Projekto lyginamasis variantas
2019
pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos1valstybės remiamų pajamų dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2. Pripažinti 6 straipsnio 2 dalį netekusia galios. 2. Papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pripažinti 17 straipsnio 7 dalį netekusia galios. „ 7. Papildomai išmokai vaikui, nustatytai šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gauti vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) ir su juo bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas.
Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) ir su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir (ar) socialinę paramą mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, ir papildomai skiriama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, skiriama ir mokama, iki vaikui sukaks 18 metų.
Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai.“
vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui skiriama ir mokama 12 mėnesių arba trumpesnį laikotarpį, jeigu vaikas sukanka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą amžių, iki kurio gali būti mokama išmoka vaikui, arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tų pačių bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui, suvienodinant jau mokamos ir kitam vaikui skiriamos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpį. Pasibaigus papildomai paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, asmuo turi teisę kreiptis dėl tolesnio šios išmokos vaikui skyrimo ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, taip pat nurodyti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamas. 4 straipsnis.
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gediminas Kirkilas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų skurdo lygis išlieka aukštas ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse. 2017 m. vaikų skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 25,7 proc. (Estijoje – 16,5 proc., Latvijoje – 18,4 proc.). Lietuvos demografinė situacija išlieka sudėtinga: 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 503 tūkst. vaikų iki 18 metų (17,9 proc. visų šalies gyventojų). 2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, kurių skaičius, palyginti su 2016 m., sumažėjo 1 tūkst. (3,3 proc.). Projekto tikslas – įtvirtinti stabilią finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms, mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Projekto uždaviniai – didinti mokamos išmokos vaikams dydį, bei nuo 2020 metų sausio 1 dienos jį susieti ne su bazinės socialinės išmokos dydžiu, o su valstybės remiamų pajamų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, atsižvelgiant į prastėjančią valstybės demografinę situaciją, siūlome didinti mokamos išmokos vaikams dydį, bei nuo 2020 metų jį susieti ne su bazinės socialinės išmokos dydžiu, o su valstybės remiamų pajamų dydžiu, kuris leistų susieti mokamą išmoką vaikui su realia išmokos vaikui perkamąja galia. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Gediminas Kirkilas. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Taip pat yra numatyta kada yra skiriama ir mokama papildoma išmoka vaikui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlome išmokos vaikams dydį nuo 2020 metų sausio 1 dienos susieti ne su bazinės socialinės išmokos dydžiu, o su 1 valstybės remiamų pajamų dydžiu ir tokią išmoką skirti kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Taip pat siūlome atsisakyti nuostatų, kuriomis numatyta kada yra skiriama ir mokama papildoma išmoka vaikui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos. 8.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti galiojančius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų. Projektas iš 2019 m. biudžeto papildomai pareikalaus 287 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Vaiko pinigai “; „Išmokos vaikams“. 15.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Gediminas Kirkilas
DĖL
2019-07-30
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje siūloma išmokos vaikui dydį susieti ne su bazinės socialinės išmokos dydžiu, o su valstybės remiamų pajamų dydžiu. Pažymėtina, kad siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad išmokų dydžio matas yra bazinė socialinė išmoka (taikoma įstatyme nustatytoms visoms išmokų vaikams rūšims). Be to, siūloma nuostata nedera ir su Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliais, pagal kuriuos bazinė socialinė išmoka – rodiklis socialinės paramos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, o valstybės remiamos pajamos – rodiklis, taikomas vertinant asmens pajamas ir (ar) turtą, suteikiančius teisę asmenims gauti socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant socialinės paramos dydžius. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi pripažįstama netekusia galios keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, siūlytina kartu pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų, manytina, reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]