Projekto lyginamasis variantas
2, 4, 4¹, 5¹, 12, 12², 33¹, 35, 49,
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Grandininis prekių tiekimo sandoris (toliau – grandininis sandoris) – vienas po kito vykdomo tų pačių prekių tiekimo
sandoris, kuriame dalyvauja tarpinis veiklos vykdytojas, kai prekės gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę tiesiogiai iš pirmojo prekių tiekėjo paskutiniam prekių tiekimo grandinėje esančiam tas prekes įsigyjančiam asmeniui.“
2Papildyti 2 straipsnį 33¹ dalimi:
„33¹. Tarpinis veiklos vykdytojas – grandininiame sandoryje dalyvaujantis prekių tiekėjas
(išskyrus pirmąjį prekių tiekimo grandinės prekių tiekėją), kuris gabena prekes arba kurio užsakymu tai atlieka trečioji šalis.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prekių tiekimu laikomas:
1) prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas., išskyrus prekių, atgabentų iš kitos valstybės narės šio Įstatymo 4(1) straipsnio 6 dalyje nurodytomis sąlygomis, nuosavybės perdavimą toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui, arba
2) prekių išgabenimas iš šalies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, jeigu toje valstybėje narėje yra taikomos nuostatos, iš esmės atitinkančios šio Įstatymo 4⁽¹⁾ straipsnio 6 dalies nuostatas. Toks prekių išgabenimas laikomas prekių tiekimu kitos valstybės narės PVM mokėtojui.“
4¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tais atvejais, kai prekės iš kitos valstybės narės yra atgabenamos PVM
mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių (centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka šis terminas dėl asmens verslo ypatumų gali būti pratęstas), o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas ir jis vienintelis naudos šias prekes savo ekonominėje veikloje, toks prekių atgabenimas laikomas šio PVM mokėtojo prekių įsigijimu už atlygį ir nelaikomas asmens, disponuojančio atgabentomis iš kitos valstybės narės prekėmis kaip jų savininko, prekių įsigijimu už atlygį. Laikoma, kad prekes, patiektas pagal šio Įstatymo 4² straipsnyje nustatytas sąlygas, iš kitos valstybės narės įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuriam perduota disponavimo tokiomis prekėmis kaip jų savininko teisė toje valstybėje narėje, į kurią prekės yra atgabentos.“
Papildyti Įstatymą 4² straipsniu: „4² straipsnis. Prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą 1.
Laikoma, kad prekės pristatomos, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą (angl. call-of stock), kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) apmokestinamasis asmuo (arba jo užsakymu trečioji šalis) gabena prekes į kitą valstybę narę, siekdamas atgabentas prekes toje valstybėje narėje vėliau patiekti kitam prekes įsigyjančiam apmokestinamajam asmeniui, kuris turi teisę perimti tų prekių nuosavybę (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis apmokestinamasis asmuo), pagal galiojantį tarp abiejų apmokestinamųjų asmenų sudarytą sandorį;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas prekes išgabenantis apmokestinamasis asmuo nėra įsikūręs (t. y. jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) nėra toje valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje neturi padalinio) valstybėje narėje, į kurią prekės atgabenamos;
3) įsigyjantis apmokestinamasis asmuo, kuriam ketinama tiekti prekes, įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, į kurią atgabenamos prekės, o jo tapatybė ir PVM mokėtojo kodas, kurį jam priskyrė ta valstybė narė, į kurią atgabenamos prekės, žinomi šios dalies 2 punkte nurodytam apmokestinamajam asmeniui tuo momentu, kai prasideda prekių išgabenimas;
4) šios dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo prekių išgabenimą užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 5¹ dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale, o įsigyjančio apmokestinamojo asmens tapatybę ir valstybės narės, į kurią atgabenamos prekės, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą nurodo prekių tiekimo ir
(arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje, nurodytoje šio Įstatymo 88¹ straipsnio 1¹ dalyje, arba kitos valstybės narės nustatytoje atitinkamoje ataskaitoje;
5) šios dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo prekes įsigyjančiam apmokestinamajam asmeniui patiekia ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo prekių atgabenimo į kitą valstybę narę. 2.
pareikalavimą, ir tuo atveju, kai per 12 mėnesių nuo prekių atgabenimo į kitą valstybę narę šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą asmenį pakeičia kitas apmokestinamasis asmuo ir tokį keitimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 5¹ dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale ir tenkinamos kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. 3. Laikoma, kad prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, nebeatitinka šio straipsnio 1 ar 2 dalies sąlygų tuo atveju, jeigu prekės sunaikinamos arba prarandamos (įskaitant praradimą dėl vagystės).“
1Papildyti 5¹ straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 4² straipsnyje;“. 2. Papildyti 5¹ straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) prekių, pristatytų, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 4² straipsnyje, pargabenimas atgal į valstybę narę, iš kurios prekės buvo išgabentos, jeigu teisė disponuoti tokiomis prekėmis kaip jų savininkui nebuvo perduota kitam apmokestinamajam asmeniui, o prekės grąžinamos per 12 mėnesių terminą, nurodytą šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokį grąžinimą užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 5¹ dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale.“
3Pakeisti 5¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tuo atveju, jeigu nebetenkinamos šio straipsnio 2 dalyjeies 1–8
punktuose nurodytos sąlygos, prekių pervežimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu, kai šios sąlygos nebetenkinamos.“
4Papildyti 5¹ straipsnį 4 dalimi:
„4.
Tuo atveju, kai nebetenkinama šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta sąlyga, prekių išgabenimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu:
1) kitą dieną po 12 mėnesių termino, nurodyto šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte, pabaigos, jeigu teisė disponuoti tokiomis prekėmis kaip jų savininkui per 12 mėnesių po šių prekių atgabenimo į valstybę narę, į kurią jos buvo gabenamos, nebuvo perduota apmokestinamajam asmeniui, nurodytam šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 4² straipsnio 2 dalyje;
2) prieš pat į kitą valstybę narę nugabentų prekių tiekimą kitam asmeniui nei apmokestinamasis asmuo, nurodytas šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 4² straipsnio 2 dalyje, kai prekės tiekiamos dar nepasibaigus 12 mėnesių terminui, nurodytam šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte;
3) prieš pat prasidedant į kitą valstybę narę atgabentų prekių išgabenimui į valstybę narę, kuri nėra valstybė narė, iš kurios prekės buvo išgabentos, prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 4² straipsnyje, jei prekės gabenamos dar nepasibaigus 12 mėnesių terminui, nurodytam šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte;
4) tą dieną, kai prekės buvo sunaikintos ar prarastos (įskaitant praradimą dėl vagystės), o jei neįmanoma nustatyti tos dienos, tą dieną, kai sužinoma, kad prekės sunaikintos arba prarastos (įskaitant praradimą dėl vagystės), jei šios aplinkybės įvyko per 12 mėnesių terminą, nurodytą šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte;
5) tuo metu, kai nebetenkinamos šio Įstatymo 4² straipsnyje nurodytos sąlygos dėl kitų aplinkybių, nei nurodyta šios dalies 2–4 punktuose, ir nėra pasibaigęs šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas 12 mėnesių terminas.“
5Papildyti 5¹ straipsnį 5 dalimi:
„5.
Tuo atveju, kai nebetenkinamos šio straipsnio 2 dalies 10 punkto sąlygos, prekių pervežimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu kitą dieną po 12 mėnesių termino, nurodyto šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies
papildymas 9² straipsniu Papildyti Įstatymą 9² straipsniu: „9² straipsnis. Gabenimui pagal grandininį sandorį taikomos taisyklės
veiklos vykdytojui tiekimui. 2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tik tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui, kai tarpinis veiklos vykdytojas yra pranešęs savo prekių tiekėjui valstybės narės, iš kurios prekės išgabenamos, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą.“
Papildyti 12 straipsnį 8 dalimi:
„8. Jeigu tiekiamos prekės buvo gabenamos pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos
pagal pareikalavimą, taikomas sąlygas, nurodytas šio Įstatymo 4² straipsnyje, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas prasidėjo šalies teritorijoje.“
Papildyti 12² straipsnį 4 dalimi:
„4. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies
teritorijoje ir tuo atveju, kai prekės įsigyjamos pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, taikomas sąlygas, nurodytas šio Įstatymo 4² straipsnyje.“
pakeitimas Pakeisti 33¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
PVM neapmokestinamas už šalies teritorijos ribų įsikūrusio apmokestinamojo asmens, įsiregistravusio PVM mokėtoju bet kurioje kitoje valstybėje narėje (išskyrus Lietuvos Respubliką), prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės (kitos negu valstybė narė, kuriojes PVM mokėtojo kodą jis nurodo, įsigydamas šias prekes įregistruotas PVM mokėtoju), kai šis asmuo šias prekes šalies teritorijoje iš karto patiekia PVM mokėtojui, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM už šias patiektas prekes.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra
registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo 7 dienos nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas.“
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui, kuris šių prekių tiekėjui nurodė tos kitos valstybės narės jam suteiktą PVM mokėtojo kodą, ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).“
2Papildyti 49 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai prekių tiekėjas nesilaiko šio Įstatymo 88¹ straipsnyje nustatytos prievolės pateikti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą arba kai jo pateiktoje prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje nėra pateikta pagal šio Įstatymo 88¹ straipsnio 3 dalį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyto turinio teisinga informacija apie šį tiekimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjas gali tokį informacijos nepateikimą arba teisingos informacijos nepateikimą tinkamai pagrįsti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytu būdu.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį,
privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti arba įrodymus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 282/2011 45a straipsnyje, arba kitus įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – ir įrodymus, kad tenkinamos šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.“
Papildyti 78 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹.
