Projekto lyginamasis variantas
2, 9, 10, 11 ir
įstatymas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Ligos socialinis draudimas ir motinystės socialinis draudimas Ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį. Motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį arba šiame įstatyme nustatytais atvejais užtikrina nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.“
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apdraustiesiems asmenims, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi nuo patologinį potraukį į azartinius lošimus, alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2.
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.“
ją išdėstyti taip: „4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
ją išdėstyti taip: „5. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo
(senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Šiame straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.“
pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 3 dalyje;“
ją išdėstyti taip: „3. Moteriai, turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą,kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos ir nėštumo laikotarpiu tapusiai neapdraustu asmeniu, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 5 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2, 5, 9, 10, 11
įstatymas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Ligos socialinis draudimas ir motinystės socialinis draudimas Ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį. Motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pagal ikimokyklinio, ar priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomų vaikų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apdraustiesiems asmenims, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi nuo patologinį potraukį į azartinius lošimus, alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2.
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.“
ją išdėstyti taip: „4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
ją išdėstyti taip: „5. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo
(senelei), budinčiam globotojui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, ar priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Šiame straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.“
pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 3 dalyje;“
ją išdėstyti taip: „3. Moteriai, turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą,kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos ir nėštumo laikotarpiu tapusiai neapdraustu asmeniu, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8 straipsnis. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-110 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2162 pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2162. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
2, 9, 10, 11 ir
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus paskatino:
Teismo 2018 m. gruodžio 19
Nr. KT23-N13/2018, kuriuo pripažinta, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį teisę gauti motinystės išmoką šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka turi tik moteris, turinti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui;
Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planą, kuriame numatė parengti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 9 straipsnio ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pataisas, užtikrinant asmenų, kuriems nustatytas patologinis potraukis į azartinius žaidimus (diagnozė pagal TLK-10 F63.0 kodą), teises į laikiną nedarbingumą gydymosi specializuotame stacionare metu, lygiavertes kitų psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisėms;
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai budintys globotojai ne tik prižiūri globojamus vaikus, bet ir yra susaistyti darbo ar tarnybos santykiais. Būtent esant tokiems dualistiniams teisiniams santykiams, t. y. darbo ir tuo pat metu tarnybos, susijusios su vaiko priežiūra pagal individualios veiklos pažymą (esant budinčiu globotoju), galimos situacijos, kai prižiūrimi vaikai suserga ir budintiems globotojams iškyla neišvengiama būtinybė rūpintis jiems patikėtais vaikais, tačiau nedarbingumo pažymėjimų dėl globojamų vaikų ligų, kaip ir ligos išmokų, šie asmenys gauti negali, nors moka ligos socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Be to, šie asmenys neturi teisinio pagrindo neatvykti į darbą – išduoto nedarbingumo pažymėjimo;
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad moteriai, turinčiai nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kitoms moterims, neturinčioms darbo ar tarnybos santykių, tačiau turinčioms reikalingą socialinio draudimo stažą, motinystės išmoka nėra mokama, jei teisės į išmoką atsiradimo momentu jos nėra apdraustos motinystės socialiniu draudimu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra numatyta, kad ligos išmokos mokamos dėl patologinio potraukio į azartinius lošimus. Taip pat numatytas 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus trukmės ligos išmokos mokėjimo laikotarpis, kai gydomasi specializuotuose stacionaruose nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos. Šiuo metu budintys globotojai neturi teisės gauti ligos išmokos už globojamų vaikų slaugą. Šie asmenys turi teisę gauti ligos išmoką tik dėl savo ligos ar artimųjų slaugos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį. Motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma:
Atsižvelgiant į tai, kad nėščios moterys yra papildomai darbo rinkoje saugomų darbuotojų kategorija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalis nustato apribojimus nutraukti darbo sutartį su nėščia darbuotoja jos nėštumo laikotarpiu ir iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai (nustatytas draudimas atleisti bet kokiu pagrindu, išskyrus minėtame straipsnyje nustatytus pagrindus: gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva bandomuoju laikotarpiu, nesant darbo sutarties šalių valios, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai), taip pat į tai, kad nėštumo laikotarpiu ne visos savarankiškai dirbančios moterys (pavyzdžiui, sportininkės) gali tęsti veiklą, šiuo pakeitimu bus apsaugotos visos nėščios moterys (kurios draudėsi motinystės socialiniu draudimu ir atitiko kitas įstatyme numatytas sąlygas), nepaisant jų darbinės veiklos formos. Taip siūloma todėl, kad būtent nėštumo laikotarpis yra susijęs su motinystės socialiniu draudimu. Šis pakeitimas sudarys palankesnes sąlygas moterims gauti motinystės socialinio draudimo išmokas, kai nėštumo laikotarpiu, nepaisant jų darbinės veiklos formos, dėl objektyvių priežasčių (atleidimo, pasibaigusių darbo santykių, darbdavio bankroto, nutrūkusios sportinės ar kitos savarankiškos veiklos ir kt.) jos nebeatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos – būti apdraustai motinystės socialiniu draudimu;
Šiuo pakeitimu sudaromos vienodos sąlygos kitų psichikos sutrikimų turintiems asmenims, skatinama tokius asmenis gydytis nuo patologinio potraukio į azartinius lošimus, išduodant jiems nedarbingumo pažymėjimą ir kompensuojant jų gydymosi metu prarastas pajamas;
Tikimasi, kad siūlomas įstatymo pakeitimas padės patenkinti budinčių globotojų poreikius ir paskatins daugiau asmenų užsiimti šia veikla;
įgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija, pateikta 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą reikės keisti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto papildomai prireiks apie 0,7 mln. eurų, iš jų: apie 174 tūkst. eurų – motinystės išmokoms, apie 120 tūkst. eurų –ligos išmokoms besigydantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, apie 355 tūkst. eurų – ligos išmokoms besigydantiems nuo patologinio lošimo ir apie 36 tūkst. eurų – ligos išmokoms budintiems globotojams. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Motinystės“, „ligos“, „socialinio draudimo išmokos“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 2, 9, 10, 11 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-19 Nr. XIIIP-3705 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 2,5, 9, 10, 11 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-10-09 Nr. XIIIP-3705(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nr. ix-110 2, 9, 10, 11 ir 16 sraipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-3705 2019-09-25
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, R. Sereikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, R. Mitkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-19 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2019-09-251 Argumentai:
straipsnyje pateiktam siūlymui nustatyti, kad motinystės socialinis draudimas ne tik kompensuotų prarastas pajamas, bet ir užtikrintų nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, tokiu būdu sudarant prielaidas ateityje mokėti ir daugiau nustatyto dydžio išmokų, būdingų socialinės paramos, o ne socialinio draudimo sistemai, todėl siūlo patikslinti projekto
Vyriausybei sistemiškai įvertinti valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimo principus ir pateikti Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Ligos socialinis draudimas ir
motinystės socialinis draudimas Ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį. Motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį arba šiame įstatyme nustatytais atvejais užtikrina nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-09-252 N Argumentai: siūlome į Įstatymo projektą inkorporuoti 2019 m. gegužės 30 d. priimto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-2162 nuostatas (įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.), atitinkamai tikslinant keičiamo įstatymo pavadinimą, nuostatą dėl įstatymo įsigaliojimo bei siūlant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2162 pripažinti netekusiu galios. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu: ,,2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą
ugdomų vaikų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;“. Atitinkamai patikslinti paskesnių straipsnių numeraciją. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-09-25 I Argumentai: kaip ir prie Komiteto pasiūlymo Nr. 2. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2, 5, 9, 10, 11 ir 16
įstatymas“
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: kaip ir prie Komiteto pasiūlymo Nr. 2. Pasiūlymas: Patikslinti pernumeruoto 7 (buvusio 6) straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 6, 8 straipsnįius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-09-258 N Argumentai: kaip ir prie Komiteto pasiūlymo Nr. 2. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 8 straipsniu: ,,8 straipsnis. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2162 pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2162.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 1. 9.
9Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė