Projekto lyginamasis variantas
APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, iV skyriaus antrojo skirsniO pakeitimo, PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ir iV skyriaus TREČIOJO skirsniO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės
fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ar standartus. 2. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas – uždraudimas tam tikrą laikotarpį fiziniam ar juridiniam asmeniui vykdyti konkrečią aplinkai kenksmingą veiklą. 31. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. 42. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias. 53. Augalų ar gyvūnų masinis žuvimas – staigus arba laipsniškas augalų ar gyvūnų individų ar populiacijų skaičiaus sumažėjimas, dėl kurio gali būti pažeista ekologinė pusiausvyra ar grėsti augalų ar gyvūnų populiacijų visiškas išnykimas, atsiradęs dėl fizinių ar juridinių asmenų vykdomos aplinkai kenksmingos veiklos. 64. Ekologinis įvykis ‒ aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimas cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitoks aplinkai padarytas poveikis. 6¹5.
6¹5. Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kitų fizinių ir juridinių asmenų patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamiesi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų. 76. Privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės valstybinę kontrolę vykdančio kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. 87. Privati teritorija – fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas asmens būstą. 98. Ūkio subjektas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau
arba vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;“3 straipsnis. Papildymas 6¹ straipsniu Papildyti 6¹ straipsniu: „6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų /matavimų organizavimas ir vykdymas
aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams. Aplinkos apsaugos agentūra pati vykdo valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
3Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos
apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu turi teisę patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir /ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo bet kuriuo paros metu leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
1) vykdant metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint informacijos /kilus įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. 7.
aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
ar jo padariniai pašalinti. 8. Aplinkos ministras tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“
straipsnio pakeitimas 1.
12 straipsnio pakeitimas
taip: „1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;“
netekusiu galios 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą: „7) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą;“
straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus,
turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir
(ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis ir (ar) imti ėminius ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialios žinios ir (ar) patirtis ir (ar) įranga;“ 4.
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 ir
kontrolės pareigūnų galių.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio
straipsnio 1 dalies 7 ir 18 punktuose nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių ir teisės vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems galios suteiktos šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, neturi galių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 6 punkte.“5 straipsnis. IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas Pakeisti IV skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija:
1.
Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir /arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo ar kitos veikos masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir/arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti konkrečią veiką, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
3) kai padaryta žala aplinkai ir asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
4) kai žalą aplinkai padarę asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones
5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti prevencines priemones pažeidimui išvengti;
6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir
(ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
7) kai nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti tesėtus reikalavimus.
Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir /arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo ar kitos veikos masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir/arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti konkrečią veiką, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
3) kai padaryta žala aplinkai ir asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
4) kai žalą aplinkai padarę asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones
5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti prevencines priemones pažeidimui išvengti;
6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir
(ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
7) kai nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti tesėtus reikalavimus. 2.
nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti tam tikras veikas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai (nurodymai) atlikti tam tikras veikas fiksuojami patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, gali aplinkos ministro nustatyta tvarka užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. 5. Draudžiama sustabdyti veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas. 19 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys ir forma
1Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas, kontaktinė informacija.
Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, kontaktinė informacija;
4) privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą;
5) kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
6) privalomojo nurodymo terminų pratęsimo tvarka;
7) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka;
8) informacija, kaip asmuo turi pranešti apie įvykdytą privalomąjį nurodymą;
9) atsakomybė neįvykdžius privalomojo nurodymo;
10) kita reikalinga informacija. 2. Privalomojo nurodymo formą ir pildymo reikalavimus, laikantis šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų, tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija. 20 straipsnis. Privalomojo nurodymo įteikimas Privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui.
Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu). 21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai
privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 2. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 3.
terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas
objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 5 darbo dienos ar trumpesnis, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms. Šiuo atveju sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo. 3. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra ilgesnis kaip 5 darbo dienos, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Šiuo atveju sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo. 4.
įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. 23 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymas
privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu. 2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. 3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Taip pat privalomajame nurodyme darant įrašą apie įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 24 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas, privalomojo nurodymo panaikinimas institucijos iniciatyva
1Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas. 2. Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. 3. Jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 4. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui pateiktas skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. 5.
įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, nustatydamas kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis. 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo;
privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 7. Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. 8. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu. 25 straipsnis. Veiksmai, kai privalomieji nurodymai neįvykdomi
netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. 2.
pratęsimas nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, privalomasis nurodymas, jei jis neįvykdomas laiku, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius perduodamas vykdyti antstoliui po sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. 3. Kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme, privalomasis nurodymas, jei jis neįvykdomas laiku, atsižvelgiant į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. 4. Laiku neįvykdytas privalomasis nurodymas antstoliui vykdyti neperduodamas, jei po privalomojo nurodymo įvykdymo termino privalomasis nurodymas yra įvykdomas. 5. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme. Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.“
Pripažinimas netekusiu galios IV skyriaus trečiojo skirsnio Pripažinti netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį:
kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti galima šiais atvejais:
dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo;
2) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;
3) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. 26 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti turi teisę tik vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. 27 straipsnis.
27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša Aplinkos apsaugos departamento vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 28 straipsnis. Atvejai, kai nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas Kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma šio Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nustatytu atveju, gali būti nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į pasekmes, kurias ši veikla gali sukelti jos nesustabdžius nedelsiant, aplinkai kenksmingos veiklos pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes bei sąlygas, nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą pasirengti sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą ir apie tai raštu praneša fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla sustabdoma. 29 straipsnis. Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminų pratęsimas
terminus fizinio ar juridinio asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. 2. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, juos gali pratęsti institucijos, kurios pareigūnas pratęsė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija. 31 straipsnis.
sustabdymas priimant nutarimą Juridinių ar fizinių asmenų vykdoma aplinkai kenksminga veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. 32 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą turinys Nutarime sustabdyti juridinio ar fizinio asmens vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą turi būti nurodytas šį nutarimą priėmusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta, kokios įmonės, įstaigos, organizacijos, jos cecho, skyriaus ar kito padalinio ir kokia konkreti aplinkai kenksminga veikla sustabdoma, dėl kokių priežasčių bei kokio teisės akto pagrindu ji sustabdoma, pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminai (jei vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis juos galima nustatyti), taip pat reikalavimai, kuriuos įvykdžius nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą bus panaikintas, nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimo tvarka. 33 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą priėmimas nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui Kai fizinis ar juridinis asmuo, nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, savo veikla didina neigiamą poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali priimti nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui. 34 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas Pasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, priimamas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. Šis nutarimas nedelsiant įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla sustabdoma. 35 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymas
veikla sustabdoma, vadovas arba fizinis asmuo, dėl kurio jis priimtas. 2.
nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymą, gali Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka užplombuoti patalpas, įrenginius ir kt. 3. Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo įvykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo pagrindu ar įregistravus įrenginį. Be to, šią informaciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija raštu pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per 3 darbo dienas nuo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įvykdymo termino pabaigos. 36 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą panaikinimas
sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nustatytus reikalavimus, apie tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam pareigūnui. Pastarasis ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo patikrinti, ar nutarime nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jeigu taip, – jį panaikinti bei apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, vadovui. 2. Fizinis ar juridinis asmuo, kurio ūkinė veikla sustabdyta, gali ją pradėti tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui panaikinus nutarimą. Sprendimas panaikinti aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymą įrašomas nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. 37 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimas 1.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 2. Skundo padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija skundą dėl nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą išnagrinėja per 10 darbo dienų ir priima vieną iš šių sprendimų:
veiklą. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos ir nedelsiant išsiunčiamas pareigūnui, sustabdžiusiam įmonės, įstaigos ar organizacijos ūkinę veiklą, bei fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio kenksminga aplinkai veikla buvo sustabdyta. 5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 6. Šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 38 straipsnis. Atsakomybė už patirtus nuostolius ir kitas pasekmes, atsiradusias dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo
1Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, kitas pasekmes,
atsiradusius teisėtai sustabdžius aplinkai kenksmingą veiklą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės institucijos ir pareigūnai neatsako. 2. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka. 39 straipsnis.
sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Draudžiama sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą nei veiklos tęsimas.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Privalomųjų nurodymų, duotų iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, terminų pratęsimo, apskundimo ir kitos susijusios procedūros vykdomos ir baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu reglamentavimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3707(2) lyginamasis variantas
APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, iV skyriaus antrojo skirsniO pakeitimo, ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ir iV skyriaus TREČIOJO skirsniO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ar standartus. 2. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas – uždraudimas tam tikrą laikotarpį fiziniam ar juridiniam asmeniui vykdyti konkrečią aplinkai kenksmingą veiklą. 31. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. 42. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias. 53. Augalų ar gyvūnų masinis žuvimas – staigus arba laipsniškas augalų ar gyvūnų individų ar populiacijų skaičiaus sumažėjimas, dėl kurio gali būti pažeista ekologinė pusiausvyra ar grėsti augalų ar gyvūnų populiacijų visiškas išnykimas, atsiradęs dėl fizinių ar juridinių asmenų vykdomos aplinkai kenksmingos veiklos. 64. Ekologinis įvykis ‒ aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimas cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitoks aplinkai padarytas poveikis. 6¹5.
6¹5. Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kitų fizinių ir juridinių asmenų patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamiesi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų. 76. Privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės valstybinę kontrolę vykdančio kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. 87. Privati teritorija – fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas asmens būstą. 98. Ūkio subjektas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. 9. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami iš taršos šaltinių išmetamų ar išleidžiamų teršalų ir (arba) jų paveiktos aplinkos (aplinkos oro, paviršinio vandens, dirvožemio) kokybės laboratoriniai tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas). 10.
Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 6¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos
apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų ir matavimų organizavimas ir vykdymas
aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai vykdyti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, kai yra šio straipsnio 5 dalyje nurodyti pagrindai. Aplinkos apsaugos agentūra valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus atlieka pati arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
3Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos
apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą vykdyti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka, bet kuriuo metu turi teisę, laikydamiesi kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų, patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir (ar) objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir (ar) paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir
(ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo bet kuriuo paros metu leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6.
laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką nustato, pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai ir (arba) kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą ar objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, jeigu šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša. 8. Aplinkos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir nustato valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų apmokėjimo tvarką. Vadovaudamasis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“
straipsnio pakeitimas 1.
12 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip
vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą: „7) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą;“
straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus,
turinčius reikiamų specialiųjų žinių (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, ir (ar) imti ėminius, ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialiosios žinios (ar) patirtis ir (ar) įranga;“. 4.
4Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 ir
kontrolės pareigūnų galių.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio
straipsnio 1 dalies 7 ir 18 punktuose nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių ir teisės vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems galios suteiktos šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, neturi galių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 6 punkte.“5 straipsnis. IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas Pakeisti IV skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
nurodymo davimas 1.
Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą;
2) jeigu nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą;
3) įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma leidime numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tokią veiklą;
4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
5) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir
(ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
6) kai esant arba atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir atsakingas asmuo nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti;
8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
9) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus.
Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą;
2) jeigu nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą;
3) įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma leidime numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tokią veiklą;
4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
5) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir
(ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
6) kai esant arba atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir atsakingas asmuo nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti;
8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
9) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus. 2.
duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, privalomajame nurodyme turi būti nurodytos sąlygos ar priemonės, kurias įgyvendinus galima atnaujinti sustabdytą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, nurodytą privalomajame nurodyme. 3. Tais atvejais, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau atsižvelgiant į situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja iš atsakingų asmenų atlikti veikas, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta arba kad būtų išvengta tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei ar jis būtų sumažintas. Informacija apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma dokumente, kuriuo įforminamas patikrinimas. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai gali būti skundžiami mutatis mutandis šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymo. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus, jeigu nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymą. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 5.
galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija. 19 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys ir forma
1Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas, kontaktinė informacija. Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, kontaktinė informacija;
4) privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą;
5) kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
6) privalomojo nurodymo terminų pratęsimo tvarka;
7) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka;
8) informacija, kaip asmuo turi pranešti apie įvykdytą privalomąjį nurodymą;
9) atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykymą;
10) kita reikalinga informacija. 2. Privalomojo nurodymo formą ir pildymo reikalavimus, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų, tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija. 20 straipsnis.
nurodymo įteikimas Privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu). 21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, privalomųjų nurodymų derinimas
privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 2. Ilgesnius, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 3.
mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas duoda atsižvelgęs į komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo sprendimą, įvertinus asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes. Ilgesni kaip 6 mėnesių terminai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatyti išimtiniais atvejais, kai privalomiesiems nurodymams įvykdyti būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą, ir kai dėl ilgesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebus padaryta žala aplinkai. 4. Jeigu duodamas privalomasis nurodymas dėl šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1,
nurodymo termino privalomasis nurodymas turi būti duodamas jį suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 5. Privalomojo nurodymo dėl aplinkos atkūrimo priemonių terminai nustatomi atsižvelgiant į teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms.
Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, – tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. 23 straipsnis. Komisija dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo Komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo sudėtį, darbo reglamentą tvirtina ir komisijos sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aplinkos ministras. Komisija dėl privalomųjų nurodymų terminų įvykdymo yra nuolat veikianti komisija. 24 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymas, privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų ar priemonių įgyvendinimas
privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu. 2.
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos, o jeigu informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikta, – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Patikrinimas gali būti neatliekamas, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. 3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Taip pat, privalomajame nurodyme darant įrašą apie jo įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 4. Tais atvejais, kai privalomuoju nurodymu nurodyta sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, atnaujinti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ir (ar) sustabdytą veiklą galima tik įgyvendinus privalomajame nurodyme nurodytas sąlygas, apie tai informavus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus informaciją, kad privalomajame nurodyme nurodytos sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, gavęs informaciją apie privalomajame nurodyme nustatytų sąlygų ar priemonių įgyvendinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos privalo atlikti patikrinimą, ar privalomajame nurodyme nustatytos sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai, ir apie patikrinimo rezultatus informuoti asmenį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Taip pat, privalomajame nurodyme darant įrašą apie sąlygų ar priemonių įgyvendinimą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 5. Jeigu privalomuoju nurodymu sustabdytas įrenginio ar jo dalies eksploatavimas ar sustabdyta kita veikla atnaujinama negavus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka informacijos, kad sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai, laikoma, kad įrenginio ar jo dalies eksploatavimas ar veikla atnaujinti neteisėtai. 25 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas, privalomojo nurodymo panaikinimas institucijos iniciatyva
1Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas. 2. Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. 3. Jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 4. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui pateiktas skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. 5. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, nustatydamas kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis;
naujo;
privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 7. Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. 8. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu ir turi apie tai informuoti asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. 26 straipsnis. Veiksmai, kai privalomasis nurodymas neįvykdomas
terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. 2.
pratęsimas nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, priėmus sprendimą nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. 3. Kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme, įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. 4. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme.
Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.“6 straipsnis. IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį:
kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti galima šiais atvejais:
dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo;
2) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;
3) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. 26 straipsnis.
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti turi teisę tik vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. 27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša Aplinkos apsaugos departamento vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 28 straipsnis. Atvejai, kai nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas Kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma šio Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nustatytu atveju, gali būti nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į pasekmes, kurias ši veikla gali sukelti jos nesustabdžius nedelsiant, aplinkai kenksmingos veiklos pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes bei sąlygas, nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą pasirengti sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą ir apie tai raštu praneša fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla sustabdoma. 29 straipsnis. Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminų pratęsimas
terminus fizinio ar juridinio asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. 2.
terminams, juos gali pratęsti institucijos, kurios pareigūnas pratęsė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija. 31 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas priimant nutarimą Juridinių ar fizinių asmenų vykdoma aplinkai kenksminga veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. 32 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą turinys Nutarime sustabdyti juridinio ar fizinio asmens vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą turi būti nurodytas šį nutarimą priėmusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta, kokios įmonės, įstaigos, organizacijos, jos cecho, skyriaus ar kito padalinio ir kokia konkreti aplinkai kenksminga veikla sustabdoma, dėl kokių priežasčių bei kokio teisės akto pagrindu ji sustabdoma, pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminai (jei vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis juos galima nustatyti), taip pat reikalavimai, kuriuos įvykdžius nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą bus panaikintas, nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimo tvarka. 33 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą priėmimas nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui Kai fizinis ar juridinis asmuo, nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, savo veikla didina neigiamą poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali priimti nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui. 34 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas Pasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, priimamas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.
Šis nutarimas nedelsiant įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla sustabdoma. 35 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymas
veikla sustabdoma, vadovas arba fizinis asmuo, dėl kurio jis priimtas. 2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia užtikrinti nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymą, gali Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka užplombuoti patalpas, įrenginius ir kt. 3. Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo įvykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo pagrindu ar įregistravus įrenginį. Be to, šią informaciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija raštu pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per 3 darbo dienas nuo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įvykdymo termino pabaigos. 36 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą panaikinimas
sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nustatytus reikalavimus, apie tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam pareigūnui.
Pastarasis ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo patikrinti, ar nutarime nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jeigu taip, – jį panaikinti bei apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, vadovui. 2. Fizinis ar juridinis asmuo, kurio ūkinė veikla sustabdyta, gali ją pradėti tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui panaikinus nutarimą. Sprendimas panaikinti aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymą įrašomas nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. 37 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimas
priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 2. Skundo padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija skundą dėl nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą išnagrinėja per 10 darbo dienų ir priima vieną iš šių sprendimų:
veiklą. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos ir nedelsiant išsiunčiamas pareigūnui, sustabdžiusiam įmonės, įstaigos ar organizacijos ūkinę veiklą, bei fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio kenksminga aplinkai veikla buvo sustabdyta. 5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 6.
ministerijos įgaliotos institucijos pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 38 straipsnis. Atsakomybė už patirtus nuostolius ir kitas pasekmes, atsiradusias dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo
1Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, kitas pasekmes,
atsiradusius teisėtai sustabdžius aplinkai kenksmingą veiklą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės institucijos ir pareigūnai neatsako. 2. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka. 39 straipsnis. Draudimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Draudžiama sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą nei veiklos tęsimas.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Privalomųjų nurodymų, duotų iki šio įstatymo įsigaliojimo, terminų pratęsimo, apskundimo ir kitos susijusios procedūros vykdomos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
Projekto Nr. XIIIP-3707(3) lyginamasis variantas
APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, iV skyriaus antrojo skirsniO pakeitimo, ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ir iV skyriaus TREČIOJO skirsniO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ar standartus. 2. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas – uždraudimas tam tikrą laikotarpį fiziniam ar juridiniam asmeniui vykdyti konkrečią aplinkai kenksmingą veiklą. 31. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. 42. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias. 53. Augalų ar gyvūnų masinis žuvimas – staigus arba laipsniškas augalų ar gyvūnų individų ar populiacijų skaičiaus sumažėjimas, dėl kurio gali būti pažeista ekologinė pusiausvyra ar grėsti augalų ar gyvūnų populiacijų visiškas išnykimas, atsiradęs dėl fizinių ar juridinių asmenų vykdomos aplinkai kenksmingos veiklos. 64. Ekologinis įvykis ‒ aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimas cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitoks aplinkai padarytas poveikis. 6¹5.
6¹5. Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kitų fizinių ir juridinių asmenų patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamiesi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų. 76. Privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės valstybinę kontrolę vykdančio kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. 87. Privati teritorija – fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas asmens būstą. 98. Ūkio subjektas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. 9. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami į aplinką patenkančių teršalų, jų paveiktos aplinkos ir atliekų cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas). 10.
Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 6¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos
apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų ir matavimų organizavimas ir vykdymas
aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, kai yra šio straipsnio 5 dalyje nurodyti pagrindai. Aplinkos apsaugos agentūra valstybinius laboratorinius tyrimus atlieka pati arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
3Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos
apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos, bet kuriuo metu turi teisę, laikydamiesi kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų, patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir (ar) objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir (ar) paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir
(ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis ir
(ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo paros metu leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai tyrimai atliekami:
1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos. 6.
laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką nustato, pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai ir (arba) kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą ar objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, informavimo apie valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, jeigu šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos. 8. Aplinkos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir nustato valstybinių laboratorinių tyrimų apmokėjimo tvarką. Vadovaudamasis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainas.“
straipsnio pakeitimas 1.
12 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip
vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą: „7) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą;“
straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus,
turinčius reikiamų specialiųjų žinių (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, ir (ar) imti ėminius, ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialiosios žinios (ar) patirtis ir (ar) įranga;“. 4.
4Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 ir
kontrolės pareigūnų galių.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio
straipsnio 1 dalies 7 ir 18 punktuose nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių ir teisės vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems galios suteiktos šio Įstatymo 11 straipsnio
punkte.“5 straipsnis. IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas Pakeisti IV skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1.
Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą;
2) jeigu nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą;
3) įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma leidime numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tokią veiklą;
4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
5) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir
(ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
6) kai esant arba atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir atsakingas asmuo nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti;
8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
9) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus.
Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą;
2) jeigu nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą;
3) įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma leidime numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tokią veiklą;
4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
5) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir
(ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
6) kai esant arba atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir atsakingas asmuo nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti;
8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
9) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus. 2.
duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, privalomajame nurodyme turi būti nurodytos sąlygos ar priemonės, kurias įgyvendinus galima atnaujinti sustabdytą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, nurodytą privalomajame nurodyme. 3. Tais atvejais, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau atsižvelgiant į situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja iš atsakingų asmenų atlikti veikas, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta arba kad būtų išvengta tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei ar jis būtų sumažintas. Informacija apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma dokumente, kuriuo įforminamas patikrinimas. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai gali būti skundžiami mutatis mutandis šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymo. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus, jeigu nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymą. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 5.
galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija. 19 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys ir forma
1Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas, kontaktinė informacija. Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, kontaktinė informacija;
4) privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą;
5) kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
6) privalomojo nurodymo terminų pratęsimo tvarka;
7) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka;
8) informacija, kaip asmuo turi pranešti apie įvykdytą privalomąjį nurodymą;
9) atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykymą;
10) kita reikalinga informacija. 2. Privalomojo nurodymo formą ir pildymo reikalavimus, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų, tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija. 20 straipsnis.
nurodymo įteikimas Privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu). 21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, privalomųjų nurodymų derinimas
privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 2. Ilgesnius, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 3.
mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas duoda atsižvelgęs į komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo sprendimą, įvertinus asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes. Ilgesni kaip 6 mėnesių terminai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatyti išimtiniais atvejais, kai privalomiesiems nurodymams įvykdyti būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą, ir kai dėl ilgesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebus padaryta žala aplinkai. 4. Jeigu duodamas privalomasis nurodymas dėl šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1,
nurodymo termino privalomasis nurodymas turi būti duodamas jį suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 5. Privalomojo nurodymo dėl aplinkos atkūrimo priemonių terminai nustatomi atsižvelgiant į teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms.
Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, – tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. 23 straipsnis. Komisija dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo Komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo sudėtį, darbo reglamentą tvirtina ir komisijos sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aplinkos ministras. Komisija dėl privalomųjų nurodymų terminų įvykdymo yra nuolat veikianti komisija. 24 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymas, privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų ar priemonių įgyvendinimas
privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu. 2.
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos, o jeigu informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikta, – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Patikrinimas gali būti neatliekamas, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. 3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Taip pat, privalomajame nurodyme darant įrašą apie jo įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 4. Tais atvejais, kai privalomuoju nurodymu nurodyta sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, atnaujinti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ir (ar) sustabdytą veiklą galima tik įgyvendinus privalomajame nurodyme nurodytas sąlygas, apie tai informavus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus informaciją, kad privalomajame nurodyme nurodytos sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, gavęs informaciją apie privalomajame nurodyme nustatytų sąlygų ar priemonių įgyvendinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos privalo atlikti patikrinimą, ar privalomajame nurodyme nustatytos sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai, ir apie patikrinimo rezultatus informuoti asmenį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Taip pat, privalomajame nurodyme darant įrašą apie sąlygų ar priemonių įgyvendinimą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 5. Jeigu privalomuoju nurodymu sustabdytas įrenginio ar jo dalies eksploatavimas ar sustabdyta kita veikla atnaujinama negavus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka informacijos, kad sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai, laikoma, kad įrenginio ar jo dalies eksploatavimas ar veikla atnaujinti neteisėtai. 25 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas, privalomojo nurodymo panaikinimas institucijos iniciatyva
1Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas. 2. Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. 3. Jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 4. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui pateiktas skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. 5. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, nustatydamas kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis;
naujo;
privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 7. Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. 8. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu ir turi apie tai informuoti asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. 26 straipsnis. Veiksmai, kai privalomasis nurodymas neįvykdomas
terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. 2.
pratęsimas nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, priėmus sprendimą nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. 3. Kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme, įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. 4. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme.
Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.“6 straipsnis. IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį:
kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti galima šiais atvejais:
dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo;
2) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;
3) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. 26 straipsnis.
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti turi teisę tik vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. 27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša Aplinkos apsaugos departamento vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 28 straipsnis. Atvejai, kai nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas Kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma šio Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nustatytu atveju, gali būti nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į pasekmes, kurias ši veikla gali sukelti jos nesustabdžius nedelsiant, aplinkai kenksmingos veiklos pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes bei sąlygas, nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą pasirengti sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą ir apie tai raštu praneša fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla sustabdoma. 29 straipsnis. Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminų pratęsimas
terminus fizinio ar juridinio asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. 2.
terminams, juos gali pratęsti institucijos, kurios pareigūnas pratęsė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija. 31 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas priimant nutarimą Juridinių ar fizinių asmenų vykdoma aplinkai kenksminga veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. 32 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą turinys Nutarime sustabdyti juridinio ar fizinio asmens vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą turi būti nurodytas šį nutarimą priėmusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta, kokios įmonės, įstaigos, organizacijos, jos cecho, skyriaus ar kito padalinio ir kokia konkreti aplinkai kenksminga veikla sustabdoma, dėl kokių priežasčių bei kokio teisės akto pagrindu ji sustabdoma, pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminai (jei vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis juos galima nustatyti), taip pat reikalavimai, kuriuos įvykdžius nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą bus panaikintas, nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimo tvarka. 33 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą priėmimas nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui Kai fizinis ar juridinis asmuo, nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, savo veikla didina neigiamą poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali priimti nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui. 34 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas Pasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, priimamas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.
Šis nutarimas nedelsiant įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla sustabdoma. 35 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymas
veikla sustabdoma, vadovas arba fizinis asmuo, dėl kurio jis priimtas. 2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia užtikrinti nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymą, gali Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka užplombuoti patalpas, įrenginius ir kt. 3. Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo įvykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo pagrindu ar įregistravus įrenginį. Be to, šią informaciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija raštu pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per 3 darbo dienas nuo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įvykdymo termino pabaigos. 36 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą panaikinimas
sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nustatytus reikalavimus, apie tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam pareigūnui.
Pastarasis ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo patikrinti, ar nutarime nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jeigu taip, – jį panaikinti bei apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, vadovui. 2. Fizinis ar juridinis asmuo, kurio ūkinė veikla sustabdyta, gali ją pradėti tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui panaikinus nutarimą. Sprendimas panaikinti aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymą įrašomas nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. 37 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimas
priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 2. Skundo padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija skundą dėl nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą išnagrinėja per 10 darbo dienų ir priima vieną iš šių sprendimų:
veiklą. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos ir nedelsiant išsiunčiamas pareigūnui, sustabdžiusiam įmonės, įstaigos ar organizacijos ūkinę veiklą, bei fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio kenksminga aplinkai veikla buvo sustabdyta. 5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 6.
ministerijos įgaliotos institucijos pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 38 straipsnis. Atsakomybė už patirtus nuostolius ir kitas pasekmes, atsiradusias dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo
1Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, kitas pasekmes,
atsiradusius teisėtai sustabdžius aplinkai kenksmingą veiklą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės institucijos ir pareigūnai neatsako. 2. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka. 39 straipsnis. Draudimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Draudžiama sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą nei veiklos tęsimas.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Privalomųjų nurodymų, duotų iki šio įstatymo įsigaliojimo, terminų pratęsimo, apskundimo ir kitos susijusios procedūros vykdomos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
ir iV skyriaus TREČIOJO skirsniO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO; Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projekto; DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS
ĮSTATYMO PROJEKTO; LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MONITORINGO ĮSTATYMO NR. VIII-529 2, 9, 11
I. Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Kontrolės įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant tinkamai reglamentuoti privalomųjų nurodymų, kuriais, reikalui esant, gali būti stabdoma ir asmens veikla, davimo kriterijus ir procedūras, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėtų tinkamus įrankius, nustatę pažeidimus ar esant atvejams, kai yra grėsmė juos pažeisti, tokias veikas nutraukti.
Taip pat Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte reglamentuojama laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti reikalingų tyrimų ir matavimų organizavimas ir vykdymas, siekiant sudaryti galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mažinti naštą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, taip pat įgyvendinant principą „teršėjas moka“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė:
Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]. 2. Aplinkos ministerijos Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji specialistė Aušra Palubinskienė, tel. 8 706 63606, el. p. [email protected]. 3. Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Alavočius, tel. 8 706 63555, el. p. [email protected]. 3.
įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyti atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, neapima aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo, bet apima atvejus (šalia kitų atvejų), kada asmuo privalo vykdyti aplinkos atkūrimo priemones, nesvarbu, ar asmuo jas vykdo, ar jų nevykdo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyti atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, abstraktesni nei nurodoma Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, duodamas pakartotinis privalomasis nurodymas. Sprendimą dėl privalomojo nurodymų terminų priima privalomąjį nurodymą duodantis pareigūnas, išskyrus išimtis, kai surašius privalomąjį nurodymą duodamas ilgesnis nei 2 mėnesių terminas, tuomet pareigūnas ilgesnį terminą turi suderinti su tiesioginiu vadovu. Už privalomojo nurodymo neįvykdymą pareigūnas asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, patraukia administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme išskirtas atskiras skirsnis, reglamentuojantis aplinkos kenksmingos veiklos sustabdymą. Pagal aplinkai kenksmingos veiklos apibrėžimą ir sustabdymo kriterijus asmens veikla gali būti sustabdoma tik įrodžius, kad dėl veiklos atsiranda ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami laboratoriniai tyrimai ir matavimai vykdomi ūkio subjekto patikrinimo metu. Jei ėminiai laboratoriniams tyrimams atlikti imami ar matavimai atliekami planinio patikrinimo metu, tai ūkio subjektas apie planuojamą patikrinimą informuojamas prieš 10 dienų.
Laboratoriniams tyrimams atlikti reikalingų ėminių paėmimui į ūkio subjekto veiklos vietą turi vykti tiek patikrinimą atliekantys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, tiek ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Išlaidos, patirtos atliekant laboratorinius tyrimus ir matavimus, net jei nustatoma, kad asmuo pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, apmokamos iš valstybės biudžeto, t. y. iš visų mokesčių mokėtojų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte: nurodomi atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, apima ir asmens veiklos stabdymą (kai to reikia aplinkosauginiams tikslams pasiekti); labiau konkretizuojami atvejai, kada duodami privalomieji nurodymai; privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių duodamas tuo atveju, kai nevykdomas aplinkos atkūrimo planas; kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pareikalauja atsakingų asmenų žodžiu atlikti tam tikras veikas. Konkretizuojant atvejus, kada duodami privalomieji nurodymai, siekiama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procedūrų aiškumo. Atsisakyta reikalavimo, kad visais atvejais, nesvarbu, ar asmuo vykdo aplinkos atkūrimo priemones, ar jų nevykdo, duodamas privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo – tokio reglamentavimo atsisakyta kaip perteklinio. Nustatant galimybę pareigūnui žodžiu teikti reikalavimus, nesurašant privalomojo nurodymo (kai tam nėra laiko), siekiama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumo.
Pagal Kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, jei nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai, taip pat duodamas privalomasis nurodymas. Toks reglamentavimas pasirinktas atsižvelgiant į esamą praktiką ir siekiant kontrolės efektyvumo. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos /pareigūnų reikalavimai gali būti išreiškiami ne vien tik privalomaisiais nurodymais, bet ir, pvz., institucijos raštais asmenims. Esant atvejams, kai į raštu pateiktą prašymą asmenys nereaguoja, gali būti duodamas privalomasis nurodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabartinę teismų praktiką baudimas to paties asmens už reikalavimo nevykdymą, įformintą raštu (pateikti dokumentus, reikalingus patikrinimui atlikti), ir baudimas už privalomojo nurodymo neįvykdymą – nelaikomas dvigubu baudimu ir laikomi atskira teisena. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad privalomojo nurodymo formą ir pildymo reikalavimus, laikantis šio įstatymo išdėstytų nuostatų, tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija pagal turimą jos privalomųjų nurodymų davimo praktiką pati efektyviau pasirengs reikiamą privalomojo nurodymo formą, ir, reikalui esant, atliks minėtos formos pakeitimus. Atkreipiame dėmesį, kad Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte yra nurodyta, kas konkrečiai privalomojo nurodymo formoje turi būti nurodoma.
Atsisakyta atskiro skyriaus dėl asmens veiklos stabdymo esant aplinkai kenksmingai veiklai – asmens veikla būtų stabdoma privalomuoju nurodymu esant privalomųjų nurodymų davimo pagrindams – toks reglamentavimas padidina procedūrų skaidrumą ir aiškumą, neteisėtos veiklos sustabdymo atvejai nėra apribojami siaurais kriterijais, kurie neretai esant neteisėtai veiklai yra per siauri. Įvedamas naujas teisinis reguliavimas, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija kreipiasi į antstolį dėl įpareigojimo privalomąjį nurodymą vykdyti – toks reglamentavimas reikalingas, nes atsiranda atvejų, kai asmenys nevykdo privalomųjų nurodymų reikalavimų, tai yra susimoka baudas už neįvykdymą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisinių įrankių šiuos asmenis priversti privalomuosius nurodymus vykdyti. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nurodyta, kad laiku neįvykdytas privalomasis nurodymas antstoliui vykdyti neperduodamas, jei po privalomojo nurodymo įvykdymo termino privalomasis nurodymas yra įvykdomas arba atsiranda su privalomojo nurodymo davimu susijusios aplinkybės, dėl kurių privalomasis nurodymas pagal jo įpareigojimų turinį negali būti vykdomas. Tokių aplinkybių pavyzdys galėtų būti situacija, kai privalomajame nurodyme nurodytas įpareigojimas asmeniui laikytis Taršos leidimo sąlygų, tačiau Taršos leidimas panaikinamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nebelieka nuostatų, kad asmeniui neįvykdžius duoto privalomojo nurodymo, duodamas pakartotinis privalomasis nurodymas. Tokio reguliavimo atsisakyta kaip neefektyvaus ir nepagrįstai ištęsiančio privalomojo nurodymo vykdymo reikalavimus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus iki vieno mėnesio nustato pats pareigūnas.
Ilgesnius nei vieno mėnesio, bet ne ilgesnius nei 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo terminus pareigūnas nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos įgaliotu asmeniu. Ilgesnius nei 3 mėnesiai, bet ne ilgesnius kaip
ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų sprendimą. Išimtis dėl terminų konkrečių terminų padaryta tais atvejais, kai duodamas privalomasis nurodymas vykdyti aplinkos atkūrimo priemones, esant padarytai žalai aplinkai, kai asmuo nevykdo aplinkos atkūrimo privalomų darbų. Šiuo atveju privalomojo nurodymo terminai nustatomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą, tai yra duodant terminą atsižvelgiama į konkrečias aplinkos atkūrimo plano užduotis. Dėl privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo sprendimą dėl pasiūlymo teikimo priima aplinkos ministro sudaryta komisija dėl privalomųjų nurodymų terminų. Pagal šios komisijos siūlymą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Pratęsti privalomąjį nurodymą galima ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Privalomųjų nurodymų davimo ir pratęsimo terminų procedūros nustatomos siekiant efektyvumo ir skaidrumo šiame teisiniame reguliavime. Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati Aplinkos apsaugos agentūra arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti reikalingus tyrimus ir matavimus, pvz., žemės gelmių tarša, gamtos išteklių naudojimas, kraštovaizdžio pakeitimai, poveikis saugomoms rūšims /buveinėms ir pan., vykdytų pati aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija arba organizuotų jų vykdymą, pirkdama paslaugą reikalingų tyrimų ir matavimų atlikimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus vykdo arba organizuoja jų vykdymą Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, kaip užsakovas, teikia Aplinkos apsaugos agentūrai pavedimą atlikti iš taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų arba jų poveikio aplinkos elementams (aplinkos oro, paviršinio vandens, dirvožemio) laboratorinius tyrimus ir matavimus. Aplinkos apsaugos agentūra vykdo pavedime nurodytus laboratorinius aplinkos tyrimus ir matavimus (ima mėginius, atlieka laboratorinius tyrimus ir matavimus) arba organizuoja jų vykdymą ir pateikia aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai šių tyrimų rezultatus. Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu Aplinkos apsaugos agentūrai suteikiama teisė pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. Atsižvelgiant į tai, kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais, pateikusiais pavedimą, į ūkio subjektų teritoriją gali patekti ir kiti asmenys, kuriuos reikalingų matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui pasitelkė Aplinkos apsaugos agentūra.
Įstatymo projektu numatomas reikalavimas teršėjui apmokėti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų išlaidas, jei tyrimu nustatomi leistinos taršos viršijimai ar neteisėta tarša ir kai tyrimai atliekami siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. Numatytas valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų vykdymas padės mažinti administracinę naštą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kadangi ėminių ėmimui ar matavimų atlikimui ūkio subjekto teritorijoje nebus privaloma kartu su Aplinkos apsaugos agentūros specialistu vykti ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnui. Ėminių paėmimas ir matavimų atlikimas iš anksto nepranešus ūkio subjektui apie jų vykdymą, padės efektyviau nustatyti teršėjus. Reikalavimu teršėjams apmokėti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus ir matavimus, kai šiais tyrimais nustatoma neleistina tarša, skatinama veiklos vykdytojus efektyviau vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą, patiems stebėti, kad nebūtų viršytos leistinos taršos normos, nustačius taršą, iš karto imtis priemonių jai sumažinti, o ne laukti, kada aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė nustatys pažeidimą ir privalomuoju nurodymu įpareigos taršą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte pripažįstamas netekusiu galios IV skyriaus trečiasis skirsnis, pagal kurio nuostatas įgyvendinta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), Kontrolės įstatymo pakeitimo projekto nuostatos parengtos taip, kad tinkamai įgyvendintų šią direktyvą.
Taip pat Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu, keičiant įgyvendinamos direktyvos: 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo; 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB; 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje; 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti. Šių direktyvų nuostatos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme jau įgyvendintos, tačiau Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu tobulinamos ir kai kurios šias direktyvas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus, bus sudarytos sąlygos skaidriau ir efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jos plėtrai neturės įtakos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Kontrolės įstatymo pakeitimo projektą į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Kontrolės įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte siūloma įvesti naują valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų sąvoką. Siūloma sąvoka įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Kontrolės įstatymo pakeitimo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymų įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimui:
prie Aplinkos ministerijos direktorius turės patvirtinti tvarką, nustatančią privalomojo nurodymo formą ir jos pildymo reikalavimus. 2.
patvirtinti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių aplinkos laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą. 3. Aplinkos ministras turės patvirtinti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką ir apmokėjimo tvarką. Šie teisės aktai turėtų būti priimti Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų neturi. Į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas atsižvelgta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, „privalomasis nurodymas“, „valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. II. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19²,
projekto
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projektas parengtas vykdant LRV 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 1.2 ir 1.5 papunkčius.
apsaugos įstatymas keičiamas siekiant:
(ar) nustatytos sąlygos būtų visiškai įgyvendinamos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. [email protected];
prevencijos politikos grupės patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, tel. 8 706 63654, el. p. [email protected];
prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Dalia Židonytė, tel. 8 706 63645, el. p. [email protected] 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Aplinkos apsaugos įstatymas nustato, kad statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, tačiau ši nuostata nepakankamai aiški, o kitų valstybės institucijų ir savivaldybės vykdomųjų institucijų, nagrinėjusių poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai, funkcijos ir kompetencija derinti statybos projektus ir pagal kompetenciją tikrinti, ar suprojektuotos visos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės, nenustatyta. Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyti paraiškų TIPK leidimams ar taršos leidimams gauti nepriėmimo pagrindai, leidimų keitimo ar galiojimo panaikinimo pagrindai, prievolė saugiai nutraukti įrenginio veiklą, panaikinus leidimą, ir nustatytos baudos juridiniams asmenims už leidimų sąlygų pažeidimus yra nepakankami, kad skatintų laikytis leidimų sąlygų ir (ar) aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Keičiamame Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnyje detalizuojama, kokiu aspektu aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektus (pvz., ar jie atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą ir charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape, ir kt.); nustatoma, kad valstybės institucijos, ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai, derindamos statinių projektus, pagal kompetenciją tikrina, ar suprojektuotos visos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. Paminėtais aspektais bus vertinami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti statinių projektai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatoma, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvada arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi šis reikalavimas taikomas norint gauti šiuos statybą leidžiančius dokumentus: leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą ir kt.
Keičiamas įstatymo 19 straipsnis, siekiant įtvirtinti draudimą teršti aplinką už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribų atliekomis, žaliavomis, šalutiniais produktais ir (ar) produktais, taip pat siūloma įtvirtinti, kad teršalai (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus ir atliekas) į aplinką gali patekti į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai, t. y. siūloma įtvirtinti, kad jokie teršalai, kurių išmetimo nereglamentuoja aplinkos apsaugos standartai ir normatyvai, iš viso negalėtų būti išmetami ar išleidžiami į aplinką. Įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose siūloma:
Pasiūlymo tikslas – užkirsti kelią privalomųjų nurodymų nevykdymui, kai duodamas privalomas nurodymas sutvarkyti neteisėtai vykdomą veiklą (pažeidžiant leidimo sąlygas), tačiau veiklos vykdytojas, vengdamas vykdyti privalomąjį nurodymą, teikia paraišką leidimui pakeisti, siekdamas išplėsti veiklą tokia apimtimi, kad nebereikėtų vykdyti privalomojo nurodymo (t. y. šiuo pakeitimu siekiama užkirsti kelią vengimui vykdyti privalomuosius nurodymus „legalizuojant“ neteisėtą veiklą);
Projekte siūloma įtvirtinti, kad leidimų galiojimas panaikinamas, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi leidimo sąlygų pažeidimai susiję su neteisėtu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu arba jei bent vienas toks leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau, kaip 6 mėnesius. Atsižvelgiant į LRV 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 nuostatas, susijusias su kvapų valdymo sugriežtinimu, siūloma įstatymo 19² straipsnyje įtvirtinti, kad tam tikroms veiklos rūšims taršos leidimuose (analogiškai, kaip dabar nustatoma TIPK leidimuose) būtų nustatomos sąlygos kvapų valdymui.
Numatoma, kad paraiškas veiklos rūšims, kurių sąrašas, suderinus su sveikatos apsaugos ministru, būtų nustatytas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, derintų ir pagal kompetenciją nustatytų taršos leidimų sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje. Įstatymo nuostatos papildytos prievole veiklos vykdytojui panaikinus leidimą saugiai nutraukti įrenginio veiklą nedarant neigiamo poveikio ir žalos aplinkai, t. y. fizinis ar juridinis asmuo turi nutraukti veiklą ir sutvarkyti veiklavietę (pvz., sutvarkyti atliekas, išvežti bet kokias chemines medžiagas, rekultivuoti teritoriją, jei tokia priemonė buvo numatyta ir pan.).
Įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose aiškiau išdėstomi dabar galiojantys leidimų keitimo pagrindai, susiję su Direktyvos 2010/75/ES perkėlimu, pvz., 19¹ straipsnio 12 dalies 2 punktas, perkeliantis Direktyvos 21 straipsnio 5 dalies c) punktą), kuriame nustatoma, kad aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus ES aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kt. teisės aktų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos – t. y. jei nurodytuose teisės aktuose numatyti tam tikri reikalavimai ar normos (pvz., sąvartynų eksploatavimo reikalavimai, išmetamų teršalų normatyvai ir t. t.), kurie buvo įrašyti į leidimus kaip sąlygos, pasikeitus (t. y. sugriežtėjus) tokiems teisės aktų reikalavimams, leidimuose privalo būti įrašytos naujos (sugriežtintos) sąlygos, kad leidimas (o atitinkamai – ir vykdoma ūkinė veikla) atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Taip pat, atsižvelgiant į iki šiol buvusį teisinį neapibrėžtumą, kai dabar galiojančioje 19¹ straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatoje, susijusioje su minėtos direktyvos perkėlimu, buvo nurodyta, kad leidimas pakeičiamas „kai yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones“, vietoje šios nuostatos papildomai įtvirtinami leidimų keitimo pagrindai (kurie, įgyvendinant minėtą įstatymo nuostatą ir perkeliant Direktyvą 2010/75/ES, šiuo metu yra įtvirtinti TIPK taisyklėse), perkeliantys minėtos direktyvos 21 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis (siūlomi įtvirtinti 19¹ straipsnio 12 dalies 6, 7, 8 punktai): papildoma nauju 6 punktu, kuriame nustatoma, kad leidimas turi būti keičiamas, jei aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina leidime įrašytas naujas ar sugriežtinti esamas teršalų ribines vertes; papildoma nauju
eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai (t. y. atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintus geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinius dokumentus, į leidimą, kaip sąlygos, įrašomi tam tikri reikalavimai technologijoms, pvz., uždari konvejeriai vietoje atvirų, medžiagų kritimo aukščio ribojimas, uždari skysčių laikymo rezervuarai vietoje atvirų ir kt.), papildoma nauju 8 punktu, kad leidimas pakeičiamas, kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams jų taikymas leistų sumažinti taršą (t. y.
Taip pat, atsižvelgiant į iki šiol buvusį teisinį neapibrėžtumą, kai dabar galiojančioje 19¹ straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatoje, susijusioje su minėtos direktyvos perkėlimu, buvo nurodyta, kad leidimas pakeičiamas „kai yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones“, vietoje šios nuostatos papildomai įtvirtinami leidimų keitimo pagrindai (kurie, įgyvendinant minėtą įstatymo nuostatą ir perkeliant Direktyvą 2010/75/ES, šiuo metu yra įtvirtinti TIPK taisyklėse), perkeliantys minėtos direktyvos 21 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis (siūlomi įtvirtinti 19¹ straipsnio 12 dalies 6, 7, 8 punktai): papildoma nauju 6 punktu, kuriame nustatoma, kad leidimas turi būti keičiamas, jei aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina leidime įrašytas naujas ar sugriežtinti esamas teršalų ribines vertes; papildoma nauju
eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai (t. y. atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintus geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinius dokumentus, į leidimą, kaip sąlygos, įrašomi tam tikri reikalavimai technologijoms, pvz., uždari konvejeriai vietoje atvirų, medžiagų kritimo aukščio ribojimas, uždari skysčių laikymo rezervuarai vietoje atvirų ir kt.), papildoma nauju 8 punktu, kad leidimas pakeičiamas, kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams jų taikymas leistų sumažinti taršą (t. y. Europos Komisijai patvirtinus naują dokumentą, kuriame aprašomi nauji GPGB, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių ir kt., valstybių narių atsakingos institucijos turi prievolę įvertinti susijusius leidimus ir juos pakeisti – nustatyti reikiamas sąlygas, kad įrenginys atitiktų naujus reikalavimus).
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma padidinti baudas už veiklos vykdymą, neturint tokiai veiklai reikalingo TIPK ar taršos leidimo (keičiamas įstatymo 55 straipsnis), kadangi šiuo metu nustatytos baudos yra neadekvačiai mažos, lyginant su baudomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse fiziniams asmenis už tokio paties pobūdžio pažeidimą (ypač už veiklą neturint taršos leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimą) ir neskatina juridinių asmenų atsakingiau žiūrėti į teisės aktų pažeidimus. Projekte, atsižvelgiant į siūlomus 19 straipsnio pakeitimus, taip pat siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos teršimą žaliavomis, šalutiniais produktais ir (ar) produktais už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribų (naujas 55¹ straipsnis). Siūlomas baudų dydis nustatytas atsižvelgiant į siūlomus įstatymo 55 straipsnio pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Teikiamo Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, jei veikla bus vykdoma laikantis leidimų sąlygų ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau fiziniams ar juridiniams asmenims, sistemingai pažeidžiantiems aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus, didės baudos ir atsiras grėsmė prarasti TIPK arba taršos leidimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų, reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų. 10. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti turės būti parengti ir iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo Aplinkos ministro priimti šių teisės aktų pakeitimo projektai: Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528;
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259; Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845; Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885.
D1-885. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniai metais): Įstatymo įgyvendinimas nereikalaus biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų neturi. Į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas atsižvelgta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Aplinka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. III. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projekto
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr.
klausimo „Dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant spręsti kvapų ir kitas susijusias problemas“ 1.3 papunktį, kuriuo Aplinkos ministerijai pavesta iki 2019-02-15 pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą siekiant didinti mokesčio už aplinkos taršą tarifus, kad mokesčio dydis skatintų ūkinės veiklos vykdytojus mažinti taršą (skatintų investicijas į mažiau taršias technologijas). Didėjanti oro ir vandenų tarša kelia vis daugiau sveikatos problemų gyventojams, dėl kurių valstybė patiria nemažas išlaidas sveikatos apsaugai, draudimui, nedarbingumo išmokoms. Neįgyvendintas „teršėjas moka“ ir sąnaudų susigrąžinimo principas, nes teršėjas, kuris teršia aplinką, tinkamai neprisideda prie išlaidų kompensavimo, kurias valstybė ir visuomenė patiria dėl neigiamo taršos poveikio. Galiojantys mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie nekeisti nuo 2005 m., o tik indeksuojami kasmet pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indekso pokytį, kaip nustatyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, yra per maži ir neskatina teršėjų investuoti į mažiau taršias technologijas, pereiti prie mažiau taršių medžiagų ir kuro naudojimo, įgyvendinti prevencines priemones, sumažinančias aplinkos ir vandens teršimą išmetamais į aplinką kenksmingais teršalais. Vienas iš argumentų, įrodančių, kad mokesčio tarifai per maži – tai, kad per 8 metų laikotarpį niekas iš teršėjų nepasinaudojo mokestine lengvata ir neinvestavo į priemones, sumažinančias aplinkos teršimą 5 proc. ir daugiau nuo didžiausios leistinos taršos, bet pasirinko mokėti mokestį. Tai tik patvirtina, kad mokesčio tarifai neatlieka pagrindinės skatinamosios funkcijos – mažinti aplinkos teršimą ir kaupti lėšas aplinkosauginių priemonių finansavimui.
Taikomi mokesčio tarifai neįvertina valstybės ir visuomenės patiriamų nuostolių dėl oro, dirvožemio ir vandens taršos, darančios neigiamą poveikį žmonių sveikatai, jų turtui bei ekosistemų būklei. Pavyzdžiui, dalyvaujant iš taršos šaltinių išmetamiems į atmosferą lakiesiems organiniams junginiams ir azoto oksidams (jie yra prekursoriai) aplinkoje susidarantis ozonas neigiamai veikia augalų genotipą ir įprastai aplinkoje vykstančius gyvybinius procesus bei žmonių sveikatą. Tarša įvairaus dydžio kietosiomis dalelėmis, kurios kuo smulkesnės, tuo giliau prasiskverbia į žmogaus organizmą ir yra pavojingos ne tik žmonių sveikatai, bet ir neigiamai veikia klimato veiksnius, tokius kaip debesuotumas, šviesos sklaida, sugertis ir pan. Sunkieji metalai neigiamai veikia dirvožemį, augalų augimą, gyvūnų sveikatą, sukeldami organų pakitimus ir sunkias ligas. Pažymėtina, kad taikomi tarifai už išmetamus į aplinką teršalus dabar neatspindi teršalo poveikio žmonių sveikatai, ekosistemoms, investicijų taršos padariniams sušvelninti ir taršai sumažinti, be to, daugumai teršalų nustatyti mokesčio tarifai yra daug mažesni nei kaimyninėse šalyse Estijoje ir Lenkijoje, nekalbant apie Skandinavijos šalyse taikomus mokesčio tarifus už tuos pačius į atmosferą ir vandenį išmetamus teršalus. Latvija mokesčio tarifus už išmetamus į aplinką teršalus vidutiniškai peržiūri kas 2-3 metai.
Informacija apie dabar taikomus ir siūlomus nustatyti tarifus, kurie lyginami su kaimyninių šalių mokesčio tarifais, pateikta lentelėje: Teršalai išmetami į atmosferą Tarifai, Eur/t Indeksuoti tarifai (*) Eur/t Kaimyninėse šalyse taikomi tarifai, Eur/t Siūlomi tarifai Eur/t Latvija Lenkija Estija123456
196
20 Sunkieji metalai (kadmis, nikelis, gyvsidabris, alavas, švinas, cinkas, selenas, chromas, varis) 24 iki 406 31 ir 530 1138,3 91340 1278 1300 Sieros dioksidas (SO₂)104
256
201
30 Sulfatai 0,58 0,76 11,5-22,9 7,915 *taikant 2018 m. mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientą -1,306. Daugiau informacijos apie kitose šalyse taikomus mokesčio tarifus pateikta Aiškinamojo rašto priede. Projekto tikslas – nustatyti didesnius mokesčio tarifus, kurie skatintų teršėjus investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones. Mokesčio dydis turi būti toks, kad tinkamai būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, o gautos lėšos bent iš dalies prisidėtų finansiškai prie valstybės patiriamų išlaidų kompensavimo investuojant į oro ir vandens taršos mažinimo priemones ir tokiu būdu sprendžiant savivaldybių lygiu oro ir vandens užterštumo keliamas problemas.
Tarifų didino esmė pakeisti teršėjų elgseną taip, kad jie vietoj mokesčio mokėjimo pasirinktų investuoti į aplinkos taršą mažinančias priemones, kurių įgyvendinimas taip pat prisidėtų prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626, nustatytų taršos mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, tikslų 2020 ir 2030 m. įgyvendinimo, oro kokybės, ypač miestuose, kur neigiamą oro taršos poveikį patiria didesnis įvairaus amžiaus gyventojų skaičius, pagerinimo. Rezultatas, kurio tikimasi – sumažėjusi aplinkos tarša kenksmingomis aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagomis, įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, sumažintas neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir valstybės biudžetui dėl patiriamų vis didėjančių išlaidų aplinkos apsaugai ir sveikatai. Didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti už iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmetamus teršalus: kietąsias daleles, lakiuosius organinius junginius, išskyrus metaną, nediferencijuotus pagal sudėtį (atskirus junginius) (toliau – LOJ), taip pat labai kenksmingus teršalus, tokius kaip dioksinai ir furanai bei sunkieji metalai ir jų junginiai, susidarantys deginant atliekas, apribos šių teršalų išmetimą į aplinką, kas sumažins gyventojų nepasitenkinimą dėl taršos keliamo diskomforto jų gyvenamoje aplinkoje.
Nustačius didesnį mokesčio tarifą už išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalus: BDS₇, bendrą azotą ir bendrą fosforą, būtų skatinama mažinti vandens teršimą šiomis medžiagomis, taip pat būtų įstatymu įtvirtintos ekonominės priemonės, prisidėsiančios prie Bendrosios vandenų direktyvos nuostatų dėl geros vandenų būklės užtikrinimo ir „teršėjas moka“ principo įgyvendinimo. Mokesčio tarifų padidinimas padidins biudžetų įplaukas, kurias valstybė ir savivaldybės galės skirti aplinkos būklės pagerinimui, gyventojų sveikatai nepavojingos aplinkos kokybės užtikrinimui, Lietuvai nustatytų aplinkos taršos mažinimo tikslų įgyvendinimui. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą inicijavo ir parengė Aplinkos ministerija. Tiesioginis rengėjas – Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento (direktorius Inesis Kiškis, tel. 8~618 12760, el. p. [email protected]) Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus (vedėja Živilė Liberienė, tel. 8~706 63526, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė (tel. 8~706 63528, el. p. [email protected]). 3.
reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu mokestis už iš stacionarių taršos šaltinių išmetamus į atmosferą ir vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalus mokamas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje teršalams ar teršalų grupėms nustatytus tarifus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai už į aplinką išmetamus teršalus yra vieni mažiausių lyginant su kaimyninėmis šalimis ir neatspindi taršos kaštų vertinant daromą neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, už teršalus, išmetamus į atmosferą (asbestas, benz(a)pirenas, chromas ir pan.), priskirtus pavojingiausiai I-ajai teršalų grupei, nustatytas mokesčio tarifas 406 Eur/t, kai kitose šalyse šis mokestis siekia keliolika tūkstančių eurų. II-ajai teršalų grupei, kuriai priskiriami kai kurie sunkieji metalai ir jų junginiai, ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kietosios dalelės, išsiskiriančios deginant kurą ar atliekas, arsenas ir jo junginiai bei kiti panašaus kenksmingumo teršalai, taikomas tarifas 191 Eur/t. III-iajai teršalų grupei, į kurią įeina cinkas, varis, manganas ir kt. ir jų junginiai ir daugelis kitų sveikatai kenksmingų teršalų, nustatytas tarifas 24 Eut/t. Teršalai, kurie priskirti IV-jai teršalų grupei, tokie kaip nediferencijuoti pagal sudėtį LOJ, amoniakas, terpentinas, fosforo rūgštis, ir daugelis kitų yra apmokestinami simboliniu 4 Eur/t tarifu. Mokesčio tarifai teršalams, išmetamiems iš stacionarių taršos šaltinių į vandens telkinius, nustatyti įstatymo 1 priedėlyje, yra šie: BDS₇–256 Eur/t, bendrasis azotas – 201 Eur/t ir bendrasis fosforas – 1007 Eur/t. Esami tarifai neskatina mažinti vandens taršos šiais teršalais ir neprisideda prie nustatytų tikslų įgyvendinimo bei geros vandens būklės užtikrinimo.
Įstatymo 2 priedėlyje teršalams ir (ar) teršalų grupėms priskirtiems teršalams, išmetamiems į aplinką, nustatyti mokesčio tarifų koeficientai, kurie taikomi apskaičiuojant didesnio tarifo mokestį už viršnormatyvinę ir (ar) nuslėptą taršą. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai indeksuojami pagal Lietuvos Respublikos LR Vyriausybės nustatytą mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką kaip įtvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje. Pagal šią tvarką apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas palyginus 2018 m. gruodžio mėnesio kainas su 2007 m. gruodžio mėnesio kainomis yra lygus 1,306. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, Įstatymo projekte į atmosferą išmetamiems teršalams iš stacionarių taršos šaltinių siūloma padidinti mokesčio tarifus, kurie bent iš dalies įvertintų daromos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai poveikį, būtų veiksmingesni ir prisidėtų prie oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Teršalus, kurie yra labai kenksmingi žmonių sveikatai ir aplinkai (dioksinai ir furanai, sunkieji metalai ir jų junginiai, susidarantys deginant atliekas, asbesto turinčios kietosios dalelės ir kt.), taip pat teršalus, kuriems nustatyti oro taršos mažinimo tikslai (amoniakas, nediferencijuoti pagal sudėti LOJ), siūloma iš 2000-01-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtinto apmokestinamų teršalų grupių, kurioms priskirti šie teršalai, sąrašo perkelti į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, nustatant jiems individualų mokesčio tarifą.
Įvertinus tai, kad dabar taikomi mokesčio tarifai neveiksmingi ir neprisideda prie aplinkos taršos mažinimo, o mokamas mokestis nepadengia sąnaudų, reikalingų taršos prevencijai ir taršos problemoms spręsti, todėl siūloma padidinti Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus mokesčio tarifus apmokestinamųjų teršalų grupėms atitinkamai: I-III teršalų grupėms nustatytą tarifą didinti vidutiniškai tris kartus, o ketvirtai grupei – penkis kartus. Pateikiami siūlymai dėl mokesčio tarifų didinimo atskiriems teršalams ir teršalų grupėms, išmetamiems į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių, nurodyta lentelėje:
Teršalas ir grupė, kuriai jis priskirtas LRV 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr 53) Tarifas, Eur/t Siūlomas tarifas, Eur/t Dioksinai ir furanai
Sunkieji metalai ir jų junginiai (I-III grupė) nuo 406 iki24
Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas (II grupė)191450 Asbesto turinčios kietosios dalelės (I grupė)406
NH₃ (amoniakas) (IV grupė)420 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) (IV grupė)4450
kietosios dalelės pripažintos kancerogeniniu veiksniu, siūloma padidinti mokesčio tarifą kietosioms dalelėms (organinėms ir neorganinėms) nuo 61 Eur/t iki 225 Eur/t. Amoniakas aplinkoje dalyvauja (yra prekursorius) antrinių kietųjų dalelių formavimesi, todėl padidinus mokesčio tarifą už amoniaką (tiek pat, kiek ir visai IV teršalų grupei, kuriai jis priskirtas pagal galiojantį įstatymą), bus netiesiogiai prisidedama prie aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis mažinimo ir aplinkos oro kokybės gerinimo.
Kietųjų dalelių tarifo padidinimas prisidės ne tik prie oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo ir oro kokybės gerinimo, bet ir prie klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Sunkiesiems metalams ir jų junginiams, taip pat ir kitiems teršalams tarifų padidinimas prisidės prie Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl sunkiųjų metalų, Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų, Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ir kitų šios konvencijos protokolų reikalavimų valdyti išmetamą teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas juose nurodytais ataskaitiniais metais išmestas kiekis, vykdymo. Siekiant įgyvendinti bendrosios vandenų direktyvos nuostatas ir ekonominių priemonių pagalba siekti užtikrinti gerą vandenų būklę, turi būti sumažinta vandens tarša ir pasiektas nuotekų išvalymas iki leistinų teršalų išleidimo į aplinką normatyvų. Mažinant išmetamų į vandens telkinius teršalų kiekį ir gerinant nuotekų išvalymą, kad kuo mažiau būtų teršiami vandens telkiniai, siūloma padidinti mokesčio tarifus šiems į vandens telkinius išmetamiems teršalams: BDS₇, bendrajam fosforui, bendrajam azotui, sulfatams ir chloridams. Atsižvelgus į nustatytus vandens telkinių kokybinius tikslus ir į kaimyninių šalių patirtį, siūloma mokesčio tarifą BDS₇ padidinti dvigubai, bendrajam azotui – 3 kartus ir bendram fosforui – 3,5 karto. Sulfatams tarifas didinamas nuo 0,58 iki 15 Eur/t ir chloridams – nuo 2,8 iki 30 Eur/t atitinkamai.
Įvertinus tai, kad Įstatymo 1 priedėlis papildytas į atmosferą išmetamais teršalais, kuriems siūlomi nustatyti individualūs mokesčio tarifai, atitinkamai turi būti keičiamas Įstatymo 2 priedėlis, papildant jį šių teršalų grupėms, kurioms jie priklausė, nustatytais tarifų koeficientais taikomais mokesčiui už viršnormatyvinę oro taršą apskaičiuoti. Siekiant išlaikyti tą patį mokesčio tarifo dydį teršalams, kurių tarifai nekeičiami, juos siūloma indeksuoti pagal dabar taikomą indeksavimo koeficientą 1,306, įvertinantį vartotojų kainų pokytį per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio iki 2007 metų gruodžio. Atsižvelgus į tai, atitinkamai yra keičiama mokesčio už aplinkos teršimą tarifų, nustatytų Įstatymo 1 priedėlyje, indeksavimo tvarka, pagal kurią mokesčio tarifai būtų indeksuojami taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuotą Lietuvos statistikos departamento palyginus mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio kainas su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis. Tai leistų visiems mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatytiems teršalų tarifams, kurie šiuo Įstatymu didinami ir kurie nekeičiami, o tik indeksuojami pagal dabar nustatytą indeksavimo koeficientą, taikyti vienodą indeksavimo tvarką. Pakeitus indeksavimo tvarką būtų išvengta situacijos, kai naujai nustatyti mokesčio tarifai būtų indeksuojami pagal dabar nustatytą indeksavimo tvarką, t. y. taikant indeksavimo koeficientą, kuris apskaičiuotas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2007 m. gruodžio mėnesio kainomis. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai: Poveikis aplinkai bus teigiamas, nes prisidės prie Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos ir direktyvos tikslų pasiekimo, Bendrosios vandenų direktyvos nuostatų, taip pat oro kokybės gerinimo, klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo, neigiamo aplinkos taršos poveikio sveikatai mažinimo. Poveikis valstybės finansams: Neigiamo poveikio valstybės finansams nenumatoma. Įvertinus aplinkosauginių mokesčių tikslingumą, kurio paskirtis ne fiskalinė, o skatinamoji, tikimasi, kad daugiau lėšų teršėjas nukreips investicijoms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu ir taršos mažinimu. Atsižvelgus į nepatenkinamą oro kokybės situaciją miestuose, planuojama, kad padidinus mokestį teršėjai imsis prevencinių ir oro taršos mažinimo priemonių, kurios prisidės prie taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo. Jei šį priemonė pasiektų pagrindinį tikslą, skatintų investicijas į aplinkos taršos prevenciją ir naujų modernesnių technologijų diegimą, būtų sutaupytos biudžeto lėšos, nes mažiau biudžetų išlaidų reikėtų taršos priemonių įgyvendinimui. Deklaracijų duomenimis (mokesčio už išmetamus į atmosferą teršalus deklaruota: 2015 m. – 3,6 mln. Eur,
mokestį, o ne investuoti į taršos mažinimo priemones, mokestinės įplaukos už teršalus išmetamus į atmosferą išaugtų nuo 3 mln. Eur. iki 9 mln. Eur. per metus. Dėl padidėjusių mokesčio tarifų už teršalus, išmetamus į vandens telkinius mokestinės įplaukos padidėtų nuo 2 mln. Eurų iki 3 mln. Eur per metus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių bendros įplaukos išaugtų nuo 5 mln. iki 12 mln. Eur. per metus.
Eur. per metus. Surinktos lėšos būtų panaudotos aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti savivaldybėse, kurių 70 proc. įskaitoma į Savivaldybių aplinkos apsaugos specialiąsias rėmimo programas ir įmonių naujų technologijų, finansuojamų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos, į kurią įskaitoma 30 proc. sumokėto mokesčio sumos, įsigijimui. Poveikis administracinei naštai:
Neigiamo poveikio mokesčio mokėtojų administracinei naštai nenumatoma, kadangi mokesčio apskaičiavimas ir deklaravimas nesikeičia. 6. Kokią įtaką priimtas projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai poveikio neturės. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas paskatins teršėjus investuoti į taršą mažinančias priemones ir modernias technologijas, kurios ne vien tik prisideda prie taršos mažinimo, bet taupo energijos suvartojimą, efektyviau naudoja žaliavas ir mažiau teršia aplinką. Kadangi šios investicijos verslui ne tik kainuoja, bet ir gerina darbo efektyvumą, todėl šių ekonominių priemonių įgyvendinimas nesietinas su verslo sąlygų pabloginimu, priešingai tai būtų stimulas atnaujinti įrenginius pakeičiant juos efektyvesniais ir mažiau taršiais. Naujų ir mažiau taršių technologijų taikymas ne tik pagerins aplinkos kokybę, bet taip pat leis sutaupyti žaliavas. Trumpuoju laikotarpiu mokesčio padidinimas teršėjų pareikalaus daugiau išlaidų prevencijai ir taršos mažinimo priemonių diegimui, o tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nesumažins išmetamų į aplinką teršalų kiekio, mokesčio tarifo padidinimas pareikalaus daugiau sumokėti už šiuos teršalus.
Atlikus preliminarų vertinimą, kokį poveikį turės mokesčio padidinimas už kai kuriuos teršalus skirtingiems sektoriams, pavyzdžiui, kaip tai įtakos gyvulininkystės produkcijos savikainą ir ūkių konkurencingumą rinkoje, nustatyta, kad visam kiaulių auginimo sektoriui mokestinė našta, jei nebus mažinamas išmetamas teršalų kiekis, padidėtų apytiksliai 2,8 karto, pavyzdžiui, kiaulių ūkiui, kurio pajėgumas –28 000 kiaulių, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių padidės nuo 553 Eur iki 1778 Eur per metus, vidutiniškai vienai kiaulei apskaičiuota mokestinė našta sudarys 0,06 Eur, o produkcijos gyvo svorio pardavimo kainoje sudarys apie 0,001 Eur. Dėl tarifų padidinimo už į vandenį išmetamus teršalus, jei visas tarifo dydis būtų įskaičiuotas į paslaugos kainą, joje mokesčio dydis išaugtų nuo 1,8 proc. iki 6 proc., pavyzdžiui, dabartinė nuotekų tvarkymo kaina, kuri sudaro 0,76 Eur./m³, po tarifų padidinimo sudarytų 0,80 Eur/m³, gyventojui, kuris per mėnesį į nuotekų surinkimo tinklus išleidžia 4 m³nuotekų per mėnesį, vietoj dabar mokamo paslaugų tarifo 3,04 Eur už išleidžiamas nuotekas mokės 3,20 Eur per mėnesį, o per metus atitinkamai vietoj 36,48 Eur mokės 38,4 Eur, bendras padidėjimas 1,92 Eur per metus. Didžiausią poveikį mokesčio padidinimas už į atmosferą išmetamus LOJ ir kietąsias daleles turėtų naftos perdirbimo įmonėms ir baldų pramonei. Dėl LOJ padidinimo tokioms įmonėms kaip AB „Orlen Lietuva“ mokestis išaugtų nuo 100 tūkst.
Eur iki kelių milijonų eurų per metus, kadangi jų išmetamas LOJ kiekis sudaro keliolika tūkstančių tonų per metus, tokia pati situacija ir su baldų gamybos įmonėmis, pavyzdžiui, baldų gamintojai UAB Felit „IKEA Lietuva“ ši suma nuo 9 tūkst. eurų per metus išaugtų iki 45 tūkst. Eur per metus už kiekį, kuris neviršija leistino normatyvo. Taip pat tai paliestų ir kitus gamintojus, kurie turi TIPK leidimus ir išmeta į aplinką LOJ-us. Dabartinis mokestis, taikomas už teršalus, išmetamus į vandenį ir atmosferą, kurių tarifas yra dinamas, beveik visais atvejis yra mažesnis, o lyginant su kai kuriomis šalimis net kelis kartus, pavyzdžiui už tokius kenksmingus teršalus išmetamus į atmosferą, kaip sunkieji metalai, LOJ tarifas apie 20 kartų mažesnis nei Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, kietųjų dalelių (organinių ir neorganinių) nuo 3 iki 5 kartų mažesnis nei Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, o amoniako tarifas 4 kartus mažesnis nei Latvijoje ir net 20 kartų mažesnis nei Lenkijoje. Kai kurios šalys, tokios kaip Slovakija, Čekija, nustato mokesčius teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Pastebėtina, kad net padidinus šį tarifą kai kurioms teršalų grupėms jis dar nepasiekia Slovakijos mokesčio lygio, tačiau būtų didesnis nei Čekijoje. Tiesa, dėl naudojamų skirtingų apmokestinimo metodikų ir principų sunku palyginti mokesčio dydį, taikomą už oro taršą, su tokiomis šalimis kaip Švedija, Danija, Vokietija, kurios apmokestina taršą jau pradinėje stadijoje per naudojamus energijos išteklius, medžiagas ir žaliavas, todėl palyginimui pasirinktos tik tos šalys, kurios turi tokią pačią ar panašią apmokestinimo sistemą. Be to, kiekviena šalis turi savo specifiką dėl vykdomos pramonės ir kylančių problemų oro bei vandens taršos srityse, kuri atitinkamai pakoreguoja apmokestinimo bazę bei mokesčio tarifo dydį. Dėl šios priežasties, kai kurio šalys turi metano, CO₂ mokestį ir pan. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektą, kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte nėra naujų sąvokų ar terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, ar jie atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projekto įgyvendinimui nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabų ir pasiūlymų neturi.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos pasitarimo metu. Pastabos dėl kurių nebuvo susitarta pasitarimo metu pateikiamos derinimo pažymoje. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės priemonės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. IV. Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projekto
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2 , 9, 11 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Monitoringo įstatymo pakeitimo projektas) parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 1.4 papunktį, siekiant užtikrinti ūkio subjektų išmetamų /išleidžiamų teršalų ir jų poveikio aplinkos elementams tyrimų patikimumą. Šiuo metu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatomi ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų viršijimai, tačiau ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys viršijimų nerodo.
Laboratorijos, teikiančios paslaugas ūkio subjektams, kuriems pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus reikalinga atlikti savo ūkinės veiklos aplinkos monitoringą, turi būti akredituotos arba turėti Aplinkos apsaugos agentūros teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus, suteikiančius teisę laboratorijoms vykdyti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus (toliau – Leidimai). Siekiant, kad Leidimus turinčių laboratorijų atliekami tyrimai atitiktų visus laboratoriniams tyrimams nustatytus reikalavimus, Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu griežtinami reikalavimai ėminių, reikalingų laboratoriniams tyrimams atlikti, ėmimui, o nuo
numatytus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdyti galėtų tik tos laboratorijos, kurios yra akredituotos standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius, reikalingus laboratorinių tyrimų atlikimui. Aplinkos monitoringo įstatyme šiuo metu nurodyta, kad leidimų išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, tačiau nei Leidimų išdavimo, nei galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo sąlygos įstatyme nėra apibrėžtos. Leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus įtvirtinus Aplinkos monitoringo įstatyme, bus įgyvendinta Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas),
ribojama tik įstatymu“.
Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 12 p., jeigu, pateikus tinkamai įformintą prašymą išduoti licenciją kartu su visais licencijai išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas ją išduoti per veiklos licencijavimą reguliuojančių įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad licencija išduota, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kuriais licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu ir tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimas atlikti laboratorinius tyrimus išduodamas ne tik atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir informaciją, bet ir įsitikinus, kad laboratorija turi technines galimybes šiai laboratorinei veiklai vykdyti ir laboratorijos kompetencija atitinka standarte LST EN ISO/IEC 17025 nustatytus bendruosius kompetencijos reikalavimus, į tai, kad šis Leidimas leidžia paslaugos gavėjams tikėtis, kad bus suteikta kokybiška paslauga ir gauti duomenys bus patikimi, įstatymu nustatyti išimtis, kad tik išduotas Leidimas suteikia teisę vykdyti šią veiklą. Įstatymo projekte numatoma, kad, jei Leidimas buvo panaikintas laboratorijai, kuri per nustatytą terminą nepašalino pažeidimo, nauja paraiška Leidimui išduoti gali būti pateikta ne anksčiau kaip po 6 mėn. Pažymėtina, kad Leidimo panaikinimas kaip bausmė netenka prasmės, jei iš karto po Leidimo panaikinimo ūkio subjektas gali teikti paraišką naujam Leidimui gauti.
Šia nuostata siekiama skatinti Leidimus turinčias laboratorijas pašalinti pažeidimus per kontroliuojančios institucijos nustatytą laikotarpį, taip pat mažinti administracinę naštą leidimus išduodančiai institucijai (naikinti leidimą ir po to iš karto nagrinėti naujai pateiktą paraišką). Pažymėtina, kad panašus teisinis reglamentavimas yra nustatytas ir kitose srityse, pvz., Lietuvos Respublikos teismo ekspertizes įstatymo nuostatos dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo (6 str. 14 d. „Jeigu teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas buvo pripažintas negaliojančiu šio straipsnio 13 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais, į teismo ekspertizės įstaigą dėl teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ir naujo teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatos dėl licencijų išdavimo (11 str. 2 d. 5 p. „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams išduodamos, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:<...>5. per pastaruosius penkerius metus juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui nebuvo panaikintas licencijos galiojimas šio straipsnio 15 dalies 3 punkte, 16 dalies 4 punkte ar šio Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais“). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė:
Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]. 2.
ministerijos Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji specialistė Aušra Palubinskienė, tel. 8 706 63606, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytus laboratorinius tyrimus ir matavimus gali atlikti laboratorijos, turinčios Aplinkos apsaugos agentūros išduotus Leidimus arba akredituotos laboratorijos. Dabartinis reglamentavimas asmenims (laboratorijoms), norintiems vykdyti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus (sau arba teikiant paslaugas kitiems), leidžia rinktis vieną iš dviejų alternatyvų – arba teikti paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai Leidimui gauti arba atlikti akreditavimosi procedūras. Leidimų, suteikiančių teisę laboratorijoms vykdyti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo panaikinimą reglamentuoja Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio
atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti reikalavimą laboratorijoms, imančioms ėminius, reikalingus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratoriniams tyrimams atlikti, turėti Leidimus vykdyti šią veiklą.
Nuo 2025 m. nustatyti reikalavimą, kad ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdyti galėtų tik tos laboratorijos, kurios yra akredituotos standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius, reikalingus laboratorinių tyrimų atlikimui. Monitoringo įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti 5 metų laikotarpį, per kurį Leidimus turinčios laboratorijos, vykdančios ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, galėtų pasirengti tęsti šią veiklą pasikeitus reikalavimams pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą atliekamiems tyrimams. Pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdančios laboratorijos turės akredituotis, jei planuos ir po 2025 m. sausio 1 d. teikti šią paslaugą ūkio subjektams. Siūlomi Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatų pakeitimai sudarytų prielaidas gauti patikimesnius ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimus turinčios laboratorijos, ketinančios ir po 2025 m. sausio 1 d. atlikti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratoriniams tyrimus ir matavimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas, turės akredituotis, tikėtina sumažėtų administracinė našta Aplinkos apsaugos agentūrai, kadangi sumažėtų laboratorijų, kurių priežiūrą ji vykdo.
Šiuo metu Leidimus turinčių laboratorijų yra apie 140. Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu įstatyme įtvirtinus Leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus, Aplinkos apsaugos agentūra turės galimybę nustačius pažeidimus apriboti Leidimą turinčios laboratorijos veiklą, kadangi vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, 18 punktu, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus, bus efektyviau vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šiuo metu Leidimus turinčios laboratorijos ir kitos laboratorijos, kurios norės po 2025 m. sausio 1d. teikti paslaugą ūkio subjektams, atlikdami taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas, turės akredituotis.
Dėl šios priežasties tikėtina padidės laboratorinių tyrimų (paslaugų) kaina visiems aplinkos monitoringą vykdantiems subjektams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Monitoringo įstatymo pakeitimo projektą į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Monitoringo įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Monitoringo įstatymo pakeitimo projekte siūlomos įvesti naujos ir tikslinamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Monitoringo įstatymo pakeitimo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymų įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr.
monitoringo nuostatų patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame bus nustatyta Leidimų ėminių, reikalingų atlikti laboratorinius tyrimus, gavimo tvarka. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. D1-68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 652 „Dėl Aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės sistemos nuostatų patvirtinimo“ bus pripažintas negaliojančiu. Šie teisės aktai turėtų būti priimti Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimus. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabų ir pasiūlymų šiam projektui neturi. Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pastabą atsižvelgta. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Ūkio subjektų aplinkos monitoringas, ūkio subjektų aplinkos monitoringo programa. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
PRIEDAS Palyginimui kitose šalyse taikomi mokesčio tarifai už oro taršą Teršalai išmetami į atmosferą Tarifai, Eur/t Indeksuoti tarifai (*) Eur/t Kaimyninėse šalyse taikomi tarifai, Eur/t Siūlomi tarifai Eur/t Latvija Lenkija Estija Čekija Danija Slovakija123456789
6180
160
191
196
104 - 36,9920 Sunkieji metalai (kadmis, nikelis, gyvsidabris, alavas, švinas, cinkas, selenas, chromas, varis)
40653031
406
406
31 137060 CO2 - - 4,5 0,070 Oro tarša iš mažų katilų - šiluminė galia mažesnė nei 5 MW 1,09-7,39 (1000kg kuro) Oro tarša, tvarkant benziną 0.083 - 1.42 1000kg benzino Tarša iš paukštininkystės 1.18 - 9.85 už 100 vienetų Teršalai išmetami į vandens telkinius BDS₇256
201
103
201
2019-07-26
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6¹ straipsnyje nereikėtų nurodyti jame minimos Aplinkos apsaugos agentūros teisinės formos (pvz., biudžetinė įstaiga ar pan.), nes jokiame galiojančiame įstatyme tai nėra nurodyta. 2. Iš projekto
straipsnio nuostatų nėra aišku iš kokių lėšų būtų finansuojami valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, jei, pavyzdžiui, atliktais tyrimais būtų nustatyta leistinas normas atitinkanti tarša ir pan. Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto nuostatų siekiant pašalinti šį neaiškumą. 3. Projekto
aiškus formuluotės „kai iki patikrinimo pabaigos“ turinys, nes neaišku, koks patikrinimas (pavyzdžiui, ūkio subjekto veiklos ar koks kitas) turimas omeny. 4. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar žodžiu duoti ir patikrinimą įforminančiame dokumente fiksuojami reikalavimai (nurodymai) turi tokią pačią teisinę galia, kaip ir nustatyta forma surašytas privalomasis nurodymas, t. y. ar patikrinimą įforminantis dokumentas taip pat yra laikomas vykdomuoju dokumentu. Taip pat nėra aiški žodžiu duotų reikalavimų apskundimo bei terminų pratęsimo tvarka. Projekto nuostatos tikslintinos. 5.
5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokie subjektai - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir/ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančios institucijos atstovai - sudarytų šiose projekto nuostatose nurodytą komisiją. Be to, nėra aiškūs šios komisijos veiklos pagrindai (ar ji būtų nuolatinai veikianti komisija ar sudaroma tik tam tikru konkrečiu atveju). Pastebėtina ir tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatomas pagal šios komisijos sprendimą, o pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas atsižvelgiant į šios komisijos siūlymą, taigi, nėra aiškūs šios komisijos įgaliojimai, jų pobūdis (privalomojo pobūdžio sprendimai ar rekomendacinio pobūdžio siūlymai). 6. Projekto
prašymas pratęsti privalomo nurodymo įvykdymo terminą gali būti paduotas ne vėliau nei 2 darbo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino (kai įvykdymo terminas mažiau nei 5 darbo dienos) arba ne vėliau nei 5 darbo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino (kai įvykdymo terminas ilgesnis nei 5 darbo dienos). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatomas minimalus privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas, todėl galimi atvejai, kai privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas ir prašymo jį pratęsti terminas sutaps ar net privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas bus trumpesnis nei prašymo pratęsimo pateikimo terminas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, nustatant galimą minimalų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. 7.
aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamu įstatymo projektu yra įvedamas naujas teisinis reguliavimas, leidžiantis valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai kreiptis į antstolį dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Minėtame rašte pažymima, kad toks teisinis reguliavimas leis išvengti atvejų, kai asmenys nevykdo privalomųjų nurodymų reikalavimų, susimoka baudas už nevykdymą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisinių įrankių šiuos asmenis priversti privalomuosius nurodymus vykdyti. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinais keliais aspektais:
Pirma, įvertinus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nurodytų privalomųjų nurodymų rūšis ir pobūdį – nutraukti konkrečią veiką, taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones, užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę ar pašalinimą, taikyti prevencines priemones pažeidimui išvengti ir t.t. - kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimus bus įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą priversti asmenis įvykdyti privalomuosius nurodymus, nes minėtiems asmenims geranoriškai nesutikus vykdyti privalomajame nurodyme įtvirtintų įpareigojimų, iš projektu teikiamų nuostatų nėra aišku, kaip priverstine tvarka jie būtų fiziškai įvykdomi. Atkreiptinas dėmesys, kad teršalų šalinimas, jų valdymas, pažeidimo pasekmių šalinimas, konkrečių prevencinių priemonių taikymas ir kita įstatymo projekte išvardinta veikla nėra priskiriama įprastinėms antstolių funkcijoms pagal Antstolių įstatymą. Taigi šiuo atveju antstoliai galėtų suformuoti reikalavimą vykdyti privalomąjį nurodymą, o jo nevykdant – kreiptis į teismą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad CPK LVII skyriuje „Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai“, taip pat nėra numatyta jokių nuostatų, detalizuojančių keičiamame įstatyme įtvirtintų privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo proceso. Pastebėtina, kad CPK 771 straipsnio
nustatytos formos aktą tik dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyto privalomojo nurodymo, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme taip pat yra įtvirtinamas kur kas detalesnis privalomųjų nurodymų vykdymo proceso reglamentavimas, pavyzdžiui nurodant, kad jeigu asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (14 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnyje „Statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą“ yra detaliai išdėstomos antstolio funkcijos privalomojo nurodymo vykdymo procese, pavyzdžiui šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinant, kad jeigu per nustatytą terminą asmuo neįvykdė teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius, o jame numatyta teisė juos pašalinti minėto asmens lėšomis, teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą vykdantis antstolis ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki griovimo (ardymo) darbų pradžios informuoja asmenį apie numatomą šių darbų pradžią ir pabaigą, taip pat apie tai, kad po statinio nugriovimo ar jo dalies
(dalių) išardymo likusios konstrukcijos ir jų dalys bus sutvarkytos ir išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis, jeigu asmuo iki numatomos darbų pradžios raštu neinformuos antstolio, kad pats tinkamai atliks šiuos veiksmus per antstolio nustatytą terminą. Priešingu atveju konstrukcijos ir jų dalys sutvarkomos ir išvežamos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir CPK pakeitimų projektas, o teikiamas įstatymo projektas pildomas nuostatomis, detalizuojančiomis privalomųjų nurodymų vykdymo procesą. Antra, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) privalomąjį nurodymą ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius perduoda privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo. Pastebėtina, kad kompleksiškai įvertinus keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymą, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesuponuoja dvigubo baudimo už tą pačią veiką. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo ir perdavus privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, antstolis, asmeniui nevykdant jo reikalavimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, kreipiasi į teismą ir privalomojo reikalavimo nevykdančiam asmeniui gali būti skiriama bauda. Tuo tarpu vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, suėjus privalomojo nurodymo terminui ir asmeniui nevykdant privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti asmenį atsakomybėn, t. y., skirti baudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsniu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dvigubas baudos skyrimas už tą pačią veiką, nors ir skirtingais teisiniais pagrindais, yra proporcingas projektu siekiamam tikslui – kad privalomųjų reikalavimų nevykdantys asmenys negalėtų išvengti nurodyme įtvirtintų reikalavimų įvykdymo sumokėdami baudas. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl pakartotinio privalomojo nurodymo teikimo bei aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir ANK 317 straipsnio, nustatančio atsakomybę už pakartotinio privalomojo nurodymo nevykdymą, bei 318 straipsnio, nustatančio atsakomybę už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą, pakeitimai. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir ANK 505 straipsnio 1 dalies bei 589 straipsnio 31 punkto nuostatos (jei ANK 318 straipsnis būtų pripažįstamas netekusiu galios). Kartu pažymėtina, kad pagal ANK 317 straipsnio nuostatas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn galima tik tuo atveju, jei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai neįvykdomi laiku.
Tuo tarpu projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti „jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą“, t. y., projekto nuostatose nustatytas didesnis veikų ratas, už kurias asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, nei ANK 317 straipsnyje. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos ir ANK 317 straipsnio nuostatos neturėtų būti tarpusavyje derintinos. Be to, minėtu aspektu reikėtų tarpusavyje suderinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas su Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis juridinių asmenų atsakomybę už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Kadangi teikiamame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, atitinkamai turėtų būti keičiamas (pripažįstamas netekusiu galios) ir Aplinkos apsaugos įstatymo 127 straipsnis, nustatantis juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo NR. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-3708) keisti šio įstatymo 126 ir 127 straipsnių nesiūloma. 9.
numatyta prievolė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai (18 straipsnio 5 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu nauja redakcija išdėsčius keičiamo įstatymo IV skyriaus antrąjį skirsnį, minėtų nuostatų dėl ieškinio pareiškimo teisme dėl padarytos žalos aplinkai nebelieka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti pildomos. 10. Projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, išbraukiant žodį „pakeitimo“, o vietoj formuluotės „vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu reglamentavimu“ įrašytina formuluotė „pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą“. 10. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
straipsnio pavadinime prieš žodį „papildymas“ įrašytinas žodis „Įstatymo“, o šio straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis
„įstatymą“. Be to atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir įstatymo pavadinimas,
prieš žodį „papildymas“ įrašant žodį „įstatymo“;
straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“;
straipsnio pavadinimas dėstytinas taip „IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios“;
projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, projekto 7 straipsnio pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. liepos 2 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.
IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3627), kurio nuostatose siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte keisti kai kurias keičiamo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
laboratorinių tyrimų“ sąvoka, tačiau 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio pavadinime nurodomi „valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai“. 2. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamas sąvokas „bet kuriuo metu“ ir „bet kuriuo paros metu“. Taip pat šių projekto nuostatų formuluotėje „laikydamiesi kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų“ brauktinas žodis „kituose“. 3. Projekto
reglamentuojami skirtingi klausimai - reikalavimai pavedimo turiniui ir su valstybiniais laboratoriniais tyrimais susijusių teisės aktų tvirtinimas. Šie klausimai turi būti reglamentuojami atskirose straipsnio dalyse, o reikalavimai pavedimo turiniui turi būti dėstomi po straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios pavedimo pateikimą. Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą ir būtų keičiama 6¹straipsnio struktūrinių dalių numeracija, reikėtų įvertinti, ar atitinkamai nereikėtų tikslinti ir šio straipsnio 2 dalyje pateiktas nuorodas į šio straipsnio 5 ir 6 dalis, 4 dalyje pateiktą nuorodą į šio straipsnio 3 dalį. 4. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 8 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar aplinkos ministras, nustatydamas valstybinių laboratorinių tyrimų apmokėjimo tvarką, šią tvarką turėtų suderinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, ar ne. 5.
vartojami terminai „leidimo sąlygų nesilaikymas“ ir „leidimo sąlygų pažeidimas“ turi būti suvienodinti, nes taršos leidimo sąlygų nesilaikymas savo turiniu nesiskiria nuo šių sąlygų pažeidimo. 6. Projekto
vienintelis privalomojo nurodymo turinys – „sustabdyti tokią veiklą“, tačiau pagrindas šio nurodymo davimui, įvardinamas įvykęs esminis objekto ar įrenginio pokytis, dėl kurio, be kita ko, „negali būti laikomasi leidimo sąlygų“ ar
„negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė“. Šiais
atvejais neaišku, kokia veikla turima omenyje ir turėtų būti sustabdyta. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks leidimas (pavyzdžiui, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ar kokie kiti leidimai) turimas omeny. 7. Nėra aiškus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose vartojamos sąvokos „atsakingi asmenys“ turinys, t. y., neaišku, už ką tokie asmenys turėtų būti „atsakingi“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose šio straipsnio 1 dalies nuostatose vartojama sąvoka „asmenys“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą. 8. Projekto
nuostata „esant ar atsiradus žalai“, nes abu žalą apibrėžiantys žodžiai šioje konstrukcijoje yra identiški ir vienas kito atžvilgiu papildomo turinio nenustato. 9. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 1 dalies 9 punkte po žodžių „kai aplinkos apsaugą“ įrašytini žodžiai „ir (ar) gamtos išteklių naudojimą“. 10.
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai galėtų būti skundžiami aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui bei teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata turėtų būti tikslinama nustatant, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka būtų skundžiamas ne pareigūno žodžiu duotas reikalavimas, o šį reikalavimą įforminantis teisės aktas. 11. Atsižvelgiant į tai, kad privalomojo nurodymo apskundimas bei jo panaikinimas reglamentuojamas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnyje, tikslintina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiama nuoroda. 12. Projekto
prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gali būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pažymime, kad ši nuostata leidžia pateikti prašymą paskutinę privalomojo nurodymo galiojimo dieną iki darbo dienos pabaigos (įteikti paštui arba kurjeriui – iki kalendorinės paros pabaigos). Tačiau toje pačioje dalyje nustatoma ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens pareiga tokį skundą išnagrinėti taip pat iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Projekto nuostatos tikslintinos, nes prašymo pateikimo ir jo išnagrinėjimo terminai negali sutapti – tam tikrais atvejais prašymo išnagrinėti būtų fiziškai neįmanoma. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2019-11-06
pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Gintarė Rimeisienė.
Kviestieji asmenys: Aplinkos Viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos ministerijos kancleris – Arminas Mockevičius, Klaipėdos rajono meras – Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono vicemerė - Violeta Riaukienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyr. specialistė - Aušra Palubinskienė, Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamentas Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyriausioji specialistė - Virginija Kalesinskienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė - Dalia Židonytė, Žemės ūkio viceministras – Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministro patarėja - Giedrė Pupšytė, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas – Karolis Anužis, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas, Seimo narė – Virginija Vingrienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Jonas Sviderskis - Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius, Žemės ūkio rūmų direktorius – Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas – Algis Baravykas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovės – Raminta Radavičienė ir Vilma Platelienė, Klaipėdos marių bendruomenės atstovės Ligita Girskienė ir Raimonda Zaborė,
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pa, taisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707 3(6¹)
(toliau – keičiamas įstatymas) 6¹ straipsnyje nereikėtų nurodyti jame minimos Aplinkos apsaugos agentūros teisinės formos (pvz., biudžetinė įstaiga ar pan.), nes jokiame galiojančiame įstatyme tai nėra nurodyta. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707 3(6¹)
straipsnio 7 dalies ir kitų šio straipsnio nuostatų nėra aišku iš kokių lėšų būtų finansuojami valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, jei, pavyzdžiui, atliktais tyrimais būtų nustatyta leistinas normas atitinkanti tarša ir pan. Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto nuostatų siekiant pašalinti šį neaiškumą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37075
straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra pakankamai aiškus formuluotės „kai iki patikrinimo pabaigos“ turinys, nes neaišku, koks patikrinimas (pavyzdžiui, ūkio subjekto veiklos ar koks kitas) turimas omeny. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37075
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar žodžiu duoti ir patikrinimą įforminančiame dokumente fiksuojami reikalavimai (nurodymai) turi tokią pačią teisinę galia, kaip ir nustatyta forma surašytas privalomasis nurodymas, t. y. ar patikrinimą įforminantis dokumentas taip pat yra laikomas vykdomuoju dokumentu. Taip pat nėra aiški žodžiu duotų reikalavimų apskundimo bei terminų pratęsimo tvarka. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr.
straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokie subjektai - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir/ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančios institucijos atstovai - sudarytų šiose projekto nuostatose nurodytą komisiją. Be to, nėra aiškūs šios komisijos veiklos pagrindai (ar ji būtų nuolatinai veikianti komisija ar sudaroma tik tam tikru konkrečiu atveju). Pastebėtina ir tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatomas pagal šios komisijos sprendimą, o pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas atsižvelgiant į šios komisijos siūlymą, taigi, nėra aiškūs šios komisijos įgaliojimai, jų pobūdis (privalomojo pobūdžio sprendimai ar rekomendacinio pobūdžio siūlymai). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37075
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatoma, kad prašymas pratęsti privalomo nurodymo įvykdymo terminą gali būti paduotas ne vėliau nei 2 darbo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino (kai įvykdymo terminas mažiau nei 5 darbo dienos) arba ne vėliau nei 5 darbo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino (kai įvykdymo terminas ilgesnis nei 5 darbo dienos). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatomas minimalus privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas, todėl galimi atvejai, kai privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas ir prašymo jį pratęsti terminas sutaps ar net privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas bus trumpesnis nei prašymo pratęsimo pateikimo terminas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, nustatant galimą minimalų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37075
teikiamu įstatymo projektu yra įvedamas naujas teisinis reguliavimas, leidžiantis valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai kreiptis į antstolį dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Minėtame rašte pažymima, kad toks teisinis reguliavimas leis išvengti atvejų, kai asmenys nevykdo privalomųjų nurodymų reikalavimų, susimoka baudas už nevykdymą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisinių įrankių šiuos asmenis priversti privalomuosius nurodymus vykdyti. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinais keliais aspektais:
Pirma, įvertinus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nurodytų privalomųjų nurodymų rūšis ir pobūdį – nutraukti konkrečią veiką, taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones, užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę ar pašalinimą, taikyti prevencines priemones pažeidimui išvengti ir t.t. - kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimus bus įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą priversti asmenis įvykdyti privalomuosius nurodymus, nes minėtiems asmenims geranoriškai nesutikus vykdyti privalomajame nurodyme įtvirtintų įpareigojimų, iš projektu teikiamų nuostatų nėra aišku, kaip priverstine tvarka jie būtų fiziškai įvykdomi. Atkreiptinas dėmesys, kad teršalų šalinimas, jų valdymas, pažeidimo pasekmių šalinimas, konkrečių prevencinių priemonių taikymas ir kita įstatymo projekte išvardinta veikla nėra priskiriama įprastinėms antstolių funkcijoms pagal Antstolių įstatymą.
Taigi šiuo atveju antstoliai galėtų suformuoti reikalavimą vykdyti privalomąjį nurodymą, o jo nevykdant – kreiptis į teismą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK LVII skyriuje „Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai“, taip pat nėra numatyta jokių nuostatų, detalizuojančių keičiamame įstatyme įtvirtintų privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo proceso. Pastebėtina, kad CPK 771 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kad antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą tik dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyto privalomojo nurodymo, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme taip pat yra įtvirtinamas kur kas detalesnis privalomųjų nurodymų vykdymo proceso reglamentavimas, pavyzdžiui nurodant, kad jeigu asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (14 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnyje „Statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą“ yra detaliai išdėstomos antstolio funkcijos privalomojo nurodymo vykdymo procese, pavyzdžiui šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinant, kad jeigu per nustatytą terminą asmuo neįvykdė teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius, o jame numatyta teisė juos pašalinti minėto asmens lėšomis, teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą vykdantis antstolis ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki griovimo (ardymo) darbų pradžios informuoja asmenį apie numatomą šių darbų pradžią ir pabaigą, taip pat apie tai, kad po statinio nugriovimo ar jo dalies (dalių) išardymo likusios konstrukcijos ir jų dalys bus sutvarkytos ir išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis, jeigu asmuo iki numatomos darbų pradžios raštu neinformuos antstolio, kad pats tinkamai atliks šiuos veiksmus per antstolio nustatytą terminą. Priešingu atveju konstrukcijos ir jų dalys sutvarkomos ir išvežamos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir CPK pakeitimų projektas, o teikiamas įstatymo projektas pildomas nuostatomis, detalizuojančiomis privalomųjų nurodymų vykdymo procesą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37075
Antra, projekto
neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) privalomąjį nurodymą ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius perduoda privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo. Pastebėtina, kad kompleksiškai įvertinus keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymą, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesuponuoja dvigubo baudimo už tą pačią veiką. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo ir perdavus privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, antstolis, asmeniui nevykdant jo reikalavimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, kreipiasi į teismą ir privalomojo reikalavimo nevykdančiam asmeniui gali būti skiriama bauda. Tuo tarpu vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, suėjus privalomojo nurodymo terminui ir asmeniui nevykdant privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti asmenį atsakomybėn, t. y., skirti baudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsniu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dvigubas baudos skyrimas už tą pačią veiką, nors ir skirtingais teisiniais pagrindais, yra proporcingas projektu siekiamam tikslui – kad privalomųjų reikalavimų nevykdantys asmenys negalėtų išvengti nurodyme įtvirtintų reikalavimų įvykdymo sumokėdami baudas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37075
teikiamame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl pakartotinio privalomojo nurodymo teikimo bei aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir ANK 317 straipsnio, nustatančio atsakomybę už pakartotinio privalomojo nurodymo nevykdymą, bei
sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą, pakeitimai. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir ANK 505 straipsnio 1 dalies bei 589 straipsnio 31 punkto nuostatos (jei ANK 318 straipsnis būtų pripažįstamas netekusiu galios). Kartu pažymėtina, kad pagal ANK 317 straipsnio nuostatas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn galima tik tuo atveju, jei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai neįvykdomi laiku.
Tuo tarpu projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti „jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą“, t. y., projekto nuostatose nustatytas didesnis veikų ratas, už kurias asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, nei ANK 317 straipsnyje. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos ir ANK 317 straipsnio nuostatos neturėtų būti tarpusavyje derintinos. Be to, minėtu aspektu reikėtų tarpusavyje suderinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas su Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis juridinių asmenų atsakomybę už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Kadangi teikiamame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, atitinkamai turėtų būti keičiamas (pripažįstamas netekusiu galios) ir Aplinkos apsaugos įstatymo 127 straipsnis, nustatantis juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo NR. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-3708) keisti šio įstatymo 126 ir 127 straipsnių nesiūloma. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37075 9.
keičiamo įstatymo 24 straipsnyje yra numatyta prievolė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai (18 straipsnio 5 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu nauja redakcija išdėsčius keičiamo įstatymo IV skyriaus antrąjį skirsnį, minėtų nuostatų dėl ieškinio pareiškimo teisme dėl padarytos žalos aplinkai nebelieka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti pildomos. Pritarti
5
dalies nuostatos tikslintinos, išbraukiant žodį „pakeitimo“, o vietoj formuluotės „vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu reglamentavimu“ įrašytina formuluotė „pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą“. Pritarti
teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
straipsnio pavadinime prieš žodį „papildymas“ įrašytinas žodis „Įstatymo“, o šio straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „įstatymą“. Be to atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir įstatymo pavadinimas, prieš žodį „papildymas“ įrašant žodį „įstatymo“; Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37075
straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“; Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-37076
taip „IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios“; Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr.
žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
dėmesys, kad 2019 m. liepos 2 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3627), kurio nuostatose siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte keisti kai kurias keičiamo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378) 3(6¹) Išrašas iš Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacijos, Žemės ūkio rūmų bendro rašto: „<...> siūloma papildyti AAVKĮ 6¹ str.,
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų
aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų /matavimų organizavimas ir vykdymas 1.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams. Aplinkos apsaugos agentūra pati vykdo valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu (kai teritorijoje ar objekte, kuriuose turi būti atlikti matavimai ir/ar paimti ėminiai, faktiškai vykdoma veikla arba yra pagrįstos informacijos /pagrįstų įtarimų, kad vykdoma veikla, viršijanti teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka) turi teisę patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir /ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. 4.
4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo bet kuriuo paros metu (kai teritorijoje ar objekte, kuriuose turi būti atlikti matavimai ir/ar paimti ėminiai, faktiškai vykdoma veikla arba yra pagrįstos informacijos /pagrįstų įtarimų, kad vykdoma veikla, viršijanti teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka) leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 2 3 dalyje nurodytus dokumentus, patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras.
Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, nurodant tikslią šio pareigūno įgaliojimų apimtį, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
1) jei šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša;
2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. 8. Aplinkos ministras tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“ 7.
Asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte atliekami ar atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai arba jo įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmus, vykdant Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus per 10 dienų nuo matavimų atlikimo ir/ar ėminių paėmimo ar atliktų Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų jiems įteikimo. Skundas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Pritarti iš dalies Detalesnis reglamentavimas, kaip ir kokiais atvejais atliekamas patikrinimas be įspėjimo, turėtų būti nustatytas poįstatyminiuose teisės aktuose. 2. Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai
dalies 19 punkto pakeitimu reglamentuojami trečiųjų asmenų pasitelkimo tyrimams ir matavimams atlikti sąlygos. Visi specialistai, kurie pasitelkiami matavimams ar tyrimams atlikti, privalo turėti arba specialių žinių, arba reikiamą matavimo įrangą, dėl šios priežasties patirties, kaip atskiro specialistą, kuris gali būti pasitelkiamas tyrimams atlikti, charakterizuojančio kriterijaus, būtina atsisakyti dėl šios sąvokos neapibrėžtumo.
Dėl šios priežasties siūlome 12 straipsnio 1 dalies 19 punktą išdėstyti taip: „19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis ir (ar) imti ėminius ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialios žinios ir (ar) patirtis ir (ar) įranga;“
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)5
supaprastinamas asmens veiklos sustabdymas ir nėra apibrėžta, kada tokia priemonė galėtų būti proporcinga. AAVKĮ Projektu siūlant pripažinti netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį „Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas“ sudaromos prielaidos pernelyg paprastai nutraukti asmens veiklos vykdymą, net nepriklausomai nuo tokios veiklos kenksmingumo įvertinimo ir nustatymo. Siejant su tuo, AAVKĮ Projektu siūloma atsisakyti ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje įtvirtintų sąvokų „Aplinkai kenksminga veikla“,
„Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas“.
Atsisakius komentuojamų sąvokų, su kuriomis siejami asmens veiklos nutraukimo sąlygos ir pagrindai, AAVKĮ sumažėja aiškumo, sukuriamos prielaidos valstybės institucijoms vienašališkai šias sąvokas interpretuoti. <...> <...> Siūlomu galiojančio reglamentavimo pakeitimu pripažinus netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį ir pakeitus AAVKĮ 2 str., bus sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kuris neabejotinai užprogramuos ginčus tarp valstybės institucijų ir įvairių subjektų.<...>
Projektu ši galiojanti tvarka yra itin supaprastinama: asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo, pakartotinis privalomas nurodymas nebūtų duodamas, o asmens veikla galės būti nutraukiama esant iš esmės bet kuriems privalomojo nurodymo davimo pagrindams. <...> Be to, iš projekto nėra aišku, kas laikoma nutrauktina veika (veikla), nes nėra jokio jos apibrėžimo, be to, pvz. 18 str. 1 d. 1 p. numato veikos nutraukimą, o to paties straipsnio 5 d. kalbama apie veiklos stabdymą. Taip pat nėra aišku, koks bus privalomojo nurodymo dėl veiklos nutraukimo (sustabdymo) turinys. <...> Be to, pagal siūlomą reglamentavimą, įmonės veikla galės būti nutraukta vien tik esant grėsmei, bet nesant realaus neigiamo poveikio aplinkai. <...> Taip pat siūlomu reglamentavimu panaikinama galiojanti AAVKĮ 26 straipsnio nuostata, kad aplinkai kenksmingą veiklą gali sustabdyti tik vyriausieji aplinkos apsaugos inspektoriai, taigi programuojamos situacijos, kai ūkio subjektų veikla bus sustabdoma neteisėtai, dėl nepakankamos kvalifikacijos ir žinių stokos netinkamai kvalifikavus grėsmės realumą.
Be to, supaprastintas asmens veiklos nutraukimo reglamentavimas ir nuostatų dėl pareigūnų atsakomybės už neteisėtus privalomuosius nurodymus panaikinimas, programuoja pareigūnų galimą piktnaudžiavimą jų itin plačiais įgaliojimais, nes nėra jokio tokių privalomųjų nurodymų davimo kontrolės mechanizmo <...> <...> Jokio kontrolės mechanizmo nebuvimas pareigūnams disponuojant itin plačiais įgaliojimais gali paskatinti korupcinių atvejų augimą, pareigūnams aiškiai suvokiant, kokias pasekmes gali sukelti jų vienasmeniški sprendimai stabdyti asmenų veiklas. Todėl siūlytina AAVKĮ Projektą papildyti numatant, kad privalomasis nurodymas stabdyti asmens veiklą turi būti suderintas su valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos nutraukimas gali sukelti itin didelius nuostolius ūkio subjektams ir turėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio, tais atvejais, kai žala aplinkai neabejotina ir akivaizdi, siūlomas reglamentavimas sukels neabejotinai daug ginčų dėl privalomuosius nurodymus duodančių pareigūnų atlikto grėsmės realumo vertinimo ir privalomojo nurodymo nutraukti asmens veiklą proporcingumo. Dėl šios priežasties siūloma numatyti, kad veikla gali būti stabdoma ne grėsmės atveju, bet tuomet, kai daromas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Esant neigiamo poveikio grėsmei, kai žala nėra atsiradusi, turėtų būti duodamas 18 str.
nurodymas – prevencinių priemonių taikymas pažeidimui išvengti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais yra būtinas pasirengimas sustabdyti veiklą, dabartinėje redakcijoje yra numatytos tokio pasirengimo termino nustatymo sąlygos, taip pat nutarimo dėl veiklos stabdymo turinys, jo panaikinimo tvarka, sureguliuoti žalos atlyginimo esant neteisėtam veiklos stabdymui, klausimai. Visas šias nuostatas, detaliai reglamentuojančios veiklos stabdymo pagrindus, tvarką ir sąlygas, yra siūloma panaikinti, taip paliekant teisines spragas ir neapibrėžtumus. Projektų rengėjai nenurodo, kuo ydingos šios teisinį aiškumą užtikrinančios su veiklos stabdymu susijusios įstatymo nuostatos ir vietoje jų tobulinimo, siūlo apskritai jas panaikinti. Tokiu būdu sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, nes siūlomas reglamentavimas nenumato, kokiomis sąlygomis, pašalinęs pažeidimą, asmuo galės atnaujinti nutrauktą veiklą, be to, projektu nenumatyta pareigūnų pareiga pranešti veiklos nutraukimo priežastis pašalinusiems asmenims, kad privalomasis nurodymas įvykdytas tinkamai ir veikla gali būti atnaujinama (t. p. žr. komentarą dėl AAVKĮ Projekto 23 straipsnio pakeitimo). Dėl nurodytų siūlomų reglamentavimo spragų asmenys negalės remtis įstatymo nuostatomis, siekdami atnaujinti nutrauktą veiklą po to, kai pažeidimas, dėl kurio sustabdyta veikla, pašalintas, nes įstatyme tokia procedūra nenumatoma.
Siūlomais pakeitimais siekdami aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo supaprastinimo, projektų rengėjai pasirinko ydingas priemones, nes siekiant Projektų rengėjų tikslų, buvo pakankamas veiklos stabdymo pagrindų atitinkamas patikslinimas, bet ne viso skyriaus, kuriuo reglamentuojama aiški veiklos stabdymo procedūra ir apibrėžiamos atitinkamos su veiklos stabdymu susijusios sąvokos, užtikrinančios teisės aktų projektų aiškumą, panaikinimas, tokiais veiksmais sukuriant ūkio subjektams teisinį netikrumą dėl jų veiklos vykdymo sąlygų, pareigūnų įgaliojimų ir asmenų teisių vykdant pravalomąjį nurodymą bei atnaujinant nutrauktą veiklą. Antra, AAVKĮ Projekte turėtų būti tikslinama ir nuostata, pagal kurią draudžiama sustabdyti veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą, nei veiklos tęsimas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme neturėtų būti įtvirtinamas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant laikoma, kad visuomenės interesams padaryta didelės žalos, nes ji visuomenei gali būti padaryta ne tik AAVKĮ Projekto 18 str. 3 d. nurodytais atvejais, todėl siūlytina nenustatyti baigtinio tokių atvejų sąrašo. Be to, pagal siūlomą reglamentavimą, nėra aišku, ar dėl visuomenės interesų derinimo ir prioretizavimo įgaliotas vienasmeniškai spręsti privalomąjį nurodymą duodantis pareigūnas. Neteisingas visuomenės intereso įvertinimas, gali padaryti itin didelės žalos visuomenės ir ūkio subjekto interesams. Nepaisant to, Projektų rengėjai nesiūlo jokios efektyvios tokio vertinimo kontrolės mechanizmo.
Dar daugiau, iš AAVKĮ siūloma apskritai panaikinti nuostatas, reglamentuojančias neteisėtus sprendimus dėl veiklos stabdymo priėmusių pareigūnų atsakomybę, nors veiklos nutraukimas ne visais privalomųjų nurodymų davimo atvejais yra būtina ir proporcinga priemonė, o visuomenės ir asmenų nuostoliai dėl tokių neteisėtų sprendimų gali būti milžiniški. Padarius visuomenės ar asmens interesams žalą, gali kilti tokios žalos atlyginimo klausimas – vadinasi, įstatymas turi aiškiai apibrėžti atsakomybės už neteisėtus sprendimus nuostatas ir įtvirtinti, kas yra atsakingas žalą galinčiais sukelti atvejais. Dėl nurodytos priežasties būtina grąžinti nuostatą, įtvirtinančią pareigūnų atsakomybę už neteisėtų privalomųjų nurodymų davimą, kaip tai yra numatyta galiojančio AAVKĮ 38 straipsnio 2 dalyje neteisėto asmenų veiklos stabdymo atvejais. Trečia, AAVKĮ Projekte turi būti patikslintos nuostatos dėl žodinių aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų nurodymų ir reikalavimų pateikimo galimybės. AAVKĮ Projekte numatyta nauja redakcija išdėstyti AAVKĮ 18 straipsnį ir jame nurodyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali pareikalauti atsakingų asmenų žodžiu atlikti „tam tikras veikas“, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių. Kitoje to paties AAVKĮ straipsnio dalyje išskiriama, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodinius reikalavimus atsakingi asmenys privalo vykdyti. Neapibrėžtumą sukelia formuluotė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali pareikalauti atsakingų asmenų žodžiu atlikti „tam tikras veikas“. Tai iš esmės reiškia, kad pareigūnai gali pateikti bet kokius nurodymus, kuriuos atsakingi asmenys privalės vykdyti.
Toks reglamentavimas nulemia neapibrėžtumą ir sukelia dideles rizikas, ypatingai jeigu vėliau paaiškėtų, kad žodžiu pateiktas įrodymas buvo neteisėtas, duotas be pagrindo arba neproporcingas buvusioje situacijoje. Dėl šios priežasties šios veikos turėtų būti siejamos išimtinai su žalos aplinkai, visuomenės sveikatai ar žmonių gyvybei išvengimu ar sumažinimu, atitinkamai papildant 18 straipsnio 3 dalį. Pagal šiuo metu siūlomą AAVKĮ Projektą nėra aišku, kaip ir kokia tvarka žodžiu duoti nurodymai galėtų būti skundžiami, ar jie yra prilyginami privalomiesiems nurodymams, kokios yra tokių žodinių nurodymų nevykdymo pasekmės, todėl 18 straipsnio 3 dalis tikslintina numatant žodinių nurodymų skundimo tvarką. Ketvirta, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad pareigūnas, kai reikia užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, aplinkos ministro nustatyta tvarka gali užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Siūlomas reglamentavimas yra nekonkretus ir vėl remiasi išimtinai konkretaus pareigūno vertinimu dėl tokių veiksmų reikalingumo, o tvarka, kurią patvirtins ministras, nėra pateikta ir jos turinys nėra žinomas. Be to, nėra aiškus objektų užplombavimo terminas, sąlygos, kurioms esant atitinkami objektai galėtų būti vėl naudojami, nėra numatyta, kad apie tokius sprendimus privalomai turi būti pažymima privalomajame nurodyme, nėra aiški šių veiksmų apskundimo tvarka, todėl 18 straipsnio 4 dalis tikslintina šiuo aspektu. Penkta, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuo kokybiškai skiriasi AAVKĮ Projekto 18 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 1 d. 5 p. įtvirtinti privalomieji nurodymai, nes abu jie siejami su privalomojo nurodymo taikyti prevencines priemones davimu, kai yra reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkosaugos reikalavimai, todėl siūlytina palikti ir 18 str. 1 d.
privalomajame nurodyme turi būti nurodomos konkrečios prevencijos priemonės, kurių turi būti imtasi siekiant išvengti pažeidimo. Šešta, siūlytina panaikinti arba tikslinti siūlomą reglamentavimą, kad privalomasis nurodymas yra priverstinai vykdomas dokumentas (plačiau šio siūlymo argumentaciją žr. AAVKĮ Projekto 25 straipsnio komentare). Dėl nurodytų priežasčių siūlome 18 straipsnį išdėstyti taip:
1Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:
sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas daromas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir /arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo ar kitos veikos masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir/arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti laikinai sustabdyti konkrečią veiką, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą, iki pažeidimas bus pašalintas.
Šis privalomasis nurodymas duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti;
naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti tesėtus reikalavimus.
Šis privalomasis nurodymas duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti;
naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti tesėtus reikalavimus. 2.
nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti veikas, skirtas žalai aplinkai išvengti ar jai sumažinti ar tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei išvengti ar sumažinti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai (nurodymai) atlikti šias veikas, jų vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai fiksuojami patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai skundžiami 24 straipsnyje nustatyta tvarka mutatis mutandis. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia kai nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau nei iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Draudžiama sustabdyti veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą ar kitaip padaryti žalos visuomenės interesams) nei veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija. 6.
pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei gali būti konstatuojamas, kai patikrinimo, tyrimų ir matavimų duomenimis nustatomi reikšmingi nukrypimai nuo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ir atliktų tyrimų ir matavimų duomenys patvirtina, kad žala aplinkai atsirado ir /arba tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar žmonių gyvybei kilo dėl šių sąlygų nesilaikymo. 7. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų privalomųjų nurodymų davimo ir kitų šiame straipsnyje nurodytų veiksmų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)5 (21, 22) Išrašas iš rašto: „<...> siūlome AAVKĮ 21 ir 22 straipsnius išdėstyti taip: „21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai
nurodymo įvykdymo terminus, ne trumpesnius nei 3 darbo dienos ir ne ilgesnius kaip 1 mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas 1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras visų pratęsimų terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2.
rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 5 darbo dienos ar trumpesnis, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms. Šiuo atveju s Sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo. 3. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra ilgesnis kaip 5 darbo dienos, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Šiuo atveju sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo. 4. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai
siūlome pakeisti AAVKĮ projekto 21 straipsnio 3 dalį ir papildyti 4 dalimi: „3.
Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. Ilgesni kaip 6 mėnesiai terminai šioje dalyje nustatyta tvarka nustatomi išimtiniais atvejais, kai privalomieji nurodymai susiję su įrenginių atnaujinimais, technologiniais pakeitimais, ar kitais sudėtingais pertvarkymais, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą. 4. Privalomojo nurodymo dėl aplinkos atkūrimo priemonių terminai nustatomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą.“
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai
siūlome AAVKĮ 23 straipsnio 3 ir 4 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Taip pat privalomajame nurodyme darant įrašą apie įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 4.
teisę tęsti (atnaujinti) privalomuoju nurodymu sustabdytą veiklą nuo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įrašo turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje dėl privalomojo nurodymo įvykdymo atlikimo.“
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr –
būtina numatyti ankstesnėje 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą informavimo pareigą, šią dalį išdėstant taip:
„8. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę
vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu, apie tai informuojant asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas.“
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)5
dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, yra abejotinos, nes pasiūlymu antstoliams yra numatomos funkcijos, kurių įgyvendinti jie objektyviai negalės. Pagal Civilinio proceso kodeksą, vykdomuosius dokumentus įprastai vykdo antstoliai. Būtent privalomojo nurodymo įvykdymo termino perdavimas priverstinai vykdyti antstoliui yra numatytas ir AAVKĮ Projektu siūlomu įtvirtinti AAVKĮ 25 straipsniu. Tačiau ne visais atvejais privalomieji nurodymai galėtų būti priverstinai vykdomi ir antstoliai neturėtų reikiamų priemonių, galinčių priversti asmenis šiuos privalomuosius nurodymus vykdyti (pvz., įpareigoti įmones atnaujinti įrangą, modernizuoti procesus ar kt.).
Antstolis neturi specialių žinių, kurios būtinos siekiant įvertinti privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumą, dėl šios priežasties antstoliai privalės pasitelkti atitinkamus ekspertus, specialistus ir atlikti ekspertizes, tačiau šios nuostatos, ta apimtimi, kiek tai susiję su privalomų nurodymų aplinkos apsaugos srityje vykdymu, nėra reglamentuotos nei Civilinio proceso kodekse, nei keičiamame įstatyme. Be to, AAVKĮ Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kad būtų įvertintas tokių nuostatų suderinamumas su Civilinio proceso kodeksu. Analogiška pastaba išsakyta ir 2019-07-26 Seimo teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-3707, kurioje abejojama, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą priversti asmenis įvykdyti privalomuosius nurodymus, nes minėtiems asmenims geranoriškai nesutikus vykdyti privalomajame nurodyme įtvirtintų įpareigojimų, iš projektu teikiamų nuostatų nėra aišku, kaip priverstine tvarka jie būtų fiziškai įvykdomi, o teršalų šalinimas, jų valdymas, pažeidimo pasekmių šalinimas, konkrečių prevencinių priemonių taikymas ir kita įstatymo projekte išvardinta veikla nėra priskiriama įprastinėms antstolių funkcijoms pagal Antstolių įstatymą. Dėl nurodytų priežasčių siūlome:
Atsisakyti nuostatos, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nes ne visi privalomieji nurodymai objektyviai gali būti įvykdyti priverstinai. Tuo atveju, jei tokio reglamentavimo būtų neatsisakyta, AAVKĮ turėtų būti aiškiai nurodyta, kurie privalomieji nurodymai yra priverstinai vykdytini dokumentai, o AAVKĮ ir CPK detalizuota aiški jų vykdymo tvarka. Pritarti – 9.
Pritarti –
forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)7 AAVKĮ Projekto
ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Toks siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas, kuris nesudarys nei 3 mėnesių nuo įstatymo paskelbimo, prieštarauja teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, numatančiai, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės
kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad AAVKĮ nustato kardinaliai pasikeisiantį ūkio subjektų veiklos priežiūros reguliavimą, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu, jo įsigaliojimo diena turi būti 2020 m. gegužės 1 d. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-193 (6¹) (2,3) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.
IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3707 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jis tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau kai kurios jo nuostatos tobulintinos, kadangi nepakankamai atskleidžia siūlomo teisinio reglamentavimo esmės ir gali būti suvokiamos dviprasmiškai. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 6¹ straipsnio 2 dalies nustatyta, kad „Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. <...> Aplinkos apsaugos agentūra valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus vykdo pati arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka“. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus asmenis, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą, reikalingus matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu.
Atsižvelgdami į Projekto 1 straipsnyje siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, apibrėžiančias „valstybinių laboratorinių tyrimų sąvoką“ (pagal kurią tokie tyrimai apima mėginių ėmimą, matavimus ir jų laboratorinius tyrimus), manome, kad nepakankamai aiškus minėtose nuostatose vartojamos formuluotės „Aplinkos apsaugos agentūra organizuoja valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų vykdymą“ turinys ir santykis su nuostatomis, pagal kurias Aplinkos apsaugos agentūra tyrimus vykdo pati, tačiau matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti turi teisę pasitelkti kitus nešališkus asmenis, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą. Ar minėtos nuostatos turi būti suprantamos, kad visais atvejais Aplinkos apsaugos agentūra iš esmės privalo pati atlikti tyrimus, tačiau atskiroms su tyrimais susijusioms užduotims, pavyzdžiui, ėminiams paimti ir matavimams atlikti, gali pasitelkti kitus asmenis, ar šiomis nuostatomis Aplinkos apsaugos agentūrai suteikiama teisė tyrimų vykdymą visa apimtimi[¹] (ne tik imti mėginius ir atlikti matavimus, bet ir atlikti laboratorinius tyrimus) pavesti ir kitiems asmenims. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina apsvarstyti minėtas Projekto nuostatas, kadangi jų tikslinimas gali būti aktualus ir dėl kitų asmenų atliekamų tyrimų kainodaros, kurios Projektas nereguliuoja, o tai gali turėti įtakos finansinės naštos asmenims padidėjimui. Pritarti
tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-193 (6¹)
Projekto 3 straipsnyje siūloma Įstatymo 6¹ straipsnio 7 dalis nustato, kad fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (toliau – Teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, kai šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša, arba kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir (ar) jo padariniai pašalinti. Pagal Projektu siūlomo Įstatymo 6¹ straipsnio 8 dalies nuostatas aplinkos ministras tvirtintų šių tyrimų kainų nustatymo metodiką ir apmokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į 1-ą pastabą neaišku, kaip ir kas reguliuotų tyrimų kainodarą, jeigu tyrimus turėtų teisę vykdyti ne Aplinkos apsaugos agentūra, bet kiti asmenys. Be to, neaišku, ar už kitų asmenų atliktus tyrimus teršėjai privalėtų atlyginti tokiais pačiais atvejais (kai nustatoma neleistina tarša arba siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir (ar) jo padariniai pašalinti, ar ir kitais, Projekte nenumatytais), todėl siekdami teisinio aiškumo siūlome
tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-195
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti tam tikrus veiksmus. Šie žodiniai reikalavimai fiksuojami patikrinimo įforminimo dokumente, o asmenys privalo juos vykdyti.
Iš Projekto neaišku, ar šiais atvejais privalomieji nurodymai turi būti surašyti vėliau, nors, mūsų manymu, siekiant užtikrinti Projekte nustatomo teisinio reglamentavimo nuoseklumą tai turėtų būti padaryta (t.y. atskleista, per kokį terminą privalomasis nurodymas surašomas raštu). Kad būtų išvengta dviprasmiškumų (pavyzdžiui, kad žodiniai reikalavimai prilyginami raštu duodamiems privalomiesiems nurodymams ir padariniams), siūlome Projektą patikslinti, pavyzdžiui, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį papildyti nuostatomis, kada privalomasis nurodymas privalo būti surašomas vėliau ir nedelsiant, atsiradus tokiai galimybei. Pritarti
tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-195 (21),
straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies nustato, kad ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, diskutuotina, ar Projekte nereikėtų plačiau reglamentuoti minėtos komisijos veiklos pagrindų, pavyzdžiui, atskleisti komisijos sudarymo, sprendimų priėmimo ir objektyvumo užtikrinimo principus, privalomumo konkrečius sprendimus priimantiems asmenims ir t. t. Pritarti
tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-195
5.
Projekto 5 straipsnio nuostatos dėl Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nustato, kad apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu, o pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymą asmenims gali būti nustatomi iki 6 mėnesių privalomųjų nurodymų įvykdymų terminai. Šiuo atveju tikslingumo požiūriu yra svarstytini Projekto siūlymai (dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų), pagal kuriuos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimą įpareigojamas atlikti ne per tam tikrą laikotarpį nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo momento, bet per tam tikrą laikotarpį (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) nuo formalaus privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Mūsų nuomone, šiuo atveju itin svarbus faktorius, kad faktinis privalomojo nurodymo įvykdymas gali būti susijęs su aplinkai žalingų padarinių pašalinimu. Galima situacija, kad asmuo, kuriam nustatytas ilgas (pavyzdžiui, 6 mėnesių) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nurodymą įvykdys daug anksčiau (pavyzdžiui, per mėnesį), tačiau netinkamai. Šiuo atveju, jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis asmuo patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo atliktų tik pasibaigus privalomojo nurodymo terminui (po šešių mėnesių), penkis mėnesius ir toliau būtų daroma žala aplinkai.
Taigi, tokiais atvejais nebūtų užtikrinami įstatymo tikslai ir neužtikrinamos kitos aplinkosaugos teisės aktais saugomos vertybės. Dėl minėtos priežasties siūlome Projektą tobulinti, pavyzdžiui, nustatyti papildomas sąlygas, kad patikrinimai dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo turi būti atliekami per tam tikrą laikotarpį nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos. Pritarti
tarnybos Antikorupcinis vertinimas
siūloma, kad asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 5 darbo dienos ar trumpesnis, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas nenustato, koks minimalus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti nustatomas, todėl asmenys, kuriems būtų nustatomas 2 darbo dienų terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, faktiškai negalėtų pasinaudoti galimybe pratęsti šį terminą. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo galimybes. Pritarti
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 3(6¹) N Vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2019-10-02 posėdžio protokolo Nr.
110-P-22 dėl darbotvarkės 18, 19, 20 klausimų nutarimu suformuluotą pavedimą „iki svarstymo Kaimo reikalų komitete, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos pateikti Seimo kaimo reikalų komitetui bendrą suderintą poziciją ir konkrečius pasiūlymus projektams“, informuojame, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose įvyko trys pasitarimai, skirti aptarti asociacijos „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos, Žemės ūkio rūmų 2019-09-13 raštu „Dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų projektų (reg. Nr. XIIIP-3707, XIIIP-3708, XIIIP-3709, XIIIP-3710)“ pateiktas pastabas su minėtų pastabų rengėjais. Vykusių pasitarimų metu buvo aptartos pateiktos pastabos; diskutuojama, ieškant bendros pozicijos dėl projektais siūlomų įstatymų pakeitimų. Siekiant, kad projektų nuostatos būtų aiškesnės, tam tikros projektų nuostatos papildytos /patikslintos. Teikiame Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 61 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3707) (toliau – AAVKĮ projektas), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3708) (toliau – AAĮ projektas) patikslintus projektų (toliau – projektai) straipsnius. Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3710) projekto nuostatos netikslintos. Pažymime, kad patikslintos projektų nuostatos iš esmės nekeičia įstatymų pakeitimų projektais siekiamų tikslų ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-19 pasitarimo protokolo Nr.
„Dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant spręsti kvapų
ir kitas susijusias problemas“ 1 punktu įformintam pavedimui. Pasiūlymas:
AAVKĮ projekto 3 str. ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Papildymas 6¹ straipsniu Papildyti 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos
valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų /matavimų organizavimas ir vykdymas
apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio
valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos /pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka, bet kuriuo metu turi teisę, laikantis kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir /ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius.
Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint pagrįstos informacijos /kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6.
laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai ir/arba kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą/objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ptvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus;
2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. 8. Aplinkos ministras, suderinus su Konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“. Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti Aplinkos ministerijos pateiktiems (2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730) pasiūlymams.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus, projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju 6¹ straipsniu, subjektas už padarytą nusižengimą apmokestinamas net keletą kartų (už normatyvus viršijančią taršą sumokama bauda; sumokamos išlaidos už tos pačios taršos nustatymą laboratoriniais tyrimais; taip pat įpareigotas papildomai susimokėti už tyrimus (tikėtina neviršijančius rodiklių) po pažeidimo pašalinimo), tikslinga siūlomo 6¹ straipsnio 7 dalies 2 punkto atsisakyti:
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju 6¹ straipsniu, šio straipsnio 7 dalies 2 punktą išbraukti. „7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus;
2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti.“
projekto 4 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų specialių žinių (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis ir
(ar) imti ėminius ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialios žinios (ar) patirtis ir (ar) įranga;“. Pritarti
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27305
AAVKĮ projekto 5 str. keičiamą 18 str. ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimas
1.
Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir /arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens veikos vyksta neteisėtas vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimas ar žūsta gyvūnai ar augalai ir /arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti konkrečią veiklą, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą; Privalomasis nurodymas dėl ūkinės veiklos nutraukimo, duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir atsakingi asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
3) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
4) kai esant /atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti;
6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
7) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti tesėtus reikalavimus.
Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir /arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens veikos vyksta neteisėtas vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimas ar žūsta gyvūnai ar augalai ir /arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti konkrečią veiklą, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą; Privalomasis nurodymas dėl ūkinės veiklos nutraukimo, duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir atsakingi asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
3) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
4) kai esant /atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti;
6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
7) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti tesėtus reikalavimus. 2.
nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti veikas, skirtas žalai aplinkai išvengti ar jai sumažinti ar tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei išvengti ar sumažinti. Informacija apie Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai skundžiami 24 straipsnyje nustatyta tvarka mutatis mutandis. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, kai nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau nei iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Draudžiama nutraukti veiklą, jei toks veiklos nutraukimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija.“. Pritarti
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27305
4patikslinti AAVKĮ projekto 5 str. keičiamus 21 ir išdėstyti taip:
„21 straipsnis.
1Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 1 mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 2. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 3. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. Ilgesni kaip 6 mėnesiai terminai šioje dalyje nustatyta tvarka nustatomi išimtiniais atvejais, kai dėl to nebus padaryta žala aplinkai ir privalomieji nurodymai susiję su įrenginių atnaujinimais, technologiniais pakeitimais, ar kitais sudėtingais pertvarkymais, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą. 4. Privalomųjų nurodymų dėl aplinkos atkūrimo priemonių terminai nustatomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą. Pritarti 11.
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27305
taip:
1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“. Pritarti
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27305
AAVKĮ projekto 5 str. keičiamą 23 str. ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymas
1.
Apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu. 2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos, o jeigu informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikta – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Patikrinimas gali būti neatliekamas, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. 3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Taip pat privalomajame nurodyme darant įrašą apie įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Asmuo, vykdant privalomąjį nurodymą, nutraukęs tam tikrą veiklą, gali atnaujinti nutrauktą veiklą, kai atnaujinta veikla nepažeidžia aplinkosauginių reikalavimų ir aplinkybės, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pašalintos.“. Pritarti
2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-27305
AAVKĮ projekto 5 str. keičiamo 24 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip:
„8. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija,
paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu apie tai informuojant asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3707 ir Komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2019-11-06 3(6¹)
Argumentai: Iš esmės pritarti Aplinkos ministerijos pateiktiems (2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730) pasiūlymams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus, projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju 6¹ straipsniu, subjektas už padarytą nusižengimą apmokestinamas net keletą kartų (už normatyvus viršijančią taršą sumokama bauda; sumokamos išlaidos už tos pačios taršos nustatymą laboratoriniais tyrimais; taip pat įpareigotas papildomai susimokėti už tyrimus (tikėtina neviršijančius rodiklių) po pažeidimo pašalinimo), tikslinga siūlomo 6¹ straipsnio 7 dalies 2 punkto atsisakyti:
Pasiūlymas: Papildyti projekto 3 straipsnį 6¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Papildymas 6¹ straipsniu Papildyti 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos
valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų /matavimų organizavimas ir vykdymas
apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio
valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos / pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka, bet kuriuo metu turi teisę, laikantis kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir /ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5.
laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint pagrįstos informacijos /kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai ir/arba kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą/objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir
(ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus;
2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. 8.
valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto
pirmininkas Andriejus Stančikas (Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Pagal Projekto 1 straipsnyje siūlomą Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį
„Valstybinių laboratorinių tyrimų sąvoka“ apima iš taršos šaltinių išmetamų ar
išleidžiamų teršalų ir (ar) jų paveiktos aplinkos (aplinkos oro, paviršinio vandens, dirvožemio) kokybės laboratorinius tyrimus ir matavimus (ėminių ėmimą ir matavimų atlikimą).
Aplinkos apsaugos komitetas
2020-01-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai J. Grigaravičienė, R. Sakalauskas, D. Židonytė, V. Kalesinskienė, A. Palubinskienė, LVTA atstovai B. Miežutavičius, V. Ramonas, B. Vilienė, LKATA atstovės A. Kuckaitė, M. Lippa, LPK atstovė R. Radavičienė, PPAR atstovas G. Vinikaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-263
(toliau – keičiamas įstatymas) 6¹ straipsnyje nereikėtų nurodyti jame minimos Aplinkos apsaugos agentūros teisinės formos (pvz., biudžetinė įstaiga ar pan.), nes jokiame galiojančiame įstatyme tai nėra nurodyta. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo 6¹ straipsnio 2 d. išdėstyti taip:
apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra.
Pavedimai vykdyti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams. Aplinkos apsaugos agentūra pati atlieka valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-263
dalies ir kitų šio straipsnio nuostatų nėra aišku iš kokių lėšų būtų finansuojami valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, jei, pavyzdžiui, atliktais tyrimais būtų nustatyta leistinas normas atitinkanti tarša ir pan. Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto nuostatų siekiant pašalinti šį neaiškumą. Nepritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo 6¹ straipsniu reglamentuojama, kokiais atvejais ūkio subjektui nustatyta prievolė sumokėti už atliktus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus. Finansuojama iš tų pačių lėšų, kaip ir aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, nes valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatai naudojami vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-265
punkte nėra pakankamai aiškus formuluotės „kai iki patikrinimo pabaigos“ turinys, nes neaišku, koks patikrinimas (pavyzdžiui, ūkio subjekto veiklos ar koks kitas) turimas omeny. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą dėl Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkto, šį punktą patikslinti taip: „kai iki veiklos patikrinimo pabaigos“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-265 4.
Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar žodžiu duoti ir patikrinimą įforminančiame dokumente fiksuojami reikalavimai (nurodymai) turi tokią pačią teisinę galia, kaip ir nustatyta forma surašytas privalomasis nurodymas, t. y. ar patikrinimą įforminantis dokumentas taip pat yra laikomas vykdomuoju dokumentu. Taip pat nėra aiški žodžiu duotų reikalavimų apskundimo bei terminų pratęsimo tvarka. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Patikrinimą įforminantis dokumentas nelaikomas vykdomuoju dokumentu. Vykdomuoju dokumentu laikomas privalomasis nurodymas (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnis). Privalomojo nurodymo sąvoka apibrėžta Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pastabą dėl Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, šią dalį išdėstyti taip:
„Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai
surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti veikas, skirtas žalai aplinkai išvengti ar jai sumažinti ar tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei išvengti ar sumažinti. Informacija apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai gali būti skundžiami mutatis mutandis 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo žodinio reikalavimo vykdymo privalomumo“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-265
tikslintinos, nes neaišku, kokie subjektai - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir/ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančios institucijos atstovai - sudarytų šiose projekto nuostatose nurodytą komisiją. Be to, nėra aiškūs šios komisijos veiklos pagrindai (ar ji būtų nuolatinai veikianti komisija ar sudaroma tik tam tikru konkrečiu atveju). Pastebėtina ir tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatomas pagal šios komisijos sprendimą, o pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas atsižvelgiant į šios komisijos siūlymą, taigi, nėra aiškūs šios komisijos įgaliojimai, jų pobūdis (privalomojo pobūdžio sprendimai ar rekomendacinio pobūdžio siūlymai). Pritarti Atsižvelgiant į pastabą Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo Antrąjį skirsnį papildyti nauju straipsniu, kuriame būtų nurodyta, kad Komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo sudėtį, darbo reglamentą, komisijos sprendimų įgyvendinimo tvarką tvirtina aplinkos ministras. Komisija dėl privalomųjų nurodymų terminų įvykdymo yra nuolat veikianti komisija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-265 6.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatoma, kad prašymas pratęsti privalomo nurodymo įvykdymo terminą gali būti paduotas ne vėliau nei 2 darbo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino (kai įvykdymo terminas mažiau nei 5 darbo dienos) arba ne vėliau nei
terminas ilgesnis nei 5 darbo dienos). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatomas minimalus privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas, todėl galimi atvejai, kai privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas ir prašymo jį pratęsti terminas sutaps ar net privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas bus trumpesnis nei prašymo pratęsimo pateikimo terminas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, nustatant galimą minimalų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pritarti iš dalies Projektu keičiamame įstatyme nenumatyti minimalaus privalomojo nurodymo įgyvendinimo termino, kadangi gali būti situacijos, kada privalomasis nurodymas turės būti įvykdytas tą pačią dieną. Atsižvelgiant į pastabą dėl nustatyto termino pateikti prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tikslintinos projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos. Pasiūlymas:
taip: „22 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
1Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu,
jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2.
pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-265
teikiamu įstatymo projektu yra įvedamas naujas teisinis reguliavimas, leidžiantis valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai kreiptis į antstolį dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Minėtame rašte pažymima, kad toks teisinis reguliavimas leis išvengti atvejų, kai asmenys nevykdo privalomųjų nurodymų reikalavimų, susimoka baudas už nevykdymą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisinių įrankių šiuos asmenis priversti privalomuosius nurodymus vykdyti.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinais keliais aspektais: Pirma, įvertinus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nurodytų privalomųjų nurodymų rūšis ir pobūdį – nutraukti konkrečią veiką, taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones, užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę ar pašalinimą, taikyti prevencines priemones pažeidimui išvengti ir t.t. - kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimus bus įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą priversti asmenis įvykdyti privalomuosius nurodymus, nes minėtiems asmenims geranoriškai nesutikus vykdyti privalomajame nurodyme įtvirtintų įpareigojimų, iš projektu teikiamų nuostatų nėra aišku, kaip priverstine tvarka jie būtų fiziškai įvykdomi. Atkreiptinas dėmesys, kad teršalų šalinimas, jų valdymas, pažeidimo pasekmių šalinimas, konkrečių prevencinių priemonių taikymas ir kita įstatymo projekte išvardinta veikla nėra priskiriama įprastinėms antstolių funkcijoms pagal Antstolių įstatymą. Taigi šiuo atveju antstoliai galėtų suformuoti reikalavimą vykdyti privalomąjį nurodymą, o jo nevykdant – kreiptis į teismą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK LVII skyriuje „Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai“, taip pat nėra numatyta jokių nuostatų, detalizuojančių keičiamame įstatyme įtvirtintų privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo proceso.
Pastebėtina, kad CPK 771 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kad antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą tik dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyto privalomojo nurodymo, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme taip pat yra įtvirtinamas kur kas detalesnis privalomųjų nurodymų vykdymo proceso reglamentavimas, pavyzdžiui nurodant, kad jeigu asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (14 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnyje „Statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą“ yra detaliai išdėstomos antstolio funkcijos privalomojo nurodymo vykdymo procese, pavyzdžiui šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinant, kad jeigu per nustatytą terminą asmuo neįvykdė teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius, o jame numatyta teisė juos pašalinti minėto asmens lėšomis, teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą vykdantis antstolis ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki griovimo (ardymo) darbų pradžios informuoja asmenį apie numatomą šių darbų pradžią ir pabaigą, taip pat apie tai, kad po statinio nugriovimo ar jo dalies (dalių) išardymo likusios konstrukcijos ir jų dalys bus sutvarkytos ir išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis, jeigu asmuo iki numatomos darbų pradžios raštu neinformuos antstolio, kad pats tinkamai atliks šiuos veiksmus per antstolio nustatytą terminą. Priešingu atveju konstrukcijos ir jų dalys sutvarkomos ir išvežamos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir CPK pakeitimų projektas, o teikiamas įstatymo projektas pildomas nuostatomis, detalizuojančiomis privalomųjų nurodymų vykdymo procesą. Pritarti iš dalies Jei pritariama, kad projekte lieka privalomojo nurodymo perdavimas antstoliams, tai turėtų būti tikslinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, detalizuojant keičiamame įstatyme įtvirtintų privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo procesą. Pasiūlymas:
„25 straipsnis. Veiksmai, kai privalomieji nurodymai neįvykdomi
privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. 2. Kai privalomojo nurodymo teisėtumas ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, po sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jei privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. 3.
nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme, po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. 4. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už šiame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme. Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26251 Antra, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) privalomąjį nurodymą ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius perduoda privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui.
To paties straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo. Pastebėtina, kad kompleksiškai įvertinus keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymą, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesuponuoja dvigubo baudimo už tą pačią veiką. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo ir perdavus privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, antstolis, asmeniui nevykdant jo reikalavimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, kreipiasi į teismą ir privalomojo reikalavimo nevykdančiam asmeniui gali būti skiriama bauda. Tuo tarpu vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, suėjus privalomojo nurodymo terminui ir asmeniui nevykdant privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti asmenį atsakomybėn, t. y., skirti baudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsniu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dvigubas baudos skyrimas už tą pačią veiką, nors ir skirtingais teisiniais pagrindais, yra proporcingas projektu siekiamam tikslui – kad privalomųjų reikalavimų nevykdantys asmenys negalėtų išvengti nurodyme įtvirtintų reikalavimų įvykdymo sumokėdami baudas. Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas dvigubo baudimo nesuponuoja. ANK 317 straipsnyje nurodyta, kad asmenims baudą užtraukia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku. Tačiau baudos sumokėjimas neatleidžia asmens nuo privalomojo nurodymo įvykdymo. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26255
teikiamame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl pakartotinio privalomojo nurodymo teikimo bei aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir ANK 317 straipsnio, nustatančio atsakomybę už pakartotinio privalomojo nurodymo nevykdymą, bei
sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą, pakeitimai. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir ANK 505 straipsnio 1 dalies bei 589 straipsnio 31 punkto nuostatos (jei ANK 318 straipsnis būtų pripažįstamas netekusiu galios). Kartu pažymėtina, kad pagal ANK
tik tuo atveju, jei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai neįvykdomi laiku.
Tuo tarpu projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti „jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą“, t. y., projekto nuostatose nustatytas didesnis veikų ratas, už kurias asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, nei ANK 317 straipsnyje. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos ir ANK 317 straipsnio nuostatos neturėtų būti tarpusavyje derintinos. Be to, minėtu aspektu reikėtų tarpusavyje suderinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas su Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis juridinių asmenų atsakomybę už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Kadangi teikiamame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, atitinkamai turėtų būti keičiamas (pripažįstamas netekusiu galios) ir Aplinkos apsaugos įstatymo 127 straipsnis, nustatantis juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo NR. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-3708) keisti šio įstatymo 126 ir 127 straipsnių nesiūloma. Pritarti Pritarus turės būti rengiamas ANK pakeitimo projektas ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas papildytas 126 ir 127 str. pakeitimais. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-265 9.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 24 straipsnyje yra numatyta prievolė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai (18 straipsnio 5 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu nauja redakcija išdėsčius keičiamo įstatymo IV skyriaus antrąjį skirsnį, minėtų nuostatų dėl ieškinio pareiškimo teisme dėl padarytos žalos aplinkai nebelieka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti pildomos. Nepritarti Siūlytina netikslinti projekto paliekant nuostatą dėl ieškinio pareiškimo teisme dėl padarytos žalos aplinkai, kadangi ieškinio dėl žalos aplinkai pateikimas reglamentuojamas Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 str. Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 2 dalyje numatyta, kad „Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę<...>“. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo
įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-2675
dalies nuostatos tikslintinos, išbraukiant žodį „pakeitimo“, o vietoj formuluotės „vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu reglamentavimu“ įrašytina formuluotė „pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą“. Pritarti Projekto 7 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Privalomųjų nurodymų, duotų iki šio įstatymo įsigaliojimo, terminų pratęsimo, apskundimo ir kitos susijusios procedūros vykdomos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-263
11Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
11.1. projekto 3 straipsnio pavadinime prieš žodį „papildymas“ įrašytinas žodis
„Įstatymo“, o šio straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „Papildyti“
įrašytinas žodis „įstatymą“. Be to atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir įstatymo pavadinimas, prieš žodį „papildymas“ įrašant žodį „įstatymo“; Pritarti Projekto 3 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio esmę išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 6¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 6¹ straipsniu:“ Įstatymo pavadinimą išdėstyti taip:
VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, iV skyriaus antrojo skirsniO pakeitimo, ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ir iV skyriaus TREČIOJO skirsniO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-265 11.2. projekto 5 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“;
Pritarti Pasiūlymas: „5 straipsnio pakeitimų esmę išdėstyti taip: Pakeisti IV skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-266
„IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios“;
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-267
nuostatas, projekto 7 straipsnio pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti Pasiūlymas:
pavadinimą išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26
registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3627), kurio nuostatose siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte keisti kai kurias keičiamo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 6¹ „<...> siūloma papildyti AAVKĮ 6¹ str.,
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų
aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų /matavimų organizavimas ir vykdymas
vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams.
Aplinkos apsaugos agentūra pati vykdo valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu (kai teritorijoje ar objekte, kuriuose turi būti atlikti matavimai ir/ar paimti ėminiai, faktiškai vykdoma veikla arba yra pagrįstos informacijos /pagrįstų įtarimų, kad vykdoma veikla, viršijanti teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka) turi teisę patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir /ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. 4.
pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo bet kuriuo paros metu (kai teritorijoje ar objekte, kuriuose turi būti atlikti matavimai ir/ar paimti ėminiai, faktiškai vykdoma veikla arba yra pagrįstos informacijos /pagrįstų įtarimų, kad vykdoma veikla, viršijanti teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka) leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 2 3 dalyje nurodytus dokumentus, patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
1) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint pagrįstos informacijos /kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras.
Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, nurodant tikslią šio pareigūno įgaliojimų apimtį, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
1) jei šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša;
2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. 8. Aplinkos ministras tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“ 7.
Asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte atliekami ar atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai arba jo įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmus, vykdant Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus per 10 dienų nuo matavimų atlikimo ir/ar ėminių paėmimo ar atliktų Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų jiems įteikimo. Skundas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Pritarti iš dalies Asociacijos pasiūlyme pateikta patikslinta straipsnio formuluotė. Yra ir daugiau pasiūlymų, kuriuose pateiktos kitokios straipsnio pakeitimo formuluotės (Aplinkos ministerijos (7 pastaba), Seimo Kaimo reikalų komiteto (2 pastaba). 2. Asociacija
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai
119
asmenų pasitelkimo tyrimams ir matavimams atlikti sąlygos. Visi specialistai, kurie pasitelkiami matavimams ar tyrimams atlikti, privalo turėti arba specialių žinių, arba reikiamą matavimo įrangą, dėl šios priežasties patirties, kaip atskiro specialistą, kuris gali būti pasitelkiamas tyrimams atlikti, charakterizuojančio kriterijaus, būtina atsisakyti dėl šios sąvokos neapibrėžtumo.
Dėl šios priežasties siūlome 12 straipsnio 1 dalies 19 punktą išdėstyti taip:
„19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus,
turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis ir (ar) imti ėminius ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialios žinios ir (ar) patirtis ir (ar) įranga;“
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-1318 AAVKĮ Projektu nepagrįstai supaprastinamas asmens veiklos sustabdymas ir nėra apibrėžta, kada tokia priemonė galėtų būti proporcinga. AAVKĮ Projektu siūlant pripažinti netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį „Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas“ sudaromos prielaidos pernelyg paprastai nutraukti asmens veiklos vykdymą, net nepriklausomai nuo tokios veiklos kenksmingumo įvertinimo ir nustatymo. Siejant su tuo, AAVKĮ Projektu siūloma atsisakyti ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje įtvirtintų sąvokų „Aplinkai kenksminga veikla“, „Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas“.
Atsisakius komentuojamų sąvokų, su kuriomis siejami asmens veiklos nutraukimo sąlygos ir pagrindai, AAVKĮ sumažėja aiškumo, sukuriamos prielaidos valstybės institucijoms vienašališkai šias sąvokas interpretuoti. <...> <...> Siūlomu galiojančio reglamentavimo pakeitimu pripažinus netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį ir pakeitus AAVKĮ 2 str., bus sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kuris neabejotinai užprogramuos ginčus tarp valstybės institucijų ir įvairių subjektų.<...> <...>AAVKĮ Projektu ši galiojanti tvarka yra itin supaprastinama: asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo, pakartotinis privalomas nurodymas nebūtų duodamas, o asmens veikla galės būti nutraukiama esant iš esmės bet kuriems privalomojo nurodymo davimo pagrindams. <...> Be to, iš projekto nėra aišku, kas laikoma nutrauktina veika (veikla), nes nėra jokio jos apibrėžimo, be to, pvz. 18 str. 1 d. 1 p. numato veikos nutraukimą, o to paties straipsnio 5 d. kalbama apie veiklos stabdymą. Taip pat nėra aišku, koks bus privalomojo nurodymo dėl veiklos nutraukimo (sustabdymo) turinys. <...> Be to, pagal siūlomą reglamentavimą, įmonės veikla galės būti nutraukta vien tik esant grėsmei, bet nesant realaus neigiamo poveikio aplinkai. <...> Taip pat siūlomu reglamentavimu panaikinama galiojanti AAVKĮ 26 straipsnio nuostata, kad aplinkai kenksmingą veiklą gali sustabdyti tik vyriausieji aplinkos apsaugos inspektoriai, taigi programuojamos situacijos, kai ūkio subjektų veikla bus sustabdoma neteisėtai, dėl nepakankamos kvalifikacijos ir žinių stokos netinkamai kvalifikavus grėsmės realumą.
Be to, supaprastintas asmens veiklos nutraukimo reglamentavimas ir nuostatų dėl pareigūnų atsakomybės už neteisėtus privalomuosius nurodymus panaikinimas, programuoja pareigūnų galimą piktnaudžiavimą jų itin plačiais įgaliojimais, nes nėra jokio tokių privalomųjų nurodymų davimo kontrolės mechanizmo <...> <...> Jokio kontrolės mechanizmo nebuvimas pareigūnams disponuojant itin plačiais įgaliojimais gali paskatinti korupcinių atvejų augimą, pareigūnams aiškiai suvokiant, kokias pasekmes gali sukelti jų vienasmeniški sprendimai stabdyti asmenų veiklas. Todėl siūlytina AAVKĮ Projektą papildyti numatant, kad privalomasis nurodymas stabdyti asmens veiklą turi būti suderintas su valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos nutraukimas gali sukelti itin didelius nuostolius ūkio subjektams ir turėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio, tais atvejais, kai žala aplinkai neabejotina ir akivaizdi, siūlomas reglamentavimas sukels neabejotinai daug ginčų dėl privalomuosius nurodymus duodančių pareigūnų atlikto grėsmės realumo vertinimo ir privalomojo nurodymo nutraukti asmens veiklą proporcingumo. Dėl šios priežasties siūloma numatyti, kad veikla gali būti stabdoma ne grėsmės atveju, bet tuomet, kai daromas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Esant neigiamo poveikio grėsmei, kai žala nėra atsiradusi, turėtų būti duodamas 18 str.
1 d. 5 p. numatytas privalomasis nurodymas – prevencinių priemonių taikymas pažeidimui išvengti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais yra būtinas pasirengimas sustabdyti veiklą, dabartinėje redakcijoje yra numatytos tokio pasirengimo termino nustatymo sąlygos, taip pat nutarimo dėl veiklos stabdymo turinys, jo panaikinimo tvarka, sureguliuoti žalos atlyginimo esant neteisėtam veiklos stabdymui, klausimai. Visas šias nuostatas, detaliai reglamentuojančios veiklos stabdymo pagrindus, tvarką ir sąlygas, yra siūloma panaikinti, taip paliekant teisines spragas ir neapibrėžtumus. Projektų rengėjai nenurodo, kuo ydingos šios teisinį aiškumą užtikrinančios su veiklos stabdymu susijusios įstatymo nuostatos ir vietoje jų tobulinimo, siūlo apskritai jas panaikinti. Tokiu būdu sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, nes siūlomas reglamentavimas nenumato, kokiomis sąlygomis, pašalinęs pažeidimą, asmuo galės atnaujinti nutrauktą veiklą, be to, projektu nenumatyta pareigūnų pareiga pranešti veiklos nutraukimo priežastis pašalinusiems asmenims, kad privalomasis nurodymas įvykdytas tinkamai ir veikla gali būti atnaujinama (t. p. žr. komentarą dėl AAVKĮ Projekto 23 straipsnio pakeitimo). Dėl nurodytų siūlomų reglamentavimo spragų asmenys negalės remtis įstatymo nuostatomis, siekdami atnaujinti nutrauktą veiklą po to, kai pažeidimas, dėl kurio sustabdyta veikla, pašalintas, nes įstatyme tokia procedūra nenumatoma.
Siūlomais pakeitimais siekdami aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo supaprastinimo, projektų rengėjai pasirinko ydingas priemones, nes siekiant Projektų rengėjų tikslų, buvo pakankamas veiklos stabdymo pagrindų atitinkamas patikslinimas, bet ne viso skyriaus, kuriuo reglamentuojama aiški veiklos stabdymo procedūra ir apibrėžiamos atitinkamos su veiklos stabdymu susijusios sąvokos, užtikrinančios teisės aktų projektų aiškumą, panaikinimas, tokiais veiksmais sukuriant ūkio subjektams teisinį netikrumą dėl jų veiklos vykdymo sąlygų, pareigūnų įgaliojimų ir asmenų teisių vykdant pravalomąjį nurodymą bei atnaujinant nutrauktą veiklą. AAVKĮ Projekte turėtų būti tikslinama ir nuostata, pagal kurią draudžiama sustabdyti veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą, nei veiklos tęsimas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme neturėtų būti įtvirtinamas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant laikoma, kad visuomenės interesams padaryta didelės žalos, nes ji visuomenei gali būti padaryta ne tik AAVKĮ Projekto 18 str. 3 d. nurodytais atvejais, todėl siūlytina nenustatyti baigtinio tokių atvejų sąrašo. Be to, pagal siūlomą reglamentavimą, nėra aišku, ar dėl visuomenės interesų derinimo ir prioretizavimo įgaliotas vienasmeniškai spręsti privalomąjį nurodymą duodantis pareigūnas. Neteisingas visuomenės intereso įvertinimas, gali padaryti itin didelės žalos visuomenės ir ūkio subjekto interesams. Nepaisant to, Projektų rengėjai nesiūlo jokios efektyvios tokio vertinimo kontrolės mechanizmo.
Dar daugiau, iš AAVKĮ siūloma apskritai panaikinti nuostatas, reglamentuojančias neteisėtus sprendimus dėl veiklos stabdymo priėmusių pareigūnų atsakomybę, nors veiklos nutraukimas ne visais privalomųjų nurodymų davimo atvejais yra būtina ir proporcinga priemonė, o visuomenės ir asmenų nuostoliai dėl tokių neteisėtų sprendimų gali būti milžiniški. Padarius visuomenės ar asmens interesams žalą, gali kilti tokios žalos atlyginimo klausimas – vadinasi, įstatymas turi aiškiai apibrėžti atsakomybės už neteisėtus sprendimus nuostatas ir įtvirtinti, kas yra atsakingas žalą galinčiais sukelti atvejais. Dėl nurodytos priežasties būtina grąžinti nuostatą, įtvirtinančią pareigūnų atsakomybę už neteisėtų privalomųjų nurodymų davimą, kaip tai yra numatyta galiojančio AAVKĮ 38 straipsnio 2 dalyje neteisėto asmenų veiklos stabdymo atvejais. AAVKĮ Projekte turi būti patikslintos nuostatos dėl žodinių aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų nurodymų ir reikalavimų pateikimo galimybės. AAVKĮ Projekte numatyta nauja redakcija išdėstyti AAVKĮ 18 straipsnį ir jame nurodyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali pareikalauti atsakingų asmenų žodžiu atlikti „tam tikras veikas“, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių. Kitoje to paties AAVKĮ straipsnio dalyje išskiriama, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodinius reikalavimus atsakingi asmenys privalo vykdyti. Neapibrėžtumą sukelia formuluotė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali pareikalauti atsakingų asmenų žodžiu atlikti „tam tikras veikas“. Tai iš esmės reiškia, kad pareigūnai gali pateikti bet kokius nurodymus, kuriuos atsakingi asmenys privalės vykdyti.
Toks reglamentavimas nulemia neapibrėžtumą ir sukelia dideles rizikas, ypatingai jeigu vėliau paaiškėtų, kad žodžiu pateiktas įrodymas buvo neteisėtas, duotas be pagrindo arba neproporcingas buvusioje situacijoje. Dėl šios priežasties šios veikos turėtų būti siejamos išimtinai su žalos aplinkai, visuomenės sveikatai ar žmonių gyvybei išvengimu ar sumažinimu, atitinkamai papildant 18 straipsnio 3 dalį. Pagal šiuo metu siūlomą AAVKĮ Projektą nėra aišku, kaip ir kokia tvarka žodžiu duoti nurodymai galėtų būti skundžiami, ar jie yra prilyginami privalomiesiems nurodymams, kokios yra tokių žodinių nurodymų nevykdymo pasekmės, todėl 18 straipsnio 3 dalis tikslintina numatant žodinių nurodymų skundimo tvarką. Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad pareigūnas, kai reikia užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, aplinkos ministro nustatyta tvarka gali užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Siūlomas reglamentavimas yra nekonkretus ir vėl remiasi išimtinai konkretaus pareigūno vertinimu dėl tokių veiksmų reikalingumo, o tvarka, kurią patvirtins ministras, nėra pateikta ir jos turinys nėra žinomas. Be to, nėra aiškus objektų užplombavimo terminas, sąlygos, kurioms esant atitinkami objektai galėtų būti vėl naudojami, nėra numatyta, kad apie tokius sprendimus privalomai turi būti pažymima privalomajame nurodyme, nėra aiški šių veiksmų apskundimo tvarka, todėl 18 straipsnio 4 dalis tikslintina šiuo aspektu. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuo kokybiškai skiriasi AAVKĮ Projekto 18 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 1 d. 5 p. įtvirtinti privalomieji nurodymai, nes abu jie siejami su privalomojo nurodymo taikyti prevencines priemones davimu, kai yra reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkosaugos reikalavimai, todėl siūlytina palikti ir 18 str. 1 d.
privalomajame nurodyme turi būti nurodomos konkrečios prevencijos priemonės, kurių turi būti imtasi siekiant išvengti pažeidimo. Siūlytina panaikinti arba tikslinti siūlomą reglamentavimą, kad privalomasis nurodymas yra priverstinai vykdomas dokumentas (plačiau šio siūlymo argumentaciją žr. AAVKĮ Projekto 25 straipsnio komentare). Dėl nurodytų priežasčių siūlome 18 straipsnį išdėstyti taip:
davimas
1Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas daromas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir /arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo ar kitos veikos masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir/arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti laikinai sustabdyti konkrečią veiką, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą, iki pažeidimas bus pašalintas.
Šis privalomasis nurodymas duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
3) kai padaryta žala aplinkai ir žalą padarę asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
4) kai žalą aplinkai padarę asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti;
6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir
(ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
7) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar
(ir) vykdyti tesėtus reikalavimus.
Šis privalomasis nurodymas duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
3) kai padaryta žala aplinkai ir žalą padarę asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
4) kai žalą aplinkai padarę asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti;
6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir
(ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
7) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar
(ir) vykdyti tesėtus reikalavimus. 2.
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti veikas, skirtas žalai aplinkai išvengti ar jai sumažinti ar tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei išvengti ar sumažinti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai (nurodymai) atlikti šias veikas, jų vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai fiksuojami patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai skundžiami 24 straipsnyje nustatyta tvarka mutatis mutandis. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia kai nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau nei iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Draudžiama sustabdyti veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą ar kitaip padaryti žalos visuomenės interesams) nei veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija. 6.
poveikis aplinkai ir /arba tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei gali būti konstatuojamas, kai patikrinimo, tyrimų ir matavimų duomenimis nustatomi reikšmingi nukrypimai nuo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ir atliktų tyrimų ir matavimų duomenys patvirtina, kad žala aplinkai atsirado ir /arba tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar žmonių gyvybei kilo dėl šių sąlygų nesilaikymo. 7. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų privalomųjų nurodymų davimo ir kitų šiame straipsnyje nurodytų veiksmų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Siūlytina pritarti iš dalies, kadangi atsižvelgiant į dalį šiame punkte pateiktų pastabų, pateikta Aplinkos ministerijos (9 pastaba) šio straipsnio patikslinta formuotė. Atsižvelgiant į pastabas, kad įstatyme turėtų būti numatyta, kad privalomąjį nurodymą, kuriuo stabdoma ūkio subjekto veikla (tam tikra veikla ar viso įrenginio veikimas), duoda komisija, o ne pareigūnas, papildytas keičiamo įstatymo 21 str. „Jei duodamas privalomasis nurodymas dėl 18 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų veikų, nepriklausomai nuo duodamo privalomojo nurodymo termino, privalomasis nurodymas turi būti duodamas suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu.“
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 21,22
„<...> siūlome AAVKĮ 21 ir 22 straipsnius išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai
1.
Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne trumpesnius nei 3 darbo dienos ir ne ilgesnius kaip 1 mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas
1Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu,
jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras visų pratęsimų terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 5 darbo dienos ar trumpesnis, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms. Šiuo atveju s Sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo. 3. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra ilgesnis kaip 5 darbo dienos, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms.
Šiuo atveju sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo. 4. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Paaiškinimas Įstatyme nustačius minimalų terminą privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymui, nebus galimybės esant reikalui, reikalauti, kad pažeidimas būtų nutrauktas, pvz., per parą. Įstatyme nustačius galimybę pratęsinėti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne vieną kartą, būtų papildoma administracinė našta, kadangi dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo sprendžia aplinkos ministro sudaryta komisija. Manytina, kad ūkio subjektas, teikdamas prašymą pratęsti privalomojo nurodymo terminą, turėtų objektyviai įvertinti galimybes ir prašyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atsakingai įvertinęs visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos privalomojo nurodymo įvykdymui per prašomą terminą Seimo Kaimo reikalų komitetui pateiktas Aplinkos ministerijos pasiūlymas dėl patikslintų
Siūloma 21 ir 22 str. išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, privalomųjų
nurodymų derinimas 1.
Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 1 mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 2. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 3. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas duoda pagal komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. Ilgesni kaip
išimtiniais atvejais, kai privalomųjų nurodymų įvykdymui būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą ir kai dėl ilgesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebūtų padaryta žala aplinkai. 4. Jei duodamas privalomasis nurodymas dėl 18 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų veikų, nepriklausomai nuo duodamo privalomojo nurodymo termino, privalomasis nurodymas turi būti duodamas suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 5.
nustatomi atsižvelgiant į teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
1Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu,
jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“ 5.
Asociacija
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-1321 N
„<...> siūlome pakeisti AAVKĮ projekto 21 straipsnio 3 dalį ir
papildyti 4 dalimi:
„3. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2
dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. Ilgesni kaip 6 mėnesiai terminai šioje dalyje nustatyta tvarka nustatomi išimtiniais atvejais, kai privalomieji nurodymai susiję su įrenginių atnaujinimais, technologiniais pakeitimais, ar kitais sudėtingais pertvarkymais, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą. 4. Privalomojo nurodymo dėl aplinkos atkūrimo priemonių terminai nustatomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą.“ Pritarti 21 str. patikslintas, atsižvelgiant į šią ir į kitas pastabas, kurioms pritarta, pateiktas prie Asociacijų 4 pastabos. 6. Asociacija
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-1323 3,4
„<...> siūlome AAVKĮ 23 straipsnio 3 ir 4 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas.
Taip pat privalomajame nurodyme darant įrašą apie įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 4. Asmuo, įvykdęs privalomąjį nurodymą dėl veiklos stabdymo, įgyja teisę tęsti (atnaujinti) privalomuoju nurodymu sustabdytą veiklą nuo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įrašo turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje dėl privalomojo nurodymo įvykdymo atlikimo.“ Pritarti iš dalies Siūlytina pritarti iš dalies, nes atsižvelgiant į pastabą, Seimo Kaimo reikalų komitetui pateiktas Aplinkos ministerijos pasiūlymas, kuriuo patikslintos 23 straipsnio formuluotės. Pasiūlymas: 23 str. atsižvelgiant ir į kitas pastabas, kurioms pritarta, išdėstyti taip:
„1. Apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau
kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu. 2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos, o jeigu informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikta – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Patikrinimas gali būti neatliekamas, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. 3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas.
Taip pat privalomajame nurodyme darant įrašą apie įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 4. Tais atvejais, kai privalomuoju nurodymu nurodyta sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, atnaujinti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ir (ar) sustabdytą veiklą galima tik įgyvendinus privalomajame nurodyme nurodytas sąlygas, apie tai informavus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus informaciją, kad privalomajame nurodyme nurodytos sąlygos / priemonės įgyvendintos tinkamai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, gavęs informaciją apie privalomajame nurodyme nustatytų sąlygų / priemonių įgyvendinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos privalo atlikti patikrinimą ar privalomajame nurodyme nustatytos sąlygos /priemonės įgyvendintos tinkamai ir apie patikrinimo rezultatus informuoti asmenį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat privalomajame nurodyme darant įrašą apie sąlygų /priemonių įgyvendinimą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 5. Jei privalomuoju nurodymu sustabdytas įrenginio ar jo dalies eksploatavimas ar sustabdyta kita veikla atnaujinama negavus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka informacijos, kad sąlygos /priemonės įgyvendintos tinkamai, laikoma, kad įrenginio ar jo dalies eksploatavimas ar veikla atnaujinti neteisėtai.“ 7.
Asociacija
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai
8 „<...> būtina numatyti ankstesnėje 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą informavimo pareigą, šią dalį išdėstant taip: „8. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu, apie tai informuojant asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas.“
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-1325 Nuostatos, numatančios, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, yra abejotinos, nes pasiūlymu antstoliams yra numatomos funkcijos, kurių įgyvendinti jie objektyviai negalės. Pagal Civilinio proceso kodeksą, vykdomuosius dokumentus įprastai vykdo antstoliai. Būtent privalomojo nurodymo įvykdymo termino perdavimas priverstinai vykdyti antstoliui yra numatytas ir AAVKĮ Projektu siūlomu įtvirtinti AAVKĮ 25 straipsniu. Tačiau ne visais atvejais privalomieji nurodymai galėtų būti priverstinai vykdomi ir antstoliai neturėtų reikiamų priemonių, galinčių priversti asmenis šiuos privalomuosius nurodymus vykdyti (pvz., įpareigoti įmones atnaujinti įrangą, modernizuoti procesus ar kt.).
Antstolis neturi specialių žinių, kurios būtinos siekiant įvertinti privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumą, dėl šios priežasties antstoliai privalės pasitelkti atitinkamus ekspertus, specialistus ir atlikti ekspertizes, tačiau šios nuostatos, ta apimtimi, kiek tai susiję su privalomų nurodymų aplinkos apsaugos srityje vykdymu, nėra reglamentuotos nei Civilinio proceso kodekse, nei keičiamame įstatyme. Be to, AAVKĮ Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kad būtų įvertintas tokių nuostatų suderinamumas su Civilinio proceso kodeksu. Analogiška pastaba išsakyta ir 2019-07-26 Seimo teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-3707, kurioje abejojama, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą priversti asmenis įvykdyti privalomuosius nurodymus, nes minėtiems asmenims geranoriškai nesutikus vykdyti privalomajame nurodyme įtvirtintų įpareigojimų, iš projektu teikiamų nuostatų nėra aišku, kaip priverstine tvarka jie būtų fiziškai įvykdomi, o teršalų šalinimas, jų valdymas, pažeidimo pasekmių šalinimas, konkrečių prevencinių priemonių taikymas ir kita įstatymo projekte išvardinta veikla nėra priskiriama įprastinėms antstolių funkcijoms pagal Antstolių įstatymą. Dėl nurodytų priežasčių siūlome:
Atsisakyti nuostatos, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nes ne visi privalomieji nurodymai objektyviai gali būti įvykdyti priverstinai. Tuo atveju, jei tokio reglamentavimo būtų neatsisakyta, AAVKĮ turėtų būti aiškiai nurodyta, kurie privalomieji nurodymai yra priverstinai vykdytini dokumentai, o AAVKĮ ir CPK detalizuota aiški jų vykdymo tvarka. Pritarti 9.
„Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ,
prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-137 AAVKĮ Projekto 7 straipsnis numato, kad AAVKĮ pakeitimo įstatymas, išskyrus jo 3 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Toks siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas, kuris nesudarys nei 3 mėnesių nuo įstatymo paskelbimo, prieštarauja teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, numatančiai, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad AAVKĮ nustato kardinaliai pasikeisiantį ūkio subjektų veiklos priežiūros reguliavimą, vadovaujantis
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-193 (6¹) (2,3) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3707 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jis tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau kai kurios jo nuostatos tobulintinos, kadangi nepakankamai atskleidžia siūlomo teisinio reglamentavimo esmės ir gali būti suvokiamos dviprasmiškai. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 6¹ straipsnio 2 dalies nustatyta, kad „Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. <...> Aplinkos apsaugos agentūra valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus vykdo pati arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka“. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus asmenis, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą, reikalingus matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu.
Atsižvelgdami į Projekto 1 straipsnyje siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, apibrėžiančias „valstybinių laboratorinių tyrimų sąvoką“ (pagal kurią tokie tyrimai apima mėginių ėmimą, matavimus ir jų laboratorinius tyrimus), manome, kad nepakankamai aiškus minėtose nuostatose vartojamos formuluotės „Aplinkos apsaugos agentūra organizuoja valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų vykdymą“ turinys ir santykis su nuostatomis, pagal kurias Aplinkos apsaugos agentūra tyrimus vykdo pati, tačiau matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti turi teisę pasitelkti kitus nešališkus asmenis, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą. Ar minėtos nuostatos turi būti suprantamos, kad visais atvejais Aplinkos apsaugos agentūra iš esmės privalo pati atlikti tyrimus, tačiau atskiroms su tyrimais susijusioms užduotims, pavyzdžiui, ėminiams paimti ir matavimams atlikti, gali pasitelkti kitus asmenis, ar šiomis nuostatomis Aplinkos apsaugos agentūrai suteikiama teisė tyrimų vykdymą visa apimtimi[¹] (ne tik imti mėginius ir atlikti matavimus, bet ir atlikti laboratorinius tyrimus) pavesti ir kitiems asmenims. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina apsvarstyti minėtas Projekto nuostatas, kadangi jų tikslinimas gali būti aktualus ir dėl kitų asmenų atliekamų tyrimų kainodaros, kurios Projektas nereguliuoja, o tai gali turėti įtakos finansinės naštos asmenims padidėjimui. Pritarti Projekto 3 str. keičiamo įstatymo 6¹ str. formuluotės patikslintos, atsižvelgiant pastabą. Žr. prie Aplinkos ministerijos 7 pastabos
tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-193 (6¹)
Projekto 3 straipsnyje siūloma Įstatymo 6¹ straipsnio 7 dalis nustato, kad fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (toliau – Teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, kai šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša, arba kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir (ar) jo padariniai pašalinti. Pagal Projektu siūlomo Įstatymo 6¹ straipsnio 8 dalies nuostatas aplinkos ministras tvirtintų šių tyrimų kainų nustatymo metodiką ir apmokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į 1-ą pastabą neaišku, kaip ir kas reguliuotų tyrimų kainodarą, jeigu tyrimus turėtų teisę vykdyti ne Aplinkos apsaugos agentūra, bet kiti asmenys. Be to, neaišku, ar už kitų asmenų atliktus tyrimus teršėjai privalėtų atlyginti tokiais pačiais atvejais (kai nustatoma neleistina tarša arba siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir (ar) jo padariniai pašalinti, ar ir kitais, Projekte nenumatytais), todėl siekdami teisinio aiškumo siūlome Projekte tai atskleisti. Pritarti Patikslintas Projekto
kitas pastabas, kurioms pritarta, pateiktas prie Aplinkos ministerijos
tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-195
surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti tam tikrus veiksmus. Šie žodiniai reikalavimai fiksuojami patikrinimo įforminimo dokumente, o asmenys privalo juos vykdyti.
Iš Projekto neaišku, ar šiais atvejais privalomieji nurodymai turi būti surašyti vėliau, nors, mūsų manymu, siekiant užtikrinti Projekte nustatomo teisinio reglamentavimo nuoseklumą tai turėtų būti padaryta (t.y. atskleista, per kokį terminą privalomasis nurodymas surašomas raštu). Kad būtų išvengta dviprasmiškumų (pavyzdžiui, kad žodiniai reikalavimai prilyginami raštu duodamiems privalomiesiems nurodymams ir padariniams), siūlome Projektą patikslinti, pavyzdžiui, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį papildyti nuostatomis, kada privalomasis nurodymas privalo būti surašomas vėliau ir nedelsiant, atsiradus tokiai galimybei. Pritarti Projektu numatyta, kad privalomieji nurodymai, tai rašytinės formos pareigūno duoti įpareigojimai asmeniui. Atsižvelgiant į tai, pareigūno žodžiu duotas reikalavimas neatitinka privalomojo nurodymo sąvokos. Projektu numatyta, kad žodžiu reikalavimas duodamas tais atvejais, kai reikalinga, kad asmuo nedelsiant atliktų tam tikrus veiksmus. Siekiant Projekte išvengti dviprasmiškumų, siūlome patikslinti Projekto nuostatas, nurodant, kad duotas žodžiu reikalavimas fiksuojamas patikrinimą įforminančiame dokumente, t. y. patikrinimo akte pateikiama informacija apie duotą reikalavimą žodžiu. 4. Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-195 (21),
straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies nustato, kad ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, diskutuotina, ar Projekte nereikėtų plačiau reglamentuoti minėtos komisijos veiklos pagrindų, pavyzdžiui, atskleisti komisijos sudarymo, sprendimų priėmimo ir objektyvumo užtikrinimo principus, privalomumo konkrečius sprendimus priimantiems asmenims ir t. t. Pritarti Žr. pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-07-26 penktą pastabą. 5. Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-195
straipsnio 1 dalies nustato, kad apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu, o pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymą asmenims gali būti nustatomi iki 6 mėnesių privalomųjų nurodymų įvykdymų terminai.
Šiuo atveju tikslingumo požiūriu yra svarstytini Projekto siūlymai (dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų), pagal kuriuos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimą įpareigojamas atlikti ne per tam tikrą laikotarpį nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo momento, bet per tam tikrą laikotarpį (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) nuo formalaus privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Mūsų nuomone, šiuo atveju itin svarbus faktorius, kad faktinis privalomojo nurodymo įvykdymas gali būti susijęs su aplinkai žalingų padarinių pašalinimu. Galima situacija, kad asmuo, kuriam nustatytas ilgas (pavyzdžiui, 6 mėnesių) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nurodymą įvykdys daug anksčiau (pavyzdžiui, per mėnesį), tačiau netinkamai. Šiuo atveju, jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis asmuo patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo atliktų tik pasibaigus privalomojo nurodymo terminui (po šešių mėnesių), penkis mėnesius ir toliau būtų daroma žala aplinkai. Taigi, tokiais atvejais nebūtų užtikrinami įstatymo tikslai ir neužtikrinamos kitos aplinkosaugos teisės aktais saugomos vertybės. Dėl minėtos priežasties siūlome Projektą tobulinti, pavyzdžiui, nustatyti papildomas sąlygas, kad patikrinimai dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo turi būti atliekami per tam tikrą laikotarpį nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos. Pritarti Patikslintas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 str., atsižvelgiant į šią ir kitas pastabas, kurioms pritarta, pateiktas prie Asociacijų 6 pastabos. 6. Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-19 6.
Projekte dėl Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies siūloma, kad asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 5 darbo dienos ar trumpesnis, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas nenustato, koks minimalus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti nustatomas, todėl asmenys, kuriems būtų nustatomas 2 darbo dienų terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, faktiškai negalėtų pasinaudoti galimybe pratęsti šį terminą. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo galimybes. Pritarti Patikslintas projekto 5 str. keičiamo įstatymo 22 str., atsižvelgiant į šią ir kitas pastabas, kurioms pritarta, pateiktas prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabos. 7. Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730 6¹ N Vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2019-10-02 posėdžio protokolo Nr. 110-P-22 dėl darbotvarkės 18, 19,
komitete, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos pateikti Seimo kaimo reikalų komitetui bendrą suderintą poziciją ir konkrečius pasiūlymus projektams“, informuojame, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose įvyko trys pasitarimai, skirti aptarti asociacijos „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos, Žemės ūkio rūmų 2019-09-13 raštu „Dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų projektų (reg. Nr. XIIIP-3707, XIIIP-3708, XIIIP-3709, XIIIP-3710)“ pateiktas pastabas su minėtų pastabų rengėjais.
Vykusių pasitarimų metu buvo aptartos pateiktos pastabos; diskutuojama, ieškant bendros pozicijos dėl projektais siūlomų įstatymų pakeitimų. Siekiant, kad projektų nuostatos būtų aiškesnės, tam tikros projektų nuostatos papildytos /patikslintos. Teikiame Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 61 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3707) (toliau – AAVKĮ projektas), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3708) (toliau – AAĮ projektas) patikslintus projektų (toliau – projektai) straipsnius. Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3710) projekto nuostatos netikslintos. Pažymime, kad patikslintos projektų nuostatos iš esmės nekeičia įstatymų pakeitimų projektais siekiamų tikslų ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-19 pasitarimo protokolo Nr. 56 3 dalies „Dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant spręsti kvapų ir kitas susijusias problemas“ 1 punktu įformintam pavedimui. Pasiūlymas:
1patikslinti AAVKĮ projekto 3 str. ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Papildymas 6¹ straipsniu Papildyti 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos
valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų /matavimų organizavimas ir vykdymas
vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams. Aplinkos apsaugos agentūra pati vykdo valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos /pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka, bet kuriuo metu turi teisę, laikantis kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir /ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5.
5Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint pagrįstos informacijos /kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai ir/arba kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą/objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ptvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus;
2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. 8.
Konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“. Pritarti iš dalies Kaimo reikalų komiteto argumentai:
Iš esmės pritarti Aplinkos ministerijos pateiktiems (2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730) pasiūlymams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus, projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju 6¹ straipsniu, subjektas už padarytą nusižengimą apmokestinamas net keletą kartų (už normatyvus viršijančią taršą sumokama bauda; sumokamos išlaidos už tos pačios taršos nustatymą laboratoriniais tyrimais; taip pat įpareigotas papildomai susimokėti už tyrimus (tikėtina neviršijančius rodiklių) po pažeidimo pašalinimo), tikslinga siūlomo 6¹ straipsnio 7 dalies 2 punkto atsisakyti:
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo papildomą 6¹ straipsnį išdėstyti taip: „6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų /matavimų organizavimas ir vykdymas
vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai vykdyti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams.
Aplinkos apsaugos agentūra pati atlieka valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą vykdyti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos / pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka, bet kuriuo metu turi teisę, laikantis kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų, patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir / ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir
(ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo bet kuriuo paros metu leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
laboratorinių aplinkos tyrimų planus.
Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai ir /arba kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą /objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša. 8.
Konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“
ministerija
119 Pasiūlymas:
taip:
„3. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus, turinčius
reikiamų specialių žinių (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis ir (ar) imti ėminius ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialios žinios (ar) patirtis ir (ar) įranga;“. Pritarti
ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-273018 Pasiūlymas:
„18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimas
1.
Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir /arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens veikos vyksta neteisėtas vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimas ar žūsta gyvūnai ar augalai ir /arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti konkrečią veiklą, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą; Privalomasis nurodymas dėl ūkinės veiklos nutraukimo, duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir atsakingi asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
3) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
4) kai esant /atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti;
6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
7) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar
(ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar
(ir) vykdyti tesėtus reikalavimus.
Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir /arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens veikos vyksta neteisėtas vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimas ar žūsta gyvūnai ar augalai ir /arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti konkrečią veiklą, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą; Privalomasis nurodymas dėl ūkinės veiklos nutraukimo, duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu;
2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir atsakingi asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
3) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
4) kai esant /atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti;
6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
7) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar
(ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar
(ir) vykdyti tesėtus reikalavimus. 2.
dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti veikas, skirtas žalai aplinkai išvengti ar jai sumažinti ar tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei išvengti ar sumažinti. Informacija apie Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai skundžiami 24 straipsnyje nustatyta tvarka mutatis mutandis. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, kai nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau nei iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Draudžiama nutraukti veiklą, jei toks veiklos nutraukimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija.“. Pritarti iš dalies Siūlytina projekto
veiklos stabdymo atvejus į tris punktus.
18 str. išdėstyti taip:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti – duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą;
2) jei nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami /naikinami gamtos ištekliai ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą – duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti konkrečią veiklą, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą;
3) įvykus esminiam objekto /įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi leidimo sąlygų arba negali būti vykdoma leidime numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdomas valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė – duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tokią veiklą;
4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
5) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
6) kai esant /atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir atsakingas asmuo nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti – duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti;
8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
9) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus.
18 str. išdėstyti taip:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti – duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą;
2) jei nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami /naikinami gamtos ištekliai ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą – duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti konkrečią veiklą, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą;
3) įvykus esminiam objekto /įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi leidimo sąlygų arba negali būti vykdoma leidime numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdomas valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė – duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tokią veiklą;
4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
5) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
6) kai esant /atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir atsakingas asmuo nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti – duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti;
8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
9) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus. 2.
kitą veiklą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, privalomajame nurodyme turi būti nurodytos sąlygos /priemonės, kurias įgyvendinus galima atnaujinti sustabdytą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, nurodytą privalomajame nurodyme. 3. Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti veikas, skirtas žalai aplinkai išvengti ar jai sumažinti ar tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei išvengti ar sumažinti. Informacija apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai gali būti skundžiami mutatis mutandis 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo žodinio reikalavimo vykdymo privalomumo. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, kai nėra kitos galimybės jei reikia užtikrinti privalomojo nurodymo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymą, gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau nei iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 5.
sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2019-11-06 Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3707 ir Komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. Pritarti
2019-11-063 Iš esmės pritarti Aplinkos ministerijos pateiktiems (2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730) pasiūlymams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus, projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju 6¹ straipsniu, subjektas už padarytą nusižengimą apmokestinamas net keletą kartų (už normatyvus viršijančią taršą sumokama bauda; sumokamos išlaidos už tos pačios taršos nustatymą laboratoriniais tyrimais; taip pat įpareigotas papildomai susimokėti už tyrimus (tikėtina neviršijančius rodiklių) po pažeidimo pašalinimo), tikslinga siūlomo 6¹ straipsnio 7 dalies 2 punkto atsisakyti. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 3 straipsnį 6¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Papildymas 6¹ straipsniu Papildyti 6¹ straipsniu: „6¹ straipsnis.
valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų /matavimų organizavimas ir vykdymas
vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio
valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos / pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka, bet kuriuo metu turi teisę, laikantis kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir /ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. 4.
teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami:
valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai ir/arba kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą/objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7.
laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus;
2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. 8. Aplinkos ministras, suderinus su Konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“. Pritarti
2019-11-06 Argumentai: Iš esmės pritarti Aplinkos ministerijos pateiktiems (2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730) pasiūlymams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus, projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju 6¹ straipsniu, subjektas už padarytą nusižengimą apmokestinamas net keletą kartų (už normatyvus viršijančią taršą sumokama bauda; sumokamos išlaidos už tos pačios taršos nustatymą laboratoriniais tyrimais; taip pat įpareigotas papildomai susimokėti už tyrimus (tikėtina neviršijančius rodiklių) po pažeidimo pašalinimo), tikslinga siūlomo 6¹ straipsnio 7 dalies 2 punkto atsisakyti:
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju 6¹ straipsniu, šio straipsnio 7 dalies 2 punktą išbraukti. „7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas:
1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus;
2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti.“
7Komiteto sprendimas:
7.1.
Komiteto sprendimas:
kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3707 ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
8Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0,
susilaikė - 0
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3,
ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3707(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys [1] Pagal Projekto 1 straipsnyje siūlomą Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį „Valstybinių laboratorinių tyrimų sąvoka“ apima iš taršos šaltinių išmetamų ar išleidžiamų teršalų ir (ar) jų paveiktos aplinkos (aplinkos oro, paviršinio vandens, dirvožemio) kokybės laboratorinius tyrimus ir matavimus (ėminių ėmimą ir matavimų atlikimą).