232 Įstatymo projektas Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas XIIIP-3777(2) 2019-12-19 Priimtas teisės aktas

Lietuva · XIIIP-3777 · 2019-12-19 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2019-08-19
  2. Lyginamasis variantas · 2019-12-19
  3. Aiškinamasis raštas · 2019-08-19
  4. Teisės departamento išvada · 2019-08-19
  5. Teisės departamento išvada · 2019-12-19
  6. Komiteto išvada · 2019-12-19

Lyginamasis variantas

2019-08-19 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO NR. I-599 10 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10

straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Narys į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Į kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. 2. Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš septynių narių. Narys į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem

kadencijoms iš eilės. Po du prokurorus pasiūlo generalinis prokuroras ir kolegija. Po vieną nepriekaištingos reputacijos socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininką pasiūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.“

2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Papildyti 26 straipsnio 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 26 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas tvarka

1. Į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir

atrankos principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. 2. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras. 3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru, privalo:

  • 1) pateikti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į

tarnybą prokuratūroje reikalavimus;

  • 2) pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti

prokuroro pareigas.

Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;

  • 3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas;
  • 4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą. 4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
  • 1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino išlaikymo

nepraėjo treji metai;

  • 2) turintis ne mažiau kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą,

jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;

  • 3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro

laipsnį. 5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Asmenys į prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro (toliau – Registras), kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 7. Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija), įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia kandidatų sąrašą. 8. Į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto. 9. Atrankoje dalyvavęs pretendentas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.

Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti prokuroro skyrimo procedūrą. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka atliekama iš naujo. 9.10. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais. 10.11. Jei iki tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro pareigas panaikinamas.“

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytos Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatos dėl Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos, Atestacijos ir Egzaminų komisijų sudarymo tvarkos taikomos sudarant po šio įstatymo įsigaliojimo naują atitinkamą komisiją. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Siemo narė Agnė Širinskienė

Lyginamasis variantas

2019-12-19 · oficialus registras ↗

Projekto

XIIIP-3777(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 10 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti

taip: „6. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Asmuo į tas pačias pareigas šiose komisijose gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Į kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. 2. Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš septynių narių. Asmuo į

tas pačias pareigas šioje komisijoje gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po du prokurorus pasiūlo generalinis prokuroras ir kolegija. Po vieną nepriekaištingos reputacijos socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininką pasiūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.“

2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į

prokuroro pareigas tvarka

1. Į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos

principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. 2. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras. 3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru, privalo:

  • 1) pateikti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į

tarnybą prokuratūroje reikalavimus;

  • 2) pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti

prokuroro pareigas.

Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;

  • 3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas;
  • 4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą. 4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
  • 1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino išlaikymo

nepraėjo treji metai;

  • 2) turintis ne mažiau kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą,

jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;

  • 3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro

laipsnį. 5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Asmenys į prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro (toliau – Registras), kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Prokuratūros interneto svetainėje skelbiami ketinančių dalyvauti atrankoje pretendentų į prokurorus sąrašai, kuriuose nurodomas kiekvieno pretendento vardas, pavardė ir einamos pareigos. 7. Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija), įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia savo išvadas kandidatų sąrašą. Atrankos komisijos išvados, kuriose nurodomi duomenys apie atrankoje dalyvavusius pretendentus į prokurorus ir tinkamiausius kandidatus (vardai, pavardės ir einamos pareigos, tinkamiausių kandidatų vertinimo rezultatai ir motyvai), skelbiamos prokuratūros interneto svetainėje. 8.

8. Į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į

Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto. 9. Atrankoje dalyvavęs pretendentas į prokurorus turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų į prokurorus įvertinimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti prokuroro skyrimo procedūrą. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų į prokurorus įvertinimui, Vilniaus apygardos administracinis teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų į prokurorus įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą į prokurorus arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Šiuo atveju atranka atliekama iš naujo. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 9.10. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais. 10.11. Jei iki tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro pareigas panaikinamas.“

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatos dėl Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos, Atestacijos ir Egzaminų komisijų sudarymo tvarkos taikomos sudarant šias komisijas po šio įstatymo įsigaliojimo..

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2019-08-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO NR. I-599 10 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto

tikslai ir uždaviniai Rotacija užtikrina nuolatinį atsinaujinimą, mažina korupcijos riziką ir didina skaidrumą. Tuo tarpu Prokuratūros įstatymas, nors ir numato Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos, Atestacijos komisijos ir Egzaminų komisijos narių skyrimo procedūras bei laikotarpį, kuriam asmuo skiriamas į minėtąsias komisijas, neužtikrina rotacijos – kadencijų skaičius nėra ribotas. Antra vertus, prokurorų atrankos sistema stokoją viešumo, o pretendentai, dalyvaujantys atrankose, negali ginti galimai pažeistų jų teisių, neturėdami galimybės teismui apskųsti Atrankos komisijos išvadų. Teikiamu Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektu siekiama ištaisyti šias spragas ir taip didinti visuomenės pasitikėjimą prokurorų atrankos sistema, stiprinti prokuratūros bendruomenės savivaldą, didinti skaidrumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Seimo narė Agnė Širinskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos, Atestacijos bei Egzaminų komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių, tačiau jų kadencijų skaičius nėra ribotas. Prokurorų atranką vykto Atrankos komisijos, tačiau jų išvadų, skirtingai nei Egzaminų komisijos sprendimų, pretendentai negali apskųsti teismui. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos, Atestacijos, Egzaminų komisijų nariai į tas pačias pareigas būtų skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Taip pat įstatymas pildomas nuostata, kad atrankoje dalyvavęs pretendentas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti prokuroro skyrimo procedūrą. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka atliekama iš naujo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi, kad siūlomi įstatymo pakeitimai didins skaidrumą prokuratūroje. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Tikimasi, kad priimtos įstatymo nuostatos veiks kaip korupcijos riziką mažinantis veiksnys. 7.

7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projektas įtakos verslui neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų priimti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įgyvendinančiųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

  • 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis

Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „prokuroras“, „atranka“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė

Teisės departamento išvada

2019-08-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 10 IR 26 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

įstatymo projekto

2019-09-18 Nr. XIIIP-3777

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

1 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodant į tas pačias pareigas skiriamą subjektą

turėtų būti nurodomas ne „narys“, o „asmuo“, nes asmuo nariu tampa tik po paskyrimo į pareigas. 2. Diskutuotina projekto 2 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje siūloma Atrankos komisijos sprendimo tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad to paties keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Egzaminų komisijos sprendimas skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Egzaminų komisijos sprendimas yra privalomas ir sukeliantis asmeniui vienareikšmiškas pasekmes, tuo tarpu Atrankos komisijos išvada yra tik rekomendacinė, generalinio prokuroro nesaisto, todėl neaišku, kodėl jos apskundimui numatoma kitokia tvarka, nustatoma atskira procedūra, juo labiau – pasirenkamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 3. Projekto

2 straipsnio pakeitimai parengti nesilaikant jiems keliamų teisės

technikos reikalavimų:

3.1. Straipsnio

pakeitimų esmė dėstytina taip – „Papildyti 26 straipsnį nauja 9 dalimi“;

3.2. Kai teisės aktas

pildomas nauja dalimi, pateikiama naujos straipsnio dalies redakcija. Visas straipsnis dėstomas nauja redakcija tuo atveju, kai keičiamame straipsnyje keičiama daugiau kaip pusė jo dalių ar punktų;

3.3. Keičiamą

straipsnį turėtų sudaryti dvi dalys. Pirmoje dalyje dėstoma 26 straipsnio naujos 9 dalies redakcija, antroje – straipsnio dalių numeracijos pakeitimai. 4. Projekto

2 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje rašytinas

pilnas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pavadinimas. 5. Projekto 3 straipsnyje žodžiai „1 ir 2 dalyse“ išbrauktini kaip pertekliniai.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2019-12-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS

ĮSTATYMO NR. I-599 10 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projekto

2020-06-01 Nr. XIIIP-3777(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2019-12-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599

10 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-3777

2019-12-18

Nr. 102-P-69

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kanclerė Renata Juzikienė, Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro sekretoriato patarėja Neringa Būdvytienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovė Eglė Gasiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-181 1, 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1

straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodant į tas pačias pareigas skiriamą subjektą turėtų būti nurodomas ne „narys“, o „asmuo“, nes asmuo nariu tampa tik po paskyrimo į pareigas. Pritarti

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2019-09-182

9

2. Diskutuotina

projekto 2 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje siūloma Atrankos komisijos sprendimo tvarka.

Atkreipiame dėmesį, kad to paties keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Egzaminų komisijos sprendimas skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Egzaminų komisijos sprendimas yra privalomas ir sukeliantis asmeniui vienareikšmiškas pasekmes, tuo tarpu Atrankos komisijos išvada yra tik rekomendacinė, generalinio prokuroro nesaisto, todėl neaišku, kodėl jos apskundimui numatoma kitokia tvarka, nustatoma atskira procedūra, juo labiau – pasirenkamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pritarti Iš administracinių teisinių santykių kylantys ginčai svarstytini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-09-182

9

3. Projekto 2

straipsnio pakeitimai parengti nesilaikant jiems keliamų teisės technikos reikalavimų:

3.1. Straipsnio pakeitimų

esmė dėstytina taip – „Papildyti 26 straipsnį nauja 9 dalimi“;

3.2. Kai teisės aktas pildomas nauja dalimi, pateikiama naujos straipsnio dalies

redakcija. Visas straipsnis dėstomas nauja redakcija tuo atveju, kai keičiamame straipsnyje keičiama daugiau kaip pusė jo dalių ar punktų;

3.3. Keičiamą straipsnį

turėtų sudaryti dvi dalys. Pirmoje dalyje dėstoma 26 straipsnio naujos 9 dalies redakcija, antroje – straipsnio dalių numeracijos pakeitimai. Pritarti Pritartina redakcinei pastabai, jeigu straipsnis būtų taisomas pagal pastabą. Tačiau klausymų metu pritarus Generalinės prokuratūros 3 pastabai (žr. lentelėje 7 l.), keičiamos ir 26 straipsnio 6 ir 7 dalys, todėl iš 10 dalių pakeitus 5 dalis, perdėstomas visas 26 straipsnis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-09-182

9

4. Projekto 2

straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje rašytinas pilnas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pavadinimas. Pritarti Redakcinė pastaba. 5.

5. Seimo

kanceliarijos

Teisės departamentas

2019-09-183

5. Projekto 3 straipsnyje žodžiai „1 ir 2

dalyse“ išbrauktini kaip pertekliniai. Pritarti

6. Teisingumo

ministerijos Europos teisės departamentas 2019-08-27 *

IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS

ĮSTATYMO NR. I‑599 10 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP‑3777

Įvertinę Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir

26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3777

atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas 2019-11-202

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR.I-599 10 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3777

Projektas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (toliau – LAT) apsvarstytas. Pritardami paties projekto tikslui – siekiui skaidresnės prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijų veiklos, svaresnių su šia sritimi susijusių prokuroro teisių apsaugos ir garantijų, kartu siūlytume atsižvelgti į šias pastabas:

1. Atrankos

procedūros – viešojo administravimo dalis. Prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, atrankoje susiklosto taip vadinami „valstybės tarnybos plačiąja prasme“ santykiai. Ginčai, kylantys iš šių procedūrų, neturėtų priklausyti bendrųjų teismų kompetencijai. Šių santykių privatinė teisė nereguliuoja. Iš kokių santykių kylančias bylas bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja Civilinio proceso kodekso tvarka, nustato CPK 1, 22 straipsniai. Projekte nepagrįstai suplaktos skirtingos jurisdikcijos: iš administracinių teisinių santykių kylantys ginčai pavesti spręsti bendrosios kompetencijos teismui. 2.

2. Siūlomasis

16 straipsnio 9 dalies reguliavimas stokotų logikos ir nebūtų nuoseklus

paties Prokuratūros įstatymo kitų normų atžvilgiui. Antai 6 straipsnio 5 dalis nustato, kad Egzaminų komisijos sprendimas, kuris yra privalomas ir lemia privalomo pobūdžio, o ne rekomendacinius padarinius asmeniui, skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka. Pabrėžtina, kad tokių bylų, kylančių iš viešojo administravimo santykių, priskyrimas administraciniams teismams yra visiškai pagrįstas ir siūlytina tokio požiūrio nuosekliai laikytis nustatant visų kitų iš administracinių santykių kylančių ginčų teismingumą administraciniams teismams. 3. Be to, siūlymas, kad skundus dėl atrankos komisijos procedūrinių pažeidimų nagrinėtų LAT, absoliučiai nesiderina su LAT kompetencija. LAT, kasacinis teismas, pirmąja instancija bylų nenagrinėja. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą LAT taptų pirmąja instancija, nagrinėjančia mažareikšmius (plačiai vertinant ir atsižvelgiant į LAT nagrinėjamų bylų išskirtinumą) procedūrinius klausimus. 4. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektą mažiau reikšmingų Atrankos komisijos rekomendacinių išvadų apskundimui būtų taikoma žymiai svaresnė tvarka (nagrinėtų kasacinis teismas), nei Egzaminų komisijos privalomo pobūdžio sprendimo apskundimui (nagrinėtų administraciniai teismai). Šiuo atžvilgiu taip pat siektina reguliavimo proporcingumo ir loginio nuoseklumo. Pritarti Iš administracinių teisinių santykių kylantys ginčai svarstytini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Projekte siūlomus ginčus nagrinėti įstatymu nustatytina ne Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (bendros kompetencijos teismui, kasacinės instancijos teismui), o Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pagal LVAT siūlymą, kuriam pritarė Komitetas. 2. Nacionalinė teismų administracija2019-11-202

DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR.

XIIIP-3777 DERINIMO

Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. 1-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3777 (toliau - Pakeitimo įstatymo projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 straipsnį papildyti nauja 9 dalimi, kuri numatytų galimybę atrankoje į prokurorus dalyvavusiam pretendentui per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas analogiška nuostata dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvadų apskundimo ypatingam subjektui - Lietuvos Aukščiausiajam Teismui - Lietuvos Respublikos teismų įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į teismų sistemos specifiškumą. Pozicija dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasirinkimo tokiems skundams nagrinėti buvo pagrįsta išimtine šio teismo kompetencija nagrinėti teisėjų skundus dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 86 straipsnio 4 dalis). Be to, ši pozicija buvo derinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismu ir gautas jo pritarimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją, nurodytą Teismų įstatymo 23 straipsnyje, nėra numatyta, kad šis teismas sprendžia atskirų grandžių valstybės pareigūnų karjeros klausimus.

Pastebėtina, kad Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta motyvų, pagrindžiančių skirtingą Egzaminų ir Atrankos komisijų sprendimų apskundimų tvarką. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje suformuotas siūlymas plėsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją, t. y. nustatyti pareigą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėti pretendentų į prokurorus skundus dėl atrankos komisijos išvadų, nėra pagrįstas šios teisėsaugos grandies pareigūnų karjeros sistemos principais, taip pat neatitiktų kasacinės instancijos teismo, kaip išskirtinės teisminės institucijos, paskirties. Įvertinus tai, kas išdėstyta, siūlytina tobulinti Pakeitimo įstatymo projektu numatomą Atrankos komisijos išvadų apskundimo procedūrą, t. y. svarstyti dėl pretendentų į prokurorus skundų dėl atrankos komisijos išvadų perdavimo nagrinėti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti

3. Nacionalinė teismų

administracija 2019-11-201 1, 2 Taip pat atsižvelgiant į tai, kad asmuo atitinkamos komisijos nariu galiu tapti tik jį paskyrus į šias pareigas, siūlytina tikslinti Pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes, vietoj žodžio „narys“, įrašant žodį „asmuo“. Pritarti Patobulinta pagal pastabą. 4. Generalinė prokuratūra 2019-11-211 DĖL teisės akto projekto nr. XIIIP-3777 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3777 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1.

Pritariame siūlymui pakeisti Prokuratūros įstatymo 10 straipsnį ir nustatyti, kad Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atrankos, Etikos, Atestacijos ir Egzaminų komisijų nariais asmenys negalėtų būti skiriami daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pritarti

5. Generalinė

prokuratūra

2019-11-212

2. Projekto aiškinamajame rašte

nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą atrankose dalyvaujantys pretendentai negali ginti galimai pažeistų savo teisių, nes neturi galimybės teismui apskųsti Vyriausiųjų prokurorų atrankos ir Prokurorų atrankos komisijų (toliau – Atrankų komisijos) išvadų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančių Vyriausiųjų prokurorų atrankos ir Prokurorų atrankos komisijų nuostatų (patvirtinti generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. I-286, 2016 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. I-277 redakcija) (toliau – Nuostatai) 23.4, 23.5 papunkčiuose ir 73, 74 punktuose įtvirtinta atrankoje dalyvavusio pretendento teisė informuoti generalinį prokurorą, kad nesutinka su Atrankos komisijos sprendimu ir išvada, taip pat apskųsti generalinio prokuroro sprendimą dėl Atrankos komisijos išvados Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to nurodytas Projekto aiškinamojo rašto argumentas nėra teisingas. Žinoma, praktikoje šis procesas užtrunka ilgą laiką, todėl sutiktina su Projekte pateiktu siūlymu įtvirtinti pretendento teisę per septynias dienas nuo atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti skundą teismui dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam pretendentų įvertinimui, taip pat nustatyti, kad toks skundas teisme turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.

Dėl Projekto siūlymo nustatyti, kad tokius skundus nagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėtina, kad ginčai dėl prokurorų, vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų atrankos priskirtini prie tarnybinių ginčų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), kurie pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Be to, atkreiptinas dėmesys į kitų generalinio prokuroro sudaromų komisijų priimtų sprendimų ir išvadų apskundimo tvarką. Pavyzdžiui, Atestacijos komisijos išvados skundžiamos generaliniam prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimas dėl šios išvados – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio

6 dalis), Egzaminų komisijos sprendimas skundžiamas teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo, siūlytina skundų nagrinėjimą priskirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai. Pritarti Komitetas svarstymo metu bendru sutarimu pritarė LVAT pasiūlymui, kad tokius ginčus nagrinėtų Vilniaus apygardos administracinis teismas ir kad šio teismo sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas. Šiam siūlymui pritarė ir GP atstovas. 6. Generalinė prokuratūra 2019-11-212 N 3.

Prokuratūra siekia didesnio visuomenės pasitikėjimo prokurorų atrankos sistema, taip pat užtikrinti atrankos skaidrumą, viešumą ir visuomenės teisę žinoti. Dėl to Nuostatų 38 punkte nustatyta pareiga viešai skelbti Atrankų komisijų išvadas. 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėjus taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir sugriežtėjus asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimams, siūlytina šią pareigą, kaip teisėtą pagrindą skelbti atrankos dalyvių asmens duomenis, įtvirtinti Prokuratūros įstatyme, taip pat detalizuoti, kokie atrankos dalyvių asmens duomenys galės būti viešinami. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projektą šiuo Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimo projektu: „26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26

straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Asmenys į

prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro (toliau – Registras), kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Prokuratūros interneto svetainėje skelbiami ketinančių dalyvauti atrankoje pretendentų sąrašai, kuriuose nurodomas kiekvieno pretendento vardas, pavardė ir einamos pareigos. 2. Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Prokurorų atrankos komisija ar

Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija), įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia savo išvadas kandidatų sąrašą.

Atrankos komisijos išvados, kuriose nurodomi duomenys apie atrankoje dalyvavusius pretendentus ir tinkamiausius kandidatus (vardai, pavardės ir einamos pareigos, tinkamiausių kandidatų vertinimo rezultatai ir motyvai), skelbiamos prokuratūros interneto svetainėje.“

Pritarti

7. Respublikos

Prezidento

Teisės grupės

patarėja Inga29 Teikiame savo pastabas TTK posėdžiui 2019 m. gruodžio 18 d. dėl Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3777. Įstatymo projektu be kita ko Prokuratūros įstatymas pildomas nuostata, kad atrankoje dalyvavęs pretendentas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti prokuroro skyrimo procedūrą. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka atliekama iš naujo.

Manome, kad nustatoma Prokurorų atrankos komisijos išvados apskundimo tvarka nėra tinkama, siūlome ją pakoreguoti. Pritartina pateiktai Teisės departamento pastabai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra tinkamas teismas, kuris turėtų nagrinėti skundus dėl Prokurorų atrankos komisijos darbo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Jis formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat įstatymais šiam teismui priskiriama išimtinė jurisdikcija, susijusi būtent su skundų nagrinėjimais dėl teismų sistemos atskirų klausimų (pvz. Teisėjų garbės teismo sprendimų apskundimas). Tuo tarpu šiame įstatymo projekte skundo tvarkos objektas yra Prokurorų atrankos komisijos rekomendacinio pobūdžio išvada dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Pažymėtina, kad Prokuratūros įstatyme jau įtvirtinta, kad Egzaminų komisijos sprendimai skundžiami administraciniam teismui, taigi įvertinus įstatymais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai priskirtas funkcijas, projekte numatomų skundų pobūdį, laikantis nuoseklumo ir sistemingumo principų, manytume, kad ir Atrankos komisijos sprendimai turėtų būti skundžiami ne Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet administraciniam teismui. Pritarti Komiteto patobulintame projekte -2 į pastabą atsižvelgta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3777(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3777(2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė