Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„11 straipsnis. Ūkininko sodybos statybos sąlygos
paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro Žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miesto teritoriją, ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, kai jos statybos galimybė numatyta savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose. Nauja ūkininko sodyba statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 3 hektarai. 2. Leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Šiuo atveju statinio projekte turi būti suprojektuota visa ūkininko sodyba, išskyrus atvejus, kai nauji statiniai statomi esamoje ūkininko sodyboje.“
įsigaliojimas
įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Šio įstatymo nuostatos netaikytinos iki jo įsigaliojimo pradėtiems rengti statinių (ūkininko sodybos) projektams dėl kurių buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis (kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą) ar gauti specialieji reikalavimai ir nuo jų gavimo dienos nepraėjo daugiau kaip 5 m., taip pat pradėtoms statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroms.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Juozas Baublys Kazys Starkevičius Algimantas Salamakinas Guoda Burokienė Aurimas Gaidžiūnas Kęstutis Mažeika
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Nuo 2008-03-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) teisiniu reguliavimu buvo nustatyta ūkininko sodybos apibrėžtis ir suteikta lengvata ūkininkui nuosavybės teise priklausančiame ne mažesniame nei 0,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliųjų planų, kurie pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymą buvo privalomi. Nuo 2008-04-30 įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, atleidę ūkininkus nuo prievolės rengti detaliuosius planus kaimo teritorijoje ketinant statyti ūkininko sodybas, todėl minėta Įstatyme nustatyta lengvata prarado aktualumą. Priešingai, nei buvo tikėtasi, Įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas sukūrė prielaidas masiniam piktnaudžiavimui – lengvata žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybą pradėjo naudotis ne tik tie ūkininkai, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla, bet ir gyvenamąjį namą ketinantys statyti asmenys, vaizdingose, rekreacijai tinkančiose ar nedideliu atstumu nuo miestų administracinių ribų esančiose kaimų teritorijose už santykinai nedidelę kainą įsigiję vos 0,5 ha ploto ribą siekiančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir turintys formalų ūkininko pažymėjimą. Šią situaciją patvirtina Ūkininkų ūkių registro duomenys. Lietuvoje 2018 m. sausio 1 d. buvo registruoti 122539 ūkininkų ūkiai, vidutinis ūkio dydis – 9,37 ha. Didžiausia ūkininkų ūkių dalis susitelkusi: Vilniaus apskr. – 17 204 vnt., Kauno apskr. – 16 553 vnt., Utenos apskr. – 13 115. Šie ūkiai sudarė beveik 40 proc. visų užregistruotų ūkių. Visose šiose apskr. vidutinis ūkio dydis yra mažesnis nei šalies vidurkis, pvz. Vilniaus apskr. – tik 5,8 ha.
Vilniaus apskr. – tik 5,8 ha. Lietuvoje vyrauja maži ūkiai: 30,05 proc. sudaro ūkiai, kurių plotas nuo 1 iki
ūkiai, kurių plotas 3–5 ha. Neįtvirtinus Įstatyme reikalavimų, užtikrinančių, kad lengvata galėtų pasinaudoti tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys, pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, draudžiantis objektyviai nepateisinamas privilegijas teikti tam tikrai asmenų grupei, taip pat vyksta chaotiškas neurbanizuotų ir neurbanizuojamų, žemės ūkio veiklai ar rekreacijai tinkančių teritorijų užstatymas, prarandama galimybę užtikrinti urbanistinę kokybę ir tikėtis darnios plėtros. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis parengtas Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159
projekto tikslas – užtikrinti, kad lengvata ūkininko sodybos statybai žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galėtų pasinaudoti tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys bei sudaryti prielaidas darniai teritorijų plėtrai. Įstatymo projekto uždaviniai:
šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti, o ne atkiri pastatai (pvz.: tik gyvenamasis namas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis Įstatymas numato galimybę ir suteikia lengvatą ūkininkui nuosavybės teise priklausančiame ne mažesniame nei 0,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliųjų planų, kurie pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymą buvo privalomi. Nuo 2008-04-30 įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, atleidę ūkininkus nuo prievolės rengti detaliuosius planus kaimo teritorijoje ketinant statyti ūkininko sodybas, todėl minėta Įstatyme nustatyta lengvata prarado aktualumą. Keičiamo Įstatymo teisinio reguliavimo taikymo praktika ir statistiniai duomenys rodo, kad keičiamame įstatyme nustatytu žemės ūkio paskirties žemės sklypo minimalaus ploto 0,5 ha reikalavimu, taikytinu tik ūkininko sodybos (vieno gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais) statybai, daugeliu atveju naudojasi ne tik tie ūkininkai, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla, bet ir gyvenamąjį namą ketinantys statyti asmenys. Be to, toks plotas nėra pakankamas visos ūkininko sodybos statybai, ypač atsižvelgiant į tai, kad vidutinio ūkio dydis Lietuvoje – 9,37 ha, Vilniaus apskr. (pirmaujančioje pagal ūkininkų ūkių skaičių) – 5,8 ha. Ūkiai, didesni kaip 1 ha sudaro net 90 proc. visų Lietuvoje registruotų ūkininkų ūkių. Pažymėtina, kad nedidelių (iki 3 ha) žemės ūkio apskrities žemės sklypų plotų pakanka tik tam tikroms žemės ūkio veikloms (pvz.: bitininkystei, žvėrelių ūkiams, specializuotoms žemės ūkio sritims (gėlių ir dekoratyvinių medelių, uogų, prieskoninių žolių, vaistažolių) putpelių, sraigių, sliekų, grybų ir pan. auginimui ir pan.) ir joms vykdyti reikalingų pagalbinio ūkio statinių (paukštidžių, avidžių, šiltnamių, žemės ūkio produkcijos sandėlių ir kt.) statybai.
Tokių statinių statybos galimybė reglamentuota Statybos ir Žemės įstatymuose, o ne keičiamame Įstatyme. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, šios keičiamo Įstatymo 11 straipsnio nuostatos tikslintos atitinkamai atsisakant neaktualių lengvatų ir padidinant naujos ūkininko sodybos statybai reikalingo žemės ūkio paskirties žemės sklypo minimalų plotą, galintį užtikrinti . 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma atsisakyti aktualumą praradusių lengvatų ir nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miesto teritoriją, ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, kai jos statybos galimybė numatyta savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose. Taip pat siūloma didinti naujos ūkininko sodybos statybai reikalingo žemės ūkio paskirties žemės sklypo minimalų plotą iki 3 ha bei nustatyti, kad tais atvejais, kai reikalingas leidimas statyti ūkininko sodybą, jos projekte turi būti suprojektuota visa ūkininko sodyba, išskyrus atvejus, kai nauji statiniai statomi esamoje ūkininko.
Siekiant užtikrinti pradėtų statybos procesų tęstinumą, keičiamo Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo nuostatos nebus taikomos iki jo įsigaliojimo pradėtiems rengti statinių (ūkininko sodybos) projektams dėl kurių buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis (kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą) ar gauti specialieji reikalavimai ir nuo jų gavimo dienos nepraėjo daugiau kaip 5 m., taip pat pradėtoms statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroms. Įgyvendinus Įstatymo projektą, bus užtikrinta, kad lengvata ūkininko sodybos statybai žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galėtų pasinaudoti tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys. Siūlomų nuostatų įgyvendinimas užtikrins Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį objektyviai nepateisinamas privilegijas teikti tam tikrai asmenų grupei, sumažins chaotišką neurbanizuotų ir neurbanizuojamų, žemės ūkio veiklai ar rekreacijai tinkančių teritorijų užstatymą, bei sudarys papildomas prielaidas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą teisės aktų priimti ar keisti galiojančius teisės aktus ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Juozas Baublys Kazys Starkevičius Algimantas Salamakinas Guoda Burokienė Aurimas Gaidžiūnas Kęstutis Mažeika
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miesto teritoriją, ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, kai jos statybos galimybė numatyta savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose. Nauja ūkininko sodyba statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 3 hektarai“. Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto tikslas - užtikrinti, kad lengvata ūkininko sodybos statybai žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galėtų pasinaudoti tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys bei sudaryti prielaidas darniai teritorijų plėtrai. Atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatose ūkininko sodybos statyba nėra siejama su sąlyga, kad ją ketinantis statyti ūkininkas turi realiai užsiimti žemės ūkio veikla. Siūloma nustatyti tik vienintelę sąlygą, kad ūkininko sodyba gali būti statoma ne mažesniame kaip
žemės sklype. Taigi pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ūkininko sodybą galėtų statyti ūkininko statusą turintys, bet faktiškai jokios žemės ūkio veiklos nevykdantys asmenys. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą.
Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ūkininko sodyba gali būti statoma žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 3 hektarai. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ir iki 3 hektarų dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotų pakanka vykdyti tam tikrai žemės ūkio paskirties veiklai (žvėrelių ūkiams, bitininkystei, specializuotoms žemės ūkio sritims). Todėl kyla abejonių, ar ūkininkai, faktiškai užsiimantys žemės ūkio veikla mažesniuose kaip 3 hektarai žemės ūkio paskirties žemės sklypuose nebūtų diskriminuojami lyginant su didesniuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose žemės ūkio veikla užsiimančiais ūkininkais, nes jie neturėtų teisės tokiomis pačiomis sąlygomis jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybos. Trečia, nėra pakankamai aiški nuostata ,,nauja ūkininko sodyba“. Neaišku, ar turima omenyje ūkininko sodyba, statoma žemės ūkio paskirties žemės sklype vietoj buvusios ūkininko sodybos, ar ,,nauja sodyba“ būtų laikoma sodyba, statoma neužstatytame žemės ūkio paskirties žemės sklype. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Nuo 2008-04-30 įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, atleidę ūkininkus nuo prievolės rengti detaliuosius planus kaimo teritorijoje ketinant statyti ūkininko sodybas, todėl minėta Įstatyme nustatyta lengvata prarado aktualumą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, tačiau nėra aiškus projekto nuostatų santykis su galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (pavyzdžiui, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 ir 6 punkto, 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis teritorijų planavimą ir statinių statybą neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose). Taip pat projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad „Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: <...> statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai <...>“ bei 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti yra rengiami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos projektai - kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Todėl, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar ūkininko ūkio sodybos statybai pakaktų tik sąlygos, kad statybos galimybė numatyta kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose – savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose, ar tokios sodybos statybai dar būtų reikalinga rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. 2.
straipsnio 2 dalies nuostatos „Šiuo atveju statinio projekte turi būti suprojektuota visa ūkininko sodyba, išskyrus atvejus, kai nauji statiniai statomi esamoje ūkininko.“ stokoja teisinio aiškumo: Pirma, po žodžių „esamoje ūkininko“ įrašytinas žodis
„sodyboje“. Antra, nėra aiški formuluotė „statinio projekte turi
būti suprojektuota visa ūkininko sodyba“, nes neaiškus sąvokos „visa ūkininko sodyba“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad statinio projektas paprastai rengiamas konkrečiam statiniui, todėl nėra aišku, koks statinio projektas (ūkininko gyvenamojo namo ar koks kitas) turimas omenyje. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
žodžių „išdėstyti jį“ įrašytini žodžiai „jį išdėstyti“;
pavadinimas dėstytinas paryškintomis raidėmis;
„įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir taikymas“;
šio straipsnio 2 dalį“ rašytina po žodžio „įstatymas“;
mažosiomis raidėmis. 4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba ir teritorijų planavimu. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. 5.
įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis Vyriausybė ir Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jurgita Meškienė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]