Apmokestinamieji asmenys, iš šalies teritorijos išgabenantys prekes, skirtas pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 4² straipsnyje, ir apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys prekes, skirtas pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 4² straipsnyje, privalo pildyti tų prekių žurnalą. Gabentų prekių, skirtų pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, žurnale reikalingus pateikti duomenis ir jų pateikimo (pildymo) tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
Papildyti 88¹ straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. PVM mokėtojai, kurie išgabena prekes į kitą valstybę narę pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, taikomas
sąlygas, nurodytas šio Įstatymo 4² straipsnyje, tokį prekių išgabenimą privalo nurodyti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje, pateikdami informaciją apie asmenų, nurodytų šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 3 punkte ar to paties straipsnio 2 dalyje, PVM mokėtojo kodus ir informaciją apie bet kokį pateiktos informacijos pasikeitimą. Informacija pateikiama to kalendorinio mėnesio, kurį buvo išgabentos prekės arba pasikeitė informacija, prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje.“
Papildyti Įstatymo 2 priedą 21 punktu: „21. 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/1910, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo, susijusio su valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimu, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (OL 2018 L 311, p. 3).“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2.
2Prekėms, dėl kurių prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį arba importo pridėtinės vertės mokestį atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios taisyklės. 3. Centrinis mokesčių administratorius ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2019 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3754ES(2) lyginamasis variantas
2, 4, 4¹, 5¹, 12, 12², 33¹, 35, 49,
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Grandininis prekių tiekimo sandoris (toliau – grandininis sandoris) – vienas po kito vykdomo tų pačių prekių tiekimo
sandoris, kuriame dalyvauja tarpinis veiklos vykdytojas, kai prekės gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę tiesiogiai iš pirmojo prekių tiekėjo paskutiniam prekių tiekimo grandinėje esančiam tas prekes įsigyjančiam asmeniui.“
2Papildyti 2 straipsnį 33¹ dalimi:
„33¹. Tarpinis veiklos vykdytojas – grandininiame sandoryje dalyvaujantis prekių tiekėjas
(išskyrus pirmąjį prekių tiekimo grandinės prekių tiekėją), kuris gabena prekes arba kurio užsakymu tai atlieka trečioji šalis.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prekių tiekimu laikomas:
1) prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas., išskyrus prekių, atgabentų iš kitos valstybės narės šio Įstatymo 4(1) straipsnio 6 dalyje nurodytomis sąlygomis, nuosavybės perdavimą toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui, arba
2) prekių išgabenimas iš šalies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, jeigu toje valstybėje narėje yra taikomos nuostatos, iš esmės atitinkančios šio Įstatymo 4⁽¹⁾ straipsnio
valstybės narės PVM mokėtojui.“
4¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tais atvejais, kai prekės iš kitos valstybės narės yra atgabenamos PVM
mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių (centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka šis terminas dėl asmens verslo ypatumų gali būti pratęstas), o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas ir jis vienintelis naudos šias prekes savo ekonominėje veikloje, toks prekių atgabenimas laikomas šio PVM mokėtojo prekių įsigijimu už atlygį ir nelaikomas asmens, disponuojančio atgabentomis iš kitos valstybės narės prekėmis kaip jų savininko, prekių įsigijimu už atlygį. Laikoma, kad prekes, patiektas pagal šio Įstatymo 4² straipsnyje nustatytas sąlygas, iš kitos valstybės narės įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuriam perduota disponavimo tokiomis prekėmis kaip jų savininko teisė toje valstybėje narėje, į kurią prekės yra atgabentos.“
Papildyti Įstatymą 4² straipsniu: „4² straipsnis. Prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą 1.
Laikoma, kad prekės pristatomos, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą (angl. call-of stock), kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) apmokestinamasis asmuo (arba jo užsakymu trečioji šalis) gabena prekes į kitą valstybę narę, siekdamas atgabentas prekes toje valstybėje narėje vėliau patiekti kitam prekes įsigyjančiam apmokestinamajam asmeniui, kuris turi teisę perimti tų prekių nuosavybę (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis apmokestinamasis asmuo), pagal galiojantį tarp šių abiejų apmokestinamųjų asmenų sudarytą sandorį;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas prekes išgabenantis apmokestinamasis asmuo nėra įsikūręs (t. y. jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) nėra toje valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje neturi padalinio) valstybėje narėje, į kurią prekės atgabenamos;
3) įsigyjantis apmokestinamasis asmuo, kuriam ketinama tiekti prekes, įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, į kurią atgabenamos prekės, o jo tapatybė ir PVM mokėtojo kodas, kurį jam priskyrė ta valstybė narė, į kurią atgabenamos prekės, žinomi šios dalies 2 punkte nurodytam apmokestinamajam asmeniui tuo momentu, kai prasideda prekių išgabenimas;
4) šios dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo prekių išgabenimą užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 5¹ dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale, o įsigyjančio apmokestinamojo asmens tapatybę ir valstybės narės, į kurią atgabenamos prekės, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą nurodo prekių tiekimo ir
(arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje, nurodytoje šio Įstatymo 88¹ straipsnio 1¹ dalyje, arba kitos valstybės narės nustatytoje atitinkamoje ataskaitoje;
5) šios dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo prekes įsigyjančiam apmokestinamajam asmeniui patiekia ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo prekių atgabenimo į kitą valstybę narę. 2.
pareikalavimą, ir tuo atveju, kai per 12 mėnesių nuo prekių atgabenimo į kitą valstybę narę šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą asmenį pakeičia kitas apmokestinamasis asmuo ir tokį keitimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 5¹ dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale ir tenkinamos kitos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. 3. Laikoma, kad prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, nebeatitinka šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų tuo atveju, jeigu prekės sunaikinamos arba prarandamos (įskaitant praradimą dėl vagystės).“
1Papildyti 5¹ straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 4² straipsnyje;“. 2. Papildyti 5¹ straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) prekių, pristatytų, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 4² straipsnyje, pargabenimas atgal į valstybę narę, iš kurios prekės buvo išgabentos, jeigu teisė disponuoti tokiomis prekėmis kaip jų savininkui nebuvo perduota kitam apmokestinamajam asmeniui, o prekės grąžinamos per 12 mėnesių terminą, nustatytą šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir apmokestinamasis asmuo, nurodytas šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokį grąžinimą užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 5¹ dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale.“
3Pakeisti 5¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tuo atveju, jeigu nebetenkinamos šio straipsnio 2 dalyjeies 1–8
punktuose nurodytos sąlygos, prekių pervežimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nurodyta nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu, kai šios sąlygos nebetenkinamos.“
4Papildyti 5¹ straipsnį 4 dalimi:
„4.
Tuo atveju, jeigu nebetenkinama šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta sąlyga, prekių išgabenimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu:
1) kitą dieną po 12 mėnesių termino, nurodyto šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte, pabaigos, jeigu teisė disponuoti tokiomis prekėmis kaip jų savininkui per 12 mėnesių po šių prekių atgabenimo į valstybę narę, į kurią jos buvo gabenamos, nebuvo perduota apmokestinamajam asmeniui, nurodytam šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 4² straipsnio 2 dalyje;
2) prieš pat į kitą valstybę narę nugabentų prekių tiekimą kitam asmeniui nei apmokestinamasis asmuo, nurodytas šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 4² straipsnio 2 dalyje, kai prekės tiekiamos dar nepasibaigus 12 mėnesių terminui, nurodytam šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte;
3) prieš pat prasidedant į kitą valstybę narę atgabentų prekių išgabenimui į valstybę narę, kuri nėra valstybė narė, iš kurios prekės buvo išgabentos, prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 4² straipsnyje, jeigu prekės gabenamos dar nepasibaigus 12 mėnesių terminui, nustatytam šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte;
4) tą dieną, kai prekės buvo sunaikintos ar prarastos (įskaitant praradimą dėl vagystės), o jeigu neįmanoma nustatyti tos dienos, tą dieną, kai sužinoma, kad prekės sunaikintos arba prarastos (įskaitant praradimą dėl vagystės), jeigu šios aplinkybės įvyko per 12 mėnesių terminą, nustatytą šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte;
5) tuo metu, kai nebetenkinamos šio Įstatymo 4² straipsnyje nurodytos sąlygos dėl kitų aplinkybių, nei nurodyta šios dalies 2–4 punktuose, ir nėra pasibaigęs šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas 12 mėnesių terminas.“
5Papildyti 5¹ straipsnį 5 dalimi:
„5.
Tuo atveju, kai nebetenkinamos šio straipsnio 2 dalies 10 punkto nurodytos sąlygos, prekių pervežimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu kitą dieną po 12 mėnesių termino, nustatyto šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies
papildymas 9² straipsniu Papildyti Įstatymą 9² straipsniu: „9² straipsnis. Gabenimui pagal grandininius sandorius taikomos taisyklės
tarpiniam veiklos vykdytojui. 2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tik tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui, kai tarpinis veiklos vykdytojas yra pranešęs savo prekių tiekėjui valstybės narės, iš kurios prekės išgabenamos, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą.“
Papildyti 12 straipsnį 8 dalimi:
„8. Jeigu tiekiamos prekės buvo gabenamos pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos
pagal pareikalavimą, taikomas sąlygas, nustatytas šio Įstatymo 4² straipsnyje, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas prasidėjo šalies teritorijoje.“
Papildyti 12² straipsnį 4 dalimi:
„4. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies
teritorijoje ir tuo atveju, kai prekės įsigyjamos pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, taikomas sąlygas, nustatytas šio Įstatymo 4² straipsnyje.“
pakeitimas Pakeisti 33¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
PVM neapmokestinamas už šalies teritorijos ribų įsikūrusio apmokestinamojo asmens, įsiregistravusio PVM mokėtoju bet kurioje kitoje valstybėje narėje (išskyrus Lietuvos Respubliką), prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės (kitos negu valstybė narė, kuriojes PVM mokėtojo kodą jis nurodo, įsigydamas šias prekes įregistruotas PVM mokėtoju), kai šis asmuo šias prekes šalies teritorijoje iš karto patiekia PVM mokėtojui, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM už šias patiektas prekes.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra
registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo 7 dienos nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas.“
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui, kuris šių prekių tiekėjui nurodė tos kitos valstybės narės jam suteiktą PVM mokėtojo kodą, ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).“
2Papildyti 49 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai prekių tiekėjas nevykdo šio Įstatymo 88¹ straipsnyje nustatytos prievolės pateikti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą arba kai jo pateiktoje prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje nėra pateikta pagal šio Įstatymo 88¹ straipsnio 3 dalį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyto turinio teisinga informacija apie šį tiekimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjas gali tokį informacijos nepateikimą arba teisingos informacijos nepateikimą tinkamai pagrįsti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytu būdu.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį,
privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti arba įrodymus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 282/2011 45a straipsnyje, arba kitus įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – ir įrodymus, kad tenkinamos šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.“
Papildyti 78 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹.
Apmokestinamieji asmenys, iš šalies teritorijos išgabenantys prekes, skirtas pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 4² straipsnyje, ir apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys prekes, skirtas pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 4² straipsnyje, privalo pildyti tų prekių žurnalą. Gabentų prekių, skirtų pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, žurnale reikalaujamus pateikti duomenis ir jų pateikimo (pildymo) tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
Papildyti 88¹ straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. PVM mokėtojai, kurie išgabena prekes į kitą valstybę narę pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, taikomas
sąlygas, nustatytas šio Įstatymo 4² straipsnyje, tokį prekių išgabenimą privalo nurodyti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje, pateikdami informaciją apie asmenų, nurodytų šio Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies 3 punkte ar to paties straipsnio 2 dalyje, PVM mokėtojo kodus ir informaciją apie bet kokį pateiktos informacijos pasikeitimą. Informacija pateikiama to kalendorinio mėnesio, kurį buvo išgabentos prekės arba pasikeitė informacija, prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje.“
Papildyti Įstatymo 2 priedą 21 punktu: „21. 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/1910, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo, susijusio su valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimu, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (OL 2018 L 311, p. 3).“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2.
2Prekėms, dėl kurių prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį arba importo pridėtinės vertės mokestį atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios taisyklės. 3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2019 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
5¹, 12, 12², 33¹, 35,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 4, 4¹, 5¹, 12, 12², 33¹, 35, 49, 56, 78, 88¹ straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4² ir 9² straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) rengiamas siekiant perkelti ir įgyvendinti 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyvos (ES) 2018/1910, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo, susijusio su valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimu, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB, 1 straipsnį (t. y. nuostatas, kurias Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės turi taikyti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Įstatymo projektu taip pat siekiama aiškiau reglamentuoti kai kuriuos apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) tvarkos aspektus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus (patarėja Asta Zelo tel. 219 9383) vyr. specialistė Rūta Pileckienė (tel. 219 9359). 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVM įstatymas) nustatyta, kad tais atvejais, kai prekės iš kitos valstybės narės atgabenamos PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių (centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka šis terminas dėl asmens verslo ypatumų gali būti pratęstas), o prekės padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas ir jis vienintelis naudos šias prekes savo ekonominėje veikloje, toks prekių atgabenimas laikomas šio PVM mokėtojo prekių įsigijimu už atlygį ir nelaikomas asmens, disponuojančio atgabentomis iš kitos valstybės narės prekėmis kaip jų savininko, prekių įsigijimu už atlygį. Be to, analogiškomis sąlygomis vykdomas Lietuvos PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančių prekių išgabenimas iš Lietuvos į kitą valstybę narę tos kitos valstybės narės PVM mokėtojui laikomas prekių tiekimu į kitą valstybę narę tam PVM mokėtojui, jei toje kitoje valstybėje narėje Lietuvos PVM mokėtojo vykdomai tokiai prekybai pagal tos valstybės narės teisės aktus taikomos analogiškos nuostatos dėl prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės. Taip pat šiuo metu pagal PVM įstatymą tais atvejais, kai tos pačios prekės perparduodamos kelis kartus ir išgabenamos į kitą valstybę narę, taikomos bendros prekių tiekimą į kitas valstybes nares ir prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių reglamentuojančios nuostatos. Be to, šiuo metu 0 procentų PVM tarifu apmokestinamos prekės, jeigu jos tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir yra išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas prekes gabena).
Pagal dabar galiojantį PVM įstatymą PVM neapmokestinamas už šalies teritorijos ribų įsikūrusio apmokestinamojo asmens, įsiregistravusio PVM mokėtoju bet kurioje valstybėje narėje (išskyrus Lietuvos Respubliką), prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės (kitos negu valstybė narė, kurioje jis įregistruotas PVM mokėtoju), kai šis asmuo šias prekes šalies teritorijoje iš karto patiekia PVM mokėtojui, kuriam pagal PVM įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM už šias patiektas prekes. Taip pat šiuo metu PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu žinoma, kad tos pačios prekės skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę, o importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. Kad būtų taikoma ši nuostata, būtina, kad importuotojas būtų registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Tarybos direktyvą (ES) 2018/1910, kuria siekiama tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo, susijusio su valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimu, Įstatymo projektu siūlomi šie pakeitimai:
patikslinimas suderinant jas ES mastu tuo atveju, kai prekės pervežamos į kitą valstybę narę siekiant jas ten vėliau parduoti iš sandėlio jau prieš išgabenimą pagal sudarytą susitarimą numatytam pirkėjui.
Tokiu atveju būtų laikoma, kad prekes pervežantis asmuo atliko prekių tiekimą į kitą (pirkėjo) valstybę narę tam numatytam pirkėjui ir neprivalėtų joje registruotis PVM mokėtoju: Įstatymo projektu patikslinamos prekių išgabenimo į kitą valstybę narę, kai jos perduodamos kito asmens žinion, laikomo prekių tiekimu į kitą valstybę narę tam asmeniui, traktavimo sąlygos, t. y. nustatoma, kad kai prekių išgabenimo į kitą valstybę narę metu prekių tiekėjas jau žino prekes įsigyjančio asmens, kuriam tos prekės jas atvežus į paskirties valstybę narę bus patiektos vėliau, tapatybę, apie prekių išvežimą duomenys pateikiami nustatytame žurnale ir prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje – siūloma laikyti, kad prekių tiekimas į kitą valstybę narę (atitinkamai prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės) įvyko tuo metu, kai prekės perduodamos įgijėjo nuosavybėn. Toks prekių gabenimas ES mastu bus vadinamas call-of stock (angl.) arba prekių pristatymu, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą. Taip pat nustatomos taisyklės, pagal kurias, pasikeitus aplinkybėms, prekių tiekimo, kai prekės pristatomos, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, nuostatos nebetaikomos. Kartu Įstatymo projektu nustatoma prievolė pildyti žurnalą apie prekių tiekimą ir (ar) įsigijimą tuo atveju, kai jos pristatomos, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, bei prievolė prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje pateikti informaciją apie asmenų, kuriems prekės išsiųstos pagal prekių, pristatytų, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, tiekimo sandorį, PVM mokėtojų kodus. 2.
grandininių prekių tiekimo sandorių atvejais, t. y. patikslinama, kuriam asmeniui priskirti neapmokestinamą prekių tiekimą į kitą valstybę narę, tais atvejais kai prekės fiziškai gabenamos iš pirmojo pardavėjo galutiniam pirkėjui: Šiuo metu vykdant grandininius prekių tiekimo sandorius, kai vykdomi vienas po kito prekių tiekimai, tačiau prekės ES viduje gabenamos vieną kartą, kyla problemų, siekiant nustatyti, kuris prekių tiekėjas atliko prekių tiekimą į kitą valstybę narę. Siekiant, kad valstybės narės vienodai vertintų tokius sandorius, dėl kurių gali kilti dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo pavojus, taip pat siekiant veiklos vykdytojams suteikti daugiau teisinio tikrumo, apibrėžiamos grandininio prekių tiekimo sandorio ir tarpinio veiklos vykdytojo sąvokos bei nustatomos sąlygos, pagal kurias prekių gabenimas būtų priskiriamas atitinkamam prekių tiekimui sandorių grandinėje. Pagal įvedamas nuostatas, bendruoju atveju prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tik tarpiniam veiklos vykdytojui „atliekamam“ prekių tiekimui. Kartu nustatoma ir išimtis, t. y. tuo atveju, kai tarpinis veiklos vykdytojas yra pranešęs savo prekių tiekėjui valstybės narės, iš kurios prekės išgabenamos, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą, prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tik tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui. Tiekimas, kuriam būtų priskiriamas gabenimas, tenkinant visas neapmokestinimui taikomas sąlygas, būtų laikomas tiekimu ES viduje. Kiti vykdomi tokio grandininio prekių tiekimo grandinės sandoriai būtų traktuojami kaip vietiniai valstybės prekių tiekimo sandoriai. 3.
tiekimo į kitas ES valstybes nares atleidimui nuo PVM nustatoma esminė sąlyga, kad pirkėjas būtų registruotas PVM mokėtoju kitoje ES valstybėje narėje: Nors šiuo metu PVM įstatyme siekiant neapmokestinti PVM prekių tiekimo į kitą valstybę narę galioja PVM mokėtojo kodo nurodymo sąlyga, tačiau siekiant, kad ši sąlyga taptų esmine neapmokestinimo PVM taikymo sąlyga, o ne formaliu reikalavimu kartu su jau šiuo metu galiojančia esmine sąlyga, kad prekės turi būti gabenamos už prekių tiekimo valstybės narės ribų, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad prekes įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodo, kurį jam suteikė kita valstybė narė nei ta, kurioje prasideda prekių gabenimas, nurodymas ir jo įtraukimas į prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą, iš kurios ši informacija patenka į PVM informacijos ir mainų sistemą (VIES), būtų privalomi. Įstatymo projektu taip pat nustatoma, kad tuo atveju, kai prekių tiekėjas nesilaiko prievolės pateikti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitos, neapmokestinimas neturėtų būti taikomas, išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjas veikia sąžiningai, t. y. kai jis mokesčių administratoriui gali tinkamai pagrįsti ataskaitos pildymo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant teisinio tikrumo 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1912, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su tam tikrų sandorių ES viduje neapmokestinimu PVM, į Reglamentą (ES) Nr. 282/2011 įtrauktas 45a straipsnis, kuriuo pateikiamas įrodymų, kad prekės buvo išsiųstos arba išgabentos iš pardavimo valstybės narės į paskirties valstybę narę, sąrašas, Įstatymo projektu keičiamas PVM įstatymo 56 straipsnis, kuris papildomas nuoroda į minėtą Reglamento (ES) Nr. 282/2011 45a straipsnį. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr.
C-580/16, kuriuo konstatuota, kad atsižvelgiant į PVM direktyvoje įtvirtintus supaprastinimo priemonės tikslus ir siekiant išvengti to, kad tarpininkas trikampės prekybos (tai tokie prekių tiekimo sandoriai, kai juose dalyvauja trijų valstybių narių PVM mokėtojai, o iš vienos valstybės narės išgabenamos prekės įsigyjamos kitos valstybės narės PVM mokėtojo ir nugabentos į trečiąją valstybę narę iš karto patiekiamos tos trečiosios valstybės narės PVM mokėtojui) atveju turėtų įsiregistruoti PVM mokėtoju ir pateikti deklaracijas prekių paskirties valstybėje narėje, PVM neapmokestinimas galėtų būti taikomas ir tada, kai tarpininkas yra įsisteigęs ir įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, iš kurios siunčiamos prekės, bet tik jei šiam sandoriui naudoja kitos valstybės narės PVM mokėtojo kodą, Įstatymo projektu atitinkamai keičiamos PVM įstatymo 33¹ straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į Europos Komisijos (toliau – EK) išreikštą nuomonę, kad, taikant „42“ muitinės procedūrą (PVM įstatymo 35 straipsnis), prekių tiekimas turi įvykti iš karto po importo operacijų (EK nuomone, tam gali būti suteikta šiek tiek laiko (nuo vienos iki kelių dienų), bet tik tais išimtiniais atvejais, kai tai pateisinama operacijomis, reikalingomis išgabenimui į kitą valstybę narę suorganizuoti), ir į tai, kad Lietuvoje šiuo metu taikomas 1 mėnesio prekių išgabenimo į kitą ES valstybę narę terminas ir galimybė šį terminą pratęsti yra per ilgas laikotarpis, Įstatymo projektu siūloma minėtą terminą trumpinti iki 7 dienų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu numatyta galimybė dėl objektyvių aplinkybių nustatyti ilgesnį nei 1 mėnesio terminą sukuria neapibrėžtumą, kai situacijos vertinimas priklauso nuo aplinkybių interpretavimo, kartu siūloma išbraukti nuostatas dėl ilgesnio, nei nurodyta PVM straipsnyje 35 straipsnyje, prekių išgabenimo termino nustatymo. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Bus aiškiau reglamentuotos kai kurios apmokestinimo PVM tvarkos nuostatos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Centrinis mokesčių administratorius turės parengti tvarką, kaip apmokestinamieji asmenys, iš Lietuvos Respublikoje teritorijos išgabenantys prekes, skirtas pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, ir apmokestinamieji asmenys, Lietuvos Respublikoje įsigyjantys prekes, skirtas pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, turi pildyti tų prekių žurnalą, reglamentuojančias taisykles, taip pat papildyti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitos pildymo tvarką – nustatyti prievolę pateikti duomenis apie asmenis, kuriems prekės išsiųstos arba išgabentos, pristatant jas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suderinęs su centriniu mokesčių administratoriumi, turės parengti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-439/VA-71 „Dėl importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pridėtinės vertės mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Projekto nuostatos atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisėkūros principus, tačiau koreguotinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais:
keičiamo įstatymo 4² straipsnio ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9²straipsnio pavadinimai rašytini paryškintu šriftu. 2. Pastebėtina, kad teisės akte nevartotini bendriniai kitų kalbų žodžiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 4² straipsnio 1 dalyje nereikėtų atsisakyti formuluotės „angl. call-of stock“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte prieš žodžius „kuri nėra valstybė narė“ brauktinas žodis „narę“. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „tarpiniam veiklos vykdytojui tiekimui“ vartoti formuluotę „tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
5¹, 12, 12², 33¹, 35, 49, 56, 78, 88¹
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-08-08)4 Projekto nuostatos atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisėkūros principus, tačiau koreguotinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais:
paryškintu šriftu. Pritarti
(2019-08-08)4
2Pastebėtina, kad teisės akte nevartotini bendriniai kitų kalbų žodžiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamoje
įstatymo 4² straipsnio 1 dalyje nereikėtų atsisakyti formuluotės „angl. call-of stock“.
Nepritarti Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.2 punkte nustatyta „6.2. Teisės akte nevartotini bendriniai kitų kalbų žodžiai, išskyrus kai kuriose srityse iš tradicijos vartojamus nelietuviškus žodžius ar jų junginius (dažniausiai lotyniškus). Prireikus kitos kalbos žodis (dažniausiai terminas) gali būti nurodomas skliaustuose greta lietuviškojo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-08-08)5
straipsnio 4 dalies 3 punkte prieš žodžius „kuri nėra valstybė narė“ brauktinas žodis „narę“. Nepritarti Netikslinga, nes projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte formuluotė turėtų būti skaitoma bendrai "į valstybę narę, kuri nėra valstybė narė, iš kurios prekės buvo išgabentos", t. y. šiame punkte nekalbama apie valstybes, kurios nėra valstybės narės ir prekių pristatymo, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą taisyklės taikomos tik prekių gabenimui tarp valstybių narių. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-08-08)6
9² straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „tarpiniam veiklos vykdytojui tiekimui“ vartoti formuluotę „tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui“. Nepritarti Netikslinga, nes keičiamo įstatymo 9² straipsnio 1 dalyje įvedama nuostata, kad pagal bendrą taisyklę prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tiekimui, kuris atliekamas būtent tarpiniam veiklos vykdytojui, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje pateikiama išimtis, kurios atveju gabenimas būtų priskiriamas tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui. 3.
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra
projektui Nr. XIIIP-3754ES ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. ir PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-3754ES(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas s įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė