Projekto lyginamasis variantas
4, 7, 10 ir 11 straipsnių PAKEITIMO
netekusiu galios 4 straipsnio 4 dalies 1 punktą. 2. Buvusius
atitinkamai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktais. 3. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jeigu valdyba nesudaroma skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus;“
4 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai
institucijai raštu pareikalavus, įmonė ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai galimybę susipažinti ir (ar) pateikti visą informaciją, įskaitant ir dokumentus ar jų kopijas, susijusius su įmonės veikla.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmonė įregistruojama po to, kai yra patvirtinti įmonės
įstatai, sudaryta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma), valdybos, o jeigu ji nesudaroma įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, sprendimu paskirtas įmonės vadovas ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodyti dokumentai.“3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vienas darbuotojų atstovasi, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valdybos nariu pirmininku negali būti skiriamas ir
įmonės vadovas arba darbuotojas.“ 3.
Pakeisti 10 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti nauja redakcija taip: „12. Valdyba:
1) nustato įmonės struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
pranešimus;
4) priima sprendimus dėl įmonės filialų steigimo, jų nuostatų bei valdymo organų;
5) renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas;
konfidencialia informacija.
Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ar kitus įstatymus ar poįstatyminius aktus turi būti vieša;
7) teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos;
(nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės metiniu pranešimu teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai;
9) tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles;
10) nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai;
11) priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;
12) vertina įmonės vadovo veiklą, pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl įmonės vadovo veiklos;
įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar valdybos sprendimams;
įgyvendinančios institucijos sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus įmonės vadovo veiklos priežiūros klausimus;
16) atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.“ 3.
Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ar kitus įstatymus ar poįstatyminius aktus turi būti vieša;
7) teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos;
(nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės metiniu pranešimu teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai;
9) tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles;
10) nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai;
11) priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;
12) vertina įmonės vadovo veiklą, pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl įmonės vadovo veiklos;
įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar valdybos sprendimams;
įgyvendinančios institucijos sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus įmonės vadovo veiklos priežiūros klausimus;
16) atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.“
3Papildyti 10 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13.
Valdyba analizuoja ir vertina įmonės vadovo pateiktą medžiagą apie:
1) įmonės veiklos organizavimą;
2) įmonės finansinę būklę;
3) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.“
10 straipsnį nauja 14 dalimi: „14. Įmonės valdyba atsako už:
institucijos informavimą;
10 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Jeigu valdyba nesudaroma, šio straipsnio 12 dalies 1, 4 10 ir 5
įgyvendinančios institucijos kompetencijai. Kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus šio straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytą funkciją, atlieka įmonės vadovas.“
10 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė 2/3 valdybos narių, jei įmonės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje valdybos narių skaičius. Valdybos narys už ar prieš sprendimą gali balsuoti iš anksto raštu įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Iš anksto raštu balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje svarstant klausimus, dėl kurių šie valdybos nariai balsavo raštu. Valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių.“
10 straipsnį nauja 18 dalimi: „18. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami arba daromas garso įrašas“
10 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 1/4 nuo įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio., o valdybos pirmininko – 1/3 nuo įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pasibaigus pirmajai kadencijai, įmonės vadovas įmonės valdybos, o jeigu ji
nesudaroma, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti skiriamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka likus 3 mėnesiams iki vadovo pirmosios kadencijos pabaigos. Įmonės valdyba, o jeigu ji nesudaroma, Įįmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą neskirti įmonės vadovo antrajai kadencijai, likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo pirmosios kadencijos pabaigos, taip pat likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo antrosios kadencijos pabaigos, organizuoja viešą konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti. Pasibaigus antrajai kadencijai, įmonės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų.“
2Pripažinti netekusiais galios 11 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktus. 3. Buvusius 11 straipsnio 3 dalies 1-6 punktus laikyti atitinkamai 1-4 punktais. 4. Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Įmonės vadovas negali būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu be valdybos,
o jeigu ji nesudaroma be įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimo.
Valdyba, o jeigu ji nesudaroma, Įįmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sprendimą dėl sutikimo įmonės vadovui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu priima gavusi įmonės vadovo rašytinį prašymą. Šis įmonės vadovo prašymas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo jo gavimo institucijoje dienos. Sutikimas duodamas, jeigu įmonės vadovo buvimas kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu nesukelia interesų konflikto, nekliudo jam tinkamai vykdyti pareigų, nurodytų Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir įmonės įstatuose. Įmonės vadovas, pažeidęs šioje dalyje nustatytą reikalavimą, turi būti atšauktas iš įmonės vadovo pareigų.“
8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Valdybai, o jeigu ji nesudaroma Įįmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekse nustatyta tvarka. Jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių.“
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. LR Vyriausybė iki 2019 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Bronislovas Matelis Gintaras Steponavičius Gintaras Vaičekauskas Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Dainius Kreivys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Viena iš stojimo sąlygų į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (toliau - EBPO) buvo didinti valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdybų nepriklausomumą ir įgyvendinti jų depolitizavimą. Taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
ir įstaigų veiklos tobulinimui būtini koordinuoti veiksmai" teigė, kad siekiant valstybės ir savivaldybės įmonių efektyvumo reikia jas atskirti nuo politikos formavimo bei valdymo formą priartinti prie privataus sektoriaus standartų. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu nustatomos valstybės ir savivaldybės įmonėje sudaromos valdybos kompetencijos yra reikšmingai apribotos ir skiriasi nuo bendrovėse sudaromos valdybos kompetencijų. Šie skirtumai reikšminga dalimi neatitinka EBPO nustatytų gerosios valdysenos nuostatų, kurios numato, kad bendrovės kolegialus organas turi būti įgalintas nustatyti įmonės strategiją bei skirti ir atšaukti įmonės vadovą, nustatyti jo atlyginimą. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme taip pat numatyta, jog įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, o įmonės vadovas juos rengia ir teikia. Ši nuostata bendrovių atveju nenustatoma ir remiamasi tik sudaroma veiklos strategija (kurioje tokia informacija pateikiama arba kurios pagrindu sudaromi metiniai veiklos planai), kurią tvirtina stebėtojų taryba, o jei nesudaryta – valdyba.
Šiuo įstatymo projektu, praplečiant valstybės ir savivaldybės įmonių valdybos funkcijas, siekiama užtikrinti valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių nepriklausomumą, siekiama visiško įmonių atskyrimo nuo politikos formavimo, taip didinant įmonių valdymo efektyvumą, pelningumą ir užtikrinant visišką įmonės veikimo skaidrumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius seimo narys - Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Esminės dabartinio įstatymo nuostatos. kurios šiuo metu neatitinka EBPO gerosios valdysenos standartų bei turėtų būti pakeistos siekiant didesnio skaidrumo ir įmonių efektyvumo yra šios:
1) Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės veiklos strategiją;
2) Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija renka ir atšaukia įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus;
3) Valstybės ir savivaldybės įmonės valdybai nenumatyta galimybė (prievolė) nustatyti priežiūros funkcijas, susijusias su įmonės vadovo veikla;
4) Valstybės ir savivaldybės įmonės valdyba netvirtina filialų ir atstovybių nuostatų;
5) Valstybės ir savivaldybės įmonės valdybai taip pat nepriskirtos kitos, tipiškai tokiam organui priskiriamos, funkcijos:
6) Įmonės strategijos įgyvendinimo priežiūra;
7) Darbuotojų pareigybių tvirtinimas;
8) Įmonės informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija nustatymas; 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma pakeisti 3 punkte nurodytus teisinius santykius, pagrindines funkcijas perleidžiant valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdyboms, jei tokios nesudaromos, funkcijos vykdomos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos.
Konkrečiai pagal įstatymo projektą valdybai, jeigu ji sudaroma, būtų numatytos šios papildomos, anksčiau įstatyme nenumatytos, funkcijos: 1)svarsto ir tvirtina įmonės veiklos strategiją bei metinį ir tarpinius pranešimus; 2)nustato pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; 3)priima sprendimus dėl įmonės filialų steigimo jų nuostatų bei valdymo organų; 4)renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, 5)tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas; 6)nustato informaciją, kuri laikoma įmonės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija.
Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ar kitus įstatymus ar poįstatyminius aktus turi būti vieša; 7)analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės metiniu pranešimu teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai; 8)prižiūri įmonės vadovo veiklą, pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl įmonės vadovo veiklos; 9)svarsto, ar įmonės vadovas tinka eiti pareigas, jei įmonė dirba nuostolingai; 10)teikia pasiūlymus įmonės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar valdybos sprendimams; 11)sprendžia kitus įmonės įstatuose, taip pat įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus įmonės vadovo veiklos priežiūros klausimus;
Visos šios funkcijos suteiks galimybę valdybai nuosekliai stebėti, vertinti įmonės veiklą bei priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo teikiant pastabas tiek įmonės vadovui, tiek įstaigai įgyvendinančiai savininko teises.
Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ar kitus įstatymus ar poįstatyminius aktus turi būti vieša; 7)analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės metiniu pranešimu teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai; 8)prižiūri įmonės vadovo veiklą, pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl įmonės vadovo veiklos; 9)svarsto, ar įmonės vadovas tinka eiti pareigas, jei įmonė dirba nuostolingai; 10)teikia pasiūlymus įmonės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar valdybos sprendimams; 11)sprendžia kitus įmonės įstatuose, taip pat įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus įmonės vadovo veiklos priežiūros klausimus;
Visos šios funkcijos suteiks galimybę valdybai nuosekliai stebėti, vertinti įmonės veiklą bei priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo teikiant pastabas tiek įmonės vadovui, tiek įstaigai įgyvendinančiai savininko teises. Taip pat valdybai suteikiama teisė vertinti ir analizuoti įmonės vadovo pateiktą informaciją apie:
1) įmonės veiklos organizavimą;
2) įmonės finansinę būklę;
3) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis Šios teisės suteiks valdybai visapusiškos informacijos apie įmonės vykdomą veiklą ir leis priimti kompetentingus sprendimus įmonės atžvilgiu. Be suteikiamų papildomų funkcijų valdybai, priskiriamos ir naujos atsakomybės, kurios padės užtikrinti, kad valdyba suinteresuotai siektų geriausių sprendimų įstaigai. Dėl šios priežasties įstatymą numatoma papildyti šiuo punktu: 14.
Įmonės valdyba atsako už:
1) tinkamą ir laiku atliekamą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos informavimą;
2) tinkamai atliekamą bendrovės vadovo priežiūrą Įstatymo projektu taip pat papildomos techninės valdybos veikimo priemonės:
1) Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami arba daromas garso įrašas; Kadangi siekiama visiškai eliminuoti korupcijos galimybę bei maksimaliai užtikrinti skaidrumą įstaigos veikime, didinamas valdybos narių atlygis: 1)Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/4 nuo įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, o valdybos pirmininko – 1/3 nuo įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Taip pat įmonės vadovas negalės būti valdybos pirmininku. Mažinamas dalyvaujančių valdybos veikloje įmonės darbuotojų skaičius iki vieno darbuotojo. Įstatymas turės teigiamos įtakos valstybės ir savivaldybės įmonių vykdomos veiklos skaidrumui bei efektyvumui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Šis įstatymo pakeitimas įvestų nuoseklesnę valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdyseną. Taip pat užtikrintų sistemingą darbo stebėseną, aiškius veiklos rodiklius bei sistemingesnius darbo principus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Šis įstatymas neturės jokios reikšmės kriminogeninei situacijai, tačiau galimai sumažins korupcijos galimybę ir vykdymą valstybės ir savivaldybės įmonių veikloje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo pakeitimas leis nuosekliau veikti valstybės ir savivaldybės valdomoms įstaigoms, užtikrins jų stabilumą nepriklausomai nuo politinių svyravimų.
Dėl šių priežasčių bus užtikrintas efektyvesnis įstaigų valdymas, veikimas bei pelningumas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: LR Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. LR Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 1341
„Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“. 12. Kiek
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. Valstybės ir savivaldybės įmonės atlyginimus valdybos nariams moka įmonės lėšomis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Tokių vertinimų ir išvadų nėra gauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Valdyba, įmonės vadovas, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, įmonės savininko teisės įgyvendinanti institucija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Pakeitimai parengti remiantis EBPO gerosios valdysenos nuostatomis. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Bronislovas Matelis Gintaras Steponavičius Gintaras Vaičekauskas Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Dainius Kreivys
[Adresatas]
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], atsisk. sąskaita LT574010051004670211 Luminor Bank AS, banko kodas 40100. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955 2019-07- Nr. Į 2019-07-18 Nr. S-2019-4367 Lietuvos Respublikos Seimui
ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 4, 7, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑3691 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime. Europos teisės departamento Atstovavimo Europos Sąjungos teismuose skyriaus vedėja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė Ričard Dzikovič, (8 5) 266 2939, el. p. [email protected] Originalas nebus siunčiamas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės veiklos strategiją. Kartu projektu siūloma nustatyti, kad strategijos tvirtinimo funkcija būtų perduota įmonės valdybai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.“ Teigtina, kad valstybei ar savivaldybei įsteigus įmonę, skirtą tenkinti viešuosius interesus, turėtų tekti esminė atsakomybė, jog įsteigtos įmonės veiktų tik viešųjų interesų tenkinimų labui ir netaptų išimtinai komercinio pobūdžio įmonėmis. Manytina, jog dėl to, įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybė savo teises įgyvendina per įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas ir šioms institucijoms pavedama tvirtinti įmonių veiklos strategijas. Todėl kyla abejonių, ar įmonės veiklos strategijos tvirtinimo pavedimas tiesiogiai įmonėje veikiančiam organui – valdybai, yra proporcingas valstybės ir savivaldybių įmonių veiklos tikslams, jų paskirties esmei, ar bus užtikrinta, kad įmonių veiklos strategija nesudarys prielaidų nukrypti nuo įmonių steigimo tikslų.
Be to, kelia abejonių, ar proporcinga taip apriboti įmonės savininko teises ir iš esmės visiškai nušalinti įmonės savininką nuo įmonės veiklos strategijos formavimo, kai įmonės paskirtis yra užtikrinti savininko nustatytų viešųjų interesų tenkinimą. 2. Projekto
ir sumažinti galimą darbuotojų atstovų skaičių įmonės valdyboje iki vieno. Toks pasiūlymas įstatymo projekte nėra argumentuojamas, todėl keltinas klausimas, ar toks pasiūlymas, ribojantis įmonių darbuotojų teises yra pagrįstas ir proporcingas. 3. Projekto
įmonės vadovas negali būti valdybos pirmininku ir iš minėtos projekto nuostatos tik netiesiogiai galima daryti išvadą, kad įmonės vadovas ir toliau galėtų būti skiriamas valdybos nariu. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad į valdybą galėtų būti skiriamas tik vienas darbuotojų atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovas bendrąja prasme taip pat gali būti laikomas įmonės darbuotoju, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar įmonės vadovą paskyrus valdybos nariu, jos nariu taip pat galėtų būti skiriamas ir darbuotojų atstovas pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 4. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 5. Projekto
„LR".
Be to, šioje dalyje taisytina įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data, nes „2019 m. sausio 1 d.“ jau yra praėjusi. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant jam keliamų teisės technikos reikalavimų. Pastebėtina, kad projekto lyginamasis variantas turi būti daromas galiojančios įstatymo redakcijos pagrindu, išbraukiant įstatymo nuostatas, kurių atsisakoma, ir paryškintu šriftu įrašant visus siūlomus naujus pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas teikiamo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnis. 7. Vadovaujantis
įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų
turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas projekto 1 straipsnis. 8. Pastebėtina, kad atsižvelgus į teisės technikos taisykles, turėtų būti tikslinama projekto 3 straipsnio 5-9 dalių pakeitimų esmių numeracija. 9. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projektas pildytinas įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis kaip siūlomos įstatymo pakeitimo nuostatos, iš esmės keičiančios tam tikrą su įmonėmis susijusį reguliavimą, turi būti taikomos jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, pavyzdžiui, galiojančioms įmonių veiklos strategijoms, pagal galiojančią tvarką paskirtiems įmonių vadovams ir t.t. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2020-04-15
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Simonas Gentvilas, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėja Audronė Railaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Koordinavimo ir stebėsenos skyriaus l. e. viršininko pareigas Edvinas Chorostinas, VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ direktorius Vidas Danielius, VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ Valdysenos ir analizės skyriaus vadovas Aleksandras Jocius, asociacijos Baltic Institute of Corporate Governance prezidentas Rytis Ambrazevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
netekusiu galios įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nustatantį, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės veiklos strategiją. Kartu projektu siūloma nustatyti, kad strategijos tvirtinimo funkcija būtų perduota įmonės valdybai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.“ Teigtina, kad valstybei ar savivaldybei įsteigus įmonę, skirtą tenkinti viešuosius interesus, turėtų tekti esminė atsakomybė, jog įsteigtos įmonės veiktų tik viešųjų interesų tenkinimų labui ir netaptų išimtinai komercinio pobūdžio įmonėmis. Manytina, jog dėl to, įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybė savo teises įgyvendina per įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas ir šioms institucijoms pavedama tvirtinti įmonių veiklos strategijas. Todėl kyla abejonių, ar įmonės veiklos strategijos tvirtinimo pavedimas tiesiogiai įmonėje veikiančiam organui – valdybai, yra proporcingas valstybės ir savivaldybių įmonių veiklos tikslams, jų paskirties esmei, ar bus užtikrinta, kad įmonių veiklos strategija nesudarys prielaidų nukrypti nuo įmonių steigimo tikslų. Be to, kelia abejonių, ar proporcinga taip apriboti įmonės savininko teises ir iš esmės visiškai nušalinti įmonės savininką nuo įmonės veiklos strategijos formavimo, kai įmonės paskirtis yra užtikrinti savininko nustatytų viešųjų interesų tenkinimą. Pritarti 2.
2Teisės departamentas,
1
pakeisti įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir sumažinti galimą darbuotojų atstovų skaičių įmonės valdyboje iki vieno. Toks pasiūlymas įstatymo projekte nėra argumentuojamas, todėl keltinas klausimas, ar toks pasiūlymas, ribojantis įmonių darbuotojų teises yra pagrįstas ir proporcingas. Pritarti
3Teisės departamentas,
2
įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad įmonės vadovas negali būti valdybos pirmininku ir iš minėtos projekto nuostatos tik netiesiogiai galima daryti išvadą, kad įmonės vadovas ir toliau galėtų būti skiriamas valdybos nariu. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad į valdybą galėtų būti skiriamas tik vienas darbuotojų atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovas bendrąja prasme taip pat gali būti laikomas įmonės darbuotoju, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar įmonės vadovą paskyrus valdybos nariu, jos nariu taip pat galėtų būti skiriamas ir darbuotojų atstovas pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Pritarti
4Teisės departamentas,
kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
5Teisės departamentas,
2
atsisakytina perteklinio ir niekur neapibrėžto trumpinio „LR". Be to, šioje dalyje taisytina įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data, nes
„2019 m. sausio 1 d.“ jau yra praėjusi. Pritarti
6Teisės departamentas,
lyginamasis variantas parengtas nesilaikant jam keliamų teisės technikos reikalavimų.
Pastebėtina, kad projekto lyginamasis variantas turi būti daromas galiojančios įstatymo redakcijos pagrindu, išbraukiant įstatymo nuostatas, kurių atsisakoma, ir paryškintu šriftu įrašant visus siūlomus naujus pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas teikiamo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnis. Pritarti
7Teisės departamentas,
patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 82 punktu, pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas projekto 1 straipsnis. Pritarti
8Teisės departamentas,
2019-07-183 5,
technikos taisykles, turėtų būti tikslinama projekto 3 straipsnio 5-9 dalių pakeitimų esmių numeracija. Pritarti
9Teisės departamentas,
9Vadovaujantis teisinio aiškumo principu,
projektas pildytinas įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis kaip siūlomos įstatymo pakeitimo nuostatos, iš esmės keičiančios tam tikrą su įmonėmis susijusį reguliavimą, turi būti taikomos jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, pavyzdžiui, galiojančioms įmonių veiklos strategijoms, pagal galiojančią tvarką paskirtiems įmonių vadovams ir t.t. Pritarti
ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-07-22
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Baltic Institute of Corporate Governance,
34 2, 4, 6
Bendrovių valdysenos institutas Baltijos šalyse (toliau - Institutas) yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios misija - didinti įmonių ir įstaigų veiklos efektyvumą skatinant jose diegti gerąją valdysenos praktiką. Geriausių valdysenos principų taikymas prisideda ne tik prie pavienių įmonių, bet ir prie bendro ekonomikos stiprinimo. Tarptautinė praktika rodo, jog vienas pagrindinių įrankių efektyviai valdysenai užtikrinti yra profesionalios, savo vaidmenis tinkamai atliekančios valdybos, tad Institutas visokeriopai palaiko iniciatyvą tobulinti Valstybės ir savivaldybės įmonių (VĮ ir SĮ) įstatymą ir suvienodinti VĮ valdybų funkcijas su akcinių bendrovių valdybų funkcijomis. Siūlomi pokyčiai, numatantys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas[1] ir gerąją tarptautinę praktiką labiau atitinkančius VĮ veiklos priežiūros bei strategijos formavimo mechanizmus, padėtų depolitizuoti VĮ veiklą ir suteiktų šioms įmonėms daugiau galimybių efektyviai valdyti joms patikėtą turtą, teikti tiek šalies gyventojams, tiek verslui svarbias paslaugas bei atlikti kitas joms priskirtas funkcijas. Pritardamas siekiui koreguoti įstatymą ir iš esmės pritardamas naujajame projekte (toliau
Projekto 1 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad „Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai raštu pareikalavus, įmonė ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai galimybę susipažinti ir (ar) pateikti visą informaciją, įskaitant ir dokumentus ar jų kopijas, susijusius su įmonės veikla." Atsižvelgiant į tai, jog VĮ ir jos valdyba gali neturėti savininko pareikalautos informacijos ir nespėti jos surinkti per 7 darbo dienas, siūlytume formuluotę, kad informacija turi būti pateikta per „protingą terminą". Projekto 3 straipsnio 2 punkte nurodoma, jog VĮ valdyba „nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai’’. Atkreipiame dėmesį, kad, pagal Lietuvoje jau įgyvendinamą valstybės kontroliuojamų įmonių valdysenos praktiką bei geruosius valdysenos principus, akcininkas įmonei parengia lūkesčių laišką, kuriame apibrėžia, kokia veikla turi užsiimti įmonė ir kokios kapitalo grąžos (ROE) iš jos tikimasi. Tai padeda užtikrinti akcininko interesus ir mažina perteklinio kišimosi į įmonės veiklą riziką. Todėl siūlytume nesudaryti akcininkui galimybių nustatyti ir kitus veiklos rodiklius, paliekant šią pareigą valdybai. Projekto 3 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad įmonės valdyba atsako už „tinkamą ir laiku atliekamą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos informavimą’’. Geroji valdysenos praktika ragina tinkamai bei laiku informuoti ir visuomenę, kuri laikoma galutiniu akcininku. Valdyba tai atlieka laikydamasi aukštų finansinės ir nefinansinės atskaitomybės bei skaidrumo standartų.
Projekto 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtame atsakomybių perskirstyme tais atvejais, kai nėra formuojama valdyba, trūksta aiškumo, kas tokiu atveju svarsto ir tvirtina įmonės veiklos strategiją bei metinį ir tarpinius pranešimus (antra iš 3 straipsnio 2 punkte išvardytų šešiolikos valdybos funkcijų). Dėl šių priežasčių 3 straipsnio 6 punktą siūlytume tobulinti, numatant vienareiškmišką atsakomybių atskyrimą, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskiriant 1, 2, 4, 5,10-15 funkcijas, vadovui –
straipsnio 8 punkte nurodoma, kad „Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami arba daromas garso įrašas’’. Pagal gerąją praktiką, protokolavimo tvarka numatomas valdybos darbo reglamente, kuriame aiškiai apibrėžiami visi valdybos darbo procesai, įskaitant ir posėdžių organizavimą bei tinkamą juose vykusių diskusijų ir išsakytų argumentų bei sprendimų fiksavimą. Be kita ko, garso įrašas savaime neužtikrina tinkamo posėdžio informacijos pateikimo ir nėra alternatyva posėdžio protokolui. Vietoje esamos formuluotės, siūlytume įvardyti, kad viena valdybos atsakomybių yra tvirtinti valdybos darbo reglamentą, užtikrinantį tinkamą posėdžių protokolavimą. Projekto aiškinamojo rašto 4 skyriuje nurodoma, kad „Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą ir sudaryti jam galimybės susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais". Atkreipiame dėmesį, kad tai gali sukelti nesklandumų, kai tarp darbotvarkės klausimų yra vadovo atleidimo, naujo vadovo atrankos bei kiti panašūs klausimai, kuriems reikėtų numatyti išimtį ir leisti valdybai dėl kvietimo spręsti savo nuožiūra.
Nagrinėdami šį Projektą, kaip ir kitus su valdybų veikla susijusius teisės aktus, taip pat norime dar kartą atkreipti dėmesį į gerųjų valdysenos praktikų neatitinkančią tvarką, kuri riboja valdybos teisę ir atsakomybę spręsti dėl vadovų skyrimo bei atleidimo. Projekto aiškinamojo rašto 4 dalies 4 punkte ir Projekto 4 straipsnio 1 punkte nurodoma, jog valdyba "renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas", tačiau, atsižvelgiant į kitais teisės aktais numatytą tvarką, apibrėžiama, kad vadovas gali būti skiriamas antrajai 5 metų kadencijai tik atsižvelgiant į tai, ar jo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Tokia tvarka riboja valdybos teisę ir atsakomybę vertinti visas su galimu pavienių tikslų (ne)įgyvendinimu susijusias aplinkybes bei pareigą kelti vadovui ambicingus tikslus (jei pasiekiami visi tikslai, tikėtina, jog jie nebuvo užtektinai ambicingi). Apie Bendrovių valdysenos institutą Baltijos šalyse BICG nuolat rengia valdysenos rekomendacijas viešojo ir privataus sektoriaus įmonėms bei įstaigoms, remdamasis EBPO ir Pasaulio banko grupės Tarptautinės finansų korporacijos (International Finance Corporation, IFC) gairėmis, taip pat rengia profesionaliems valdybų nariams skirtus mokymus. BICG veikla finansuojama iš narių įnašų ir rengiamų mokymų. Šiuo metu Institutas turi per
Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
10312 1, 2, 7 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-7224, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3691.
XIIIP-3691. Įstatymo projektui nepritariame. Projektu siekiama išplėsti valstybės ir savivaldybės įmonių valdybos funkcijas. Toks pakeitimas nesubalansuotas su valstybės ir savivaldybės įmonių paskirtimi ir specifika. Šių įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir valdymo organų kompetencijas apsprendžia tai, kad valstybės ar savivaldybės įmonės yra iš valstybės ar savivaldybės turto įsteigtos įmonės, jos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir joms perduotą ir įsigytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Be to, šių įmonių tikslas yra teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Manome, kad dėl šių priežasčių, Akcinių bendrovių įstatymu bendrovių valdymo organams suteikta kompetencija negali būti naudojamasi, kaip pavyzdžiu, keičiant valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir valdybos kompetencijas. Atkreipiama dėmesį, jog pagal siūlomą 10 str. 3 d. redakciją nelieka galimybės įmonės vadovą paskirti valdybos nariu. Valstybės ar savivaldybės įmonės valdybos kompetencijai negali būti priskiriamas pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, nustatymas (10 str. 12 d. I p.), nes Darbo kodekso 41 straipsnio3 dalis nustato, kad pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įžvelgiama prieštaravimą tarp 10 str. 12 d. 2 ir 7 punktų. 2 punktas numato, kad valdyba svarsto ir tvirtina įmonės veiklos strategiją ,o 7 punkte valdyba teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-02-05 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. SV-S-1466 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3691 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
313
dalyje siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies
kartu – įmonė) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės veiklos strategiją. Vertinant šį pasiūlymą kartu su įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje dėstomu Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies
straipsnio 15 dalimi darytina išvada, kad siūloma: 1) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją atriboti nuo bet kokio dalyvavimo svarstant ir tvirtinant įmonės strategiją, 2) įmonės veiklos strategijos svarstymą ir tvirtinimą priskirti įmonės valdybos kompetencijai, jeigu įmonėje sudaroma valdyba, 3) jeigu įmonėje valdyba nesudaroma, įmonės strategijos svarstymo ir tvirtinimo nepriskirti nė vienam iš įmonės organų, t. y. nei savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, nei vadovui, nors pagal nekeičiamą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies
projektą ir pateikti jį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
Pabrėžtina, kad, skirtingai nuo akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (kurios yra privatieji juridiniai asmenys), įmonės, kurių teisinė forma valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnyje, kuriame išdėstoma valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės samprata, atitinkamai nustatyta, kad valstybės įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei, o savivaldybės įmonė nuosavybės teise priklauso savivaldybei, taip pat nustatyta, kad ir valstybės įmonės, ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Pagal Įstatymo 4 straipsnį valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją, o savivaldybė savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina per savivaldybės vykdomąją instituciją.
Šios esminės nuostatos lėmė Įstatyme nustatytos įmonės organų struktūros ir kompetencijos, įmonės nuosavo kapitalo sudėties, įmonės veiklos kontrolės specifiką, taip pat ir nuostatą, kad įmonės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama patikėjimo teise įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, manytina, kad vienas svarbiausių įmonės dokumentų – įmonės veiklos strategija – turi būti sudaromas ir tvirtinamas, o jį tvirtinti turi institucija, kuri pagal Įstatymą įgyvendina atitinkamai valstybės ar savivaldybės, kaip savininkės, teises ir pareigas. Siūlytina nepritarti šio papunkčio pirmojoje pastraipoje paminėtoms įstatymo projekto nuostatoms, kaip neatitinkančioms viešojo juridinio asmens specifikos, ir palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą dėl įmonės veiklos strategijos. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
dalyje siūloma keisti Įstatymo nuostatą, susijusią su darbuotojų atstovų dalyvavimu įmonės valdyme, apsiribojant galimybe skirti vieną darbuotojų atstovą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu nėra pateikiamos pereinamosios nuostatos, kurios spręstų tokias galimas situacijas įmonėse, jeigu į valdybą jau būtų paskirti du darbuotojų atstovai ar darbuotojų atstovavimas nustatytas tų įmonių įstatuose. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį kolegialaus organo narių.
Manytina, kad Įstatymo 10 straipsnio
dalis valdyboje, t. y. ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, ir kuri kartu užtikrina minimalų darbuotojų atstovų skaičių, t. y. ne mažiau kaip vieną, labiau atitinka Darbo kodekse įtvirtintą reguliavimą. Prireikus galėtų būti svarstomas darbuotojų atstovų dalies valdyboje pakeitimas, tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks poreikis, taip pat ir iniciatorių siūlomas pakeitimas dėl vieno darbuotojų atstovo nėra pagrįsti. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų pakeitimai, susiję su darbuotojų atstovais, turi būti derinami su socialiniais partneriais. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
dalis, kurioje siūloma keisti Įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, vertintina trimis aspektais. Pirma, manytina, kad nepagrįstai siūloma atsisakyti Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, kodėl turėtų būti išbraukta nuostata, kad valdybos nariu gali būti skiriamas įmonės vadovas. Siekiant išlaikyti aiškumą dėl asmenų, kurie gali būti valdybos nariais, siūlytina Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nekeisti. Antra, siūloma reglamentuoti valdybos pirmininko skyrimą. Pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas nustato, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria tik valdybos narius, o pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba. Siūlytina išlaikyti esamą valdybos pirmininko rinkimo reguliavimą ir jo nekeisti į skyrimą.
Trečia, įstatymo projekte siūlomas apribojimas, pagal kurį valdybos pirmininku negalėtų būti įmonės vadovas arba darbuotojas, tačiau nėra aptarta, kokie veiksmai ir per kokius terminus turi būti atlikti įmonėse, kurių valdybos valdybų pirmininkais yra išrinkusios įmonės vadovą ar darbuotoją. Be to, kaip ir šio nutarimo 1.2 papunktyje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų pakeitimai, susiję su darbuotojų atstovais, turi būti derinami su socialiniais partneriais. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
dalies, kurioje pateikiama Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies nauja redakcija, teikiamos šios pastabos:
juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojantis įstatymas, kurio paskirtis apibrėžta Įstatymo 1 straipsnyje, todėl Įstatyme neturi būti nuostatų, skirtų bendrovėms ir bendrovių sudaromiems dokumentams (įstatymo projekte dėstomo
punktas). Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
veiklos strategijos svarstymu ir tvirtinimu. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
bendrovėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje rengiamų metinių ir tarpinių pranešimų atitikmuo valstybės įmonėje ir savivaldybės įmonėje yra įmonės veiklos ataskaitos. Pažymėtina, kad Įstatyme reglamentuotas tik ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos sudarymas ir jos turinys.
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 6 punktą už įmonės veiklos ataskaitos parengimą atsako įmonės vadovas, kuris, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio
įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu turi pateikti valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, o valdyba, vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies
institucijai išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos. Pabrėžtina, kad reguliavimo, susijusio su ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaita, pakeitimas dėl šios ataskaitos tvirtinimo priskyrimo įmonės valdybos kompetencijai turi būti vertinamas sistemiškai. Atsižvelgiant į tai, kad šiame papunktyje nurodytos Įstatymo nuostatos nėra keičiamos, ir siekiant išlaikyti Įstatymo nuostatų suderinamumą, aptariamo pakeitimo reikėtų atsisakyti. Pritarti
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
valdybos kompetencijai priskirti pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, nustatymą neatitinka Darbo kodekso 41 straipsnio
ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įgyvendinama Darbo kodekso nuostatas Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr.
496
„Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, kuriuo, be kita
ko, patvirtino Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą ir Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą. Siekiant išvengti normų kolizijos sukūrimo, įstatymo projekte dėstomo Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 3 punkto nuostatų reikėtų atsisakyti. Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
filialo steigimo, iš dalies dubliuoja galiojančio Įstatymo 10 straipsnio
filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo“ ir kuris nepakeistas dėstomas įstatymo projekte kaip Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 11 punktas. Įstatymo projekte dėstomame Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 4 punkte, be to, siūloma valdybos kompetencijai priskirti sprendimų priėmimą dėl filialų nuostatų bei valdymo organų. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.53 straipsnio 1 dalį juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, Darbo kodekse filialas taip pat priskiriamas prie struktūrinių organizacinių darinių (Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Todėl galiojantis Įstatymas valdybai priskiria sprendimo dėl įmonės struktūros priėmimą, o įmonės filialų ir atstovybių (kaip ir kitų struktūrinių padalinių) nuostatų tvirtinimą, taip pat įmonės filialų ir atstovybių valdymo organų narių skyrimą ir atšaukimą priskiria įmonės vadovo kompetencijai (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktai).
Manytina, kad tikslinga išlaikyti esamą įmonės valdymo organų kompetencijų pasiskirstymą priimant sprendimus dėl klausimų, susijusių su filialais ir atstovybėmis, ir įstatymo projekte dėstomo Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 4 punkto atsisakyti. Pritarti
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
svarbiausių pareigybių, kurią Vyriausybė, įgyvendindama Darbo kodekso
rengiamas konkursas, sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte siūlomas Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 5 punktas prieštarautų Darbo kodekso 41 straipsnio 3 daliai, kuri aptartus įgaliojimus suteikia Vyriausybei (kartu žiūrėti 1.4.4 papunktį), todėl jo reikėtų atsisakyti, o kartu, kaip susijusių, atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Pritarti
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
nustatyta, kad informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Įstatymo projekte dėstomo Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 6 punkto antrasis sakinys, kuriame, be kita ko, siūloma nustatyti, kad komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal „poįstatyminius aktus turi būti vieša“, prieštarauja Civilinio kodekso 1.116 straipsniui. Pritarti
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 1.4.8.
Įstatymo projekte dėstomi Įstatymo
nesudaro metinių pranešimų. Manytina, kad valdybos kompetencija, susijusi su išvadų teikimu dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos ir įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, pakankamai reglamentuota 10 straipsnio 12 dalies 7 punkte, kuris atitinka galiojančio Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 2 punktą. Kartu minėtina, kad įstatymo projekte dėstomame Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 7 punkte nurodoma, kad skirstomas paskirstytinasis pelnas (nuostoliai), o 8 punkte – kad skirstomas pelnas (nuostoliai), tad 8 punktas nesuderintas tiek su 7 punktu, tiek ir su Įstatymo 15 straipsniu, pagal kurį skirstomas paskirstytinasis pelnas (nuostoliai). Be to, įstatymo projekte siūloma Įstatymo
metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir jo pateikimą kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita valdybai, jeigu ji sudaroma, susipažinti ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (4 punktas); 2) Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią įmonės vadovas kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir 3) 16 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią įmonės vadovas kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą.
Todėl įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 8 punkto reikėtų atsisakyti. Pritarti
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
dėstomoje Įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje net trečdalį visos valdybos kompetencijos sudarytų funkcijos, susijusios su įmonės vadovu. Įvertinus tai, kad dėl prieštaravimo Darbo kodeksui negalėtų būti priimtas Įstatymo pakeitimas dėl įmonės vadovą skiriančio organo (pastabos 1.4.4 ir 1.4.6 papunkčiuose), manytina, kad reikėtų atsisakyti su vadovo veiklos priežiūra susijusių funkcijų, kurios perkeltos iš Akcinių bendrovių įstatymo ir dėstomos įstatymo projekte kaip Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies
14Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 1.4.10.
Civilinio kodekso 2.82 straipsnis nustato, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentas. Galiojančio Įstatymo 6 straipsnio
įmonė vadovaujasi savo veikloje. Darytina išvada, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai negali būti suteikiama teisė priimti atskirus sprendimus dėl valdybos kompetencijai priskirtinų atskirų klausimų. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad galiojančio Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 6 punkte (įstatymo projekte dėstomame Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 16 punkte) nustatyta, kad valdyba atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, manytina, kad esamas reguliavimas pakankamas ir įstatymo projekte dėstomoje Įstatymo
15Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
projekto 3 straipsnio 3 dalyje (techninė dalių numeravimo klaida – dvi 3 dalys), kurioje pateikiamas Įstatymo 10 straipsnio papildymas 13 dalimi, išvardintos valdybos funkcijos, kurios, nors ir siejamos su vadovo pateiktos medžiagos svarstymu, nėra derinamos su Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris nustato, kokią informaciją vadovas teikia valdybai. Manytina, kad turėtų būti ryšys tarp nuostatų, nustatančių vadovo pareigą pateikti valdybai tam tikrą medžiagą ar informaciją, ir nuostatų, nustatančių valdybos kompetenciją ją svarstyti ir priimti sprendimus. Kartu minėtina, kad įmonės finansinė būklė, veiklos rezultatai parodomi įmonės finansinių ataskaitų rinkinyje, o inventorizacija yra viena iš įmonės vidaus kontrolės procedūrų.
Todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo 10 straipsnio papildymo 13 dalimi, kuri iš esmės dubliuotų Įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje įvardintas funkcijas. Pritarti
16Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
vadovo skyrimo ir įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies
įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje dėstomo Įstatymo 10 straipsnio naujos
nustačius, jog valdyba atsako tik už tinkamą ir laiku atliekamą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos informavimą (įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje dėstomo Įstatymo 10 straipsnio naujos 14 dalies 1 punktas), būtų nepagrįstai susiaurintos valdybos, kaip kolegialus įmonės valdymo organo, atsakomybės ribos. Dėl šių priežasčių siūlytina nepritarti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje dėstomai Įstatymo 10 straipsnio 14 daliai. Pritarti
17Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
pastaboje, įmonėje, kurioje nesudaroma valdyba, įmonės veiklos strategijos tvirtinimas pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje dėstomo Įstatymo 10 straipsnio 15 dalies siūlomą reguliavimą nebūtų priskiriamas nei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, nei įmonės vadovui. Netgi jeigu antrajame sakinyje būtų patikslinta nuoroda (vietoj 2 punkto nurodytas 7 punktas), tiek įmonės, kuri nuosavybės teise priklauso atitinkamai valstybei ar savivaldybei, veiklos strategijos parengimas, tiek ir jos tvirtinimas būtų priskirtas vadovo kompetencijai.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte pateikiamoje Įstatymo 10 straipsnio 15 dalies redakcijoje nėra įvertinta, kuriems įmonės organams būtų pavestos naujos papildomos valdybos funkcijos tuo atveju, jeigu įmonėje valdyba nebūtų sudaroma. Pritarti
18Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
7
dalyje siūloma Įstatymo 10 straipsnio 16 dalies pirmojo sakinio nuostata, kad valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja 2/3 valdybos narių, dažnai būtų sunkiai įgyvendinama dėl nurodyto konkretaus skaičiaus. Įstatymų nuostatų, kuriose reglamentuojami kvorumo, reikalingo sprendimams priimti, reikalavimai, paprastai nurodoma minimali dalyvaujančiųjų riba. Pritarti
19Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-02-05
protokoluojami ir protokolas surašomas vadovaujantis Civilinio kodekso 2.90–2.92 straipsniais. Civilinio kodekso 2.90 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens kolegialaus organo posėdžiai turi būti protokoluojami, o 2.90 straipsnio 4 dalyje nurodomi atvejai, kada protokolas gali būti nerašomas. Manytina, kad valdybos posėdžio garso įrašo darymas negali būti laikomas alternatyva valdybos posėdžio protokolo surašymui ar valdybos sprendimo įforminimui pagal Civilinio kodekso 2.90 straipsnio 4 dalį, todėl įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalyje siūlomas Įstatymo 10 straipsnio papildymas 18 dalimi laikytinas pertekliniu, kiek tai susiję su valdybos posėdžių protokolavimu, ir neatitinkančiu Civilinio kodekso, kiek tai susiję su siūloma alternatyva. Pritarti
20Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-02-05 1.10.
Manytina, kad, įvertinus pastabas dėl nepritarimo papildomų valdybos funkcijų nustatymui, nėra pagrindo didinti valdybos nariui išmokamos sumos ribą. Aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kad taip „siekiama visiškai eliminuoti korupcijos galimybę bei maksimaliai užtikrinti skaidrumą įstaigos veikime“ laikytini netinkamais, nes valdybos nariams išmokamos sumos yra skirtos atlyginti už jų veiklą valdyboje ir tai nėra laikytina priemone, kuri leistų visiškai eliminuoti korupcijos galimybę įmonėje ar užtikrintų įmonės veiklos skaidrumą. Pritarti
21Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-02-054 1,4
dalyse siūlomų pakeitimų atsisakytina, kaip susijusių su vadovą skiriančiu organu, kurio pakeitimui negali būti pritarta dėl neatitikties Darbo kodeksui
22Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
23Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5
dalyje dėstomos Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pirmajam sakiniui nepritartina, nes sprendimą atšaukti įmonės vadovą turėtų priimti jį paskyręs organas. Taip pat nepritartina ir tam, kad būtų išbraukta Įstatymo nuostata, nustatanti, kad jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 211 straipsnio 5 dalis darbo sutarties nutraukimą sieja su darbuotojų atstovo narystės valdyboje pabaiga. Manytina, kad analogiškos darbo sutarties nutraukimo pasekmės turėtų būti taikomos ir įmonės vadovui. Pritarti
24Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-02-05 1.14.
Minėtina, kurie Įstatymo projekte yra siūlymų, susijusių su jau susiklosčiusių teisinių santykių keitimu, tačiau šiems pasikeitimams įgyvendinti nėra numatytos pereinamosios nuostatos. Pritarti
25Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
siūlomi pakeitimai grindžiami Įstatymo nuostatų neatitiktimi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gerosios valdysenos standartams. Pažymėtina, kad EBPO, 2015 metais baigusi tyrimą dėl Lietuvos valstybės valdomų įmonių sektoriaus atitikties EBPO Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairėms, pateikė rekomendacijų ir nurodė sritis, kuriose Lietuva dar skatinama imtis veiksmų. Nors EBPO išreiškė nuomonę, kad valdysenos prasme Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas reguliavimas yra pažangesnis nei nustatytasis Įstatyme, tačiau nepateikė rekomendacijų dėl aptariamo Įstatymo tobulinimo, bet rekomendavo peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas ir kaip šios rekomendacijos prioritetinę sritį nurodė didesnį perėjimą prie akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių teisinių formų. Pastaraisiais metais, įgyvendindama minėtą EBPO rekomendaciją, Vyriausybė svarsto ir periodiškai peržiūri valstybės įmonių pertvarkos planus dėl konkrečių valstybės įmonių reorganizavimo, pertvarkymo į kitą teisinę formą ar likvidavimo. Dėl to šios teisinės formos įmonių skaičius sparčiai mažėja – per pastaruosius ketverius metus valstybės įmonių skaičius sumažėjo daugiau kaip 4 kartus. Akcentuotina tai, kad EBPO bendrovių valdysenos principai ir EBPO Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairės yra skirtos įmonėms, kurios verčiasi ūkine komercine veikla.
Lietuvoje kai kurių valstybės įmonių veiklos esminę dalį sudaro joms įstatymais priskirtų viešojo administravimo funkcijų atlikimas (pavyzdžiui, valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas) ir tokios valstybės įmonės nepatenka į EBPO bendrovių valdysenos principų ir EBPO Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairių taikymo sritį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EBPO Bendrovių valdysenos principai ir EBPO Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairės nenumato absoliučios įmonės dalyvio teisės gauti visą įmonės informaciją ir dokumentus ar jų kopijas, kaip siūloma įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje. Aiškinamajame rašte nepateiktas tokio siūlymo pagrindimas, taip pat neįvertinta korupcijos rizika, jeigu būtų prašoma informacijos ar dokumentų, nesusijusių su įmonės savininko teisių ir pareigų įgyvendinimu. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teisės departamento pareikštas pastabas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę, įstatymo projektą Nr. XIIIP- 3691 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja E. Jonevičienė [1] http://www.oecd-ilibrarv.org/governance/oecd-guidelines-on-corporate-governance-of-state-owned-enterprises-20159789264244160-en