Projekto lyginamasis variantas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 STRAIPSNIų PAKEITIMO
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo, išskyrus asmenis, kurie yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai (-ais), o jų tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptinti (-ais) žvalgybos pareigūnai (-ais), taip pat asmenis, esančius žvalgybos pareigūnų rezerve;“. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnį 8² dalimi:
„8². Vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą ar žvalgybą slaptai su kriminalinės
žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys asmenys ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai su įslaptinta informacija gali būti supažindinti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovų ar žvalgybos institucijų vadovų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Informaciją, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų arba kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, tvarkančias atitinkamą informaciją, kad šios ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją, kurios turimą informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, gali tikrinamo asmens paprašyti pateikti tikrinimui reikalingą informaciją ar dokumentus.“
2Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmens tikrinimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta
informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo pradedamas gavus asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 30 darbo dienų nuo tikrinimo pradžios prašymo suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gavimo dienos.“
taip: „2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir pasirašytinai sutinka, kad būtų tikrinamas;“. 2.
jį išdėstyti taip: „1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija arba, tuo atveju, jeigu asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (-u), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (-u) žvalgybos pareigūnas (-u), taip pat jeigu asmuo yra žvalgybos pareigūnų rezerve, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija arba, tuo atveju, jeigu asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (-u), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (-u) žvalgybos pareigūnas (-u), taip pat jeigu asmuo yra žvalgybos pareigūnų rezerve, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;“. 5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną. ir asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam nereikia gauti pradedant papildomą asmens tikrinimą.“ 2.
Pakeisti 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) paslapčių subjektai, kai tikrinamas asmuo yra (ar
pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (-u), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, slaptuoju kriminalinės žvalgybos dalyviu, ar įslaptintuas (-u) žvalgybos pareigūnuas (-u), taip pat jeigu asmuo yra žvalgybos pareigūnų rezerve ar slaptuoju žvalgybos bendradarbiu;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę
neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Subjektai, gavę asmens tikrinimą atliekančios institucijos prašymą pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį, šią informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
4Pakeisti 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos asmens duomenis tvarko
automatiniu būdu, neatlikdamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytos išankstinės patikros.
Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos tikrinamų asmenų ir leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, o šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos taip pat ir asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ).
Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje,
(tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Teisėsaugos ADTAĮ 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintos duomenų subjektų (tikrinamų asmenų, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, šiais atvejais – jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir (arba) įslaptintų sandorių apsaugos.
Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje,
(tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Teisėsaugos ADTAĮ 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintos duomenų subjektų (tikrinamų asmenų, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, šiais atvejais – jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir (arba) įslaptintų sandorių apsaugos. Duomenų subjekto teisių apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos.“
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Paslapčių subjektas iki kiekvieno mėnesio pabaigos privalo informuoti Valstybės saugumo departamentą apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojams, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintam žvalgybos pareigūnui arba asmeniui, esančiam žvalgybos pareigūnų rezerve.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo.“
35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiekėjo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį sutikimą būti tikrinamam;“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tiekėjo administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo ar tikrinamo tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarkančio kito tiekėjo darbuotojo asmens, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus klausimynus, šių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems;“. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 STRAIPSNIų PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo, išskyrus asmenis, kurie yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai (darbuotojais), o jų tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptinti (įslaptintais) žvalgybos pareigūnai (pareigūnais), taip pat asmenis, įtrauktus į žvalgybos pareigūnų rezervą;“. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnį 8² dalimi:
„8². Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą ar vykdant žvalgybą slaptai su
kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys asmenys ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai su įslaptinta informacija gali būti supažindinti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovų ar žvalgybos institucijų vadovų nustatyta tvarka.“
16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Informaciją, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų arba kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, tvarkančias atitinkamą informaciją, kad šios ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją, o šios turimą informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, gali tikrinamo asmens paprašyti pateikti tikrinimui reikalingą informaciją ar dokumentus.“
16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmens tikrinimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo pradedamas gavus asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 30 darbo dienų nuo tikrinimo pradžios prašymo suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gavimo dienos.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir pasirašytinai sutinka, kad būtų tikrinamas;“. 2.
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;“. 5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną. ir asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam nereikia gauti pradedant papildomą asmens tikrinimą.“ 2.
Pakeisti 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) paslapčių subjektai, kai tikrinamas asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, slaptuoju kriminalinės žvalgybos dalyviu, ar įslaptintuas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnuas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą ar slaptuoju žvalgybos bendradarbiu;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Asmens tikrinimą atliekančios institucijos, vertindamos, ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų
aplinkybių, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybėsių institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Šie subjektai, gavę asmens tikrinimą atliekančios institucijos prašymą pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį, šią informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
taip:
„11. Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos
asmens duomenis tvarko automatiniu būdu, neatlikdamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytos išankstinės patikros.
Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos tikrinamų asmenų ir leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, o šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos taip pat ir asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (tikrinamų asmenų, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir
(arba) įslaptintų sandorių apsaugos.“
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (tikrinamų asmenų, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir
(arba) įslaptintų sandorių apsaugos.“
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Paslapčių subjektas iki kiekvieno mėnesio pabaigos privalo informuoti Valstybės saugumo departamentą apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojams, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintam žvalgybos pareigūnui arba asmeniui, kuris yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo;“. 8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tiekėjo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį sutikimą būti tikrinamam;“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tiekėjo administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo ar tikrinamo tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarkančio kito tiekėjo darbuotojo asmens, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus klausimynus, šių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems;“. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kriminalinės
žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai ir žvalgybos institucijų vadovai iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas
Projekto
lyginamasis variantas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 STRAIPSNIų PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo, išskyrus asmenis, kurie yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai (darbuotojais), o jų tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptinti (įslaptintais) žvalgybos pareigūnai (pareigūnais), taip pat asmenis, įtrauktus į žvalgybos pareigūnų rezervą;“. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnį 8² dalimi:
„8². Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą ar vykdant žvalgybą slaptai su
kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys asmenys ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai su įslaptinta informacija gali būti supažindinti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovų ar žvalgybos institucijų vadovų nustatyta tvarka.“
16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Informaciją, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų arba kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, tvarkančias atitinkamą informaciją, kad šios ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją, o šios turimą informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, gali tikrinamo asmens paprašyti pateikti tikrinimui reikalingą informaciją ar dokumentus.“
16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmens tikrinimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo pradedamas gavus asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 30 darbo dienų nuo tikrinimo pradžios prašymo suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gavimo dienos.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir pasirašytinai sutinka, kad būtų tikrinamas;“. 2.
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;“. 5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną. ir asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam nereikia gauti pradedant papildomą asmens tikrinimą.“ 2.
Pakeisti 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) paslapčių subjektai, kai tikrinamas asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, slaptuoju kriminalinės žvalgybos dalyviu, ar įslaptintuas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnuas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą ar slaptuoju žvalgybos bendradarbiu;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Asmens tikrinimą atliekančios institucijos, vertindamos, ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų
aplinkybių, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybėsių institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Šie subjektai, gavę asmens tikrinimą atliekančios institucijos prašymą pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį, šią informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
taip:
„11. Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos
asmens duomenis tvarko automatiniu būdu, neatlikdamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytos išankstinės patikros.
Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos tikrinamų asmenų ir leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, o šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos taip pat ir asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (tikrinamų asmenų, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir
(arba) įslaptintų sandorių apsaugos.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (tikrinamų asmenų, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir
(arba) įslaptintų sandorių apsaugos. Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos turi kiekvienu konkrečiu atveju paslapčių subjekto vadovo ar atitinkamai šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos vadovo nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.“
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Paslapčių subjektas iki kiekvieno mėnesio pabaigos privalo informuoti Valstybės
saugumo departamentą apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojams, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintam žvalgybos pareigūnui arba asmeniui, kuris yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo;“. 8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tiekėjo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį sutikimą būti tikrinamam;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tiekėjo administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo ar tikrinamo tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarkančio kito tiekėjo darbuotojo asmens, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus klausimynus, šių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems;“. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kriminalinės
žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai ir žvalgybos institucijų vadovai iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu teikia komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas
PAPILDYMO 1¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO PAPILDYMO
14 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai 1.1. Įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva), buvo priimtas Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ), kuris taikomas:
1) Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais;
2) tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, taikomas, kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Pažymėtina, kad nors Direktyvos nuostatos netaikomos, kai asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, tačiau Teisėsaugos ADTAĮ taikymo apimtis buvo praplėsta ir nuostatos yra taikomos ir asmens duomenų tvarkymui šiais tikslais, kartu nustatant tam tikras jo taikymo išimtis pačiame įstatyme, nustatant galimybę tokias išimtis reglamentuoti sektoriniuose įstatymuose. Teisėsaugos
kaip du atskiri, o ne vienas tikslas nurodomi asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo tikslais ir asmens duomenų tvarkymas gynybos tikslais.
Pažymėtina, kad krašto apsaugos sistemos atveju atskirti asmens duomenų tvarkymą nacionalinio saugumo tikslais ir asmens duomenų tvarkymą gynybos tikslais yra sudėtinga, nes jie nacionalinėje teisėje yra labai glaudžiai susiję, papildantys vienas kitą, iš esmės sutampantys. Europos Sąjungos teisėje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nėra tikslaus apibrėžimo, kas laikoma „nacionaliniu saugumu“. Visuotinai pripažįstama, kad žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla patenka į nacionalinio saugumo išimtį, jos atlieka savo funkcijas Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinio saugumo tikslais. Vertinant, kokie asmens duomenys yra tvarkomi nacionalinio saugumo ir (arba) gynybos tikslais, ypač svarbios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota oficialioji konstitucinė doktrina. Konstitucijoje yra įtvirtinti nacionalinio saugumo, krašto apsaugos, valstybės gynimo pagrindai. Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga (1 dalis), įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (2 dalis), krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai (3 dalis).
Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. birželio 6 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucijos 139 straipsnio
organizavimą, privalo įstatymuose nustatyti tokį krašto apsaugos sistemos organizavimo reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta viena svarbių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos – apsauga ir tinkamas valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Konstitucinė piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nėra savitikslė – ji yra tiesiogiai susijusi su pareiga ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo
pasirengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ir jos gynimą (Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimas); kariuomenės konstitucinė funkcija yra ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Konstitucinio Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimas); Konstitucijoje įtvirtintas mobilizacijos institutas, mobilizacijos paskirtis yra organizuoti valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Taigi konstitucinių tikrosios karo tarnybos, karo prievolės, mobilizacijos institutų, dalyvavimo karinio bendradarbiavimo renginiuose, Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių pagrindinė paskirtis ir tikslas yra nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimas.
Taigi krašto apsaugos sistemoje asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą, atliekančių tikrąją karo tarnybą, rezervo karių, karo prievolininkų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, stojančių į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius ir tarnaujančių šiuose būriuose, įrašytų į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, duomenys yra tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Nei Europos Sąjungos teisėje, nei Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta, kokių asmens duomenų tvarkymas priskiriamas asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir (arba) gynybos tikslais. Todėl praktikoje kyla diskusijų, skirtingų interpretacijų dėl to, kokių asmens duomenų tvarkymas priskirtinas asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir (arba) gynybos tikslais. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus, nacionalinį saugumą užtikrinančius subjektus, tačiau jo reguliavimo sritis yra labai plati ir jis aptariamos problemos neišsprendžia. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija taip pat nepateikia tikslaus nacionalinio saugumo interesų sąrašo, tačiau visuotinai sutinkama, jog nacionalinio saugumo interesas siejamas su valstybės saugumo ir demokratinės santvarkos gynimu tiek nuo vidinių, tiek nuo išorinių grėsmių. Teisėsaugos ADTAĮ 11, 13, 14, 30 straipsniuose nurodyta, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai arba iš dalies apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. liepos 8 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai) ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: 1) tai daroma įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; 4) laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tarp, viena, asmens teisių ir laisvių ir, antra, visuomenės interesų neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kad demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros ir kad vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimas. Reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai).
Įstatymų projektai parengti siekiant sektoriniuose įstatymuose nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, kai laikoma, kad asmens duomenys yra tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, duomenų subjektų kategorijas, kurių duomenys tvarkomi tokiais tikslais, taip pat atvejus ir sąlygas, kada remiantis Teisėsaugos ADTAĮ duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos. 1.2. Žvalgybos institucijos savo veikloje įgyvendindamos joms Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu (toliau – ŽĮ), kitais teisės aktais pavestus uždavinius ir funkcijas, neišvengiamai tvarko įvairių kategorijų asmens duomenis, taip pat iškyla poreikis tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis (pvz., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui vykdant teisinę prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 4 straipsnyje – užsieniečio keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą, paprastai tvarkomi šių asmenų duomenys apie jų etninę kilmę).
Šių kategorijų duomenų tvarkymo galimybė bei sąlygos nustatytos Teisėsaugos ADTĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad specialių kategorijų asmens duomenis leidžiama tvarkyti, inter alia, tuo atveju, kai tai tikrai būtina ir taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės ir tai leidžiama pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 14 ir
įstatymo projektu (jo 3 straipsniu ŽĮ papildančio 16¹straipsnio
asmens duomenis. Žvalgybos institucijų veiklos specifika savaime reikalauja didesnės bet kokios jų veikloje tvarkomos informacijos (taip pat ir asmens duomenų) apsaugos ir atidumo priemonėms, taikomoms šios apsaugos užtikrinimui. Apsauga užtikrinama ne tik įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus, tačiau ir taikant tinkamas technines ir organizacines žvalgybos institucijos veiklos priemones. Šiuo metu galiojanti ŽĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad tretiesiems asmenims neteikiama informacija apie duomenų pateikimą, tačiau praktikoje registrų valdytojams kyla abejonių, ar tai apima ir duomenų subjektus, taigi projektu siekiama šį neaiškumą pašalinti.
Ši nuostata yra neišvengiamai reikalinga žvalgybos institucijos veiklos ir jos informacijos apsaugai užtikrinti. Teisės aktuose yra numatyta galimybė duomenų subjektui iš visų registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių susirinkti informaciją apie jose tvarkomus jo asmens duomenis – taip pat informaciją, kokiems duomenų gavėjams šie duomenys buvo teikti. Toks automatinis informacijos pateikimas duomenų subjektui gali reikšmingai pakenkti žvalgybos institucijos vykdomai veiklai ir padaryti didelę žalą, nes šiuo atveju konkretaus registro valdytojas ar tvarkytojas nevertina individualios situacijos ir galimos žalos žvalgybos institucijos veiklai tą informaciją pateikus. Dėl šių priežasčių teisė įvertinti, ar tokia informacija gali būti atskleista duomenų subjektui, turi būti palikta būtent žvalgybos institucijoms, o duomenų subjektas turės galimybę savo teises įgyvendinti per žvalgybos institucijas (gauti informaciją, kad jo asmens duomenys iš registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių buvo tvarkomi žvalgybos institucijų, jei nebus teisių apribojimo pagrindo). 1.3. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas). Remiantis Reglamento nuostatomis, viena iš teisėtų duomenų tvarkymo sąlygų yra duomenų subjekto sutikimas, duotas laisva valia.
Reglamento preambulės 43 punkte numatyta, jog, siekiant užtikrinti, kad sutikimas būtų duotas laisva valia, jis neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija ir dėl to nėra tikėtina, kad sutikimas, atsižvelgiant į visas to konkretaus atvejo aplinkybes, buvo duotas laisva valia. Laikoma, kad sutikimas nebuvo duotas laisva valia, jeigu neleidžiama duoti atskiro sutikimo atskiroms asmens duomenų tvarkymo operacijoms, nors tai ir tikslinga atskirais atvejais, arba jeigu sutarties vykdymas, įskaitant paslaugos teikimą, priklauso nuo sutikimo, nepaisant to, kad toks sutikimas nėra būtinas sutarčiai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau
Minėtiems asmenims gali būti atskleidžiama arba lengvai nuspėjama informacija apie žvalgybos institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų tyrimų objektus, veiklos sritis, metodus, techninėse operacijose naudojamą įrangą, taikomus informacijos rinkimo būdus ar kita informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra įslaptinama. Šiems asmenims taikomos VTPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai slaptieji žvalgybos bendradarbiai ar slaptieji kriminalinės žvalgybos dalyviai neatitinka VTPĮ nustatytų leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sąlygų, pvz., tokie asmenys gali būti užsienio valstybių piliečiai, dėl objektyvių priežasčių atsisako pildyti nustatytos formos klausimynus, gali turėti dvigubą pilietybę ar neturėti nustatyto gyvenimo Lietuvoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėje narėje cenzo ir dėl jų negali būti kreipiamasi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją ir kt. Todėl VTPĮ būtina reglamentuoti įslaptintos informacijos pateikimą slaptiesiems žvalgybos bendradarbiams, slaptiesiems kriminalinės žvalgybos dalyviams tais atvejais, kai jiems leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduotas dėl objektyvių priežasčių. 1.5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25 straipsnis nustato, kad kario tarnybos atlikimo tvarka ir sąlygos nustatomos statutuose. Lietuvos kariuomenės drausmės statutas nustato drausminę atsakomybę už tarnybinių pareigų, kurios nustatomos statutuose, neatlikimą, taip pat už rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą.
Susidaro situacija, kai ta pati veika kvalifikuotina pagal skirtingus Lietuvos kariuomenės drausmės statuto straipsnius. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto papildymo 2¹ straipsniu ir 96 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siekiama suderinti įstatymų nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Valstybės saugumo departamentas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Respublikos kompetentingoms valstybės institucijoms tvarkant asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tačiau nei pačiame Teisėsaugos ADTAĮ, nei sektoriniuose įstatymuose nėra nustatyti tikslai ir tokiais tikslais tvarkomų duomenų subjektų kategorijos, kada laikoma, kad asmens duomenys krašto apsaugos sistemoje yra tvarkomi nacionalinio saugumo ir (arba) gynybos tikslais. Taip pat Teisėsaugos ADTAĮ numato, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai ar iš dalies apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais. 3.2.
nustatyta, kad:
1) asmens tikrinimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo arba leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, taip pat tiekėjo tikrinimas dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo pradedamas tik gavus šių asmenų rašytinį sutikimą būti tikrinamiems (VTPĮ 16 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai);
2) sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tikrinimo pradžios, o informaciją, ar asmuo atitinka VTPĮ nustatytas sąlygas, institucijos pateikia per 10 darbo dienų;
3) asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį (tikrinant dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo) iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, antstolių, notarų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Tačiau išvardytoms institucijoms ir įstaigoms prievolė teikti turimą informaciją nenustatyta. 3.3. VTPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktas numato, kad asmenis, kurie yra ar pretenduoja tapti slaptaisiais kriminalinės žvalgybos dalyviais, įslaptintais žvalgybos pareigūnais ar slaptaisiais žvalgybos bendradarbiais ir pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina paslapčių subjektai. Šiems asmenims taikomos tos pačios VTPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos. 3.4.
straipsnio 2 dalies 16, 17, 18, 20 punktuose nustatytas sąlygas, ir vadovaudamosi VTPĮ 18 straipsnio 10 dalimi, dėl duomenų apie tikrinamą asmenį gavimo kreipiasi į finansų ir kredito įstaigas, taip pat į sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau, atsižvelgiant į kituose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, neretai susiduria su problema gaunant duomenis iš tokių įstaigų. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, o Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik šiame punkte nurodytoms valstybės institucijų funkcijoms, tarp kurių nėra įvardyta valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga ar personalo patikimumo užtikrinimas, atlikti. 3.5. VTPĮ nustatyta, kad asmenis, kurie yra slaptieji kriminalinės žvalgybos dalyviai, įslaptintieji žvalgybos pareigūnai ar slaptieji žvalgybos bendradarbiai ar pretenduoja jais tapti, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tikrina patys paslapčių subjektai. Papildomas svarstymas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijoje (turint dvigubą pilietybę ar neturint nustatyto gyvenimo cenzo) dėl galimybės minėtiems asmenims išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra perteklinis ir, įvertinus informacijos apie minėtus asmenis jautrumą, neatitinka principo „Būtina žinoti“.
Vadovaujantis VTPĮ nustatytu įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu bei žvalgybos institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų detaliais įslaptinamos informacijos sąrašais, informacija, atskleidžianti minėtų asmenų tapatybę, sudaro valstybės paslaptį, o jos neteisėtas atskleidimas gali sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Ši informacija patikima ypač siauram ratui žvalgybos institucijų ar kriminalinės žvalgybos institucijų atstovų. Informacijos apie minėtus asmenis (asmens duomenys, biografijos faktai, charakteristikos ir kt.) sklaida gali padidinti riziką ją atskleisti. 3.6. Lietuvos kariuomenės drausmės statute nustatyta drausminė atsakomybė už rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą. 3.7. Teisėsaugos ADTAĮ numatyta, kad specialių kategorijų asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais galima tvarkyti, kai tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. ŽĮ ar kitame žvalgybos institucijų veiklą reglamentuojančiame įstatyme nėra įtvirtinta žvalgybos institucijų teisė tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis. 3.8. ŽĮ 14 straipsnio 4 dalis numato, kad informacija apie duomenų pateikimą žvalgyboms institucijoms iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių tretiesiems asmenims neteikiama, tačiau praktikoje kyla neaiškumų, ar sąvoka „trečiasis asmuo“ šiuo atveju apima ir duomenų subjektus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekte, taip pat Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 papildymo 1¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto papildymo 2¹ straipsniu įstatymo projektuose siūloma nustatyti, kad krašto apsaugos sistemos institucijos, administruodamos tikrąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą, atliekančių tikrąją karo tarnybą, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Teisėsaugos ADTAĮ. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekte yra nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta užtikrinti tikrosios karo tarnybos atlikimą, planuoti, rengtis ir (arba) vykdyti karines operacijas); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi.
Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.2. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr.
I-555 papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, įgyvendindamos Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymą, krašto apsaugos sistemos institucijos, planuodamos, organizuodamos tarptautines operacijas, pratybas ir kitus karinio bendradarbiavimo renginius ir dalyvaudamos juose, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų bei užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Teisėsaugos ADTAĮ. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekte yra nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti tarptautines operacijas, pratybas ir kitus karinio bendradarbiavimo renginius); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi.
Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.3. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, administruojant karo prievolę, Karo prievolininkų registre karo prievolininkų asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr.
I-1593
nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą, organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai, skirti juos į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir (arba) užtikrinti privalomosios karo tarnybos atlikimą); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.4. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr.
VIII-375 papildymo 36² straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjunga ir krašto apsaugos sistemos institucijos, administruodamos Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, asmenų, stojančių į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius ir tarnaujančių šiuose būriuose, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Teisėsaugos ADTAĮ. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 papildymo 36² straipsniu įstatymo projekte yra nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti koviniams būriams nustatytas užduotis); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.5. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
VIII-1861 14 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo projekte siūlomais pakeitimais yra siekiama reglamentuoti asmens duomenų tvarkymą nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais žvalgybos institucijose. Teikiamu įstatymo projektu yra įtvirtinamos asmens duomenų kategorijos, kurias žvalgybos institucijos tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, numatoma, kad šiais tikslais žvalgybos institucijos turi teisę tvarkyti specialių kategorijų duomenis, taip pat nustatomi atvejai ir sąlygos, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės, įtvirtintos Teisėsaugos ADTAĮ, bei galimybė apskųsti žvalgybos institucijų veiksmus ar neveikimą, susijusį su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tiek Seimo kontrolieriui, tiek ir teismui. Grindžiant duomenų subjekto teisių ribojimo būtinybę ir proporcingumą, atkreiptinas dėmesys į ŽĮ 4 straipsnio
vieną pamatinių žvalgybos institucijos veiklos ir saugumo elementų, taip pat į ŽĮ 5 straipsnį, numatantį žvalgybos užduočių, žvalgybos informacijos, metodų, informacijos apie žvalgybos institucijų veiklą ir kt. apsaugą, ir į ŽĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą žvalgybos institucijų pareigą skelbti tik viešą informaciją apie savo veiklą. Šios nuostatos būtų esminės vertinant duomenų subjektų teisių, numatytų Teisėsaugos ADTAĮ 11, 12, 14, 30 straipsniuose, ribojimo būtinybę ir pagrįstumą, ribojimo apimtis bei terminus kiekvienu konkrečiu atveju, kaip to reikalauja Teisėsaugos ADTAĮ. 4.6.
siūloma nustatyti, kad paslapčių subjektai ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos tikrinamų asmenų ir leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, o 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos taip pat ir asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Teisėsaugos ADTAĮ. VTPĮ pakeitimo projekte yra nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumą ir (arba) įslaptintų sandorių apsaugą); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.7. Taip pat VTPĮ pakeitimo projektu siūloma: 4.7.1.
Atsisakyti asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam įstatyme numatytais atvejais, t. y.:
VTPĮ nustatytas sąlygas teisei dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikti.
Siekiant užtikrinti reikiamos informacijos surinkimą ir tinkamą tikrinamų asmenų įvertinimą, iki 30 darbo dienų pratęsti terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo. 4.7.3. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo buhalterinę apskaitą gali tvarkyti ne tik tiekėjo darbuotojai, bet ir kitas tiekėjas – fizinis asmuo, patikslinti šiuo metu galiojantį reglamentavimą. 4.7.4. Nustatyti prievolę duomenų valdytojams (valstybės registrams (kadastrams), bankams, valstybės, savivaldybės institucijoms, antstoliams, notarams ir kt.) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms. 4.7.5. Nustatyti, kad, vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą ar žvalgybą, su įslaptinta informacija gali būti supažindinti slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys asmenys ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai ir tais atvejais, kai jiems leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduotas dėl objektyvių priežasčių. VTPĮ pakeitimo projektu siūloma minėtiems asmenims tik nustatyti teisę susipažinti su įslaptinta informacija, o detalią susipažinimo tvarką siūloma pavesti nustatyti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir žvalgybos institucijų vadovams. 4.7.6.
užtikrinti tikrinančių institucijų galimybę gauti informaciją, reikalingą įvertinti tikrinamo asmens atitiktį VTPĮ išvardintiems reikalavimams, nustatyti, kad tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį ne tik iš VTPĮ išvardintų subjektų, bet ir iš finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį) ir sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą). 4.7.7. Numatyti, kad klausimai dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims, kurie yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai (-ais), kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptinti (-ais) žvalgybos pareigūnai (-ais), ir asmenims, esančiais žvalgybos pareigūnų rezerve, kurie turėtų daugybinę pilietybę arba neturėtų VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo, nebūtų svarstomi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijoje. Sprendimą dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo minėtai asmenų grupei priimtų paslapčių subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys. 4.8. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto papildymo 2¹ straipsniu ir 96 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma atsisakyti numatytos drausminės atsakomybės už rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki VTPĮ pakeitimų įsigaliojimo Vyriausybė turėtų pakeisti Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašą ir Tiekėjų patikimumo vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“. Siekiant įgyvendinti kitų įstatymų projektų siūlomas nuostatas, nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymų projektams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „asmens duomenys“, „duomenų apsauga“,
„žmogaus teisės“, „nacionalinis saugumas ir gynyba“, „teisė dirbti
ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, „leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“,
„tiekėjo patikimumo pažymėjimas“, „sutikimas būti tikrinamam“, „kriminalinės
žvalgybos subjekto darbuotojas“, „įslaptintos žvalgybos pareigūnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2019-07-19
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą. Siūlytina nuostata svarstytina proporcingumo aspektu, nes vadovaujanti keičiamo įstatymo 8 straipsniu, asmens sveikatos duomenys yra priskiriami prie specialiųjų kategorijų duomenų, kurių tvarkymas yra leidžiamas tik aiškiai numatytais atvejais. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms siekiama suteikti teisę iš sveikatos priežiūros institucijų gauti visus asmens sveikatos duomenis, o ne tik tuos, kurie tiesiogiai susiję su asmens tikrinimo tikslu - nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar neturėtų būti siaurinama iš sveikatos priežiūros įstaigų galimų gauti asmens sveikatos duomenų apimtis, apsiribojant pavyzdžiui asmens psichine sveikata. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-29 Nr. XIIIP-3720(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
2020 m. birželio 17 d. Nr. 104-P-37
pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, Gediminas Vasiliauskas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėja Vilma Greckaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnė Rūta Lietuvninkaitė-Beliūnė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolieriaus vyresn. patarėja Lina Baronaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą.
Siūlytina nuostata svarstytina proporcingumo aspektu, nes vadovaujanti keičiamo įstatymo 8 straipsniu, asmens sveikatos duomenys yra priskiriami prie specialiųjų kategorijų duomenų, kurių tvarkymas yra leidžiamas tik aiškiai numatytais atvejais. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms siekiama suteikti teisę iš sveikatos priežiūros institucijų gauti visus asmens sveikatos duomenis, o ne tik tuos, kurie tiesiogiai susiję su asmens tikrinimo tikslu - nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar neturėtų būti siaurinama iš sveikatos priežiūros įstaigų galimų gauti asmens sveikatos duomenų apimtis, apsiribojant pavyzdžiui asmens psichine sveikata. Pritarti Argumentai:
Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str., pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei
Pastarajame straipsnyje detalizuojama, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, tikslinga projektu siūlomą reguliavimą patikslinti. Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymų 1 punktą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius,
kontrolierius pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kurioje pastebima, kad projekto 5 straipsniu keičiamo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą.
Seimo kontrolierius sutinka su išvada, kad siūlytina nuostata svarstytina proporcingumo aspektu, nes vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 straipsniu, asmens sveikatos duomenys priskirtini prie specialiųjų kategorijų duomenų, kurių tvarkymas leidžiamas tik aiškiai numatytais atvejais. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms siekiama suteikti teisę iš sveikatos priežiūros institucijų gauti visus asmens sveikatos duomenis, o ne tik tuos, kurie tiesiogiai susiję su asmens tikrinimo tikslu – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti siaurinama iš sveikatos priežiūros įstaigų galimų gauti asmens sveikatos duomenų apimtis, apsiribojant, pavyzdžiui, asmens psichine sveikata. Pritarti. Argumentai:
Žr. Komiteto argumentus, nurodytus šios išvados 2 punkte. Pasiūlymas: Žr. Komiteto pasiūlymų 1 punktą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-3720(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, taip pat Seimo kontrolieriaus pasiūlymą, siūlome papildomai patikslinti projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 įstatymo 18 straipsnio 10 dalį, įtvirtinant, kokius duomenis turi teisę gauti asmens tikrinimą atliekančios institucijos, pateikiant nuorodą į atitinkamo straipsnio dalį, nustatantį tikrinamas aplinkybes. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamą 18 straipsnio 10 dalį:
„10. Asmens tikrinimą atliekančios institucijos,
vertindamos, ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybių institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Šie subjektai, gavę asmens tikrinimą atliekančios institucijos prašymą pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį, šią informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsniu keičiamo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 įstatymo 18 straipsnio 11 dalimi yra įtvirtinami duomenų subjekto teisių ribojimai, manytina, kad ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas Nr. VIII-1443 reglamentuos asmens duomenų tvarkymą nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, todėl tvarkant šiuos asmens duomenis bus vadovaujamasi ir šiuo įstatymu.
Kartu atsižvelgiant į projektu įtvirtinamus duomenų subjekto teisių ribojimus, laikantis teisėkūros aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, dubliuojančių nuostatų dėl duomenų subjekto teisių ribojimo siūlome atsisakyti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo 18 straipsnio 11 dalį:
„11. Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos asmens duomenis
tvarko automatiniu būdu. Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos tikrinamų asmenų ir leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, o šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos taip pat ir asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir
susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir (arba) įslaptintų sandorių apsaugos.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir
susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir (arba) įslaptintų sandorių apsaugos. Duomenų subjekto teisių apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-06-179 Argumentai: Siekiant, kad įstatymo projektų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, paketas įsigaliotų vienu metu, būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą.
Kartu atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu įtvirtinamą reguliavimą dėl kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovų ir žvalgybos institucijų vadovų nustatyti asmenų supažindinimo su įslaptinta informacija tvarką, būtina įpareigojimą iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus nustatyti ir kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovams ir žvalgybos institucijų vadovams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą į 2020 m. spalio 1 d. ir projekto 9 straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai ir žvalgybos institucijų vadovai iki 2020 m. sausio rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš - 0,
susilaikė - 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas, Arvydas Anušauskas, Dovilė Šakalienė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3720(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė