Projekto lyginamasis variantas
201 m. ................. d. Nr. ...................... Vilnius1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų
išdavimas Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimo) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atrankos) procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai nereikia jokių įstatymuose nustatytų leidimų, ūkinė veikla gali būti pradėta tik gavus sprendimą ar atrankos išvadą.
Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) išvadoje nurodytą veiklos mastą ir charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame etape. Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti veiklą ir (ar) veiklos vykdymo ir (ar) veiklos užbaigimo etapuose. Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada.
Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektai:
charakteristikas;
reikalavimus.“ Fizinio asmens, juridinio asmens ar jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas vykdomas pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją pateikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), gali būti išduodami esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojančios atrankos išvados arba sprendimo galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma atrankos išvadoje ar sprendime nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostatos netaikomos, išskyrus atvejus, kai planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, galintis sukelti neigiamą poveikį aplinkai.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, naujos statybos, rekonstravimo ar kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada, kai sprendimas ar atrankos išvada privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas leidimas turi atitikti sprendime ar atrankos išvadoje nurodytus sprendinius. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas 1.
19 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokių objektų eksploatavimui ir (ar) veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų. Teršalai (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir atliekas) į aplinką gali patekti tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką patenka nepažeidžiant leidimo sąlygų, teisės aktuose nustatytos tvarkos, aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“
19 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei tokių objektų eksploatavimui ir (ar) veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“3 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ir ūkio ekonomikos ir inovacijų ministrais; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras), vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo ir kvapų kontrolės srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai. Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos įstaigos NVS centro sprendimas su jame nustatytomis TIPK leidimo sąlygomis triukšmo ir kvapų valdymui, jei tokios sąlygos turi būti nustatytos, derinti TIPK paraišką arba kai per TIPK taisyklėse nustatytą terminą šios įstaigos šis sprendimas arba sprendimas nederinti TIPK paraiškos derinti TIPK paraišką ar jos nederinti nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo TIPK paraiškos gavimo dienos. Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
keturioliktosios dalies 2 ar 5, 8 ar 9 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas;
sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
keturioliktosios dalies 2 ar 5, 8 ar 9 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas;
sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios. Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;
įsiteisėjęs įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;
įsiteisėjęs įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas. Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas daryti esminį pakeitimą (t. y. pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas), turi TIPK taisyklėse nustatyta tvarka atitinkamai kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo.
TIPK leidimo sąlygų planuojamam įrenginio esminiam pakeitimui nustatymui, fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas pakeitimas nėra esminis, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
turi būti pakeistas;
nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones.
leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
turi būti pakeistas;
nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones. Šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo:
savo iniciatyva arba
2) Kai Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad TIPK leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas, ir nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba kai gauna NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, – gavęs šį sprendimą.
Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
turi būti pakeistas;
nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;
įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos triukšmo ar kvapų valdymui arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidimo sąlygas, susijusias su triukšmo ar kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti TIPK leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;
8) kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams jų taikymas leistų sumažinti taršą.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
turi būti pakeistas;
nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;
įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos triukšmo ar kvapų valdymui arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidimo sąlygas, susijusias su triukšmo ar kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti TIPK leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;
8) kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams jų taikymas leistų sumažinti taršą. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo.
Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktosios dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo;
ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos, TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, jei to reikia šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų įgyvendinimui;
ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos, TIPK leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, jei to reikia šio straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktų įgyvendinimui;
25) teisėtomis priemonėmis įrodyta nustatyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
46) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jei, įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reogranizavimui, teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidimo sąlygų pažeidimai susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų valdymu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktosios dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo;
ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos, TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, jei to reikia šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų įgyvendinimui;
ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos, TIPK leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, jei to reikia šio straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktų įgyvendinimui;
25) teisėtomis priemonėmis įrodyta nustatyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
46) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jei, įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reogranizavimui, teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsirad
imo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidimo sąlygų pažeidimai susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų valdymu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais
atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėn. terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus.
Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėn. terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3 ir 6 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 4 6 punkte nurodytas aplinkybes ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones užtikrinant, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“4 straipsnis. 19² straipsnio pakeitimas Pakeisti 19² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19² straipsnis. Taršos leidimas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti. Išduodamas Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.
Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas, pagal kompetenciją nustato ir peržiūri taršos leidimo sąlygas kvapų valdymui. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti arba nepriimti šios paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
vienuoliktosios dalies 2 ar 5, 8 ar 9 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;
aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
6) paraiška pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas;
7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
vienuoliktosios dalies 2 ar 5, 8 ar 9 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;
aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
6) paraiška pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas;
7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios. Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti paraišką paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti paraišką paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas. Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas taršos leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai dėl pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis), turi Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl taršos leidimo pakeitimo.
Taršos leidimo sąlygų šioje dalyje nurodytam pakeitimui nustatymui, fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas kitoks įrenginio pakeitimas nei nurodyta aukščiau šioje dalyje, Taršos taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis). Šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo:
iniciatyva arba
2) Kai aplinkos Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad taršos leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas, ir nustato, kad atsirado bent viena šio straipsnio aštuntojoje šioje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, arba kai gauna NVS centro pranešimą, kad taršos leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą,
Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).
tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;
įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos kvapų valdymui arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti taršos leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes.
tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;
įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos kvapų valdymui arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti taršos leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes. Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo.
Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) taršos leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintosios dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;
ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos, taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, jei to reikia šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų įgyvendinimui;“
ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos, taršos leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos paraiškos, jei to reikia šio straipsnio devintosios dalies 4 ir 5 punktų įgyvendinimui;
25) teisėtomis priemonėmis įrodyta nustatyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;
46) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jei, įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reogranizavimui, teisių perėmėjas per
taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų valdymu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.
Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) taršos leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintosios dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;
ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos, taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, jei to reikia šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų įgyvendinimui;“
ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos, taršos leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos paraiškos, jei to reikia šio straipsnio devintosios dalies 4 ir 5 punktų įgyvendinimui;
25) teisėtomis priemonėmis įrodyta nustatyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;
46) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jei, įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reogranizavimui, teisių perėmėjas per
ytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų valdymu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4 ir
šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėn. terminas, per kurį asmuo turi
pašalinti trūkumus.
Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4 ir
šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėn. terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3 ir 6 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 4 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones užtikrinant, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
Pakeisti 47 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“6 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų
naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų dešimt tūkstančių iki aštuonių trisdešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos trisdešimt tūkstančių iki trisdešimt penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkių tūkstančių iki vieno tūkstančio dešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt dešimt tūkstančių iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiolikos tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkių tūkstančių eurų.“7 straipsnis. Įstatymo papildymas 55¹ straipsniu Papildyti įstatymą 55¹ straipsniu: „55¹ straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės veiklos objekto eksploatavimą, kai eksploatavimui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, nesilaikant tokiems objektams ar tokių objektų eksploatavimui ir (ar) veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų, ir aplinkos apsaugos standartų Aplinkos teršimas žaliavomis, šalutiniais produktais, nurodytais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir (ar) produktais eksploatuojant ūkinės veiklos objektą, kurio eksploatavimui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, jeigu tai nenumatyta leidimo sąlygose, bendrosiose aplinkos apsaugos taisyklėse, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Aplinkos teršimas žaliavomis, šalutiniais produktais, nurodytais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir (ar) produktais eksploatuojant ūkinės veiklos objektą, kurio eksploatavimui išduotas taršos leidimas, jeigu tai nenumatyta leidimo sąlygose, bendrosiose aplinkos apsaugos taisyklėse, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio devintosios dalies 3 ir 4 punktai, trečiosios dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidimo sąlygas kvapų valdymui ir vienuoliktosios dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriems buvo išduotas leidimas ar priimta paraiška iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. 3.
Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neįvykdžius nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, priimto iki 2019 m. lapkričio 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų galiojimas panaikinamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti
poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos ūkinės veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik kai yra galiojantis atsakingosios institucijos sprendimas ar atrankos išvada. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai vykdyti nereikia jokių įstatymuose nustatytų leidimų, ūkinė veikla gali būti pradėta tik gavus sprendimą ar atrankos išvadą.
Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu. Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir
(ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais.
Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu.
Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektai:
1) atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą ir charakteristikas;
2) ar nepasibaigęs sprendimo arba atrankos išvados galiojimo terminas;
3) ar statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ Fizinio asmens, juridinio asmens ar jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas vykdomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo.
Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją pateikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), gali būti išduodami esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojančios atrankos išvados arba sprendimo galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma atrankos išvadoje ar sprendime nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostatos netaikomos, išskyrus atvejus, kai planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, galintis sukelti neigiamą poveikį aplinkai.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, naujos statybos, rekonstravimo ar kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada, kai sprendimas ar atrankos išvada privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas leidimas turi atitikti sprendime ar atrankos išvadoje nurodytus sprendinius. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas
eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.
Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinės veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.“
išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės
veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų.
Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“
išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės
veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei tokiems objektams eksploatuoti ir
(ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
TIPK taisyklėse nustatyta paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarka, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarka. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ūkio ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras), vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo ir kvapų kontrolės srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai. Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos įstaigos NVS centro sprendimas su jame nustatytomis TIPK leidimo triukšmo ir kvapų valdymo sąlygomis, jeigu tokios sąlygos turi būti nustatytos, derinti TIPK paraišką arba kai per TIPK taisyklėse nustatytą terminą šios įstaigos šis sprendimas arba sprendimas nederinti TIPK paraiškos derinti TIPK paraišką ar jos nederinti nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo TIPK paraiškos gavimo dienos. Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) TIPK paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) arba dėl įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurių pateikta TIPK paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) TIPK paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) arba dėl įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurių pateikta TIPK paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos. Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti TIPK paraišką TIPK paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta dėl naujo įrenginio arba įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti TIPK paraišką TIPK paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta dėl naujo įrenginio arba įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas. Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas daryti įrenginio, kuriam išduotas TIPK leidimas, esminį pakeitimą (t. y. pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas), turi TIPK taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo.
Kad TIPK leidime būtų nustatytos su planuojamu įrenginio esminiu pakeitimu susijusios sąlygos, fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas pakeitimas nėra esminis, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (t. y. planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
3) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (t. y. planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
3) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones. Šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba
2) Kai Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir TIPK leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, – gavęs šį sprendimą.
Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
2) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos triukšmo ar kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti TIPK leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;
7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginiui saugiai eksploatuoti turi būti naudojami kiti gamybos būdai;
8) kai leidimo sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakankama.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
2) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos triukšmo ar kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti TIPK leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;
7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginiui saugiai eksploatuoti turi būti naudojami kiti gamybos būdai;
8) kai leidimo sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakankama. Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dvyliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo.
Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per
straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
46) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinė veiklos daromas poveikis.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per
straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
46) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nusta
tyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinė veiklos daromas poveikis. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie ga
limą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus.
Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3 ir 6 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 4 6 punkte nurodytas aplinkybes ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19² straipsnis. Taršos leidimas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
Šiose taisyklėse nustatyta paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti. Išduodamas Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.
Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas, pagal kompetenciją nustato ir peržiūri taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti arba nepriimti šios paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jeigu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurio pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jeigu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurio pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos. Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti paraišką paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;
5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta dėl naujo įrenginio eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti paraišką paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;
5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta dėl naujo įrenginio eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas. Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas taršos leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai dėl pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis), turi Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl taršos leidimo pakeitimo.
Kad taršos leidime būtų nustatytos su šioje dalyje nurodytu įrenginio pakeitimu susijusios sąlygos, fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas kitoks įrenginio pakeitimas, negu nurodyta šioje dalyje, Taršos taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar jo išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojama pakeisti Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
3) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojama pakeisti Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
3) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis). Šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio aštuntosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba
2) Kai aplinkos Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir taršos leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas, ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šio straipsnio aštuntojoje šioje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad taršos leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, – gavęs šį sprendimą.
Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl ūkinės veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, taršos leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti taršos leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes.
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl ūkinės veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, taršos leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti taršos leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes. Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje devintojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo.
Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) taršos leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;
46) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.
Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) taršos leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;
46) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių
atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1,
juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo
galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais atvejais nustatomas
nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus.
Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1,
juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais atvejais nustatomas
nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3 ir 6 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 4 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje,
1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų dešimt tūkstančių iki aštuonių trisdešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos trisdešimt tūkstančių iki trisdešimt penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkių tūkstančių iki vieno tūkstančio dešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt dešimt tūkstančių iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiolikos tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkių tūkstančių eurų.“
55¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 55¹ straipsniu: „55¹ straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar tokiai ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar tokiai ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“8 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „126 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones, ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones, ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.“9 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „127 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtai atnaujintą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, sustabdytą pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos, sustabdytų vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomąjį nurodymą, kuris buvo duotas dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo, dėl kurio masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, atnaujinimas negavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno patvirtinimo apie tinkamą privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų arba priemonių įvykdymą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
Juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą (išskyrus atvejus, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei) nevykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3.
m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio devintosios dalies 3 ir 4 punktai, trečiosios dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas ir vienuoliktosios dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriuos eksploatuoti buvo išduotas taršos leidimas ar priimta paraiška taršos leidimui gauti iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su leidime nustatytos leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo
nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, priimto iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų galiojimas panaikinamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte arba iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkto nuostata. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti
poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos ūkinės veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik kai yra galiojantis atsakingosios institucijos sprendimas ar atrankos išvada. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai vykdyti nereikia jokių įstatymuose nustatytų leidimų, ūkinė veikla gali būti pradėta tik gavus sprendimą ar atrankos išvadą.
Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu. Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir
(ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais.
Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu.
Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektai:
1) atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą ir charakteristikas;
2) ar nepasibaigęs sprendimo arba atrankos išvados galiojimo terminas;
3) ar statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ Fizinio asmens, juridinio asmens ar jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas vykdomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo.
Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją pateikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), gali būti išduodami esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojančios atrankos išvados arba sprendimo galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma atrankos išvadoje ar sprendime nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostatos netaikomos, išskyrus atvejus, kai planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, galintis sukelti neigiamą poveikį aplinkai.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, naujos statybos, rekonstravimo ar kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada, kai sprendimas ar atrankos išvada privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas leidimas turi atitikti sprendime ar atrankos išvadoje nurodytus sprendinius. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas
eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.
Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinės veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.“
išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės
veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų.
Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“
išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės
veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei tokiems objektams eksploatuoti ir
(ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
TIPK taisyklėse nustatyta paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarka, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarka. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ūkio ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras), vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo ir kvapų kontrolės srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai. Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos įstaigos NVS centro sprendimas su jame nustatytomis TIPK leidimo triukšmo ir kvapų valdymo sąlygomis, jeigu tokios sąlygos turi būti nustatytos, derinti TIPK paraišką arba kai per TIPK taisyklėse nustatytą terminą šios įstaigos šis sprendimas arba sprendimas nederinti TIPK paraiškos derinti TIPK paraišką ar jos nederinti nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti. Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo TIPK paraiškos gavimo dienos. Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) TIPK paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) arba dėl įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurių pateikta TIPK paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendinti;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) TIPK paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) arba dėl įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurių pateikta TIPK paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendinti;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos. Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti TIPK paraišką TIPK paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta dėl naujo įrenginio arba įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti TIPK paraišką TIPK paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta dėl naujo įrenginio arba įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas. Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas daryti įrenginio, kuriam išduotas TIPK leidimas, esminį pakeitimą (t. y. pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas), turi TIPK taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo.
Kad TIPK leidime būtų nustatytos su planuojamu įrenginio esminiu pakeitimu susijusios sąlygos, fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas pakeitimas nėra esminis, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (t. y. planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
3) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas (t. y. planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
3) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones. Šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba
2) Kai Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir TIPK leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, – gavęs šį sprendimą.
Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
2) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos triukšmo ar kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti TIPK leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;
7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginiui saugiai eksploatuoti turi būti naudojami kiti gamybos būdai;
8) kai leidimo sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakankama.
TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
2) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos triukšmo ar kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti TIPK leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;
7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginiui saugiai eksploatuoti turi būti naudojami kiti gamybos būdai;
8) kai leidimo sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakankama. Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dvyliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo.
Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per
straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
46) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinė veiklos daromas poveikis;
10) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per
straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
46) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nusta
tyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinė veiklos daromas poveikis;
10) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7, ir 8 ir 10 punktuo
se nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus.
Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7, ir 8 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3 ir 6 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 4 6 punkte nurodytas aplinkybes ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19² straipsnis. Taršos leidimas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
Šiose taisyklėse nustatyta paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti. Išduodamas Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.
Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas, pagal kompetenciją nustato ir peržiūri taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti arba nepriimti šios paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jeigu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurio pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendinti;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jeigu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurio pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendinti;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos. Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti paraišką paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;
5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta dėl naujo įrenginio eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti paraišką paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;
5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta dėl naujo įrenginio eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas. Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas taršos leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai dėl pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis), turi Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl taršos leidimo pakeitimo.
Kad taršos leidime būtų nustatytos su šioje dalyje nurodytu įrenginio pakeitimu susijusios sąlygos, fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas kitoks įrenginio pakeitimas, negu nurodyta šioje dalyje, Taršos taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar jo išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojama pakeisti Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
3) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojama pakeisti Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
3) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis). Šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio aštuntosios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba
2) Kai aplinkos Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir taršos leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas, ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šio straipsnio aštuntojoje šioje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad taršos leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, – gavęs šį sprendimą.
Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl ūkinės veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, taršos leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti taršos leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes.
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl ūkinės veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, taršos leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti taršos leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes. Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje devintojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo.
Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) taršos leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per
devintosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;
46) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.;
10) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą.
Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) taršos leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per
devintosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;
46) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių
atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.;
10) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1,
, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus.
Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3 ir 6 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 4 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje,
1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų dešimt tūkstančių iki aštuonių trisdešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos trisdešimt tūkstančių iki trisdešimt penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkių tūkstančių iki vieno tūkstančio dešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt dešimt tūkstančių iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiolikos tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkių tūkstančių eurų.“
55¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 55¹ straipsniu: „55¹ straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar tokiai ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar tokiai ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“8 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „126 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones, ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones, ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.“9 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „127 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtai atnaujintą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, sustabdytą pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos, sustabdytų vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomąjį nurodymą, kuris buvo duotas dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo, dėl kurio masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, atnaujinimas negavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno patvirtinimo apie tinkamą privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų arba priemonių įvykdymą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
Juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą (išskyrus atvejus, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei) nevykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3.
m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio devintosios dalies 3 ir 4 punktai, trečiosios dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas ir vienuoliktosios dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriuos eksploatuoti buvo išduotas taršos leidimas ar priimta paraiška taršos leidimui gauti iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su leidime nustatytos leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo
nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, priimto iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų galiojimas panaikinamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte arba iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkto nuostata. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
ir iV skyriaus TREČIOJO skirsniO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO; Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projekto; DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS
ĮSTATYMO PROJEKTO; LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MONITORINGO ĮSTATYMO NR. VIII-529 2, 9, 11
I. Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Kontrolės įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant tinkamai reglamentuoti privalomųjų nurodymų, kuriais, reikalui esant, gali būti stabdoma ir asmens veikla, davimo kriterijus ir procedūras, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėtų tinkamus įrankius, nustatę pažeidimus ar esant atvejams, kai yra grėsmė juos pažeisti, tokias veikas nutraukti.
Taip pat Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte reglamentuojama laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti reikalingų tyrimų ir matavimų organizavimas ir vykdymas, siekiant sudaryti galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mažinti naštą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, taip pat įgyvendinant principą „teršėjas moka“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė:
Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]. 2. Aplinkos ministerijos Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji specialistė Aušra Palubinskienė, tel. 8 706 63606, el. p. [email protected]. 3. Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Alavočius, tel. 8 706 63555, el. p. [email protected]. 3.
įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyti atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, neapima aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo, bet apima atvejus (šalia kitų atvejų), kada asmuo privalo vykdyti aplinkos atkūrimo priemones, nesvarbu, ar asmuo jas vykdo, ar jų nevykdo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyti atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, abstraktesni nei nurodoma Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, duodamas pakartotinis privalomasis nurodymas. Sprendimą dėl privalomojo nurodymų terminų priima privalomąjį nurodymą duodantis pareigūnas, išskyrus išimtis, kai surašius privalomąjį nurodymą duodamas ilgesnis nei 2 mėnesių terminas, tuomet pareigūnas ilgesnį terminą turi suderinti su tiesioginiu vadovu. Už privalomojo nurodymo neįvykdymą pareigūnas asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, patraukia administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme išskirtas atskiras skirsnis, reglamentuojantis aplinkos kenksmingos veiklos sustabdymą. Pagal aplinkai kenksmingos veiklos apibrėžimą ir sustabdymo kriterijus asmens veikla gali būti sustabdoma tik įrodžius, kad dėl veiklos atsiranda ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami laboratoriniai tyrimai ir matavimai vykdomi ūkio subjekto patikrinimo metu. Jei ėminiai laboratoriniams tyrimams atlikti imami ar matavimai atliekami planinio patikrinimo metu, tai ūkio subjektas apie planuojamą patikrinimą informuojamas prieš 10 dienų.
Laboratoriniams tyrimams atlikti reikalingų ėminių paėmimui į ūkio subjekto veiklos vietą turi vykti tiek patikrinimą atliekantys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, tiek ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Išlaidos, patirtos atliekant laboratorinius tyrimus ir matavimus, net jei nustatoma, kad asmuo pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, apmokamos iš valstybės biudžeto, t. y. iš visų mokesčių mokėtojų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte: nurodomi atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, apima ir asmens veiklos stabdymą (kai to reikia aplinkosauginiams tikslams pasiekti); labiau konkretizuojami atvejai, kada duodami privalomieji nurodymai; privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių duodamas tuo atveju, kai nevykdomas aplinkos atkūrimo planas; kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pareikalauja atsakingų asmenų žodžiu atlikti tam tikras veikas. Konkretizuojant atvejus, kada duodami privalomieji nurodymai, siekiama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procedūrų aiškumo. Atsisakyta reikalavimo, kad visais atvejais, nesvarbu, ar asmuo vykdo aplinkos atkūrimo priemones, ar jų nevykdo, duodamas privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo – tokio reglamentavimo atsisakyta kaip perteklinio. Nustatant galimybę pareigūnui žodžiu teikti reikalavimus, nesurašant privalomojo nurodymo (kai tam nėra laiko), siekiama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumo.
Pagal Kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, jei nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai, taip pat duodamas privalomasis nurodymas. Toks reglamentavimas pasirinktas atsižvelgiant į esamą praktiką ir siekiant kontrolės efektyvumo. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos /pareigūnų reikalavimai gali būti išreiškiami ne vien tik privalomaisiais nurodymais, bet ir, pvz., institucijos raštais asmenims. Esant atvejams, kai į raštu pateiktą prašymą asmenys nereaguoja, gali būti duodamas privalomasis nurodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabartinę teismų praktiką baudimas to paties asmens už reikalavimo nevykdymą, įformintą raštu (pateikti dokumentus, reikalingus patikrinimui atlikti), ir baudimas už privalomojo nurodymo neįvykdymą – nelaikomas dvigubu baudimu ir laikomi atskira teisena. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad privalomojo nurodymo formą ir pildymo reikalavimus, laikantis šio įstatymo išdėstytų nuostatų, tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija pagal turimą jos privalomųjų nurodymų davimo praktiką pati efektyviau pasirengs reikiamą privalomojo nurodymo formą, ir, reikalui esant, atliks minėtos formos pakeitimus. Atkreipiame dėmesį, kad Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte yra nurodyta, kas konkrečiai privalomojo nurodymo formoje turi būti nurodoma.
Atsisakyta atskiro skyriaus dėl asmens veiklos stabdymo esant aplinkai kenksmingai veiklai – asmens veikla būtų stabdoma privalomuoju nurodymu esant privalomųjų nurodymų davimo pagrindams – toks reglamentavimas padidina procedūrų skaidrumą ir aiškumą, neteisėtos veiklos sustabdymo atvejai nėra apribojami siaurais kriterijais, kurie neretai esant neteisėtai veiklai yra per siauri. Įvedamas naujas teisinis reguliavimas, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija kreipiasi į antstolį dėl įpareigojimo privalomąjį nurodymą vykdyti – toks reglamentavimas reikalingas, nes atsiranda atvejų, kai asmenys nevykdo privalomųjų nurodymų reikalavimų, tai yra susimoka baudas už neįvykdymą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisinių įrankių šiuos asmenis priversti privalomuosius nurodymus vykdyti. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nurodyta, kad laiku neįvykdytas privalomasis nurodymas antstoliui vykdyti neperduodamas, jei po privalomojo nurodymo įvykdymo termino privalomasis nurodymas yra įvykdomas arba atsiranda su privalomojo nurodymo davimu susijusios aplinkybės, dėl kurių privalomasis nurodymas pagal jo įpareigojimų turinį negali būti vykdomas. Tokių aplinkybių pavyzdys galėtų būti situacija, kai privalomajame nurodyme nurodytas įpareigojimas asmeniui laikytis Taršos leidimo sąlygų, tačiau Taršos leidimas panaikinamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nebelieka nuostatų, kad asmeniui neįvykdžius duoto privalomojo nurodymo, duodamas pakartotinis privalomasis nurodymas. Tokio reguliavimo atsisakyta kaip neefektyvaus ir nepagrįstai ištęsiančio privalomojo nurodymo vykdymo reikalavimus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus iki vieno mėnesio nustato pats pareigūnas.
Ilgesnius nei vieno mėnesio, bet ne ilgesnius nei 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo terminus pareigūnas nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos įgaliotu asmeniu. Ilgesnius nei 3 mėnesiai, bet ne ilgesnius kaip
ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų sprendimą. Išimtis dėl terminų konkrečių terminų padaryta tais atvejais, kai duodamas privalomasis nurodymas vykdyti aplinkos atkūrimo priemones, esant padarytai žalai aplinkai, kai asmuo nevykdo aplinkos atkūrimo privalomų darbų. Šiuo atveju privalomojo nurodymo terminai nustatomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą, tai yra duodant terminą atsižvelgiama į konkrečias aplinkos atkūrimo plano užduotis. Dėl privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo sprendimą dėl pasiūlymo teikimo priima aplinkos ministro sudaryta komisija dėl privalomųjų nurodymų terminų. Pagal šios komisijos siūlymą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Pratęsti privalomąjį nurodymą galima ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Privalomųjų nurodymų davimo ir pratęsimo terminų procedūros nustatomos siekiant efektyvumo ir skaidrumo šiame teisiniame reguliavime. Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati Aplinkos apsaugos agentūra arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti reikalingus tyrimus ir matavimus, pvz., žemės gelmių tarša, gamtos išteklių naudojimas, kraštovaizdžio pakeitimai, poveikis saugomoms rūšims /buveinėms ir pan., vykdytų pati aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija arba organizuotų jų vykdymą, pirkdama paslaugą reikalingų tyrimų ir matavimų atlikimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus vykdo arba organizuoja jų vykdymą Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, kaip užsakovas, teikia Aplinkos apsaugos agentūrai pavedimą atlikti iš taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų arba jų poveikio aplinkos elementams (aplinkos oro, paviršinio vandens, dirvožemio) laboratorinius tyrimus ir matavimus. Aplinkos apsaugos agentūra vykdo pavedime nurodytus laboratorinius aplinkos tyrimus ir matavimus (ima mėginius, atlieka laboratorinius tyrimus ir matavimus) arba organizuoja jų vykdymą ir pateikia aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai šių tyrimų rezultatus. Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu Aplinkos apsaugos agentūrai suteikiama teisė pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. Atsižvelgiant į tai, kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais, pateikusiais pavedimą, į ūkio subjektų teritoriją gali patekti ir kiti asmenys, kuriuos reikalingų matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui pasitelkė Aplinkos apsaugos agentūra.
Įstatymo projektu numatomas reikalavimas teršėjui apmokėti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų išlaidas, jei tyrimu nustatomi leistinos taršos viršijimai ar neteisėta tarša ir kai tyrimai atliekami siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. Numatytas valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų vykdymas padės mažinti administracinę naštą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kadangi ėminių ėmimui ar matavimų atlikimui ūkio subjekto teritorijoje nebus privaloma kartu su Aplinkos apsaugos agentūros specialistu vykti ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnui. Ėminių paėmimas ir matavimų atlikimas iš anksto nepranešus ūkio subjektui apie jų vykdymą, padės efektyviau nustatyti teršėjus. Reikalavimu teršėjams apmokėti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus ir matavimus, kai šiais tyrimais nustatoma neleistina tarša, skatinama veiklos vykdytojus efektyviau vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą, patiems stebėti, kad nebūtų viršytos leistinos taršos normos, nustačius taršą, iš karto imtis priemonių jai sumažinti, o ne laukti, kada aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė nustatys pažeidimą ir privalomuoju nurodymu įpareigos taršą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte pripažįstamas netekusiu galios IV skyriaus trečiasis skirsnis, pagal kurio nuostatas įgyvendinta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), Kontrolės įstatymo pakeitimo projekto nuostatos parengtos taip, kad tinkamai įgyvendintų šią direktyvą.
Taip pat Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu, keičiant įgyvendinamos direktyvos: 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo; 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB; 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje; 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti. Šių direktyvų nuostatos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme jau įgyvendintos, tačiau Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu tobulinamos ir kai kurios šias direktyvas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus, bus sudarytos sąlygos skaidriau ir efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jos plėtrai neturės įtakos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Kontrolės įstatymo pakeitimo projektą į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Kontrolės įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte siūloma įvesti naują valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų sąvoką. Siūloma sąvoka įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Kontrolės įstatymo pakeitimo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymų įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimui:
prie Aplinkos ministerijos direktorius turės patvirtinti tvarką, nustatančią privalomojo nurodymo formą ir jos pildymo reikalavimus. 2.
patvirtinti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių aplinkos laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą. 3. Aplinkos ministras turės patvirtinti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką ir apmokėjimo tvarką. Šie teisės aktai turėtų būti priimti Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų neturi. Į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas atsižvelgta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, „privalomasis nurodymas“, „valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. II. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19²,
projekto
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projektas parengtas vykdant LRV 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 1.2 ir 1.5 papunkčius.
apsaugos įstatymas keičiamas siekiant:
(ar) nustatytos sąlygos būtų visiškai įgyvendinamos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. [email protected];
prevencijos politikos grupės patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, tel. 8 706 63654, el. p. [email protected];
prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Dalia Židonytė, tel. 8 706 63645, el. p. [email protected] 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Aplinkos apsaugos įstatymas nustato, kad statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, tačiau ši nuostata nepakankamai aiški, o kitų valstybės institucijų ir savivaldybės vykdomųjų institucijų, nagrinėjusių poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai, funkcijos ir kompetencija derinti statybos projektus ir pagal kompetenciją tikrinti, ar suprojektuotos visos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės, nenustatyta. Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyti paraiškų TIPK leidimams ar taršos leidimams gauti nepriėmimo pagrindai, leidimų keitimo ar galiojimo panaikinimo pagrindai, prievolė saugiai nutraukti įrenginio veiklą, panaikinus leidimą, ir nustatytos baudos juridiniams asmenims už leidimų sąlygų pažeidimus yra nepakankami, kad skatintų laikytis leidimų sąlygų ir (ar) aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Keičiamame Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnyje detalizuojama, kokiu aspektu aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektus (pvz., ar jie atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą ir charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape, ir kt.); nustatoma, kad valstybės institucijos, ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai, derindamos statinių projektus, pagal kompetenciją tikrina, ar suprojektuotos visos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. Paminėtais aspektais bus vertinami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti statinių projektai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatoma, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvada arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi šis reikalavimas taikomas norint gauti šiuos statybą leidžiančius dokumentus: leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą ir kt.
Keičiamas įstatymo 19 straipsnis, siekiant įtvirtinti draudimą teršti aplinką už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribų atliekomis, žaliavomis, šalutiniais produktais ir (ar) produktais, taip pat siūloma įtvirtinti, kad teršalai (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus ir atliekas) į aplinką gali patekti į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai, t. y. siūloma įtvirtinti, kad jokie teršalai, kurių išmetimo nereglamentuoja aplinkos apsaugos standartai ir normatyvai, iš viso negalėtų būti išmetami ar išleidžiami į aplinką. Įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose siūloma:
Pasiūlymo tikslas – užkirsti kelią privalomųjų nurodymų nevykdymui, kai duodamas privalomas nurodymas sutvarkyti neteisėtai vykdomą veiklą (pažeidžiant leidimo sąlygas), tačiau veiklos vykdytojas, vengdamas vykdyti privalomąjį nurodymą, teikia paraišką leidimui pakeisti, siekdamas išplėsti veiklą tokia apimtimi, kad nebereikėtų vykdyti privalomojo nurodymo (t. y. šiuo pakeitimu siekiama užkirsti kelią vengimui vykdyti privalomuosius nurodymus „legalizuojant“ neteisėtą veiklą);
Projekte siūloma įtvirtinti, kad leidimų galiojimas panaikinamas, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi leidimo sąlygų pažeidimai susiję su neteisėtu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu arba jei bent vienas toks leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau, kaip 6 mėnesius. Atsižvelgiant į LRV 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 nuostatas, susijusias su kvapų valdymo sugriežtinimu, siūloma įstatymo 19² straipsnyje įtvirtinti, kad tam tikroms veiklos rūšims taršos leidimuose (analogiškai, kaip dabar nustatoma TIPK leidimuose) būtų nustatomos sąlygos kvapų valdymui.
Numatoma, kad paraiškas veiklos rūšims, kurių sąrašas, suderinus su sveikatos apsaugos ministru, būtų nustatytas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, derintų ir pagal kompetenciją nustatytų taršos leidimų sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje. Įstatymo nuostatos papildytos prievole veiklos vykdytojui panaikinus leidimą saugiai nutraukti įrenginio veiklą nedarant neigiamo poveikio ir žalos aplinkai, t. y. fizinis ar juridinis asmuo turi nutraukti veiklą ir sutvarkyti veiklavietę (pvz., sutvarkyti atliekas, išvežti bet kokias chemines medžiagas, rekultivuoti teritoriją, jei tokia priemonė buvo numatyta ir pan.).
Įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose aiškiau išdėstomi dabar galiojantys leidimų keitimo pagrindai, susiję su Direktyvos 2010/75/ES perkėlimu, pvz., 19¹ straipsnio 12 dalies 2 punktas, perkeliantis Direktyvos 21 straipsnio 5 dalies c) punktą), kuriame nustatoma, kad aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus ES aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kt. teisės aktų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos – t. y. jei nurodytuose teisės aktuose numatyti tam tikri reikalavimai ar normos (pvz., sąvartynų eksploatavimo reikalavimai, išmetamų teršalų normatyvai ir t. t.), kurie buvo įrašyti į leidimus kaip sąlygos, pasikeitus (t. y. sugriežtėjus) tokiems teisės aktų reikalavimams, leidimuose privalo būti įrašytos naujos (sugriežtintos) sąlygos, kad leidimas (o atitinkamai – ir vykdoma ūkinė veikla) atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Taip pat, atsižvelgiant į iki šiol buvusį teisinį neapibrėžtumą, kai dabar galiojančioje 19¹ straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatoje, susijusioje su minėtos direktyvos perkėlimu, buvo nurodyta, kad leidimas pakeičiamas „kai yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones“, vietoje šios nuostatos papildomai įtvirtinami leidimų keitimo pagrindai (kurie, įgyvendinant minėtą įstatymo nuostatą ir perkeliant Direktyvą 2010/75/ES, šiuo metu yra įtvirtinti TIPK taisyklėse), perkeliantys minėtos direktyvos 21 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis (siūlomi įtvirtinti 19¹ straipsnio 12 dalies 6, 7, 8 punktai): papildoma nauju 6 punktu, kuriame nustatoma, kad leidimas turi būti keičiamas, jei aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina leidime įrašytas naujas ar sugriežtinti esamas teršalų ribines vertes; papildoma nauju
eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai (t. y. atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintus geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinius dokumentus, į leidimą, kaip sąlygos, įrašomi tam tikri reikalavimai technologijoms, pvz., uždari konvejeriai vietoje atvirų, medžiagų kritimo aukščio ribojimas, uždari skysčių laikymo rezervuarai vietoje atvirų ir kt.), papildoma nauju 8 punktu, kad leidimas pakeičiamas, kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams jų taikymas leistų sumažinti taršą (t. y.
Taip pat, atsižvelgiant į iki šiol buvusį teisinį neapibrėžtumą, kai dabar galiojančioje 19¹ straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatoje, susijusioje su minėtos direktyvos perkėlimu, buvo nurodyta, kad leidimas pakeičiamas „kai yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones“, vietoje šios nuostatos papildomai įtvirtinami leidimų keitimo pagrindai (kurie, įgyvendinant minėtą įstatymo nuostatą ir perkeliant Direktyvą 2010/75/ES, šiuo metu yra įtvirtinti TIPK taisyklėse), perkeliantys minėtos direktyvos 21 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis (siūlomi įtvirtinti 19¹ straipsnio 12 dalies 6, 7, 8 punktai): papildoma nauju 6 punktu, kuriame nustatoma, kad leidimas turi būti keičiamas, jei aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina leidime įrašytas naujas ar sugriežtinti esamas teršalų ribines vertes; papildoma nauju
eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai (t. y. atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintus geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinius dokumentus, į leidimą, kaip sąlygos, įrašomi tam tikri reikalavimai technologijoms, pvz., uždari konvejeriai vietoje atvirų, medžiagų kritimo aukščio ribojimas, uždari skysčių laikymo rezervuarai vietoje atvirų ir kt.), papildoma nauju 8 punktu, kad leidimas pakeičiamas, kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams jų taikymas leistų sumažinti taršą (t. y. Europos Komisijai patvirtinus naują dokumentą, kuriame aprašomi nauji GPGB, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių ir kt., valstybių narių atsakingos institucijos turi prievolę įvertinti susijusius leidimus ir juos pakeisti – nustatyti reikiamas sąlygas, kad įrenginys atitiktų naujus reikalavimus).
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma padidinti baudas už veiklos vykdymą, neturint tokiai veiklai reikalingo TIPK ar taršos leidimo (keičiamas įstatymo 55 straipsnis), kadangi šiuo metu nustatytos baudos yra neadekvačiai mažos, lyginant su baudomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse fiziniams asmenis už tokio paties pobūdžio pažeidimą (ypač už veiklą neturint taršos leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimą) ir neskatina juridinių asmenų atsakingiau žiūrėti į teisės aktų pažeidimus. Projekte, atsižvelgiant į siūlomus 19 straipsnio pakeitimus, taip pat siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos teršimą žaliavomis, šalutiniais produktais ir (ar) produktais už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribų (naujas 55¹ straipsnis). Siūlomas baudų dydis nustatytas atsižvelgiant į siūlomus įstatymo 55 straipsnio pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Teikiamo Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, jei veikla bus vykdoma laikantis leidimų sąlygų ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau fiziniams ar juridiniams asmenims, sistemingai pažeidžiantiems aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus, didės baudos ir atsiras grėsmė prarasti TIPK arba taršos leidimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų, reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų. 10. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti turės būti parengti ir iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo Aplinkos ministro priimti šių teisės aktų pakeitimo projektai: Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528;
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259; Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845; Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885.
D1-885. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniai metais): Įstatymo įgyvendinimas nereikalaus biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų neturi. Į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas atsižvelgta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Aplinka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. III. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projekto
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr.
klausimo „Dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant spręsti kvapų ir kitas susijusias problemas“ 1.3 papunktį, kuriuo Aplinkos ministerijai pavesta iki 2019-02-15 pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą siekiant didinti mokesčio už aplinkos taršą tarifus, kad mokesčio dydis skatintų ūkinės veiklos vykdytojus mažinti taršą (skatintų investicijas į mažiau taršias technologijas). Didėjanti oro ir vandenų tarša kelia vis daugiau sveikatos problemų gyventojams, dėl kurių valstybė patiria nemažas išlaidas sveikatos apsaugai, draudimui, nedarbingumo išmokoms. Neįgyvendintas „teršėjas moka“ ir sąnaudų susigrąžinimo principas, nes teršėjas, kuris teršia aplinką, tinkamai neprisideda prie išlaidų kompensavimo, kurias valstybė ir visuomenė patiria dėl neigiamo taršos poveikio. Galiojantys mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie nekeisti nuo 2005 m., o tik indeksuojami kasmet pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indekso pokytį, kaip nustatyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, yra per maži ir neskatina teršėjų investuoti į mažiau taršias technologijas, pereiti prie mažiau taršių medžiagų ir kuro naudojimo, įgyvendinti prevencines priemones, sumažinančias aplinkos ir vandens teršimą išmetamais į aplinką kenksmingais teršalais. Vienas iš argumentų, įrodančių, kad mokesčio tarifai per maži – tai, kad per 8 metų laikotarpį niekas iš teršėjų nepasinaudojo mokestine lengvata ir neinvestavo į priemones, sumažinančias aplinkos teršimą 5 proc. ir daugiau nuo didžiausios leistinos taršos, bet pasirinko mokėti mokestį. Tai tik patvirtina, kad mokesčio tarifai neatlieka pagrindinės skatinamosios funkcijos – mažinti aplinkos teršimą ir kaupti lėšas aplinkosauginių priemonių finansavimui.
Taikomi mokesčio tarifai neįvertina valstybės ir visuomenės patiriamų nuostolių dėl oro, dirvožemio ir vandens taršos, darančios neigiamą poveikį žmonių sveikatai, jų turtui bei ekosistemų būklei. Pavyzdžiui, dalyvaujant iš taršos šaltinių išmetamiems į atmosferą lakiesiems organiniams junginiams ir azoto oksidams (jie yra prekursoriai) aplinkoje susidarantis ozonas neigiamai veikia augalų genotipą ir įprastai aplinkoje vykstančius gyvybinius procesus bei žmonių sveikatą. Tarša įvairaus dydžio kietosiomis dalelėmis, kurios kuo smulkesnės, tuo giliau prasiskverbia į žmogaus organizmą ir yra pavojingos ne tik žmonių sveikatai, bet ir neigiamai veikia klimato veiksnius, tokius kaip debesuotumas, šviesos sklaida, sugertis ir pan. Sunkieji metalai neigiamai veikia dirvožemį, augalų augimą, gyvūnų sveikatą, sukeldami organų pakitimus ir sunkias ligas. Pažymėtina, kad taikomi tarifai už išmetamus į aplinką teršalus dabar neatspindi teršalo poveikio žmonių sveikatai, ekosistemoms, investicijų taršos padariniams sušvelninti ir taršai sumažinti, be to, daugumai teršalų nustatyti mokesčio tarifai yra daug mažesni nei kaimyninėse šalyse Estijoje ir Lenkijoje, nekalbant apie Skandinavijos šalyse taikomus mokesčio tarifus už tuos pačius į atmosferą ir vandenį išmetamus teršalus. Latvija mokesčio tarifus už išmetamus į aplinką teršalus vidutiniškai peržiūri kas 2-3 metai.
Informacija apie dabar taikomus ir siūlomus nustatyti tarifus, kurie lyginami su kaimyninių šalių mokesčio tarifais, pateikta lentelėje: Teršalai išmetami į atmosferą Tarifai, Eur/t Indeksuoti tarifai (*) Eur/t Kaimyninėse šalyse taikomi tarifai, Eur/t Siūlomi tarifai Eur/t Latvija Lenkija Estija123456
196
20 Sunkieji metalai (kadmis, nikelis, gyvsidabris, alavas, švinas, cinkas, selenas, chromas, varis) 24 iki 406 31 ir 530 1138,3 91340 1278 1300 Sieros dioksidas (SO₂)104
256
201
30 Sulfatai 0,58 0,76 11,5-22,9 7,915 *taikant 2018 m. mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientą -1,306. Daugiau informacijos apie kitose šalyse taikomus mokesčio tarifus pateikta Aiškinamojo rašto priede. Projekto tikslas – nustatyti didesnius mokesčio tarifus, kurie skatintų teršėjus investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones. Mokesčio dydis turi būti toks, kad tinkamai būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, o gautos lėšos bent iš dalies prisidėtų finansiškai prie valstybės patiriamų išlaidų kompensavimo investuojant į oro ir vandens taršos mažinimo priemones ir tokiu būdu sprendžiant savivaldybių lygiu oro ir vandens užterštumo keliamas problemas.
Tarifų didino esmė pakeisti teršėjų elgseną taip, kad jie vietoj mokesčio mokėjimo pasirinktų investuoti į aplinkos taršą mažinančias priemones, kurių įgyvendinimas taip pat prisidėtų prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626, nustatytų taršos mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, tikslų 2020 ir 2030 m. įgyvendinimo, oro kokybės, ypač miestuose, kur neigiamą oro taršos poveikį patiria didesnis įvairaus amžiaus gyventojų skaičius, pagerinimo. Rezultatas, kurio tikimasi – sumažėjusi aplinkos tarša kenksmingomis aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagomis, įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, sumažintas neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir valstybės biudžetui dėl patiriamų vis didėjančių išlaidų aplinkos apsaugai ir sveikatai. Didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti už iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmetamus teršalus: kietąsias daleles, lakiuosius organinius junginius, išskyrus metaną, nediferencijuotus pagal sudėtį (atskirus junginius) (toliau – LOJ), taip pat labai kenksmingus teršalus, tokius kaip dioksinai ir furanai bei sunkieji metalai ir jų junginiai, susidarantys deginant atliekas, apribos šių teršalų išmetimą į aplinką, kas sumažins gyventojų nepasitenkinimą dėl taršos keliamo diskomforto jų gyvenamoje aplinkoje.
