Projekto lyginamasis variantas
12, 16, 17,
pakeitimas
išdėstyti taip: „4. Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“
išdėstyti taip: „19. Eiti branduolinės energetikos objekto statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.
Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais, o atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
išdėstyti taip: „20. Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.“
netekusia galios 12 straipsnio 23 dalį. 23.
dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių
projektuotojais turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai ir statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto vadovais, taip pat juridiniai asmenys, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto vadovais. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių projektuotojais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių projektavimo veikla.“
2Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 4 dalį. 4.
straipsnio 2 dalyje nurodytų užsienio juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padalinių kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto šios teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė
pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
išdėstyti taip: „12. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
išdėstyti taip: „6. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio
pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytojas yra Aplinkos ministerija, o tvarkytojas – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas, už numatytas sertifikato patikrinimo procedūras, išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą registruojant sertifikatą, po kiekvieno sertifikato grąžinimo dėl nustatytų trūkumų arba atliktų pakeitimų registruotame sertifikate turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro nustatytą įmoką. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
išdėstyti taip: „8. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė, aplinkos ministras iki 2020 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip šiuo įstatymu keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai. 4.
kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti aplinkos ministro sudarytoje komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo aplinkos ministro nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Kęstutis Mažeika
Projekto Nr. XIIIP-3688(2) lyginamasis variantas
pakeitimas
išdėstyti taip: „4. Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“
išdėstyti taip: „19. Eiti branduolinės energetikos objekto statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.
Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais, o atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
išdėstyti taip: „20. Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.“
netekusia galios 12 straipsnio 23 dalį. 23.
dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių
projektuotojais turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai ir statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto vadovais, taip pat juridiniai asmenys, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto vadovais. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių projektuotojais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių projektavimo veikla.“
2Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 4 dalį. 4.
straipsnio 2 dalyje nurodytų užsienio juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padalinių kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto šios teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė
pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
išdėstyti taip: „12. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
išdėstyti taip: „6. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio
pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytoja yra Aplinkos ministerija, o tvarkytoja – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro nustatytą įmoką už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
išdėstyti taip: „8. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip šiuo įstatymu keičiamuose Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsniuose nurodyti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai. 4.
kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti aplinkos ministro sudarytoje komisijoje iki šio įstatymo įsigaliojimo aplinkos ministro nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL
12, 16, 17, 18
RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTŲ
projektų tikslai ir uždaviniai. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, kurios buvo suformuotos įvertinus Vakarų Europos ir kitų pasaulio šalių patirtį pertvarkant valstybės valdomų įmonių sektorių, Lietuvoje įgyvendinama valstybės valdomų įmonių pertvarka. Įgyvendinama valstybės valdomų įmonių pertvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. sausio 10 d. pasitarime pritarė Ūkio ministerijos parengtam valstybės įmonių pertvarkos planui, kuriame numatytas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras reorganizavimas. Statybos produkcijos sertifikavimo centras yra Aplinkos ministerijos įsteigta nepriklausoma valstybės įmonė, kurios pagrindinis tikslas – teikti statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas pagal klientų prašymus. Tačiau VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras vykdo ne tik komercinę veiklą statybos produktų atitiktis vertinimo srityje, bet ir vykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme Nr. I-1240 ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme Nr. I-1120 numatytas viešojo administravimo funkcijas (teritorijų planavimo ir statybos dalyvių atestavimą ir kt.). Siekiant pagerinti konkurencijos sąlygas statybos produktų atitiktis vertinimo srityje ir atsižvelgiant į Ūkio ministerijos parengtą valstybės įmonių pertvarkos planą, parengti Statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Teritorijų planavimo Nr.
I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymo projektai), kuriuose numatoma Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – SPSC) vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti numatomai įsteigti viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Planuojama, kad viešojoje įstaigoje Statybos sektoriaus vystymo agentūra būtų reikalingas toks pat darbuotojų skaičius, koks šiuo metu šioje srityje dirba SPSC. Valstybės biudžeto ar kitos viešos lėšos vykdyti Įstatymų projektuose numatytoms Statybos sektoriaus vystymo agentūros funkcijoms nebus skiriamos. Numatoma, kad pajamas šioms funkcijoms vykdyti Statybos sektoriaus vystymo agentūra gaus iš atestavimo veiklos, kaip ir šiuo metu šias funkcijas vykdančios SPSC atveju. Įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių pertvarkos. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius – Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojamo įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų, teritorijų planavimo vadovų, statinio projekto ir
(ar) statinio ekspertizės rangovų, statinių statybos rangovų, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atestavimo, teisės pripažinimo ir kitas viešojo administravimo funkcijas vykdo SPSC. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektais siūloma Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymais SPSC deleguotas viešojo administravimo funkcijas pavesti vykdyti numatomai įsteigti Statybos sektoriaus vystymo agentūrai. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamos Įstatymų projektų priėmimo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Iki įstatymų įsigaliojimo turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra įsteigimo ir turto investavimo. Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti:
STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintą aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“;
techninį reglamentą STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“, patvirtintą aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-641 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“;
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymams nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra įsteigimo ir turto investavimo, o aplinkos ministras pakeisti statybos techninį reglamentą STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ ir statybos techninį reglamentą STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Statyba, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovas, statinio projektuotojas, statybos rangovas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narys Kęstutis Mažeika
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 23 dalį, reglamentuojančią skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento išdavimo, sustabdymo ar galiojimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas perimtų minėtų skundų sprendimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti projekto nuostatas. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl teisės užsiimti statinio projektavimu pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisę būti ekspertizės rangovu ir teisę būti rangovu, teisių pripažinimo nuostatos lieka, o projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių minėtų nuostatų atsisakymo argumentų, svarstytinas projekto 2 straipsnio pakeitimo tikslingumas. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto mokamos įmokos dydis už informacinės sistemos teikiamas paslaugas bus nustatomas aplinkos ministro. Pastebėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatoma, kad „Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir
(arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka“. 4.
4Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis,
tikslintina projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data, o projekto 6 straipsnio 4 dalis redaguotina kalbiniu aspektu, vietoje žodžio „komisija“ įrašant žodį „komisijoje“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] D. Zebleckis, tel. (8
5) 239 6906, el. p [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 12, 16, 17, 18 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2021-05-20
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 12 straipsnio 23 dalį, reglamentuojančią skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento išdavimo, sustabdymo ar galiojimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas perimtų minėtų skundų sprendimo funkciją. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2021-05-12 išvadoje Nr. 107-P-17, nurodoma, jog: „Papildomo reguliavimo Statybos įstatyme nereikia, nes viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų ir kitų veiksmų apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 14 straipsnyje.
VIII-1234 14 straipsnyje. Atsižvelgiant į šį straipsnį, neteismine tvarka sprendimai dėl atestavimo gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai.“ Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, kad: „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“ (pabraukta mūsų) Tokia alternatyvaus skundimo reguliavimo sistema niekaip neįgalina teigti, kad minėti administraciniai sprendimai turėtų būti skundžiami būtent Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Taigi panaikinus aptariamą nuostatą neliktų aiškumo, ar minėti administraciniai sprendimai apskritai yra skundžiami, o jei taip, ar jie gali būti skundžiami tiesiogiai teismui, ar ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijai. Todėl manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu įstatyme turėtų būti nurodyta, kokia tvarka skundžiami minėti sprendimai. 2. Projekto
teisės užsiimti statinio projektavimu pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisę būti ekspertizės rangovu ir teisę būti rangovu, teisių pripažinimo nuostatos lieka, o projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių minėtų nuostatų atsisakymo argumentų, svarstytinas projekto 2 straipsnio pakeitimo tikslingumas. 3.
energinio naudingumo sertifikavimo eksperto mokamos įmokos dydis už informacinės sistemos teikiamas paslaugas bus nustatomas aplinkos ministro, siūlant nustatyti, jog: „Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro nustatytą įmoką už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad „Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Todėl teigtina, kad įmokos už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas, dydis negali būti nustatomas ministro, nes toks nuostatos turinys prieštarautų minėtai Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatai.
Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jei įmoka už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras tiesiogiai nėra siejama su informacinės sistemos veikimu ir tai yra pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos teikiama paslauga suinteresuotiems asmenims, tokios paslaugos teikimo kaina gali būti siejama tik su šios paslaugos teikimo sąnaudomis, nes ją gali teikti tik viena įgaliota institucija dėl savo teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad projekte derėtų aiškiai nustatyti, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos teikiamos paslaugos kaina nustatomos išimtinai atsižvelgiant į šios konkrečios paslaugos teikimo sąnaudas, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų „atlygintinumas“ turi būti siejamas ne su finansinės naudos (pajamų) gavimu, ar atsižvelgimu į kokius nors tiesiogiai nesusijusius veiksnius, kaip pavyzdžiui, „poreikis šalyje“ ar , „kiti ekonominiai, finansinius veiksniai“, o išimtinai su teikiant paslaugą institucijos patirtų išlaidų kompensavimu. Todėl siūlome atsisakyti galimai perteklinių kriterijų ir išbraukti žodžius: „paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p [email protected]
Papildomos komisijos išvada
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Aistė Gedvilienė – Komiteto pirmininkė,
Komiteto nariai: pirmininkės pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Kviestieji asmenys: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 12 straipsnio 23 dalį, reglamentuojančią skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento išdavimo, sustabdymo ar galiojimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas perimtų minėtų skundų sprendimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti projekto nuostatas. Nepritarti Papildomo reguliavimo Statybos įstatyme nereikia, nes viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų ir kitų veiksmų apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 14 straipsnyje.
VIII-1234 14 straipsnyje. Atsižvelgiant į šį straipsnį, neteismine tvarka sprendimai dėl atestavimo gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Todėl Aplinkos ministerijos sudaryta komisija iš esmės dubliuoja Lietuvos administracinių ginčų komisiją sprendžiant su atestavimu susijusius ginčus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-07-15)22
2 (1
įstatymo 16 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl teisės užsiimti statinio projektavimu pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo
ir teisę būti rangovu, teisių pripažinimo nuostatos lieka, o projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių minėtų nuostatų atsisakymo argumentų, svarstytinas projekto 2 straipsnio pakeitimo tikslingumas. Pritarti iš dalies Projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl teisės užsiimti statinio projektavimu pripažinimo (Projekto 2 straipsnio 2 dalis), nes taip būtų panaikinamas nepagrįstas įsisteigimo laisvės ribojimas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ir kitoms užsienio organizacijoms, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniams, norintiems užsiimti projektavimo veikla Lietuvos Respublikoje, nustatant vienodas sąlygas tiek Lietuvoje, tiek kitose minėtose šalyse įsisteigusiems asmenims. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-07-15)5
energinio naudingumo sertifikavimo eksperto mokamos įmokos dydis už informacinės sistemos teikiamas paslaugas bus nustatomas aplinkos ministro.
Pastebėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatoma, kad „Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nustatoma nuostata, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto mokamos įmokos dydis už informacinės sistemos teikiamas paslaugas bus nustatomas aplinkos ministro, sietina su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad įmokos bus mokamos ne tik už energinio naudingumo sertifikatų registravimą informacinėje sistemoje, bet ir už sertifikato patikrinimo procedūras, kurios privalomos vadovaujantis 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-10 nutarimas Nr.
Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir juo patvirtintas aprašas nenumato galimybės sertifikato patikrinimo procedūras įtraukti į sąnaudas apskaičiuojant įmokos dydį. Todėl keičiamo įstatymo
dydį. Siūloma pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 51 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja
ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytojas yra Aplinkos ministerija, o tvarkytojas – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro nustatytą įmoką už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-07-15)6624 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, tikslintina projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data, o projekto 6 straipsnio 4 dalis redaguotina kalbiniu aspektu, vietoje žodžio „komisija“ įrašant žodį „komisijoje“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2019-08-05)2
Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3688 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame keletą pastabų ir pasiūlymų. 1. Įstatymo projektu keičiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 16 straipsnio 2 dalis būtų taikoma asmenims, pageidaujantiems būti ne tik ypatingųjų statinių projektuotojais, bet ir neypatingųjų. Neaišku, koks būtų šios naujos specialiosios normos santykis su straipsnio 1 dalies bendrosiomis normomis. Pritarti iš dalies Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios normos dėl teisės būti statinio projektuotoju, o šio straipsnio 2 dalyje nustatomi specialieji reikalavimai ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektuotojams.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Taigi siūlomas reguliavimas iš esmės nenustato naujo reguliavimo neypatingųjų statinių projektuotojams. 2. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2019-08-05)2
projektuotojais, yra naujas vertintinas nediskriminacinis įsisteigimo laisvę ribojantis reikalavimas arba laisvės teikti paslaugas ribojimas pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB) atitinkamai 15 ir 16 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad, pagal Direktyvos 2006/123/EB 15 straipsnio 6 ir 7 dalis, valstybės narės nenustato naujų 15 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu tokie reikalavimai nėra nediskriminuojantys, pagrįsti bei proporcingi. Europos Komisiją privalu informuoti apie visus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatomi tokie reikalavimai, kartu pateikiant tokius reikalavimus pateisinančias priežastis. Analogiškai pagal Direktyvos 2006/123/EB 39 straipsnio 5 dalį Europos Komisiją privalu informuoti apie naujus nediskriminuojančius, būtinus ir proporcingus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos sumetimais pagrįstus laisvę teikti paslaugas apribojančius reikalavimams ir nurodyti jų priežastis.
Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar siūlomas reikalavimas yra būtinas ir proporcingas, ar tokį būtinumą ir proporcingumą pagrindžiantys motyvai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas nėra kompetentingas įvertinti tokio naujo reikalavimo būtinumą ir proporcingumą, todėl siūlytume papildyti Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą nurodant argumentus dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Atkreipiame dėmesį, kad Direktyva 2006/123/EB suteikia teisę Europos Komisijai reikalauti, kad valstybės narė panaikintų naujai nustatytus reikalavimus, jeigu, Europos Komisijos nuomone, tokių reikalavimų būtinumas ir proporcingumas nėra tinkamai pagrįstas. Pritarti iš dalies Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Direktyvos 2006/123/EB ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatas, numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1389 „Dėl Pranešimų ir informacijos apie nustatomus įsisteigimo arba nustatomus ar panaikinamus paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus teikimo“) parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai (Ekonomikos ir inovacijų ministerijai) informaciją apie tokių reikalavimų nustatymą, kadangi teisės akto projektu siūloma dėl ypatingo paslaugų pobūdžio apriboti teisę teikti paslaugas, ir tai yra naujas vertintinas įsisteigimo laisvę ribojantis reikalavimas pagal
dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB). 3.
(2019-08-05)2
Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 16 straipsnio 4 dalį tampa neaišku, kaip bus vykdomas užsienio juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padalinių, pageidaujančių būti statinio projektuotojais, kilmės valstybėje turimos teisės užsiimti minėta tvarka, pripažinimas. Pritarti iš dalies Projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo
pripažinimo (Projekto 2 straipsnio 2 dalis), nes taip būtų panaikinamas nepagrįstas įsisteigimo laisvės ribojimas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ir kitoms užsienio organizacijoms, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniams, norintiems užsiimti projektavimo veikla Lietuvos Respublikoje, nustatant vienodas sąlygas tiek Lietuvoje, tiek kitose minėtose šalyse įsisteigusiems asmenims. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-28 nutarimas Nr. 2775
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-38 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3688 (toliau – Projektas Nr. 1) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr.
826
„Dėl Atlyginimo už viešąsias ir administracines paslaugas dydžio nustatymo
kriterijų aprašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus kitokio atlyginimo už administracines paslaugas nustatymui, tikslintina Projekto Nr. 1 5 straipsniu keičiama Statybos įstatymo 51 straipsnio 5 dalis aiškiai nurodant, kad nustatoma įmoka už sertifikato patikrinimo procedūras ir išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą registruojant sertifikatą turi padengti tik ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas;
Pritarti Siūloma pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 51 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip
10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytojas yra Aplinkos ministerija, o tvarkytojas – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro nustatytą įmoką už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra.“
12
priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, Projekto Nr.
1Projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
lapkričio 1 d.“
2Projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos
ministras iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3689 (toliau – Projektas Nr. 2), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui, siekiant iki Projekto Nr. 2 įsigaliojimo dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, Projekto Nr. 2 įsigaliojimo datą nustatyti 2021 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgti Pastaba skirta lydinčiajam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3689. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) pastabos ir pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Teisės departamento pastabas, LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamento ir LR Vyriausybės pateiktus pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 8 - už; prieš nėra; 2
Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė