuje „Išvados“ nurodyta, kad vienus metus trukusiame tyrime dalyvavo 6 793 dviratininkai, ir apskaičiuota, kad ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais dėvintys dviratininkai 47 procentais, o šviesiuoju paros metu netgi
statistiškai reikšmingai mažesnė tikimybė patekti į eismo įvykį). Vienus metus trukusio mokslinio tyrimo dėl dviračio žibintų naudojimo veiksmingumo (tyrime dalyvavo 3 845 dviratininkai) 6 skyriuje „Išvados“ nurodyta, kad nuolatinis dviračio žibintų naudojimas gali gerokai sumažinti tikimybę dviratininkams patekti į eismo įvykius (tyrimo metu gauta reikšmė –
žibintų naudojimas šviesiuoju paros metu yra itin veiksmingas ir gali reikšmingai sumažinti eismo įvykių skaičių. Vienų metų trukmės ir tokios apimties (dalyvavo keli tūkstančiai asmenų) mokslinių tyrimų išvadų visiškai pakanka pagrįsti galiojančiame reglamentavime numatytų eismo saugumo priemonių veiksmingumą. Todėl siūlymas atsisakyti teisės aktuose nustatytos prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus šviesiuoju paros metu nepriimtinas eismo saugos požiūriu. 2.
įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas yra gana lankstus ir dviračių vairuotojai gali pasirinkti jiems tinkamą variantą eismo saugai šviesiuoju paros metu užtikrinti – dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba bet kokį kitą geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužį su šviesą atspindinčiais elementais, arba dviračio priekyje turėti degantį baltos šviesos žibintą, o gale – raudonos šviesos žibintą (kaip to reikalaujama iš kitų važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių transporto priemonių). Be to, Įstatyme numatytos dviratininkų matomumą gerinančios priemonės nebrangios ir lengvai prieinamos. 3. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra neproporcingi tuo aspektu, kad prievolė šviesiuoju paros metu važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis numatyta visų važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, o Įstatymo projektu siūloma numatyti išimtį dėl matomumą gerinančių priemonių naudojimo tomis pačiomis sąlygomis eisme dalyvaujančių dviračių vairuotojams. 4. Analizuojant eismo įvykių statistinius duomenis matyti, kad nuo 2014 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Įstatymo nuostatos dėl prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus, nepaisant sparčiai populiarėjančio dviračių transporto ir kiekvienais metais augančio dviratininkų skaičiaus, eismo įvykiuose žuvusių dviratininkų skaičius mažėja – 2014 m. eismo įvykiuose žuvo 19 dviratininkų, 2015 m. – 22, 2016 m. – 17,
8 dviratininkai (2 – tamsiuoju paros metu, 6 – šviesiuoju paros metu).
Nuo 2014 m. eismo įvykių ir juose sužeistų dviratininkų skaičiai mažėjo iki 2016 m. (atitinkamai nuo 274 iki 197 eismo įvykių ir nuo 307 iki 226 sužeistų), pastaraisiais metais kiek išaugo ir maždaug atitinka 2014 m. užfiksuotą lygį (2018 m. užfiksuoti 254 eismo įvykiai, juose sužeista
dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračiu taku ar šaligatviu, o važiuojamąja kelio dalimi (kartu su motorinėmis transporto priemonėmis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 95 dalies ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio
kelio dalimi kaip kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų ir dviračių takai ir kita. Todėl Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyti teiginiai, kad Įstatymo
dviračių taką arba jo važiuojamąją kelio dalį, neturi jokio pagrindo ir yra klaidingi. Dviračių takai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelkraščiai ir šaligatviai nėra važiuojamosios kelio dalies sudėtinės dalys, o teisės aktai nenumato prievolės dviratininkui važiuojant dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračių taku dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turėti degantį baltos šviesos žibintą, o gale – raudonos šviesos žibintą. 6.
tvarką ir reikalavimus transporto priemonėms, labai svarbu skirti transporto priemonių populiarinimo, patrauklumo ar patogumo klausimus ir eismo saugai užtikrinti būtinus reikalavimus. Nepriimtina didesnio dviračių transporto populiarumo siekti atsisakant reikalavimų, užtikrinančių eismo saugą, ir rizikuojant eismo dalyvių gyvybe ar sveikata. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, dviračių transporto populiarumas ir eismo saugos reikalavimai yra suderinami ir vienas kitam netrukdo tinkamai įrengiant naują ar rekonstruojant esamą kelių infrastruktūrą, mažinant konfliktinių taškų skaičių ir priimant šiuolaikiškus eismo organizavimo sprendimus keliuose. Atsižvelgiant į dabartiniame reglamentavime numatytą eismo saugumo priemonių įvairovę, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyti teiginiai dėl nurodytų priemonių prasto estetinio vaizdo, nepraktiškumo ir panašiai yra neobjektyvūs. 7. Siūlymas atsisakyti dviratininkų matomumą gerinančių priemonių šviesiuoju paros metu neatitinka Europos Sąjungos institucijų eismo saugos užtikrinimo vizijos dėl pažeidžiamiausių eismo dalyvių. 2010 m. liepos 20 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
„Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo
saugos politikos kryptys“ (KOM(2010) 389) 7 tikslo „Apsaugoti pažeidžiamus kelių eismo dalyvius“ priemonėmis siekiama gerinti dviratininkų ir kitų pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugą. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos (2010/2235(INI) 101 punkte Europos Sąjungos valstybės narės raginamos skatinti dviratininkus dėvėti apsauginius šalmus ir vilkėti įspėjamąsias liemenes arba panašius drabužius dviratininkų matomumui didinti, ypač užmiestyje nakties metu. 8.
arba dviračio priekyje ir gale naudojami žibintai pagerina dviratininko matomumą ir sumažina tikimybę jam patekti į eismo įvykį. Tai yra viena iš priemonių dviratininkų eismo saugai pagerinti, tačiau akivaizdu, kad vien tik ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio žibintų naudojimas negali visais atvejais apsaugoti nuo patekimo į eismo įvykį, jeigu pats dviratininkas ar kiti eismo dalyviai pažeidžia kitus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainėje nuolat skelbiamomis pagal pirminius duomenis nustatytomis pagrindinėmis savaitės eismo įvykių priežastimis ir eismo įvykių aplinkybėmis, darytina išvada, kad pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, priežastys yra kelio nedavimas, staigios kliūties sudarymas, saugaus atstumo nesilaikymas arba pavojingas manevravimas. Eismo saugos priemonių nenaudojimas šviesiuoju paros metu gali kelti pavojų eismo saugumui ir turėti įtakos pavojingos situacijos susidarymui dėl nepakankamo dviratininkų matomumo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, remiantis pavienių regionų mažos imties (ne visos šalies) duomenimis, kuriuose nurodoma, kad eismo įvykiuose dalyvavo ir dalis dviratininkų, kurie dėvėjo ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje ir gale naudojo žibintus, daromos klaidingos išvados ir iš esmės kvestionuojamas moksliniais tyrimais pagrįstas eismo saugos priemonių efektyvumas. Toks Įstatymo projekto pagrindimas yra neobjektyvus. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
Respublikos Vyriausybės 2019-11-27 išvada). 7.
Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808