Nustačius didesnį mokesčio tarifą už išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalus: BDS₇, bendrą azotą ir bendrą fosforą, būtų skatinama mažinti vandens teršimą šiomis medžiagomis, taip pat būtų įstatymu įtvirtintos ekonominės priemonės, prisidėsiančios prie Bendrosios vandenų direktyvos nuostatų dėl geros vandenų būklės užtikrinimo ir „teršėjas moka“ principo įgyvendinimo. Mokesčio tarifų padidinimas padidins biudžetų įplaukas, kurias valstybė ir savivaldybės galės skirti aplinkos būklės pagerinimui, gyventojų sveikatai nepavojingos aplinkos kokybės užtikrinimui, Lietuvai nustatytų aplinkos taršos mažinimo tikslų įgyvendinimui. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą inicijavo ir parengė Aplinkos ministerija. Tiesioginis rengėjas – Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento (direktorius Inesis Kiškis, tel. 8~618 12760, el. p. [email protected]) Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus (vedėja Živilė Liberienė, tel. 8~706 63526, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė (tel. 8~706 63528, el. p. [email protected]). 3.
reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu mokestis už iš stacionarių taršos šaltinių išmetamus į atmosferą ir vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalus mokamas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje teršalams ar teršalų grupėms nustatytus tarifus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai už į aplinką išmetamus teršalus yra vieni mažiausių lyginant su kaimyninėmis šalimis ir neatspindi taršos kaštų vertinant daromą neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, už teršalus, išmetamus į atmosferą (asbestas, benz(a)pirenas, chromas ir pan.), priskirtus pavojingiausiai I-ajai teršalų grupei, nustatytas mokesčio tarifas 406 Eur/t, kai kitose šalyse šis mokestis siekia keliolika tūkstančių eurų. II-ajai teršalų grupei, kuriai priskiriami kai kurie sunkieji metalai ir jų junginiai, ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kietosios dalelės, išsiskiriančios deginant kurą ar atliekas, arsenas ir jo junginiai bei kiti panašaus kenksmingumo teršalai, taikomas tarifas 191 Eur/t. III-iajai teršalų grupei, į kurią įeina cinkas, varis, manganas ir kt. ir jų junginiai ir daugelis kitų sveikatai kenksmingų teršalų, nustatytas tarifas 24 Eut/t. Teršalai, kurie priskirti IV-jai teršalų grupei, tokie kaip nediferencijuoti pagal sudėtį LOJ, amoniakas, terpentinas, fosforo rūgštis, ir daugelis kitų yra apmokestinami simboliniu 4 Eur/t tarifu. Mokesčio tarifai teršalams, išmetamiems iš stacionarių taršos šaltinių į vandens telkinius, nustatyti įstatymo 1 priedėlyje, yra šie: BDS₇–256 Eur/t, bendrasis azotas – 201 Eur/t ir bendrasis fosforas – 1007 Eur/t. Esami tarifai neskatina mažinti vandens taršos šiais teršalais ir neprisideda prie nustatytų tikslų įgyvendinimo bei geros vandens būklės užtikrinimo.
Įstatymo 2 priedėlyje teršalams ir (ar) teršalų grupėms priskirtiems teršalams, išmetamiems į aplinką, nustatyti mokesčio tarifų koeficientai, kurie taikomi apskaičiuojant didesnio tarifo mokestį už viršnormatyvinę ir (ar) nuslėptą taršą. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai indeksuojami pagal Lietuvos Respublikos LR Vyriausybės nustatytą mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką kaip įtvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje. Pagal šią tvarką apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas palyginus 2018 m. gruodžio mėnesio kainas su 2007 m. gruodžio mėnesio kainomis yra lygus 1,306. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, Įstatymo projekte į atmosferą išmetamiems teršalams iš stacionarių taršos šaltinių siūloma padidinti mokesčio tarifus, kurie bent iš dalies įvertintų daromos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai poveikį, būtų veiksmingesni ir prisidėtų prie oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Teršalus, kurie yra labai kenksmingi žmonių sveikatai ir aplinkai (dioksinai ir furanai, sunkieji metalai ir jų junginiai, susidarantys deginant atliekas, asbesto turinčios kietosios dalelės ir kt.), taip pat teršalus, kuriems nustatyti oro taršos mažinimo tikslai (amoniakas, nediferencijuoti pagal sudėti LOJ), siūloma iš 2000-01-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtinto apmokestinamų teršalų grupių, kurioms priskirti šie teršalai, sąrašo perkelti į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, nustatant jiems individualų mokesčio tarifą.
Įvertinus tai, kad dabar taikomi mokesčio tarifai neveiksmingi ir neprisideda prie aplinkos taršos mažinimo, o mokamas mokestis nepadengia sąnaudų, reikalingų taršos prevencijai ir taršos problemoms spręsti, todėl siūloma padidinti Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus mokesčio tarifus apmokestinamųjų teršalų grupėms atitinkamai: I-III teršalų grupėms nustatytą tarifą didinti vidutiniškai tris kartus, o ketvirtai grupei – penkis kartus. Pateikiami siūlymai dėl mokesčio tarifų didinimo atskiriems teršalams ir teršalų grupėms, išmetamiems į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių, nurodyta lentelėje:
Teršalas ir grupė, kuriai jis priskirtas LRV 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr 53) Tarifas, Eur/t Siūlomas tarifas, Eur/t Dioksinai ir furanai
Sunkieji metalai ir jų junginiai (I-III grupė) nuo 406 iki24
Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas (II grupė)191450 Asbesto turinčios kietosios dalelės (I grupė)406
NH₃ (amoniakas) (IV grupė)420 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) (IV grupė)4450
kietosios dalelės pripažintos kancerogeniniu veiksniu, siūloma padidinti mokesčio tarifą kietosioms dalelėms (organinėms ir neorganinėms) nuo 61 Eur/t iki 225 Eur/t. Amoniakas aplinkoje dalyvauja (yra prekursorius) antrinių kietųjų dalelių formavimesi, todėl padidinus mokesčio tarifą už amoniaką (tiek pat, kiek ir visai IV teršalų grupei, kuriai jis priskirtas pagal galiojantį įstatymą), bus netiesiogiai prisidedama prie aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis mažinimo ir aplinkos oro kokybės gerinimo.
Kietųjų dalelių tarifo padidinimas prisidės ne tik prie oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo ir oro kokybės gerinimo, bet ir prie klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Sunkiesiems metalams ir jų junginiams, taip pat ir kitiems teršalams tarifų padidinimas prisidės prie Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl sunkiųjų metalų, Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų, Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ir kitų šios konvencijos protokolų reikalavimų valdyti išmetamą teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas juose nurodytais ataskaitiniais metais išmestas kiekis, vykdymo. Siekiant įgyvendinti bendrosios vandenų direktyvos nuostatas ir ekonominių priemonių pagalba siekti užtikrinti gerą vandenų būklę, turi būti sumažinta vandens tarša ir pasiektas nuotekų išvalymas iki leistinų teršalų išleidimo į aplinką normatyvų. Mažinant išmetamų į vandens telkinius teršalų kiekį ir gerinant nuotekų išvalymą, kad kuo mažiau būtų teršiami vandens telkiniai, siūloma padidinti mokesčio tarifus šiems į vandens telkinius išmetamiems teršalams: BDS₇, bendrajam fosforui, bendrajam azotui, sulfatams ir chloridams. Atsižvelgus į nustatytus vandens telkinių kokybinius tikslus ir į kaimyninių šalių patirtį, siūloma mokesčio tarifą BDS₇ padidinti dvigubai, bendrajam azotui – 3 kartus ir bendram fosforui – 3,5 karto. Sulfatams tarifas didinamas nuo 0,58 iki 15 Eur/t ir chloridams – nuo 2,8 iki 30 Eur/t atitinkamai.
Įvertinus tai, kad Įstatymo 1 priedėlis papildytas į atmosferą išmetamais teršalais, kuriems siūlomi nustatyti individualūs mokesčio tarifai, atitinkamai turi būti keičiamas Įstatymo 2 priedėlis, papildant jį šių teršalų grupėms, kurioms jie priklausė, nustatytais tarifų koeficientais taikomais mokesčiui už viršnormatyvinę oro taršą apskaičiuoti. Siekiant išlaikyti tą patį mokesčio tarifo dydį teršalams, kurių tarifai nekeičiami, juos siūloma indeksuoti pagal dabar taikomą indeksavimo koeficientą 1,306, įvertinantį vartotojų kainų pokytį per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio iki 2007 metų gruodžio. Atsižvelgus į tai, atitinkamai yra keičiama mokesčio už aplinkos teršimą tarifų, nustatytų Įstatymo 1 priedėlyje, indeksavimo tvarka, pagal kurią mokesčio tarifai būtų indeksuojami taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuotą Lietuvos statistikos departamento palyginus mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio kainas su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis. Tai leistų visiems mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatytiems teršalų tarifams, kurie šiuo Įstatymu didinami ir kurie nekeičiami, o tik indeksuojami pagal dabar nustatytą indeksavimo koeficientą, taikyti vienodą indeksavimo tvarką. Pakeitus indeksavimo tvarką būtų išvengta situacijos, kai naujai nustatyti mokesčio tarifai būtų indeksuojami pagal dabar nustatytą indeksavimo tvarką, t. y. taikant indeksavimo koeficientą, kuris apskaičiuotas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2007 m. gruodžio mėnesio kainomis. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai: Poveikis aplinkai bus teigiamas, nes prisidės prie Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos ir direktyvos tikslų pasiekimo, Bendrosios vandenų direktyvos nuostatų, taip pat oro kokybės gerinimo, klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo, neigiamo aplinkos taršos poveikio sveikatai mažinimo. Poveikis valstybės finansams: Neigiamo poveikio valstybės finansams nenumatoma. Įvertinus aplinkosauginių mokesčių tikslingumą, kurio paskirtis ne fiskalinė, o skatinamoji, tikimasi, kad daugiau lėšų teršėjas nukreips investicijoms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu ir taršos mažinimu. Atsižvelgus į nepatenkinamą oro kokybės situaciją miestuose, planuojama, kad padidinus mokestį teršėjai imsis prevencinių ir oro taršos mažinimo priemonių, kurios prisidės prie taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo. Jei šį priemonė pasiektų pagrindinį tikslą, skatintų investicijas į aplinkos taršos prevenciją ir naujų modernesnių technologijų diegimą, būtų sutaupytos biudžeto lėšos, nes mažiau biudžetų išlaidų reikėtų taršos priemonių įgyvendinimui. Deklaracijų duomenimis (mokesčio už išmetamus į atmosferą teršalus deklaruota: 2015 m. – 3,6 mln. Eur,
mokestį, o ne investuoti į taršos mažinimo priemones, mokestinės įplaukos už teršalus išmetamus į atmosferą išaugtų nuo 3 mln. Eur. iki 9 mln. Eur. per metus. Dėl padidėjusių mokesčio tarifų už teršalus, išmetamus į vandens telkinius mokestinės įplaukos padidėtų nuo 2 mln. Eurų iki 3 mln. Eur per metus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių bendros įplaukos išaugtų nuo 5 mln. iki 12 mln. Eur. per metus.
Eur. per metus. Surinktos lėšos būtų panaudotos aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti savivaldybėse, kurių 70 proc. įskaitoma į Savivaldybių aplinkos apsaugos specialiąsias rėmimo programas ir įmonių naujų technologijų, finansuojamų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos, į kurią įskaitoma 30 proc. sumokėto mokesčio sumos, įsigijimui. Poveikis administracinei naštai:
Neigiamo poveikio mokesčio mokėtojų administracinei naštai nenumatoma, kadangi mokesčio apskaičiavimas ir deklaravimas nesikeičia. 6. Kokią įtaką priimtas projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai poveikio neturės. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas paskatins teršėjus investuoti į taršą mažinančias priemones ir modernias technologijas, kurios ne vien tik prisideda prie taršos mažinimo, bet taupo energijos suvartojimą, efektyviau naudoja žaliavas ir mažiau teršia aplinką. Kadangi šios investicijos verslui ne tik kainuoja, bet ir gerina darbo efektyvumą, todėl šių ekonominių priemonių įgyvendinimas nesietinas su verslo sąlygų pabloginimu, priešingai tai būtų stimulas atnaujinti įrenginius pakeičiant juos efektyvesniais ir mažiau taršiais. Naujų ir mažiau taršių technologijų taikymas ne tik pagerins aplinkos kokybę, bet taip pat leis sutaupyti žaliavas. Trumpuoju laikotarpiu mokesčio padidinimas teršėjų pareikalaus daugiau išlaidų prevencijai ir taršos mažinimo priemonių diegimui, o tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nesumažins išmetamų į aplinką teršalų kiekio, mokesčio tarifo padidinimas pareikalaus daugiau sumokėti už šiuos teršalus.
Atlikus preliminarų vertinimą, kokį poveikį turės mokesčio padidinimas už kai kuriuos teršalus skirtingiems sektoriams, pavyzdžiui, kaip tai įtakos gyvulininkystės produkcijos savikainą ir ūkių konkurencingumą rinkoje, nustatyta, kad visam kiaulių auginimo sektoriui mokestinė našta, jei nebus mažinamas išmetamas teršalų kiekis, padidėtų apytiksliai 2,8 karto, pavyzdžiui, kiaulių ūkiui, kurio pajėgumas –28 000 kiaulių, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių padidės nuo 553 Eur iki 1778 Eur per metus, vidutiniškai vienai kiaulei apskaičiuota mokestinė našta sudarys 0,06 Eur, o produkcijos gyvo svorio pardavimo kainoje sudarys apie 0,001 Eur. Dėl tarifų padidinimo už į vandenį išmetamus teršalus, jei visas tarifo dydis būtų įskaičiuotas į paslaugos kainą, joje mokesčio dydis išaugtų nuo 1,8 proc. iki 6 proc., pavyzdžiui, dabartinė nuotekų tvarkymo kaina, kuri sudaro 0,76 Eur./m³, po tarifų padidinimo sudarytų 0,80 Eur/m³, gyventojui, kuris per mėnesį į nuotekų surinkimo tinklus išleidžia 4 m³nuotekų per mėnesį, vietoj dabar mokamo paslaugų tarifo 3,04 Eur už išleidžiamas nuotekas mokės 3,20 Eur per mėnesį, o per metus atitinkamai vietoj 36,48 Eur mokės 38,4 Eur, bendras padidėjimas 1,92 Eur per metus. Didžiausią poveikį mokesčio padidinimas už į atmosferą išmetamus LOJ ir kietąsias daleles turėtų naftos perdirbimo įmonėms ir baldų pramonei. Dėl LOJ padidinimo tokioms įmonėms kaip AB „Orlen Lietuva“ mokestis išaugtų nuo 100 tūkst.
Eur iki kelių milijonų eurų per metus, kadangi jų išmetamas LOJ kiekis sudaro keliolika tūkstančių tonų per metus, tokia pati situacija ir su baldų gamybos įmonėmis, pavyzdžiui, baldų gamintojai UAB Felit „IKEA Lietuva“ ši suma nuo 9 tūkst. eurų per metus išaugtų iki 45 tūkst. Eur per metus už kiekį, kuris neviršija leistino normatyvo. Taip pat tai paliestų ir kitus gamintojus, kurie turi TIPK leidimus ir išmeta į aplinką LOJ-us. Dabartinis mokestis, taikomas už teršalus, išmetamus į vandenį ir atmosferą, kurių tarifas yra dinamas, beveik visais atvejis yra mažesnis, o lyginant su kai kuriomis šalimis net kelis kartus, pavyzdžiui už tokius kenksmingus teršalus išmetamus į atmosferą, kaip sunkieji metalai, LOJ tarifas apie 20 kartų mažesnis nei Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, kietųjų dalelių (organinių ir neorganinių) nuo 3 iki 5 kartų mažesnis nei Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, o amoniako tarifas 4 kartus mažesnis nei Latvijoje ir net 20 kartų mažesnis nei Lenkijoje. Kai kurios šalys, tokios kaip Slovakija, Čekija, nustato mokesčius teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Pastebėtina, kad net padidinus šį tarifą kai kurioms teršalų grupėms jis dar nepasiekia Slovakijos mokesčio lygio, tačiau būtų didesnis nei Čekijoje. Tiesa, dėl naudojamų skirtingų apmokestinimo metodikų ir principų sunku palyginti mokesčio dydį, taikomą už oro taršą, su tokiomis šalimis kaip Švedija, Danija, Vokietija, kurios apmokestina taršą jau pradinėje stadijoje per naudojamus energijos išteklius, medžiagas ir žaliavas, todėl palyginimui pasirinktos tik tos šalys, kurios turi tokią pačią ar panašią apmokestinimo sistemą. Be to, kiekviena šalis turi savo specifiką dėl vykdomos pramonės ir kylančių problemų oro bei vandens taršos srityse, kuri atitinkamai pakoreguoja apmokestinimo bazę bei mokesčio tarifo dydį. Dėl šios priežasties, kai kurio šalys turi metano, CO₂ mokestį ir pan. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektą, kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte nėra naujų sąvokų ar terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, ar jie atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projekto įgyvendinimui nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabų ir pasiūlymų neturi.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos pasitarimo metu. Pastabos dėl kurių nebuvo susitarta pasitarimo metu pateikiamos derinimo pažymoje. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės priemonės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. IV. Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projekto
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2 , 9, 11 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Monitoringo įstatymo pakeitimo projektas) parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 1.4 papunktį, siekiant užtikrinti ūkio subjektų išmetamų /išleidžiamų teršalų ir jų poveikio aplinkos elementams tyrimų patikimumą. Šiuo metu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatomi ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų viršijimai, tačiau ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys viršijimų nerodo.
Laboratorijos, teikiančios paslaugas ūkio subjektams, kuriems pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus reikalinga atlikti savo ūkinės veiklos aplinkos monitoringą, turi būti akredituotos arba turėti Aplinkos apsaugos agentūros teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus, suteikiančius teisę laboratorijoms vykdyti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus (toliau – Leidimai). Siekiant, kad Leidimus turinčių laboratorijų atliekami tyrimai atitiktų visus laboratoriniams tyrimams nustatytus reikalavimus, Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu griežtinami reikalavimai ėminių, reikalingų laboratoriniams tyrimams atlikti, ėmimui, o nuo
numatytus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdyti galėtų tik tos laboratorijos, kurios yra akredituotos standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius, reikalingus laboratorinių tyrimų atlikimui. Aplinkos monitoringo įstatyme šiuo metu nurodyta, kad leidimų išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, tačiau nei Leidimų išdavimo, nei galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo sąlygos įstatyme nėra apibrėžtos. Leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus įtvirtinus Aplinkos monitoringo įstatyme, bus įgyvendinta Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas),
ribojama tik įstatymu“.
Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 12 p., jeigu, pateikus tinkamai įformintą prašymą išduoti licenciją kartu su visais licencijai išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas ją išduoti per veiklos licencijavimą reguliuojančių įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad licencija išduota, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kuriais licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu ir tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimas atlikti laboratorinius tyrimus išduodamas ne tik atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir informaciją, bet ir įsitikinus, kad laboratorija turi technines galimybes šiai laboratorinei veiklai vykdyti ir laboratorijos kompetencija atitinka standarte LST EN ISO/IEC 17025 nustatytus bendruosius kompetencijos reikalavimus, į tai, kad šis Leidimas leidžia paslaugos gavėjams tikėtis, kad bus suteikta kokybiška paslauga ir gauti duomenys bus patikimi, įstatymu nustatyti išimtis, kad tik išduotas Leidimas suteikia teisę vykdyti šią veiklą. Įstatymo projekte numatoma, kad, jei Leidimas buvo panaikintas laboratorijai, kuri per nustatytą terminą nepašalino pažeidimo, nauja paraiška Leidimui išduoti gali būti pateikta ne anksčiau kaip po 6 mėn. Pažymėtina, kad Leidimo panaikinimas kaip bausmė netenka prasmės, jei iš karto po Leidimo panaikinimo ūkio subjektas gali teikti paraišką naujam Leidimui gauti.
Šia nuostata siekiama skatinti Leidimus turinčias laboratorijas pašalinti pažeidimus per kontroliuojančios institucijos nustatytą laikotarpį, taip pat mažinti administracinę naštą leidimus išduodančiai institucijai (naikinti leidimą ir po to iš karto nagrinėti naujai pateiktą paraišką). Pažymėtina, kad panašus teisinis reglamentavimas yra nustatytas ir kitose srityse, pvz., Lietuvos Respublikos teismo ekspertizes įstatymo nuostatos dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo (6 str. 14 d. „Jeigu teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas buvo pripažintas negaliojančiu šio straipsnio 13 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais, į teismo ekspertizės įstaigą dėl teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ir naujo teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatos dėl licencijų išdavimo (11 str. 2 d. 5 p. „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams išduodamos, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:<...>5. per pastaruosius penkerius metus juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui nebuvo panaikintas licencijos galiojimas šio straipsnio 15 dalies 3 punkte, 16 dalies 4 punkte ar šio Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais“). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė:
Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]. 2.
ministerijos Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji specialistė Aušra Palubinskienė, tel. 8 706 63606, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytus laboratorinius tyrimus ir matavimus gali atlikti laboratorijos, turinčios Aplinkos apsaugos agentūros išduotus Leidimus arba akredituotos laboratorijos. Dabartinis reglamentavimas asmenims (laboratorijoms), norintiems vykdyti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus (sau arba teikiant paslaugas kitiems), leidžia rinktis vieną iš dviejų alternatyvų – arba teikti paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai Leidimui gauti arba atlikti akreditavimosi procedūras. Leidimų, suteikiančių teisę laboratorijoms vykdyti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo panaikinimą reglamentuoja Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio
atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti reikalavimą laboratorijoms, imančioms ėminius, reikalingus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratoriniams tyrimams atlikti, turėti Leidimus vykdyti šią veiklą.
Nuo 2025 m. nustatyti reikalavimą, kad ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdyti galėtų tik tos laboratorijos, kurios yra akredituotos standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius, reikalingus laboratorinių tyrimų atlikimui. Monitoringo įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti 5 metų laikotarpį, per kurį Leidimus turinčios laboratorijos, vykdančios ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, galėtų pasirengti tęsti šią veiklą pasikeitus reikalavimams pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą atliekamiems tyrimams. Pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdančios laboratorijos turės akredituotis, jei planuos ir po 2025 m. sausio 1 d. teikti šią paslaugą ūkio subjektams. Siūlomi Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatų pakeitimai sudarytų prielaidas gauti patikimesnius ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimus turinčios laboratorijos, ketinančios ir po 2025 m. sausio 1 d. atlikti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratoriniams tyrimus ir matavimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas, turės akredituotis, tikėtina sumažėtų administracinė našta Aplinkos apsaugos agentūrai, kadangi sumažėtų laboratorijų, kurių priežiūrą ji vykdo.
Šiuo metu Leidimus turinčių laboratorijų yra apie 140. Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu įstatyme įtvirtinus Leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus, Aplinkos apsaugos agentūra turės galimybę nustačius pažeidimus apriboti Leidimą turinčios laboratorijos veiklą, kadangi vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, 18 punktu, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus, bus efektyviau vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šiuo metu Leidimus turinčios laboratorijos ir kitos laboratorijos, kurios norės po 2025 m. sausio 1d. teikti paslaugą ūkio subjektams, atlikdami taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas, turės akredituotis.
Dėl šios priežasties tikėtina padidės laboratorinių tyrimų (paslaugų) kaina visiems aplinkos monitoringą vykdantiems subjektams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Monitoringo įstatymo pakeitimo projektą į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Monitoringo įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Monitoringo įstatymo pakeitimo projekte siūlomos įvesti naujos ir tikslinamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Monitoringo įstatymo pakeitimo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymų įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr.
monitoringo nuostatų patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame bus nustatyta Leidimų ėminių, reikalingų atlikti laboratorinius tyrimus, gavimo tvarka. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. D1-68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 652 „Dėl Aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės sistemos nuostatų patvirtinimo“ bus pripažintas negaliojančiu. Šie teisės aktai turėtų būti priimti Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimus. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabų ir pasiūlymų šiam projektui neturi. Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pastabą atsižvelgta. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Ūkio subjektų aplinkos monitoringas, ūkio subjektų aplinkos monitoringo programa. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
PRIEDAS Palyginimui kitose šalyse taikomi mokesčio tarifai už oro taršą Teršalai išmetami į atmosferą Tarifai, Eur/t Indeksuoti tarifai (*) Eur/t Kaimyninėse šalyse taikomi tarifai, Eur/t Siūlomi tarifai Eur/t Latvija Lenkija Estija Čekija Danija Slovakija123456789
6180
160
191
196
104 - 36,9920 Sunkieji metalai (kadmis, nikelis, gyvsidabris, alavas, švinas, cinkas, selenas, chromas, varis)
40653031
406
406
31 137060 CO2 - - 4,5 0,070 Oro tarša iš mažų katilų - šiluminė galia mažesnė nei 5 MW 1,09-7,39 (1000kg kuro) Oro tarša, tvarkant benziną 0.083 - 1.42 1000kg benzino Tarša iš paukštininkystės 1.18 - 9.85 už 100 vienetų Teršalai išmetami į vandens telkinius BDS₇256
201
103
201
2019-07-26
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 12 punkte yra apibrėžta sąvoka „ūkinė veikla“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „veiklos“ nereikėtų įrašyti keičiamame įstatyme apibrėžtos ir vartojamos sąvokos „ūkinės veiklos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje vartojamai formuluotei „vykdyti veiklą ir (ar) veiklos vykdymo ir (ar) veiklos užbaigimo“ bei 7 dalies 1 punktui, projekto
nuostatoms, kuriose vartojamas žodis „veikla“. 2. Projekto
nuoroda „šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje“, nes TIPK leidimo keitimo sąlygos yra nustatytos šio straipsnio 12 dalyje. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio
pirmojoje pastraipoje“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio dvyliktojoje dalyje“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio
straipsnio 5 dalies 6 punkte ir 7 dalies 5 punkte pateikiama nuoroda. 5. Keičiamo įstatymo 19² straipsnio 9 dalies 4 punkte po žodžių „taršos leidimo sąlygas, susijusias“ įrašytinas žodis „su“. 6.
nuoroda „šio straipsnio aštuntojoje dalyje“, nes taršos leidimo keitimo sąlygos yra nustatytos šio straipsnio 9 dalyje. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio
pastraipoje“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio devintojoje dalyje“. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 9 dalis turi tik šešias struktūrines dalis - punktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda „šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų“ tikslintina. 9. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 126 straipsnio nuostatos turėtų būti derinamos su kartu teikiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 pakeitimo įstatymo projekto reg Nr. XIIIP-3707 5 straipsnio nuostatomis. Be to, minėtame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, taigi derinant abu įstatymo projektus turėtų būti keičiamas (pripažįstamas netekusiu galios) ir keičiamo įstatymo 127 straipsnis, nustatantis juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą. 10. Projekto
žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse naudojamas žodžių junginys
„Aplinkos apsaugos įstatymo“ taikomas ir šiuo metu galiojančiai Aplinkos
apsaugos įstatymo redakcijai, ir projektu keičiamai Aplinkos apsaugos įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai nėra aiškios projekto 8 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse pateikiamos nuorodos į straipsnius ir jų dalyse nustatytus terminus. Projekto nuostatos tikslintinos. 12. Siekiant įstatymuose vartojamų terminų suvienodinimo, projekto nuostatose turėtų būti vienodai vartojami kitų įstatymų pavadinimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad vienose projekto nuostatose vartojami pilni įstatymų pavadinimai su žodžiais „Lietuvos Respublikos“ (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kitose – be šių žodžių (pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas). Reikėtų peržiūrėti projekto nuostatas ir suvienodinti įstatymų pavadinimų vartojimą. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad
apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19¹ ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3550), kurio 1 straipsniu Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalis išdėstoma kiek kitaip nei teikiame projekte ir, kurio įsigaliojimas numatomas 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima
tik aplinkos ministro nustatyta tvarka įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, koks subjektas turėtų „įsitikinti“ ir ar/kaip tas „įsitikinimas“ turėtų būti įformintas. 2. Tikslintinos projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio 8 dalies 8 punkto nuostatos, nes asmuo gali būti tik juridinio asmens ar ūkinės veiklos, o ne ūkinės veiklos objektų ar įrenginių vadovu. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio 5 dalies 8 punktui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2019-11-13
pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas – Raimondas Sakalauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyr. specialistės – Dalia Židonytė ir Aušra Palubinskienė, Žemės ūkio viceministras – Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministro patarėja – Giedrė Pupšytė, Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas – Saulius Jasius, Žemės ūkio ministro patarėjas Gediminas Lapukas, Žemės ūkio rūmų direktorius – Sigitas Dimaitis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės grupės patarėja – Jurgita Žilinskienė, Europos teisės departamento Atitikties ES teisei skyriaus vedėja – Viktorija Vasiliauskienė, Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja – Aušra Žliobienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovės – Raminta Radavičienė ir Vilma Platelienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas – Jonas Talmantas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius – Jonas Sviderskis, Klaipėdos marių bendruomenės atstovė – Ligita Girskienė, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas – Aušrys Macijauskas, Redakcijos „Mano ūkis“ korespondentė Asta Laukaitienė, Redakcijos „Ūkininko patarėjas“ korespondentė Irma Dubovičienė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37081 (15),2
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 12 punkte yra apibrėžta sąvoka „ūkinė veikla“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „veiklos“ nereikėtų įrašyti keičiamame įstatyme apibrėžtos ir vartojamos sąvokos „ūkinės veiklos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje vartojamai formuluotei „vykdyti veiklą ir (ar) veiklos vykdymo ir (ar) veiklos užbaigimo“ bei 7 dalies 1 punktui, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 5 dalims ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojamas žodis „veikla“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37083 (19¹)
straipsnio 13 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje“, nes TIPK leidimo keitimo sąlygos yra nustatytos šio straipsnio 12 dalyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37083 (19¹)
keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 2 punkte vietoj nuorodos „šio straipsnio dvyliktosios dalies pirmojoje pastraipoje“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio dvyliktojoje dalyje“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37084 (19²)
keičiamo įstatymo 19² straipsnio 8 dalis punktų neturi, todėl tikslinama keičiamo įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 6 punkte ir 7 dalies 5 punkte pateikiama nuoroda.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37084 (19²)
įstatymo 19² straipsnio 9 dalies 4 punkte po žodžių „taršos leidimo sąlygas, susijusias“ įrašytinas žodis „su“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37084 (19²)
straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 10 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio aštuntojoje dalyje“, nes taršos leidimo keitimo sąlygos yra nustatytos šio straipsnio 9 dalyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37084 (19²)
keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 2 punkte vietoj nuorodos „šio straipsnio devintosios dalies pirmojoje pastraipoje“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio devintojoje dalyje“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37084 (19²)
keičiamo įstatymo 19² straipsnio 9 dalis turi tik šešias struktūrines dalis - punktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda „šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų“ tikslintina. Pritarti
nuostatos turėtų būti derinamos su kartu teikiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 pakeitimo įstatymo projekto reg Nr. XIIIP-3707 5 straipsnio nuostatomis.
Be to, minėtame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, taigi derinant abu įstatymo projektus turėtų būti keičiamas (pripažįstamas netekusiu galios) ir keičiamo įstatymo 127 straipsnis, nustatantis juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą. Pritarti
10Projekto 8 straipsnio pavadinimas tikslintinas,
vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti Seimo kanceliarijos
2, 4 ir 5 dalyse naudojamas žodžių junginys „Aplinkos apsaugos įstatymo“ taikomas ir šiuo metu galiojančiai Aplinkos apsaugos įstatymo redakcijai, ir projektu keičiamai Aplinkos apsaugos įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai nėra aiškios projekto 8 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse pateikiamos nuorodos į straipsnius ir jų dalyse nustatytus terminus. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
vartojamų terminų suvienodinimo, projekto nuostatose turėtų būti vienodai vartojami kitų įstatymų pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vienose projekto nuostatose vartojami pilni įstatymų pavadinimai su žodžiais
„Lietuvos Respublikos“ (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo
įstatymas, kitose – be šių žodžių (pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas). Reikėtų peržiūrėti projekto nuostatas ir suvienodinti įstatymų pavadinimų vartojimą. Pritarti
13Atkreiptinas dėmesys,
kad 2019 m. birželio 10 d. Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19¹ ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-3550), kurio 1 straipsniu Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalis išdėstoma kiek kitaip nei teikiame projekte ir, kurio įsigaliojimas numatomas 2020 m. sausio
reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)2
„<...> Atsižvelgiant į tai, kad teršalų išmetimas į
aplinką pakankamai reglamentuotas galiojančio AAĮ 23¹ str. nuostatomis, o 19 straipsnio pakeitimas kokybiškai nuo jo nesiskiria, bet tik sukuria teisinį neaiškumą, siūlome: atsisakyti AAĮ
perteklinio ir konkuruojančio su kitomis įstatymo normomis (AAĮ 23¹ straipsniu), kurios pakeitimo projektu nėra keičiamos. Atsiima, nes pritaria naujiems
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai
siūlytina atsisakyti AAĮ 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 5 punkte įtvirtinto TIPK leidimo keitimo pagrindo. <...>
<...>
siūlome:
dalies 8 punkte nurodyto pagrindo kaip perteklinio; 2.
Sukonkretinti 7 punkto pagrindą, numatant, kad jie gali būti TIPK keitimo pagrindais tik tais atvejais, kai:
7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginio saugiam eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai; Pritarti Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai
pagrindai, kai panaikinamas TIPK leidimas, turėtų būti tikslinami:
dalies 5 punktas turėtų būti pagrindu panaikinti TIPK leidimą tik tuomet, kai neteisinga informacija, kuri buvo pagrindu TIPK leidimo išdavimui, buvo pateikta tyčia;
su kuriais siejamas TIPK leidimų panaikinimas 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 9 punkto pagrindu, privalo būti esminiai, kitu atveju sprendimas panaikinti TIPK leidimą, būtų neproporcingas. Be to, niekaip nėra pagrįstas siūlomas 3 pažeidimų skaičius, su kuriuo siejamas TIPK leidimo panaikinimas. Šis siūlymas neįvertintas ir proporcingumo aspektu, nes neigiamo poveikio aplinkai dėl nežymaus sąlygų pažeidimo gali apskritai neatsirasti arba jis gali būti toks nereikšmingas, kad TIPK leidimo panaikinimas būtų visiškai neproporcinga priemonė esamoje situacijoje. Be to, pagal 19¹ straipsnio 15 dalies siūlomą pakeitimą, kartotinių pažeidimų atveju TIPK leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant įspėjimo, vadinasi, padarytų pažeidimų pobūdis ir reikšmingumas nebūtų vertinamas ir TIPK leidimas būtų privalomai panaikinamas. Sprendimas dėl TIPK leidimo panaikinimo prilygtų asmens veiklos nutraukimui, t.y. sukeltų itin reikšmingas neigiamas pasekmes veiklą pagal TIPK leidimą vykdantiems asmenims.
Dėl nurodytų priežasčių siūlytina atsisakyti automatinio leidimo panaikinimo ir įtvirtinti galimybę atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį prieš priimant sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo;
pagrindą, kai TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas. Siūlytina numatyti išimtį ir tais atvejais, kai privalomasis nurodymas ar pažeidimo padarymo faktas yra ginčijami teisme ir sprendimo dėl pažeidimo ar privalomojo nurodymo vykdymas yra sustabdyti teismo. 4) reikalavimai kvapų valdymo srityje ir su jais siejami reikalavimai nėra aiškiai reglamentuoti, todėl nėra galimybės realiai įvertinti, kokie bus taikomi reikalavimai ir ar TIPK leidimo panaikinimas, numatytas 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 9 punkte kvapų valdymo kontrolės pažeidimo pagrindu yra proporcinga priemonė. Analogiški siūlymai teikiami ir AAĮ Projekte 192 straipsniu siūlomiems Taršos leidimų keitimo ir panaikinimo pagrindų pakeitimams. Pritarti
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)6
AAĮ Projektu siūlomais AAĮ 55 str. pakeitimais norima didinti baudas juridiniams asmenims ž veiklos vykdymą, neturint tokiai veiklai reikalingo TIKP ar Taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio. Svarbu pažymėti, kad baudas siūloma didinti labai ženkliai, net iki 8 ar 11 kartų (t. y. net 800% ar 1100%).
Organizacijos pažymi, kad supranta Projektų rengėjų siekį įtvirtinti nuo pažeidimų atgrasančias baudas, tačiau pažymime, kad toks baudų didinimas gali būti pateisinamas tik su sąlyga, kad bus atsižvelgta į šiame rašte nurodytus pasiūlymus ir bus užtikrintas aiškus, teisinio aiškumo, nuoseklumo ir teisėtų lūkesčių principus atitinkantis teisins reglamentavimas. Negali susidaryti situacijos, kai asmenys bus baudžiami kelias dešimtis tūkstančių eurų sudarančiomis baudomis, nors elgesio taisyklė, už kurios pažeidimą skiriama tokia bauda, nėra aiški ir vienareikšmiška. Atsiima, nes pritaria ŽŪR naujiems 2019-11-12 pateiktiems pasiūlymams
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)7 (55¹) Išrašas iš rašto: „:<...> AAĮ Projektu siūloma papildyti AAĮ nauju 55¹ straipsniu ir numatyti baudas už naujai reglamentuotus pažeidimus, baudų dydžiai siektų iki
Dėl nurodytų priežasčių siūlome atsisakyti Projekto 55¹ straipsnio reglamentavimo.“ Atsiima, nes pritaria naujiems ŽŪR 2019-11-12 pasiūlymams 5.
Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)8 AAĮ Projekto 8 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d., 2 dalyje numatyta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio devintosios dalies 3 ir 4 punktai, trečiosios dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidimo sąlygas kvapų valdymui ir vienuoliktosios dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriems buvo išduotas leidimas ar priimta paraiška iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. Toks siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas, kuris nesudarys nei 3 mėnesių nuo įstatymo paskelbimo, prieštarauja teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, numatančiai, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės
kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad AAĮ nustato kardinaliai pasikeisiantį ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, vadovaujantis
2019-11-04 Nr. 1.02-0791 (2019-11-04 Nr. G-2019-8934)2
Išrašas iš rašto (2019-11-04 Nr. 1.02-0791):
„<...> siūlome koreguoti Projekto 19 straipsnio 2 dalį ir ją
išdėstyti sekančiai:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą
ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.
Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą Tteršalai (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir atliekas), į aplinką gali patekti tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką patenka nepažeidžiant leidimo sąlygų teisės aktuose nustatytos tvarkos aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų, kurie sukelia ar gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai, už ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ar ūkinės veiklos vykdymo ar teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos jų apsaugos zonos ribų (kai tokia zona nustatoma) gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose.“<....>“ Atsiima, nes teikia naujus savo(ŽŪR)
2019-11-04 Nr. 1.02-0791 (2019-11-04 Nr. G-2019-8934)3 (19¹)
„<...> siūlome atsisakyti Projekto 19¹ str. 14 d. 9
punkto, kaip savarankiško TIPK leidimo panaikinimo pagrindo.<...>“ Atsiima, nes teikia naujus savo (ŽŪR)
2019-11-04 Nr. 1.02-0791 (2019-11-04 Nr. G-2019-8934)7 (55¹) Išrašas iš rašto (2019-11-04 Nr. 1.02-0791): Siūlome koreguoti Projekto 55¹ str.
taip:
„Aplinkos teršimas žaliavomis, šalutiniais produktais, nurodytais
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir Teršalų (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir atliekas), kurie sukelia neigiamų poveikį aplinkai, patekimas už ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ar ūkinės veiklos vykdymo ar teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos jų apsaugos zonos ribų (kai tokia zona nustatoma) iš ūkinės veiklos objekto, kurio eksploatavimui išduotas TIPK leidimas, jeigu kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, bendrosiose aplinkos apsaugos taisyklėse, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, jeigu tai įvyko dėl tyčinių ūkio subjekto ar jo atsakingų asmenų veikos ir sukėlė neigiamų poveikį aplinkai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.<...>“ Atsiima, nes teikia naujus savo (ŽŪR)
2019-11-12 Nr.
taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokių objektų eksploatavimui ir
(ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą kietosios medžiagos, turinčios neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla ir jos sanitarinės apsaugos zonos ribų gali patekti tik tokiais kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose.“
2019-11-12 Nr.
3 (19¹)
<...>
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir /arba koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas<...>“ Kai šiame punkte nurodyti viršijimai ginčijami teisme, jis laikomas nustatytu nuo galutinio neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pritarti
2019-11-12 Nr. 7 (55¹)
straipsniu „55¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų, turinčių neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai, patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla ir jos sanitarinės apsaugos zonos, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas pažeidžiant leidimo sąlygas, aplinkos apsaugos normatyvus ir aplinkos apsaugos standartus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.
Šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų, turinčų neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai, patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla ir jos sanitarinės apsaugos zonos, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos leidimas pažeidžiant leidimo sąlygas, aplinkos apsaugos normatyvus ir aplinkos apsaugos standartus, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“ Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27302 (19) (2)
1AAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnį siūlome dėstyti taip:
„2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas 1.
taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokių objektų eksploatavimui ir
(ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) į aplinką gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose.“ Nepritarti Pritarta Žemės ūkio rūmų 2019-11-12 d. pateiktiems pasiūlymams (žr. šios išvados 3 lentelės
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27302
straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 (19¹)
2.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio aštuntosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti) 2 ir 6 punktus siūlome išdėstyti taip:
„2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo
panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;“;
„6) TIPK paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai,
keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 (19¹)
projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti pakeistas TIPK leidimas) 7 ir 8 punktus siūlome išdėstyti taip:
„7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio
eksploatavimo ir dėl to įrenginio saugiam eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai;
8) kai leidimo sąlygos neatitinka arba nepakankamos įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimui.“
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 (19¹)
4.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti panaikintas TIPK leidimo galiojimas) 5 punkto redakciją palikti tokią, kokia yra šiuo metu galiojančio LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 2 punktas:
„5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK
leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;“
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 (19¹)
projektu keičiamo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkto formuluotę siūlome dėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.“ Nepritarti Pritarta ŽŪR pasiūlymui (Žr. šios išvados 3 lentelės 10 p.)
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 (19²)
6.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio penktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti) 2 ir 6 punktus siūlome išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;“; „6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 (19²)
projektu keičiamo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti panaikintas taršos leidimo galiojimas) 5 punkto redakciją palikti tokią, kokia yra šiuo metu galiojančio LR aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 2 punktas: „5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;“
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 (19²)
8.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkto formuluotę siūlome dėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.“ Nepritarti
pasiūlymams
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27307 (55¹)
pakeitimo projekto 7 straipsnį siūlome išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo papildymas 55¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 55¹ straipsniu: „55¹ straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą kietųjų medžiagų (šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų) patekimą į aplinką iš ūkinės veiklos objekto, kurio eksploatavimui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Kietųjų medžiagų (šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų) patekimas į aplinką iš ūkinės veiklos objekto, kurio eksploatavimui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Kietųjų medžiagų (šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų) patekimas į aplinką iš ūkinės veiklos objekto, kurio eksploatavimui išduotas taršos leidimas, kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.“ Nepritarti Pritarta ŽŪR pasiūlymams (Žr. šios išvados 3 lentelės 11 p.)
parengti ir ŽŪM pakoreguoti nauji pasiūlymai (atsiųsti 2019-11-12 el. p.)
taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokių objektų eksploatavimui ir
(ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų.
Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, atliekos, žaliavos ir produktai) nurodyti atskirame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (, ) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose.“ Nepritarti Pritarta 2019-11-12 ŽŪR pasiūlymams (Žr. šios išvados 3 lent.)
parengti ir ŽŪM pakoreguoti nauji pasiūlymai (atsiųsti 2019-11-12 el. p.)3 (19¹)
<...>
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir /arba koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą tvarką arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas<...>“ Nepritarti Pritarta 2019-11-12 ŽŪR pasiūlymams (Žr. šios išvados 3 lent.)
parengti ir ŽŪM pakoreguoti nauji pasiūlymai (atsiųsti 2019-11-12 el. p.)7 (55¹)
straipsniu „55¹ straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Šalutinių produktų, atliekų, žaliavų ir produktų patvirtintų atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Šalutinių produktų, atliekų, žaliavų ir produktų patvirtintų atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“ Nepritarti Pritarta 2019-11-12 ŽŪR pasiūlymams (Žr. šios išvados 3 lent.)
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3708 ir Komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas ir Petras Čimbaras Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
2020-01-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai J. Grigaravičienė, R. Sakalauskas, D. Židonytė, V. Kalesinskienė, A. Palubinskienė, LVTA atstovai B. Miežutavičius, V. Ramonas, B. Vilienė, LKATA atstovės A. Kuckaitė, M. Lippa, LPK atstovė R. Radavičienė, PPAR atstovas G. Vinikaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-261
keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 12 punkte yra apibrėžta sąvoka „ūkinė veikla“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „veiklos“ nereikėtų įrašyti keičiamame įstatyme apibrėžtos ir vartojamos sąvokos „ūkinės veiklos“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje vartojamai formuluotei
„vykdyti veiklą ir (ar) veiklos vykdymo ir (ar) veiklos
užbaigimo“ bei 7 dalies 1 punktui, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 5 dalims ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojamas žodis „veikla“. Pritarti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnį tikslinti taip: 3 dalis:
„<...>leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su
eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos ūkinės veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai.<...>“
sprendime ir (ar)“ papildyti žodžiu „atrankos“ ir tikslinti taip:
„<...> trečiojoje dalyje nurodyti leidimai turi atitikti
sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą ir charakteristikas<...>“ 5 dalis:
„Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti,
kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose.“ 7 dalies 1 punktas:
„1) atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą ūkinės
veiklos mastą ir charakteristikas;“.
Projekto 2 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 5 dalį tikslinti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis
ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“ Projekto 3 straipsniu keičiamą 19¹ straipsnį tikslinti taip: 2 dalis:
„<...> galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi
priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.“ 8 dalies 5 punktas:
„5) TIPK paraiška pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais;“
8 dalies 7 punktas: „7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplin
kai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir
(ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios;“ 10 dalies 4 punktas: „4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais;“ 10 dalies 5 punktas:
„<...> paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme
nustatyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.“ 15 dalis:
„<...> Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo
(ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones užtikrinant, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“ Projekto 4 straipsniu keičiamą 19² straipsnį tikslinti taip: 5 dalies 5 punktas: „5) paraiška pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais;“ 5 dalies 7 punktas:
„7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios;“ 7 dalies 4 punktas: „4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais;“ 7 dalies 5 punktas: „5) <...> paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau v
ykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.“ 9 dalies 1 punktas:
„1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl ūkinės veiklos
pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).“ 12 dalis:
„<...>Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo
(ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones užtikrinant, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-263 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 5 dalį tikslinti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis
ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“ Projekto 3 straipsniu keičiamą 19¹ straipsnį tikslinti taip: 2 dalis:
„<...> galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi
priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.“ 8 dalies 5 punktas:
„5) TIPK paraiška pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais;“
8 dalies 7 punktas: „7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir
(ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios;“ 10 dalies 4 punktas: „4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais;“ 10 dalies 5 punktas:
„<...> paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme
nustatyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.“ 15 dalis:
„<...> Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo
(ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones užtikrinant, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“ Projekto 4 straipsniu keičiamą 19² straipsnį tikslinti taip: 5 dalies 5 punktas: „5) paraiška pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais;“ 5 dalies 7 punktas:
„7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios;“ 7 dalies 4 punktas: „4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais;“ 7 dalies 5 punktas: „5) <...> paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.“ 9 dalies 1 punktas:
„1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl ūkinės veiklos
pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis).“ 12 dalis:
„<...>Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo
(ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones užtikrinant, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-263
dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje“, nes TIPK leidimo keitimo sąlygos yra nustatytos šio straipsnio 12 dalyje.
Pritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 13 dalį patikslinti:
„Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK
leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dvyliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-263
keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 2 punkte vietoj nuorodos „šio straipsnio dvyliktosios dalies pirmojoje pastraipoje“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio dvyliktojoje dalyje“. Pritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 2 punktą patikslinti: „12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą <...>“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-264
keičiamo įstatymo 19² straipsnio 8 dalis punktų neturi, todėl tikslinama keičiamo įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 6 punkte ir 7 dalies 5 punkte pateikiama nuoroda.
Pritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 6 punktą tikslinti: „6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta <...>“ Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 7 dalies 5 punktą tikslinti:
„5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti
priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta <...>“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-264
žodžių „taršos leidimo sąlygas, susijusias“ įrašytinas žodis „su“. Pritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 9 dalies 4 punktą tikslinti:
4) <...> nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą <...>“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-264
taršos leidimo keitimo sąlygos yra nustatytos šio straipsnio 9 dalyje. Pritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 10 dalį tikslinti:
„<...> Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi
taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje devintojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo.
Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-264
straipsnio 11 dalies 2 punkte vietoj nuorodos „šio straipsnio devintosios dalies pirmojoje pastraipoje“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio devintojoje dalyje“. Pritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 2 punktą tikslinti: „12) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas <...>“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-264
keičiamo įstatymo 19² straipsnio 9 dalis turi tik šešias struktūrines dalis - punktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda „šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų“ tikslintina. Pritarti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 3 punktą tikslinti:
„<...>jei to reikia šio straipsnio devintosios
dalies 2, 3 ir 6 punktų įgyvendinimui;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26
nuostatos turėtų būti derinamos su kartu teikiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 pakeitimo įstatymo projekto reg Nr. XIIIP-3707 5 straipsnio nuostatomis.
Be to, minėtame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, taigi derinant abu įstatymo projektus turėtų būti keičiamas (pripažįstamas netekusiu galios) ir keičiamo įstatymo 127 straipsnis, nustatantis juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą. Pritarti Papildyti projektą naujais 8 ir 9 straipsniais, atitinkamai patikslinti projekto pavadinimą:
„8 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„126 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti pažeidimo priežastis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti pažeidimo priežastis, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas terminas likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltas pasekmes, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones, ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas terminas likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones, ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.“ „9 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „127 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtai atnaujintą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, sustabdytą pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus nurodytus šio straipsnio trečioje dalyje), sustabdytos pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus nurodytus šio straipsnio trečioje dalyje), sustabdytos pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos, sustabdytų vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomąjį nurodymą, kuris buvo duotas dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo dėl kurio masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, atnaujinimas negavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno patvirtinimo apie tinkamą privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų /priemonių įvykdymą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų
Juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą (išskyrus atvejus, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei) nevykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-268
10Projekto 8 straipsnio pavadinimas tikslintinas,
vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti Projekto 10 straipsnio pavadinimą tikslinti: „10 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-268
2, 4 ir 5 dalyse naudojamas žodžių junginys „Aplinkos apsaugos įstatymo“ taikomas ir šiuo metu galiojančiai Aplinkos apsaugos įstatymo redakcijai, ir projektu keičiamai Aplinkos apsaugos įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai nėra aiškios projekto 8 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse pateikiamos nuorodos į straipsnius ir jų dalyse nustatytus terminus. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Projekto 10 straipsnio 5 dalį tikslinti:
„5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neįvykdžius nutarimo
stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, priimto iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų galiojimas panaikinamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte arba iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte nurodyta sąlyga.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26
vartojamų terminų suvienodinimo, projekto nuostatose turėtų būti vienodai vartojami kitų įstatymų pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vienose projekto nuostatose vartojami pilni įstatymų pavadinimai su žodžiais
„Lietuvos Respublikos“ (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo
įstatymas, kitose – be šių žodžių (pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas). Reikėtų peržiūrėti projekto nuostatas ir suvienodinti įstatymų pavadinimų vartojimą.
Pritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo 19¹ straipsnio 8 dalies 6 punktą tikslinti:
„6) TIPK paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems
įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta <...>“. Projekto 4 straipsniu keičiamo 19² straipsnio 5 dalies 6 punktą tikslinti: „6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta <...>“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26
13Atkreiptinas dėmesys,
kad 2019 m. birželio 10 d. Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19¹ ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3550), kurio 1 straipsniu Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalis išdėstoma kiek kitaip nei teikiame projekte ir, kurio įsigaliojimas numatomas 2020 m. sausio
reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo 19¹ straipsnio 2 dalyje, kaip ir projekte Nr. XIIIP-3550, įrašyta:
„<...> kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras,
suderinęs su žemės ūkio ir ūkio ekonomikos ir inovacijų ministrais; <...>“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 „<...> Atsižvelgiant į tai, kad teršalų išmetimas į aplinką pakankamai reglamentuotas galiojančio AAĮ 23¹ str. nuostatomis, o 19 straipsnio pakeitimas kokybiškai nuo jo nesiskiria, bet tik sukuria teisinį neaiškumą, siūlome: atsisakyti AAĮ 19 straipsnio pakeitimo kaip perteklinio ir konkuruojančio su kitomis įstatymo normomis
keičiamos. Nepritarti
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13
„<....> siūlytina atsisakyti AAĮ 19¹ straipsnio
dvyliktosios dalies 5 punkte įtvirtinto TIPK leidimo keitimo pagrindo.
<...>
<...> siūlome:
dalies 8 punkte nurodyto pagrindo kaip perteklinio;
jie gali būti TIPK keitimo pagrindais tik tais atvejais, kai:
7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginio saugiam eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai; Pritarti iš dalies Pagrindai, lemiantys siūlomus TIPK (atitinkamai – ir taršos) leidimų keitimo pagrindus:
2010/75/ES direktyva dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (toliau – Direktyva 2010/75/ES). Visi šie pagrindai privalo būti perkelti į nacionalinius teisės aktus. 2. Remiantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimu, tokie veiklos apribojimai, kaip leidimų išdavimo, keitimo ar galiojimo panaikinimo, privalo būti įstatyme. 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 7 ir 8 punktai reikalingi tinkamam Direktyvos 2010/75/ES nuostatų dėl leidimo keitimo (direktyvos 21 straipsnio 3 ir 5 dalys) perkėlimui.
Projekto
perkelia Direktyvos 2010/75/ES 21 straipsnio reikalavimus, kai Europos Komisijai patvirtinus naują dokumentą, kuriame aprašomi nauji GPGB, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių ir kt., valstybių narių atsakingos institucijos turi prievolę įvertinti susijusius leidimus ir juos pakeisti – nustatyti reikiamas sąlygas, kad įrenginys atitiktų naujus reikalavimus. Šiuo metu šie pagrindai nurodyti TIPK taisyklėse, kaip įgyvendinamieji dabar galiojančios 19¹ straipsnio vienuoliktosios dalies 3 punkto nuostatos (kurią dabar siūloma išbraukti) „kai yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones“. Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata kritikuota dėl neaiškumo ir į tai, kad visi keitimo pagrindai turi būti įstatyme, vietoje šios nuostatos nuspręsta įrašyti tiesiogiai keitimo pagrindus iš TIPK taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus šiam įstatymui, nenumatoma prievolė visiems ūkio subjektams automatiškai pasikeisti leidimus, o tik tokiu atveju, kaip ir iki šiol – kai atsiras vienas iš įstatyme nurodytų leidimo keitimo pagrindų. Leidimo keitimo terminai, kaip ir šiuo metu, bus nurodyti TIPK ir taršos leidimų taisyklėse.
Atsižvelgiant į pasiūlymą dėl 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 7 punkto, siūlytina šį punktą tikslinti taip: „7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginio saugiam eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai;“; 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 8 punktą siūlytina dėstyti taip:
8) kai leidimo sąlygos neatitinka arba nepakankamos įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimui.“ Asociacija
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Išrašas iš rašto: <...> siūlomi numatyti papildomi pagrindai, kai panaikinamas TIPK leidimas, turėtų būti tikslinami:
dalies 5 punktas turėtų būti pagrindu panaikinti TIPK leidimą tik tuomet, kai neteisinga informacija, kuri buvo pagrindu TIPK leidimo išdavimui, buvo pateikta tyčia;
su kuriais siejamas TIPK leidimų panaikinimas 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 9 punkto pagrindu, privalo būti esminiai, kitu atveju sprendimas panaikinti TIPK leidimą, būtų neproporcingas. Be to, niekaip nėra pagrįstas siūlomas 3 pažeidimų skaičius, su kuriuo siejamas TIPK leidimo panaikinimas. Šis siūlymas neįvertintas ir proporcingumo aspektu, nes neigiamo poveikio aplinkai dėl nežymaus sąlygų pažeidimo gali apskritai neatsirasti arba jis gali būti toks nereikšmingas, kad TIPK leidimo panaikinimas būtų visiškai neproporcinga priemonė esamoje situacijoje. Be to, pagal 19¹ straipsnio 15 dalies siūlomą pakeitimą, kartotinių pažeidimų atveju TIPK leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant įspėjimo, vadinasi, padarytų pažeidimų pobūdis ir reikšmingumas nebūtų vertinamas ir TIPK leidimas būtų privalomai panaikinamas.
Sprendimas dėl TIPK leidimo panaikinimo prilygtų asmens veiklos nutraukimui, t.y. sukeltų itin reikšmingas neigiamas pasekmes veiklą pagal TIPK leidimą vykdantiems asmenims. Dėl nurodytų priežasčių siūlytina atsisakyti automatinio leidimo panaikinimo ir įtvirtinti galimybę atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį prieš priimant sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo;
pagrindą, kai TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas. Siūlytina numatyti išimtį ir tais atvejais, kai privalomasis nurodymas ar pažeidimo padarymo faktas yra ginčijami teisme ir sprendimo dėl pažeidimo ar privalomojo nurodymo vykdymas yra sustabdyti teismo. 4) reikalavimai kvapų valdymo srityje ir su jais siejami reikalavimai nėra aiškiai reglamentuoti, todėl nėra galimybės realiai įvertinti, kokie bus taikomi reikalavimai ir ar TIPK leidimo panaikinimas, numatytas 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 9 punkte kvapų valdymo kontrolės pažeidimo pagrindu yra proporcinga priemonė. Analogiški siūlymai teikiami ir AAĮ Projekte 192 straipsniu siūlomiems Taršos leidimų keitimo ir panaikinimo pagrindų pakeitimams. Pritarti iš dalies Pakeitimas siūlomas siekiant įvykdyti Vyriausybės pasitarimo 2018-12-19 protokolo Nr.
pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant sugriežtinti ūkinės veikos reikalavimus
Atsižvelgiant į argumentus dėl siūlomos keturioliktosios dalies 5 punkto redakcijos, siūlytina šio punkto dėl leidimo panaikinimo redakciją palikti tokią, kokia yra šiuo metu galiojančio AAĮ 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 2 punktas (t. y. nuostatą palikti nepakeistą): „5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;“ 9 punkto formuluotę siūlytina dėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas
funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“ Atitinkamai siūloma tikslinti ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti panaikintas taršos leidimo galiojimas) 5 ir 9 punktų redakcijas: „5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;“ „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“ Atsižvelgiant į 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkto, pagal kurį būtų panaikintas TIPK leidim
as, taikymo aspektus ir galimas pasekmes, siūlytina tikslinti 19¹ straipsnio aštuntosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti)
dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio
straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;“; aštuntosios dalies 6 punktą papildyti, įtraukiant nuostatas, kad paraiška TIPK leidimo išdavimui ar pakeitimui negali būti priimta, jei įrenginyje buvo nustatyti pažeidimai ir jie nenutraukti ar nepašalinti tokių pažeidimų padariniai;
„6) TIPK paraiška pateikta įrenginiui (jo
daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ Atitinkamai siūloma tikslinti 19² straipsnio penktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti) 2 ir 6 punktus: „2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;“; „6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei A
plinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ Atsižvelgiant į siūlomus 19¹ straipsnio 4 dalies 9 punkto ir 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto patikslinimus, projekto 10 straipsnio 4 dalį tikslinti taip: „4.
pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant sugriežtinti ūkinės veikos reikalavimus
Atsižvelgiant į argumentus dėl siūlomos keturioliktosios dalies 5 punkto redakcijos, siūlytina šio punkto dėl leidimo panaikinimo redakciją palikti tokią, kokia yra šiuo metu galiojančio AAĮ 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 2 punktas (t. y. nuostatą palikti nepakeistą): „5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;“ 9 punkto formuluotę siūlytina dėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, s
usijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“ Atitinkamai siūloma tikslinti ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti panaikintas taršos leidimo galiojimas) 5 ir 9 punktų redakcijas: „5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;“ „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“ Atsižvelgiant į 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkto, pagal kurį būtų panaikintas TIPK leidimas, taikymo aspektus ir galimas pasekmes, siūlytina tikslinti 19¹ straipsnio aštuntosios dalies (nustatan
čios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti)
dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio
straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;“; aštuntosios dalies 6 punktą papildyti, įtraukiant nuostatas, kad paraiška TIPK leidimo išdavimui ar pakeitimui negali būti priimta, jei įrenginyje buvo nustatyti pažeidimai ir jie nenutraukti ar nepašalinti tokių pažeidimų padariniai;
„6) TIPK paraiška pateikta įrenginiui (jo
daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ Atitinkamai siūloma tikslinti 19² straipsnio penktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti) 2 ir 6 punktus: „2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;“; „6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli
įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ Atsižvelgiant į siūlomus 19¹ straipsnio 4 dalies 9 punkto ir 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto patikslinimus, projekto 10 straipsnio 4 dalį tikslinti taip: „4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su leidime nustatytos leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d.“ Atkreiptinas dėmesys, kad LR viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnio 1 dalis nustato mažareikšmių teisės aktų pažeidimų atvejus: (36⁹ straipsnis.
Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas)
„1. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar
netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. <...>.“ Atsižvelgiant į šią nuostatą, už mažareikšmius reikalavimų pažeidimus, kuriuos ūkio subjektas tuojau pat ištaiso ar siekia ištaisyti, leidimų galiojimas nebūtų naikinamas. 3. Asociacija
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 * AAĮ Projektu siūlomais AAĮ 55 str. pakeitimais norima didinti baudas juridiniams asmenims ž veiklos vykdymą, neturint tokiai veiklai reikalingo TIKP ar Taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio. Svarbu pažymėti, kad baudas siūloma didinti labai ženkliai, net iki 8 ar 11 kartų (t. y. net 800% ar 1100%).
Organizacijos pažymi, kad supranta Projektų rengėjų siekį įtvirtinti nuo pažeidimų atgrasančias baudas, tačiau pažymime, kad toks baudų didinimas gali būti pateisinamas tik su sąlyga, kad bus atsižvelgta į šiame rašte nurodytus pasiūlymus ir bus užtikrintas aiškus, teisinio aiškumo, nuoseklumo ir teisėtų lūkesčių principus atitinkantis teisins reglamentavimas. Negali susidaryti situacijos, kai asmenys bus baudžiami kelias dešimtis tūkstančių eurų sudarančiomis baudomis, nors elgesio taisyklė, už kurios pažeidimą skiriama tokia bauda, nėra aiški ir vienareikšmiška. Atsiima, nes pritaria ŽŪR naujiems 2019-11-12 pateiktiems pasiūlymams
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Išrašas iš rašto:
„:<...> AAĮ Projektu siūloma papildyti AAĮ
nauju 55¹ straipsniu ir numatyti baudas už naujai reglamentuotus pažeidimus, baudų dydžiai siektų iki 10 000 eurų. <...> Dėl nurodytų priežasčių siūlome atsisakyti Projekto 55¹ straipsnio reglamentavimo.“ Atsiima, nes pritaria naujiems ŽŪR 2019-11-12 pasiūlymams 5.
Asociacija
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai
1 AAĮ Projekto 8 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d., 2 dalyje numatyta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio devintosios dalies 3 ir 4 punktai, trečiosios dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidimo sąlygas kvapų valdymui ir vienuoliktosios dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriems buvo išduotas leidimas ar priimta paraiška iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. Toks siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas, kuris nesudarys nei 3 mėnesių nuo įstatymo paskelbimo, prieštarauja teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, numatančiai, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad AAĮ nustato kardinaliai pasikeisiantį ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu, jo įsigaliojimo diena turi būti 2020 m. gegužės
Siūlytina patikslinti projekto 10 straipsnį, nurodant vėlesnę įsigaliojimo datą, atitinkamai turi būti suderintos visų kartu teikiamų įstatymų įsigaliojimo datos: „10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnį „Įstatymo papildymas 55¹ straipsniu“ ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio devintosios dalies 3 ir 4 punktai, trečiosios dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidimo sąlygas kvapų valdymui ir vienuoliktosios dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriems buvo išduotas leidimas ar priimta paraiška iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su leidime nustatytos leistinos taršos (kiekio ir
(ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d. 5.
neįvykdžius nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, priimto iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų galiojimas panaikinamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte arba iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte nurodyta sąlyga.<...>“
ūkio rūmai 2019-11-04 Išrašas iš rašto (2019-11-04 Nr. 1.02-0791):
„<...> siūlome koreguoti Projekto 19 straipsnio 2
dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės
veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą Tteršalai (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir atliekas), į aplinką gali patekti tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką patenka nepažeidžiant leidimo sąlygų teisės aktuose nustatytos tvarkos aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų, kurie sukelia ar gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai, už ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ar ūkinės veiklos vykdymo ar teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos jų apsaugos zonos ribų (kai tokia zona nustatoma) gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir
(ar) aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose.“<....>“ Atsiima, nes teikia naujus savo(ŽŪR)
pasiūlymus
ūkio rūmai 2019-11-04 Išrašas iš rašto (2019-11-04 Nr.
1.02-0791): „<...> siūlome atsisakyti Projekto 19¹ str. 14 d. 9 punkto, kaip savarankiško TIPK leidimo panaikinimo pagrindo.<...>“ Atsiima, nes teikia naujus savo (ŽŪR)
pasiūlymus
ūkio rūmai 2019-11-04 Išrašas iš rašto (2019-11-04 Nr. 1.02-0791): Siūlome koreguoti Projekto 55¹ str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos teršimas žaliavomis, šalutiniais produktais,
nurodytais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir Teršalų (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir atliekas), kurie sukelia neigiamų poveikį aplinkai, patekimas už ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ar ūkinės veiklos vykdymo ar teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos jų apsaugos zonos ribų (kai tokia zona nustatoma) iš ūkinės veiklos objekto, kurio eksploatavimui išduotas TIPK leidimas, jeigu kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, bendrosiose aplinkos apsaugos taisyklėse, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, jeigu tai įvyko dėl tyčinių ūkio subjekto ar jo atsakingų asmenų veikos ir sukėlė neigiamų poveikį aplinkai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.<...>“ Atsiima, nes teikia naujus savo (ŽŪR)
pasiūlymus
ūkio rūmai
išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos
objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų.
Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą kietosios medžiagos, turinčios neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla ir jos sanitarinės apsaugos zonos ribų gali patekti tik tokiais kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į įvykusių pasitarimų rezultatus, siūloma tokia formuluotė (pateikta AM 2019-11-31 raštu Nr. (42-1)-D8-3523):
1Pakeisti 19 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos
objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų.
Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose.“ Atsižvelgiant į ūkio subjektų susirūpinimą dėl pasiruošimo įgyvendinti šią įstatymo nuostatą, siūlomas vėlesnis šios dalies įsigaliojimas:
„10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį „19 straipsnio pakeitimas“,
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.
<...>
pakeitimas“ ir 7 straipsnis „Įstatymo papildymas 55¹ straipsniu“ įsigalioja
ūkio rūmai 2019-11-12 Nr. 3
3
pakeitimas
<...>
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir /arba koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas<...>“ Kai šiame punkte nurodyti viršijimai ginčijami teisme, jis laikomas nustatytu nuo galutinio neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pritarti iš dalies Argumentai pateikti aukščiau, prie Asociacijos „Investors forum“ ir kt. 2019-09-13 pateiktos 2 pastabos antrosios dalies.
Siūloma kompromisinė projekto 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkto formuluotė:
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka
ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“ Atsižvelgiant į siūlomus 19¹ straipsnio 4 dalies 9 punkto patikslinimus, projekto 10 straipsnio 4 dalį tikslinti taip: „4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su leidime nustatytos leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d.“
ūkio rūmai 2019-11-12 Nr. 7
7
straipsniu
„55¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą
šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų, turinčių neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai, patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla ir jos sanitarinės apsaugos zonos, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas pažeidžiant leidimo sąlygas, aplinkos apsaugos normatyvus ir aplinkos apsaugos standartus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų, turinčų neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai, patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla ir jos sanitarinės apsaugos zonos, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos leidimas pažeidžiant leidimo sąlygas, aplinkos apsaugos normatyvus ir aplinkos apsaugos standartus, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į siūlomas 19 straipsnio nuostatas, siūlomas kompromisinis variantas, kartu įteisinant vėlesnį, kaip ir 19 straipsnio pakeitimo, įsigaliojimą): „55¹ straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.
Šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
„10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį „19 straipsnio pakeitimas“,
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.
<...>
pakeitimas“ ir 7 straipsnis „Įstatymo papildymas 55¹ straipsniu“ įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27302 1.
AAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnį siūlome dėstyti taip: „2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokių objektų eksploatavimui ir
(ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) į aplinką gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose.“ Nepritarti Pritarta Žemės ūkio rūmų 2019-11-12 d. pateiktiems pasiūlymams (žr. šios išvados 3 lentelės 9 p.)
ministerija
2Pakeisti 19 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą
ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“ Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą
ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei tokių objektų eksploatavimui ir (ar) ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“
ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 2.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio aštuntosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti) 2 ir 6 punktus siūlome išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;“;
„6) TIPK paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai,
keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ Pritarti Projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio aštuntosios dalies 2 ir 6 punktus išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;“; „6) TIPK paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ 4.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio aštuntosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti) 2 ir 6 punktus siūlome išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;“;
„6) TIPK paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai,
keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ Pritarti Projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio aštuntosios dalies 2 ir 6 punktus išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;“; „6) TIPK paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“
ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 3.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti pakeistas TIPK leidimas) 7 ir 8 punktus siūlome išdėstyti taip:
„7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti
saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginio saugiam eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai;
8) kai leidimo sąlygos neatitinka arba nepakankamos įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimui.“ Pritarti Projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio dvyliktosios dalies 7 ir 8 punktus išdėstyti taip:
„7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti
saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginio saugiam eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai;
8) kai leidimo sąlygos neatitinka arba nepakankamos įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimui.“
ministerija
dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti panaikintas TIPK leidimo galiojimas) 5 punkto redakciją palikti tokią, kokia yra šiuo metu galiojančio LR aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 2 punktas:
„5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK
leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;“ Pritarti Projektu keičiamo 19¹ straipsnio 14 dalies 5 punktą dėstyti taip: „5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;“
ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 5.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkto formuluotę siūlome dėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.“ Pritarti AM 2019-11-13 raštu Nr. (42-1)-D8-3523 pasiūlytam kompromisiniam variantui:
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“ Atsižvelgiant į siūlomus 19¹ straipsnio 4 dalies 9 punkto patikslinimus, projekto 10 straipsnio 4 dalį tikslinti taip: „4.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkto formuluotę siūlome dėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.“ Pritarti AM 2019-11-13 raštu Nr. (42-1)-D8-3523 pasiūlytam kompromisiniam variantui:
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“ Atsižvelgiant į siūlomus 19¹ straipsnio 4 dalies 9 punkto patikslinimus, projekto 10 straipsnio 4 dalį tikslinti taip: „4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su leidime nustatytos leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d.“ 7.
Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 6.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio penktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti) 2 ir 6 punktus siūlome išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;“; „6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ Pritarti Projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 2 ir 6 punktus išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;“;
„6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams
ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ 8.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio penktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti priimtas sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti) 2 ir 6 punktus siūlome išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;“; „6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“ Pritarti Projektu keičiamo LR aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 2 ir 6 punktus išdėstyti taip: „2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;“;
„6) paraiška pateikta įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams
ar jų dalims) arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), kuriam pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;“
ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 7.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies (nustatančios atvejus, kai turi būti panaikintas taršos leidimo galiojimas) 5 punkto redakciją palikti tokią, kokia yra šiuo metu galiojančio LR aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 2 punktas: „5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;“ Pritarti Projektu keičiamo 19² straipsnio 11 dalies 5 punktą dėstyti taip: „5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;“
ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 8.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkto formuluotę siūlome dėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.“ Pritarti AM 2019-11-13 raštu Nr. (42-1)-D8-3523 pasiūlytam kompromisiniam variantui:
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“.
AAĮ pakeitimo projektu keičiamo 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkto formuluotę siūlome dėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.“ Pritarti AM 2019-11-13 raštu Nr. (42-1)-D8-3523 pasiūlytam kompromisiniam variantui:
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidime nustatytų leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimai, išskyrus tokius, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei ūkinės veiklos tęsimas.“. Atsižvelgiant į siūlomus 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto patikslinimus, projekto 10 straipsnio 4 dalį tikslinti taip: „4.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su leidime nustatytos leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d.“
ministerija
pakeitimo projekto 7 straipsnį siūlome išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo papildymas 55¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 55¹ straipsniu:
„55¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą kietųjų
medžiagų (šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų) patekimą į aplinką iš ūkinės veiklos objekto, kurio eksploatavimui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Kietųjų medžiagų (šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų) patekimas į aplinką iš ūkinės veiklos objekto, kurio eksploatavimui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Kietųjų medžiagų (šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų) patekimas į aplinką iš ūkinės veiklos objekto, kurio eksploatavimui išduotas taršos leidimas, kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.“ Siūloma pritarti AM 2019-11-13 raštu Nr. (42)-D8-3523 pateiktam kompromisiniam pasiūlymui: „55¹ straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas Šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Šalutinių produktų, nurodytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ar tokios ūkinės veiklos vykdymui išduotas taršos leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Mažeika 2019-12-05 Argumentai: Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektu siekiama sugriežtinti paraiškų TIPK leidimams gauti nepriėmimo, leidimų keitimo ar galiojimo panaikinimo pagrindus, kurie šiuo metu yra nepakankami, kad skatintų ūkio subjektu laikytis TIPK leidimuose nustatytų sąlygų ir (ar) aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. Pasiūlymo tikslas
Pasiūlymas: Papildyti projekto 3 straipsniu keičiamo 19¹ straipsnio aštuntąją dalį 8 punktu:
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, kurių eksploatavimui jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovu ar ūkinės veiklos vykdytoju ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos. Pritarti
narys Kęstutis Mažeika 2019-12-05 Argumentai: Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektu siekiama sugriežtinti paraiškų taršos leidimams gauti nepriėmimo, leidimų keitimo ar galiojimo panaikinimo pagrindus, kurie šiuo metu yra nepakankami, kad skatintų ūkio subjektu laikytis taršos leidimuose nustatytų sąlygų ir (ar) aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. Pasiūlymo tikslas
Pasiūlymo esmė – užkirsti kelią fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems dėl pakartotinių ar ilgai nenutrauktų pažeidimų buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas, iš karto po leidimo galiojimo panaikinimo gauti naują leidimą tai pačiai veiklai, t. y. nustatyti tam tikrą laikotarpį, kai negali būti priimama paraiška taršos leidimui gauti. Toks ar panašus atgrasymo instrumentas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui panaikinus leidimo, licenzijos ir pan. galiojimą, nustatomas apribojimas tam tikrą laiką gauti tokį patį leidimą ar licenciją arba verstis tam tikra veikla, taikomas nacionalinėje teisėje (Alkoholio kontrolės įstatymas, Įmonių bankroto įstatymas, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, Žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir kt.). Pasiūlymas:
Papildyti projekto 4 straipsniu keičiamo 19² straipsnio penktąją dalį 8 punktu:
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, kurių eksploatavimui jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovu ar ūkinės veiklos vykdytoju ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos. Pritarti 3.
narys Kęstutis Mažeika 2020-01-14 Argumentai: Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektu siekiama sugriežtinti paraiškų TIPK ir taršos leidimams gauti nepriėmimo, leidimų keitimo ar galiojimo panaikinimo pagrindus ir kitus reikalavimus, kurie šiuo metu yra nepakankami, kad skatintų ūkio subjektu laikytis TIPK ar taršos leidimuose nustatytų sąlygų ir (ar) aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. Pasiūlymo tikslas
Pakeisti projektu keičiamo 19 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant ūkinės veiklos objekto eksploatavimą ir ūkinės veiklos vykdymą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios.
Ūkinės veiklos objekto eksploatavimas ir (ar) ūkinės veiklos vykdymas gali būti pradėtas tik aplinkos ministro nustatyta tvarka įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2019-11-13 Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3708 ir
2019-11-13 Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
15, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3708 ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė - 0
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19²,
įstatymo projektas Nr. XIIIP-3708(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys