Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
taip:
„2. Užtikrindama eismo saugumą, Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato asmenis, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą skiriamuosius ženklus „Neįgalusis“ ir „Vaikas automobilyje“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir dokumento, patvirtinančio dokumentų, patvirtinančių teisę naudoti skiriamąjį ženklą skiriamuosius ženklus „Neįgalusis“ ir
„Vaikas automobilyje“, išdavimo tvarką. 2. Papildyti 10 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu:
2) nustato nėščių moterų, asmenų vienų auginančių vaikus iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką. 3. Buvusius 3−4 punktus laikyti atitinkamai 4−5 punktais. 2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai
neprivalomi skiriamuoju ženklu skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“,
„Vaikas automobilyje“ arba neįgalių, nėščių moterų,
asmenų vienų auginančių vaikus iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingų asmenų automobilių statymo kortele kortelėmis pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Mindaugas Puidokas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustato, kad „KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.“ Kitiems asmenims tokie atvejai nenustatyti. Įstatymo projekto tikslas − sudaryti teisinius pagrindus Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi ir kitiems socialiai ar fiziškai sunkesnėje situacijoje esantiems asmenims: nėščioms moterims, asmenims vieniems auginantiems vaikus (vaiką) iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingiems asmenims. Manytina, kad šiais požymiais pasižymintys subjektai taip pat susiduria su didesnėmis mobilumo problemomis arba (ir) prastesne (sunkesne) savijauta, todėl turėtų naudotis bent jau panašiomis lengvatomis, kaip ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Puidokas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustato, kad „KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.“ Kitiems asmenims tokie atvejai nenustatyti. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą atsiras teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi ne tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams bet ir kitiems socialiai ar fiziškai sunkesnėje situacijoje esantiems asmenims: nėščioms moterims, asmenims vieniems auginantiems vaikus (vaiką) iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingiems asmenims. Manytina toks reguliavimas sudarys galimybes nėščioms moterims, asmenims vieniems auginantiems vaikus (vaiką) iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingiems asmenims būti mobilesniems, sudarys prielaidas lengviau tvarkyti(s) socialinius reikalus ir buitį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas neigiamos įtakos verslui neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektą:
Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“;
turės nustatyti asmenis, turinčius teisę naudoti ženklą „Vaikas automobilyje“ ir dokumentų patvirtinančių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Vaikas automobilyje“ išdavimo tvarką;
apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos turės nustatyti nėščių moterų, asmenų vienų auginančių vaikus iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto įgyvendinimas valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra 15.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia: Seimo narys Mindaugas Puidokas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 10 straipsnio 2 dalis neturi punktų. Atsižvelgiant į tai turėtų būti keičiama tik įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. 2. Projekto
„fizinės traumos“ išbraukti žodį „laikinos“ kaip perteklinį. 3. Pastebėtina,
kad projekto 3 straipsnio dalys neturi numeracijos, todėl projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus: reikėtų nurodyti minėto straipsnio dalių numeraciją. 4.
ir signalų konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis numato, kad „kai tam tikrai taisyklei ar informacijai, skirtai kelių eismo dalyviams, šioje Konvencijoje nėra nustatyto ženklo, simbolio ar ženklinimo, Susitariančiosios Šalys tokiems tikslams gali naudoti bet kokį ženklą, simbolį ar ženklinimą, jei tokiam ženklui, simboliui ar ženklinimui šioje Konvencijoje nepriskirta kitokia reikšmė ir jei tai neprieštarauja šios Konvencijos nustatytai sistemai.“ Pastebėtina, jog nei Konvencijoje, nei KET nėra numatyti kelio ženklai ar ženklinimai susiję su vaikais automobilyje, nėščiomis moterimis, asmenimis vienais auginančiais vaikus iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingais asmenimis, todėl siekiant įvertinti ar nauji pakeitimai neprieštarautų Konvencijos nustatytai sistemai ir atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 7 straipsniu Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, o pagal SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalį eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė, manytume, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauti Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-15 Nr. S-2017-1492 Lietuvos Respublikos Seimui
AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO VIII-2043 10 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projekto XIIIP‑369
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-369 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-06-28
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Patarėjai: Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos Modesta Banytė, Aidena Bacevičienė. Seimo narys M. Puidokas, susisiekimo viceministras P. Martinkus, Susisiekimo ministerijos atstovas D. Bial. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio įstatymo
tik įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. Nepritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 4 dalyje siūlytume prieš žodžius „fizinės traumos“ išbraukti žodį „laikinos“ kaip perteklinį. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-02 3.
Pastebėtina, kad projekto 3 straipsnio dalys neturi numeracijos, todėl projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus: reikėtų nurodyti minėto straipsnio dalių numeraciją. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis numato, kad „kai tam tikrai taisyklei ar informacijai, skirtai kelių eismo dalyviams, šioje Konvencijoje nėra nustatyto ženklo, simbolio ar ženklinimo, Susitariančiosios Šalys tokiems tikslams gali naudoti bet kokį ženklą, simbolį ar ženklinimą, jei tokiam ženklui, simboliui ar ženklinimui šioje Konvencijoje nepriskirta kitokia reikšmė ir jei tai neprieštarauja šios Konvencijos nustatytai sistemai.“ Pastebėtina, jog nei Konvencijoje, nei KET nėra numatyti kelio ženklai ar ženklinimai susiję su vaikais automobilyje, nėščiomis moterimis, asmenimis vienais auginančiais vaikus iki
asmenimis, todėl siekiant įvertinti ar nauji pakeitimai neprieštarautų Konvencijos nustatytai sistemai ir atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 7 straipsniu Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, o pagal SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalį eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė, manytume, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauti Vyriausybės išvada. Nepritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-03-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-369 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nepritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ksavera Sabaliauskienė 2017-04-04 <...> Dabar išgirdus M. Puidoko projektą, tai neįgaliesiems, kaip mėšlu į veidą. Mums irgi reikia gyventi: reikia į poliklinikas nuvažiuoti, reikia nusipirkti valgyti bei buities prekių ir kt., todėl yra būtinybė pasistatyti automobilį arčiau durų, bet Seimas mumis nesirūpina. Ar galvojate, kad nebūsite aštuoniasdešimtmečiais, o tapsite aštuoniolikmečiais, manau, to nebus, atsipeikėkite, gal ir Jums teks prašytis pagalbos. Ar Jūs pagalvojate, kai į neįgaliųjų aikšteles „sukišite“ nėščiąsias ir tėvelius, tai neliks vietos neįgaliesiems, kurie dar ir turi korteles, o ką jau bekalbėti apie mus, kurie neturime. Tai baisios patyčios, kai ruošia tokius projektus. Būtina daryti pertvarką, kad nebūtų švaistomos valstybės lėšos, o nesityčioti iš neįgaliųjų. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 2. Lietuvos paraplegikų asociacija 2017-05-24 Lietuvos paraplegikų asociacija (toliau – ir LPA) nuo 1995 metų atstovaujanti neįgaliesiems, kurie po nugaros smegenų pažeidimo juda vežimėlio pagalba, o nuo 2005 metų dalyvaujanti ESCIF (Europos žmonių su nugaros smegenų pažeidimais federacija) veikloje, šiuo raštu kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl, mūsų nuomone, abejotinos įstatymų leidybos iniciatyvos.
Lietuvos Respublikos Seime inicijuotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo VIII-2043 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – sudaryti teisinius pagrindus Vyriausybei nustatyti atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi ne tik skiriamuoju ženklu
„Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų
transporto priemonių vairuotojams bet ir kitiems socialiai ar fiziškai sunkesnėje situacijoje esantiems asmenims: nėščioms moterims, asmenims vieniems auginantiems vaikus (vaiką) iki 3 metų, taip pat dėl laikinos fizinės traumos laikinai nedarbingiems asmenims. LPA nepalaiko siūlomo Įstatymo pakeitimo. Nors minėto Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama bent jau panašių lengvatų, kaip ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams, tačiau iš viešų Įstatymo projekto iniciatorių pasisakymų matyti, kad pradinė iniciatyvos esmė: išplėsti ir supaprastinti parkavimo tvarką vietose, kurios yra paženklintos neįgaliojo ženklu, t. y. neįgaliesiems skirta infrastruktūra leisti naudotis ir kitiems asmenimis, neturintiems specialiųjų judėjimo poreikių. 2017 m. balandžio 3 d. Seimo tinklalapyje paskelbtas pranešimas žiniasklaidai, kuriame Seimo narys Mindaugas Puidokas teigia, kad įstatymo projektas yra kitoks nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Vien šis pranešimas rodo, kad siūlomi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 ir 26 straipsnių pakeitimai ydingi, nes jų turinys esą kitoks nei atrodo, o tai suponuoja teisinio reglamentavimo spragas ir nevienodą tolimesnį interpretavimą. LPA nuomone, neturėtų atsirasti trumpalaikės, neaiškiais kriterijais grindžiamos automobilių statymo kortelės, nes įstatymo lygmeniu trumpalaikės ir nebūtinos kortelės prilyginamos prie neįgalių asmenų griežtos apskaitos ir formos automobilių statymo kortelių su asmens nuotrauka, išduodamų ne bet kokią, o tik sunkią negalią turintiems asmenims. Paminėtina, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių atsiradimą sąlygojo ir Europos Sąjungos teisės aktai. Vienas iš jų – 2008 m. kovo 3 d. Tarybos rekomendacija 2008/205/EB, pritaikanti Rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių. Tiek neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės, tiek automobilių ženklinimas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ne tik numato tam tikras išimtis iš Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau suteikia teisę į specialiąsias vietas, kurios būtinos judėjimo negalią turintiems asmenims, nes tos vietos planuojamos arčiausiai prie pagrindinio įėjimo į objektą; turi bekliūtę judėjimo trasą; jose numatyta galimybė išlipti iš automobilio, įrengiant greta 1 500 mm pločio aikštelę; šiose vietose nuolydis neturi būti didesnis kaip 1:40 (2,5 %) bet kuria kryptimi; paviršiai turi būti lygūs, kieti, pakankamai šiurkštūs, neslidūs, neklampūs; ir pan. Neaiškus ir paliekantis plačią interpretacijų galimybę teisinis reglamentavimas įstatymo lygmeniu, sukuria grėsmę teisėtiems neįgaliųjų asmenų lūkesčiams, kad specialios vietos neįgaliųjų automobiliams bus užimtos specialiųjų poreikių neturinčių asmenų automobiliais.
Pridurtina, kad neįgalieji dažniausiai vairuoja pagal negalės pobūdį pritaikytus automobilius, jų vairuotojų pažymėjimuose įrašomi apribojimų kodai ir jiems keliami kiti papildomi reikalavimai. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-14 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-189 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir
Įstatymo projektas), kurio tikslas – sudaryti teisinius pagrindus Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi ne tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams, bet ir kitiems asmenims, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė: nėščioms moterims, asmenims, vieniems auginantiems vaikus
(vaiką) iki 3 metų, taip pat dėl fizinės traumos laikinai nedarbingiems asmenims (toliau – asmenys, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė), dėl šių priežasčių:
11991 m. lapkričio 20 d.
Kelio ženklų ir signalų konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje (toliau – Vienos konvencija), ir įsipareigojo užtikrinti, kad nacionalinių teisės aktų (pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės) nuostatos privalo atitikti Vienos konvencijos nuostatas. Pažymėtina, kad Vienos konvencija nenumato galimybių, jog Įstatymo projekte nurodytiems asmenims, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, būtų neprivalomi tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai. Pavyzdžiui, Vienos konvencijos 1 priedo „Kelio ženklai“ C skirsnio
„Draudžiamieji ar ribojamieji ženklai“ II skyriaus „Ženklų apibūdinimas“
įtvirtinta, jog „apie tai, kad visų transporto priemonių eismas draudžiamas abiem kryptimis, nurodoma C, 2 ženklu „Eismas draudžiamas visoms transporto priemonėms abiem kryptimis“. Šio kelio ženklo atitikmuo Kelių eismo taisyklėse yra draudžiamasis kelio ženklas Nr. 302 „Eismas draudžiamas“. Vienos konvencija nenumato galimybių, kad asmenys, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, galėtų nesivadovauti draudžiamuoju kelio ženklu C, 2 „Eismas draudžiamas visoms transporto priemonėms abiem kryptimis“. Taigi Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neatitinka Vienos konvencijos nuostatų ir iš esmės iškreiptų Vienos konvencijoje nustatytą kelio ženklų sistemą. Pritarti
saugumo leidiniuose ir programose, kuriuose dalijamasi gerąja kitų valstybių eismo saugumo patirtimi.
Be to, Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra praktikos, kad Įstatymo projekte nurodytiems asmenims, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, būtų sudarytos galimybės nesivadovauti tam tikrų kelio ženklų (draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 302 „Eismas draudžiamas“, Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, nurodomųjų kelio ženklų Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, Nr. 530 „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“) ar ženklinimo (horizontaliojo ženklinimo Nr. 1.4 geltona ištisinė linija, Nr. 1.9 geltona brūkšninė linija) reikalavimais. Pažymėtina, kad minėti draudžiamieji kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas yra esminės eismo organizavimo priemonės, kuriomis uždraudžiamas transporto priemonių eismas, sustojimas ir
(arba) stovėjimas, siekiant apsaugoti eismo dalyvius nuo pavojingų situacijų, kurios galėtų susidaryti, jeigu eismo dalyviai sustotų arba stovėtų pažymėtame nesaugiame kelio ruože. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas sudarytų galimybę Kelių eismo taisyklėse neproporcingai išplėsti atvejus, kai tam tikra eismo dalyvių grupė galėtų nepaisyti minėtų draudžiamųjų kelio ženklų ir atitinkamo horizontaliojo ženklinimo, sustoti ir stovėti pavojinguose kelio ruožuose. Tai galėtų pabloginti eismo saugumo Lietuvos Respublikos keliuose būklę. Taip pat neatmestina, kad įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomą reglamentavimą vėliau galėtų būti be galo plečiamas asmenų, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, sąrašas (pavyzdžiui, pensinio amžiaus, specialiųjų poreikių ir judėjimo sunkumų turintys ir kiti asmenys). Pritarti
2017-06-14 3.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, galėtų būti nepagrįstai įteisintos privilegijos asmenims, laikinai nedarbingiems dėl fizinės traumos, kadangi būtų diskriminuojami kiti laikinai nedarbingi asmenys, kuriems tam tikri sveikatos sutrikimai atsirado ne dėl traumos, o, pavyzdžiui, dėl atliktos operacijos arba dėl persirgtos ligos. Taip pat abejotina, ar Įstatymo projektu būtų pagrįstai nustatytos privilegijos asmenims, vieniems auginantiems vaikus
(vaiką) iki 3 metų. Tiek asmuo, vienas auginantis vaikus, tiek asmuo, auginantis vaikus kartu su sutuoktiniu, vairuodamas transporto priemonę gali susidurti su tokiais pačiais sunkumais (pavyzdžiui, situacija, kai būtina nedelsiant sustoti arba stovėti kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje). Konkrečiu atveju tarp minėtų asmenų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, dėl kurių siūlomas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis pozityviosios diskriminacijos taikymo galimybę, būtų objektyviai pateisinamas. Vadovaujantis Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr.
V-127 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė išduodama ne visiems neįgalumą turintiems asmenims, o asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, sąrašas taip pat ribotas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos diskriminuoja neįgalius asmenis, kurie neturi teisės įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ar naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nes tikėtina, kad jų fizinė padėtis taip pat yra sunkesnė kaip ir asmenų, kuriems Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę naudotis tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tiems asmenims, kurie turi teisę įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę ar naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“. Pritarti
reguliavimą pasunkėtų eismo dalyvių priežiūra, kadangi vykdydami eismo dalyvių priežiūrą tikrinantys pareigūnai turėtų pareikalauti, kad Įstatymo projekte nurodyti asmenys, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, pateiktų atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad šie eismo dalyviai priklauso minėtai eismo dalyvių grupei (įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme turėtų būti įtvirtinta papildoma pareiga transporto priemonių vairuotojams turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti minėtus dokumentus). Be to, galėtų padaugėti atvejų, kai dėl galimai neteisėto automobilių sustojimo ir stovėjimo, taip pat dėl to, kad nesilaikoma draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 302 „Eismas draudžiamas“ ir Nr.
priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimų, būtų kviečiama policija. Tai pareikalautų papildomų policijos pajėgumų ir valstybės biudžeto lėšų, taip pat atitrauktų policiją nuo gyvybiškai svarbių funkcijų atlikimo. Pritarti
daugiau kaip 31 tūkst. vaikų, taigi galima daryti prielaidą, kad panašus skaičius buvo ir nėščiųjų. Pažymėtina ir tai, kad vaikų iki 3 metų
pateiktus duomenis, Įstatymo projektu siūlomų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimas padidintų administracinę naštą ir asmenų, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, dokumentų administravimo išlaidas. Pritarti
socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, pastatyti automobilį stovėjimo vietoje jau dabar sėkmingai įgyvendinama pritaikant privačių subjektų (pavyzdžiui, prekybos centrų) valdomas transporto priemonių stovėjimo aikšteles. Neretai šalia įėjimo į prekybos centrą informacinėmis lentelėmis pažymimos tik tam tikros eismo dalyvių grupės transporto priemonėms skirtos stovėjimo vietos (pavyzdžiui, „Šeimos vieta“). Todėl manytina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliami tikslai turėtų būti sprendžiami panašiais būdais, o ne keičiant eismo saugumo teisinį reglamentavimą. Pritarti
statymo kortelės neturėtų būti prilyginamos neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėms (saugiesiems dokumentams), kurie išduodami tik sunkią negalią turintiems asmenims. Pažymėtina, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės pradėtos naudoti ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus (2008 m. kovo 3 d.
Tarybos rekomendacija 2008/205/EB, pritaikanti Rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos,
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Vyriausybės išvadą ir į Lietuvos paraplegikų asociacijos pastabas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo VIII-2043 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-369 siūloma grąžinti patobulinti dėl šių priežasčių:
1) 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublika prisijungė prie Kelio ženklų ir signalų konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje (toliau – Vienos konvencija), ir įsipareigojo užtikrinti, kad nacionalinių teisės aktų nuostatos privalo atitikti Vienos konvencijos nuostatas. Pažymėtina, kad Vienos konvencija nenumato galimybių, jog Įstatymo projekte nurodytiems asmenims, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, būtų neprivalomi tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai. 2) Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, galėtų būti nepagrįstai įteisintos privilegijos asmenims, laikinai nedarbingiems dėl fizinės traumos, kadangi būtų diskriminuojami kiti laikinai nedarbingi asmenys, kuriems tam tikri sveikatos sutrikimai atsirado ne dėl traumos, o, pavyzdžiui, dėl atliktos operacijos arba dėl persirgtos ligos.
3) neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė išduodama ne visiems neįgalumą turintiems asmenims, o asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, sąrašas taip pat ribotas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos galimai diskriminuoja neįgalius asmenis, kurie neturi teisės įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ar naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nes tikėtina, kad jų fizinė padėtis taip pat yra sunkesnė kaip ir asmenų, kuriems Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę naudotis tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tiems asmenims, kurie turi teisę įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę ar naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“. 4) įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą pasunkėtų eismo dalyvių priežiūra, kadangi vykdydami eismo dalyvių priežiūrą tikrinantys pareigūnai turėtų reikalauti, kad Įstatymo projekte nurodyti asmenys, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, pateiktų atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad šie eismo dalyviai priklauso minėtai eismo dalyvių grupei. Be to, galėtų padaugėti atvejų, kai dėl galimai neteisėto automobilių sustojimo ir stovėjimo, taip pat dėl to, kad nesilaikoma draudžiamųjų kelio ženklų, būtų kviečiama policija. Tai pareikalautų papildomų policijos pajėgumų ir valstybės biudžeto lėšų, taip pat atitrauktų policiją nuo gyvybiškai svarbių funkcijų atlikimo. 5) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje
prielaidą, kad panašus skaičius buvo ir nėščiųjų.
Pažymėtina ir tai, kad vaikų iki 3 metų 2016 metais buvo daugiau kaip 122 tūkstančiai. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, Įstatymo projektu siūlomų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimas padidintų administracinę naštą ir asmenų, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, dokumentų administravimo išlaidas. 6) Iš esmės panaši iniciatyva sudaryti geresnes sąlygas asmenims, kurių socialinė ar fizinė padėtis sunkesnė, pastatyti automobilį stovėjimo vietoje jau dabar sėkmingai įgyvendinama pritaikant privačių subjektų (pavyzdžiui, prekybos centrų) valdomas transporto priemonių stovėjimo aikšteles. Neretai šalia įėjimo į prekybos centrą informacinėmis lentelėmis pažymimos tik tam tikros eismo dalyvių grupės transporto priemonėms skirtos stovėjimo vietos (pavyzdžiui, „Šeimos vieta“). Todėl manytina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliami tikslai turėtų būti sprendžiami panašiais būdais, o ne keičiant eismo saugumo teisinį reglamentavimą. 7) Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu siūlomos automobilių statymo kortelės neturėtų būti prilyginamos neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėms (saugiesiems dokumentams), kurie išduodami tik sunkią negalią turintiems asmenims. Pažymėtina, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės pradėtos naudoti ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus (2008 m. kovo 3 d. Tarybos rekomendacija 2008/205/EB, pritaikanti Rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių. 8. Balsavimo rezultatai: už– 5, prieš– 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Jusli Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė